Ar galite patikėti, kad jūsų šalį yra įmanoma transformuoti?
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2019 rugsėjo 21 d., per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Kijeve, Ukrainoje.
Aš esu Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, tačiau esu daugiau nei mane įsivaizduojate, esu daugiau nei pakylėtasis mokytojas, nes esu įgijęs Budos pasiekimų lygmenį ir atstovauju arba, galėtume sakyti, užimu laisvės dievo Žemei postą. Tačiau ką tai iš tiesų reiškia? Na, to neįmanoma išreikšti žodžiais, tačiau galima pajausti, galima patirti, jeigu turite noro sekti pasiuntinio balso vibracijomis, nes pripildau jį, ko jis pats nesugebėtų sukurti, įkraunu jį vibracija, kuria esu.
Ateinu su milijonais violetinės liepsnos angelų, kurie skrenda išsirikiavę. Ir, tiesą sakant, jeigu galėtumėte juos išvysti, pamatytumėte juos visus plačiai besišypsančius, kadangi jie dirba savo mėgstamiausią darbą – skleidžia violetinę liepsną, galinčią išlaisvinti visus jų nepakilusius brolius ir seseris, kurie vis dar tebėra Žemėje. Tad jie skrenda šioje glaustoje rikiuotėje, ir skrenda jie virš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos šalių, dėl kurių kvietėte violetinę liepsną ir visas tas kitas energijas. Ir todėl jie atskrieja su tikslu išvalyti tam tikrą šios anti-laisvės energijos dalį, kuri jau pernelyg ilgai kabojo virš šių šalių. O perskridę visas šias tris šalis, jie perskrenda į visas tas šalis, kurios priklausė Varšuvos paktui ir Sovietų Sąjungai, išvalydami jas nuo visų anti-laisvės energijų, ką padaryti, tiesą sakant, daugumoje šių kitų šalių yra daug lengviau nei Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Tačiau, vėlgi, angelai nė kiek nesiskundžia dėl tos naštos, kurią jie turi pašalinti, nes jiems yra didžiausias džiaugsmas gauti leidimą padaryti šį darbą.
Na ir dabar, žinoma, galite sakyti, kad šie angelai turi galią apskristi aplink Žemę ir pašalinti visas anti-laisvės energijas. Ir kitų spindulių angelai, o taip pat slaptųjų spindulių angelai galėtų apskristi visą Žemę ir pašalinti visą negatyvią energiją iš Žemės vos per keletą sekundžių. Tačiau kokia būtų prasmė, ką žmonės iš to išmoktų? Jeigu pašalinate naštą nuo žmonių, kurie nėra transcendavę savo sąmonės būsenos, ką jie tuomet daro? Jie pasijaučia lengvesni. Jie pasijunta gerai. O pasijutę gerai, ką jie sako? „O, laikas linksmintis.“ Ir tuomet jie eina linksmintis, eina gerti ir pradeda konfliktuoti tarpusavyje. Ir visas tas energijas pradeda kurti iš naujo. Ir tai tęsis tol, kol jiems bus gana ir jie nuspręs pažvelgti vidun, pažvelgti į save ir į savo sąmonės būseną, kadangi pradės suvokti, kad jūsų gyvenimo Žemėje patyrimas vyksta jūsų prote, jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose. Jeigu norite pakeisti savo gyvenimo Žemėje patyrimą, kur turite pradėti tai daryti? Akivaizdu, kad savo viduje.
Ir tai yra skirtumas tarp tų, kurie atrado laisvės kelią, ir tų, kurie jo dar neatrado. Tie, kurie dar neatrado laisvės kelio, jie vis dar tebemano, jog, norint pakeisti savo gyvenimo patyrimą, turite pakeisti kažką savo išorėje. Ir todėl jie pastoviai siekia šio neįmanoma tikslo. Jie gainiojasi aukso puodo vaivorykštės gale. Tik niekaip jo nepaveja, nes vaivorykštė bėga tolyn nuo jų. Ir jie niekada nepasieks savo tikslo fizinėje plotmėje, nes vaivorykštė, tam tikra prasme, nėra fiziška, bent jau ne ta prasme, kad galėtumėte ją pagauti ir išlaikyti pagavę.
Aukso puodas taip pat nėra fiziškas, kadangi aukso puodas vaivorykštės gale yra Kristaus sąmonė. O jos neįmanoma pagauti išoriniu protu ir sudėti į sistemą; kaip komunistai mėgino sudėti tai į sistemą, kaip katalikai mėgino sudėti tai į sistemą, ir kaip daugelis kitų amžių bėgyje mėgino sudėti tai į sistemą. Ar nors vienam iš jų tai pavyko? Ne, jie visi patyrė nesėkmę, nes Kristaus sąmonės neįmanoma sudėti į sistemą. Ji yra laisvai tekanti dvasia, kuri nesileidžia supančiojama, nesileidžia surakinama, nesileidžia kaip nors apribojama, visada pasilikdama teisę transcenduoti save ir būti daugiau.
Ir tai yra laisvės liepsnos vibracija, pasiryžimas būti daugiau nei buvote anksčiau. Ir kokią dovaną atėjome atnešti su šiuo violetinės liepsnos perdavimu? Ši dovana yra, kad žmonės pasiektų tašką, apie kurį yra kalbama tame šaukinyje Šivai, kurį prieš tai kalbėjote: „Pasirinkimų mano praeitis nebevaldys.“ Nes ką gi matote daugumoje Žemės žmonių? Praeitis valdo jų pasirinkimus. Tai, ką jie padarė praeityje, ar vadintumėte tai karma, ar tuo, kaip mes dabar jums perdavėme mokymą apie psichologiją ir skirtingas dvasias. Tad tai, ką padarėte praeityje, jūsų praeityje padaryti pasirinkimai, jie valdo jūsų pasirinkimą. Jie valdė jūsų pasirinkimus tuomet, ir valdo dabar, valdo jūsų gebėjimą rinktis.
Ir negalite pasirinkti to, kas peržengtų jūsų ankstesnių pasirinkimų ribas, kol tebesate taip stipriai užsidarę, kaip sakė Portija, kad nesugebate išeiti iš savo keturių žemesniųjų kūnų, iš savo išorinio tapatumo jausmo, ir suvokti, kad esate daugiau. Nesugebate atkurti ryšio su ta gyvybės kibirkštimi, kurią mes pavadinome Sąmoninguoju AŠ, bet kurią galima vadinti daugybe kitų vardų. Jūs, tiesą sakant, galite jį vadinti kaip tiktai norite. Jei tik ieškosite patyrimo, užuot pilstę iš tuščio į kiaurą savo intelektu. Tad ieškokite tos grynosios sąmonės patyrimo, idant suvoktumėte, idant tiesiogiai patirtumėte, kad esate daugiau nei jūsų išorinis protas. Esate daugiau nei jūsų išorinis tapatumas. Esate daugiau nei jūsų mentaliniai įsitikinimai, jūsų emocijos ar jūsų fizinis kūnas. Esate daugiau negu tai.
Ir būtent dėl to, kad turite tą gyvybės kibirkštį savyje, galite transcenduoti išorines sąlygas. Būtent dėl to galite išsilaisvinti. Būtent dėl to galite sukurti laisvą visuomenę. Tai yra vienintelė priežastis, vienintelis būdas, kuriuo tai galima padaryti, kadangi turite tą begalybės kibirkštį viduje, kuri gali įveikti visus žmonių sukurtus apribojimus Žemėje. Nes ji yra virš Žemės.
Jūs, žinoma, suvokiate, kad egzistuoja tam tikra mįslė, kankinusi žmoniją ilgą laiką, ir filosofai kartais mąstydavo apie tai iki pažaliavimo. O ši mįslė yra visiškai paprasta: „Kas pirmiau atsirado, višta ar kiaušinis?“ Pamąstykite apie tai, ir kiek daug formų ir variacijų turi ši mįslė. Kas pirmiau atsirado, tas ar anas? Jeigu pirmiau atsirado višta, padėjusi pirmąjį kiaušinį, iš kur tuomet atsirado ši višta? Privalėjo egzistuoti kiaušinis, iš kurio ši višta turėjo išsiristi. Bet kokia višta tuomet padėjo tą kiaušinį, iš kurio atsirado pirmoji višta? Turėjo egzistuoti višta prieš pirmąją vištą. Bet kada tai įvyko? Argi tuomet neturėjo egzistuoti višta prieš pirmąją vištą, kuri buvo prieš kitą pirmąją vištą? Ir galite leistis į tą taip vadinamą begalinį regresą, bet niekur šitaip nenusigausite kaip tik į beprotnamį ir tramdomuosius marškinius. Tad, mano mylimieji, suvokiate, kad ši mįslė neturi jokio sprendimo.
Kas pirmiau atsirado: laisva visuomenė ar laisvas protas? Na o šitai nėra mįslė, kadangi galite tai išspręsti. Todėl, kad pirmiau už laisvą visuomenę atsirado laisvas protas. Tik taip gali būti. O kodėl taip yra? Na, pamąstykite apie vištą ir kiaušinį. Kuris iš jų atsirado pirmiau? Nė vienas iš jų neatsirado pirmiau. Jie abu yra materialūs pasireiškimai. O anksčiau už bet kurį materialų pasireiškimą atsiranda matrica sąmonėje. Egzistavo sąmonė, saugojusi matricą, saugojusi tiek vištos, tiek kiaušinio viziją. Ir jie buvo materializuoti fizinėje plotmėje tuo pačiu metu ir per tą patį procesą, per mūsų taip vadinamą susietąją kilmę.
Ir tai, kaip galite suprasti, galioja visiems fizinėje oktavoje egzistuojantiems dalykams. Kad ir kokias turėtumėte materialioje plotmėje egzistuojančias sąlygas, pirmiau už jas atsirado sąlygos sąmonėje: emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose. Kai kurioms Žemėje egzistuojančioms sąlygoms, kaip, pavyzdžiui, tyroms Elohimų sukurtoms sąlygoms, matrica egzistavo netgi dvasinėje karalijoje, kol į keturias žemesnes karalijas dar nieko nebuvo nuleista. Tad suvokiate, kad, jeigu norite kažką pakeisti, privalote pradėti nuo pradžių, privalote ieškoti priežasties, privalote ieškoti šaltinio. O šaltinis visada yra sąmonė.
Ko reikia, norint sukurti laisvę šalyje? Reikia kritinės masės žmonių, kurie pradėtų save tirti ir pradėtų išlaisvinti savo protą nuo praeityje padarytų pasirinkimų. Na ir dabar, kaip girdėjote kalbant Šivą, atėjo toks momentas, kai Sovietų Sąjunga nebegalėjo ilgiau būti išsaugota, nes per žmones tiesiog nebetekėjo pakankamai šviesos. Sovietų Sąjungos žlugimas buvo išorinis dalykas, tačiau jam iš tiesų egzistavo lygiagreti paralelė sąmonėje. Ta prasme, kaip mes kalbėjome apie skaudžių smūgių mokyklą, kurioje turite vėl ir vėl, ir vėl kartoti tas pačias tendencijas, kol pasiekiate tašką, kuriame jums galiausiai pasidaro gana. Ir net pačioje Sovietų Sąjungoje atsirado žmonių, pasiekusių tašką, kuriame pamanė: „Viskas, gana. Privalo egzistuoti kažkas daugiau negu tai. Man jau viso šito gana. Daugiau nebegaliu to pakelti. Nebenoriu daugiau to priimti.“ Ir štai tuomet pradedate mąstyti: „Na, o ko gi reikės, kad galėtume išsilaisvinti?“ Ir tiesiog suvokiate, kad negalėsite išsilaisvinti veikimo lygmenyje.
Tradiciniame požiūryje į karmą, kas yra sakoma? Jūsų veiksmas sukuria karmą, o karma apriboja tai, ką galėsite daryti tolesniuose gyvenimuose. Ji apriboja jūsų turimus pasirinkimus, kitaip tariant, praeitis valdo jūsų pasirinkimus. Kodėl tuomet net ir tos šalys, kurios ištisus šimtmečius turėjo mokymus apie karmą ir reinkarnaciją, nesugebėjo išlaisvinti savo žmonių iš atgimimų rato? Kodėl matote, kad kai kurios iš tų šalių, tokios kaip Indija, turi prastesnes materialaus gyvenimo sąlygas už Vakarų šalis, nors turėjo šį dvasinį mokymą, šį dvasinį suvokimą? Taip yra dėl to, kad jos nesuprato vidinės mokymų apie karmą ir reinkarnaciją prasmės. Jos visą savo dėmesį sutelkė į veiksmų lygmenį. Tai, ką darote, sukuria karmą. Karmai įveikti, turite padaryti kažkokį kitą veiksmą, nesvarbu, vadintumėte tai dvasine veikla ar ne. Tačiau negalite įveikti karmos darydami, negalite jos įveikti veikimu. Karmą galite įveikti tik suvokę, kad bet kuris veiksmas kyla iš sąmonės. Jeigu norite pakeisti savo veiksmą, privalote pakeisti savo sąmonę. Nes kitaip jūsų praeities veiksmai valdys jūsų pasirinkimus. Neturėsite kito pasirinkimo kaip tik kartoti tuos pačius veikimo šablonus vėl ir vėl.
Ir egzistuoja tendencija – galėtume tai pavadinti programavimu – įdiegta į Sąmoningąjį AŠ, kad jis visada ieško kažko naujo. Ir ateina momentas, kuomet gyvybės srautas jau tiek daug gyvenimų kartojo tuos pačius veiksmus ir pjovė tas pačias pasekmes, gyveno tose pačiose išorinėse situacijose, tokio paties tipo visuomenėje, kad jis tiesiog tampa atviras potencialui, jog privalo egzistuoti kažkas daugiau. „Privalo būti kažkas daugiau, nes man jau viso šito gana.“ Ir štai tuomet jis tampa atviras minčiai: „Galbūt man reikia pakeisti kažką savo viduje, užuot siekus, užuot svajojus, užuot mėginus pakeisti kažką išorėje.“
Ir štai tuomet, taip sakant, ši vidinė gyvybės kibirkštis gali persišviesti į išorinę sąmonę. Ir ji gali pradėti transformuoti keturis žemesniuosius kūnus ir pradėti jų nuskaistinimo procesą, kuomet tas žmogus gali įgyti ryšį su gyvenimo tinklu viduje, su savo AŠ ESU Esatimi, tuo pat metu suvokdamas, kad jis yra šios persipynusios visumos dalis. Jūs nesate atskira būtybė. O tai yra dvipusis reiškinys. Jis turi alfą ir omegą. Alfa yra tai, kad, jeigu nesate atskira būtybė, esate susiję su kažkuo aukštesniu už save, su savo AŠ ESU Esatimi, su pakylėtaisiais mokytojais.
Omega yra tai, kad tol, kol esate fiziniame įsikūnijime, tol esate šio mišinio, šios matricos, šio tinklo, kuris buvo sukurtas Žemėje, dalis. Jūs esate kolektyvinės sąmonės dalis. Ir ne tik jūsų pačių praeities pasirinkimai valdo jūsų pasirinkimus; juos valdo jūsų grupės ir visos žmonijos rasės praeities pasirinkimai. Ir kaip galite išsilaisvinti iš šios masinės sąmonės traukos? Negalite nuo jos išsilaisvinti išoriniu veiksmu. Negalite to padaryti savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose egzistuojančia galia. Tai galite pasiekti tik su galia, kuri ateina iš anapus, iš AŠ ESU Esaties, iš pakylėtojo mokytojo, iš vienos iš Dievo liepsnų, tokių kaip laisvės liepsna. Kai atnešite šią energiją į savo keturis žemesniuosius kūnus, galėsite pradėti savo keturių žemesniųjų kūnų išlaisvinimą. Ir tuomet galėsite pradėti keturių žemesniųjų planetos kūnų išlaisvinimą. Ir tuomet galėsite pradėti transformaciją.
Privalo atsirasti tokių, kurie turėtų atvirumą tai daryti, net jeigu savo išoriniame prote nieko nežinotų apie pakylėtuosius mokytojus ar dvasinius mokymus. Jie vis tiek gali būti atviri eiti vidun, pajausti per juos tekantį gyvybės srautą, šviesos srautą. Ir tai tuomet jiems leis pradėti mąstyti taip, kaip dar niekada anksčiau nemąstė, kaip dauguma žmonių jų kultūroje arba šalyje nesugeba mąstyti. Ir tuomet jie galės suvokti, kad egzistuoja ir kitos galimybės, kurios galėtų būti įkūnytos vietoj to, ką turime dabar. Jie suvoks, kad galime įkūnyti geresnę visuomenę.
Ko reikės, norint transformuoti tokią šalį kaip Ukraina? Reikės, kad kai kurie žmonės pradėtų vizualizuoti, pradėtų mąstyti, jog ši šalis gali pasiekti geresnį būvį. Ir jie privalo pasiekti tašką, kuriame ne tik apie tai mąstytų ir svajotų, bet priimtų, jog tai yra įmanoma. Ar jūs, kurie esate tiesioginiai mūsų mokiniai, ar galite patikėti, kad yra įmanoma transformuoti jūsų šalį, kad ir kokia ši šalis bebūtų, ir kad ir kur ji bebūtų? Ar galite tuo iki galo patikėti? Galbūt galite tuo patikėti dabar, būdami jėgos lauke, kurį dėl jūsų sukūriau. Tačiau ar sugebėsite tai išlaikyti? Ar sugebėsite tai išsaugoti, užsiimdami savo kasdienine veikla? Ar sugebėsite išsaugoti šį tikėjimą, kad tai, ką Sen Žermenas pasakė esant įmanoma, iš tiesų yra įmanoma?
Jeigu sugebėsite, galėsite atlikti didžiulę tarnystę savo šaliai, nes galėsite, taip sakant, laikyti dvasinę pusiausvyrą arba dvasinę viziją dėl kitų žmonių, kurie pradeda busti, tačiau dar neturi sąmoningo suvokimo, kurį turite jūs. Tad galite palaikyti tą tikėjimą. Tai reiškia, kad jie taip pat galės patikėti, jog nauja ateitis yra įmanoma, nors ir neturėdami išorinės sąmoningos vizijos, kurią turite jūs. Tačiau jie vis tiek suvoks, kad egzistuoja tam tikra gyvenimo sritis, kurioje jie turi patirties, kurioje turi žinių, kurioje turi išmanymą. Ir jie matys, kad čia yra įmanoma atnešti patobulinimą. Jūsų vizija gali būti labiau apie progresavimą link aukso amžiaus visuomenės, ir galite turėti tam tikras idėjas, ką tai reiškia. Jie gali neturėti šios vizijos. Tačiau, jeigu laikysite tą tikėjimą dėl jų, jie galės patikėti, kad yra įmanoma kažką patobulinti, ir būtent tai yra svarbiausia ilgalaikėje perspektyvoje.
Jau senaisiais biblijiniais laikais buvo pasakyta: „Be vizijos žmonės pražus.“ Na ir, žinoma, žmonės neturėjo jokios vizijos Sovietų Sąjungoje. Jie nematė nė vieno šios komunistinės utopijos aspekto, kurio būtų asmeniškai geidę. Ir jie nematė jokios galimybės pagerinti savo asmeninį gyvenimą. Tačiau dabar yra atsiradę žmonių, komunizmui jau kurį laiką neegzistuojant, ar bent jau neegzistuojant fizinėje plotmėje, kurie pradeda pagauti viziją, kad yra įmanomas geresnis gyvenimas. Ir nors jie nemato didelio paveikslo, jie vis tiek turi tą pajautimą. Ir būtent tai galite padėti jiems išsaugoti. Kad tai, jog jie gali pagerinti kažkurį gyvenimo aspektą, yra svarbu didesniame kontekste. Nors tai pagerintų tik jų pačių gyvenimą ar kelių juos supančių aplinkinių gyvenimus, tai vis tiek yra svarbu aukštesniame jų šalies plane.
Iš tiesų egzistuoja taip vadinama aukštesnio tikslo koncepcija. Tačiau tai nėra tas aukštesnis tikslas, kuris buvo apibrėžtas žmonių ir ideologijų, o tiksliau, puolusių būtybių ir jų ideologijų, nes čia nėra siekiama kažkokio tikslo, kuris turėtų išankstinį apibrėžimą, kaip privalo veikti žmonės ar visa visata. Šis tikslas yra paremtas suvokimu, kad yra įmanoma pagerinti gyvenimą. Ir jeigu nepaliausime gerinti gyvenimo, ateis toks momentas, kai išauš nauja diena. Net jeigu neturime vizijos, kokia bus ta nauja diena, žinome dirbantys dėl vertingo tikslo, kuris padės mums, mūsų vaikams ir daugeliui kitų žmonių.
Jie gali su tuo susiderinti. Jie gali tuo užsidegti, idant tai nebūtų tik svajonė pagerinti savo asmeninį gyvenimą, bet taip pat būtų svajonė padaryti kažką daugiau, kas peržengtų jų gyvenimo ribas, kas pagerintų kažką didesnio už juos pačius. O tai, žinoma, yra didžiulė pagalba gyvybės srauto augimui, kai jis nustoja koncentruotis vien tik į save ir vien į savo aplinkybių gerinimą, pamatydamas, kad egzistuoja kažkas daugiau už šį išorinį aš, kam yra verta skirti savo dėmesį, savo energiją, savo pastangas, savo tikėjimą.
Iš tiesų, mano dovana yra daugiau nei supratimas. Mano dovana yra daugiau nei mokymas. Mano dovana yra liepsna, kuria AŠ ESU, energija, kuria AŠ ESU. Ta energija, kurią perduodu, ir kurią tie, kurie to nori, kurie yra jautrūs, gali išgirsti net ir per šį žmogiško balso instrumentą, kuris neša šią vibraciją. Tačiau nesikoncentruokite į žmogišką balsą ar žmogišką pasiuntinį. Koncentruokitės į vibracijos tekėjimą. Sekite šia vibracija į jos ištakas, idant galėtumėte patirti mano liepsną, mano esybę, peržengiančią išorinio balso, išorinio pasiuntinio, išorinių žodžių, net ir išorinio garso ribas. Nes užmezgate ryšį su tuo, kas peržengia fizinės plotmės ribas. Ar aš esu fizinė būtybė? Ne, aš esu pakylėtasis mokytojas, todėl esu už fizinės plotmės ribų. Kaip galite mane pažinti? Tiktai peržengdami ribas.
Tiek daug žmonių ateina iš religinių tradicijų, kuriose galvoja galėsiantys išrasti kažkokį materialų fokus pokus ar kažkokį ritualą, kuriuo galės pagauti Dvasią, tačiau Dvasia niekada negalės būti pagauta. Dvasia pučia ten, kur nori, Šventoji Dvasia pučia ten, kur nori, nes tėra tik viena Dvasia. Ir kaip viena Dvasia galėtų būti pagauta to, kas yra apibrėžta atskirties, ir todėl tegali stiprinti atskirties jausmą, atskirties iliuziją? Jos neįmanoma pagauti. Ji visada bus aukščiau už atskirtį. Ir todėl ji skatins jūsų esybę, Sąmoningąjį AŠ, peržengti atskirties ribas ir siekti tos vienovės.
Kas yra laisvė? Kaip pasiekiate laisvę? Negalite laisvės pasiekti būdami atskira būtybe. Nė viena atskira būtybė niekada nebuvo laisva. Laisvę galite pasiekti, tik susisiedami su gyvybės tinklu, susisiedami su AŠ ESU Esatimi, susisiedami su pakylėtaisiais mokytojais, susisiedami su kitais žmonėmis. Esate laisvi, kai esate susisieję. Ne žmogiško proto lygmenyje, o Kristaus proto lygmenyje. Kuomet suvokiate, kad visa gyvybė yra viena, kad esate šio gyvenimo tinklo, šios gyvenimo Antakharanos dalis, kurioje viskas yra susiję. Ir jūs visiškai netrokštate būti nuo to atsiskyrę.
Mes, žinoma, suvokiame, kad pereinate etapą, per kurį privalote atsiskirti nuo masinės sąmonės, kad nebūtumėte jos įtraukti. Tačiau, kai tai padarote, galite pakilti aukščiau, galite pradėti užmegzti ryšį viduje. O tai jums duoda visiškai kitokį ryšį, kuris nėra paremtas išorine, žmogiška sąmone. Galite žinoti, jeigu studijavote mokslą ir fiziką, kad buvo atlikti eksperimentai, parodę, kad dvi dalelės gali būti atskirtos dideliu atstumu, tačiau tarp jų vis tiek egzistuoja ryšys. Ir pokytis vienoje dalelėje, akimirksniu sukelia pokytį kitoje, ir to neįmanoma paaiškinti materialiu signalu, kadangi toks signalas privalo judėti šviesos greičiu, o tam reikia laiko.
Tad ryšys, apie kurį kalbu, nėra fizinis ryšys. Todėl jis egzistuoja už laiko ribų. Jis egzistuoja už erdvės ribų. Tai yra ryšys aukštesnėje sąmonėje. Ir tai yra vienintelis tikras ryšys, kadangi negalite sukurti vienybės ir vienovės tarp žmonių horizontaliame lygmenyje. Tai buvo bandyta padaryti tiek daug kartų praeityje. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad komunistinės visuomenės buvo labai, labai, labai, labai grubus mėginimas sukurti šią dirbtinę vienovę.
Tačiau praeityje buvo visuomenių, kurios iš tiesų buvo labiau pažengusios už komunistines visuomenes. Tai buvo dar prieš puolusioms būtybėms ateinant į šią planetą. Tačiau šios visuomenės mėgino sukurti vienovę visus suvienodindamos. O to neįmanoma padaryti, kadangi tai eina prieš patį gyvenimo tikslą – individualų bendrakūrimą ir individualų augimą savimonėje. Kuomet būtybė tampa daugiau, kol galiausiai pakyla iš fizinės oktavos ir gali pereiti į tuos begalinius savimonės augimo lygmenis, kuriuos turite pereiti, kad pasiektumėte Kūrėjo sąmonę. Bet koks mėginimas sukurti vienovę, kuris yra nukreiptas prieš pamatinę gyvenimo jėgą – savitranscendenciją, negali būti sėkmingas. Tai neįmanoma.
Tad kaip galite sukurti vienovę šalyje? Na, tai bus įmanoma tik tuomet, kai kritinė masė žmonių pradės ieškoti tos vienovės, kuri ateina iš anapus. Ir kaip sakė Šiva, galite pasiekti tašką, kuomet pažvelgę į kito žmogaus akis matote, kad tas žmogus taip pat turi ryšį su savo Aukštesniuoju AŠ, AŠ ESU Esatimi, pakylėtaisiais mokytojais. Ir šitaip galite įgyti visiškai kitokį ryšį, kitokį vienovės pajautimą, kuri nebūtų grįsta kažkuo išorėje. Ir kuri transcenduotų visus išorinius tarp jūsų egzistuojančius skirtumus, ar tai būtų tautybė, tas, anas ar sekantis dalykas, ir visi tie kiti susiskaldymai, kuriuos žmonės tarp savęs kuriasi. Tad matote, jog tai yra tikrasis būdas sukurti vienovę.
Ir galite pažvelgti į tai ir sakyti: „Bet kaip mes kada nors galėsime sukurti vienovę savo šalyje, nes gi ne visi žmonės turi arba sugebės turėti tą vidinį ryšį?“ Tačiau jums ir nereikia, kad visi žmonės jį turėtų. Reikia, kad jį turėtų kritinė žmonių masė. O ši kritinė masė nėra konkretus skaičius, tai netgi nėra tam tikras procentas, kadangi viskas priklauso nuo šalies ir jos kolektyvinės sąmonės ir kaip aukštai gali pakilti joje gyvenantys dvasiškai sąmoningi žmonės. O tai yra individualu, ir priklauso nuo šalies.
Matote, yra šalių, kurios jau turi aukštesnį vienovės laipsnį, nei turite jūs, pavyzdžiui, Ukrainoje ar Rusijoje, kadangi jose gyvenantys žmonės turi stipresnį to mūsų taip vadinamo esminio arba pamatinio žmogiškumo pajautimą, žinodami, kad tiesiog negalime daryti tam tikrų dalykų, kurie žeidžia kitus žmones. Mes visi sėdime vienoje valtyje. Mes siekiame kelti aukštyn visumą, užuot aukštyn kėlę tik save. Ir yra šalių šiuolaikinėse demokratijose, kurios tikrai labiau tai jaučia.
Ir vėlgi, jūs, žinoma, esate laisvi siekti pasimokyti iš šių šalių, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių iš vargingesnių šalių keliauja į šalis, kuriose gali užsidirbti daugiau pinigų. Tačiau namo jie grįžta ne tik su pinigais. Namo jie taip pat grįžta ir su patirtimi, kad gali egzistuoti kitokia visuomenė, kuri jau yra įkūnyta Lenkijoje, Anglijoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, kad ir kur jie bevažiuotų. Jie grįžta namo su suvokimu ir tikėjimu, kad tai yra įmanoma. O jeigu tai yra įmanoma jiems, kodėl tai turėtų būti neįmanoma mums? Ir, žinoma, tai iš tiesų yra įmanoma ir jums. Esmė čia yra tiesiog peržengti tą barjerą, idant kai kurie iš jūsų galėtumėte priimti, kad tai yra įmanoma. Ir šitaip galėsite padėti tai priimti ir daugeliui kitų.
Ar kam nors mėginu primesti savo Aukso Amžių Žemėje? Absoliučiai ne! Siūlau jį žmonėms, nuolatos! Visą laiką ieškau būdų pasiūlyti jį žmonėms. Tad kur slypi problema? Kaip sakau šioje paskutinėje knygoje iš knygų serijos apie Aukso Amžių, esmė yra padėti žmonėms tai priimti, priimti, kad tai yra realistiška galimybė, o ne kažkokia neįmanoma utopinė fantazija. Aš nesu neįmanomų utopijų fantazuotojas. Esu absoliučiai reali būtybė. Ir žinau tiksliai tai, kas yra įmanoma. Yra daug, daug žmonių Žemėje, kurie, jeigu jiems būtų pristatyta mano vizija apie tai, kas yra įmanoma Aukso Amžiuje, jie iš karto manytų žinantys geriau už mane. Jie iš karto apdrabstytų šią viziją purvais: „Kas tasai svaičiotojas? Sen Žermenu vadina jis save. Kokia nesąmonė! Mes žinome geriausiai, kas yra įmanoma Žemėje. O tiksliau, kas neįmanoma Žemėje.“
Bet matote, mano mylimieji, kaip jau anksčiau sakėme, kiekvieno pesimisto šūkis yra šis: „Aš nesu pesimistas. Aš esu realistas.“ Tačiau jie nėra realistai, nes realistu tampate tik suvokę, kad yra įmanoma daugiau. Ir tas pats galioja ir čia. Niekada negalite absoliučiai tikrai žinoti, kas nėra įmanoma. Tikrai galite žinoti tik šitai: „Tai yra įmanoma, kadangi matome, jog tai yra įkūnyta.“ Tik tuomet, kai tai yra įkūnyta, turite tikrumą. Tol, kol kažkas nėra įkūnyta, negalite iš tiesų žinoti, kad tai negalėtų būti įkūnyta.
Ir galite pažvelgti į visas kančias Žemėje. Ir galite tai išpūsti ir sakyti: „Visos tos kančios, kurias matėme žmonijos istorijoje, įrodo, kad žmonės yra riboti ir negali peržengti tam tikrų ribų.“ Tai yra absoliuti nesąmonė, absoliutus melas, primestas žmonėms puolusių būtybių. Vietoj to, pažvelkite kas nutiko per pastaruosius 10 000 metų, per kuriuos žmonės nuo akmens amžiaus visuomenių pasiekė dabartinį lygį. Jūs, kurie sakote, kad tolesnis augimas yra neįmanomas, esate kaip žmonės akmens amžiuje, neigiantys, kad žmogui kada nors būtų įmanoma skraidyti.
Geresnio pasaulio galimybės neigimas neturi visiškai jokios realybės. Nes vienintelis dalykas, skiriantis dabartines sąlygas nuo geresnio pasaulio įkūnijimo, yra šio pasaulio priėmimas kritinės masės žmonių protuose. Tai yra absoliučiai vienintelis dalykas. O kodėl taip yra? Ką iš pradžių sakiau? Sąmonė eina pirmiau už fizinį pasireiškimą. Tai yra Dievo dėsnis, gamtos dėsnis. Visada taip buvo, ir kad ir kiek puolusios būtybės ir žmonės tai beneigtų, tai nepakeis gyvenimo realybės. Tačiau net ir labai mažas priėmimo kiekis galėtų materializuoti geresnį pasaulį ir geresnę šalį, geresnį asmeninį gyvenimą.
Ir tai yra mano dovana jums, perduota su dėkingumu už tai, kad susirinkote drauge ir suteikėte man platformą, leidusią man, jūsų šaukinių ir prašymu dėka, perduoti šį galingą diktavimą. Jis yra tiesiogiai proporcingas jūsų padarytam darbui ir jūsų pasiryžimui save transcenduoti, jūsų pasiryžimui kilti aukščiau. Ir už tai, dėkoju jums. Man nereikia aplodismentų. Man to nereikia. Tačiau turite pripažinti savyje, kad atlikote darbą, padariusį skirtumą, ir todėl sakau: „Puikiai padirbėta!
Versta iš www.ascendedmasterlight.com