Įženkite į nesuskaldytą ryžtingumą ir susikurkite savo pačių gyvenimą ir savo pačių karalystę
Pakylėtasis Mokytojas MOR, 2010 birželio 15 d., per Helen Michaels Vilniuje, Lietuvos sostinėje
Helen: Pakeliui į Vilnių pajaučiau, kad šį kartą mokytojai nori kažką ypatingo pasakyti Lietuvai. Kaip tik pakeliui į Vilnių skaičiau Didžiojo Kunigaikščio Gedimino legendą, ir ten atvykusi žinojau, kad ši legenda yra svarbus raktas, apie kurį bus kalbama diktavime. Atvykusi į Vilnių žinojau, kad Mokytojas MOR nori duoti diktavimą Vilniaus senamiesčio viduryje, katedros aikštėje, kurioje Gedimino statula stovi tiesiai šalia katalikų katedros. Vilnius yra pietryčių Lietuvoje, Vilnelės ir Neries upių santakoje. Kai kurie teigia, kad netoli Vilniaus egzistuoja geografinis Europos centras. Vilnius kažkada buvo ne tik kultūrinis, bet ir geografinis Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės centras.
Keletas žodžių apie Vilniaus ir Lietuvos istoriją tiems žmonėms, kurie negyvena arti šios vietos. Lietuvos sostinė turi nepaprastą istoriją. Šis miestas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1323 metais, Didžiajam Kunigaikščiui Gediminui pasiuntus laiškus į vokiečių miestus, kuriuose Vokietijos teritorijoje egzistuojančių žydų bendruomenės nariai buvo kviečiami įsikurti sostinėje, o taip pat laiškai buvo pasiųsti popiežiui Jonui XXII. Šiuose laiškuose pirmą kartą apie Vilnių nedviprasmiškai kalbama kaip apie sostinę.
Amžių bėgyje Vilnius pergyveno daug karų, jis priklausė Lenkijos-Lietuvos karalystei, o taip pat buvo Rusijos imperijos dalimi (nuo 1795 iki 1812 metų). 1812 metais miestą užėmė Napoleonas savo Maskvos užkariavimo kampanijos metu.
Per Pirmąjį Pasaulinį Karą Vilnius ir likusi Lietuvos dalis buvo okupuoti Vokietijos armijos nuo 1915 iki 1918 metų. Antrasis Pasaulinis Karas prasidėjo 1939 metų rugsėjį Vokietijai užpuolus Lenkiją. Slapti Molotovo-Ribentropo pakto protokolai padalino Lietuvą ir Lenkiją į Vokietijos ir Sovietų Sąjungos interesų zonas. 1939 metais Vilnių užėmė Sovietų Sąjunga.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Lietuvos Taryba paskelbė apie savo atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos ir apie savo intencijas atkurti nepriklausomą Lietuvos respubliką. Šių deklaracijų pasekoje 1991 metų sausio 9 dieną Sovietų Sąjunga pasiuntė kariuomenę. Kulminaciją tai pasiekė sausio 13-osios naktį, kai buvo užpultas Valstybinis Radijo ir Televizijos pastatas, o taip pat Televizijos bokštas, kuomet žuvo 14 civilių žmonių ir buvo rimtai sužeisti 700 žmonių. Sovietų Sąjunga galiausiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 metų rugpjūtį.
Mokytojas MOR:
Ir iš tiesų su dideliu džiaugsmu aš, Mokytojas MOR, naudojuosi šia galimybe kalbėti įvairiose skirtingose vietose. Ypač atsižvelgiant į šiuos paskutinius diktavimus, kurie buvo perduoti buvusios Sovietų Sąjungos centriniame taške. Tad su džiaugsmu priimu šią galimybę kalbėti centriniame buvusios Lietuvos karalystės taške.
Kadangi mums – pakylėtiesiems mokytojams – yra didelis džiaugsmas priimti kiekvieną, pasirengusį būti atviromis durimis Dievo Žodžiui ir aukštesnės sąmonės atsivėrimui, kurią mes visada labai džiaugiamės galėdami išlieti. Tai yra didžiausias Dievo džiaugsmas reikštis įvairiuose geografiniuose taškuose, kurie turi skirtingas individualias vibracijas ir kurie, vienu ar kitu būdu, buvo svarbūs vietiniams gyventojams ir jų sąmonės augimui. Tai taip pat yra Dievo džiaugsmas naudotis vietiniais simboliais žmonėms, kurie yra pasiryžę būti DAUGIAU ir padauginti, per žinią, aukštesnių vibracijų pažinimą, kuris nori būti atneštas Aukso Amžiuje.
Aš, Mokytojas MOR, ESU DAUGIAU kiekvieną akimirką, ir žinia, kurią jums atnešu yra skirta įkvėpti ir jus būti DAUGIAU. Įkvėpiau šį pasiuntinį pakeliui į Lietuvą ir į šios šalies sostinę perskaityti apie kunigaikštį Gediminą, kuris įkūrė Vilniaus miestą 14-ojo amžiaus pradžioje, po to kai sapne išvydo tenai stovintį ir staugiantį geležinį vilką.
Kodėl taip svarbu išskirti Gedimino istoriją? Svarbu dėl to, kad Didžiojo Kunigaikščio Gedimino mąstysena vis dar tebėra labai giliai įsišaknijusi į Lietuvos žmonių sąmonę. Lietuvos žmonės yra pripratę žiūrėti į savo karalius ir kunigaikščius kaip į didžius praeities didvyrius, kurių atmintį reikėtų gerbti, saugoti ir giliai garbinti. Palaipsniui šis požiūris išaugo į bet kokių valdžios autoritetų, iškilusių virš masių, gilų garbinimą. Tuo nenoriu pasakyti, kad tarp šių asmenų nebuvo iškilių asmenybių ir nesakau, kad jos nėra nusipelniusios visuomenės pripažinimo. Sakau, kad nekritiškas bet kokio išorinio autoriteto priėmimas nėra ta mąstysena, kuri galėtų būti Aukso Amžiaus dalimi, kuris bus vienybės ir bendradarbiavimo amžius.
Čia gyvenę karaliai ir kunigaikščiai reprezentavo aukščiausią išorinį autoritetą, ir šioje šalyje neatsirado noro kritiškai įvertinti savo sąmonę Aukso Amžiaus pradžioje. Todėl aš, Mokytojas MOR, esu pasirengęs perduoti dar vieną Šviesos porciją buvusioms Sovietų Sąjungos šalims, idant padėčiau čia Lietuvoje esantiems žmonėms, o taip pat ir kitų šalių žmonėms, žengti sekančius žingsnius link didesnio atvirumo ir augimo sąmonėje.
Ir specifiškai perduodu šią dispensaciją į Lietuvos nacionalinę sąmonę, kuri yra labai stipriai veikiama šių senų atsiminimų apie Lietuvos karalystę, sovietinį komunizmą ir katalikų bažnyčią – kurios įtaka vis dar tebėra stipri ir šiandien.
Pažvelkime, kas iš tiesų įvyko Lietuvos sąmonėje. Kai Didysis Kunigaikštis Gediminas savo sapne, 14-ojo amžiaus pradžioje, pamatė milžinišką geležinį vilką, staugiantį kalno viršūnėje, kur susitinka dvi upės, Neris ir Vilnelė, tuomet Didysis Kunigaikštis palaikė šį sapną svarbiu išoriniu ženklu savo valdymui. Atsibudęs iš šio sapno, Didysis Kunigaikštis išėjo atrasti sapne išpranašautos vietos. Tais laikais Lietuvos teritorijoje gyveno pagonių gentys ir, žinoma, labiausiai išmanantis žmogus, galėjęs patarti Didžiajam Kunigaikščiui, buvo pagonių šventikas. Net jeigu tikrosios istorijos detalės nėra visiškai tokios, kaip yra pasakojama šioje plačiai žinomoje legendoje, mano mintis, dėl kurios miniu šią Didžiojo Kunigaikščio Gedimino legendą, vis vien tebegalioja.
Tad esmė yra tokia, kad Lietuvos sąmonėje egzistuoja labai giliai įsišaknijusi tendencija kliautis išoriniais autoritetais. Kai 14-ame amžiuje Didysis Kunigaikštis paklausė pagonių šventiko, kaip jam reikėtų interpretuoti savo sapną, šventiko pateikta interpretacija tapo aukštesniu tiesos šaltiniu, pateisinusiu visus iš to sekusius veiksmus. Ir ką gi pagonių šventikai pasakė Didžiajam Kunigaikščiui? Jie jam pasakė, kad šis sapnas yra akivaizdus ženklas, jog čia turi būti įkurtas Vilniaus miestas ir kad šis miestas turi tapti Lietuvos karalystės centru. Anais laikais, 14-ame amžiuje, Lietuva turėjo daug bėdų su išoriniais priešais. Naujos sostinės įkūrimas ir Lietuvos genčių suvienijimas į labiau į valstybę panėšėjančią visuomenę, buvo užduotis, kurią Gediminui buvo liepta pradėti daryti po jo sapno interpretacijos. Dalykas, kurio pagonių dvasininkai nesugebėjo pasakyti Gediminui, buvo tai, kad geležinis vilkas niekada negalės tapti aukštesnės vienybės simboliu – jis galės būti tik dirbtinės žemiškos karalystės vienybės simboliu.
Kunigaikštis Gediminas tapo Vilniaus simboliu, nes, kai Vilniaus miestas tapo pasiruošęs, Gediminas į jį gyventi pakvietė prekybininkus ir pirklius, tarnautojus ir amatininkus, pažadėdamas naują vienybę, naują visuomenę, naują sugyvenimą tarp Lietuvos žmonių.
Žinoma, visi, kurie žino apie Lietuvos visuomenę ir kultūrą, žino, kad katalikų religija įgijo didžiulę įtaką jos visuomenei. Kaip ir Romoje, kurioje katalikų bažnyčia buvo tapusi įrankiu Romos imperijai išsaugoti, visgi paklusdama ne imperatoriaus valdžiai, o popiežiui – lygiai tas pats nutiko ir čia. Bažnyčios doktrinos ir dogmos buvo tokios stiprios, kad net ir žlugus karalystėms, katalikų bažnyčia išlaikė savo įtaką, įvairiais būdais nurodinėdama, kaip turėtų būti tvarkomas išorinis visuomenės gyvenimas, kaip turėtų vykti šeimos gyvenimas, kaip turėtų būti tvarkoma ta ar ana detalė jų gyvenime, idant atitiktų dangiškuosius kriterijus ir patiktų Dievui. Ir kai sovietinis komunizmas buvo pakeliui į Lietuvą, jiems nereikėjo labai stengtis į ją įsiveržti, nes joje jau egzistavo paklusnumo sąmonė. Sąmonė, kuri kritiškai nekvestionavo savo absoliutaus pasitikėjimo viskuo, ką išoriniai autoritetai liepė jiems daryti.
Ir šimtmečių bėgyje vienas netikras tikėjimas tiesiog buvo pakeistas kitu netikru tikėjimu. Arba tiesiau išsireiškus – antikristo protas, kurį didžioji visuomenės dalis jau buvo priėmusi, atrado įvairius pretekstus manipuliuoti Lietuvos sąmone, verčiant ją aklai ir neuždavinėjant jokių klausimų sekti išorinėmis valdžios figūromis.
Geležinis vilkas yra tas pats simbolis, kurį matėte ir Romoje, kurioje vilkė išmaitino brolius dvynukus, paliktus miške nekaltosios mergelės Vestalės. Vilniuje dvynių nėra, tačiau staugiantis vilkas tapo Vilniaus miesto ir jame įkūnytos sąmonės simboliu. Geležinis vilkas simbolizuoja materialistinę pasaulėžiūrą, kuri yra paremta antikristo įsitikinimu, jog materija gali egzistuoti, nebūdama vienovėje su Dievo Dvasia. Ir kai susikuriate savo pačių realybę materijoje (karalystę), nebėra jokios būtinybės siekti vienybės su Dievo karalyste viduje. Tai yra didžiausias kada nors žmonijai primestas melas ir labai subtilus netikėjimas, kuris privalo būti nugriautas.
Todėl aš, Mokytojas MOR, atėjau perduoti dispensaciją ir nugriauti iliuziją, kad Dievo dukterų ir sūnų karalystė gali būti apibrėžiama geležinio vilko įvaizdžiu. Ši geležinio vilko proto dėžutė simbolizuoja paviršutinišką materialią vienybę – buvimą ir gyvenimą drauge vienoje fizinėje vietoje, kuomet vienybė yra tik materialiose aplinkybėse, o ne tikroji dvasios vienybė, esanti tikrojoje vidinėje karalystėje.
Tik antikristo protas gali tikėti, kad, sukurdami išorinę karalystę arba sekdami išorinėmis taisyklėmis, kurias nustatė kažkoks autoritetas – ar tai būtų karalius, kunigaikštis ar katalikų dvasininkas, – galėsite garantuoti savo kelią į išganymą. Antikristo sąmonė siekia manipuliuoti laisva žmonių valia, kad jie, užuot pasikliovę savo vidiniu vedimu ir nurodymais, taptų įrankiais kilmingųjų klasės rankose, aklai pasitikėdami išorine valdžia ir nesinaudodami vidiniu įžvalgumu.
Matote, mano mylimieji, visa ši vietovė – kuri ištisus amžius buvo karalių ir katalikų bažnyčios įtakoje ir kurią labai stipriai beveik 50 metų veikė sovietinė sąmonė po antrojo pasaulio karo – privalo būti išlaisvinta nuo šių įvaizdžių aklavietės, kuriuose yra įstrigusi žmonių sąmonė. Jeigu Lietuvos žmonės nori išsilaisvinti ir pakilti į Aukso Amžiaus kūrybiškumą, jiems reikia atrasti savyje norą prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus, savo sprendimus, savo gyvenimą ir įkurti tikrąją karalystę viduje.
Todėl aš, Mokytojas MOR, atėjau per šį pasiuntinį pateikti šią perspektyvą, kurią kalbu tiesiogiai į Lietuvos žmonių sąmonę, kurios židinio centras yra čia – Katedros aikštėje stovinčioje Gedimino statuloje.
Kitas Lietuvos žmones ir jų prigimtinį kūrybiškumą ribojantis simbolis yra katalikų religija. Ji čia sukūrė, kaip ir visur kitur, dar vieną dirbtinę struktūrą, kurios paskirtis yra neleisti žmonėms jausti natūralaus džiaugsmo, neleisti jiems iš tiesų atrasti Dievo viduje ir iš tiesų pasiekti vienybę dvasioje. Būdama didžiausia antikristo proto atstove Žemėje, ji sugebėjo savo manipuliacijomis įstumti žmones į anti-valios sąmonę, į nenoro priiminėti savo savarankiškus sprendimus sąmonę.
Sukurdama teisiančio ir sąlygiško Dievo įvaizdį, katalikų religija sugebėjo įdiegti į masinę sąmonę nuolatinę baimę, tai yra, kad, padarydami tam tikrus išorinius veiksmus, galite taip stipriai suklysti, jog bus geriau, kad nieko patys nespręsite, ir vietoj to tiesiog seksite išorinėmis religijos nustatytomis taisyklėmis. Nes tuomet visuomet galėsite būti tikri, kad nepadarysite klaidingų pasirinkimų, kurie galėtų sukliudyti jūsų išganymui. Neigdama, kad žmonės turi laisvą valią daryti bet kokius pasirinkimus Žemėje, katalikų bažnyčią sugebėjo išsaugoti iliuzinę struktūrą, kad tiktai jų „karalystė“ yra vienintelė teisinga ir kad sąlygiško Dievo sukurtų taisyklių laikymasis yra vienintelis kelias į dangų.
Matote, šias stiprias masinėje sąmonėje egzistuojančias struktūras ir stiprų tikėjimą neklystančiais lyderiais, o taip pat stiprų tikėjimą teisiančiu Dievu, gali būti labai sunku nugriauti. Ypač, kai žvelgiate į šią situaciją iš vidaus ir nematote daug galimybių tai pasiekti.
Tačiau aš, Mokytojas MOR, atėjau pasinaudoti šia savo galimybe, kad galiu kalbėti tiesiogiai į šios šalies širdį ir sąmonę, ir atėjau sugriauti šio giliai įsišaknijusio įvaizdžio, kad Lietuvos žmonėms reikalingas išorinis lyderis arba autoritetas, kuriuo jie galėtų pasikliauti savo priiminėjamuose sprendimuose. Vietoj to, aš jus raginu pakilti ir imti pasikliauti savo vidiniu įžvalgumu, kad Aukso Amžiaus pradžioje, vienintelė galinti egzistuoti karalystė yra Dievo karalystė viduje. Ir tai, žinoma, prasidės nuo VALIOS priiminėti savo savarankiškus sprendimus, nuo sprendimo ir valios būti savo paties gyvenimo ir situacijų kūrėju.
Jums – mylimi Dievo sūnūs ir dukterys – nereikalingas išorinis įvaizdis ar išorinė karalystė, kad galėtumėte pasiekti didesnį individualumą ir tapti daugiau kaip šalis – kaip vienijanti šalis tarp rytų ir vakarų, besiribojanti savo sienomis su Rusija, Latvija, Lenkija ir Baltarusija. Iš tiesų sakau, ši šalis turi potencialą pakilti žymiai aukščiau ir pademonstruoti naujus kūrybiškumo būdus – visuomenėje, šeimose ir kitose gyvenimo srityse – šitaip įsiliedama į pionierių tarpą ir taip pat padėdama savo kaimynams pakilti ir atrasti būdus keistis naujomis idėjomis su žmonėmis vakaruose ir suartinti juos su Rusija per Lietuvos sąmonę ir per Lietuvą.
Ši šalis turi didelį potencialą pakilti virš savo dabartinio sąmonės lygmens ir todėl kalbu tiesiai į žmonių širdis: Aš, Mokytojas MOR, atėjau čia įtvirtinti savo Dievo Valios šviesą ir nugriauti senuosius Kunigaikščio Gedimino ir katalikų bažnyčios židinio centrus, simbolizuojančius išorinę karalystę. Kviečiu jus tiesiai į savo širdį, kviečiu sugerti Dievo Valią, kuria AŠ ESU – nedalomą ryžtą, kuris yra Dievo Valia – ir pakilti į pasiryžimą kurti savo pačių gyvenimą ir savo pačių karalystę. Nugriaukite senąsias struktūras ir įprotį pasikliauti išoriniais autoritetais. Iš tiesų, tai nebėra būtina Aukso Amžiuje, ir tai yra tapę didele kliūtimi Lietuvos žmonių natūraliam kūrybiškumui ir troškimui kurti geresnę visuomenę.
Raktai Lietuvos žmonėms – kuriuos noriu įtvirtinti Lietuvos žmonių sąmonėje – yra atrasti ryžtą ir nuspręsti pakilti aukštyn į savo pirminį tyrumą. Nes pakilę į šį tyrumą, galėsite permatyti antikristo melus, kuriais manipuliuojant yra norima priversti jus paklusti dirbtinėms išorinėms karalystėms, užuot tapus daugiau. Eidami savo vidiniu keliu į vidinio ryšio su jumyse esančiu Dievu atstatymą, jūs keliate save aukštyn ir padedate visai savo šaliai pakilti į aukso amžiaus sąmonę. Aš, Mokytojas MOR, esu pasirengęs dirbti su jumis visais, su tais, kurie trokšta ir nori būti daugiau. Matau daug individų, kurie vidiniuose lygmenyse yra pasirengę ir nori dirbti su manimi, ir todėl noriu pasidalinti savo didžiausia meile, savo meile būti vienovėje su Dievo valia.
Noriu pakviesti visus individus, kurie yra įsikūniję Lietuvos šalyje – ir kitose šalyse, kurios praeityje buvo Lietuvos karalystės dalimi ir kurios dabar priklauso kitoms Lietuvą supančioms šalims – į šią didžią meilę, kuri yra Dievo VALIA. Ir noriu pakviesti jus dirbti su manimi ir kitais mokytojais, žengiant sekantį žingsnį masinėje sąmonėje, transcenduojant tai, kas sena, ir priimant naujus būdus kurti savo dvasinį tapatumą ir savo gyvenimą materijoje.
Tačiau čia, žinoma, Lietuvos šalis ir visos buvusios Sovietų Sąjungos šalys turi suprasti, kad, norėdami tapti daugiau, turite būti pasiryžę tapti mažiau išoriniame savo gyvenime. Tai sakydamas turiu omenyje, kad turite atiduoti poreikį turėti išorinius simbolius ir struktūras (regimybes), ir ryžtis transcenduoti išorinių struktūrų – tokių kaip religija ar išorinės karalystės – svarbą jums. Tam, kad galėtų tapti daugiau, žmonės turi ryžtis atiduoti poreikį turėti simbolius ir struktūras materijoje, įskaitant ir materialistinę pasaulėžiūrą, kuri nori išsaugoti iliuziją, kad materija gali egzistuoti be dvasios.
Tapimas DAUGIAU yra vidinis procesas, kuris prasideda širdyje, ir kurio metu paliekate poreikį tapatintis su išoriniais standartais ir išoriniais simboliais, nuspręsdami atsakomybę už savo gyvenimą ir savo išganymą paimti į savo rankas, nustodami kliautis kokiais nors išoriniais autoritetais. Jūsų ryšio su savo tikrąja karalyste pradžia yra sprendimas atkurti ryšį su Dievu jumyse, su jūsų AŠ ESU Esatimi. Kad ir koks mokytojas būtų artimiausias jūsų širdžiai, paprašykite šio mokytojo pagalbos, ar tai būčiau aš, Motina Marija, ar kas nors kitas, reprezentuojantis savybę, su kuria jūs labiausiai rezonuojate.
Ryžkitės atvirai uždavinėti klausimus apie save, ką šie išoriniai galios simboliai ir religiniai simboliai iš tiesų jums reiškia? Ar buvote apakinti iliuzijos, kad negalite atkurti prarasto ryšio su savo vidiniu Dievu, ir todėl siekiate kompensuoti šį atskirties jausmą išoriniais simboliais? O gal manote, kad pasinėrimas į materialų gyvenimą ar išorinę karalystę atitrauks jūsų dėmesį nuo vidinės žaizdos, kurią sukūrė ego, po to kai Sąmoningasis AŠ nusprendė pasinerti į atskirties jausmą?
Tuo atveju, norėčiau jus labai paraginti permąstyti šią idėją, kad išorinės paviršutiniškos vienybės su religija turėjimas arba buvimas išorinės karalystės dalimi, arba atskirojo aš jausmo išlaikymas, galės jums suteikti ilgalaikį pasitenkinimą. Tikrovė yra tokia, kad tiesiog neįmanoma sukurti tokio atskirties nuo Dievo lygmens, kad negalėtumėte atkurti savo ryšio, jei tik panorėsite tai daryti. Tai yra iliuzija, kurią aš, Mokytojas MOR, atėjau sudaužyti į šipulius Lietuvoje. Ir iš tiesų, vidiniuose lygmenyse pokyčiai jau prasidėjo, šiam pasiuntiniui išsakius prašymus dėl šios šalies ir ją supančių šalių – ir, pagal Dievo Įstatymą, prašymas reikalauja atsakymo.
Lygiai taip pat kaip mes, Pakylėtoje karalijoje, galime padauginti talentus, taip pat galime padauginti ir prašymus. Pokyčiai, kurie buvo būtini Lietuvos sąmonėje, o taip pat pokyčiai ją supančiose šalyse, iš tiesų įvyko vidiniuose lygmenyse. Tai, žinoma, nesimatys netolimoje ateityje išoriniais įvykiais, tačiau šie pokyčiai yra aiškiai matomi tų žmonių širdyse, kurie yra atviri ir yra pasirengę imti keisti savo sąmonę – tuo būdu paveikdami visą šalį ir jos masinę sąmonę.
Mes, pakylėtieji mokytojai, turime didelę meilę visai žmonijai ir iš tiesų galime dirbti su visais žmonėmis, kurie yra nors šiek tiek atviri kūrybiškoms idėjoms, kurias norime atnešti į visuomenę. Nors Lietuvoje nėra daug žmonių, kurie būtų atradę ARJ svetainę – ar kurie turėtų ryžto uždavinėti klausimus ir mąstyti apie temas, apie kurias kalbėjome savo neseniai perduotuose diktavimuose Rusijoje – galiu jus užtikrinti, kad mes, Pakylėtoje karalijoje, vis vien galime dirbti su daugeliu žmonių Lietuvoje ir buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, galime dirbti su tais, kurie yra pasirengę vidiniuose lygmenyse ir kurie nuoširdžiai trokšta atnešti pokyčius ir kūrybiškumą į savo visuomenę, į savo ekonomiką ir į savo šeimos gyvenimą.
Tad noriu pasveikinti jus, Lietuvos žmones, ir Lietuvą supančių šalių žmones, kurie esate daug prisikentėję dėl šių struktūrų, kurios buvo primestos jūsų nacionalinei sąmonei. Noriu pasveikinti jus atvykus į naują erą, kuri simbolizuoja visų šių nustatytų struktūrų ir taisyklių nuvertimą, ir visų šių išorinių simbolių, kurie labai stipriai ribojo žmonių gebėjimą naudotis savo kūrybiškumu daugelyje visuomenės sričių, nuvertimą.
Mes, Pakylėtoje karalijoje, savo šviesą ypač koncentruojame į vidines struktūras, kurias žmonės pasistatė savo identiteto, emociniame ir mentaliniame kūnuose ir kurios yra tapusios kliūtimis tolesnei savitranscendencijai. Kadangi Kosminis Dangiškasis griaunantysis kamuolys taip pat buvo panaudotas ir čia, Vilniuje, kuriame dabar stovi šis pasiuntinys, galiu jus užtikrinti, kad vidiniuose lygmenyse tai atveria kelią kitiems pokyčiams, kurie įvyks šioje visuomenėje ir šioje šalyje. Vidinis ilgesys, kurį daugelis žmonių savyje jaučia – iš tiesų yra vidinis troškimas priklausyti dangiškajai šeimai, būti vienovėje su AŠ ESU Esatimi ir pasiekti vienybę su kitais žmonėmis per Dvasią, kadangi niekas Žemėje negali patenkinti Dvasios troškimų.
Aš, Mokytojas MOR, užbaigiu šį savo perdavimą, ir su didele meile sveikinu pokyčius vidiniuose lygmenyse, kurie vyksta buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, o taip pat čia, Lietuvoje, ir užleidžiu vietą savo mylimai seseriai, Motinai Marijai, kuri nori pakalbėti apie vyrišką ir moterišką pusiausvyrą šioje visuomenėje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com