Naudokitės mūsų mokymais savo proto dėžutei transcenduoti, o ne jai sustiprinti

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2020 metų liepos 31 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2020 metų vebinare „Būkite Dangiškąja Motina veikime per Septynių Spindulių integraciją“.


Aš esu Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, ir kadangi tarnauju Dangiškosios Motinos Žemei tarnystėje, natūralu, kad būtent aš pradedu šią konferenciją, skirtą temai, kaip galite būti Dangiškąja Motina veikime. Tačiau pradžiai galėtume užduoti kitokį klausimą: „Kaip galite nebūti Dangiškąja Motina veikime?“

Mes jau anksčiau davėme mokymus apie Dangiškąją Motiną, kuriais čia trumpai pasidalinsiu. Sakėme, kad gyvenate konkrečiame formų pasaulyje. Šį konkretų formų pasaulį sukūrė Būtybė, kurią mes pavadinome Kūrėju. Sakėme, kad Kūrėjas yra formų šaltinis, tačiau jis pats yra už bet kokių formų ribų, kadangi Kūrėjas nėra įkalintas savo kūrinijoje. Tai reiškia, kad bet koks įvaizdis pasaulyje, siekiantis priskirti Dievui kažkokią formą, kažkokią charakteristiką, yra klaidingas įvaizdis, stabas, stabmeldiškas įvaizdis. Kitaip tiesiog negali būti.

Ir kur užgimė visi tie stabmeldiški įvaizdžiai? Šie įvaizdžiai tegalėjo užgimti nuo savo šaltinio atsiskyrusiame prote. Ką tik prieš šį diktavimą kalbėjote labai gilią ir labai mįslingą invokaciją, kurioje yra kalbama apie kai kurias iš šių koncepcijų taip, kad supainiotų linijišką protą, tą protą, kuris viską nori paversti objektais. Tai yra atskirasis protas. Atskirasis protas tiki, kad yra atskira būtybė, gyvenanti atskirų objektų pasaulyje. Būtent dėl to atskirasis protas sukūrė idėją, kad Dievas yra tolima būtybė, neegzistuojanti jūsų gyvenamame pasaulyje, bet esanti už šio pasaulio ribų. Galite turėti tradicinį įvaizdį, kad Dievas yra danguje, o jūs esate Žemėje. Tačiau, nors šis įvaizdis sako, kad Dievas yra danguje, šis Dievas vis dar tebeturi formą, tad net ir Dangus yra pasaulis, kurį galima charakterizuoti formomis, ir todėl tolimas Dievas danguje nėra Kūrėjas, nes Kūrėjas yra už bet kokių formų ribų.

Atsiskyręs protas negali to priimti, negali to suvokti. Jis nesugeba to suprasti. Tačiau norėčiau, kad jūs, tie iš jūsų, kurie esate rimti pakylėtųjų mokytojų mokiniai, suvoktumėte, jog net ir atskirasis protas gali būti panaudotas samprotavimams, kurie jam gali padėti pamatyti jo paties ribotumus. Net ir atskirasis protas gali pradėti matyti savo požiūriuose egzistuojančius prieštaravimus. Net ir atskirasis protas gali matyti, kad kartais vienas požiūris, kai į jį yra žvelgiama atskirai, gali atrodyti pakankamai pagrįstas, tačiau, kai į jį yra žvelgiama su kitu požiūriu, kartu jie sudaro mįslę. Jie nebūtinai turi vienas kitam prieštarauti, tačiau galite protu pajausti, protas net ir logikos pagalba gali matyti, kad čia yra kažkas daugiau, už šių dviejų teiginių privalo būti kažkas daugiau, ir todėl net ir protu galima pasinaudoti suvokiant, kad protas yra ribotas. Logika yra ribota. Linijiški samprotavimai yra riboti. Būtent dėl to mes duodame mokymus. Būtent dėl to duodame mokymus apie non-dualizmą ir epinį mąstymą, nes, jeigu nesiryšite naudotis savo proto gebėjimu ieškoti prieštaravimų, jums bus labai sunku išsilaisvinti nuo proto traukos, idant galėtumėte patirti mūsų taip vadinamą grynąją sąmonę.

Matote, kai esate įstrigę šiame atskirajame prote, šiame linijiškame prote, galvojate, tikite, esate patyrę, kad protas tegali būti mintys. Na, jis taip pat gali būti ir jausmai, tačiau jie iš tiesų nėra prote, jie yra emocijose, jie yra jausmų kūne. Tačiau atskirasis protas tiki, kad viskas yra mintis. Vienintelis būdas patirti pasaulį yra per mintį. Vienintelis būdas suprasti pasaulį yra per mintį. Vienintelis būdas sąveikauti su pasauliu yra per mintį. Atskirasis protas mano, kad vienintelis patyrimas yra mąstymas, ir kol neišlaisvinsite Sąmoningojo AŠ nuo šios gravitacinės atskirojo proto traukos, nesuvoksite, kad egzistuoja alternatyva mąstymui, ir ši alternatyva yra mūsų taip vadinami įvairūs mistiniai patyrimai, intuiciniai patyrimai, bet visų pirma, tai yra grynosios sąmonės patyrimas, kurioje esate sąmoningi be jokių minčių, esate tiesiog sąmoningi.

Netgi galite sąmoningai suvokti šį savo sąmoningą būdravimą, tačiau nemąstote, nėra jokio minčių proceso, vedančio nuo vienos minties prie kitos, o po to dar prie kitos, ir dar prie kitos. Nėra jokios asociacijų grandinės. Jokios vaizdinių grandinės. Yra tik grynoji sąmonė. Jeigu kada nors patyrėte tai nors trumpiausią akimirką, turite atskaitos tašką, kuris sako: „Aš esu daugiau nei mąstantis protas, aš esu didesnis negu tai, mano sąmonė yra didesnė už mąstantį protą.“ Ir štai tuomet jums tampa įmanoma pradėti suvokti, net ir suprasti, kad Kūrėjas privalo būti už savo kūrinijos, kad formų Kūrėjas yra už formų ribų, ir būtent tai jus įgalina pradėti suvokti, kas yra Dangiškoji Motina ir kas nėra Dangiškoji Motina.

Matote, mąstantis protas nori paversti viską, tai reiškia, viską, ką pajėgia suvokti, viską, ką gali suprasti, į objektus. Objektas yra tai, kas yra atskirta nuo proto. Atskirasis protas negali būti viena su objektu. Atskirasis protas tegali būti atskirtas nuo objektų. Protas save mato kaip esantį čia. Objektas yra kažkur tenai, ir protas stebi, ir studijuoja, ir mėgina suprasti jį per atstumą.

Kodėl mes taip rūpestingai jau keletą metų, tiesą sakant, jau daugelį metų per šį pasiuntinį davėme jums mokymus apie suvokimą, suvokimo filtrus, apie proto dėžutę? Tai darėme norėdami jums suteikti pagrindą suvokti, kad protas, mąstantis protas negali objekto patirti tiesiogiai. Jis patiria objektą per proto įvaizdį, o šis proto įvaizdis egzistuoja tik prote. Jūs esate daug žmonių, kurie klausosi šio gyvai perduodamo diktavimo. Kiekvienas iš jūsų sėdite savo individualioje vietoje. Galite sakyti, kad girdite tuos pačius žodžius. Žinoma, galima sakyti, kad tik vienas balsas išeina iš pasiuntinio burnos. Tad yra sakomi tam tikri žodžiai, ir nekalba šimtas skirtingų balsų, nėra sakoma šimtas skirtingų žodžių, tačiau jūs iš tiesų girdite ne tuos pačius žodžius, nes jūs šiuos žodžius girdite netiesiogiai. Jūs juos girdite, kiekvienas iš jūsų, per savo individualų protą. O jūsų individualus protas sukuria suvokimo filtrą, kuris tuomet uždeda įvaizdį ant žodžių, jiems keliaujant per jūsų protą.

Žodžiai, per interneto ryšį pasiekiantys jūsų ausis, nepasiekia jų tiesiogiai. Jie pereina jūsų proto filtrą, jūsų identiteto, mentalinio, emocinio proto, net ir fizinio proto aspekto filtrą. Tad tai, kas ateina iki jūsų (ir kol kas klausimą, kas jūs tokie esate, atidėsime į šalį), tai, kas jums ateina nėra tyri žodžiai, kuriuos aš, pakylėtoji mokytoja, tariu. Jus pasiekia tai, apie ką jau anksčiau kalbėjome, – energijos bangų kuriama interferencija, ir jus pasiekiantys žodžiai yra energijos bangos, net ir garsas yra garso bangos, tačiau dar giliau, už fizinio garso, kuris perneša žodžius, egzistuoja šių žodžių emocinis aspektas, mentalinis aspektas ir identiteto aspektas. Ir šiems žodžiams pereinant jūsų emocinį, mentalinį ir identiteto kūnus, energijos bangos kuria interferenciją su tomis energijomis, kurias turite savo trijuose aukštesniuosiuose kūnuose. Tad jus pasiekia ne tyri žodžiai, kuriuos kalbu. Jus pasiekia interferencija, kuri tam tikru laipsniu yra paveikta to, ką jūs turite savo prote.

Na ir dabar, tame iš tiesų nėra nieko blogo. Aš jūsų nekaltinu. Aš tiesiog mėginu padėti jums suvokti, kokia yra gyvenimo šioje planetoje realybė. Mes, pakylėtieji mokytojai, susiduriame su labai subtilia, labai sudėtinga užduotimi, mėgindami pasiekti įsikūnijime esančius žmones, ir labai mažai iš įsikūnijime esančių žmonių nutuokia, kokia yra ši užduotis, su kuria mes susiduriame. Tačiau žinome, kad kai kurie iš jūsų galite tai suprasti, ir kai kurie jau tai supratote, ir kuo daugiau apie tai mąstysite, šiems apmąstymams naudodami savo intuicinius gebėjimus, siekdami išgyventi tą grynosios sąmonės patyrimą, naudodamiesi mūsų įrankiais ir invokacijomis ir kitais diktavimais, kad pakiltumėte virš to mintyjančio proto, tuo labiau pradėsite suvokti, su kuo mes susiduriame. Ir kuo geriau pradėsite suprasti, suvokti, perprasti, kaip viskas atrodo iš mūsų perspektyvos, tuo greičiau galėsite išsilaisvinti iš to mintyjančio proto ir galėsite suvokti, kad tai, ką šis protas laiko tikrove, yra visiškai netikra. Tai tėra proto įvaizdis, sukurtas paties proto.

Na ir dabar, iš tiesų galima sakyti, kad, kai žvelgiate į gyvenimą fizinėje oktavoje, ne visada viskas pasisuka ta linkme, kaip norėtume. Kartais turite proto įvaizdį apie tai, kas turėtų arba neturėtų įvykti jūsų gyvenime, ir tuomet tai, kas, jūsų manymu, turėjo įvykti, neįvyksta, o tai, kas, jūsų manymu, neturėjo įvykti, iš tiesų įvyksta. Ir tuomet esate paliekami svarstyti, kodėl taip yra, o tiksliau, mintyjantis protas svarsto, kodėl taip yra. Ir jeigu, mano mylimieji, pažvelgtumėte bendrai į žmones, pamatytumėte, kad yra vienas dalykas, kurio mintyjantis protas negali pakelti, negali ištverti, ir tai yra nežinoti, nesugebėti paaiškinti, kodėl nutinka tas arba anas. Žiūrite į pasaulį, žiūrite į istorinį kontekstą, grįžtate atgal tūkstančius metų į, pavyzdžiui, tuos laikus, kai atsirado Senasis Testamentas, ir galite savęs paklausti: „Kokia buvo tų žmonių proto būsena, kurie, daug seniau nei net ir dauguma krikščionių galvoja tai įvykus, gavo Senąjį Testamentą, kad ir iš kur jie jį būtų gavę?“

Na, tai buvo jų troškimas suprasti pasaulį, kuriame jie gyvena, o ypač suprasti tai, kodėl vieni dalykai įvyksta, o kiti – neįvyksta. Ir tais laikais savo protuose jie turėjo proto įvaizdžius, kaip žmonės juos turi ir šiandien. Jie galvojo, kad pasaulis veikia tam tikru būdu, kad jis turėtų veikti tam tikru būdu. Todėl jie manė, kad tam tikri dalykai turėtų įvykti, o kiti dalykai neturėtų įvykti. Tačiau tai, žinoma, ne visada išsipildydavo, tad jie turėjo atrasti, savo protuose turėjo atrasti paaiškinimą. Tad galite pažvelgti į viską, kas vyko žmonijos mąstyme, ir galite matyti dvi tendencijas. Pirmojoje tendencijoje yra siekiama sukurti ideologinę sistemą, kuri galėtų paaiškinti, kaip veikia pasaulis ir kodėl tam tikri dalykai įvyksta, o tam tikri dalykai neįvyksta. Būtent tai slypi už daugumos religijų. Vėlgi, jeigu grįžtumėte prie Senojo Testamento religijų, abraomiškų religijų, jose yra pateikiamas danguje esančio Dievo paaiškinimas. Yra vienas aukščiausias Dievas, esantis aukščiau už visus kitus dievus, už taip vadinamus stabus, ir šis dievas, nors tolimas ir šiek tiek piktas, net ir kerštingas, taip pat yra asmeninis dievas ir galite, taip sakant, priversti jį jums duoti tai, ko jūs norite, jeigu jūs jam duosite tai, ko nori jis. Galite sudaryti sandorį su šiuo dievu. Galite atlikti aukojimus, galite kalbėti jam maldas, galite gyventi pagal jo įsakymus, ir tuomet tariamai gausite tai, ko norite. Jis jums duos tai, ko norite, nes būsite sudarę sandorį su šiuo dievu. Bet kas gi tai yra, jeigu ne mėginimas paaiškinti nepaaiškinamą, paaiškinti, kaip veikia pasaulis, kontroliuoti, kaip veikia pasaulis. Nes jūs, žinoma, matote, kad mintyjantis protas nepasitenkina vien paaiškinimu, mintyjančio proto tikslas yra sukurti jums situaciją, kurioje jūsų norimi dalykai visada įvyktų, o jūsų nenorimi dalykai niekada neįvyktų. Kodėl taip yra? Todėl, kad mintyjantis protas yra visos šios idėjos pradininkas, idėjos, kad yra tam tikri dalykai, kurie turėtų įvykti, ir tam tikri dalykai, kurie neturėtų įvykti, yra tam tikri dalykai, kurie yra geri, ir tam tikri dalykai, kurie yra blogi, tad būtent iš čia tai ateina.

Tai ateina iš mintyjančio proto, tad protas, norėdamas amžinai išlaikyti jus įtrauktus į protą, privalo jums sukurti įspūdį, kad egzistuoja kažkoks būdas išsiaiškinti, kaip veikia pasaulis, kuomet galėsite kontroliuoti savo gyvenimą, ir jums nutiks tik geri dalykai, o blogi dalykai nenutiks, bent jau ne jums. Jie gali nutikti kitiems žmonėms, bet tai jau jų problema, nes jūs gi, šiaip ar taip, esate atskira būtybė, bent jau mintyjančio proto supratimu. Tad matėte per visą istoriją, kaip žmonės, ne tik individai, bet ir žmonių grupės, dėjo milžiniškas mentalines ir emocines, net ir identiteto lygmens pastangas šioms ideologinėms sistemoms kurti, kurios galėtų viską paaiškinti ir kurios jiems leistų kontroliuoti, kad jiems nutiktų tik geri dalykai, o blogi dalykai nutiktų tiktai tiems kitiems žmonėms, kurie nepriklauso jų ideologinei sistemai ir todėl nėra geri žmonės. Turite koncepciją, apie kurią mąstė daug, daug žmonių – filosofai, teologai ir tiesiog paprasti žmonės, kodėl blogi dalykai nutinka geriems žmonėms. Ir būtent tai mintyjantis protas privalo paaiškinti, kad galėtų išlaikyti jus užhipnotizuotus, įkalintus, įsimylėjusius mintyjantį protą.

Jūs esate supratimo ieškojimuose. Ir nutinka taip, kaip jau anksčiau sakėme, kad visi žmonės turi šį saugumo poreikį, ir norėdami jį patenkinti, jūs susikuriate, o tiksliau, daugumoje atvejų, puolusios būtybės sukuria ideologinę sistemą, kuri teigia besiremianti absoliučia neklystančia tiesa. Tai gali būti krikščionybės religija, žydų religija, musulmonų religija. Tai gali būti mokslinis materializmas, komunizmas, kad ir kas tai bebūtų. Tačiau egzistuoja ideologinė sistema, kuri teigia, jog remiasi absoliučia, neklystančia tiesa, ir todėl, kai išpažįstate šią sistemą, kai aklai sekate šia sistema, galite tikėti, jog esate saugūs – kontroliuojate savo gyvenimą.

Kas nutinka, kai įžengiate į šią proto būseną, apie kurią kalbėjome savo mokymuose apie fanatizmą? Kas įvyksta, kai įžengiate į šią proto būseną? Na, jūs patikite turintys idėją, kuri niekada negalėtų būti išplėsta. Turite absoliučią tiesą, kuri niekada negalėtų būti išplėsta. Ir kaip kada nors galėsite iš to išsilaisvinti? Pažvelkite į istoriją ir kiek daug žmonių buvo įstrigę šioje proto būsenoje labai ilgą laiką. Daugiau kaip 1000 metų žmonės Europoje buvo įkalinti katalikų proto dėžutėje. Daugelis žmonių vis dar tebėra įstrigę katalikų proto dėžutėje. Ilgą laiką daugelis žmonių Sovietų Sąjungoje ir už Sovietų Sąjungos ribų buvo įstrigę komunistinėje proto dėžutėje. Daugelis žmonių Vakarų pasaulyje, mūsų taip vadinamose šiuolaikinėse demokratijose, kurios didžiuojasi save laikydamos pačiomis pažangiausiomis visuomenėmis Žemėje, yra įstrigusios materialistinėje proto dėžutėje, ir galite matyti, kad žmonės gali būti įstrigę labai ilgą laiką. Galite matyti, kad žydai, kurių istorija yra viena seniausių Vakarų pasaulyje, yra įstrigę toje pačioje proto dėžutėje praktiškai jau kelis tūkstančius metų.

Ir kaip žmonės gali ištrūkti iš tos dėžutės, kai yra į ją patekę? Na, mano mylimieji, tai yra vienas iš Dangiškosios Motinos aspektų. Mes jums pakylėtųjų mokytojų mokymuose perdavėme mokymą, kad egzistuoja tam tikras poliariškumas. Sakėme, kad kai galiausiai Kūrėjas nusprendžia kurti, jis nekuria tiesiogiai iš savęs. Jis pirmiausia sukuria tuštumą, tuomet sukuria tam tikrą sferą toje tuštumoje, užpildytą substancija, kuri gali prisiimti formą. Ši forma, tam tikra prasme, yra moteriškasis aspektas, kūrinijos motinos aspektas. Substancija, kurią mes pavadinome Materijos šviesa, gali prisiimti bet kokią formą, ir todėl ji pagimdo formą ir motina pagimdo formą. Todėl Materijos šviesa yra motinos aspektas Kūrėjo atžvilgiu. Tai, galėtume sakyti, yra vienas poliariškumas, tarp Kūrėjo kaip tėvo aspekto, ir Materijos šviesos, kaip motinos aspekto, tačiau Materijos šviesa negali kurti pati iš savęs, tad norėdamas sukurti formą Kūrėjas turi apibrėžti dvi jėgas – plėtimosi ir sutraukiančią jėgą. Plėtimosi jėga negali kurti viena pati, nes plėtimasis tiesiog tęstųsi neribotai, ir jokios formos negalėtų būti išsaugotos, tad jį turi atsverti sutraukianti jėga, ir todėl turi būti sukuriamas naujas poliariškumas, kuriame plėtimosi jėga būtų Tėvas, o sutraukianti jėga – Motina.

Tačiau egzistuoja daug tokių poliariškumų. Ir iš pradžių, pirmoje sferoje, egzistavo poliariškumas tarp Kūrėjo ir savimonę turinčių būtybių pirmoje sferoje. Kai jau buvo sukurta antroji sfera, atsirado poliariškumas tarp pakylėtųjų mokytojų pirmoje sferoje ir nepakilusių būtybių antroje sferoje, ir tai, žinoma, tęsėsi iki pat jūsų sferos, kurioje, galėtume sakyti, egzistuoja poliariškumas tarp pakylėtųjų mokytojų dvasinėje karalijoje ir jūsų, kurie esate nepakilusios būtybės. Todėl galėtume sakyti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, atstovaujame Tėvo aspektą, o jūs atstovaujate Motinos aspektą.

Tačiau galime eiti dar giliau ir suvokti, kad egzistuoja ir kitos Motinos elemento charakteristikos, nes net ir Materijos šviesa nepakilusioje sferoje taip pat yra Motinos, Dangiškosios Motinos aspektas. Ir koks yra šio aspekto vaidmuo? Na, kaip sakėme, idealiu atveju, ir būtent taip ir yra natūraliose planetose, mes, pakylėtieji mokytojai, atstovaujame Tėvo aspektą. Nepakilusios būtybės natūralioje planetoje atstovauja Motinos aspektą, tačiau jos nėra atskirtos nuo Tėvo. Jos yra nuolatiniame ryšyje su pakylėtaisiais mokytojais, su savo AŠ ESU Esatimi, ir todėl sąmoningai suvokia einančios keliu link aukštesnių sąmonės lygmenų. Kaip jau daug kartų sakėme, savo kelionę pradedate su viename taške sukoncentruota savastimi, ir tuomet plečiate tą savasties jausmą bendrakurdami. Kuriate formą, sukurdami proto įvaizdį savo prote, suprojektuodami jį ant Materijos šviesos, ir kai patiriate savo sukurtą formą, galite pakelti savo sąmonę, išplėsti savo savasties jausmą, sukurti kažką pažangesnio ir taip toliau.

Bet jūs vis tiek visada save tebelaikote Būtybe, kuri nėra atskira. Jūs nesate atskirti nuo kitų būtybių savo planetoje. Nesate atskirti nuo savo Šaltinio, nuo pakylėtųjų mokytojų, nuo AŠ ESU Esaties, ir todėl egzistuoja pastovi aštuoniukės tėkmė, pastovūs sąmonės, idėjų, įžvalgų, perspektyvų mainai tarp pakilusių ir nepakilusių būtybių. Egzistuoja aštuoniukės tėkmė, apie kurią kalbėjome, tarp pakylėtosios karalijos ir nepakylėtos karalijos.

Na, o kas nutinka nenatūralioje planetoje? Ši tėkmė yra sustabdoma. Kodėl? Todėl, kad atskirasis protas nesugeba savęs laikyti susietu su pakylėtaisiais mokytojais ar su kitomis savo sferos būtybėmis, ar susietu su pačia materija. Tad matote, nenatūralioje planetoje nutinka taip, kad dauguma žmonių nenatūralioje planetoje neturi ryšio su savo AŠ ESU Esatimi ar su pakylėtaisiais mokytojais. Todėl negalite iš mūsų mokytis, negalite kelti savo sąmonės užmegzdami su mumis ryšį – mes jums negalime perduoti tiesioginių įžvalgų. Žinoma, visas mūsų šių mokymų perdavimo per remiamus pasiuntinius tikslas yra pakelti aukštyn kaip įmanoma daugiau mokinių, kad įveiktumėte šį barjerą ir įgytumėte, bent retkarčiais, tą tiesioginį intuityvų ryšį su mumis ir su savo aukštesniąja esybe, ir kad patys galėtumėte pradėti gauti tiesiogines įžvalgas. Kitaip tariant, įžengtumėte į tikrąjį kelią, į vidinio vedimo kelią, į dangiškojo vedimo kelią, kuriame gaunate kažką už materialios karalijos ribų, o tiksliau, už keturių savo proto lygmenų ribų, ir naudojatės tuo savo sąmonei kelti.

Ką reiškia kelti savo sąmonę? Tai iš esmės reiškia atskirti Sąmoningąjį AŠ nuo susitapatinimo su suvokimo filtru, kuris yra apibrėžtas jūsų identiteto, mentaliniame ir emociniame protuose, net ir fiziniame prote. Būtent tokia yra kelio esmė. Na ir dabar, jau anksčiau sakiau, kad jeigu pažvelgtumėte į žmonių veiklas, vienas iš aspektų, kurį žmonės mėgino daryti, buvo kurti visas šias ideologines sistemas, kurios viską galėtų paaiškinti. Tačiau iš tiesų matote ir kitas pastangas, kitą iniciatyvą, savo šaknimis siekiančią tolimiausius laikus, ir tai yra, kad pakylėtieji mokytojai visada mėgino perduoti mokymus, kurie galėtų padėti žmonėms išsilaisvinti iš pasaulyje egzistuojančių ideologinių sistemų, ir išsilaisvinti iš jų pačių protuose egzistuojančių dėžučių.

Budos perduoti mokymai buvo tokie mokymai. Galėtume juos pavadinti iššūkį metančiais mokymais, mokymais, kurie meta iššūkį žmonių proto dėžutėms, meta iššūkį jų suvokimo filtrams ir tuo būdu, kai kuriems iš jų, padeda išsilaisvinti iš šių suvokimo filtrų. Jėzaus mokymai, pirminiai Jėzaus mokymai, taip pat buvo tokių mokymų pavyzdys. Net ir Mahometo mokymai, bent jau tie, kurie buvo perduoti iki jo persimetimo į dualistinę proto būseną, turėjo tikslą tai daryti. Kabalos mokymai, daugelis kitų budizmo mokymų, net ir tam tikri induizmo mokymai, daoizmas ir daugelis kitų buvo mėginimas perduoti žmonėms kažką, kas galėtų mesti iššūkį linijiškai mąstančiam protui ir jo tikėjimui, kad jis viską kontroliuoja.

Tad turite daugybę šių mokymų pavyzdžių, kurių tikslas buvo išlaisvinti žmones iš jų proto dėžučių. Ir jūs, kurie jau kurį laiką studijuojate mūsų mokymus, turėtumėte, jeigu to dar nepadarėte, sugebėti padaryti vieną dalyką – atlikti pokytį savo prote, kuomet staiga suvoktumėte, pamatytumėte, patirtumėte, kad tai yra realybė, jog dvasinio kelio tikslas, tikrų dvasinių mokymų tikslas yra padėti jums išsilaisvinti ne tik nuo žmonijos arba žmonių grupių sukurtų proto dėžučių, bet ir nuo savo individualios proto dėžutės. Ir raktas tai pasiekti yra jūsų pasiryžimas – jūsų pasiryžimas mesti iššūkį savo proto dėžutei, ryžtis naudotis net ir savo mintyjančiu protu ir pamąstyti mintį, kad tai, kaip jūs žvelgiate į realybę, nėra vienintelis būdas. Tai netgi nėra aukščiausias būdas. Tai nėra galutinis būdas, yra daugiau, ką galima sužinoti, daugiau, ką galima patirti, kaip jau daug kartų sakėme. Tai yra dvasinio kelio raktas. Bet ar galime garantuoti, kad tai įvyks? Tikrai ne. Viskas yra pavaldu laisvai valiai. Kaip sakiau, pirminiai Jėzaus mokymai turėjo tikslą mesti iššūkį žmonių proto dėžutėms. Tarp jo ankstyvųjų pasekėjų ir žmonių vėlesniais šimtmečiais buvo tokių, kurie iš tiesų naudojosi jo mokymais tuo būdu, tačiau tuo būdu jais naudotis sugebėjo reliatyviai nedaug žmonių, ir kaip beveik visada po kurio laiko nutinka, žmonės, kurie neturi noro mesti iššūkio savo proto dėžutėms, paima mokymą ir pasinaudoja šiuo mokymu savo proto dėžutei sutvirtinti ir patvirtinti. Kitaip tariant, jie paima iššūkį metantį mokymą, kurio tikslas yra išlaisvinti jų protus, ir paverčia šį mokymą nauja proto dėžute, tampančia jų protų kalėjimu. Būtent tai pradėjo vykti vos ne nuo pat pradžių, kaip matėte, jog net ir Petras buvo to pavyzdys, ir būtent dėl to Jėzus jam pasakė „pasitrauk nuo manęs, Šėtone“, nes jis mėgino paimti Jėzaus pavyzdį ir mokymus ir patvirtinti savo proto dėžutę, kas turėtų ar neturėtų nutikti Gyvajam Kristui įsikūnijime, o taip pat, kas turėtų ar neturėtų nutikti ir jam pačiam. Nuo pat pradžių buvo krikščionių, krikščionių grupių, kurios tai darė, ir visa tai kulminaciją pasiekė katalikų bažnyčios susikūrime.

Na ir dabar, tikiu, kad jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, sugebate tai matyti. Bet ar sugebėsite matyti ir tai, ar ryšitės matyti, kad net ir pakylėtųjų mokytojų mokiniai gali tai padaryti su pakylėtųjų mokytojų mokymu? Ar ryšitės pripažinti, kad ankstesnės grupės, ankstesnės pakylėtųjų mokytojų mokinių dispensacijos padarė tai su jiems duotais mokymais? Ar ryšitės matyti, kad kai kurie žmonės mėgino tai padaryti net ir su per šį pasiuntinį mūsų perduotais mokymais, ir būtent dėl to kai kurie žmonės paliko šiuos mokymus, kai jiems pasidarė aišku, kad mes nesiruošiame paklusti jų proto dėžutei. O kodėl to nedarome? Na, todėl, kad turime labai ilgą patirtį, siekdami išlaisvinti žmones nuo jų proto dėžučių, ir kadangi vis dar tebeturime pasiuntinį, kuris duoda mokymus, galime matyti, kai tam tikra mokinių grupė pasinaudojo mūsų mokymais savo proto dėžutei sustiprinti, ir todėl galime ateiti ir pasakyti kažką, kas mes iššūkį tai proto dėžutei. Ir arba mokiniai tuomet ryšis mesti iššūkį savo proto dėžutėms ir pakilti aukščiau kartu su mokymu, arba jie nenorės to daryti ir todėl privalės atstumti mokymą, atstumti pasiuntinį ir pasinaudos savo mintyjančiu protu sugalvoti kažkokį paaiškinimą, kodėl mokymai nebėra tiesa, kodėl mokytojai niekada to nesakytų, kodėl pasiuntinys nebėra remiamas pasiuntinys, ir taip toliau.

Ir jie dabar iš esmės padarė tai, ką padarė krikščioniai, ką padarė žydai, ką padarė tiek daug žmonių. Jie pasinaudojo savo mintyjančiu protu, kad pareikštų turintys aukštesnį autoritetą už pakylėtuosius mokytojus. Jie teigia žinantys geriau už pakylėtuosius mokytojus, ką šie turėtų ar neturėtų sakyti, kaip ir Petras manė žinantis geriau, kas turėtų ar neturėtų nutikti Jėzui. Tai yra ta pati tendencija, kuri kartojasi vėl ir vėl, ir vėl. Matėme tai vykstant tiek daug kartų, kad kai kurie iš jūsų turėtumėte sugebėti suprasti, kodėl tol, kol turėsime remiamą pasiuntinį, kuris yra įsikūnijime ir gali duoti naujus mokymus, darysime viską, ką galime, idant neleistume šiais mokymais sekantiems mokiniams stagnuoti. Darysime viską, ką galime, kad mestume iššūkį jūsų proto dėžutėms, idant jums būtų vis sunkiau ir sunkiau pasinaudoti mūsų mokymais šioms proto dėžutėms sustiprinti ir patvirtinti.

Na, o dabar grįžkime prie mano klausimo, kaip galėtume išlaisvinti žmones, kurie nepripažįsta pakylėtųjų mokytojų egzistavimo ar bet kokio už materialios visatos ribų egzistuojančio šaltinio. Galite sakyti, kad krikščioniai pripažįsta už materialios visatos egzistuojantį šaltinį, bet iš tiesų taip nėra, nes jie pripažįsta tik tą šaltinį, kuris yra jų pačių susikurtas Dievo proto įvaizdis ir jų susikurtas Kristaus proto įvaizdis. Būtent dėl to jie susikūrė proto įvaizdį, kuris sustingo ir pavirto katalikų bažnyčia, užuot sekę Pakylėtuoju Mokytoju Jėzumi Kristumi pastaruosius 2000 metų.

Tad kaip mums išlaisvinti žmones, kurie yra šioje proto būsenoje, kurioje negali, nenori girdėti jokių tiesioginių mokymų iš mūsų, ar tai iš savo vidaus ar iš išorinio pasiuntinio? Na, tai yra Dangiškosios Motinos vaidmuo ir jis yra įdiegtas į Materijos šviesos funkcionavimą. Ir kaip tai veikia? Na, tai veikia labai paprastai. Materijos šviesa įkūnija proto įvaizdžius, kuriuos žmonės ant jos projektuoja. Tačiau galite sakyti: „Bet argi mums ką tik nesakei, kad dauguma žmonių turi proto įvaizdį, apibrėžiantį, kas turėtų įvykti jų gyvenime ir ko neturėtų įvykti jų gyvenime? Tad jeigu Materijos šviesa įkūnija žmonių proto įvaizdžius, ar tuomet jie neturėtų būti situacijoje, kurioje Motinos šviesa įkūnytų žmonių proto įvaizdžius, kad jiems nutiktų tiktai tie dalykai, kurių jie nori, ir nenutiktų tie dalykai, kurių jie nenori?“ Kitaip tariant, jeigu Motinos šviesa iš tiesų įkūnija žmonių proto įvaizdžius, ar neturėtų Motinos šviesa patvirtinti jų proto įvaizdžių? Visiškai pagrįstas klausimas, mano mylimieji, tad kaip visa tai veikia? Na, pirmiausia turėtumėte užduoti sau klausimą, kuriuos proto įvaizdžius Motinos šviesa turėtų įkūnyti? Ar tos grupės proto įvaizdžius, ar anos grupės proto įvaizdžius? Nes tuomet matytumėte, kad Motinos šviesa turėtų įkūnyti visiškai skirtingus dalykus pagal žmonių proto įvaizdžius. Tad regimai turėtų būti viena fizinė realybė šioje pasaulio dalyje ir kita fizinė realybė kitoje pasaulio dalyje. Kaip tai iš viso galėtų būti fiziškai įmanoma, atsižvelgiant į materijos tankumą?

Matote, mano mylimieji, kai dauguma žmonių planetoje, net ir didžioji dauguma, kaip yra Žemės atveju, įžengia į atskirties protą, jie, kaip jau anksčiau sakėme, sutankina planetos materiją. Kuo tankesnė tampa materija, tuo menkiau ji reaguoja į žmonių protus. Kitaip tariant, žmonės gali galvoti, kad materija turėtų įkūnyti jų proto įvaizdžius, bet jau vien šiuo aktu, kad jie sukūrė šiuos įvaizdžius kaip atskiros būtybės, kurios yra atskirtos nuo savo gyvenamos planetos ir atskirtos nuo savojo šaltinio bei atskirtos viena nuo kitos, jie sutankino materiją. Tai reiškia, kad kai materija tampa tankesnė, ji pradeda mažiau reaguoti į protą. Tai reiškia, kad materija mažiau reaguoja į konkretų individą arba konkrečią žmonių grupę. Materija dabar pradeda reaguoti į visus žmones, į kolektyvinę sąmonę, kuria dalinasi visi žmonės. Tai taip pat reiškia, kad atrodo, tarsi materija būtų nepriklausoma nuo proto, ir būtent tai pagimdė materialistinę paradigmą, materialistinę ideologiją, kurioje yra manoma, kad materija jokiais būdais nereaguoja į protą, ji laikosi gamtos dėsnių, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus proto. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad tai yra tiesa, jog materija laikosi tam tikrų gamtos dėsnių. Tik šie gamtos dėsniai tam tikru laipsniu yra paveikti kolektyvinės žmonijos sąmonės. Jie taip pat buvo apibrėžti Elohimų ir taip toliau, tačiau didele dalimi materijos sutankėjimas yra paveiktas kolektyvinės sąmonės sutankėjimo.

Tačiau kitas reikšmingas aspektas yra tai, kad žmonių ideologinės sistemos egzistuoja kur? Jos daugiausia egzistuoja mentaliniame prote, tačiau taip pat ir sąmoningame prote. Tad kai kas nors sako: „Aš esu krikščionis, aš tikiu krikščionių Dievu ir krikščionišku įsivaizdavimu, kaip turėtų veikti pasaulis“, tai iš dalies egzistuoja sąmoningame prote, ir būtent dėl to žmonės galvoja, kad jie projektuoja tam tikrą įvaizdį sąmoningu protu, ir jie mano, kad Materijos šviesa turėtų reaguoti į jų sąmoningame prote laikomus įvaizdžius ir įsitikinimus. Tačiau kaip jums sakėme, jūs turite ir pasąmonę, kuri yra jūsų emocinis, mentalinis ir identiteto protai, ir jūs visą laiką projektuojate per šiuos protus.

Tad kas yra projektuojama ant Materijos šviesos? Apie ką aš ką tik prieš tai kalbėjau? Kai girdite šiuos žodžius, negirdite tiesioginių žodžių, nes jie persifiltruoja per suvokimo filtrą, kurį turite savo identiteto, mentaliniame ir emociniame protuose. Kitaip tariant, viskas, kas ateina į jūsų protą, sukuria interferenciją su tuo, kas yra jūsų prote. Tad argi nėra logiška, jog tai, kas išeina iš jūsų proto, taip pat sukuria interferenciją su tuo, kas yra jūsų prote, prieš palikdamas jūsų keturis žemesniuosius kūnus?

Jūs mąstote sąmoningą mintį. Daug, daug dvasingų žmonių naudojosi lobių žemėlapiais ir kitais tariamai šimtu procentų patikimais metodais materializuoti tai, ko norėtų savo gyvenime, tad jie susikuria proto įvaizdį savo sąmoningame prote apie tai, ko nori: „Aš noriu šito gražaus namo, noriu naujo automobilio, noriu daug pinigų“, ir jie projektuoja tai į išorę ir galvoja projektuojantys tiksliai tai, kas yra jų sąmoningame prote, tačiau tai nėra tiesa, kadangi, šiam įvaizdžiui perėjus emocinį protą, yra sukuriama interferencija tarp sąmoningo impulso ir to, kas yra emociniame prote – ko jūs manote esantys verti, kas gali ir kas negali įvykti. Tuomet tai pereina į mentalinį protą ir dabar jame yra sukuriama nauja interferencija. Tuomet tai pereina į identiteto protą ir yra sukuriama dar viena interferencija, tad tai, kas išeina iš jūsų keturių žemesniųjų kūnų nėra tiksliai tai, ką turėjote savo sąmoningame prote. Štai kodėl, tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad Materijos šviesa įkūnija tiksliai tai, ką žmonės ant jos projektuoja, kai matote, ką jie projektuoja visų savo keturių žemesniųjų kūnų visuma.

Materijos šviesa Elohimų apibrėžtuose parametruose – galite tai vadinti Dievo įstatymais ar gamtos dėsniais, ar kaip tiktai norite – įkūnija tai, ką žmonija ant jos projektuoja per savo individualių protų visumą, per savo keturis žemesniuosius kūnus, bet taip pat per savo kolektyvinį protą, keturių kolektyvinio proto lygmenų visumą. Kodėl tai vyksta? Na, tai vyksta dėl to, kad tai yra vienintelis būdas pakylėtiesiems mokytojams išlaisvinti žmones iš jų proto dėžučių, iš jų suvokimo filtrų. Jūs kažką projektuojate sąmoningu protu. Jeigu tai, ką jūs projektuojate sąmoningu protu, tiksliai įkūnytų Materijos šviesa, tuomet ši Materijos šviesos materializacija patvirtintų jūsų suvokimo filtrą, jūsų proto dėžutę. Ir kaip tuomet galėtumėte kada nors išsilaisvinti iš šios dėžutės?

Koks yra vienintelis būdas skaudžių smūgių mokykloje, kaip mes ją pavadinome, išlaisvinti žmones nuo jų suvokimo filtrų? Tai yra būtent tai, kad Materijos šviesa įkūnytų kažką kitokio nei tai, ką žmonės projektuoja savo sąmoningais protais, ir tai jiems suteiktų galimybę paklausti: „Kodėl gyvenimas nepaiso to, ką aš projektuoju savo sąmoningu protu? Kodėl gyvenimas nevyksta taip, kaip aš noriu? Kodėl vyksta tie dalykai, kurių nenoriu, o dalykai, kurių noriu, nevyksta? Kodėl taip yra?“ ir čia žmonės gali eiti dviem keliais. Paprastai jie pereina į fazę, kurioje neigia, jie yra absoliučiame neigime. Jie iš visų jėgų kabinasi į savo turimą ideologinę sistemą. Pavyzdžiui, matote daug, daug religingų žmonių, krikščionių ir musulmonų, ir ypač žydų, bet net ir iš kitų religijų, kurie, galėtume sakyti, fanatiškai laikosi įsikibę savo tikėjimo sistemos. Kažkokiu būdu krikščioniškas paaiškinimas, kaip veikia pasaulis, privalo būti teisingas, nors taip ir neatrodo, ir nors jis neatrodo veikiantis čia Žemėje, bet jis bent jau bus teisingas, kai paliksiu įsikūnijimą ir nueisiu į dangų, nes buvau geras krikščionis. Būtent tuo tiki daugelis žmonių. Tai yra neigimo, absoliutaus neigimo būsena.

Ir klausimas yra toks: kaip žmonės gali išsilaisvinti iš neigimo? Na, yra tik vienas būdas. Jie turi tvirtą tikėjimo sistemą, tikėjimą apie tai, kas nutiks po jų mirties. Tuomet jie miršta ir patiria, kad jų tikėjimo sistema nebuvo teisinga. Tai, ką jie manė įvyksiant, neįvyks. Jie manė, kad pateks į dangų, ar tai būtų krikščionių, musulmonų ar žydų dangus, bet į jį nepatenka ir yra siunčiami atgal į Žemę. Kai tai nutinka pakankamai daug kartų, jie pradeda tai kvestionuoti. Na ir dabar, kai kuriems žmonėms pakankamai daug kartų yra labai labai didelis įsikūnijimų skaičius, mano mylimieji. Yra žmonių, kurie vis dar tebėra fundamentalistai krikščioniai šiame gyvenime, ir jie buvo įsikūniję krikščioniškoje aplinkoje nuo pat katalikų bažnyčios susiformavimo, ir jie iki pat šiol neparodė noro kvestionuoti savo proto dėžutės. Jų proto dėžutė šiek tiek pasikeitė, kai kurie iš katalikybės perėjo į fundamentalizmą, ir vis dėlto, jie vis dar nenori kvestionuoti savo krikščioniškos proto dėžutės. Yra žmonių, kurie buvo įsikūniję žydų proto dėžutėje dar daugiau įsikūnijimų, nuo pat Abraomo laikų.

Kai kuriems žmonėms tai yra labai ilgas procesas, bet galiausiai ateina toks momentas, kai žmonės pradeda kvestionuoti savo proto dėžutę, kurią turėjo daugelį gyvenimų. Ir daugeliui žmonių nutinka taip, kad jie patiria didžiulį šoką atėję į kitą savo įsikūnijimą, ir jie nešasi su savimi šį vidinį žinojimą, vidinį intuityvų žinojimą, kad jų proto dėžutė nėra teisinga. Tiesą sakant, daugelis šių žmonių pasirenka įsikūnyti toje pačioje proto dėžutėje, pavyzdžiui, įsikūnydami katalikiškoje šeimoje, tačiau nuo vaikystės žino, kad čia kažko trūksta, kažkas yra ne taip su katalikų religija. Tačiau jie dažnai būna taip stipriai šokiruoti, kad pradeda ieškoti kitos neklystančios tikėjimo sistemos ir kai kurie iš jų iš krikščioniškos proto dėžutės pereina į materialistinę proto dėžutę ir dabar pradeda tikėti moksliniu materializmu ir tiki, kad mokslinis materializmas dabar pagaliau pateikė neklystančią, galutinę ideologinę sistemą, kuri viską gali paaiškinti. Yra žmonių, kurie jau keletą gyvenimų įsikūnijo toje ideologijoje, tačiau materialistų ideologinė sistema dar nėra labai sena, tad yra daug žmonių, kurie dar nebuvo pakankamai kartų joje įsikūniję ir po mirties susidūrę su iššūkiu savo tikėjimo sistemai, ir todėl dar nėra pasiekę to taško, kuriame galėtų kvestionuoti tą tikėjimo sistemą. Štai kodėl matote daug žmonių, kurie yra atkaklūs materialistai ir nenori kvestionuoti tos proto dėžutės, nors dabar jau bent pora kartų patyrė, kad neišnyksta į nebūtį mirus kūnui, kad vis dar tebeturi sąmonę ir vėl reinkarnuojasi.

Tad kitas žingsnis po neigimo, arba pradėjus kvestionuoti savo tikėjimo sistemą, yra pasiryžti kvestionuoti labiausiai paplitusias tikėjimo sistemas, kurios egzistuoja pasaulyje. Kitaip tariant, galite pažvelgti į save, galite pažvelgti į daugelį kitų dvasingų žmonių, iš esmės į visus tuos žmones, kurie priklauso taip vadinamiems Naujojo Amžiaus arba dvasiniams judėjimams, ir jie pasiekė tą tašką, kuriame suvokė, kad vyraujančioms tikėjimo sistemoms, ar jos būtų religinės pakraipos, ar politinės arba materialistinės pakraipos, kažko trūksta. Ir daugelis žmonių tuomet įžengia į fazę, kurioje ryžtasi pradėti ieškoti už plačiausiai paplitusių tikėjimo sistemų ribų. Kitaip tariant, esmė nebėra pereiti nuo vieno kraštutinumo – religijos, į kitą kraštutinumą, kuris neigia religiją. Jūs tampate, kaip daugelis žmonių apie save sako, dvasingi, bet ne religingi. Suvokiate, kad religijos nėra atsakymas, bet taip pat suvokiate, kad ir materializmas nėra atsakymas, tad ieškote kažko dvasingo. Ir tuomet žmonės susiranda kokią nors ne taip plačiai paplitusią tikėjimo sistemą, ideologinę sistemą, guru, dvasinį mokymą, ir jie dabar patiki, kad štai šitas yra galutinis, aš dabar atradau aukščiausią mokymą. Tai mane parves namo. Tai mane išlaisvins. Na ir dabar, iš tiesų turiu pasakyti, kad yra ne viena tikėjimo sistema Žemėje, yra ne vienas guru Žemėje, kurie yra pakėlę savo sąmonę ir pradėję praregėti iš dualistinių iliuzijų ir epinio mąstymo. Neturiu intencijų sakyti, kad yra tik viena religija ar vienas dvasinis mokytojas, ar vienas pakylėtųjų mokytojų mokymas, kuris yra vienintelis teisingas. Aš netgi nesakau, kad mokymas, kurį perduodame per šį pasiuntinį, yra tas vienintelis.

Tačiau daugeliui šių žmonių nutinka taip, kad jie vis dar tebeieško aukščiausios idėjinės sistemos. Jie nesuvokė, kad nėra jokios aukščiausios idėjinės sistemos, kadangi idėjinė sistema turi tik vieną tikslą – padėti jums kvestionuoti savo asmeninę proto dėžutę ir nesiliauti jos kvestionuoti tol, kol nustosite su ja tapatintis ir būsite išlaisvinę Sąmoningąjį AŠ nuo proto dėžutės, nebebūsite proto dėžutės viduje, būsite išlipę iš jos ir galėsite matyti, kad tai tėra proto dėžutė. Esmė čia nėra kvestionuoti mokymą. Esmė yra kvestionuoti, kas yra jūsų prote, kas išeina už mokymo ribų. Ir tai yra tie subtilūs įsitikinimai apie save ir apie gyvenimą, kuriuos kūrėtės nuo pat savo atėjimo į šią planetą, arba nuo to laiko, kai susidūrėte su puolusiomis būtybėmis ir įžengėte į dualizmą, susikurdami mūsų taip vadinamą pirmykštę savastį ir kitas atskirąsias savastis – ir būtent jos sudaro jūsų proto dėžutę. Kai kurios atskirosios savastys kartais gali būti grįstos tam tikru išoriniu mokymu ar netgi pakylėtųjų mokytojų mokymu, bet viskas yra netgi dar giliau. Ir tai yra, kad pradedate matyti, kaip jūs, jūsų protas, jūsų įsitikinimai jus riboja, ir pradedate patirti, kad esate grynoji sąmonė ir todėl esate daugiau už visus tuos jūsų proto dėžutėje egzistuojančius įsitikinimus. Todėl galite pradėti paleisti tas savastis vieną po kitos, ir būtent tai jus išlaisvina.

Na ir dabar, galite pažvelgti į tam tikrą guru, kuris yra įsikūnijime ir pasiekė aukštesnį sąmonės lygį bei pradėjo pereidinėti į nedualistinę sąmonę. Taip pat galėtume sakyti, kad šis guru pradėjo išsilaisvinti nuo tų proto dėžučių ir todėl gali duoti mokymus mokiniams, kurie ir jiems gali padėti išsilaisvinti. Tačiau, jeigu mokiniai manys, kad pakanka tiesiog sekti guru, tuomet guru negalės jiems padėti. Taip pat yra ir su pakylėtaisiais mokytojais. Mes, žinoma, esame pakilę virš visų Žemėje egzistuojančių proto dėžučių ir siekiame perduoti jums mokymus, kurie galėtų jus išlaisvinti nuo proto dėžučių, tačiau jeigu jūs šiais mokymais tuo būdu nesinaudojate, tuomet jie jums neveiks.

Mes perdavėme keletą mokymų, keletą dispensacijų per remiamus pasiuntinius per praėjusį šimtmetį. Visuose juose yra elementų, galinčių jums padėti transcenduoti savo proto dėžutę. Kai kurie mokiniai jais tuo būdu pasinaudojo, tačiau dauguma mokinių, kurie prisitraukė į šiuos judėjimus, jais šitaip nesinaudojo. Jie patikėjo, kad tai yra galutinis apreiškimas, nors visuose šiuose mokymuose buvo pasakyta, kad jie yra laipsniško apreiškimo dalis, tačiau jie visi patikėjo, kad jų mokymas yra galutinis. Laipsniškas apreiškimas baigėsi su mūsų pasiuntiniu, ir mums nereikia kreipti dėmesio, ką mokytojai gali kalbėti dabar, nes jie nieko nekalba. Tikrieji pakylėtieji mokytojai nebekalba. Visi tie kiti žmonės, kurie teigia esantys pasiuntiniai, tiesiog čenelina apsišaukėlius, ir jie tuomet sėdi, pasinaudoję pakylėtųjų mokytojų mokymu, kurio tikslas buvo padėti jiems transcenduoti savo proto dėžutes, kad sustiprintų savo proto dėžutes. Ir ką mes galime padaryti? Nieko. Jie nebėra dangiškojo vedimo kelyje, nors ir teigia sekantys pakylėtųjų mokytojų mokymu. Jie grįžo į skaudžių smūgių mokyklą. Ir vienintelė galimybė yra tokia, kad, laikui bėgant, daugeliui šių žmonių galbūt prireiks kelių gyvenimų, jie patirs, jog po šio savo gyvenimo nepakils, nors ir sukalbėjo tūkstančius valandų violetinės liepsnos šaukinių, tikėdami, kad tai garantuos jų pakylėjimą, tačiau to nebus, tad jie turės grįžti į įsikūnijimą, ir galbūt po kelių tokių įsikūnijimų jie pradės atsiverti savo proto dėžutės kvestionavimui ir tam, kaip jie pasinaudojo mokymu proto dėžutei patvirtinti ir sustiprinti, užuot naudojęsi mokymu, kad sistematiškai atsikratytų proto dėžutės, atsikratytų šių atskirųjų savasčių.

Mes sakėme, kad padarėme viską, ką galėjome per šį pasiuntinį, duodami jums mokymus, kurie galėtų jus išlaisvinti, tačiau nėra jokių garantijų, kad jie jus išlaisvins, jeigu nesinaudosite jais savo proto dėžutei įveikti. Mano mylimieji, kokia yra Dangiškosios Motinos užduotis, kokia yra Dangiškosios Motinos Tarnystė? Na, tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad Dangiškosios Motinos užduotis yra mesti iššūkį žmonių proto dėžutėms. Mes, kurios tarnaujame šioje Tarnystėje, darome tai dviem būdais, mes tai darome per skaudžių smūgių mokyklą ir duodamos mokymus – tokius mokymus, kurie nuolatos meta iššūkį mokiniams, pasiryžusiems klausyti šių mokymų, kurie jus ragina kilti aukščiau.

Ir kokia yra išdava, ideali išdava, kurią norėtume pamatyti šį ateinantį dešimtmetį, kuris, kaip sakėme, bus paskirtas moterų išlaisvinimui ir požiūrio į moteris pakeitimui, pačių moterų požiūrio į save pakeitimui? Na tai, žinoma, nereiškia, kad visi, visos moterys pradės pripažinti pakylėtųjų mokytojų mokymus, nes tai nėra realistiškas tikslas. Tiesą sakant, ne visos moterys per 10 metų gali pereiti iš tų sąmonės būsenų, apie kurias kalbėjau, iki pakylėtųjų mokytojų mokymo pripažinimo. Tačiau tai iš tiesų yra vienas iš mūsų tikslų, kad kuo daugiau moterų pasiektų tą tašką, kuriame galėtų suvokti, sąmoningai ir intuityviai galėtų patirti dvasinio kelio realybę, kad jo esmė yra įveikti visas savo proto dėžutes, metant iššūkį proto dėžutėms.

Vėlgi, tai netgi nereiškia, kad turite pripažinti pakylėtųjų mokytojų mokymą. Yra daug kitų būdų, kuriais daugelis moterų, niekada net negirdėjusių apie pakylėtųjų mokytojų mokymą, pradės mesti iššūkį proto dėžutei, ką reiškia būti moterimi. Ankstesnis mūsų vebinaras apie moterų išlaisvinimą turėjo tikslą tai padaryti, tačiau mes, žinoma sieksime perduoti dar daugiau mokymų per šį ateinantį dešimtmetį. Net ir šiame vebinare mes taip pat siekiame perduoti mokymus, kurie galėtų prisidėti prie šio tikslo, padėdami moterims išsilaisvinti iš proto dėžučių, kurios buvo sukurtos puolusių būtybių ir kurias susikūrė patys vyrai ir moterys. Nes, žinoma, nėra taip, mano mylimieji, kad puolusios būtybės turi tiesioginę galią jūsų protui. Yra daug žmonių Žemėje, kurie atidavė savo laisvą valią, atidavė savo galią kontroliuoti savo protą, tad puolusios būtybės gali tiesiogiai veikti šių žmonių protus. Būtent dėl to, pavyzdžiui, galite matyti, kaip minia žmonių gali būti užvaldoma kolektyvinio proto, tapdama linčiuojančia minia, svaidančia akmenis į policininkus arba daužančia vitrinų langus arba plėšiančia parduotuves, kaip matėte vykstant šiose demonstracijose. Matėte, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kaip prasidėjo demonstracijos, ir koks buvo pagrindinis šių demonstracijų šūkis? Nuo ko prasidėjo demonstracijos? Na, argi jų tikslas nebuvo protestuoti prieš policijos smurtą? Bet kaip galite protestuoti prieš vieną smurto formą patys pasiduodami kitoms smurto formoms? Iš dviejų blogumų neišeina gerumas, tad matote, vienintelis šansas, kuomet šie protestai būtų galėję padaryti poveikį, būtų tuomet, jeigu jie būtų išlikę nesmurtiniai. Kai peržengiate tą ribą ir pasiduodate smurtui (ir žinau, kad tik maža demonstrantų dalis peržengė tą ribą), einate prieš savo pirminį tikslą įveikti smurtą.

Tad matote, kad moterys yra tam tikroje proto dėžutėje. Jas į šią proto dėžutę uždarė puolusios būtybės, uždarė vyrai, tačiau iš šios dėžutės neištrūksite kovodamos prieš vyrus, netgi kovodamos prieš valdžios elitą. Iš jos ištrūksite tiktai pirmiausia pačios išsilaisvindamos iš tos proto dėžutės, o tuomet paimdamos savo naujai atrastą laisvę ir įžvalgas ir pradėdamos tarnauti kitiems, padėdamos išlaisvinti kitas moteris. Moterys netaps laisvos kovodamos su vyrais. Moterys taps laisvos tik tuomet, kai pirmiausia pačios išsilaisvins, o tuomet išlaisvins vyrus. Kai tiek vyrai, tiek moterys bus išlaisvinti, tuomet moterys bus pilnai išlaisvintos. Tačiau kodėl kalbame apie moteris? Dėl to, kad yra daugiau moterų, kurios yra pasiruošusios pakilti į šį aukštesnį lygmenį, nei vyrų, todėl ieškome moterų, kurios būtų varomąja šio judėjimo jėga, kuomet žmonės pradėtų matyti, visuomenės pradėtų matyti dualistinį mąstymą ir jo subtilų ir toli siekiantį poveikį visuomenei, istorijai ir individams. Tai yra vienas svarbus Dangiškosios Motinos Tarnystės aspektas.

Na ir dabar, žinoma, mes žinome, kad didžioji žmonių Žemėje dalis nėra pasirengusi šiam žingsniui. Tiesą sakant, net ir didžioji aukščiausiems 10% priklausančių žmonių dalis nėra tam pasirengę, tačiau egzistuoja kritinė masė tarp aukščiausių 10%, kurie yra pasirengę ryžtis mesti iššūkį savo proto dėžutėms. Vėlgi, jiems netgi nėra būtina, jiems visiems, turėti pakylėtųjų mokytojų mokymą, kad galėtų tai padaryti. Egzistuoja ir kiti mokymai, net ir ne dvasiniai mokymai. Yra žmonių, kurie yra pasirengę tai padaryti visiškai sekuliariame, universalesniame kontekste. Net ir psichologija gali padėti žmonėms tai padaryti, gali padėti jiems pradėti mesti iššūkį šioms proto dėžutėms ir suvokti, kad yra jūsų dalis, kuri yra daugiau už jūsų protą – mintyjantį protą, samprotaujantį protą, linijišką protą, analitinį protą, intelekto protą. Kai vis daugiau ir daugiau žmonių pradės tai suvokti ir kvestionuoti šio proto sukurtas proto dėžutes, tuomet būtent tai pakels progresą į naują sąmonės lygmenį, bent jau pažangesnėse Žemės visuomenėse, ir galiausiai ir kitos visuomenės nuseks joms iš paskos.

Ir dabar daviau jums tai, ką norėjau perduoti šiame mokyme. Mes, žinoma, galime pasakyti dar daug daugiau, ir vėliau pakalbėsime apie tai, ką pavadinome „pamatiniu žmogiškumu“ arba „esminiu žmogiškumu“, nes būtent tai dauguma žmonių gali pradėti suprasti, tačiau pakalbėsime apie tai kitame mokyme. Šis mokymas yra užbaigtas, tik noriu dar kartą padėkoti jums, kurie ryžotės būti, kaip jau tiek daug kartų sakėme, transliuojančiomis stotimis, per savo čakras transliavusiomis šią žinią į kolektyvinę sąmonę, kurioje ji galės pasitarnauti pabudindama kai kuriuos iš tų, kurie sąmoningai nežino apie pakylėtuosius mokytojus ir mūsų mokymus. Ir todėl dėkoju jums už tai ir laukiu, kuo dar mes, tos, kurios priklausome Dangiškosios Motinos Tarnystei, galėsime su jumis pasidalinti šioje konferencijoje.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2020 Kim Michaels