Atėnė Paladė

Arkangelas Mykolas


Atėnė Paladė, Tiesos Deivė, yra nuostabi šviesos būtybė, įkūnijanti kosminę Tiesos sąmonę. Tiesos liepsna yra intensyviai ryškios smaragdinės spalvos. Ji sulieja liepsnojančią mėlyną Dievo valios galią su spindinčia auksine Dievo proto išmintimi. Savo buvimu visatoje ji aukština gyvąją Tiesos liepsną. Šią tiesą ji saugo Žemės evoliucijų vardu, būdama Karminės Valdybos nare, kurioje tarnauja penktojo tiesos spindulio – gydymo, gausos ir materializacijos spindulio atstove.

Ji tarnauja žmonijai iš Tiesos Šventyklos, kuri yra virš Kretos salos. Savo tarnystėje būdama tiesiogiai pavaldi Vestai, Saulės Deivei, ji koncentruoja Žemėje Dievo meilę tiesai. Atėnė Paladė taip pat dirba su Ilarionu, penktojo spindulio čohanu, ir kitais gydymo ir žaliojo spindulio mokytojais.

Sielos ateina į Tiesos Šventyklą savo subtiliaisiais kūnais naktį (miego metu), kur yra mokomos kosminių dėsnių, gydymo mokslo, matematikos, muzikos, dangiškosios geometrijos ir alchemijos bei materializacijos subtilybių. Daugelis tų, kurie šiandieninėje visuomenėje atranda genialius būdus atverti duris aukštesniam supratimui šiose srityse, studijavo pas šio ašramo mokytojus.

Atėnė Paladė buvo įsikūnijusi aukštąja dvasininke Tiesos Šventykloje Atlantidoje ir tarnavo Vestai. Ji vėliau saugojo Motinos tiesos liepsną senovės Graikijoje, kai ši šventykla ir tos šventyklos liepsna buvo perkeltos iš Atlantidos į tą kraštą. Ji vadovavo šventyklos Delfyje mergelėms ir orakulams, kurie buvo dievų ir deivių pasiuntiniai, kalbėję apie Tiesą ir Įstatymo išmintį senovės žmonėms. Atėnė Paladė ir Brolijos nariai siekė išsaugoti vidines ašramų misterijas. Atsiminimai apie dievus, šventyklos mergelių ir orakulų Delfyje funkcijos buvo tai kas liko iš tarp pakylėtųjų mokytojų ir graikų kultūros vykusios komunikacijos. Po to, kai šie šaltiniai buvo užblokuoti dėl žmonių disharmonijos ir maišto, galime atsekti šiuolaikinės minties atsiradimą, prasidėjusią ir savo kulminaciją pasiekusią šiandieniniame humanizme.

Atėnė Paladė yra Maha Čohano, Šventosios Dvasios atstovo Žemei, liepsna dvynė. Kartu jie sudaro neįveikiamą tiesos gynimo tvirtovę. Maha Čohanas buvo įsikūnijęs Graikų poetu Homeru, kalbėjusiu apie Atėnę Paladę savo epinėse poemose, Iliadoje ir Odisėjoje.

Atėnė Paladė buvo viena iš svarbiausių dievybių graikų mitologijoje, o Romėnų mitologijoje ji buvo vadinama Minerva. Jos įtaka aprėpė daugybę dalykų, nuo vyriausybės administravimo ir karinių reikalų, iki subtilių verpimo ir audimo menų. Ji buvo laikoma išminties įsikūnijimu, intelektualinės ir moralinės žmonių gyvenimo pusės globėja.

Atėnė buvo dvasinio gyvenimo senovės Atėnuose centras. Graikai ją garbino kaip savo miestų gynėją ir šią pagarbą išreiškė įvairiausiais titulais. Ji buvo garbinama kaip Karo ir Taikos Deivė, Išminties Deivė, menų ir amatų globėja, ir miestų saugotoja. Ji taip pat buvo garbinama kaip kultūros išradėja ir gynėja, ir civilizuoto gyvenimo bei žemdirbystės gynėja. Ji buvo vadinama Patarėjų Deive ir Susirinkimų Deive, dėl savo vaidmens palaikant įstatymą ir tvarką teismuose ir teisingumo vykdyme. Ji taip pat buvo laikoma Dirbančios Moters Deive, dėl jos meistriškų gebėjimų verpti, austi ir dirbti su adata.

Tarp daugybės jai priskiriamų išradimų yra plūgas, grėblys, fleita, laivas ir skaičių mokslas. Jos emblema yra alyvuogė, taikos emblema; o jos paukštis yra pelėda, kuri simbolizuoja išmintį.

Atėne yra populiariai žavimasi kaip „karingąja mergele“, įkvepiančia ir lydinčia didvyrius žygiuose ir mūšiuose, tačiau niekada nepasiduodančia meilinimuisi ir įnirtingai ginančia savo nekaltumą. Ji buvo viena iš trijų nekaltų deivių, kurių negalėjo sujaudinti Afroditės, Meilės Deivės, poveikis. Vieną seniausių pasakojimų apie Atėnę randame Iliadoje, kurioje ji yra karo deivė, įkvepianti graikų didvyrius ir kartu su jais kovojanti. Nusipelnyti jos palankumą buvo laikoma karinių gebėjimų sinonimu.

Pasak graikų mitologijos tradicijų, Atėnė Paladė buvo mylimiausia Dzeuso, galingojo dievų tėvo ir Olimpo kalno karaliaus, dukra. Jos motina buvo deivė Metis, kurios vardas reiškia „mintis“ arba „protas“. Buvo tikima, kad Metis yra tokia išmintinga, jog žino daugiau už visus dievus ir žmones.

Dzeusas perspėjo, kad, jeigu susilauks vaikų su Metis, jie bus galingesni už jį patį ir galiausiai jį nukarūnuos. Tad, kai Metis pradėjo lauktis Atėnės, Dzeusas prarijo Metis, kad sutrukdytų gimti vaikui. Tačiau netrukus Dzeusui ėmė baisiai skaudėti galvą. Jis nuėjo pas dievą Hefaistą, kuris, siekdamas palengvinti skausmą, perskėlė jo kaukolę bronziniu kirviu. Ir iš jos iššoko švytinčių akių Atėnė, pilnai apsišarvavusi, triumfuojančiai šaukdama ir kratydama aštrią ietį!

Atėnės gimimą iš Dzeuso galvos galima laikyti jos racionalaus temperamento simboliu. Jos prigimtis atspindi proto triumfą prieš aistrą, kadangi jos nejaudina aistros ar romantiškos meilės emocijos. Jos tėvas yra pats galingiausias, o motina pati išmintingiausia iš dievų ir deivių. Tad Atėnė yra galios ir išminties derinys.

Atėniečiams ji buvo žinoma kaip „Parthenos“, tai reiškia Nekaltoji arba Mergelė. Jie pastatė Partenoną jos garbei Atėnų Akropolyje. Nuostabusis Partenonas buvo vienas didžiausių graikų šventyklų ir graikų architektūros šedevrų. Jis buvo Atėnų dvasinis centras. Pastatytas ant aukštos kalvos, buvo matomas aplinkui per daugelį mylių ir simbolizavo Atėnų kultūrą, turtingumą ir galią. Viduje, vakariniame jo gale, stūksojo keturiasdešimt dviejų pėdų aukščio dramblio kaulo paauksuota deivės statula, kurią iškaldino Fidijas.

Mene Atėnė yra vaizduojama didinga figūra, dėvinčia šarvus ir antkrūtinius, aegis, kurių negali pramušti jokia strėlė. Aegis yra apvytas žalčiais ir papuoštas Gorgonės Medūzos galva. Atėnė dažnai dėvi auksinį šalmą ir savo dešinėje rankoje laiko ietį, prispaudusią po jos kojomis besirangantį žaltį. Yra sakoma, kad ji žinių ietimi persmeigia neišmanymo žaltį. Senovės graikams Atėnė buvo žinoma kaip „Kratančioji Ietį“. Jie statė jos statulas savo šventyklose, ir kai saulės spinduliai žaisdavo ant jos ieties, atrodydavo, tarsi ji krato šią ietį.

Atėnė Paladė buvo sero Francio Beikono, Šekspyro pjesių autoriaus ir Sen Žermeno įsikūnijimo, mūza ir įkvėpėja. Jos garbei jis įkūrė slaptą rašytojų bendruomenę, pasivadinusią Šalmo riteriais. Yra tikima, kad Šekspyro vardą jis iš dalies naudojo deivės Atėnės Paladės garbei (angliškai „kratančioji ietį“ „shaker of the spear“ – Shakespeare).

Toji, kuri tarnauja Tiesos Deivės tarnystėje, visada teikė didelę pagalba Didžiosios Baltosios Brolijos pasiuntiniams. Jos galios skeptras yra liepsnojantis Tiesos kalavijas, atskiriantis Tikrą nuo netikro, ir saugantis Gyvybės Medį Rojaus Sode.

Savo tarnavime pakylėtiesiems mokytojams, kvieskite Atėnę Paladę ir jos Tiesos legionus, kad jie nušviestų jūsų kelią, kad neštų galingąjį Tiesos kalaviją anti-tiesos arba antikristo jėgų surakinimui.


Pagal Mark L. Prophet ir Elizabeth Clare Prophet knygą „The Masters and their Retreats“ (Mokytojai ir jų Ašramai), kurią sudarė Annice Booth.


2010-05-05 Ar gali islamiškas pasaulis – pradedant Turkija – būti akceleruotas į aukso amžiaus sąmonę?
2010-05-04 Kaip galite „sužinoti“ aukščiausią tiesą