Išsilaisvinkite iš emocinių sūkurių

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus per Kim Michaels, 2020 metų gruodžio 4 d. Šis diktavimas buvo perduotas vebinare „Kaip pagilinti Kristaus įžvalgumą“ 2020 metais.


AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus. Šiame diktavime norėčiau pakalbėti, kaip puolusios būtybės ir tamsos jėgos naudojasi emociniu kūnu, siekdamos suteršti, iškreipti arba užblokuoti jūsų Kristaus įžvalgumą.

Suprantu, kad daugelis žmonių Žemėje nebus pajėgūs to suvokti. Tačiau iš tiesų tikiuosi, kad visi nuoširdūs dvasios mokiniai, ir tikrai visi pakylėtųjų mokytojų mokiniai palaipsniui išsiugdys gebėjimą pajausti emocinę energiją. Ir pradžiai galite prisiminti savo vaikystę, kurioje jus tikriausiai koks nors suaugęs, galbūt jūsų tėvas, o galbūt jūsų motina, jus barė ar ant jūsų pykdami šaukė. Ir esu tikras, jog galite atpažinti tą pykčio vibraciją, kuri buvo nukreipta į jus iš išorės. Taip pat galite prisiminti, kaip žiūrėjote filmą ir staiga jame buvo pradėta rodyti sekso scena. Ir galėjote pajausti, kaip jūsų pagrindo čakra buvo sužadinta. Tad taip pat darau prielaidą, jog dauguma jūsų suvokiate, kad kartais jūs patys galite pasijusti susijaudinę, supykę, ir galite tai jausti savo saulės rezginio čakroje.

Jūs, žinoma, turite tam tikrą gebėjimą atskirti emocinę energiją. Esu tikras, kad daugelis jūsų taip pat galite jausti taikią emocinę energiją, meilės pripildytą emocinę energiją. Ir turėtumėte gebėti pajausti, kad mūsų diktavimų vibracija nėra grįsta baime, ji nežadina ir nesukelia to jausmo nė vienoje iš jūsų čakrų. Ir galite suvokti, apie tai mąstydami, kad puolusios būtybės per visą istoriją naudojo įvairias schemas žmonėms įtraukti per emocinį kūną. Kalbėjome apie tai, kad egzistuoja kolektyvinės dvasios, tam tikri sūkuriai, kurie buvo sukurti emociniame kūne, ir jie yra panašūs į vandens verpetą, kuriame vanduo labai, labai greitai sukasi, ir staiga pradeda siurbti vandenį žemyn labai greitai judančiame sūkuryje. Tai yra labai panašu į tai, kas vyksta žmonijos emociniame kūne ir individų emociniame kūne.

Galite matyti, ir paimkime tik vieną pavyzdį, kaip dažnai jos paimdavo dvi žmonių grupes, pavyzdžiui, dvi šalis, ir supriešindavo juos tarpusavyje. Jos sukurdavo šį tikėjimą, kad tie kiti žmonės yra visiškai kitokie, jie mums priešinasi ir priešinasi mūsų siekiams, tad jie yra priešas. Ir palaipsniui jos sukuria pyktį ir nerimą, kurie sukuria sūkurį kiekvienos žmonių grupės emociniame kūne. Ir staiga šis sūkurys tampa pakankamai stiprus užvaldyti individų emocinį kūną, ir žmonės, tikrąja to žodžio prasme, yra įtraukiami į tą kolektyvinį sūkurį ir nesugeba individualiai iš jo išsilaisvinti.

Jūs, pavyzdžiui, matėte, kaip XX-ojo amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Vokietijoje Hitleris sukūrė šį sūkurį emociniame Vokietijos šalies kūne. Vis dar galite rasti video apie šiuos masinius mitingus, kuriuose jis kalbėdavo dešimtims tūkstančių žmonių, palaipsniui juos įstumdamas į tą įtūžio būseną, kurioje jie pavirsdavo beveik automatonais, palaikančiais jį pritarimo šūksniais. Ir tai, žinoma, yra geras pavyzdys, kaip visa tame stadione sėdėjusių žmonių grupė buvo įtraukta į šį kolektyvinį sūkurį, kuris jau buvo sukurtas. Tačiau šis renginys jį tiek sustiprino, kad praktiškai nė vienas žmogus tarp tų dešimčių tūkstančių žmonių nesugebėjo jam individualiai atsispirti. Jis tiesiog buvo toks galingas, kad užvaldė jų emocinius kūnus ir jie buvo įtraukti į emocinę reakciją, grįstą pykčiu ir neapykanta, pavyzdžiui, žydams. Matėte daug kitų panašių pavyzdžių istorijos eigoje. Matote tokių pavyzdžių ir šiandieniniame pasaulyje, kuomet kai kurie žmonės sukuria sūkurį, kuris į save įtraukia didelį žmonių skaičių.

Ir jūs, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, iš tiesų net neįdėdami į tai daug darbo, bet tiesiog ryždamiesi tai pajausti, galite pajusti šias energijas. Ir todėl, žinoma, galite tuo pasinaudoti kaip vienu iš būdų atrasti, kai kažkas blokuoja jūsų Kristaus įžvalgumą emociniame lygmenyje. Akivaizdu, kad, kai esate įtraukiami į tokį emocinį sūkurį, esate užvaldomi labai stiprių baime grįstų emocijų. Baime grįstos emocijos visada turi tam tikrą kryptį, jos visada yra nukreiptos prieš kažką: „Kas yra atpirkimo ožys?“, „Kas yra priešas?“, „Kas yra problema?“, „Kuriuos žmones privalome pakeisti, ar panaudoti prieš juos prievartą, ar juos nužudyti, kad galėtume išspręsti šią problemą?“ Pats emocinis sūkurys sukuria šį skubos jausmą, kad privalome kažką dabar padaryti, privalome išspręsti šią problemą. Tai, žinoma, reiškia, kad negalite naudotis Kristaus įžvalgumu, kai esate patekę į tokį sūkurį. Ir kaip galėtumėte, jeigu sakiau, kad esminė sąlyga, kurią turite išpildyti, norėdami patirti Kristaus įžvalgumą, yra ta, kad turite būti neutralioje proto būsenoje. Kai esate užvaldyti tokio sūkurio, nesate neutralioje proto būsenoje. Ir negalite būti. Esate taip stipriai įaudrinti savo emociniame kūne, kad nesugebate pažvelgti už savo emocinio kūno. Negalite pažvelgti už savo proto. Ir todėl negalite atrasti tos rimties, tos vidinės ramybės, to tylos taško, kuris yra atviros durys Kristaus įžvalgumui, impulsui iš Kristaus proto.

Jums, žinoma, reikia pažvelgti į savo gyvenimą, pažvelgti į savo situaciją. Daugelis jūsų sugebėsite matyti, kad, deja, namuose, kuriuose augote, jūsų tėvai buvo tarpusavyje susikūrę tam tikrą emocinį sūkurį. Ir tam tikros situacijos viename iš jų iššaukė pyktį. O tuomet kitas žmogus buvo į tai įtrauktas. Ir dabar jie pradėjo ginčytis arba įvyko dar kažkokia situacija, kuri, žinoma, paveikė jų vaikus ir dažnai įtraukė jų vaikus į emocinę reakciją, panašią į tėvų, arba į emocinę reakciją, kurioje jie norėjo pabėgti nuo tėvų ir energijos intensyvumo. Galite prisiminti situacijas, su kuriomis susidūrėte mokykloje, darbe. Galbūt netgi universitete, kuriame susidūrėte su kitais sūkuriais, mėginusiais jus įtraukti. Galite pažvelgti net ir į politinę šalies, kurioje gyvenate, situaciją ir atpažinti tokius sūkurius, kuomet matote, kaip didelis skaičius žmonių yra įtraukiami į tam tikrą reakciją, į baime grįstą reakciją, kurioje pyksta ant kitos žmonių grupės, nes būtent dėl jų šie geri žmonės negali gauti to, ko nori, arba būtent jie stato šalį į pavojų, arba būtent dėl jų gali nutikti tas ar anas siaubingas dalykas.

Galite išmokti tai atpažinti ne pagal įsitikinimus, kurie yra naudojami. Aš čia kalbu grynai apie įžvalgumą emociniame lygmenyje, kuriame galite atpažinti tam tikrą energiją. Ji yra grįsta baime, ji yra neharmoninga, ji dažnai sužadina jūsų saulės rezginio čakrą, bet kartais ir kitas čakras, ir jūs jaučiate šį palaipsniui stiprėjantį nerimą. Jūsų kūnas tampa nemalonia vieta būti. Tiesą sakant, nemalonia vieta pavirsta jūsų emocinis kūnas, ir jūs tuomet jaučiate norą pabėgti. Kai galite atpažinti tokių jūsų emociniame kūne egzistuojančių sūkurių trauką, galite, vėlgi, naudotis mūsų jums duotais įrankiais, kad išeitumėte išorėn, suvoktumėte, jog tai ateina iš kažkokios atskirosios savasties. Už viso to slypi kažkoks įsitikinimas. Ir galite pradėti naudotis mūsų įrankiais, kad atpažintumėte, kas tai yra per įsitikinimas.

Mes, žinoma, daug kartų sakėme, kad emocinis kūnas yra po mentaliniu kūnu, ir todėl mentalinis kūnas turi didelę įtaką emociniam kūnui. Tad, kai matote šiuos sūkurius, kai patiriate šiuos sūkurius, suvokiate, jog už viso to slypi kažkoks įsitikinimas. Kitaip tariant, esate pažeidžiami ir galite būti įtraukti į tokį sūkurį. Nes kažkuriuo metu, galbūt ankstesniame gyvenime, priėmėte tam tikrą įsitikinimą, kuris jus paskatino jausti, kad tam tikrose situacijose tegalite jausti pyktį arba tegalite jausti baimę, ar tegalite jausti kitas negatyvias emocijas. Jūs netgi tikite, kad yra pateisinama jausti šitokius jausmus, nes situacija yra tokia rimta, tie kiti žmonės daro kažką labai blogo, ir visi tie kiti pasiteisinimai. Tačiau turite atpažinti už emocinės reakcijos slypintį įsitikinimą, jeigu norite išsilaisvinti nuo emocinės reakcijos. Nes, žinoma, egzistuoja dalykai, kuriuos galite padaryti emociniame lygmenyje. Kaip sakėme, galite naudotis mūsų šaukiniais dvasinei energijai iškviesti, galite naudotis violetine liepsna baime grįstai energijai, esančiai jūsų emociniame kūne, transformuoti, galite sukurti skydą aplink savo emocinį kūną, išsakydami prašymus Arkangelui Mykolui, galite prašyti Astrėjos išlaisvinti jūsų emocinį kūną nuo bet kokių saitų su astraline plotme ir kolektyviniu emociniu kūnu. Ir visa tai bus veiksminga, tačiau tai bus veiksminga tik laikinai, nes tol, kol turėsite įsitikinimą, verčiantį jus toliau iškreipinėti energiją, negalėsite galutinai išsilaisvinti nuo masinės sąmonės emocinės traukos. Tad turite ryžtis ieškoti to įsitikinimo, prašyti mūsų pagalbos. Maitrėja ir aš, kai kalbėsite šią invokaciją arba šaukinius, padėsime jums tiek, kiek būsite atviri priimti mūsų pagalbą. Ir būtent čia slypi su emociniu kūnu susijęs sunkumas.

Matote, kai jau esate mentaliniame lygmenyje, atsiranda galimybė samprotauti. Kai buvau įsikūnijime, kartais sakydavau žmonėms: „Pamąstykime drauge“. Ir galite tai daryti, kai žmonių emocijos yra šiek tiek aprimusios. Tačiau, kai žmonės yra įtraukti į emocinį sūkurį, negalite su jais drauge mąstyti. Negalite samprotauti su reakcija, kurią jie demonstruoja. Todėl, kad priežastis, dėl kurios jie iš viso buvo įtraukti į šį sūkurį, yra ta, kad jiems jų emocinė reakcija atrodė tikra. Ji atrodė tarsi vienintelė įmanoma reakcija toje situacijoje tomis išorinėmis aplinkybėmis. Prieš tai netgi buvo užduotas klausimas: „Kaip galiu nejausti pykčio, kai kas nors skriaudžia vaiką arba gyvūną?“ Na, tai yra įsitikinimas, kad vienintelė galima jūsų reakcija yra jausti pyktį. Tačiau, kai jau jaučiate pyktį, negalite su juo samprotauti, net negalite samprotauti su už pykčio slypinčiu įsitikinimu, kai žmogus yra užvaldytas pykčio.

Matote, kad puolusios būtybės buvo labai, labai gudrios, suvokdamos šią labai paprastą dinamiką. Paskleidžiate tarp žmonių tam tikrą įsitikinimą, kuris juos verčia tikėti, kad tam tikroje situacijoje jie tegali jausti pyktį. Viskas yra taip blogai, tai, ką tie žmonės daro, yra taip neteisinga, rizika, kad visuomenei įvyks tas arba anas, yra tokia didelė, kad jūs tegalite jausti vien pyktį. Privalote jausti ir nukreipti pyktį į tuos kitus žmones, nes kažkokiu būdu tikite, kad šis pyktis paveiks šiuos žmones ir pozityviai paveiks situaciją. Na ir dabar, daugelis iš jūsų žinote, kad praktiškai nebuvo tokio atvejo, kai didelės žmonių grupės į situaciją nukreiptas pyktis būtų pagerinęs šią situaciją. Daugumoje atvejų tai nuveda į žemyn traukiantį smurto sūkurį, kuris veda prie vis didesnio ir didesnio smurto, kaip tai vyko tūkstančius metų Vidurio Rytuose. Iš to nėra jokių pozityvių išdavų. Tačiau negalite to pasakyti žmonėms, kai jie yra užvaldyti emocinio sūkurio, jie nesugeba šiuo būdu samprotauti. Jie pyksta. Ir jie nesugeba matyti jokio kito sprendimo, kaip tik nukreipti tą pyktį į atpirkimo ožį, į taikinį, ir tuomet daryti viską, kas būtina, kad šis jų matomas taikinys būtų neutralizuotas.

Jeigu dar kartą pažvelgtumėte į Hitlerį, pamatytumėte klasikinį pavyzdį. Didžioji Vokietijos žmonių dalis patikėjo, kad žydai yra didžiausia, jeigu ne vienintelė problema Vokietijoje, ir žydų pašalinimas iš Vokietijos visuomenės išspręstų daug problemų. Tai, žinoma, buvo visiškai neracionalu. Tačiau jums nebūtų pavykę jokiais būdais to įrodyti šiame sūkuryje įstrigusiems žmonėms. Ir būtent dėl to atėjo toks momentas XX-ojo amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, kuomet Vokietija praėjo negrįžtamą tašką. Ir karas buvo neišvengiamas, nes tai buvo vienintelis dalykas, galėjęs sudaužyti iliuziją, kurioje buvo įstrigę Vokietijos žmonės. Iš dalies jie joje buvo įstrigę dėl to, kad Hitleris suprojektavo šią iliuziją, jog jis ir Vokietijos žmonės yra nenugalimi. Ir vienintelis ją sudaužyti galėjęs dalykas, privertęs vokiečius kvestionuoti tam tikrus dalykus, buvo tai, kad jie pralaimėjo. Ir todėl, kadangi jie pralaimėjo, jie turėjo kvestionuoti iliuziją, turėjo pripažinti, kad nėra nenugalimi, nes jeigu būtų buvę nenugalimi, būtų laimėję. Tad jeigu tai, ką Hitleris jiems sakė, nebuvo tiesa, nes tai buvo paneigta faktais, kas dar iš to, ką jis jiems sakė, nebuvo tiesa? Ir tuomet jie pradėjo kvestionuoti vieną dalyką po kito, ir visa šalis padarė progresą.

Ir puolusios būtybės yra labai gudrios sukurdamos įsitikinimą. Jos iš pradžių priverčia nedidelę žmonių grupelę pilti savo emocinę energiją į šį sūkurį. O tuomet palaipsniui, kartais labai lėtai, per ilgą laiko tarpą, jos tai išvysto iki kulminacijos. Na ir dabar, jeigu pažvelgtumėte į visuomenę šiandieniniame amžiuje, net ir į šiuolaikines demokratijas, matytumėte, kad ne vienoje demokratinėje šalyje atsiranda vis didėjantis nepasitenkinimas tarp žmonių. Matote, kad vis daugiau ir daugiau žmonių pradeda suprasti, jog kažkas nėra subalansuota, kažkas yra ne taip jų šalyje. Daugeliu atvejų jie iš tiesų nesupranta, kas tai yra, tačiau realybė yra tokia, kaip kalbėjome apie tai Amerikos vebinare, kad tai yra pajamų nelygybė ir šio finansinio valdžios elito susiformavimas, kuris savo gniaužtuose laiko šalių ekonomikas. Šis elitas siurbia turtą iš žmonių. O žmonės demokratinėje šalyje žino, kad tai neturėtų vykti. Jie pilnai nesupranta, kad tai vyksta. Tačiau jie jaučia, kad kažkas yra ne taip, jie yra nepatenkinti. O puolusios būtybės labai gerai moka sukurti situaciją ir tuomet ja pasinaudoti. Galėtume netgi sakyti, kad iš tiesų nėra taip, kad jos labai gerai moka tai daryti. Tiesiog puolusios būtybės nesugeba nebūti puolusiomis būtybėmis. Jos daro tai, ką daro puolusios būtybės. Jos išsikelia save kaip privilegijuotą elitą. Jos susigrobia sau – visomis įmanomomis priemonėmis, melais, apgavystėmis, manipuliacijomis, kad ir kas tai bebūtų – privilegijas, turtą ir valdžią. Jos sukuria nesubalansuotą visuomenę.

Kai žmonės pradeda jausti šį disbalansą ir pradeda jaustis tuo nepatenkinti, puolusios būtybės labai gerai moka įsikišti ir įtraukti žmones į emocijų sūkurį, atimdami iš jų gebėjimą racionaliai protauti. Jie nebeturi gebėjimo protauti, nes šį gebėjimą užgožė emocinė reakcija. Tad jie negali atsitraukti atgal, pažvelgti į savo visuomenę ir tarti: „Bet kuo aš iš tiesų esu nepatenkintas?“, „Kas čia iš tiesų vyksta mano visuomenėje?“ Vietoj to, jie yra įtraukiami į šią emocinę reakciją, kurioje dažnai savo pyktį nukreipia į kitą žmonių grupę. Puolusios būtybės pirmiausia sukuria disbalanso situaciją, o tuomet sukuria diversiją dėmesiui nukreipti, pačios išlikdamos pasislėpusios, nematomos, niekas jų iš tiesų nemato. Niekas jų nemato, žmonės nemato, kad karalius nuogas. Tiesiog neįsižiebia ta lemputė kolektyvinėje sąmonėje. Ir didelė dalis priežasties, ne vienintelė, bet didelė dalis priežasties, yra šios emocinės reakcijos, kuomet daug, daug žmonių yra įtraukiami norėti jausti tam tikrą jausmą. Suprantate, kad, kai žmonės jaučia nepasitenkinimą savo visuomene, nors ji ir yra demokratija, taip yra dėl to, kad jie jaučiasi bejėgiais. Jie pradėjo jausti, kad, nors tai yra demokratija, ir nors aš balsuoju, iš tiesų tai nedaro jokio skirtumo, tai nėra svarbu. Niekas nesiima nieko keisti visuomenėje. Tad jie jaučiasi bejėgiais, jie jaučia, kad nėra jokio skirtumo, už ką jie balsuos. O tuomet, jeigu atsiranda kažkas, kas sako tinkamus dalykus, įtikindamas juos, kad kažkas gali suveikti, žmonės patiki, kad tai, ką šis asmuo sako, gali suveikti. Kodėl? Todėl, kad šis žmogus jiems suteikia jausmą, kad jie yra įgalinti. Vėlgi, naudoju istorinį pavyzdį, vengdamas naudoti ganėtinai akivaizdžius šių dienų pavyzdžius, kuriuos noriu pataupyti kitai dienai.

Grįžkime į XX-ojo amžiaus trečiąjį dešimtmetį, po pirmojo Pasaulinio Karo pabaigos, kuomet Vokietijos ekonomika patyrė labai didelį nuosmukį. Vėlgi, dauguma žmonių jautėsi labai nuskurdę, jautėsi visiškai bejėgiai. Vokietijos žmonės pradėjo jaustis bejėgiais. O tuomet pasirodė Hitleris, kuris pradėjo skelbti kitokią žinią: „Ne, ne, ne. Vokietijos žmonės nėra bejėgiai. Priešingai, jie iš esmės yra pranašesnė rasė, atnešianti pusiausvyrą pasauliui, jei tik jie seks Hitleriu. Ir jei tik jie nukreips savo pyktį prieš tuos, kurie yra tikroji problema, prieš atpirkimo ožius.“ Tad matote, ką padarė Hitleris, jis suprato, kad vokiečiai jaučiasi tapę bejėgiais, ir jis sukūrė sūkurį, kuris jiems leido pasijusti įgijusiais galią. Tai, žinoma, yra ganėtinai keistas fenomenas, kai į jį žvelgiate. Galite, vėlgi, pažvelgti į tuos mitingus, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, kurie stiklinėmis akimis iš visų plaučių šaukė: „Heil Hitler!“ Ir galite matyti, kad jie tiesiog buvo užhipnotizuoti. Tačiau savo protuose jie jautė įgiję galią. Jie jautė kolektyviškai įgiję galią, nes jų paleistas pyktis buvo nukreiptas į žydus arba į Vokietijos priešus, ir pats šis pyktis leido jiems pasijusti turinčiais galią. Nes būtent toks yra pykčio poveikis, jis jus gali laikinai įgalinti.

Štai kodėl galite matyti istorijoje, kad pyktis gali paskatinti žmones jausti, jog jie gali padaryti bet ką, ir kartais jis netgi gali padėti jiems padaryti dalykus, kurių jie įprastai negalėtų padaryti. Galėjote matyti daugelyje mūšių, kuomet tie, kurie įpyko, tapo beveik nenugalimi mūšio lauke artimoje kovoje. Ir tą patį galite matyti ir kitose situacijose. Štai kodėl yra žmonių, net ir psichologų, kurie teigia, kad pyktis yra pozityvi emocija. Na, visai gali būti, kad tam tikrose situacijose galite įveikti tam tikras kliūtis pykčio pagalba. Tačiau tai nėra idealios situacijos, tai yra labai išbalansuotos situacijos tamsioje planetoje, kokia yra Žemė. Tad, žinoma, dvasinėje karalijoje nėra jokio pykčio, tačiau, žinoma, egzistuoja tam tikras ryžtingumas. Tačiau jis nėra tai, ką jūs vadinate pykčiu Žemėje. Tad matote, jeigu nesijaučiate bejėgiais, galite turėti ryžtą, kuris jums leis padaryti tai, ką norite padaryti, net jeigu egzistuotų tam tikras pasipriešinimas tankioje planetoje, kokia yra Žemė, tačiau jums nėra būtina jausti pyktį. Tačiau, kai jaučiatės bejėgiais, vienintelis būdas įveikti bejėgiškumą yra pyktis. Nebent, žinoma, išspręstumėte tas savastis, kurios jus verčia jaustis bejėgiais. Tačiau dauguma žmonių nesugeba to padaryti.

Jūs, vėlgi, matote visą šį sūkurį, nenutrūkstantį, pasikartojantį sūkurį. Puolusios būtybės sukuria disbalansą, pasinaudoja šiuo disbalansu žmonių pykčiui nukreipti į kažkokį atpirkimo ožį, idant pačios puolusios būtybės nebūtų apnuogintos kaip tikroji disbalanso priežastis. Lygiai tas pats vyksta šiandieniniame pasaulyje. Na ir dabar, kalbėjome apie šį pajamų nelygybės Jungtinėse Valstijose tyrimą. Matote panašius dalykus ir kitose demokratijose, nors kitur tai dar nėra pasiekę tokio kraštutinumo. Tačiau pajamų nelygybė buvo sukurta valdžios elito, finansinio elito, kuris manipuliuoja visa finansų sistema. Ir ką jie daro? Jie sugeba priversti žmones nukreipti savo pyktį, vieną žmonių grupę priverčia nukreipti savo pyktį į kitą žmonių grupę, šitaip išvengdami į save nukreipto pykčio. Tad matote, tai yra dalykas, kurį jūs, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais, galite išmokti atpažinti.

Galite atpažinti, kai atsiranda kažkas, kas skatina, netgi kursto šį pyktį žmonėse, suteikdamas jiems lengvą būdą nukreipti jį prieš kitą žmonių grupę, užuot atkreipus dėmesį į tikrąją problemą, slypinčią už žmonių bejėgiškumo jausmo. Kitaip tariant, galite išmokti pamatyti, kad puolusios būtybės labai gerai sugeba priversti žmones jaustis įgalintais per pyktį, tačiau jos iš tiesų neįgalina žmonių, jos tiesiog leidžia jiems pasijusti įgalintais. Ir būtent to nori daugelis žmonių Žemėje. Yra daug, daug žmonių, kurie, galėtume sakyti, yra įstrigę savo emociniuose kūnuose, nes jų emocinis kūnas vyrauja tarp keturių žemesniųjų kūnų. Kitaip tariant, šių žmonių gyvenimai sukasi aplink jų emocijas. Būtent dėl to jie dažnai ir pradeda jaustis bejėgiais. Nes, kai nesugebate sukontroliuoti emocinio kūno savo mentaliniu ir identiteto kūnais, dažnai įsitraukiate daryti jums patiems kenksmingus dalykus. Ir todėl jums ne taip sekasi kaip tiems, kurie sugeba labiau save kontroliuoti. Tad galiausiai turite šiuos žmones, kuriems nesiseka gyvenime, jie neįgyja išsilavinimo, jiems nesiseka darbe, ir tai tampa save pastiprinančiu sūkuriu. Tačiau, užuot tai pripažinę ir prisiėmę atsakomybę už save, ir tarę: „Kaip galėčiau pasikeisti?“, jie nukreipia šią atsakomybę į išorę, į kažkokį išorinį faktorių, kuris, jų manymu, yra jų situacijos kaltininkas. Tai yra visuomenė, tai yra tie kiti žmonės, tai yra tas ar anas dalykas. Visada egzistuoja koks nors atpirkimo ožys, kuris yra problemos priežastis, nes nenorite pažvelgti į save.

Vėlgi, kodėl taip yra? Todėl, kad žmonėms, kurie yra daugiausia valdomi savo emocinio kūno, yra labai sunku pažvelgti į save. Kodėl? Todėl, kad, jeigu pažvelgsite į save ir pamatysite, kad iš tiesų turite tam tikrą reakcinį šabloną, tuomet, jeigu esate įstrigę savo emociniame kūne ir reaguojate pykčiu, jausite pyktį ant savęs. Jausite kitus negatyvius jausmus, kuriuos nukreipsite į save. Ir šie žmonės negali to pakelti, nes jie negali samprotauti, kad nėra jokios priežasties jausti pyktį. Nėra jokios priežasties save kaltinti, ir jums tiesiog reikia tai įveikti ir paleisti. Tad jie jaučiasi įstrigę. O įstrigę jie yra dėl savo reakcinio šablono.

Na ir dabar, mes jums perdavėme daug, daug įrankių išsilaisvinti nuo šių reakcinių šablonų. Vėlgi, visiškai jūsų nekaltinu. Daugelis jūsų užaugote neharmoninguose namuose, ir jūsų tėvai buvo įstrigę šiame emociniame sūkuryje, į kurį ir jūs buvote daugiau ar mažiau įtraukti. Ir gyvenote visuomenėse, kuriose egzistuoja jus traukiantis kolektyvinis emocinis sūkurys. Tad esmė nėra čia ką nors kaltinti. Tačiau realybė yra tokia, kad jums, kaip pakylėtųjų mokytojų mokiniui, yra įmanoma tai įveikti, jeigu ryšitės taikyti mūsų jums duotus įrankius, kad pakiltumėte virš šito, kad ištrūktumėte iš šių emocinių sūkurių ir reakcinių šablonų, kuomet jūsų gyvenimo nebevaldytų jūsų emocijos. Nes jūs sugebėtumėte kontroliuoti savo emocijas dviem aukštesniais kūnais.

Vėlgi, tai sakau ne tam, kad ką nors kaltinčiau. Tačiau realybė yra tokia, kad turite pasiekti šį tašką. Ir tai yra vienas iš Kristaus įžvalgumo lygmenų, kuriame galite atpažinti šias emocines spirales, emocinius sūkurius ir į juos neįsitraukti. Tiesiog pažvelgiate į visuomenę ir tariate: „O, tik pažvelkite į šią žmonių reakciją.“ Jūs, tiesą sakant, galite pasiekti tašką, kuriame galėtumėte pažvelgti į kažką, ką kažkas pasidalino feisbuke. Ir galite atpažinti, kad šis pasidalinimas turi aiškią saulės rezginio vibraciją. Jūs galite tai jausti, skaitydami šį pasidalinimą, ir jis iš tiesų sudrumsčia jūsų saulės rezginio čakrą. Netgi galite pasiekti tašką, kuomet tai nebedrumstų jūsų čakros, bet tiesiog jaustumėte, kad toje žinioje yra saulės rezginio energija. Ir, žinoma, jūs tuomet galite pasirinkti vengti įsitraukti į tokias žinutes. Bet taip pat galite tuo pasinaudoti pažvelgdami į save ir tardami: „Ar aš reaguoju tuo pačiu būdu?“, Ar jaučiu stiprų norą užginčyti kito žmogaus teiginį, įrodyti, kad jis klysta, priversti tą žmogų pakeisti savo požiūrį? Ir jeigu tai jaučiate, galite suvokti, kad tai yra kažkas jumyse, kas jus padaro pažeidžiamus įsitraukti į šiuos puolusių būtybių sukurtus sūkurius.

Tad štai ką čia gaunate. Pirmasis Kristaus įžvalgumo lygmuo yra, kai žvelgiate į fizinį pasaulį, žvelgiate į žmonių veiksmus, žvelgiate į pasaulinius įvykius, žvelgiate į asmeninius įvykius, ir išmokstate atpažinti, kas kuria susiskaldymą, kas yra grindžiama smurtu arba skatina smurtą, ir atsitraukiate nuo to. Kitas Kristaus įžvalgumo lygmuo yra emocinis lygmuo, kuriame išmokstate atpažinti emocinius sūkurius, kurie jus įtraukia, kurie įtraukia kitus žmones, ir jūs tiesiog išmokstate pajausti jų vibraciją. Daugumoje atvejų čia susiduriate su saulės rezginio energija. Į jūsų čakrą yra nukreipiama saulės rezginio energija, siekiant ją sužadinti ir įtraukti jus į reakciją. Jeigu matote, kad reaguojate, turite įrankius tai įveikti, atskleisti tuos įsitikinimus. Nes kodėl turėtumėte keisti kitų žmonių nuomones?

Kai iš tiesų suprantate ir priimate mūsų duotus mokymus apie laisvą valią, suvokiate, jog nesate atsakingi už kitų žmonių jausmus. Mes apie tai perdavėme daug mokymų. Jūs nesate atsakingi už kitų žmonių jausmus. Galite turėti jums artimą žmogų, kuris jus kaltina, nes pyksta arba jaučiasi pažemintas dėl to, ką jūs padarėte arba pasakėte. Ir jūs, žinoma, galite pažvelgti į savo veiksmus ir sakyti: „Ar aš iš tiesų kažką padariau, kad sužeisčiau tą kitą žmogų?“ Ir daugumoje atvejų, jūs to nepadarėte. Išmoksite atpažinti, kad egzistuoja tam tikra grupė žmonių, kurie visada siekia sukelti kituose žmonėse emocinę reakciją. O kodėl jie taip daro? Todėl, kad gauna energiją iš jūsų. Ir jeigu jiems pavyks jus įtraukti ir priversti jus blogai jaustis, tuomet jie pasijus įgalinti. Paprastai jie jaučiasi bejėgiais, tačiau, jeigu jiems pavyks priversti jus blogai pasijusti, tai jiems suteiks tam tikrą galios pajautimą. Tačiau, žinoma, už viso to slypi kolektyviniai padarai, kontroliuojantys žmonių emocinius kūnus, ir šie padarai vagia energiją iš žmonių, vagia ją iš jūsų. Tad toks yra pagrindinis už to slypintis mechanizmas – emocinės energijos vogimas. Galite pasiekti tašką, kuriame išmoktumėte tai atpažinti ir galėtumėte sakyti: „Kad ir ką šie žmonės į mane benukreiptų, sakydami, kad būtent dėl manęs jie jaučiasi blogai, neprivalau to priimti, nes nesu atsakingas už jų jausmus.“

Galite pereiti per labai paprastą procesą savyje. Tarkime, yra žmogus, tai gali būti vaikas, tai gali būti antroji pusė, tai gali būti tėvai, tai gali būti jūsų pažįstamas darbe, kuris yra susijaudinusioje proto būsenoje ir jus kaltina, kad padarėte arba kažką pasakėte, kas šį žmogų nuliūdino. Ir tuomet galite savęs paklausti: „Šis žmogus teigia, kad aš esu jo negatyvių jausmų priežastis. O tai reiškia, kad turiu kažkokią galią šio žmogaus emociniam kūnui. Nes kaip kitaip galėčiau būti atsakingas už šio žmogaus jausminę būseną? Jeigu neturėčiau kažkokios galios veikti kito žmogaus emocijų, kaip galėčiau būti atsakingas už tai, ką jaučia kitas žmogus? Na ir dabar, jeigu iš tiesų turėčiau galią šio žmogaus emocijoms, argi jis jaustųsi toks nusiminęs? Juk nesu negatyvus žmogus, nenoriu nieko skaudinti. Nenoriu, kad kas nors blogai jaustųsi. Tad, jeigu turėčiau galią šio žmogaus emocijoms, jis jaustųsi ramus ir laimingas, užuot jautęsis sujaudintas ir piktas. Tad vien iš šio fakto, kad jis nesijaučia taip, kaip norėčiau, kad jis jaustųsi, galiu padaryti išvadą, kad neturiu galios pakeisti šio žmogaus emocijų, tai kodėl tuomet turėčiau jaustis atsakingu už tai, kaip šis žmogus jaučiasi?“

Matote, jūs dabar pradedate samprotauti su savimi. Suprantu, kad tai galite daryti tik tuomet, kai nesate įtraukti į jus užvaldžiusį sūkurį. Tačiau dauguma jūsų galite naudotis mūsų įrankiais, kad išsilaisvintumėte iš tokių sūkurių, idant nebūtumėte iki galo jų užvaldyti. Ir tuomet galite pradėti samprotauti su savo emocijomis, galite pradėti vertinti tai, ką jaučiate. Ir tuomet galite sakyti: „Galbūt šiuo metu jaučiu tam tikrą susijaudinimą, galbūt jaučiu kaltę, galbūt jaučiu, kad neturėjau įskaudinti to žmogaus, ar kad turėčiau kažką dėl to daryti. Tačiau kodėl šitaip jaučiuosi? Ar tai racionalu? Ar man yra būtina šitaip jaustis dėl kažko, dėl ko nesu atsakingas? Jeigu nesu atsakingas už kito žmogaus jausmus, kodėl turėčiau leisti to žmogaus jausmams veikti mano jausmus? Kodėl neturėčiau turėti teisės kaip nepriklausoma žmogiška būtybė rinktis savo jausmus nepriklausomai nuo to, ką jaučia tas kitas žmogus?“ Kai pradėsite šitaip samprotauti, iš karto pajusite, dauguma jūsų, kad šiam procesui kyla kažkoks pasipriešinimas. Ir šis pasipriešinimas ateina iš atskirųjų savasčių. Šiuo būdu jūs savo atskirąsias savastis iš tiesų įvedate į užburtą ratą. Jeigu jos nesipriešins jūsų samprotavimo procesui, jūs savo samprotavimais išsilaisvinsite nuo jų įtakos. Tad jos privalo priešintis ir mėginti sustabdyti jūsų samprotavimus. Tačiau besipriešindamos jos taip pat save apnuogina, tad jūs galite pradėti jas matyti, galite į jas pažvelgti ir tarti: „Kodėl šitaip jaučiuosi? Kodėl jaučiuosi kaltas, kai mano motina mane kaltina dėl to, kad ji blogai jaučiasi?“ Tai iš tiesų ateina iš vaikystės. Tai gali būti atėję iš ankstesnių gyvenimų. Tačiau už viso to slypi įsitikinimas. Egzistuoja atskiroji savastis, kuri buvo sukurta kaip reakcija į situaciją, kurioje buvote kaltinami. Yra visiškai suprantama, kad tai turite. Vėlgi, nereikia savęs dėl to kaltinti. Tačiau klausimas tiesiog yra toks: Ar norite su tuo gyventi visą savo likusį gyvenimą ir netgi ateities gyvenimus, o gal norite šiuo metu pasistengti ir tai pamatyti, naudodamiesi įrankiais, kuriuos jums davėme, šiai atskirajai savasčiai apnuoginti, už jos slypinčiam įsitikinimui apnuoginti, kad pamatytumėte, koks neracionalus ir nereikalingas yra šis įsitikinimas? Ir tiesiog visa tai paleistumėte? Paleistumėte visą šį įsitikinimą, sukėlusį šią emocinę reakciją.

Kodėl turėtumėte reaguoti į kitų žmonių emocijas? Iš tiesų, kai pasieksite aukštesnius Kristiškumo lygmenis, pasieksite tašką, kuomet galėsite įeiti į kambarį, pilną besiginčijančių ir vienas ant kito iš visų plaučių šaukiančių žmonių, ir nepajusite jokios reakcijos savo emociniame kūne. Arba galėsite perskaityti naujienas kažkokioje svetainėje, kurioje bus kaltinama kita žmonių grupė. Ir galėsite jausti, kad niekas nedrumsčia jūsų saulės rezginio čakros. Kodėl turėtumėte būti už tai atsakingi? Tiesiog pripažįstate, kad žmonės turi teisę būti tame sąmonės lygmenyje, kuriame jie yra. Žmonės pasaulyje turi teisę reaguoti į situacijas pagal savo sąmonės lygį. Tačiau jūs, kita vertus, turite teisę reaguoti į pasaulį savo sąmonės lygyje, kad ir kokiame lygyje būtų jie. Jūs neturite, neprivalote įsitraukti į jų reakciją. Ir kildami aukštyn savo Kristiškume, jūs į tai ir neįsitrauksite. Mano mylimieji, negalite būti gyvuoju Kristumi įsikūnijime, eidami ir visą laiką reaguodami į kitų žmonių emocijas. Tai nereiškia, kad negalite jausti empatijos ir užuojautos kitiems žmonėms. Tačiau tai nėra tas pats kaip reaguoti į žmonių emocijas, leidžiant jų emocijoms drumsti jūsų emocinį kūną. Ar suvokiate skirtumą? Yra labai svarbu apie tai mąstyti, ir mąstyti apie tai tol, kol išgyvensite tą vidinį patyrimą, kuomet tai pamatysite. Taip, neprivalau leisti, kad mano emocijos būtų veikiamos kitų žmonių emocijų.

Žinoma, puolusios būtybės padarė viską, ką galėjo sugalvoti, kad jus įtikintų, kad priverstų patikėti, jog tai yra netiesa, jog jūs turėtumėte leisti kitų žmonių emocijoms jus veikti. Daug, daug jus supančių žmonių gali jums priešintis, jeigu išsilaisvinsite nuo šių emocinių šablonų, kuriais jie naudojosi nuo pat vaikystės, kad įgytų jums galią. Jie gali supykti ant jūsų, jie gali imti jus kaltinti, kad jie jums neberūpi, kad jūs jų nebemylite, kad tapote svetimu žmogumi, kad jums niekas be jūsų pačių daugiau nerūpi, ir visi tie dalykai asmeniniame lygmenyje. Taip pat turite daug, daug dalykų kolektyviniame lygmenyje. Pavyzdžiui, krikščionybės religija buvo naudojamasi sukurti šiai idėjai, kad turėtumėte jausti užuojautą kitiems žmonėms, tiems, kurie kenčia. Nes jie sukūrė, puolusios būtybės per krikščionybės religiją sukūrė emocinį sūkurį, kuriame jaučiate, jog turėtumėte leisti sau į tai įsitraukti. Nes kitaip nesate užjaučiantis žmogus. Tačiau tai tiesiog yra puolusių būtybių tvarinys.

Vėlgi, ateina toks momentas jūsų kelyje, kuomet suvokiate, kad susiduriate su ta kelio pakopa, kurioje jums reikia išsilaisvinti nuo kitų individualių žmonių ir kolektyvinės sąmonės emocinės traukos. Nepakilsite Kristiškume virš šio lygmens, kol iš to neišlaisvinsite savo emocinio kūno. Ir todėl tai nėra savanaudiška. Tai nėra susikoncentravimas į save. Būtent tai daryti yra nubrėžta jūsų dangiškajame plane. Na ir dabar, žinoma, puolusios būtybės taip pat sakys, kad būti Kristumi yra egocentriška. Yra puolusių būtybių, apsimetinėjančių psichologais, kurios sakys, kad narcizo apibrėžimas ne taip jau stipriai skiriasi nuo Kristaus būtybės charakteristikų. Tačiau tai, vėlgi, yra absoliuti manipuliacija. Kaip sakėme, norint patraukti aukštyn kolektyvinę sąmonę, jūs pirmiausia patys turite pakilti virš kolektyvinės sąmonės. Tai darydami, turėsite pereiti periodą – ir mes visi tai padarėme – kuomet tapsite šiek tiek nejautrūs kitų žmonių jausmams, net ir jų argumentams. Nebeįsitrauksite į jų jausmus, nustosite su jais ginčytis. Jūs netgi nebedalyvausite su jais mentalinių argumentų apsikeitime ir diskusijose. Jūs save kelsite aukštyn virš kolektyvinės sąmonės, idant po to galėtumėte patraukti kolektyvinę sąmonę, ir tai nėra savanaudiškas veiksmas.

Tapimas regimai nejautriu kitų žmonių negatyvioms emocijoms iš tiesų nėra savanaudiška. Tai iš tiesų yra nesavanaudiškas veiksmas. Na ir dabar, tuo nenoriu pasakyti, kad ego negali čia jums iškrėsti šunybės, paskatindamas jus manyti, jog, kadangi esate dvasingas žmogus, jums yra taip nepaprastai svarbu daryti dvasinį progresą, kad galite ignoruoti kitus žmones. Aš čia nekalbu apie kitų žmonių ignoravimą, atsisakymą padėti kitiems žmonėms teisėtais būdais. Aš tiesiog sakau, kad neturėtumėte leistis įtraukiami į emocinius sūkurius ir reakcinius šablonus, į kuriuos jus buvo įpratę įtraukti kiti žmonės. Jie jus gali, tai darydami, imti kaltinti savanaudiškumu. Tačiau tai nėra savanaudiška. Ir tai nereiškia, kad turėtumėte nutraukti su jais visus ryšius. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad įgyjate gebėjimą su jais bendrauti neutraliu būdu, kuomet matote, ar galite jiems padėti ar negalite. Ir jeigu jiems padėti negalite, tuomet turite teisę atsitraukti ir tarti: „Na, negaliu viso savo laiko ir dėmesio skirti žmonėms, kuriems negaliu padėti. Turiu susikoncentruoti į tuos, kuriems galbūt galėčiau padėti, nes jie yra atviri išgirsti kai kurias iš mano įgytų įžvalgų.“ Vėlgi, matote, kad visada egzistuoja subtili riba, nes ego bet kuriame lygmenyje sieks iškreipti jūsų progresą. Ir jam pavyko kai kuriuos dvasingus žmones įtikinti, kad jie privalo palikti savo antrąją pusę, palikti savo vaikus, palikti savo tėvus ir atsiskirti nuo visos likusios visuomenės. Tačiau tai darydami, jie tiesiog bėga nuo savo problemų, užuot sprendę dalykus savo psichologijoje. Tad mes neskatiname jūsų tai daryti. Tai nėra kelias į Kristiškumą. Ir matote, kad egzistuoja subtili riba, tarp atsitraukimo nuo emocinių reakcijų į kitus žmones, ir bėgimo nuo savo psichologijos. Gali būti laikotarpis, kai būsite nuėję šiek tiek per toli į vieną pusę. Tačiau, vėlgi, jeigu naudositės mūsų jums duotais įrankiais, palaipsniui atrasite pusiausvyrą. Ir jeigu pamatysite, jog bėgote nuo savo problemų, na, tiesiog galėsite pasakyti: „Gerai, atėjo laikas pažvelgti į tas problemas savo psichologijoje ir daugiau nuo jų nebebėgti.“ Ir jeigu ryšitės pažvelgti į dalykus savo psichologijoje, iš tiesų progresuosite.

Mano mylimieji, tarp jūsų jau nemažai yra tokių, kurie šiais mokymais sekate ne vienerius metus, jūs padarėte didelį progresą, įveikdami dalykus savo psichologijoje, bet dauguma jūsų vis dar tebeturite dalykų savo psichologijoje, į kuriuos dar nesate iki galo pasirengę pažvelgti. Bet suprantate, egzistuoja tam tikra pakopa kelyje, kuomet tai yra ne tik teisėta, bet ir absoliučiai būtina, kad nežiūrėtumėte į tam tikrus dalykus savo psichologijoje, nes nesate pasiruošę su jais susitvarkyti. Kaip sakėme, egzistuoja 144 sąmonės lygmenys. Kiekviename lygmenyje egzistuoja iliuzija jūsų psichologijoje, į kurią turite pažvelgti. Tačiau, jeigu esate 87 lygmenyje, nesate pasirengę įveikti iliuzijos 120 lygmenyje. Niekas nėra tam pasirengęs. Taip tiesiog veikia kelias ir negalite kaltinti savęs, ir negalite kaltinti kitų, kad jie nėra aukštesniame lygmenyje nei yra. Jūs galite padaryti vieną dalyką: galite pažvelgti į save ir nuspręsti, jog ryšitės spręsti savo psichikoje egzistuojančius dalykus, kuriuos esate pasirengę šiuo metu spręsti. Ir jeigu priimsite šį sprendimą, žinosite, kokie yra šie dalykai. Nes jie veikia jūsų kasdienybę ir veikia jausmus, kuriuos sau jaučiate, ir jausmus, kuriuos jaučiate kitiems žmonėms ir gyvenimui šioje planetoje.

Matote, kitas lygmuo, antrasis Kristaus įžvalgumo lygmuo yra emocinis lygmuo, kuriame pajaučiate šias energijas. Egzistuoja laikini sūkuriai, į kuriuos yra įtraukiami žmonės. Tačiau taip pat egzistuoja ilgalaikiai emociniai sūkuriai. Egzistuoja ilgalaikis emocinis pykčio sūkurys, kuris yra paplitęs po visą pasaulį, tačiau kai kuriuos regionus jis veikia labiau nei kitus. Vėlgi, Vidurio Rytai yra pavyzdys, kaip šis pyktis buvo generuojamas iš kartos į kartą tūkstančius metų. Egzistuoja kitas didelis sūkurys, seksualinės energijos sūkurys, į kurį įtraukti žmones jaučia dirbtinį poreikį užsiiminėti seksu. Jis yra skleidžiamas per filmus, televizijos serialus, reklamas, knygas ir visus tuos dalykus, kurie jus jaučia manyti, kad turėtumėte užsiiminėti seksu dažniau nei tai darote, ar kad visą laiką turėtumėte trokšti sekso. O tai, žinoma, nėra natūralu. Tai netgi nėra natūralu fiziniame lygmenyje. Bet tai iš tiesų nėra natūralu emociniame lygmenyje, kuomet jūsų pagrindo čakra yra nuolatos audrinama seksualine energija, kuomet jums, kaip Astrėja sakė ankstesniame vebinare, išsivysto priklausomybė nuo sekso. Tai taip pat yra vienas iš dalykų, į kurį galite pažvelgti ir matyti, kaip jus tai galėjo paveikti.

Taip pat ir sielos čakros šerdyje egzistuoja tam tikri sūkuriai, kurie jus gali versti jausti, kad į gyvenimą turėtumėte žiūrėti rimtai. Negalite būti kūrybiški, nes kūrybiškumas nėra racionalus. Jis jums neuždirba pinigų, jis nieko nedaro. Nebegalite būti žaismingi, jūs gi dabar jau esate suaugę. Daugiau nebegalite žaisti, neturėtumėte elgtis kaip vaikas. Ir šios jau seniai egzistuojančios matricos drumsčia pagrindo čakrą, sielos sosto čakrą ir saulės rezginio čakrą, siekdamos jus įtraukti į šią negatyvią reakciją. Netgi yra seniai egzistuojantis sūkurys, kuris traukia jūsų širdies čakrą iškreipti meilę, kuomet galvojate, jog turėtumėte turėti tam tikrą požiūrį į meilės santykius, turėtumėte elgtis tam tikru būdu, jeigu esate mylintis žmogus, ir yra absoliučiai blogai nebūti mylinčiu žmogumi. Tad, jeigu kažkas jus tuo apkaltina, turite verstis per galvą, kad išvengtumėte šių kaltinimų, jog esate nemylintis žmogus, ir visi tie dalykai. Ir tai yra dalykai, kuriuos galite pradėti tirti labiau ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau pirmoji užduotis yra pažvelgti į save ir pamatyti, ar nesate traukiami į šias saulės rezginio reakcijas, į pyktį ir susijaudinimą asmeniniame lygmenyje, ar netgi visuomenės lygmenyje, tam tikrų religijų, ideologijų, politinių asmenų ar kad ir kas tai bebūtų, lygmenyje, kas jus traukia jausti pyktį tam tikram atpirkimo ožiui, tam tikrai kitai žmonių grupei. Tai iš tiesų yra pats destruktyviausias šių emocinių sūkurių pavyzdys, kuomet nukreipiate pyktį prieš kitus žmones, galbūt netgi skatindami smurtą arba patys pradėdami smurtauti prieš juos. Kai pyktis išauga iki tam tikro lygmens, didelė žmonių grupė šioje planetoje nebesugeba susilaikyti nuo smurto. Tam tikrą kritinį intensyvumą pasiekęs smurtas privers smurtauti mažiausiai trečdalį šiuo metu Žemėje įsikūnijančių žmonių. Jūs, jeigu rimtai žiūrite į ėjimą keliu į Kristiškumą, neturėtumėte sau leisti atsidurti jų gretose. Nes tai nepadės jums vystyti savo Kristaus įžvalgumo.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2020 Kim Michaels