Patrikas

Patrikas


Šventasis Patrikas yra didis Airijos žmonių šventasis ir globėjas. Intensyviai dvasinga prigimtis, entuziazmas ir ryžtingi veiksmai leido jam įveikti didžiulius sunkumus, pamažu atnešant krikščioniškąjį tikėjimą į visą Airiją.

Patrikas gimė romėniškoje Britanijoje trečio šimtmečio po Kristaus pabaigoje. Jo tėvas, Kalpurnijus, buvo diakonas krikščionių bažnyčioje. Kai Patrikas buvo šešiolikos metų, jį pagrobė airių plėšikų gauja ir laikė nelaisvėje, versdama ganyti gyvulius. Po šešerių metų jis pabėgo, ir po kelių metų grįžo namo.

Grįžęs namo jis susapnavo sapną, kuriame pamatė vyrą, vardu Viktorikas, nešantį daugybę žodžių, iš kurių vieną jis pagavo ir perskaitė. Ir jame buvo parašyta: „Airijos Balsas.“ Perskaitęs šiuos žodžius, jis išgirdo Airijos balsą, kviečiantį į ją sugrįžti.

Gavęs šį kvietimą, jis ėmė ruošis savo misijai ir sekančius dvidešimt metų praleido mokymosi centruose Galijoje. 432 metais jį galiausiai įšventino vyskupas ir davė užduotį skleisti tikėjimą Airijoje. Šalia to, kad įkūrė daug bažnyčių ir tūkstančius žmonių atvertė į krikščionybę, Patrikas padarė lotynų kalbą Airijos bažnyčios kalba.

Sanat Kumara mums pasakoja, kad būtent jo pašauktas Patrikas tapo Kristaus apaštalu, išnaikinusiu žalčio sėklą Airijoje. Sanat Kumara kalba apie savo sūnų Patriką: „Užkopkime ant kalno Erino šalyje, kur jaunuolis, pagonių vergijoje, karštai meldžiasi dieną ir naktį. Tokia karšta yra jo meilė Dievui viduje, kad jo širdies ugnis yra šviesa sniego ir ledo karalijoje. Jis gyveno ant kalno, vienas su Dievu, ganydamas savo šeimininko gyvulius. Ir ant to kalno, pašaukiau savo sūnų Patriką, kad iš vergijos galėtų užgimti laisvės stebuklo ugnis.“

„Jam aš daviau Erino žmonių viziją, kurių sėkla kada nors uždegs laisvės ugnį visose kraštuose ir visose šalyse.“ Jūsų pačių pranašas Markas savo užsidegimą paveldėjo iš tų Dienų Senovinio ištakų, kurios siekia ir smaragdinę salą. Ir airio Tomo Moro akys, mano širdies poeto ir princo, vis dar šypsosi per El Morijos griežtumą, ir jo džiaugsmo liepsnelės visada reikia Žemei.“

„Tokia pavojinga buvo penktojo spindulio, dobilo šventojo misija, kad jis rašė savo ‘Išpažintyje’: Kiekvieną dieną tikiuosi smurtinės mirties, tikiuosi būti apiplėštas arba parduotas į vergiją, ar panašios katastrofos. Atidaviau save į Visagalio Dievo rankas, nes jis viską valdo; kaip sako Pranašas: ‘Atiduokite save į Viešpaties rankas ir jis bus jūsų parama.’“

„Ir jūs visi galite sekti mano Sūnaus Patriko drąsos ir nuolankumo pavyzdžiu, kuomet jis drąsiai metė iššūkį princui Korotikui, tam žalčiui, kuris drįso nusiaubti Patriko žemes, išžudydamas didelį skaičių neofitų, kaip yra rašoma, kurie tebedėvėjo baltus rūbus po krikšto; o kitus jis pagrobė į vergiją ir pardavė stabmeldžiams.“

„Kaip ir apaštalas Paulius, jis surakino Žalčio sėklos galią, kuri buvo įsiveržusi į Erino žemes; ir lygiai kaip ir Paulius, jis gydė sergančius, atstatydamas regėjimą – tiek vidinį, tiek ir išorinį – akliems, ir iškėlė Abraomo sėklą – mirusią kūne ir dvasioje – į naują gyvenimą per Kristų viduje, per Jėzaus Kristaus, jo mylimojo, Žodį.“

Patriką jo misijoje globojo Viešpats Maitrėja ir Galingoji Pergalė. Jo gyvenimo istorija iliustruoja vieno individo Dievuje galią. Kartą jis susidūrė su iniciacija, per kurią jam teko galynėtis su Antikristu. Jis paaiškina, kad buvo išgelbėtas, nes šaukėsi Helijo vardo: „Vieną naktį man bemiegant, mane užpuolė galingas Šėtonas; ir aš tai prisiminsiu tol, kol būsiu šiame kūne. Jis ant manęs užgriuvo kaip milžiniškas akmuo, visą mano kūną suparalyžiavo. Ir iš kur į mano neišsimokslinusią dvasią atėjo mintis šauktis Helijo? Akimirksniu pamačiau brėkštančią ryto saulę, ir iš visų jėgų nepalioviau kartoti ‘Helijau, Helijau,’ ir staiga Saulės Didybė nutvieskė mane, akimirksniu nuritindama visą sunkumą nuo manęs. Tikiu, kad man padėjo Kristus mano Viešpats ir kad jo Dvasia net ir tuomet mane užtarė.“ [Oliver St. John Fogarty, Aš seku Šventuoju Patriku]

Patrikas susidūrė su daug sunkių iššūkių savo gyvenime. Jis niekada nebijojo konfrontacijų su blogiu, ir žinojo, kad Jėzus Kristus gyvena jame ir kalba per jį. Ne vieną kartą Patrikas pademonstravo savo gebėjimą valdyti gyvūnų karaliją ir elementalių karaliją. Jis garsus tuo, kad naudojo dobilą Trejybės Vienovei iliustruoti karaliaus dvare.

Šv. Patrikas kalba apie savo kaip pakylėtojo mokytojo misiją: „Jūs mane kvietėte Švento Patriko vardu, ir aš atėjau kviečiamas šiuo vardu. Tačiau Dievas man davė kitą vardą, naują vardą, kurio tie, kurie nėra įėję į baltos ugnies šerdį su pakylėtaisiais mokytojais, negali išgirsti. Dievas mane pašaukė būti tiesos gynėju. Ir man nešant šią tiesą šalims, kai kurie pasirenka tiesos vėliavą, kai tuo tarpu kiti sėja susiskaldymą, tamsą, žudymą ir mirtį.“

Galite kreiptis į Šv. Patriką, prašydami padėti jums įveikti įsigalėjusias tamsos jėgas. Šv. Patriko Lorika (lotyniškai tai reiškia krūtinės šarvai) yra apsaugos malda ir būdas iškviesti jo Esatį.

Pagal Mark L. Prophet ir Elizabeth Clare Prophet knygą „The Masters and their Retreats“ (Mokytojai ir jų Ašramai), kurią sudarė Annice Booth.


2007-05-18 Atraskite palaimą už savo lūkesčių
2007-05-17 Atraskite vidinę taiką ir neškite ją žmonėms!