Nutraukite saitus su praeitimi ir drįskite ieškoti naujų idėjų
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2019 lapkričio 29 d., per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Taline, Estijoje.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas. Norėčiau su jumis pakalbėti apie tam tikrą melą, iš kurio labai mažai žmonių yra praregėję, jį apnuoginę, ar netgi įsivaizdavę, kad šis melas egzistuoja, tačiau šiuo melu yra grįsta ne tik komunistinė sistema, bet, tam tikra prasme, visos puolusių būtybių Žemėje sukurtos sistemos. Žinote, kad Sovietų Sąjungoje egzistavo koncepcija apie naujo žmogaus sukūrimą. Šis žmogus turėjo būti „Homo Sovietikus“.
Tad klausimas, nuo kurio noriu pradėti, yra toks. Tarkime, kad turite valdžią, nesvarbu, diktatorišką ar ne, kuri nori pakeisti savo piliečius. Ar tai įmanoma? Ar yra įmanoma pakeisti žmones? Na, tai priklauso nuo to, ką turite omenyje kalbėdami apie pakeitimą. Jeigu pažvelgtumėte į įprastinį mąstymą, skleidžiamą religijos, politinės ideologijos ar mokslinio materializmo, turėtumėte sakyti, kad, remiantis jų mąstymu, jie turi labai ribotą idėją, ką reiškia pakeisti žmones. Jie gali turėti kažkokią viziją arba kažkokį mokymą, kaip būtų galima pakeisti žmones, kaip, pavyzdžiui, katalikų bažnyčia mėgino pakeisti žmones ištisus šimtmečius, ganėtinai nesėkmingai, turėčiau pridurti. Ir vis dėlto, jų supratimas jau iš esmės yra ribotas, kadangi jame nėra mūsų jums perduoto mokymo apie 144 sąmonės lygius. Kitaip tariant, valstybei būtų įmanoma, arba, tiesą sakant, tai būtų įmanoma ir religinei institucijai, turinčiai pakankamai didelę įtaką žmonių protams – pakeisti žmones, tačiau tai tebūtų galima padaryti pakeliant žmones aukštyn arba nustumiant juos žemyn 144 sąmonės lygmenų skalėje.
Mes sakėme, kad Žemėje egzistuoja 144 galimi sąmonės lygmenys. Tai reiškia, kad Žemėje neįmanoma būti sąmonės lygmenyje, peržengiančiame šios 144 sąmonės lygmenų skalės ribas. Kad ir kokiame sąmonės lygmenyje žmonės bebūtų, jie patenka į vieną iš šių 144 lygmenų, tad vienintelis dalykas, kurį valstybė arba išorinė valdžia gali padaryti, yra pastumti žmones aukštyn arba žemyn šioje skalėje. Jie negali fundamentaliai pakeisti žmonių. Jie negali, kaip kai kurie sakytų, pakeisti žmogaus prigimties. Tačiau tuomet, vėlgi, kas gi yra žmogaus prigimtis? Ar galima sakyti, kad tai, ką šiandien matote Žemės planetoje, yra žmogaus prigimtis? Na, daugelis taip ir sakytų. Tačiau, kaip mes jums sakėme, egzistuoja galimybė žmonėms nebūti dualizmo būsenoje, nebūti žemiau tam tikro lygmens 144 sąmonės lygmenų skalėje. Ir kai įžengiate į dualizmą, jūs iš tiesų pakeičiate savo sąmonę fundamentaliu būdu. Galėtume sakyti, kad pakeičiate žmogišką prigimtį į dualistinę prigimtį. Tad egzistuoja dualistinis žmogiškos prigimties lygmuo ir nedualistinis žmogiškos prigimties lygmuo. Tad šiandien matote, kad, nors žmonija ir matė nedualistinę prigimtį demonstravusių žmonių pavyzdžių, didžioji dauguma žmonių yra dualistinėje sąmonės būsenoje. Ir būtent tai yra laikoma žmogiška prigimtimi. Tačiau tai, žinoma, nėra pilnas, nėra aukščiausias žmogiškos prigimties potencialas.
Sovietų Sąjunga mėgino fundamentaliai pakeisti žmogišką prigimtį, dualistinės sąmonės būsenoje egzistuojančią prigimtį. Žinoma, marksizmo ideologija buvo įkvėpta identiteto karalijoje ir mentalinėje karalijoje egzistuojančių būtybių, kurios dirbo su Karlu Marksu šių idėjų perdavime. Tuo nenoriu pasakyti, kad komunizmas yra grįstas vien iliuzijomis ir melais. Jame egzistuoja koncepcijų, kaip ir visada yra su puolusiomis būtybėmis, kuomet jos paima tam tikras teisingas koncepcijas, sumaišo jas su tam tikromis klaidingomis koncepcijomis, ir viską tuomet iškraipo, sukurdamos kažką, kas turi pakankamai tiesos, kad patrauktų kai kuriuos žmones, tačiau tai niekada negalės pakelti jų aukščiau savo sąmonėje. Žinoma, marksizmas, komunizmas, socializmas, ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti, užgimė dualistinėje sąmonės būsenoje. Štai kodėl jis buvo apibrėžtas kaip fundamentali kapitalizmo priešingybė. Tai nuo pat pradžių buvo dualizmas. Tai reiškia, kad vienintelis dalykas, kurį komunistai sugebėjo matyti, buvo jų noras pakeisti dualistinę žmogaus prigimtį. Jie norėjo pakeisti žmogaus prigimtį tokiu būdu, kad komunistinė visuomenė iš tiesų galėtų funkcionuoti, galėtų veikti. Jie mėgino apibrėžti šio „Homo Sovietikus“ viziją – žmogaus, turinčio tam tikrą požiūrį į gyvenimą, kuris galėtų paversti komunizmą funkcionuojančia sistema. Tad jie iš tiesų mėgino sukurti žmogų, kuris nesavanaudiškai dirbtų dėl didesnio gėrio. Kuris nesavanaudiškai dirbtų dėl bendro gėrio, dėl visuomenės, dėl valstybės, dėl kolektyvinio ūkio, dėl gamyklos. Kad ir kokiame vienete žmogus būtų gyvenęs, jis būtų nesavanaudiškai dirbęs dėl to vieneto gerovės, net ir dėl visuomenės gerovės. Būtent tai jie iš esmės siekė sukurti – žmogų, kuris paaukotų savo asmenines ambicijas, savo asmeninius tikslus ir troškimus ir darytų tai, kas yra geriausia visumai. Tačiau jie nesuvokė, ir niekada nebūtų galėję suvokti, kad iš tiesų galite sukurti tokį žmogų. Toks yra virš 96 sąmonės lygmens pakilęs žmogus. Žinoma, toks žmogus nė akimirkai nepatikėtų komunistine ideologija. Ir todėl, netgi dar nepriartėjęs prie 96 lygmens, jis būtų kiaurai permatęs šią ideologiją. Tad tiesiog noriu jums parodyti, kad tai, ką jie mėgino padaryti, paprasčiausiai buvo neįmanoma. To nebuvo įmanoma padaryti.
Na ir dabar, kaip jau anksčiau sakėme, šiek tiek komunizmo elementų turinti sistema, kurioje egzistuotų bendra gamybinių priemonių nuosavybė, iš tiesų galėtų funkcionuoti. Tačiau tik tuo atveju, jeigu žmonės turėtų aukštesnį sąmonės lygį. Tačiau tai nebūtų tokia sistema, kokia buvo apibrėžta Markso. Nes aukštesnio lygmens bendruomenėje valstybinė nuosavybė neegzistuotų. Egzistuotų lokalizuota nuosavybė. Nebūtų taip, pavyzdžiui, kad valstybė būtų ūkio savininkė; ūkis priklausytų tame ūkyje dirbantiems žmonėms. Visi tame ūkyje dirbantys žmonės būtų to ūkio bendrasavininkais ir jaustų, jog ūkis priklauso jiems, ir jie sprendžia šio ūkio likimą. Tas pats būtų ir gamyklos arba verslo atveju. Egzistuotų bendra nuosavybė, o ne valstybinė nuosavybė. Tuomet tai galėtų funkcionuoti, jeigu žmonės turėtų tam tikrą sąmonės lygį, tačiau nevadintumėte to komunizmu, kaip šiandien yra apibrėžiamas komunizmas.
Kokia buvo vienintelė komunistiniams mąstytojams, komunistiniams planuotojams, pradedant Leninu ir baigiant visais kitais, likusi galimybė? Na, kaip jie atnešė komunizmą į Rusiją? Jie jį atnešė prievarta. Kai atnešate kažką per prievartą – kai naudojate prieš žmones prievartą – ką darote? Na, negalite paimti ir pakelti žmonių į 96 sąmonės lygį per prievartą. Negalite priversti jų augti aukštyn virš 48 lygmens. Tiesą sakant, nė iš vieno lygmens negalite prievartos būdu priversti žmonių augti aukštyn. Prievarta juos tegalite nugramzdinti žemyn 144 sąmonės lygių laipteliais. Ir būtent tai buvo padaryta Rusijoje. Po to, kai taip vadinamas pilietinis karas baigėsi, ir visi, kurie priešinosi bolševikų jėgoms Rusijoje, buvo sumušti, buvo pradėtas valymo procesas – kuris galutinai buvo užbaigtas Stalino valdymo metais – per kurį iš esmės buvo nužudyti visi, kurie priešinosi bolševikų valdymui ir jų komunizmo versijai. Tai iš esmės reiškia, kad buvo nužudyti beveik visi virš 48 sąmonės lygmens buvę žmonės. Beveik visi virš 48 sąmonės lygmens buvę žmonės – o tokių žmonių buvo ganėtinai nemažai prieš bolševikinę revoliuciją – buvo nužudyti bolševikų. O tuomet, dėl šio pasiryžimo žudyti, pasiryžimo, kuris ypač ryškiai buvo demonstruojamas Stalino valdymo metais, žudyti kiekvieną, kuris priešinosi sistemai ar ją kvestionavo, netgi žudant ir tuos žmones, kurie šiai sistemai nesipriešino ir jos nekvestionavo, žmonės buvo nugramzdinti žemyn. Tie, kurie buvo 48 lygmenyje, buvo nugramzdinti žemyn, o tie, kurie buvo žemesniuose lygmenyse, buvo nugramzdinti dar žemiau. Tad Sovietų Sąjungoje buvo sukurta sistema, kurioje tarp sprendimų priiminėtojų beveik nebuvo virš 48 sąmonės lygmens pakilusių žmonių. Tarp pačios populiacijos buvo žmonių, kurie buvo šiek tiek aukštesniame sąmonės lygyje, tačiau jie suprato, kad vienintelis būdas išlikti gyvu yra tylėti, tad jie negalėjo niekaip kitaip veikti visuomenės, kaip tik padėdami šiek tiek pakelti kolektyvinę sąmonę. Tačiau visi sprendimų priiminėtojai, visi tie, kurie vykdė sprendimus, buvo žemiau 48 sąmonės lygmens, daugelis jų daug žemiau, ir būtent dėl to matėte egzistavusį tą neįsivaizduojamą žiaurumą. Galite savęs paklausti, kaip klausėte savo ankstesnėje diskusijoje, kaip galėjo būti sukurta tokia sistema, iš kur atėjo šis žiaurumas, šis troškimas žudyti, dėl kurio visi žmonės Rytų Europoje nenorėjo būti okupuoti rusų, nenorėjo būti okupuoti sovietų? Ir tai, vėlgi, atėjo iš to, kad jie pažemino sąmonę iki žemesnių lygmenų, kuriuose egzistuoja visiškas brutalumas, visiškas žmogiškumo stygius.
Ir čia matote, kad šios komunistinės svajonės išsipildymui buvo reikalingas aukštesnis sąmonės lygmuo. Tačiau jau vien dėl to, kad jie privertė nusiristi sąmonę žemyn, privertė nusiristi kolektyvinę sąmonę žemyn, daug žemiau 48 sąmonės lygmens, komunizmui tapo neįmanoma veikti. O kodėl taip buvo? Kas nutinka, jums nusileidus žemiau 48 lygmens? Žmonės tampa susikoncentravę į save. Jie save laiko atskiromis būtybėmis: „Aš esu atskirtas nuo kitų žmonių.“ 48 lygmenyje jūs vis dar tebeturite šeimyninius ryšius. Gali egzistuoti tam tikri žmonės, kuriems galite jausti šiokį tokį artumą. Galbūt galite jausti artumą kitiems vokiečiams, bet tikrai ne žydams, ir taip toliau. Tačiau kuo žemiau leidžiatės, tuo labiau susikoncentravę į save, tuo atskiresni tampa žmonės. Kitaip tariant, žemiausiuose sąmonės lygmenyse šių žmonių šūkis yra toks: „O kas iš to man? Kaip tai mane paveiks? Ką aš iš to gausiu?“ Kitaip tariant: „Aš paklusiu sistemai. Ką aš iš jos gausiu? Tapsiu vienu iš sovietinės sistemos lyderių. Kas iš to man? Ką iš to gausiu?“ Ir būtent dėl to matote, kad jie turėjo sukurti visuomenę, kuri nuo pat savo užgimimo, nuo pat pradžių nebuvo beklasė visuomenė, kadangi joje buvo sukurta ši partijos valdininkų klasė, turėjusių tam tikras privilegijas, ir viena iš šių privilegijų buvo valdžia. Jie turėjo beveik dieviškas galias, spręsdami jų teritorijoje, už kurią buvo atsakingi, gyvenančių žmonių likimą, spręsdami, kas gyvens, o kas mirs. Buvo žmonių, kurie to norėjo, nes į kuo žemesnį sąmonės lygį nusileidžia žmonės, tuo labiau jie mėgaujasi valdžios turėjimu kitiems žmonėms. Absoliučiai žemiausiame sąmonės lygmenyje buvę žmonės, tokie kaip Hitleris, Stalinas, Mao, mėgavosi turėdami beveik dievišką galią valdyti šimtų milijonų žmonių likimus. Būtent tai matėte Sovietų Sąjungoje. Joje buvo žmonių, kurie mėgavosi tokios valdžios turėjimu.
Štai kodėl matėte, nuo pat pradžių, jog komunizmo žlugimas buvo garantuotas. Ekonomika negalėjo išsilaikyti, negalėjo augti, kadangi žmonėms rūpėjo tik jie patys: „Ką aš iš to gausiu?“ esmė čia nebuvo: „Ką iš to gaus Valstybė? Ko reikės, kad Valstybė išgyventų?“ Esmė čia tebuvo: „Aš. Mano situacija. Ką aš iš to gaunu.“ Ir buvote pasiruošę daryti viską, ko reikės, kad galėtumėte gauti asmeninę naudą kitų žmonių sąskaita. Ir tai yra sistema, kuri negali veikti. Tai taip pat paaiškina, kodėl kapitalizmas savo grynuoju pavidalu negali veikti, nes vėlgi, kokie žmonės įgyja ekonominę valdžią kapitalistinėje sistemoje? Patys negailestingiausi, tie, kurie yra pasirengę daryti viską, ką reikės, kad galėtų pasipelnyti kitų žmonių sąskaita. Tad matote, sistema negalėjo veikti. O šalia to taip pat matėte, kad beklasės visuomenės pažadas taip pat negalėjo būti išpildytas, kadangi beklasėje visuomenėje visi tos visuomenės nariai turi būti pasiekę tam tikrą mūsų taip vadinamo pamatinio žmogiškumo laipsnį, kuriame matote ryšį tarp savęs ir kitų žmonių. Kuomet iš tiesų suvokiate mūsų taip vadinamą nušvitusį savanaudiškumą, suvokiate, kad esate visumos dalis, ir tai, kas yra gerai visumai, taip pat yra gerai ir jums. Ir tai yra dalykas, kurio neturite gebėjimo matyti. Galite sugebėti pamatyti tai savo intelektu, būdami žemiau 48 lygmens, tačiau negalite to iš tiesų pajausti. Negalite to priimti, negalite tuo gyventi. Turite būti pakilę šiek tiek virš 48 lygmens, kad galėtumėte iš tiesų suvokti, jog priežastis, dėl kurios jums reikia daryti kitiems tai, ką norite, kad kiti jums darytų, yra ta, jog tai yra geriausia jums patiems. Tai, kas yra geriausia visumai, taip pat yra geriausia ir jums. Ir štai čia matote, kad, kai žmonės yra žemiau 48 sąmonės lygmens, jie nesugeba įgyvendinti beklasės visuomenės, kadangi į kuo žemesnį lygmenį nusileidžia, tuo labiau žmonės nori priklausyti ypatingai kategorijai, turėti ypatingas galias, ypatingas privilegijas, ir tuo būdu išsiskirti iš kitų žmonių. Būtent dėl to matėte, kad Sovietų Sąjunga turėjo suteikti savo piliečiams šį pranašumo jausmą. Tai iš esmės buvo viena iš priežasčių, dėl kurios jie turėjo blokuoti iš Vakarų į Sovietų Sąjungą ateinančią informaciją. Nes jeigu paprasti darbininkai Sovietų Sąjungoje būtų žinoję, kad paprasti darbininkai Vakaruose turi daug, daug aukštesnį pragyvenimo lygį, Sovietų sistema nebūtų galėjusi šių darbininkų sukontroliuoti.
Ir matote, kad buvo tiek daug dalykų įdiegta į visą tą sovietinį nuotykį, jiems išsiruošus kurti Sovietų Sąjungos, kad jie, taip sakant, turėjo praryti tiek daug kupranugarių, jog sistema tiesiog negalėjo veikti. Ji buvo pasmerkta nuo pat pradžių. Sovietinis komunizmas buvo pasmerktas nuo pat pradžių. Jam sugriūti prireikė kelių dešimtmečių, tačiau pasmerktas jis buvo nuo pat pradžių. Jis niekada, niekada nebūtų galėjęs veikti, ir egzistuoja su tuo susijusi įtampa kolektyvinėje sąmonėje. Mes sakėme ankstesnėse šiais metais surengtose konferencijose, kad nekalbame jums apie kažką tiesiog iš oro. Mes kalbame jums apie tam tikrus dalykus, kadangi matome, jog kolektyvinėje sąmonėje yra išaugusi tam tikra įtampa, tai reiškia, kad, kai išsakysite prašymus, gali įvykti pokytis. Gali įvykti pokytis, kuomet žmonės taps pasirengę tai suvokti. Tai iš tiesų yra labai svarbu procesui, apie kurį kalbėjo Arkangelas Mykolas, tai yra, kad yra būtina surengti viešus debatus ir padėti visuomenei labiau įsisąmoninti komunizmo vaidmenį. Yra labai svarbu, kad šiuose debatuose žmonės suvoktų, jog sovietinis komunizmas paprasčiausiai nebūtų galėjęs veikti. Na ir dabar žinau, jog kai kurie vis dar tebetiki, kad sovietai niekada neturėjo grynos komunizmo formos, ir galbūt net ir Kinija niekada jo neturėjo. Galbūt jis dar nebuvo sukurtas, bet galbūt bus sukurtas ateityje. Ir kaip sakiau, čia netgi egzistuoja tam tikra realybė. Iš tiesų yra įmanoma sukurti visuomenę, kurioje egzistuotų bendruomeniškesnė nuosavybės forma, tačiau tai iš tiesų nebūtų Markso įsivaizduotas komunizmas.
Suprantate, kad puolusios būtybės sugeba viską iškreipti, kaip kalbėjome Amerikoje, jos viskam klijuoja etiketes. Jūs, pavyzdžiui, galėtumėte sakyti, pažvelgę į žmonijos istoriją – net ir į jums žinomą istoriją, – kad praeityje egzistavo tam tikros visuomenės, kurios turėjo bendruomeniškesnę nuosavybės formą. Iš tiesų nebuvo individualios žemės nuosavybės, žemė buvo laikoma bendra nuosavybe ir egzistavo sistema, kuri padalindavo derlių, idant visi turėtų ko valgyti. Ir galbūt jie turėjo kitą, labiau privačią nuosavybę, pavyzdžiui, individualų namą, tačiau visi dirbo kažkokį bendruomenei naudingą darbą, pavyzdžiui, statydami svarbius didelius pastatus, tokius kaip majų piramidės, Egipto piramidės, actekų piramidės, šventyklos rytuose ir panašiai. Matėte, kaip civilizacijos vykdydavo šiuos didelius statybinius projektus. Tad galėtume sakyti, kad jau seniai egzistuoja bendruomeniškos nuosavybės koncepcija.
Na, o dabar puolusios būtybės paėmė šią koncepciją, suprojektavo ją į keturis žemesniuosius Karlo Markso kūnus, ir užklijavo šiai koncepcijai komunistinę etiketę. Jie pavaizdavo, kad ši visuomenės forma tegali būti komunistinė. Tai yra komunizmas, ši bendruomeniška nuosavybė. Ši koncepcija egzistavo tūkstančius metų skirtinguose kontekstuose, niekaip nebūdama susijusi su komunizmo ideologija, ir staiga ji buvo uzurpuota. Tačiau, kaip sakiau, čia egzistuoja tam tikra realybė, kad visuomenė su bendruomenine nuosavybe iš tiesų gali veikti, ir tokios visuomenės pavyzdžių galite atrasti net ir žinomoje istorijoje. Ši koncepcija niekaip nėra susijusi su komunizmu, ir būtent dėl to matote žmones Vakaruose, kurie yra idealistai, kurie yra pakilę savo sąmonėje virš 48 lygmens, bet iš tiesų dar nėra pakilę iki 96 lygmens ir nėra įgiję Kristaus įžvalgumo. Tad jie turi tam tikrą vidinį intuityvų pajautimą, kad turėtų būti įmanoma sukurti visuomenę, kurioje neturėtumėte šios ekstremalios nelygybės, sukurtos grynai kapitalistinės sistemos, kurioje kai kurie žmonės yra didžiausi vargšai, o keletas žmonių yra nepaprastai turtingi; kaip, pavyzdžiui, šiandien matote Jungtinėse Valstijose aiškiau nei daugumoje kitų šalių. Turite elitą, kuris darosi vis turtingesnis, ir visa tai pradeda panėšėti į viduramžiais egzistavusias feodalines visuomenes, kuriose žemvaldžiai valdė žemę, o valstiečiai neturėjo nieko.
Manau, kad suvokiate, jog tai nebuvo bendruomeniška nuosavybė, ir vis dėlto, yra žmonių, kurie žvelgia į šiuos ekstremalius kapitalistinės sistemos rezultatus ir intuityviai žino, kad yra įmanoma sukurti geresnę visuomenę. Tačiau, kadangi jie užaugo šioje niekieno žemėje tarp materializmo ir krikščionybės, jie nesugeba aiškiai matyti, kaip būtų galima sukurti tokią visuomenę. Tad turite daug naujoms idėjoms atvirų žmonių, kurie atstūmė krikščionybę. Taip pat turite daug žmonių, kurie yra šiek tiek atstūmę materializmą, tačiau dar nėra pilnai suvokę kapitalizmo ribotumų. Savo idealizme jie galvoja, kad yra įmanoma sukurti geresnę visuomenę, ir žinoma, kad tai yra įmanoma. Kodėl, jūsų manymu, visą laiką kalbu apie savo Aukso Amžių? Aukso Amžius iš tiesų nėra mėginimas sukurti dar ekstremalesnę kapitalizmo formą, kuriame aukščiausias vienas procentas visuomenės valdytų visas gamybines priemones. O visi kiti dirbtų kaip vergai, palaikydami elito privilegijas. Aš žinoma, turiu viziją, kad gali būti daug skirtingų versijų, tačiau visoms šioms versijoms bus bendra didesnę užuojautą kitiems rodanti sistema, humaniška sistema, kurioje egzistuos didesnė lygybė ir didesnės galimybės. Šie žmonės intuityviai jaučia, kad yra kažkas daugiau, tačiau, kadangi šios idėjos buvo uzurpuotos komunizmo, marksizmo ir socializmo, jie galvoja, kad tai turi būti kuriama šios ideologijos kontekste. Ir yra labai svarbu, kad šie kūrybiški žmonės, intuityvūs žmonės, būtų išlaisvinti iš šių iliuzijų, idant galėtų tarti: „Pripažinkime, kad komunizmas žlugo, nes marksistinė ideologija yra ydinga. Permąstykime visą šį klausimą. Drįskime ieškoti naujų idėjų, užuot tempę paskui save šį ideologinį bagažą, kopdami į geresnės ateities kalną. Nukirskime saitus su šiuo bagažu ir drįskime pažvelgti į bendruomenišką nuosavybę iš kitos perspektyvos ir pažiūrėkime, kaip galėtume sukurti kitokią visuomenę.“
Ir, žinoma, visas tas darbas, kurį darote keldami savo sąmonę, išsakydami prašymus, kelia kolektyvinę sąmonę link taško, kuriame žmonės galės pradėti matyti, kad jų svajonė gali būti įgyvendinta, tačiau tik tuomet, jeigu bus pakelta sąmonė, tik tuomet, jeigu žmonių individuali sąmonė bus pakelta virš tam tikro lygmens, jie galės sukurti tokią visuomenę, ir tik tuomet, jeigu kolektyvinė sąmonė bus pakelta virš tam tikro lygmens, tokia visuomenė galės būti tvari, galės funkcionuoti. Nes tam yra reikalingas tam tikras sąmonės lygmuo; tam yra reikalingas tam tikras žmogiškumo lygmuo ir suvokimas, kad tai, kas yra gera visumai, yra gera ir man kaip individui, ir tik tuomet galėsite sukurti visuomenę, kurioje egzistuos lygesnė gamybinių priemonių nuosavybė. Ji negalės būti sukurta tol, kol kolektyvinė sąmonė nebus peržengusi tam tikro slenksčio, ir ji dar nėra peržengusi šio slenksčio. O šią kolektyvinę sąmonę aukštyn gali pakelti tik kūrybiški žmonės, intuityvūs žmonės, pašventę save ėjimui dvasiniu keliu.
Na ir dabar, vėlgi, egzistuoja daug dvasinio kelio versijų, egzistuoja daug būdų eiti dvasiniu keliu. Pakylėtųjų mokytojų mokymai nėra vienintelis būdas, tačiau žmonėms reikia pradėti suvokti, kad egzistuoja sistematiškas sąmonės kėlimo kelias, ir jiems reikia dirbti link šio tikslo, nes kitaip negalėsite sukurti visuomenės, kuri turėtų šią aukštesnę nuosavybės formą. Tai nereiškia, kad joje negalės egzistuoti individuali nuosavybė. Tai nereiškia, kad turėsite atsisakyti individualios nuosavybės, tačiau tai privalės egzistuoti visiškai kitame lygmenyje, ir tai pasidarys akivaizdu žmonėms, kai jie pakels savo sąmonę.
Tad suvokiate, ką kalbėjau apie aukso amžių, apie tai, kad tai yra laipsniškas procesas, ir mano tikslas nėra, ir tai niekada nebuvo mano tikslas, nepaisant to, kuo tiki kai kurie pakylėtųjų mokytojų mokiniai, sukurti ideologiją arba sistemą, kuri, šiuo konkrečiu laiko momentu, nustatytų matricą, kaip turėtų vystytis aukso amžius. Mano plane yra numatytas laipsniškas idėjų perdavimas, kolektyvinei sąmonei kylant aukštyn. Nes, kaip jau anksčiau sakiau, per ateinančius du tūkstančius metų, progresas toliau tęsis, o tai reiškia, kad po dviejų tūkstančių metų visuomenė bus taip toli palikusi dabartinę būseną, kad dauguma žmonių net nesugebėtų pakelti šios vizijos. Tad kai tai suprantate, suvokiate: kaip galėčiau perduoti ideologiją arba sistemą dabartiniame sąmonės lygyje, kuri būtų grįsta tuo, kokia visuomenė bus Vandenio Amžiaus pabaigoje? Tai neįmanoma. Žmonės nesugebėtų to suvokti. Tad mano plane yra numatytas laipsniškas perdavimas. Mes perduodame mokymus, kurie padeda kelti aukštyn kolektyvinę sąmonę. Kolektyvinei sąmonei per dešimtmetį arba keletą dešimtmečių pakilus aukštyn, bus perduotos naujos idėjos, nauji mokymai, kurie tuomet galės visuomenę pakelti į sekantį lygmenį. Ir tai, mano mylimieji, yra vienintelis būdas, kuriuo tai yra įmanoma padaryti. Ir mano vizija yra aiški, kad tai įvyks Vandenio Amžiuje.
Na ir dabar, jeigu pažvelgtumėte į Žuvų Amžių, pamatytumėte, kad Jėzus, ir su Jėzumi prieš jo pakylėjimą dirbę mokytojai, turėjo panašų planą Žuvų Amžiui. Tai nebuvo planas, kad Jėzus pasirodys Žemėje, pavaikščios joje trejus metus kalbėdamas įvairius mokymus, iš kurių kai kurie bus užrašyti, o kai kurie niekada nebus užrašyti, ir tai bus galutinis perdavimas Žuvų Amžiui. Planas buvo ne toks. Ne tokia buvo vizija. Jėzus turėjo viziją sukurti judėjimą, kuriame egzistuotų Šventosios Dvasios tekėjimas, idant galėtų vykti laipsniškas vis aukštesnių mokymų apreiškimas per visą Žuvų Amžių. Kaip žinote, ir kaip jau anksčiau sakėme, ši vizija neišsipildė, iš dalies dėl to, kad pernelyg mažai žmonių ją suvokė, iš dalies ir dėl katalikų bažnyčios sukūrimo, kuri iš esmės laipsnišką apreiškimą krikščionybės kontekste padarė neįmanomu daugiau kaip tūkstantį metų, o praktiškai dar ilgiau nei tūkstantį metų, kol galiausiai buvo pasiektas momentas, kai mes galėjome išeiti į viešumą ir paskelbti apie savo, pakylėtųjų mokytojų, egzistavimą. Mes, žinoma, tai padarėme ne krikščionybės kontekste. Toli gražu. Galima sakyti, kad iki pat šių dienų nėra galimybės laipsniškam apreiškimui vykti krikščionybės kontekste. Šios galimybės tiesiog nėra, tačiau ji galėjo būti, ir būtent tokia buvo pirminė Jėzaus vizija.
Mano vizija yra iš to pasimokyti ir statyti ant šių pamatų, sukuriant kitokį judėjimą, kitokį mokymą, kuris galėtų, ne tai kad paruošti dirvą Vandenio Amžiui, bet paruošti dirvą laipsniško apreiškimo perdavimo procesui per visą Vandenio Amžių. Ir būtent tai matote mus pradėjus daryti per šį pasiuntinį, ir mes toliau tęsime šį darbą per šį pasiuntinį. Tačiau, žinoma, šio darbo neužbaigsime per šį pasiuntinį, kadangi laipsniškas apreiškimas jau dėl pačios savo prigimties niekada negali būti užbaigtas. Ir kaip jis galėtų būti užbaigtas? Ir todėl, tai yra tikra komedija – iš tiesų galiu naudoti tiktai šį žodį, mano mylimieji, – kad kai kurie pakylėtųjų mokytojų mokiniai mano, jog mes turėjome pasiuntinį, perdavinėjusį laipsnišką apreiškimą, tačiau dabar, kai šio pasiuntinio nebeliko, laipsniškas apreiškimas sustojo. Iš tiesų yra komiška, kad kas nors gali tuo tikėti. Tačiau, vėlgi, komiška yra ir tai, kad kas nors galėjo tikėti komunistiniu pažadu, jog bus įmanoma per prievartą sukurti naują nesavanaudišką žmogų, nors prievarta tesugeba paversti žmones tik dar didesniais savanaudžiais.
Mano mylimieji, žinau, kad komunizmas nėra juokingas reikalas, ir todėl susilaikysiu nuo pajuokavimų apie komunizmą, nors ir jaučiu pagundą juokauti, ir vis dėlto, yra labai sunku nenaudoti žodžio „absurdas“, kai matote, kaip tie žmonės, kurie, taip sakant, buvo Sovietų Sąjungos architektai – Leninas, Trockis ir kiti – iš tiesų manė galėsiantys sukurti naujos rūšies žmogų. Ir kai jau bus sukūrę šios naujos rūšies žmogų, tuomet sovietinis komunizmas galės veikti. Jie iš tiesų manė: „Jei tik mums pavyks pakeisti žmonių prigimtį, komunizmas galės veikti.“ O tai, mano mylimieji, atvirai tariant, yra viena iš absurdiškiausių puolusių būtybių kada nors šioje planetoje paskleistų idėjų. Nors turiu pasakyti, kad tam tikrose kitose planetose situacija buvo netgi dar prastesnė, bet geriau į tai dabar nesileiskime.
Džiaugiuosi, kad čia susirinkote. Džiaugiuosi, kad suteikėte man galimybę išsakyti šiuos dalykus į kolektyvinę sąmonę. Matote, kad pasiuntinys stovi atsisukęs į rytus, stovi atsisukęs į Rusiją, ir tai yra siunčiama į Rusijos širdį, į Sankt Peterburgą, į Maskvą, ir todėl tai galės padaryti maksimalų poveikį kolektyvinei sąmonei, kuomet net ir Rusijos žmonės pradės nauju žvilgsniu žiūrėti į komunizmą. Tačiau mes, žinoma, turime viziją, kad pirmiausia tai įvyks Rytų Europoje: Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Visose tose šalyse, kurios nešė komunistinį jungą, ir todėl gali kalbėti apie tai iš savo patirties, nors šiandien jau ir yra pažengusios į priekį. Tačiau, kaip sakė Arkangelas Mykolas, jūs vis dar tebetempiate tą baime grįstos energijos debesį su savimi ir vis dar tebetempiate su savimi tą ideologinį bagažą. Ir kai į tai pažvelgsite, mano mylimieji, pajausite naują laisvės jausmą. Ir staiga, pamatysite, kad daugelis dalykų, prie kurių iki šiol dirbote savo visuomenėje, pradės veikti, ir jūs imsite daug sparčiau progresuoti link klestėjimo, kuris, žinoma, yra tik žingsnelis link didesnio tikslo – jūsų visuomenių perėjimo į aukso amžių.
Tačiau iš tiesų yra būtina sukurti materialų klestėjimą kuo didesniam skaičiui žmonių, nes būtent to jiems trūko komunistiniais laikais. Ir ta materiali gerovė, kurią žmonės turėjo Vakaruose, reiškia, kad daugelis žmonių Vakaruose jau yra pakilę virš šio troškimo turėti materialią gerovę. Tačiau jūs vis dar tebeturite šį troškimą Rytų Europoje, ir nusipelnote turėti šią gerovę, kad galėtumėte virš jos pakilti ir pamatyti, kad taip pat egzistuoja ir kiti tikslai gyvenime.
Tad su tuo, mano dėkingumas jums, kurie čionai esate, kurie dalyvaujate transliacijoje, leisdami man naudotis savo čakromis kaip transliacinėmis stotimis, siunčiančiomis šį galingą impulsą į kolektyvinę sąmonę, kuris sako: „Pažvelkite į komunizmą, supraskite, kodėl jis negalėjo veikti, ir tuomet išsilaisvinkite nuo to sunkaus komunistinės ideologijos bagažo jungo.“
Sen Žermenas AŠ ESU ir AŠ ESU laisvė!
Versta iš www.ascendedmasterlight.com