Pokomunistinėms šalims reikia sąmoningai apmąstyti savo komunistinę praeitį
Pakylėtasis Mokytojas Arkangelas Mykolas, 2019 lapkričio 29 d., per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Taline, Estijoje.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Arkangelas Mykolas. Esu dėkingas už galimybę atidaryti šią konferenciją, kurią mes, žinoma, laikome trijų ankstesnių šiais metais surengtų konferencijų tąsa. Komunizmas – kas tai yra? Na, kas gi daugiau jeigu ne diktatūra? Tad tai puikiai siejasi su mūsų konferencija Korėjoje, kurioje kalbėjome apie diktatūrų eros pabaigą. Kokią proto būseną sukūrė komunizmas, bent jau tuose žmonėse, kurie patikėjo komunizmo melais? Na, argi ši proto būsena nebuvo fanatizmas? Ir priešingai komunizmo teiginiams, esą jis sukūrė beklasę visuomenę, visi, kurie gyveno komunistinėje sistemoje, žino, kad jame nebuvo jokio beklasiškumo. Jame egzistavo elitas – partinis elitas. Todėl tai puikiai siejasi su mūsų JAV surengta konferencija apie elitizmo eros pabaigą.
Komunizmas įkūnija visas šias tris savybes: diktatorius, fanatizmą, elitizmą. Todėl esame dėkingi, kad ryžotės čionai atvykti arba dalyvauti internetinėje transliacijoje, idant suteiktumėte šį (galima sakyti) galutinį postūmį tikslams pasiekti, kuriuos norėjome pasiekti šiais metais. Iš tiesų, galima sakyti, kad ši konferencija, diktavimai, kuriuos perduosime, reprezentuoja galimybę visoms šalims, kurios buvo pavergtos komunizmo ir kurios vis dar tebėra jo pavergtos – nors galima diskutuoti, ar nors viena šalis tebėra išlaikiusi grynai komunistinę sistemą. Esu tikras, kad visi suvokiate, jog, jeigu Karlas Marksas galėtų pamatyti, kas įvyko Kinijoje nuo to laiko, kai ji atsivėrė prekybai su Vakarais, jis, taip sakant, apsiverstų karste. Ir vis dėlto, jums, kurie dalyvaujate šioje konferencijoje, egzistuoja galimybė sukurti galingą impulsą, kuris nueis į kolektyvinę sąmonę ir suteiks visiems žmonėms, kurie buvo paveikti komunistinės sistemos, galimybę atsitraukti ir permąstyti – suvirškinti šią patirtį.
Kodėl tai yra svarbu? Na, mano mylimieji, kaip galėsite nuo kažko išsilaisvinti, jeigu nepažvelgsite į tai sąmoningai, neįveiksite žaizdų, melų, iliuzijų, ir sąmoningai nenuspręsite judėti pirmyn? Jeigu pažvelgsite į kai kurias iš šių šalių, pavyzdžiui, į Baltijos šalis ir Rytų Europą, pamatysite, kad nuo „komunizmo žlugimo“, kaip jūs sakote, daugelis šių šalių padarė didžiulį progresą, augindamos ekonomiką, sukurdamos geresnius darbus, sukurdamos geresnes ir laisvesnes gyvenimo sąlygas žmonėms. Ir matote, kad buvo padarytas didelis progresas. Tačiau taip pat matote daugelyje šių šalių, kaip, beje, matote tai ir Vakarų šalyse – psichinių ligų augimą, depresijos augimą, piktnaudžiavimą priklausomybę keliančiomis medžiagomis ir kitas tikrovės vengimo formas.
O kodėl taip yra? Kodėl matote šį milžinišką augimą iš vienos pusės, tačiau taip pat matote įvairių psichinių sutrikimų didėjimą? Na, jums, kurie esate Pakylėtųjų Mokytojų mokiniai, turėtų būti ganėtinai nesunku prie dviejų pridėti du ir suvokti, kad, kai žinote ir priimate reinkarnacijos realybę, daugelis žmonių, kurie šiandien yra jauni žmonės šiose buvusiose komunistinėse šalyse, reinkarnavosi, o praėjusiame savo gyvenime jie buvo persekiojami komunistinio režimo, galbūt jiems netgi buvo įvykdyta mirties bausmė. Tad argi nėra logiška, kad, jeigu buvote brutaliai nužudyti arba pasiųsti į koncentracijos stovyklą sovietinio režimo, tuomet sekančiame savo gyvenime gimsite su didžiule psichologine trauma ir našta, su kuria jums reikės atrasti būdą susitvarkyti, perdirbti ir įveikti? Kaip žmonės gali tai padaryti? Na, galite tai padaryti, eidami dvasiniu keliu. Galite tai, tam tikru laipsniu, pasiekti individualios terapijos sesijomis. Tačiau kiek žmonių tai daro? Na ir kaip tai būtų galima padaryti šiose šalyse? Tai būtų galima padaryti, jeigu šios šalys ryžtųsi atsitraukti žingsnį atgal ir tartų: „Neignoruokime savo praeities. Nepamirškime, kad dar nesenoje praeityje buvome pavergti šios labai diktatoriškos sistemos. Pažvelkime į tai, ir surenkime apie tai debatus. Atvirai apie tai pakalbėkime ir permąstykime šį patyrimą, kad galėtume judėti pirmyn.“ Matote, jeigu tai būtų padaryta kolektyviškai, žmonėms individualiai taptų daug lengviau išsigydyti savo traumas. Tuo nenoriu pasakyti, kad žmonėms nebebūtų reikalingas individualus gydymas ir terapija – jiems iš tiesų vis dar reikėtų tuo užsiimti.
Ir vis dėlto, šiandien daugumoje Rytų Europos šalių matote šią tylos sieną. Tarsi komunizmas būtų tabu, apie kurį niekas iš tiesų nenori kalbėti. Tai buvo bloga patirtis. Visi sutinka, kad tai buvo blogai, bet dabar visa tai praėjo, tad tiesiog judėkime pirmyn. Tačiau, mano mylimieji, negalite judėti pirmyn, jeigu nenorite pažvelgti į praeitį ir permąstyti, kas nutiko ir kaip tai jus paveikė. Nėra nė vienos komunizmo valdymą patyrusios šalies – ir į tai įeina ypač tos šalys, kurios priklausė Sovietų Sąjungai arba Varšuvos paktui, – kuri neturėtų labai didelių traumų kolektyvinėje sąmonėje. Na ir dabar, žinoma, tai, ką čia sakome, galioja visoms šalims, kurios buvo pavergtos komunistinės sistemos, tarp jų ir Rusijai, ir kitoms sovietinėms respublikoms Rytuose. Tačiau akivaizdu, kad Baltijos šalys, Rytų Europos šalys, kurios priklausė Varšuvos Paktui – jos turi didesnes galimybes, turi didesnį sąmoningumą virš to pakilti ir tapti pirmosiomis ledus pralaužiusiomis šalimis, išdrįsusiomis iš tiesų į tai pažvelgti.
Matėte Vokietijoje, kurioje, po antrojo pasaulinio karo, egzistavo panaši būsena ištisus dešimtmečius, nes Vokietijos žmonės, Vokietijos šalis, iš tiesų neturėjo noro pažvelgti į tai, kas nutiko nacizmui užvaldžius jų šalį – nenorėjo pažvelgti į Hitlerio erą ir atvirai apie tai kalbėti. Tačiau taip pat matėte, kad atėjo periodas, po keleto dešimtmečių, kai šis nenoras labai pamažu pradėjo silpnėti. Pradėjo vykti daugiau debatų, žmonės pradėjo daugiau apie tai kalbėti. Ir būtent dėl to galite šiandien pažvelgę į Vokietiją matyti, kad vokiečiai padarė didesnį progresą už daugelį komunizmo įtakon pakliuvusių šalių, todėl kad joje atsirado noras apie tai diskutuoti. Ir būtent dėl to matote atitinkamą ekonominį progresą Vokietijoje, kadangi viskas yra tarpusavyje susiję. Negali būti tikro ekonominio progreso, kol nėra progreso kolektyvinėje sąmonėje. O kolektyvinėje sąmonėje progresas negalės vykti, jeigu neturėsite noro pažvelgti į savo praeitį ir ją įveikti. Negalite ištrūkti iš komunizmo eros, tiesiog ją ignoruodami. Pati savaime ji niekur nedings. Jūs, žinoma, galite išsakyti prašymus (tie iš jūsų, kurie gyvenate šiose šalyse), kad atsirastų bent kažkoks noras apie tai diskutuoti – kadangi turiu jums pasakyti, jog nėra jokios priežasties taip ilgai laukti, kiek laukė Vokietija, kol pradėjo apie tai diskutuoti. Kuo greičiau pradėsite apie tai kalbėti, tuo spartesnis bus jūsų progresas.
Žinau, kad tai yra jautrios temos, kurias daugelis žmonių verčiau ignoruotų. Bet matote, progresui visada egzistuos pasipriešinimas iš kolektyvinės sąmonės. Bet koks progresas, bet kokia nauja iniciatyva, privalo prasilaužti per kolektyvinės sąmonės pasipriešinimą. Tai ne visada būtinai yra sąmoningas priešinimasis ar tyčinis priešinimasis. Tačiau būtent apie tai mes kalbėjome, ir aš apie tai kalbėjau Korėjoje savo diktavime apie diktatūras: „Diktatorius visada turi valdomųjų sutikimą, tačiau žmonės ne visada sąmoningai suvokia duodantys savo sutikimą diktatoriui.“ Jie sąmoningai šito nesuvokia. Ir todėl, šis sąmoningo suvokimo trūkumas sukuria pasipriešinimą pokyčiams kolektyvinėje sąmonėje – žmonės nėra sąmoningi. Nėra taip, kad jie specialiai ir sąmoningai priešintųsi pokyčiams, jie jiems priešinasi pasąmonės lygmenyje.
Gali būti žmonių, ir šių žmonių yra čia Rytų Europoje, yra jų Baltijos šalyse, kurie sąmoningai sako: „Mes norime progreso.“ Galite, pavyzdžiui, matyti Estijos šalyje, kurioje žmonės kalba, kad prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Estija buvo toliau pažengusi už Suomiją. O po komunizmo žlugimo Estija buvo per 30-40 metų atsilikusi nuo Suomijos. Ir Estijos šalyje egzistuoja troškimas pasivyti ar netgi vėl išeiti į priekį. Tačiau kaip galite pasivyti? Kaip galite išeiti į priekį, kai kolektyvinėje sąmonėje egzistuoja nesąmoningas priešinimasis pokyčiams? O šis priešinimasis nesąmoningas yra todėl, kad jūs į jį nepažvelgėte. Nepavertėte jo sąmoningu. Neištyrėte, kas įvyko komunizmo laikotarpiu, kaip tai jus paveikė, kokie yra visi tie subtilūs melai, kuriuos komunistinė sistema suprogramuoja į žmonių pasąmonę, o kartu ir į kolektyvinę sąmonę.
Jūs, žinoma, pamatysite, jeigu pažvelgsite į visas šalis, įskaitant ir į daugumą taip vadinamų šiuolaikiškų šalių Vakaruose, – pamatysite, kad daugelyje vietų jose taip pat egzistuoja nesąmoningas priešinimasis pokyčiams. Ir taip yra dėl to, kad nėra suvokimo apie kolektyvinę sąmonę. Tiesą sakant, kolektyvinėje sąmonėje egzistuoja priešinimasis žmonių suvokimui apie kolektyvinės sąmonės egzistavimą, kadangi visi tie padarai, kurie buvo sukurti kolektyvinėje sąmonėje, nenori, kad tai būtų apnuoginta, kadangi žino, jog, jeigu žmonės pamatytų, kaip šie padarai juos kontroliuoja, jie užsinorėtų išsilaisvinti iš tos kontrolės. Tad jie mėgina išlikti sąmoningai nesuvokiami, kad žmonės nesuprastų, kaip šie padarai juos veikia.
Štai kodėl galite prisiminti, kai pirmą kartą suvokėte, kad egzistuoja dvasinis kelias, egzistuoja alternatyva įprastiniam jūsų visuomenės „gyvenimo būdui“, visą laiką jautėte kažkokį pasipriešinimą. Kažkas priešinosi jūsų augimui, kažkas net ir iki šiol vis dar gali priešintis jūsų augimui. Jūsų pasąmonėje egzistuoja kažkas, kas traukia jus atgal. Galite žengti vieną žingsnį į priekį, ir tuomet vėl nuslysti atgal. Ir tai būtent ir yra jūsų šalies, kurioje gyvenate, kolektyvinė sąmonė. Būtent dėl to egzistuoja toks laikotarpis dvasiniame kelyje (apie kurį jau anksčiau kalbėjome, ir apie kurį pasiuntinys dalijosi iš savo patirties), kuriame pagrindinis jūsų augimo tikslas iš tiesų yra išsilaisvinti iš kolektyvinės sąmonės traukos. Jums reikia virš jos pakilti. Ir būtent dėl to, daugeliui jūsų, buvo reikalingas laikotarpis, per kurį labai stropiai kalbėjote šaukinius ir invokacijas, kadangi tai buvo praktiškas būdas, pats efektyviausias būdas, pakilti virš kolektyvinės sąmonės. Ir gali būti, kad taip pat pasieksite tašką, kuriame suvoksite, kad dabar jums savo dėmesį reikia perkelti kitur. Jums dabar reikia pradėti daugiau eiti vidun ir ieškoti tų subtilesnių įsitikinimų. Ir būtent dėl to jums perdavėme mokymus ir įrankius kosminei gimimo traumai išsigydyti ir atskirajam aš paleisti.
Tačiau taip pat noriu pasakyti, kad visa ši mūsų knygų serija apie septynis spindulius, apie šių spindulių iniciacijas, visos šios knygos, kurios buvo perduotos, yra labai, labai efektyvus įrankis jums pakilti virš kolektyvinės sąmonės. Beveik neįmanoma, naudojantis visais tais įrankiais, kalbant visas invokacijas tose knygose, einant šiuo Savęs Įvaldymo keliu, nepakilti virš masinės sąmonės. Galbūt ne galutinai, nes jumyse vis dar gali būti likusi gimimo trauma, kurią turėsite išsigydyti, ir vis dėlto, tai yra labai efektyvus įrankis pasiekti tašką, kuriame kolektyvinė sąmonė jūsų nebetemptų žemyn. Žinoma, kai pasieksite tą tašką, galėsite (ką daugelis jūsų jau ir padarėte) išsakyti prašymus dėl kitų žmonių išlaisvinimo iš šios kolektyvinės sąmonės žemyn tempiančios traukos, idant jie galėtų judėti pirmyn. Ir tuomet galėsite padėti sekančiam ratui žmonių.
Mes, iš pakylėtosios karalijos, žvelgiame į tam tikrą šalį ir matome, kad toje šalyje yra nedidelis skaičius žmonių, turinčių potencialą įsisąmoninti dvasinį kelią ir pradėti eiti šiuo savo sąmonės kėlimo aukštyn keliu. Jie yra pionieriai. Tačiau mes taip pat matome, kad, kai ši grupė žmonių pasiekia tam tikrą lygmenį, jūs dabar įgyjate galimybę išsakyti prašymus, idant sekantis ratas žmonių galėtų būti išlaisvintas atrasti kelią ir pradėti eiti šiuo keliu. Ir tuomet tai gali sklisti toliau kaip ratilai vandenyje, tačiau kažkas privalo būti pionieriumi, kažkam reikia išsakyti prašymus dėl kitų, ir tuomet palaipsniui šis sąmoningumas galės plisti. Tai yra vienintelis praktiškas būdas tai padaryti, dėl šios labai stiprios kolektyvinės sąmonės traukos egzistavimo.
Na ir dabar, jeigu pažvelgtumėte į šias Rytų Europos šalis, pamatytumėte, kad jų kolektyvinėje sąmonėje įvyko milžiniškas pokytis nuo komunizmo žlugimo. Prie šio pokyčio prisidėjo daug dalykų, ne tik dvasingi žmonės, bet visi žmonės, kurie žvelgė kita kryptimi, kurie staiga pradėjo suvokti, kad galbūt dabar jiems atsirado nauja galimybė, galbūt jie dabar gali pasistengti ir už savo pastangas gauti atlygį. Galbūt jie gali turėti geresnį materialų gyvenimą. Tai gali būti visi šie regimai pasaulietiški ir žemiški dalykai, tačiau tai vis tiek sukuria pokytį kolektyvinėje sąmonėje. Tačiau taip pat turite suvokti, kad egzistuoja tam tikras baime paremtos energijos debesis, kuris buvo sugeneruotas komunistiniais laikais ir jis dar nebuvo išsklaidytas – jis nebuvo transformuotas. Jis tiesiog buvo uždengtas šiuo optimistinės energijos sluoksniu. Tačiau jis vis dar tebeegzistuoja ir daro poveikį daugeliui žmonių, tempdamas juos žemyn.
Ir matote, kad ypač senesnei kartai yra sunku prisitaikyti prie įvykusių pokyčių, ir taip yra dėl to, kad šie žmonės ilgiau gyveno komunistiniais laikais, baime grįstais laikais. Tad jie nėra laisvi nuo tos baime grįstos energijos. Daugelis jaunesnių žmonių nėra taip stipriai paveikti, ir jie sugebėjo greičiau prisitaikyti, ir todėl nėra taip tampriai susisaistę su šia energija. Tačiau ji vis dar tebėra čia, ji vis dar tebeveikia jūsų šalį, o tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai mėginate daryti progresą kažkurioje srityje, kažkas jus traukia atgal, kažkas atgal traukia jūsų šalį, ir nedarote tiek daug progreso, kiek galėtumėte daryti.
Ir visose šiose šalyse yra žmonių, kurie yra labiau sąmoningi, kurie žvelgia į visuomenę, kurie analizuoja dalykus ir kartais stebisi: „Kodėl mes darome visus tuos pačius dalykus, kuriuos žmonės darė Vakaruose prieš 20 ar 30 metų, tačiau jie neturi tokio paties efektyvumo? Jie neveikia taip pat greitai, arba kartais netgi neturi tokio paties poveikio, kokį turėjo Vakaruose. Kodėl taip yra? Išoriškai mes rodos darome viską teisingai, tačiau tai neveikia tuo pačiu būdu.“ Ir šie žmonės negali to suprasti, o priežastis, dėl kurios jie negali to suprasti, yra ta, kad egzistuoja kolektyvinės sąmonės trauka, iš kurios nesate išsilaisvinę. Vienintelis būdas tai padaryti yra pradėti sąmoningus nacionalinio lygio debatus, kuomet ryžtumėtės į tai pažvelgti, apdorotumėte tai ir suvoktumėte, kad tiesiog negalite nusigręžti nuo savo praeities. Negalite jos ignoruoti. Ji ir toliau vilksis jums iš paskos, kol neapsigręšite ir į ją nepažvelgsite, sąmoningai ją apmąstydami, nes tik tuomet galėsite nutraukti su ja saitus.
Tarsi liptumėte į kalną, prisirišę virvę aplink savo liemenį, prie kurios pririštas šis sunkus maišas, pilnas akmenų, ir jūs tempiate tą akmenų maišą su savimi į kalną. Mėginate žvelgti pirmyn, mėginate žvelgti į kalno viršūnę. Tačiau jeigu paskirtumėte bent šiek tiek laiko ir dėmesio apsigręžti, pažvelgti į akmenų maišą, ištiesti ranką, išimti akmenį, pažvelgti į jį ir suvokti, kodėl jis jums nebėra reikalingas, ir tuomet paleisti jį riedėti nuo kalno. Ir tuomet galėtumėte ištuštinti tą maišą akmenų ir galėtumėte daryti daug spartesnį progresą. Na ir dabar, tam tikra prasme, galėtumėte užduoti klausimą, galėtumėte pažvelgti į komunistinius laikus ir paklausti, kodėl viskas buvo taip, kaip buvo? Kodėl šis laikotarpis buvo toks sunkus? Kodėl neturėjote duonos parduotuvėse? Kodėl ekonomika nebuvo veiksni? Kodėl, kodėl, kodėl gyvenimas buvo toks, koks buvo? Jis toks buvo, vėlgi, dėl to, kad turėjote tą labai sunkią naštą kolektyvinėje sąmonėje, kuri visus tempė žemyn. Ši sunki našta buvo sukurta komunistinės sistemos. Tai buvo vienintelis būdas, kuriuo komunistinė sistema galėjo būti sukurta, kadangi ji galėjo būti sukurta tik per jėgą. Ir jau vien šis faktas, kad komunistinės sistemos sukūrimui buvo panaudota jėga, sukūrė šią naštą, kuri tuomet užtikrino komunistinės sistemos neveiksnumą – ekonomikos neveiksnumą. Ši sistema nebuvo tvari ilgalaikėje perspektyvoje, ir ji niekada nebūtų galėjusi suteikti komunistinėje sistemoje gyvenusiems žmonėms aukštesnio pragyvenimo lygio.
Todėl komunistinės ideologijos dalinti pažadai niekada nebūtų buvę įgyvendinti, kadangi sistema buvo sukurta per jėgą. Ji buvo pasmerkta nuo pat pradžių, ne dėl istorinės būtinybės, o dėl dvasinės būtinybės. Tai yra dalykai, į kuriuos jums būtų naudinga pažvelgti, taip pat pažvelgiant, kokie jūsų šalies psichikoje egzistavę dalykai atvėrė galimybę jūsų šaliai būti užvaldytai komunistinės sistemos. Tačiau apie tai leisiu pakalbėti kitiems mokytojams. Aš tiesiog noriu perduoti jums mūsų dėkingumą už jūsų norą čia būti. Ir kaip jau anksčiau sakėme, jums susirinkus drauge konferencijai, jūsų čakros, jūsų auros, tampa transliavimo stotimis, transliuojančiomis į kolektyvinę sąmonę.
Žinau, kad kai kurie iš jūsų šios konferencijos pradžioje jaus tam tikrą naštą, tam tikrą sunkumą. Tačiau šis sunkumas ateina iš kolektyvinės sąmonės, ir galiu jus užtikrinti, kad per šias kelias ateinančias dienas jūs tai perdirbsite ir asmeniškai pakilsite virš šios žemyn tempiančios traukos. Ir todėl įgysite gebėjimą gyventi vienoje iš tų pokomunistinių šalių, nebeturėdami pokomunistinės traumos. Tai bus didelė laisvė jums individualiai, ir tai taip pat galės sukurti svarbų postūmį jūsų šalies ir kitų jus supančių žmonių išlaisvinimui nuo šios sunkios komunistinės sistemos naštos. Galiu jus užtikrinti, kad mes visi pakylėtoje karalijoje jaučiame didelę užuojautą žmonėms, kurie buvo prislėgti šios labai sunkios naštos ir vis dar tebėra jos veikiami, ir mums būtų didžiausias džiaugsmas, mes jaustume didelę meilę, jeigu mums būtų leista padėti išlaisvinti visas šias šalis, idant jos galėtų judėti į priekį ir kurti auksinę ateitį. Tad su tuo, perduodu savo dėkingumą ir savo pirmojo spindulio meilę.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com