Kaip transcenduoti kasdienybės rutiną
TEMOS: Entuziazmas atradus Kelią – Kasdienės rutinos iššūkis – Kaip protas palaipsniui priima normas – Net ir nuolatinis konfliktas gali suteikti paviršutinišką ekvilibriumo pojūtį – Žemyn smengančio sūkurio varomosios jėgos – Kaip šviesos iškvietimas gali tapti norma – Žemę palaiko dvasinė šviesa – Tapkite atviromis durimis šviesai – Perspektyva palyginimui – Kaip Kalėdų šviesa veikia Žemę – Šaukiniai iškviečia daug daugiau šviesos – Jokios pastangos nenueina veltui – Kur yra Dvasia? - Katalikų bažnyčia generuoja negatyvią energiją – Susigrąžinkite savo entuziazmą – Pralenkite savo susikurtą mokytojų įvaizdį – Spinduliuokite savo šviesą
Pakylėtoji Motina Marija per Kim Michaels, 2014 metų gruodžio 25 d.
Aš esu Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija. Ateinu šį Kalėdų rytą pakalbėti su jumis tema, kurią dauguma iš jūsų gerai žinote, tačiau ne visada apie tai sąmoningai prisimenate taip dažnai, kaip aš norėčiau. Štai kodėl norėčiau su jumis pasidalinti žodžiais, kurie galėtų pasilikti su jumis ir galėtų padėti jums kovoti su vienu iš didžiausių priešų jūsų dvasiniame augime.
Aš pati buvau fiziniame įsikūnijime Žemės planetoje. Savo paskutiniame įsikūnijime buvau namų šeimininkė su keliais vaikais. Gyvenau laikais, kai nebuvo daugelio laiką taupančių technologinių stebuklų, kuriuos moterys – ar, tiesą sakant, ir vyrai, jeigu tik užklysta į virtuvę – turi šiandien savo virtuvėje. Puikiai žinau, ką reiškė tais laikais būti įsikūnijime. Galite galvoti, kad tai buvo seniai, tačiau kai pakylate, laikas nustoja egzistuoti.
Galiu lengvai prisiminti, ką patyriau įsikūnijime prieš 2000 metų, ir galiu suprasti, ką jums šiandien reiškia būti įsikūnijime. Anais laikais buvau nepaprastai užsiėmusi kasdiene namų ruoša, vien mėgindama sustyguoti šeimos gyvenimą. Žinau, kad daugelis jūsų – tiek vyrai, tiek ir moterys – esate šiandien labai užsiėmę. Jums nereikia dirbti kai kurių labiausiai laiką ryjančių kasdienių ruošos darbų, kuriuos mes turėjome daryti prieš 2000 metų, tačiau jūs turite kitus darbus, kurie ryja jūsų laiką ir dėmesį. Todėl jūs turite ne ką daugiau laisvo laiko ir laisvo dėmesio šiandien, nei turėjome mes anais laikais. Aš pilnai tai suprantu.
Entuziazmas atradus Kelią
Norėčiau, kad prisimintumėte tą laiką, kai pirmą kartą sužinojote apie dvasinio kelio egzistavimą, apie kelią, vedantį į aukštesnę sąmonės būseną, kelią, vedantį per pakopas, iniciacijų pakopas, kelią, kuriam vadovauja mokytojai, neturintys jokių žmogiškų, subjektyvių interesų ir kurių vienintelis interesas yra padėti jums augti. Norėčiau, kad prisimintumėte ir pajustumėte tuo metu patirtus jausmus.
Dauguma jūsų užaugote nieko nežinodami apie šį kelią. Buvote auklėjami arba tradicinėje religijoje, kas daugumai jūsų buvo krikščionybės religija, arba užaugote neturėdami jokio stipraus religinio pagrindo šeimoje. Nežinojote, kad egzistuoja sistematiškas iniciacijų kelias, vedantis į aukštesnę sąmonės būseną, ir kad egzistuoja mokytojai, nepanašūs į jokius jūsų kada nors Žemėje sutiktus mokytojus ar autoritetus, nes pakylėtieji mokytojai neturi jokių savanaudiškų interesų. Mes turime tik vieną, aukštesniojo savanaudiškumo interesą – žinojimą, kad visa gyvybė yra Viena, ir todėl tėra tik Vienas Aš. Vienintelis būdas išaukštinti save, kaip pasakytumėte jūs, yra išaukštinti Visus.
Daugelis jūsų pajutote didelį išsilaisvinimo, džiaugsmo ir entuziazmo pojūtį, kai pirmą kartą suvokėte, kad egzistuoja alternatyva materializmo arba tradicinės religijos pateikiamam gyvenimo būdui. Jautėtės išvaduoti. Jautėtės, lyg naujas pasaulis būtų atsivėręs prieš jūsų akis. Buvote pilni džiaugsmingo jaudulio ir entuziazmo, pasinerdami į šio pasaulio tyrinėjimus, tarp jų ir į mokymų studijavimą, o taip pat, daugeliui iš jūsų, į įrankių ir technikų, kuriuos perdavėme, praktikavimą. Mes jau beveik visą šimtmetį perdavinėjame specifinius pratimus – šaukinius, rožinius ir invokacijas – sukurtus padėti jums iškviesti dvasinę šviesą ir nukreipti ją į specifines situacijas savo asmeniniuose gyvenimuose ir pasaulyje.
Žinau, kad daugelis jūsų pajutote tą entuziazmą ir džiaugsmą, kai pirmą kartą sužinojote apie šiuos įrankius. Žinau, kad daugelis jūsų galite prisiminti, mintimis sugrįžę atgal, tą kontrastą, kurį pajutote tarp savo ankstesnės sąmonės būsenos ir tos sąmonės būsenos, kurią patyrėte, sukalbėję tam tikrą šaukinių ir invokacijų skaičių. Galite prisiminti kontrastą tarp savo normalios sąmonės būsenos ir jausmo, kurį patyrėte, virš jos pakilę, išvalę savo energetinį lauką ir pasiekę, kad jūsų čakros suktųsi teisinga kryptimi, suktųsi greičiau ir praleistų daugiau šviesos.
Daugelis jūsų esate patyrę, ką reiškia vaikščioti ant šviesos bangos, skrieti ant šviesos bangos aukštyn, po galbūt kelias valandas trukusio šaukinių ir invokacijų kalbėjimo seanso. Daugelis jūsų pajautėte kontrastą ir pajutote tokį didžiulį džiaugsmą, išsilaisvinę nuo paprastai jus slegiančios naštos, kad kalbėdavote invokacijas ir šaukinius valandų valandas, vien tam, kad pajaustumėte laisvę nuo sunkios energijos naštos, kuri paprastai jus slegia.
Kasdienės rutinos iššūkis
Mano mylimieji, jeigu prisimenate tą jausmą, tuomet noriu supažindinti jus su vienu didžiausiu jūsų dvasinio augimo Žemėje priešu. Šis priešas yra tai, ką galėtume pavadinti „kasdiene rutina.“ Žmogaus protas, žmogaus energetinis laukas turi sugebėjimą prisitaikyti. Tai, daugeliu atveju, yra labai reikalingas sugebėjimas. Žemės planeta šiuo metu yra labai tamsi planeta, palyginus su daugeliu kitų planetų jūsų galaktikoje ir už jos ribų. Neįmanoma čia įsikūnyti, nepatyrus sukrėtimo nuo sąlygų, apie kurių egzistavimą neįmanoma nesužinoti. Net jeigu nematote jų tiesiogiai savo gyvenime, girdite apie jas iš žiniasklaidos priemonių.
Tai, beje, yra vienas didžiausių skirtumų tarp šiandienos ir anų laikų, kai buvau įsikūnijime prieš 2000 metų. Anais laikais mes tiek daug nežinojome, kas vyksta mus supančiame pasaulyje, o ypač kas vyksta toli nuo mūsų. Šiandien jūsų spalvingi ekranai tiesiog sprogsta nuo žinių iš visų pasaulio kampelių. Tiesiog negalite nežinoti, kas dedasi šioje planetoje, ar tai būtų karas čia, konfliktas ten, vaikų išnaudojimas, badaujantys žmonės ir taip toliau, iki begalybės.
Ir kaip jūs susidorojate su visa šita sukrečiančia informacija? Išties, jeigu išlaikytumėte pilną jautrumą, kuris yra normalus ir įgimtas savimonę turinčiai būtybei, tiesiog negalėtumėte ištverti buvimo įsikūnijime Žemės planetoje. Būtumėte taip sugniuždyti tamsos, žmogaus nežmogiškumo žmogui, kad tiesiog negalėtumėte – emociškai, protiškai, dvasiškai – ištverti buvimo įsikūnijime. Taip kaip tuomet išgyvenate? Išgyvenate, pasinaudodami žmogaus proto sugebėjimu prisitaikyti.
Šis sugebėjimas koncentruojasi į normalumo jausmo kūrimą. Protas, daugeliu atveju visiškai pasąmoningai, sukuria to, kas yra normalu jūsų aplinkoje, apibrėžimą. Kai priimate, jog tai yra norma, tai jums suteikia ekvilibriumo pojūtį. Būtent šis ekvilibriumo jausmas leidžia jums išgyventi savo aplinkoje.
Kaip protas palaipsniui priima normas
Dauguma jūsų šio proceso sąmoningai nesuvokiate. Dauguma žmonių Žemėje sąmoningai šio proceso nesuvokia, nes visa tai vyko palaipsniui, jums augant. Daugelis jūsų neprisimenate, kokį patyrėte šoką, kai, būdami maži vaikai, sužinojote kokiais sukrečiančiais būdais žmonės elgiasi vieni su kitais. Galbūt net ir asmeniškai tai patyrėte. Galbūt ir jūs buvote išnaudojami fiziškai, emociškai ar protiškai. Galbūt tik girdėjote apie tai iš suaugusiųjų kalbų ar žiniasklaidos.
Ar galite, pavyzdžiui, prisiminti, ką patyrėte, pirmą kartą išgirdę, jog šioje Žemės planetoje egzistuoja būsena, kurią dauguma žmonių laiko normalia, ir ši būsena yra vadinama karu? Kaip dvasinė būtybė, esanti įsikūnijime, giliai savyje žinote, kad karas niekada nėra normali būsena jokiomis aplinkybėmis.
Dauguma jūsų užaugote visuomenėse, kuriose nuo vaikystės nuolatos susidurdavote su filmais, istorijomis, knygomis ar komiksais apie karą. Jums dovanodavo žaislus, vaizduojančius karą: ginklus, šautuvus, kardus ir kareivėlius. Jums buvo sudaromas įspūdis, kad Žemėje karas yra normos dalis. Dauguma jūsų galiausiai tai priėmėte, ir tai tuomet tapo jūsų ekvilibriumo būsenos dalimi. Tai buvo būtina, nes kaip kitaip galėtumėte išgyventi tokioje planetoje kaip Žemė, nepriimdami karo galimybės?
Kita vertus, kaip galite išgyventi planetoje, kurioje karas laikomas norma? Kažkas giliai jūsų viduje sako: „Tai negali būti teisinga. Kažkas čia yra ne taip.“ Tačiau būdami vaikais jūs nesuvokiate, kas tai yra.
Net ir nuolatinis konfliktas gali suteikti paviršutinišką ekvilibriumo pojūtį
Viena vertus, turite normą, teikiančią jums ekvilibriumo jausmą, tačiau gilesniame savo esybės lygmenyje žinote, jog ši norma nėra teisinga. Klausimas toks: „Kur yra jūsų asmeninė pusiausvyra tarp normos, kuri jums buvo primesta iš išorės ir to, ką žinote esant tiesa savo širdyje?“ Jeigu būtumėte visiškai pasidavę iš išorės primestai normai, neklausytumėte ar neskaitytumėte šių žodžių. Būtumėte „normalus žmogus,“ nelandžiojantis po tokias ezoterines dvasines koncepcijas kaip pakylėtieji mokytojai.
Dauguma žmonių Žemėje yra visiškai pasidavę savo visuomenės normoms. Netgi yra tokių visuomenių, kuriose žmonėms atrodo normalu būti nuolatiniame egzistenciniame konflikte su kitomis žmonių grupėmis. Žinoma, galite paminėti Vidurio Rytus, tačiau argi neegzistuoja daugybė kitų situacijų, kuriose dvi grupės žmonių būtų susikibusios kovoje taip ilgai, jog abi pusės tai laiko norma?
Ir net jeigu žmonės abiejose konflikto pusėse yra nuolatinėje streso būsenoje, tai vis tiek jiems teikia ekvilibriumo pojūtį – jausmą, kad jie žino, kaip gyvenimas veikia jų aplinkoje. Kad ir kaip tai bebūtų keista, net ir nuolatinio konflikto būsena gali suteikti žmonėms ekvilibriumo jausmą. Jeigu konflikto nebeliktų, jie jaustųsi sutrikdyti, palyginus su tuo reliatyvaus ekvilibriumo jausmu, kurį šiuo metu turi.
Žemyn smengančio sūkurio varomosios jėgos
Ir taip atėjome prie temos, apie kurią kalbėjome įvairiose knygose ir diktavimuose. Kai didžioji dauguma žmonių planetoje yra papuolę į žemyn traukiantį sūkurį, kaip jie iš jo ištrūks? Šis žemyn traukiantis sūkurys buvo sukurtas todėl, kad žmonės priėmė normą, kuri riboja jų kūrybinius sugebėjimus. Šie žmonės nėra atviros durys šviesai iš dvasinės karalijos. Jeigu nebus pakankamo šviesos srauto iš dvasinės karalijos, tuomet žmonės, gyvenantys toje planetoje, pateks į žemyn traukiantį sūkurį. Anksčiau ar vėliau antrasis termodinamikos dėsnis, kaip mes jį pavadinome, sunaikins jų civilizaciją. Žemėje tai nutiko daugeliui ankstesnių civilizacijų, net ir toms, kurios manė gyvuosiančios amžinai, nes jos gi tokios rafinuotos ir tokios galingos.
Ir kaip gi planetai ištrūkti iš šitokio žemyn smengančio sūkurio? Tai pasiekti galima tik vienu būdu: privalo atsirasti kritinė masė individų, pasiruošusių mesti iššūkį savo visuomenės normoms. Tai gali vykti įvairiausiais būdais, ką, kaip žinau, visi jūs esate patyrę kiekvienas savaip. Kažkas jus pažadino, Kažkas jus privertė suvokti, kad tai, ką žmonės jūsų visuomenėje ir šeimoje laiko norma, nėra normalu iš aukštesnės perspektyvos. Tai nėra normalu ta prasme, kad viskas privalo būti tiktai taip, ar kad tai yra vienintelis kelias.
Jūs kažkaip nubudote idėjai, kad bent jau vienoje kažkurioje visuomenės ar gyvenimo srityje, pokyčiai yra ne tik kad įmanomi, pokyčiai yra absoliuti būtinybė. Kažkas privalo kažką daryti, kad šie pokyčiai būtų įgyvendinti, ir pajutote, jog jūs galite kažką padaryti. Antraip nebūtumėte pabudę iš normos, kuri buvo primesta jums augant.
Egzistuoja daug būdų, kuriais galite prisidėti ardydami šį negatyvų sūkurį ir gerindami gyvenimą planetoje. Reikia padaryti daug dalykų. Pasaulyje yra milijonai žmonių, niekada negirdėjusių apie pakylėtuosius mokytojus, niekada negirdėjusių apie dvasinę šviesą ar dvasinės šviesos iškvietimą, kurie, nepaisant to, vis tiek teigiamai prisideda ardydami žemyn traukiantį sūkurį ir kurdami aukštyn kylančią spiralę Žemėje. Ir ne visi šie žmonės turi būtinai išgirsti apie pakylėtuosius mokytojus ar šviesos iškvietimą. Jie turi daryti kaip tik tai, ką šiuo metu daro.
Vis dėlto, norėčiau jums parodyti viziją, kas galėtų įvykti, jeigu daugiau žmonių išgirstų apie potencialą tiesiogiai ir sąmoningai iškviesti dvasinę šviesą. Mano mylimieji, iš kur jie turėtų tai išgirsti? Ar gali tai ateiti iš kokio nors kito šaltinio, negu iš jūsų, iš žmonių, kurie jau yra patyrę, ką reiškia iškviesti dvasinę šviesą? Kas gi neleidžia jums eiti ir skelbti šią žinią nuo stogų? Kas gi jums liepia laikyti šviesą užvožtą indu, šviesą, kurią iškvietėte, ir entuziazmą bei džiaugsmą, kuriuos pajutote, iškviesdami šią šviesą?
Kaip šviesos iškvietimas gali tapti norma
Būtent šis mechanizmas, kurį prieš tai paminėjau, gali tapti viena didžiausių grėsmių jūsų dvasiniam augimui. Kai pirmą kartą išgirstate apie pakylėtųjų mokytojų mokymus ir kai pradedate iškviesti dvasinę šviesą, pamatote didžiulį kontrastą tarp proto būsenos, kurią patiriate po šviesos iškvietimo, ir savo normalios sąmonės būsenos. Gyvenate normoje, kuri tokia įprasta Žemėje, ir staiga patiriate, kad studijuodami pakylėtųjų mokytojų mokymus ir iškviesdami mūsų šviesą, galite patirti visiškai naują realybės lygmenį – nepalyginamai šviesesnį, laisvesnį, džiaugsmingesnį.
Kas nutinka, kai imate reguliariai iškviesti šviesą? Staiga jūsų normalumo pojūtis pradeda keistis. Po kurio laiko nebelieka tokio didelio kontrasto tarp jūsų normalios sąmonės būsenos ir būsenos, kurią patiriate po šviesos iškvietimo. Taip yra todėl, kad jūsų įprastinė sąmonės būsena buvo pakylėta į aukštesnį lygmenį, ir šviesos iškvietimas tapo jūsų nauja norma. Kadangi nebepatiriate kontrasto, imate jausti, kad galbūt šviesos iškvietimas nėra jau toks didelis dalykas, galbūt tai nėra taip svarbu. Nebejaučiate tokio paties entuziazmo ir džiaugsmo. Galbūt šiek tiek atsipalaiduojate ir nebekalbate tiek daug rožinių ar invokacijų ir šaukinių. Galbūt pradedate galvoti, kad kitos jūsų gyvenimo aplinkybės reikalauja daugiau jūsų dėmesio.
Ir aš jokiu būdu jūsų dėl to nekaltinu. Aš pati buvau įsikūnijime ir kartais ilgus laiko tarpus būdavau visiškai prispausta kasdienybės darbų. Jokiu būdu jūsų nekaltinu. Tik noriu, kad žinotumėte, jog tie iš jūsų, kurie atradote iškviečiamos šviesos galią, esate mūsų didžiausia viltis atnešti realius pokyčius į Žemės planetą.
Žemę palaiko dvasinė šviesa
Paprastas faktas toks, kad šios planetos ateitį lemia šviesos kiekis, kuri atnešama iš dvasinės karalijos į keturias materialaus pasaulio oktavas: identiteto, mentalinę, emocinę ir fizinę oktavas. Mes, pakylėtieji mokytojai, čia aukštai, dvasinėje karalijoje, turime beveik neribotus šviesos kiekius, kuriuos esame pasiruošę perduoti Žemei. Ir turime tikrai daugiau nei užtektinai šviesos visiškai sudeginti visą tamsą Žemėje. Mes galėtume, teoriškai, perduoti šią šviesą per vieną akimirką, tačiau kokios būtų šio veiksmo pasekmės?
Pasekmės būtų tokios, kad ši šviesa suplėšytų į gabalėlius žmonių normalumo pojūtį, ir jie to nesugebėtų pakelti. Dauguma žmonių jaustųsi taip, lyg šviesa būtų visiškai sugriovusi jų gyvenimus, nes jie yra taip įpratę prie tamsos, kad tai tapo jų normos dalimi, suteikiančia jiems ekvilibriumo jausmą. Šviesa juos taip sukrėstų, kad jie nepajėgtų jos atlaikyti. Dėl to mums neleidžiama perduoti pernelyg daug šviesos.
Kaip anksčiau daug kartų aiškinome, gyvybės Žemėje evoliuciją diriguoja laisva valia – žmonių, esančių įsikūnijime, laisva valia. Štai kodėl įstatymas sako, kad, nors mes ir turime užtektinai šviesos sudeginti visą tamsą Žemėje, šią šviesą mes galime perduoti tiktai per įsikūnijime esančių žmonių protus.
Tapkite atviromis durimis šviesai
Jūs, įsikūnijime esantys žmonės, turite tapti atviromis durimis, per kurias mes galėtume perduoti savo šviesą į keturis materialaus pasaulio lygmenis. Tiktai jums vykdant šią rolę mes galime perduoti savo šviesą. Tik tuomet, kai perduosime šviesą, tamsa galės būti sudeginta ir viskas pradės keistis, ir tokie reiškiniai kaip karas nebebus įmanomi Žemėje. Ar nematote, kad mes turime šviesą, kuri sudegins visus karus ir potencialą karams šioje planetoje? Teoriškai, tai būtų galima atlikti akimirksniu. Tačiau praktiškai, tai galima pasiekti per keletą trumpų dešimtmečių, jeigu pakankamai žmonių taps atviromis durimis, kad perduodamos šviesos kiekis palaipsniui vis didėtų.
Ar suvokiate išmintį perdavinėti šviesą per įsikūnijime esančių žmonių protus? Tai užtikrina, kad šviesa nebus perduota greičiau, nei žmonės spės prie jos prisitaikyti. Kai tampate atviromis durimis tam tikram šviesos kiekiui tekėti per jūsų esybę, tai galite padaryti tik pakoregavę savo normą, kad galėtumėte atlaikyti šią šviesą ir ji nesutrikdytų jūsų ekvilibriumo jausmo. Kadangi visi žmonės yra susiję, kai jūs pakeliate savo normą, ji aukštyn patraukia ir kitus žmones. Ir nors juos ši šviesa gali trikdyti, ji jų neprislėgs taip, kad jie imtų jausti, jog jų pasaulėžiūra ir ekvilibriumas buvo visiškai sugriauti.
Kai pakoreguojate savo normą, palengvinate kitiems žmonėms pakoreguoti savąją. Būtent sąmonės kėlimo pionieriai iš tiesų yra tie, kurie lemia, kokiu greičiu bus keliama kolektyvinė sąmonė Žemėje. Jūs esate tie, nuo kurių priklauso, kaip greitai galėsime sudeginti tokius reiškinius kaip karas, skurdas, ligos, senatvė ar kad ir kas tai būtų, ką reikia sudeginti šviesa.
Ar suvokiate, kad, jeigu prarandate savo džiaugsmą ir entuziazmą mokymams, keliui ir šviesos iškvietimui, tuomet nebūsite tokie uolūs ir nedegsite troškimu liudyti kitiems savo patirtį? Tuomet ratilai vandenyje negalės taip greitai sklisti. Nebus pažadinta daugiau žmonių, kurie taip pat galėtų iškviesti šviesą. Štai kodėl noriu atkreipti jūsų dėmesį į šią tendenciją, kurią mes visi turime, tendenciją užsisukti kasdienybės rutinoje, kurioje mes pakoreguojame savo normą ir nebejaučiame entuziazmo bei džiaugsmo, kuriuos jausdavome anksčiau. Todėl ir su kitais tuo taip lengvai nebesidalijame.
Perspektyva palyginimui
Norėčiau duoti jums perspektyvą palyginimui. Nuo XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pakylėtųjų mokytojų mokiniai sąmoningai iškvietinėjo dvasinę šviesą šaukinių pagalba. Šią veiklą rėmė Sen Žermenas, perdavęs violetinę liepsną, tačiau daugelį metų mes taip pat perdavinėjome šaukinius, iškviečiančius ir kitų septynių spindulių šviesą.
Mano mylimieji, yra keletas būdų būti atviromis durimis dvasinei šviesai. Jokiu būdu nemėginu pasakyti, kad tiktai pakylėtųjų mokytojų mokiniai, kurie sąmoningai naudojasi šaukiniais, yra atviros durys dvasinei šviesai. Jokiu būdu nenoriu to tvirtinti. Yra daug, daug žmonių Žemėje, kurie pakėlė savo sąmonę į tokį lygį, kad per jų keturis žemesniuosius kūnus nuolatos teka tam tikras dvasinės šviesos srautas.
Dauguma giliai religingų arba dvasingų žmonių yra atviros durys tokiai šviesai. Daugelis žmonių, kurie išoriškai nėra religingi ar dvasingi, taip pat yra atviros durys šviesai dėl savo gerumo, rūpestingumo ir užuojautos. Jų noras padėti kitiems, jų noras teigiamai visus pakylėti aukštyn, nenaudojant jėgos ar prievartos, tai padaro juos atviromis durimis šviesai.
Kad ir koks bebūtų jūsų sąmonės lygis, jūs galite būti atviromis durimis žymiai didesniam kiekiui šviesos, naudodamiesi šaukiniais ir invokacijomis, kuriuos perdavė pakylėtieji mokytojai. Yra keletas žmonių Žemėje, kurie pasiekė tokį sąmonės lygį, kad jiems nebėra reikalo naudotis mūsų šaukiniais ir invokacijomis. Bet atkreipkite dėmesį, jog pasakiau, kad yra „keletas“ žmonių, pasiekusių tokį lygį. Nesakau, kad visi dvasingi žmonės turėtų naudotis mūsų šaukiniais ir invokacijomis. Aš tik sakau, kad didžiajai daugumai dvasingų ir religingų žmonių tai padėtų nepaprastai padidinti šviesos, tekančios per jų esybes, kiekį, jeigu jie sąmoningai naudotųsi šaukiniais ir invokacijomis, kuriuos perdavė pakylėtieji mokytojai per įvairiais organizacijas.
Kaip Kalėdų šviesa veikia Žemę
Norėdama pateikti jums perspektyvą palyginimui, papasakosiu, kas vyksta šiuo metų laiku. Priežastis, dėl kurios šį diktavimą perduodu Kalėdų rytą yra ta, kad egzistuoja labai mažai įvykių, tiksliau nėra kito tokio įvykio metų bėgyje, kuris perduotų tiek daug šviesos kaip Kalėdos. Taip yra dėl to, kad tiek daug žmonių visame pasaulyje, kurie švenčia Kalėdas, sutelkia savo dėmesį į tą patį įvykį, tas pačias tradicijas ir ritualus. Ir nors jie tai daro skirtingais būdais, tai vis vien sukuria bendrumą tarp visų švenčiančiųjų Kalėdas, nesvarbu iš kokios religinės tradicijos jie būtų. Daugelis šalių visame pasaulyje, net ir ne katalikiškos šalys, transliuoja vidurnakčio mišias iš Šv. Petro Bazilikos Romoje. Virš milijardo katalikų švenčia šį įvykį kartu tuo pačiu metu. Kai žmonės surenka savo protus draugėn, skatinami pozityvaus akstino, jie iš tiesų tampa atviromis durimis didesniam kiekiui šviesos nei įprastai savo kasdieniniame gyvenime.
Galite žvelgti į šias Kalėdinio laikotarpio dienas ir matyti, kad net iki kelių milijardų žmonių Žemėje sutelkia savo protus į šią šventę, praleisdami per save didesnį šviesos kiekį nei įprastai. Jeigu žiūrėtumėte į Žemę pakylėtųjų mokytojų regėjimu, galėtumėte įsivaizduoti tamsią Žemę, o tuomet galėtumėte paimti vieną iš tų satelitų nakties metu padarytų fotografijų, kurios parodo, kiek daug šviesos skleidžia miestai. Galbūt netgi esate matę fotografijas, kuriose matosi, kiek daug kalėdiniai šviesos papuošimai prisideda prie normalaus gatvių apšvietimo daugelyje pasaulio kraštų.
Aš galiu į tai žiūrėti iš pakylėtųjų mokytojų perspektyvos. Matau, koks yra normalus dvasinės šviesos Žemėje perdavimo lygis, o tuomet matau, kaip šis lygis padidėja kalėdiniu laikotarpiu. Galiu jus užtikrinti, kad padidėjimas yra dramatiškas, tačiau turėkite omenyje, kad tai sukuria milijardai žmonių, dalyvaujančių tuose pačiuose ritualuose panašiu laiku.
Šaukiniai iškviečia daug daugiau šviesos
Noriu jums duoti perspektyvą palyginimui. Sakykime, kad turime 500 pakylėtųjų mokytojų mokinių, sėdinčių įvairiausiuose pasaulio krašteliuose savo namuose, kurie nusprendžia dalyvauti keturių valandų vigilėje, kalbėdami per šį pasiuntinį perduotus rožinius, šaukinius ir invokacijas. Jie tai darytų per tą patį keturių valandų laiko periodą. Galiu jums pasakyti, kad, jeigu 500 žmonių pasinaudotų mūsų duotais įrankiais, jie per keturias valandas galėtų perduoti daugiau šviesos, nei visi milijardai žmonių, švenčiančių Kalėdas. Penki šimtai žmonių, mano mylimieji, galėtų perduoti daugiau šviesos nei milijardai krikščionių, nesinaudojančių pakylėtųjų mokytojų duotais įrankiais, įrankiais, kuriuos mes specialiai perdavėme šiam laikmečiui.
Taip pat galėtumėte paimti įrankius, kuriuos mes perdavėme per ankstesnes organizacijas ir dispensacijas, ir ir šie įrankiai taip pat galėtų pasiekti nepaprastų rezultatų, tačiau tam prireiktų daugiau žmonių. Kuo toliau grįžtate į praeitį, tuo daugiau žmonių reikėtų pasiekti tam pačiam rezultatui, nes mūsų ankstesni įrankiai nėra tokie efektyvūs šiam laikmečiui, kaip tie, kuriuos mes perduodame dabar. Įrankiai, kuriuos mes perdavėme per šį pasiuntinį yra Vandenio amžiaus įrankiai. Jie bus efektyvūs labai ilgą laiką, nors ir neamžinai. Įrankiai, kurios perdavėme ankstesnėse dispensacijose, tam tikru laipsniu buvo pritaikyti pereinamajam laikotarpiui tarp Žuvų amžiaus ir Vandenio amžiaus, į kurį šios dispensacijos buvo nukreiptos. Tam laikmečiui tai buvo nepaprastai efektyvūs įrankiai. Jie vis dar tebėra efektyvūs, tačiau mažiau efektyvūs negu įrankiai, kurie specialiai perduodami pirmiesiems Vandenio amžiaus dešimtmečiams.
Tik įsivaizduokite, mano mylimieji, 500 žmonių, naudojančių pačius efektyviausius šviesos iškvietimo įrankius galėtų perduoti daugiau šviesos nei milijardai Kalėdas švenčiančių žmonių. Nenoriu apriboti šio skaičiaus ties 500, tiesiog taip yra, kad tai yra tas taškas, kuriame būtų pasiekta ši lygybė, tas lygis, kuriame keturių valandų vigilė, naudojant mūsų invokacijas ir šaukinius perduotų daugiau šviesos, nei Kalėdų šventė. Žinoma, jeigu turėtume tūkstantį, du tūkstančius, dešimt tūkstančių ar dar daugiau žmonių, visame pasaulyje iškviečiančių šviesą, kad ir ne tuo pačiu metu, tuomet efektas būtų daugelį, daugelį kartų didesnis.
Galiu jus užtikrinti, kad, kai žiūrite į Žemę, kiekvienas žmogus, besinaudojantis mūsų invokacijomis ir šaukiniais, sukuria pastebimą šviesą. Ji tokia pat pastebima, kaip labai ryški šviesa būtų pastebima satelitui, žvelgiančiam į tamsią Žemę.
Jokios pastangos nenueina veltui
Jūs, žinoma, paprastai nejaučiate to, apie ką aš čia kalbu, kalbėdami savo šaukinius ir invokacijas. Taip yra dėl to, kad jūs esate Žemės sistemos viduje; jūs patiriate gyvenimą iš vidaus. Jus slegia sunkus masinės sąmonės ir negatyvių energijų debesis. Net ir kalbėdami šaukinius bei invokacijas, jūs vis dar galite tai jausti, ir, daugeliu atveju, neturite pakankamai laiko savo kasdieniniame gyvenime kalbėti šaukinius ir invokacijas pakankamai ilgai, kad sąmoningai patirtumėte pakylėjimą virš šių energijų.
Aš suprantu, kad daugelio jūsų gyvenimai yra užimti ir jūs negalite kalbėti šaukinių ir invokacijų dvi ar tris valandas, tam kad pakiltumėte virš negatyvių energijų. Aš tai sakau jums tik dėl to, kad noriu, jog žinotumėte, kad net jeigu kalbėsite šaukinius ar invokacijas 15 minučių, tai vis tiek turės didžiulį poveikį, net jeigu jūs sąmoningai to nejustumėte.
Jokios pastangos, naudojant šiuos įrankius, niekada nenueina veltui. Nėra tokių pastangų, kurios neturėtų reikšmingo teigiamo poveikio ateičiai, tiek jūsų asmeniniam gyvenimui, tiek ir visos planetos augimui. Nenoriu pasakyti, kad turėtumėte vaikščioti jausdami dvasinę puikybę, jausdamiesi pranašesni už kitus žmones. Kita vertus, noriu pasakyti, kad neturėtumėte pasiduoti kasdienei rutinai ir energijų naštai ir numoti į viską ranka, sakydami, kad tai nieko nekeičia, tad kam rūpi, ką aš darau?
Mums, pakylėtiesiems mokytojams, net labai rūpi kiekvienas žmogus, kuris yra atviros durys šviesai. O ypač mums rūpi tie, kurie sąmoningai naudoja mūsų perduotus įrankius, skirtus pakelti Žemę į aukštesnį lygį. Mes matome reikšmę kiekvienoje minutėje, kurią praleidžiate iškviesdami šviesą. Tai, ką jūs darote nėra nereikšminga. Tai yra nepaprastai reikšminga.
Aš pilnai suprantu, jog jūs šito nepatiriate. Aš taip pat prieš 2000 metų nemaniau, kad tai, ką darau, yra labai reikšminga. Būti įsikūnijime yra sunku, nes esate taip slegiami energijų, kurios Žemėje yra tokios sunkios, kad prarandate pakylėtųjų mokytojų perspektyvą. Mes visi tai patyrėme, kai buvome įsikūnijime. Būtent dėl to mes, pakylėtieji mokytojai, duodame diktavimus, kad suteiktume jums tą perspektyvą, kad padėtume jums nubusti, bent kuriam laikui, aukštesnei perspektyvai. Jeigu neturėtumėte aukštesnės perspektyvos, tiesiog gyventumėte pagal savo visuomenės normas, ir tuomet žemyn traukiantis sūkurys niekada negalėtų būti sustabdytas.
Aš jūsų nekaltinu dėl to, ką jaučiate. Aš tik noriu jums duoti perspektyvą palyginimui ir įkvėpti jus, kad žinotumėte, jog tai, ką darote, iš tiesų yra svarbu. Kiekvieną kartą, kai kalbate invokaciją ar šaukinį ir atveriate burną, šalia jūsų stovi angelai, kurie yra pasirengę paimti perduotą šviesą ir panaudoti ją geriausiu įmanomu būdu Žemės kėlimui aukštyn. Kai žmonės susirenka drauge švęsti Kalėdų, milijonai angelų stovi pasiruošę priimti šviesą ir kuo efektyviau ją panaudoti. Kai atveriate burną kalbėti šaukinį ar invokaciją, angelai yra pasiruošę. Niekas nenueina veltui. Tai visada turės teigiamą poveikį.
Buvimo įsikūnijime planetoje, tokioje sunkioje kaip Žemė, iššūkis yra žinoti savo širdyje, kad tai, ką darote, iš tiesų kažką keičia, ir tuomet toliau tai daryti, net jeigu tiesiogiai nematote skirtumo, kurį darote. Galiu jus užtikrinti, kad, kai paliksite įsikūnijimą, jums bus parodytas skirtumas, kurį padarėte savo invokacijomis ir šaukiniais. Bet koks pozityvus skirtumas, prie kurio prisidėjote bet kokia veikla, bus jums parodytas, po to kai paliksite įsikūnijimą. Suprantu, kad šiuo metu jums tai nėra didelė paguoda. Puikiai suprantu, kad daugelis jūsų jaučiatės slegiami, ypatingai šiuo tamsiu metų laiku, kuomet labai lengva jaustis vienišam ir galvoti: „Ar tai tikrai turi prasmę? Ar tai ką nors keičia? Ar verta tai daryti?“
Mano mylimieji, tai turi prasmę! Tai iš tiesų daro pokytį! Jūs patys nusprendžiate, ar tai verta. Aš jau priėmiau savo sprendimą, ir žinau, jog tai yra verta. Esu amžinai dėkinga visiems žmonėms, kurie naudojosi mūsų šaukiniais ir invokacijomis. Šiuo metu jau esu perdavusi virš 150 rožinių ir invokacijų per šį pasiuntinį. Dar daugiau perduosiu ateityje, galiu jus užtikrinti. Aš tai darau, nes žinau, jog tai daro pokytį.
Net jei tik vienas asmuo vieną kartą sukalbėtų vieną invokaciją, jis padarytų skirtumą, tačiau, žinoma, mano vizija yra daug didesnė. Mano vizija yra, kad ateityje tūkstančiai žmonių susirinks drauge, kaip vakar matėte Šv. Petro Bazilikoje susirinkusius žmones vidurnakčio mišioms, ir jie kalbės šaukinius bei invokacijas unisonu. Tai nevyks Šv. Petro Bazilikoje – to mano vizijoje nėra. Tačiau mano vizijoje žmonės susirinks kartu tiek fiziškai, tiek ir per internetą, ir naudosis šiais įrankiais, naudosis pilnai suvokdami, kokie galingi jie iš tiesų yra.
Kur yra Dvasia?
Jeigu būtumėte žiūrėję šias vidurnakčio mišias vakar, ar anksčiau šiandien, jums galėjo ateiti mintis, kad štai prieš jus yra vienas didžiausių bažnytinių susirinkimų pasaulyje. Prieš jus stovi šis didžiulis, milžiniškas pastatas. Ir štai čia visi tie žmonės susirinko drauge ir daugybė žmonių stebi tai savo televizijos ekranuose. Kai žiūrite į šį spektaklį, mano mylimieji, turiu jums tik vieną paprastą klausimą: „Kur yra dvasia? Kur atvirumas dvasiai?“ Būkite sąžiningi ir pažvelkite į visus tuos žmones, kurie ateina skaityti, pamokslauti, giedoti. Ar matote, kad jie būtų pilni dvasios? Ar matote, kad jie būtų atviros durys ir įdėtų nors kokį jausmą į savo balsus? Nėra taip, kad negalėtumėte būti atviromis durimis nors nedideliam šviesos srautui, būdami gerais katalikais, gerais protestantais ar kuo tik norite. Tačiau, jeigu drįstumėte atsiverti pozityviems dvasios jausmams, galėtumėte tapti nepalyginamai daugiau atviros durys.
Pažvelkite į popiežių, mano mylimieji, ir būkite sąžiningi. Jis yra virš milijardo katalikų galva, bet kur yra Dvasia? Ar nematote seno, pavargusio žmogaus? Ir labai suprantama, kad jis yra pavargęs, nes jis neša milžinišką energijos naštą, tačiau iš kur ateina ši energija? Ji ateina iš visos katalikų bažnyčios struktūros, gaminančios negatyvią energiją, kuri susikoncentruoja į popiežių, beveik versdama jį iš kojų.
Yra labai mažai žmonių, pasiekusių tokį dvasinį lygį, kad galėtų būti popiežiaus poste ir nebūtų visiškai sugniuždyti į juos nukreiptų energijų. Tie žmonės, kurie turi tokį dvasinių pasiekimų lygmenį, niekada savanoriškai nesutiktų būti šiame poste, nes žinotų, kad negalės pajudinti sistemos, net ir turėdami tokius dvasinius pasiekimus. Jie pasirinktų postus, kuriuose būdami galėtų atnešti daugiau naudos.
Katalikų bažnyčia generuoja negatyvią energiją
Pati sistema generuoja daugiau negatyvios nei pozityvios energijos. Aš sakiau, kad daug pozityvios energijos yra perduodama per Kalėdų šventę, ir tai tiesa, tačiau per metus katalikų bažnyčia kaip sistema generuoja daugiau negatyvios nei pozityvios energijos. Tai turėtų sukelti didelį susirūpinimą visiems, kurie yra suinteresuoti katalikų bažnyčia ar net ir visa krikščionybės religija, nes tas pats galioja ir čia.
Katalikų bažnyčia neprisideda prie viršun kylančios spiralės Žemėje. Ji reikšmingai neprisideda ir prie žemyn smengančio sūkurio energetiniu lygmeniu, tačiau prisideda prie žemyn smengančio sūkurio laikydama daugybę žmonių įkalinusi labai ribotoje pasaulėžiūroje ir koncentruodamasi į tradicijas ir ritualus, kurie neperduoda Šviesos.
Kaip gali būti, kad virš milijardo katalikų nesugeba jausti šviesos nebuvimo? Taip yra būtent dėl to, kad šviesos nebuvimas tapo norma. Žinoma, tūkstančiai, jeigu ne milijonai žmonių jaučia šviesos trūkumą ir dėl to palieka katalikų bažnyčią. Vis dėlto daugelis tebėra įkalinti, nes galvoja, kad tokia, kokia dabar yra bažnyčia, tokia ji ir turi būti, ar kad kitokia ji būti paprasčiausiai negali.
Jie mano, kad Šviesos nebuvimas religinėje organizacijoje ar religinėse apeigose yra normalus dalykas. Tiesą sakant, tai jiems suteikia ekvilibriumo jausmą. Tiesiog pažvelkite į žmones, sėdinčius tenai Šv. Petro bazilikos pirmosiose eilėse ir rodomus per televizijos ekranus. Pažvelkite, kokie svarbūs jie jaučiasi savo postuose. Tai jiems suteikia ekvilibriumo pojūtį, ir jeigu šviesa ateitų ir parodytų jiems, kokia tuščia ta jų išorinė pozicija, tai sugriautų jų ekvilibriumą. Jie nenori būti trikdomi ir todėl nenori šviesos.
Susigrąžinkite savo entuziazmą
Mano mylimieji, kalbu tai ne tam, kad apgailestaučiau dėl situacijos bažnyčioje, kalbu tai tam, kad parodyčiau jums būdą, kaip susigrąžinti entuziazmo jausmą. Koks buvo jūsų entuziazmas, kai pirmą kartą atradote pakylėtųjų mokytojų mokymus? Tikriausiai manote, jog entuziazmas šis atsirado dėl to, kad gavote šiuos nuostabius mokymus, kurie atsakė į tokią daugybę jūsų klausimų, tačiau tikrasis šio entuziazmo ir džiaugsmo šaltinis buvo tai, kad jūs susidūrėte su Šviesa, su dvasine šviesa, su daug didesniais jos kiekiais, nei kada nors buvote susidūrę anksčiau.
Ir kodėl gi jūs, galbūt, nebejaučiate to paties entuziazmo šiandien? Todėl, kad jūsų gaunamos Šviesos lygis dabar jums yra tapęs norma. Kaip tai susigrąžinti? Kaip iš naujo uždegti savo entuziazmą? Pakeliant aukštyn šviesos, kuri galėtų tekėti per jus, lygį, kad galėtumėte ir toliau jausti šviesos naujumą. Jeigu norite išlaikyti savo entuziazmą dvasiniam keliui, turite nepraleisti į priekį išorinio proto tendencijos viską versti norma. Tai viena iš paprastų paslapčių, kaip paversti dvasinį kelią džiaugsmingu procesu, užuot pavertus jį Via Dolorosa.
Pripažinsiu, mano mylimieji, jog man ne visada pasisekdavo tai padaryti, kol buvau savo paskutiniame įsikūnijime. Nežiūrėkite į mano paskutinį įsikūnijimą ir neleiskite savo ego sakyti: „Na tai jeigu Motina Marija nesugebėjo to padaryti, tai kaip tuomet galiu aš tai padaryti?“ Vietoj to, žiūrėkite į mano paskutinį įsikūnijimą ir sakykite: „Bet aš gyvenu kitais laikais, ir energijos dabar, tiesą sakant, yra lengvesnės negu prieš 2000 metų. Aš turiu pakylėtųjų mokytojų mokymus. Aš turiu įrankius, kurių Motina Marija neturėjo prieš 2000 metų. Aš turėčiau, jei tik taikysiu savo žinias ir įrankius, pasirodyti geriau.“
Pralenkite savo susikurtą mokytojų įvaizdį
Tai yra skirtumas tarp pakylėtojo mokytojo ir tų žemesnių mokytojų, kurie yra arba fiziniame įsikūnijime, arba žemesniajame identiteto, mentalinėje ar emocinėje karalijose. Mokytojai, kurie nėra pakylėti, nori išsikelti save. Ir nors jie kalba jums, kaip jūs galite kelti savo sąmonę ir daryti visus tuos nuostabius dalykus, jie iš tikrųjų nenorėtų, kad jūs juos pralenktumėte ar pralenktumėte savo susikurtą stabmeldišką jų įvaizdį. Aš esu pakylėta būtybė. Žinau, kad ypač katalikai visame pasaulyje susikūrė mano paskutinio įsikūnijimo stabmeldišką įvaizdį. Nenoriu, kad jus šis įvaizdis ribotų. Noriu, kad jūs jį pralenktumėte. Noriu, kad suvoktumėte, jog galite pasirodyti geriau savo paskutiniame įsikūnijime, nei aš pasirodžiau savajame.
Kaip kitaip progresuos laikai? Negi nesuprantate, kad būtent tokia ir yra laipsniško apreiškimo ir laipsniškos iniciacijų spiralės idėja? Kai Sen Žermenas užsitarnavo savo pakylėjimą prieš kelis šimtus metų, jis pasiekė tam tikrą sąmonės lygį. Šiandien kai kurie tarp pakylėtųjų mokytojų mokinių gali pasiekti aukštesnį sąmonės lygį prieš savo pakylėjimą. Kodėl tai turėtų būti grėsmė Sen Žermenui? Galiu jus užtikrinti, kad jam tai nėra grėsmė.
Yra žmonių, kurie turi potencialą pasiekti aukštesnį sąmonės lygį savo paskutiniame įsikūnijime šiame amžiuje, nei buvo pasiekęs Jėzus prieš 2000 metų. Ar manote, kad Jėzus dėl to jaučia grėsmę? Ar galvojate, kad Jėzus nori, jog sustotumėte ir paslėptumėte savo šviesą, idant jo neužtemdytumėte? Ne, mano mylimieji. Jėzus nori, kad darytumėte dar didesnius darbus, kuriuos jis prižadėjo prieš 2000 metų, kad tikintys juo galės daryti. Štai kaip, Jėzus jaučia, būtų geriausiai išpildyta jo, kaip mokytojo ir pavyzdžio Žemei, misija.
Spinduliuokite savo šviesą
Neužvožkite savo šviesos indu. Neslėpkite savo entuziazmo po indu. Ir neslėpkite jo, pirmiausia nuo savęs, bet taip pat ir nuo visų kitų. Leiskite savo šviesai šviesti žmonių akivaizdoje, kad jie matytų, jog tai ne jūsų šviesa, bet kad ji turi ateiti iš šaltinio, už šio pasaulio ribų, kuriam jūs tapote atviromis durimis. Drįskite pasakyti, kad ir jie gali tapti atviromis durimis šiai šviesai, ir kad geriausias būdas pradėti šį procesą yra pasinaudoti šaukiniais ir invokacijomis, kuriuos davę pakylėtieji mokytojai jau susivienijo su šia šviesa.
Mes tapome šviesos, kurią jūs galite gauti, šaltiniu, nes niekas įsikūnijime negali generuoti šios šviesos. Jūs tegalite gauti šią šviesą iš aukščiau, ir net mes, pakylėtieji mokytojai, nekuriame šios šviesos, bet perduodame ją tokioje formoje, kokia jūs ją galite gauti Žemėje. Mums, pakylėtiesiems mokytojams, nėra didesnio džiaugsmo, nei tuomet, kai patiriame šviesą tekant per mus ir kai ją gauna kažkas, esantis Žemėje, ir kai ratas, kai aštuoneto ratas užsidaro. Kai jums tekančią šviesą efektyviai panaudojate keldami aukštyn visą gyvybę, ji grįžta atgal pas mus, ir tuomet mes jums galime perduoti dar daugiau šviesos akceleruojančia spirale, kuri iš mūsų pusės neturi jokių apribojimų.
Išbandykite mus, mano mylimieji, ir patirsite, kad mes neribojame šviesos srauto. Aukite, kol ir jūs galėsite patikėti, kad jums taip pat nereikia jos riboti. Ir tuomet pasieksite tašką, kuomet šviesos neberibosite, nes būsite tapę atviromis durimis, ir žinosite, kad Šviesa per jus gali visą Žemę pakylėti aukštyn.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com