Oficialiai inauguruoju Vandenio amžių – užsikrėskite mano entuziazmu

TEMOS: Į priekį vedantis gyvenimo progresas – Tai žymi oficialią Vandenio amžiaus pradžią – Kaip pasikeitė civilizacija – Iššūkio, kurį Jėzus metė žmonijai, supratimas – Elitizmo sąmonė privalo būti transcenduota – Įveikite prisirišimą prie rezultatų ir liaukitės save teisti – Ką reiškia gyvybė, laisvė ir laimės siekimas – Kvestionuokite savo susikurtus įsivaizdavimus apie Vandenio amžių – Perėjimas nuo jėga paremtos technologijos – Perėjimas į Vandenio amžiaus sąmonę – Aukso Amžiuje įvairovė bus laikoma didžiausiu potencialu – Tapkite ekspertu vienoje srityje – Demokratija yra didžiausią iššūkį kelianti valdymo forma – Kristus įrodė individualumo triumfą prieš struktūras – Pesimistai neatneš Aukso Amžiaus

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2010 kovo 22 d., per Kim Michaels

Jau kurį laiką esu žinomas kaip pakylėtasis mokytojas Sen Žermenas. Tačiau Sen Žermenas tėra vardas, o aš esu daugiau nei vardas – nes esu Gyvoji Dvasia, nuolatos transcenduojanti save kaip išraiška Laisvės Liepsnos, su kuria pasirinkau susilieti, tapti viena, įkūnyti ją Žemės planetai. Šitaip užsitarnavau Vandenio amžiaus Hierarcho tarnystę – pasiryžimu transcenduoti save, kol pakėliau savo savimonę iki lygmens, kurį reikalaujama turėti, norint tarnauti šiame poste, būnant pagrindiniu 2150 metų trunkančio ciklo hierarchu Žemėje.

Jėzus tai padarė prieš mane, taip pat pakeldamas savo savimonę iki tokio lygmens, kuriame sugebėjo tarnauti Žuvų Amžiaus hierarchu. Gavau didelį įkvėpimą iš Kristaus – ne iš išorinio Kristaus gyvenimo, kuris buvo išsaugotas oficialių krikščioniškų bažnyčių perduotame įvaizdyje, bet gavau įkvėpimą iš vidaus, per savo paties daugelį įsikūnijimų trukusius apmąstymus apie tikrąją vidinę Kristaus žinią. Apie tą žinią, kurią mėginau išreikšti, geriausiai kaip sugebėjau, per įvairius įsikūnijimus, tame tarpe ir per Šekspyro pjeses ir per Francio Beikono raštus, visą laiką siekdamas įkvėpti šį savitranscendencijos troškimą kaip esminį veiksnį, kuris atneš naują ir geresnį amžių – kad ir kur bebūtumėte.

Į priekį vedantis gyvenimo progresas

Nes argi nėra taip – ir argi tai nėra akivaizdu tiems, kurie atvėrė savo protus ir širdis – kad raktas į augimą visada yra savitranscendencija? Gyvenimas transcenduoja save; viskas nuolatos save transcenduoja. Galite pažvelgti į gamtą, galite pažvelgti į žiemos, pavasario, vasaros, rudens, žiemos ir taip toliau, ciklus, ir galite manyti, kad tai tėra pasikartojantis ciklas. Tačiau pažvelkite į istoriją, per tūkstančius metų, per eonus, ir pamatysite, kad tai nėra tiesiog pasikartojantis tikslas, nes egzistuoja į priekį vedantis gyvenimo progresas. Progresas, atnešęs, palaipsniui, vis sudėtingesnes gyvybės formas, kol į egzistavimą buvo atneštas fizinis kūnas su pakankamai pažangiomis smegenimis ir nervų sistema, kad galėtų palaikyti gyvųjų dvasių, Kūrėjo Esybės individualizacijų, bendrakūrėjų, kuriais jūs esate, įsikūnijimą.

Pažvelkite net ir į tai, kaip Žemė sukasi aplink Saulę. Pažvelkite, kaip galėjote užaugti su įvaizdžiu, jog Žemė tiesiog sukasi aplink Saulę, ir, apsukusi aplink Saulę vieną ratą, grįžta į tą pačią poziciją, kurioje buvo prieš metus. Tai yra plačiai paplitęs supratimas – o tiksliau, plačiai paplitusi klaida. Nes, mano mylimieji, negi rimtai tikite, kad Saulė erdvėje stovi vienoje vietoje? Argi jūsų mokslininkai jums nepasakė, kad visata nuolatos plečiasi, argi jie jums nepasakė, kad jūsų Saulė yra viena žvaigždė didesnėje sistemoje, vadinamoje galaktika, ir kad ji juda kartu su šia galaktika? Net ir visa galaktika juda erdvėje, tad matote, giliau apie tai susimąstę suvokiate, kad Žemė, apsukusi aplink Saulę vieną ratą, negrįžta į tą pačią vietą erdvėje. Nes Saulė pajudėjo, tai reiškia, kad Žemės trajektorija, Žemės kelias aplink Saulę nėra elipsinė orbita: tai yra aiškia kryptimi judanti spiralė.

Ir taip yra su viskuo materialioje visatoje. Viskas juda, ne ratais, o spiralėmis – aiškią kryptį turinčiomis spiralėmis. Spiralė juda aukštyn arba žemyn. Tai yra arba plėtimosi spiralė, arba griuvimo spiralė, nes tarp jų daugiau nieko nėra. Elipsinės, vietoje stovinčios orbitos svajonė, tėra tik svajonė. Iš kur ateina ši svajonė? Ji ateina iš žmogiškojo ego, kuris nori išsaugoti save, sustabdydamas, jei tik galėtų, visos visatos į priekį vedantį progresą. O kadangi to padaryti negali, jis siekia sukurti įspūdį, kad kažkas yra statiška. Ir dėl laisvos valios ir materijos karalijos tankumo, iš tiesų yra įmanoma sukurti įvaizdį, kad kažkas yra statiška, kažką galima išsaugoti, kažkas gali išgyventi laike savo dabartinėje formoje. Tai iš tiesų yra esminis gyvenimo iššūkis, tačiau ypač tai yra iššūkis, su kuriuo šiuo metu susiduria žmonija.

Tai žymi oficialią Vandenio amžiaus pradžią

Nes aš, Sen Žermenas, su dideliu džiaugsmu ateinu jums pasakyti, kad ši diena, 2010 metų kovo 22-oji, žymi pirmąją Vandenio amžiaus dieną. Pasikeitimas iš Žuvų į Vandenio amžių įvyko vidurnaktį, tarp 21-osios ir 22-osios 2010 metų kovo dienos. Tad aš, Sen Žermenas, sveikinu jus kaip Vandenio Amžiaus Hierarchas šią pirmąją Vandenio amžiaus dieną. Kuo ši diena ypatinga? Na, į ją galima žiūrėti iš dviejų skirtingų perspektyvų. Visų pirma, žvelgiant iš bendros perspektyvos, jos ypatingumas yra tiesiog toks: viskas pasikeitė. Viskas pasikeitė. Viskas Žemėje pasikeitė akimirksniu, ir niekada nebebus kaip buvę.

Tačiau ar žmonės pastebės, kad viskas pasikeitė? Kurį laiką dar ne – kai kurie dar ilgai to nepastebės. Leiskite man pasiimti jus su savimi į praeitį, jeigu norite, į dieną prieš tai, kai aš, įsikūnijęs Kolumbu, atradau Ameriką. Po ilgų kovų su savo laivo įgula, pajutau didelį palengvėjimą, kai nubudęs išvydau žemę. Žvelgdami į praeitį matote, kad ta diena, 1492 metų spalio 12-oji, iš tiesų žymėjo naujos eros pradžią, Amerikos kolonizacijos pradžią ir viską, ką Amerika pasauliui atstovauja šiandien. Ir vis dėlto, pati diena visai neatrodė tokia reikšminga. Tai buvo diena, kuri daugumai žmonių nepasirodė kuo nors išsiskirianti iš kitų dienų.

O aš, žinoma, pastebėjau jos išskirtinumą, pirmiausia dėl to, kad žemės atradimas reiškė sumažėjusią riziką, kad mano įgula išmes mane už borto. O šio likimo verčiau būčiau tuo metu išvengęs, dar tebeturėdamas šiokį tokį prisirišimą prie savo fizinio kūno, net ir šiek tiek būdamas prisirišęs prie troškimo padaryti reikšmingą atradimą. Nes aš, žinoma, anomis dienomis dar nebuvau pakylėtoji būtybė ir nebuvau išsilaisvinęs nuo ego. Vis dar egzistavo tam tikras ego visame tame troškime atrasti naują žemę. Netgi buvo tam tikras ego troškime įrodyti, kad senasis mąstymas yra klaidingas, įrodyti, kartą ir visiems laikams, kad Žemė nėra plokščia, netgi įrodyti Romos doktrinų paklydimą, kurioms nejaučiau didelio prielankumo tame įsikūnijime. Būdamas, žinoma, nukentėjęs nuo krikščioniškų bažnyčių prievartos ne vieną įsikūnijimą, ir aiškiai matydamas, kaip – per visus tuos viduramžius – būtent katalikų bažnyčia buvo pagrindinis progreso Europoje ir naujo amžiaus užgimimo stabdis.

Ir vis dėlto, už tam tikro ego dalyvavimo, tam tikro troškimo įrodyti jų neteisumą, taip pat buvo gilesnis troškimas būti Gyvenimo Upės dalimi, nešančios civilizaciją į priekį. Ir tas pats vyko su daugeliu kitų žmonių istorijoje, kurie atnešė naujas idėjas, civilizaciją į priekį pastūmėjusias idėjas. Kai kuriais atvejais šių žmonių varomoji jėga buvo savanaudiški motyvai, šlovės ar sėkmės troškimas, arba noras įsirašyti į istoriją. Tačiau jie vis tiek buvo atviri priimti kažkokią naują idėją, pastūmėjusią visuomenę į priekį. Ir būtent taip progresavo civilizacija per praėjusius 2000 metų, nuo to lygmens, kurį matėte anais laikais, iki tos pakopos, kurią matote šiandien.

Kaip pasikeitė civilizacija

Pažvelkime į prieš 2000 metų egzistavusią civilizaciją ir pažvelkime į tais laikais dominavusią civilizaciją – Romos imperiją. Matote, Romos imperija ir Romos bažnyčia iškėlė du didžiausius iššūkius – jos iliustruoja du didžiausius iššūkius, – kuriuos žmonija privalo transcenduoti, kuriuos turėjo transcenduoti, Žuvų amžiuje. Iššūkius, kuriuos žmonės privalo transcenduoti, kad galėtų pereiti į Vandenio amžiaus sąmonę, ir į jį perėję galėtų įkūnyti aukso amžių, kuris yra aukščiausias Vandenio amžiaus potencialas.

Tai ką gi iš tiesų reprezentuoja Romos imperija ir Romos bažnyčia? Jos reprezentuoja sąmonę, savo ištakomis siekiančią pirmuosius puolusius angelus, kai jie nupuolė aukštesnėje sferoje, dėl savo arogancijos, kurioje galvojo žinantys geriau už Dievą, kaip turėtų būti tvarkoma Dievo kūrinija. Jie manė sukūrę elitą, turintį ypatingas galias, ypatingą išmintį ir įžvalgas ir pranašiausią intelektą. Ir todėl jie manė nusipelnę valdyti žmones. Galvojo nusipelnę valdyti naujus bendrakūrėjus sferoje, į kurią nupuolė, po savo atsisakymo save transcenduoti ir pakilti su savo pirmine sfera. Jie manė, kad, būdami tokie rafinuoti, geriau tinka valdyti už bendrakūrėjus, kurie dar tebebuvo jauni ir vis dar eksperimentavo. Tačiau bendrakūrėjai tiesiog buvo Dievo vaikai, ir kaip sakė Jėzus: „Jeigu netapsite kaip maži vaikai, jokiu būdu neįžengsite į karalystę“. Tad puolę angelai iš tiesų nebuvo tokie rafinuoti kaip patys manė – ir kaip tebemano iki pat šių dienų.

Matote, ką padarė puolę angelai: jie sukūrė rafinuotumo standartą, apibrėžtą pagal juos pačius ir jų pačių sąmonės būseną. Tai nebuvo universalus standartas, tai nebuvo logiškas standartas, tai nebuvo natūralus standartas, tai nebuvo Dievo nustatytas standartas – tai buvo puolusios sąmonės, dualizmo ir atskirties sąmonės nustatytas standartas. Tai buvo standartas, kuris mėgino iš neišvengiamybės sukurti dorybę, iš tos neišvengiamybės, kurioje atsiduriate, įžengę į dualizmą, ir kurioje negalite būti viena su Gyvenimo Upe. Ir todėl viską privalote imti jėga, nes jums niekas lengvai nesigauna, kai neturite noro atsiduoti, atiduoti savo atskiro savasties jausmo į tą Gyvenimo Upės tėkmę.

Ir tai yra sąmonė, kuri viską nori imti jėga, ir puolusieji neturėjo jokios kitos pasirinkimo galimybės. Ir todėl jie mėgino pavaizduoti, kad ėmimas jėga yra dorybė, ir tie, kurie geriausiai moka prieš kitus naudoti jėgą, yra tie, kurie yra labiausiai tinkami valdyti, ir juos reikėtų laikyti pačiais rafinuočiausiais – netgi Dievo atstovais Žemėje. Štai kokia yra jų arogancijos viršūnė. Romos imperatoriai skelbėsi dievais Žemėje, reikalaudami iš žmonių, kad jie juos kaip tokius garbintų ir priimtų, kad viskas, ką jie sako ar daro, yra neklystama.

Aa, neklystamumo svajonė. Argi tai nėra stacionarios orbitos svajonė, kaip kažko, kas stovi vietoje ir ką galima išsaugoti. Nes imperatoriaus žodis visada yra neklystamas, kad ir ką jis besakytų ir kad ir kokios būtų pasekmės. Ir būtent ši sąmonė, kuri gyvavo Romos imperijoje, Romos imperijai pradėjus griūti, buvo perkelta į Romos bažnyčia, Romos katalikų bažnyčią. Kurioje taip pat buvo paskelbta, kad popiežius neklysta, kad jis kalba Dievo vardu, kad jis yra vienintelis Kristaus Žemėje atstovas.

Iššūkio, kurį Jėzus metė žmonijai, supratimas

Tad tai yra sąmonė, kuri stovėjo priešais žmoniją šiuos 2000 metų. Žinoma, ji egzistavo ir anksčiau, tačiau žmonija nebuvo pajėgi jai pasipriešinti; ji buvo priversta jai paklusti. Nes tik prieš 2000 metų žmonija gavo tikrą galimybę pamatyti ir transcenduoti šią sąmonę. Ir kas gi jiems suteikė galimybę transcenduoti puolusią sąmonę, tą sąmonę, kad kažkas Žemėje gali būti neklystantis, gali būti amžinas? Na, ją suteikė, mano mylimieji, Jėzaus – Gyvojo Kristaus inkarnacija. Kai vaikščiojo Žeme prieš 2000 metų, jis metė iššūkį žmonijai: egzistuoja aukštesnė realybė už puolusią sąmonę. „Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus, nes jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys.“ Jis nužudė tiesą, puolusieji nužudė tiesą, nužudė nekaltumą, nužudė pačią gyvenimo transcendenciją.

Nes gyvenimas yra transcendencija. Be transcendencijos nėra gyvenimo. Gyvenimas nėra stacionari orbita; gyvenimas nuolatos transcenduoja ir išranda save iš naujo. Ir rūšys, kurios nesugeba prisitaikyti ir atsinaujinti, išmiršta. Tai yra viena vertingiausių pamokų, kurią galima išmokti iš visos šios evoliucijos ir stipriausių išlikimo koncepcijos – tai yra tų, kurie geriausiai moka prisitaikyti, tų, kurie ryžtasi transcenduoti senąją matricą.

Pažvelkite į Jėzaus gyvenimą. Gimęs kukliomis sąlygomis, gimęs taip pat kaip ir bet kuris kitas žmogus – nepaisant visų tų mitų, kurie buvo pridėti vėliau, apie pasirodžiusią žvaigždę. Aš buvau tenai kaip Šventasis Juozapas, o tiksliau, kaip stalius Juozapas, kai gimė Jėzus. Esate matę paveikslėlius, kuriuose yra vaizduojama prakartėlė su virš jos pasirodžiusia žvaigžde. Na, aš tenai buvau ir nemačiau jokios žvaigždės, mano mylimieji. Tai buvo visiškai metaforiškas dalykas, kurį galėjo išsiaiškinti tiktai turintieji vidinį matymą – o ne fiziškai regima žvaigždė, kaip jus norėtų įtikinti legendos.

Nes ką jie padarė su Kristumi? Jis įsikūnijo „paprastu“ žmogumi, idant parodytų potencialą, kurį turi visi. Puolusieji, žinoma, nenorėjo, kad žmonės suvoktų savo tikrąjį potencialą, tai ką jie tuomet padarė? Na, iš pradžių Romos imperatoriai mėgino sunaikinti krikščionybę. O tuomet, kai vienam pragmatiškam imperatoriui – vienam politiniam gyvuliui, vardu Konstantinas – tapo akivaizdu, kad ji negalės būti sunaikinta, ką jie padarė? Na, jie tarė: „Tai tuomet pasinaudokime ja, jeigu negalime jos nužudyti, pasinaudokime ja. Paverskime ją oficialia religija, tačiau, žinoma, tai padarydami, pridėkime keletą subtilių sąlygų, kurių niekas nepastebės – pridėkime keletą sąlygų, iškreipiančių ir apverčiančių krikščionybę aukštyn kojomis.“

Tai nebuvo vien imperatoriaus Konstantino išradimas; tą daryti jau buvo pradėjusios kitos puolusios būtybės, prisijungusios prie krikščionybės, kurios pradėjo garbinti Jėzų, paversdamos jį išimtimi vietoj pavyzdžio. Tad Konstantinui buvo lengva tai sustiprinti, suteikiant Romos imperijos paramą tiems, kurie turėjo požiūrį į krikščionybę, labiausiai atitikusį jo politinius tikslus. Ir pamažu matėte susiformuojant bažnyčią, kuri išaukštino Kristų iki Dievo statuso, paversdama jį fundamentaliai besiskiriančiu nuo kitų žmonių šioje planetoje, ir todėl visiškai netinkančiu būti jiems jų potencialą atskleidžiančiu pavyzdžiu, nes jis gi buvo visiškai kitoks. Jis yra vienos prigimties su tėvu, jis nuo pat pradžių buvo Dievas.

Na, mano mylimieji, jūs visi nuo pat pradžių buvote Dievas, nes be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Ir todėl „jūs esate dievai“, kaip sakė pats Jėzus. Ir būtent to, žinoma, puolusieji nenori, kad suvoktumėte. Jie nenori, kad suvoktumėte savo tikrąjį bendrakūrybinį potencialą.

Ne tai, kad esate dievai puolusių būtybių prasme, norinčių būti dievais Žemėje. Jūs nesate Dievas pilniausia prasme; jūs esate Dievo individualizacija. Tai nereiškia, kad kuris nors iš jūsų yra pranašesnis už kitus, nes kaip viena Dievo išraiška galėtų būti pranašesnė už kitą Dievo išraišką? Jūs visi esate Dievo individualizacijos, jūs visi esate lygūs savo unikalume. Tačiau ką padarė puolusi sąmonė? Ji primetė vertybinį vertinimą, kuomet dabar tampa įmanoma sakyti, kad dėl tam tikrų čia Žemėje egzistuojančių charakteristikų vienas žmogus yra unikalus, vienas žmogus yra aukščiau už visus kitus – ar tai būtų imperatorius, popiežius ar pats Kristus.

Elitizmo sąmonė privalo būti transcenduota

Tai yra pats elitizmo sąmonės, išskirtinumo sąmonės pamatas. Ir tai yra sąmonė, su kurios transcendavimo iššūkiu per šiuos praėjusius 2000 metų susidūrė žmonija. Nes dėl paties Jėzaus įsikūnijimo šis iššūkis tapo absoliutus, ta prasme, kad nė vienas žmogus Žemėje negalėjo jo visiškai ignoruoti. Tačiau, žinoma, daugelis žmonių iš tiesų labai didele dalimi jį ignoravo.

Ir per šiuos praėjusius 2000 metų iš tiesų matėte tendenciją, kai didžioji visuomenės dalis norėjo stiprių lyderių, kurie juos valdytų, būtent dėl to, kad šitaip jie galėjo ignoruoti iššūkį pripažinti savo tikrąjį kūrybinį potencialą ir jį išreikšti. Pažvelkite į mokymus, kuriuos perdavėme apie žmogiškąjį ego, apie asmenines ir epines dramas. Pažvelkite į mokymus ir paskaitykite tarp eilučių, ir pamatysite, kad jums buvo duoti esminiai raktai įveikti būtent šią sąmonę, apie kurią čia kalbu. Kuomet galite įveikti savo pačių nenorą pripažinti save bendrakūrėju su Dievu, pripažinti savo bendrakūrybinį potencialą.

Mes jums davėme raktus šiai sąmonei įveikti. Tačiau problema čia yra ta, kad tam reikalingos tam tikros pastangos, ar bent jau taip atrodo. Tai nėra pastangos ta prasme, kad turite prieš kažką kovoti. Tačiau tai yra pastangos ta prasme, kad iš tiesų privalote pereiti procesą, kuris gali atrodyti kaip kova. Nes iš tiesų turite pereiti procesą, pakeldami save virš žemyn traukiančios masinės sąmonės, kuri tiesiog nori gyventi nesąmoningą gyvenimą, nenubudusį gyvenimą. Ir todėl, privalote sekti procesu, kurį pademonstravo Jėzus, kurį pademonstravo Buda ir kiti dvasiniai mokytojai – pakeldami, akceleruodami savo sąmonę, savo savasties jausmą virš masinės sąmonės lygmens. Idant galėtumėte priimti, kad nesate tiesiog žmogiška būtybė, bet galėtumėte priimti, kad esate bendrakūrėjas su Dievu, kad esate Dievo individualizacija.

Ir todėl iš tiesų turite potencialą būti Vandenio Aukso Amžiaus dalimi, kartu bendrakurti ir įkūnyti šį amžių kaip fizinę Žemės planetos realybę. Ir tam reikalingos tam tikros pastangos. Kai kurie iš jūsų dėl to stengėsi ištisus dešimtmečius, tačiau dar nebuvote pilnai į tai įsitraukę – bent jau kol kas. Tapote subtilios sąmonės būsenos aukomis, kurią mes taip pat apnuoginome daugelyje savo mokymų ir diktavimų, tai yra tikėjimo, kad galite eiti išoriniu keliu. Kaip jau anksčiau sakėme, net ir dvasinėse organizacijose egzistuoja sąmonė, kuri tiki, kad, jei tik studijuosime išorinį mokymą, jei tik kalbėsime šaukinius, maldas arba rožinius, jeigu darysime tą arba aną, tuomet vieną dieną pakilsime.

Tačiau, kaip paaiškinome, ir kaip neseniai paaiškino Serapis Bėjus, pakylėjimas nėra automatiškas ar mechaniškas procesas. Jis niekada neįvyks, jums atliekant išorinius dalykus. Išoriniai dalykai gali padaryti pozityvų poveikį, transmutuodami energiją, tačiau jie nepakels jūsų sąmonės. Nes jūsų sąmonė gali pakilti tik sąmoningo valios akto dėka, sąmoningai priimto sprendimo, sąmoningo pasirinkimo dėka.

Dievas jums suteikė laisvą valią, ir puolusios būtybės Žemę galėjo valdyti būtent dėl to, kad atrado būdų – gudrių būdų – pavergti laisvą valią, priversti žmones atiduoti savo laisvą valią, atiduoti savo pasirinkimą, ir palikti rinktis valdovams, imperatoriams, karaliams ir tos ar anos sistemos įtakingiesiems. Jums buvo suteikta individuali laisva valia. Ja galite naudotis tiktai jūs, ir ja galima naudotis tik sąmoningai. O atsižvelgiant į dabartinę masinės sąmonės Žemėje būseną, tam iš tiesų yra reikalingos tam tikros pastangos, tam yra būtina sąmoningai pasirinkti peržengti masinę sąmonę.

Šitai iš tiesų pripažįstu, nes ir aš turėjau dėti pastangas, būdamas Kolumbu, pasirinkti eiti prieš masinę sąmonę ir tarti: „Ne, Žemė privalo būti apvali“. Mes visi pakylėtoje karalijoje tai suprantame, tačiau mes visi virš to pakilome, ir žinome, jog jūs galite padaryti tą patį. Mes taip pat žinome, kad tai galite padaryti tiktai darydami tai, ką darėme mes: sąmoningai stengdamiesi, ryžtingai nuspręsdami būti sąmoningais, priiminėti sąmoningus sprendimus – sąmoningus sprendimus, užuot aklai sekę masine sąmone ar lyderiais, teigiančiais, jog yra pranašesni ar netgi neklystantys. Tai yra pasirinkimas, su kuriuo susiduriate šio Vandenio amžiaus pradžioje. Ar pradėsite daryti sąmoningus pasirinkimus, dėl kurių turite prisiimti visišką ir absoliučią atsakomybę? O gal susirasite kokį nors guru arba lyderį, teigiančius, kad turi tą ar aną neklystamą charakteristiką, ir tuomet aklai seksite tuo lyderiu?

Nes kaip Didysis Dieviškasis Vedlys, ir mano paties guru, neseniai paaiškino, dieviškasis vedimas nėra tramdomieji marškiniai; tai nėra, kad turite tik vieną pasirinkimą sekti dieviškuoju vedimu, ir tuomet jums daugiau nebereikia rinktis, nes dabar tiesiog darote, kas jums buvo pasakyta iš viršaus. Tikroji dieviškojo vedimo realybė yra tokia, kad jis turi tik vieną tikslą: padėti jums daryti geresnius pasirinkimus, ir tuo būdu augti savimonėje ir savo bendrakūrybinių gebėjimų naudojime.

Įveikite prisirišimą prie rezultatų ir liaukitės save teisti

Matote, puolusios sąmonės aspektas yra prisirišimas prie specifinės baigties ir rezultatų Žemėje. Ir todėl jie sukūrė visą šią sąmonę, kad tam tikri jūsų pasirinkimai yra klaidingi pagal kažkokį standartą. Ir jie naudojasi tuo, kad priverstų jus save teisti, kol patiriate tiek daug skausmo, priiminėdami tuos taip vadinamus klaidingus pasirinkimus, kad galiausiai pradedate samprotauti: „Man jau gana šių klaidingų pasirinkimų – daugiau nebedarysiu jokių pasirinkimų.“ Seksiu išoriniu lyderiu, seksiu religija, seksiu guru arba pasiuntiniu. Arba ieškosiu kažkokio dangiško vedimo iš kieno nors, kas man pasakys, ką daryti. Na, mano mylimieji, jeigu ieškosite, kad kokia nors nemateriali būtybė jums pasakytų, ką daryti, galiu jus užtikrinti, kad ši nemateriali būtybė nebus pakylėtasis mokytojas.

Nes mes neturime tikslo atvesti jus prie taško, kuriame niekada nedarytumėte klaidingų pasirinkimų Žemėje. Mūsų tikslas yra jūsų bendras augimas savimonėje. Ir kaip daug kartų sakėme, galite vienodai paaugti iš bet kokių savo padarytų pasirinkimų, ar jie būtų „klaidingi“ ar „teisingi“ pagal kažkokį žemišką standartą. Vienintelis mūsų rūpestis yra padėti jums mokytis ir augti, tuo būdu transcenduojant ir augant savo bendrakūrybiniuose gebėjimuose ir sąmonėje. Toks yra mūsų rūpestis.

Negi iš tiesų, mano mylimieji, manote, kad mes čia aukštai sėdime ir stebime kiekvieną jūsų judesį, griežtai jus teisdami? Negi galvojate, kad kiekvieną jūsų padarytą pasirinkimą vertina karminė valdyba, sėdėdama čionai su pažymių knygele ir padėdama pliusą, kai padarote gerą pasirinkimą, ir minusą, kai padarote blogą pasirinkimą? Ir tuomet jie sudeda visus minusus, kol pasiekiate kažkokį kritinį tašką, ir tuomet „Bum!“ esate pasiunčiami tiesiai į tą liepsnojantį pragarą, kurį krikščioniai taip vaizdingai piešė tokią daugybę šimtmečių. Negi rimtai tikite, kad karmos valdyba dirba šiuo būdu? Nes jeigu tuo tikite, galiu jums pasakyti, kad tapote puolusios sąmonės, jos proto kontrolės ir smegenų plovimo, ir šių jos klaidingų įvaizdžių projekcijų į kolektyvinę sąmonę auka.

Ir jeigu rimtai tikite, kad būtent taip dirba karminė valdyba ir pakylėtieji mokytojai, tuomet laikas jums suprasti, kad patekote į puolusių angelų paspęstas pinkles. Ir laikas jums nubusti ir išmesti šiuos įvaizdžius, grįstus dualizmu ir teisimu. Laikas nusileisti vidun ir sąžiningai tarti: „Pradedu matyti, kaip puolusi sąmonė paveikė mano požiūrį į Dievą ir mano požiūrį į pakylėtuosius mokytojus. Ir dabar nusprendžiu – savo laisvos valios pasirinkimu – kad esu pasiryžęs pažinti Dievą ir pakylėtuosius mokytojus tokius, kokie jie iš tiesų yra. Esu pasiryžęs pažinti realybę.“

Mano mylimieji, prašykite ir gausite. Prašykite su pasiryžimu pažvelgti už savo proto dėžučių ribų, savo išankstinių nuomonių, savo epinių dramų, ir mes jums atskleisime savo tikrąją esybę. Nes mes esame čia su jumis, visą laiką. Tiktai jūsų prote buvo sukurtas šis įspūdis, šis atstumo įvaizdis, apie tarp jūsų ir mūsų egzistuojančią neperžengiamą prarają. Tačiau ši neperžengiama praraja buvo sukurta būtent puolusioje sąmonėje. Nes tarp puolusios sąmonės ir pakylėtosios sąmonės iš tiesų egzistuoja neperžengiama praraja. Apie tai nekyla nė klausimo. Iš tiesų egzistuoja praraja tarp puolusios sąmonės ir pakylėtosios sąmonės. Tačiau jūs esate Kūrėjo Esybės individualizacija, ir turite pasirinkimą: Ar norite įžengti į puolusią sąmonę; o gal priešingai – norite įžengti į pakylėtąją sąmonę?

Su kuria stotimi norite suderinti savo sąmonės radiją? Pasukite tą sąmonės rankenėlę. Ji galėjo būti užstrigusi tam tikroje stotyje daugelį įsikūnijimų. Rankenėlė galėjo truputį užrūdyti, mano mylimieji. Ji gali būti užstrigusi stotyje, su kuria buvo suderinta taip ilgai, galvodama, kad tai yra vienintelė stotis – ar kad ji jus nuves į dangų, jei tik pakankamai ilgai jos klausysite. Tad pasistenkite išvalyti rankenėlę nuo korozijos, kad ji vėl galėtų judėti. Galbūt pasukinėkite ją šiek tiek pirmyn ir atgal, kad pravalytumėte rūdis ir purvą. Tačiau tuomet suderinkite ją su aukštesnėmis stotimis, kol pasieksite mus. Nes tai nėra taip sunku, tačiau tai tapo daug lengviau, planetai perėjus iš žuvų į vandenio mąstymą.

Šiandien reikia mažesnių pastangų susiderinti su pakylėtųjų mokytojų realybe nei reikėjo vakar. Ir, laikui progresuojant, ir progresuojant kolektyvinei sąmonei, pastangų reikės vis mažiau ir mažiau. Tačiau vis dar turėsite pasirinkti, ar ryšitės kvestionuoti savo senuosius įvaizdžius, stabmeldiškus įvaizdžius. Kai nėra noro kvestionuoti savo stabmeldiškus įvaizdžius, neįmanomas joks progresas. Šitaip buvo visada – visada. Nes laisva valia yra augimo esmė.

Ką reiškia gyvybė, laisvė ir laimės siekimas

Gyvybė, laisvė ir laimės siekimas – trys, tame dokumente – Laisvės Deklaracijoje, apibrėžtos teisės. Tačiau, kas yra gyvybė? Tai yra tai, kas nestovi vietoje, o nuolatos save transcenduoja. Jeigu nėra savitranscendencijos, tuomet telieka mirtis, ir būtent dėl to Jėzus sakė: „Atėjau, kad visi turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų“. Gyvybė yra Kristus, Kristus yra transcendencija – savitranscendencija, nuolatinė, nuolatinė, nuolatos tekanti savitranscendencija. Be savitranscendencijos nėra gyvenimo, tėra to, kas yra, pakartojimas. O tai, kas yra, yra mirtis – tai yra mirties sąmonė.

Mano mylimieji, jeigu esate dvasios mokinys, tuomet sakau jums: laiko ciklai persisuko. Jūs dabar jau esate Vandenio amžiuje. Turite beprecedentę galimybę susiderinti su vandenio amžiaus sąmone, aukso amžiaus sąmone. Tad atėjo metas mirusiems palikti laidoti savo numirėlius. Palikite tuos, kurie nenori kvestionuoti savo proto dėžučių – tiesiog palikite juos. Judėkite pirmyn. Kvestionuokite savo proto dėžutę, kelkite savo savimonę, pradėkite priiminėti sąmoningus sprendimus. Nusileiskite vidun ir atraskite tylos tašką, kaip sakiau. Ir pradėkite veikti iš to taško, kaip Gautama Buda paaiškino per Naujuosius metus.

Taigi, gyvybė, laisvė ir laimės siekimas. Gyvybė yra savitranscendencija, o kas tuomet yra laisvė? Na, žmonės galvoja, kad tai yra kažkokia pastovi būsena, kurioje jie turi tam tikrą valdžios formą, kuri jiems duoda tam tikrus įstatymus ir teises. Tačiau sakau jums, niekas negali stovėti vietoje, viskas turi būti transcenduojama. Tad laisvė taip pat yra savitranscendencija. Tiktai nuolatinėje savitranscendencijoje išliksite laisvi. Nes, mano mylimieji, galite manyti, kad praeityje egzistavo kažkoks tironas, nedavęs žmonėms tam tikrų teisių. Galite manyti, kad dabar jūs jau sukūrėte valdžią, net ir konstituciją, suteikiančią tam tikras teises savo piliečiams, ir šios teisės yra įrašytos į tam tikrus įstatymus. Ir todėl galite manyti, kad jau pasiekėte pažadėtąją žemę. Tačiau sakau jums, taip nėra, nes kaip matote, net ir šiandien Jungtinėse Valstijose konstitucinės laisvės pamažu yra vis labiau naikinamos. Tiesą sakant, tie patys įstatymai, kurie dar vakar atrodė suteikiantys jums laisvę nuo kažkokio tirono, dabar patys taps jus varžančiais pančiais. Jie gali stabdyti visuomenės transcendenciją, neleisti jai pakilti į aukštesnį lygmenį. Tad, vėlgi, tiktai savitranscendencijoje gali egzistuoti nesibaigianti laisvė.

Ir čia priėjome laimę. O kas yra laimė? Ar įmanoma laimė be savitranscendencijos? Ne, neįmanoma. Galbūt įmanomas kažkoks laimės įspūdis, ir būtent tai siekia sukurti žmonės Žemėje, apibrėždami išorinį laimės standartą ir sakydami: „Kai turėsiu tą arba aną, štai tuomet būsiu laimingas!“ Ir tuomet jie praleidžia visą savo gyvenimą, siekdami įgyti tai, kas tariamai padarys juos laimingais. O kai tai gauna, galiausiai suvokia, kad nėra nuolatinės laimės būsenoje, nes dabar pagrindinis jų rūpestis yra apsaugoti ir išsaugoti tai, kas tariamai daro juos laimingais.

Tad, kol jie to neturėjo, siekė tai įgyti, o dabar, kai jau tai įgijo, jie siekia tai išsaugoti. Ir bet kuriuo atveju, tai juos atitraukia nuo laimės. Nes kas yra laimė? Tai yra nuolatinė savitranscendencija. O kas yra savitranscendencija? Tai yra, kad prie nieko Žemėje nesate prisirišę, nes žinote esantys daugiau už viską Žemėje, ir kad ir ką Žemėje beturėtumėte, tai tėra jūsų saviraiškos priemonė. Ir bet kurią dieną jūsų saviraiška gali pasukti kita kryptimi, spontaniškai, jums iš anksto to nežinant, kaip Jėzus taip neseniai paaiškino Romoje. Ir todėl, jeigu esate atsidavę į Gyvenimo Upės tėkmę, nesate prisirišę prie jokių išorinių turtų. Esate pasiruošę tekėti ir pasukti savo savitranscendenciją naujomis kryptimis, į naujas sferas, apie kurias anksčiau gal net negalėjote pasvajoti, kai buvote taip stipriai susikoncentravę į tam tikrą saviraiškos formą.

Kvestionuokite savo susikurtus įsivaizdavimus apie Vandenio amžių

Nėra nieko blogo šiuo metu būti susikoncentravus į tam tikrą saviraiškos formą. Tačiau, kai prie to prisirišate ir imate galvoti, kad būtent taip viskas privalo būti neribotą laiką, ar netgi, visą jūsų likusį gyvenimą, na tai tuomet ši saviraiška pradeda varžyti jūsų Dvasios reiškimąsi. Tad sakau jums: jeigu turite kažkokias išankstines nuomones ar išankstinius įvaizdžius, koks turėtų būti Vandenio amžius – ar koks turėtų būti jūsų gyvenimas ar jūsų indėlis į Vandenio amžių – tuomet ši diena žymi ciklo pradžią, kuomet jums būtų labai naudinga permąstyti šiuos įvaizdžius. Jeigu iš tiesų norite pereiti iš žuvų į vandenio amžiaus sąmonę, tuomet galiu jus užtikrinti, kad visi jūsų išankstiniai įvaizdžiai apie vandenio amžių ir jūsų pačių saviraišką privalės būti kvestionuoti.

Daugelis jų tiesiog turi būti transcenduoti, nes yra atgyvenę. Jie buvo paremti senąja sąmone, ir ką jūs sugebėjote matyti ir ką žmonija sugebėjo matyti toje senojoje sąmonėje. Tačiau šios sąmonės nebėra, senojo ciklo nebėra. Ir todėl, atėjo laikas naujai vizijai, atėjo laikas atverti savo vaizduotę ir pamatyti realybę, koks gali būti Aukso Amžius – o ne koks jis atrodė, žvelgiant per žuvų mąstysenos ir žuvų ciklo filtrą.

Ir būtent tai taip pat jums atstovauja Kristus – Kristaus iššūkis yra visada siekti peržengti savo proto dėžutės ribas, palikti savo tinklus ir kurį laiką sekti Kristumi, kol iš vidaus pradėsite matyti, kokią saviraišką trokštate atnešti Vandenio amžiuje. Kad ir ką iki šio momento būtumėte darę, tai buvo tai, ką turėjote daryti; jums buvo reikalinga ta patirtis. Neprašau jūsų savęs kaltinti ar galvoti, kad pasielgėte klaidingai padarydami tai, ką padarėte. Esmė čia nėra kaltinti. Padarėte tai, ką padarėte, nes jums reikėjo tos patirties, tai buvo būtinas žingsnis jūsų kelyje. O aš jūsų prašau pamąstyti, kad Žemės ciklai negrįžtamai pasikeitė, ir todėl, jeigu norite atrakinti savo tikrąjį vandenio potencialą, privalote viską permąstyti.

Turite suvokti, kad tai, kaip jūs žiūrėjote į save, į Vandenio amžių ir į pakylėtųjų mokytojų mokymus, subtiliais būdais buvo paveikta Žuvų mąstysenos ir žmonijos sąmonės. Ir jeigu iš tiesų norite atlikti šį pokytį, jums reikia permąstyti, jums reikia viską kvestionuoti. Viską kvestionuokite, ryžkitės viską kvestionuoti – ne ta prasme, kad pradedate galvoti, jog kažkas buvo blogai. Aš neprašau jūsų užsiimti dualistiniais vertinimais; tiesiog prašau jūsų kvestionuoti, tariant: „O galbūt yra kažkas daugiau? Galbūt yra kažkas daugiau, ką galėtume suprasti, galbūt yra kažkas daugiau, ką galėtume įsivaizduoti, galbūt mūsų vizija galėtų būti platesnė? Galbūt egzistuoja aukštesnė išraiškos forma, kurią galiu išreikšti Vandenio amžiuje? Galbūt ir kažkuris visuomenės aspektas galėtų atrasti aukštesnę išraišką Vandenio amžiuje? Galbūt egzistuoja kažkokia aukštesnė išraiška kokios nors technologijos pavidalu, kuri taps įmanoma Vandenio amžiuje?“

Perėjimas nuo jėga paremtos technologijos

Nes galiu jus užtikrinti, kad Vandenio amžiuje pamatysite naujos technologijos formos atsiradimą, grįstos nauja sąmonės būsena, ne jėga paremtos sąmonės. Pažvelkite į visas jūsų šiandieniniame pasaulyje turimas technologijas, ypač energetikos srityje. Tik pažvelkite, kaip jos visos yra paremtos jėga. Paimkime naftą; kaip buvo sukurta nafta? Kaupėsi organinė gyvybė, kuri mirė ir patyrė didelį spaudimą, kol tapo skysta, juoda substancija. Kaip yra išgaunama nafta? Jėga, gręžiant žemę. Kaip ji yra apdorojama? Vėlgi, jėga. Kokiu būdu ji tampa varomąja jūsų automobilių jėga? Ji ja tampa vidinio degimo variklyje, kuriame sprogimo jėga priverčia stūmoklius judėti. Jėga, jėga, jėga – visur jėga.

Ir palyginkite tai su Jėzaus Žuvų amžiaus pradžioje išsakytu teiginiu: „Nebijok, mažoji kaimene, jūsų tėvui malonu jums dovanoti karalystę.“ Tai yra jėga grįstos technologijos ir jėga grįstos ekonomikos, ir jėga grįsto pasaulio antitezė. Žinoma, egzistuoja potencialas, kad žmonija vieną dieną pasieks tokį kolektyvinės sąmonės lygmenį, kuriame jiems technologija iš viso nebebus reikalinga, nes savo poreikius galės patenkinti tiesiogiai proto galiomis. Tačiau šio etapo dar reikės šiek tiek palaukti. Šis potencialas yra įmanomas Vandenio amžiaus pabaigoje, jeigu Vandenio amžius vystysis pagal savo aukščiausią potencialą. Tačiau iki to laiko, technologija bus reikalinga – tik tai bus nauja technologijos forma, kuri nebus grįsta jėga, o bus paremta aukštesniu gamtos, materialios visatos, ir už jos glūdinčių dvasinių dėsnių supratimu. Kuomet žmonės galės dirbti su gyvybe, su Dvasia, su gamta – ir todėl išvystys technologiją, kuri iš tiesų leis generuoti energiją, nedeginant jokio kuro.

Tai yra reali galimybė ne tokioje ir tolimoje ateityje, tačiau tam bus reikalingas didelis pokytis. Visų pirma, žmonija privalės pradėti kvestionuoti puolusią sąmonę. Nes aš, kaip Vandenio amžiaus Hierarchas, nesiruošiu perduoti technologijos, jeigu ją, dabartiniame sąmonės lygyje, iš karto monopolizuotų arba užgniaužtų valdžios elitas. Neperduosiu šios technologijos tol, kol nebūsiu tikras, kad ji visiems žmonėms duos lygiavertišką naudą, ir ja nebus naudojamasi – ne tik pelnui gauti, bet net ir politiniams kontroliavimo tikslams siekti, kuriems ją kuo tikriausiai panaudotų valdžios elitas.

Netgi galite galvoti, kad jau egzistuoja tam tikros technologijos formos, kurias elitas užgniaužė – ir aš to netgi neneigiu. Bet tiesiog noriu pasakyti, kad savo eteriniame ašrame turiu technologiją, kuri yra daug pažangesnė už daugumos žmonių svajones, išskyrus kelis individus, kurie yra suderinę savo sąmonę su Vandenio amžiaus potencialu. Ir ši technologija leis jums generuoti neribotus energijos kiekius be jokių centralizuotų elektros generavimo įrenginių ir netgi be jokio centralizuoto paskirstymo tinklo. Ir todėl jos negalės monopolizuoti nė viena korporacija ir nė viena šalis.

Tai iš tiesų yra išlaisvinanti technologija, nes gi suvokiate, kad priežastis, dėl kurios žmonija turėjo tenkintis jėga grįsta technologija, buvo ta, kad žmonija buvo puolusios sąmonės įtakoje. Puolusi sąmonė, žinoma, neturi gebėjimo įsivaizduoti ne jėga grįstos technologijos. Tačiau, net jeigu ji galėtų ją įsivaizduoti, ji jos nenorėtų, nes būtent jėga grįsta technologija leidžia jiems monopolizuoti technologiją. Nes tie, kurie sugeba įgyti jėgą arba teisę naudotis jėga, taip pat gali įgyti ir monopolį.

Ir jūs gi visi suprantate, kad nė viena paprasta šeima negalėtų savo kieme pasistatyti atominės jėgainės. Ir tai yra dar vienas jėga grįstos technologijos sudėtingumo pavyzdys, kuriai yra reikalingos tokios milžiniškos ir sudėtingos gamyklos, kad jos tegali būti statomos vyriausybių ir milžiniškų korporacijų – ir todėl, jau dėl pačios savo prigimties, yra atviros valdžios elito kontrolei. O technologija, apie kurią kalbu aš, yra tokia paprasta, kad ją galės pasistatyti kiekvienas, ir galėsite turėti generatorių, nedidelį įrenginį, savo namuose, ir jis galės patenkinti visus jūsų energetinius poreikius, ir jums daugiau niekada nereikės mokėti naftos kompanijoms, elektros kompanijoms ar dujų kompanijoms. Būtent tokią technologiją trokštu perduoti. Ji egzistuoja eterinėje karalijoje, tačiau, kol sąmonė nepasikeis, ji nebus perduota.

Perėjimas į Vandenio amžiaus sąmonę

Ir kaip ši sąmonė gali pasikeisti? Ji galės pasikeisti tik tuomet, kai tie, kurie save laiko Vandenio pionieriais, pasiryš kvestionuoti savo požiūrį į viską, kai jie pradės kvestionuoti visus jų vaizduotę varžančius dalykus. Ir tai, šiuo metu, galimai yra pati didžiausia tarnystė, kurią galėtumėte padaryti dėl pakylėtųjų mokytojų ir žmonijos. Kvestionuokite, kas varžo jūsų vaizduotę, taip pat kvestionuodami ir tai, kuo jau yra suvaržytas jūsų suvokimas. Nes, jeigu nekvestionuosite savo dabartinio suvokimo, kaip kada nors galėsite išlaisvinti savo vaizduotę, idant ji pakiltų virš jūsų įsivaizduojamų limitų gyvenimui? Tai kaip tuomet galite pradėti kvestionuoti savo suvokimą? Leiskite man jums pasiūlyti dvi sritis, nuo kurių galėtumėte pradėti: bažnyčią ir valstybę, religiją ir politiką. Šie du dalykai yra tarsi dvi gyvenimo monetos pusės. Jie iš tiesų reprezentuoja Alfą ir Omegą, vyriškumą ir moteriškumą.

Politika gali būti pernelyg ribotas žodis, nes tai iš tiesų apima viską, kas yra moteriškasis gyvenimo aspektas, apima praktinę, išorinę gyvenimo išraišką jūsų asmeniniame gyvenime, visuomenėje, politikoje, technologijoje, švietime, šeimoje – visuose praktiniuose gyvenimo aspektuose; tai yra Omega aspektas, Dangiškoji Motina. Alfa aspektas, Dangiškasis Tėvas, nėra tiesiog religija – kaip ji tradiciškai buvo suprantama – bet visi aspektai, kaip jūs įsivaizduojate savo potencialą. Ir kaip neseniai sakėme, vyriškumas yra „kas gali būti padaryta“, o moteriškumas yra „kaip tai gali būti padaryta“. Ir tai yra aukščiausias bažnyčios ir valstybės potencialas, kuomet bažnyčiai, religijai, yra skirta reprezentuoti vyriškumą, suteikiantį jums viziją, ką daryti. O tuomet valstybė, arba moteriškumas, suteikia jums praktinę viziją apie tai, kaip tai būtų galima padaryti, kaip jūs norėtumėte tai įgyvendinti.

Tad kokia yra pagrindinė išankstinė idėja, kurią galite kvestionuoti? Na, tai yra dar vienas puolusios sąmonės aspektas, tai yra, kad tėra tik vienas teisingas būdas tai padaryti. Tai, vėlgi, yra susiję su tuo, ką paaiškinau apie teisiančią sąmonę, kuri nori iškelti teisingumo ir klaidingumo standartą ir viską vertinti, remdamasi šiuo standartu. Paimkite šią sąmonę, pasistenkite suvokti, kad tai yra puolusios sąmonės pasireiškimas, ir tuomet supraskite, kad aš čia nekalbu apie priešingą kraštutinumą, kuriame yra teigiama, kad viskas leidžiama. Nes kai siekiate Alfa aspekto – Dvasios vizijos, žinote, kas gali būti padaryta, kas turėtų būti padaryta, ir kas nėra teisinga, nes tai neduos augimo nei jums, nei kitoms gyvybės dalims. Tačiau net ir tuomet, kai matote, kas gali būti padaryta, ir kas yra teisinga iš aukštesnės perspektyvos, vis dar gali egzistuoti įvairūs būdai tai padaryti.

Dažnai matome, kad mūsų dvasiniai mokiniai turi teisingą viziją apie tai, kas turėtų būti padaryta, tačiau negali susitarti dėl būdo, kuriuo tai turėtų būti daroma. Ir ką tuomet jie daro? Na, jie tampa tikėjimo, kad gali būti tik vienas teisingas būdas tai padaryti, aukomis, ar netgi kad mes, pakylėtieji mokytojai, turime tik vieną teisingą būdą, kaip, pavyzdžiui, turėtų būti tvarkoma organizacija. Ir kas tuomet nutinka? Įvyksta neišvengiamas pasidalijimas į frakcijas, ir tuomet viena frakcija sako: „Mokytojai nori, kad tai būtų daroma mūsų būdu.“ O kita frakcija tuomet sako: „Ne, mokytojai nori, kad tai būtų daroma mūsų būdu.“ Ir šitaip jie įsitraukia į kovą, susiskaldo tarpusavyje, ir todėl šis namas negali išstovėti, jų organizacija negali pasiekti pilno savo potencialo.

Turite suprasti, kad yra daug skirtingų būdų padaryti tą patį dalyką, ir visi jie gali būti teisingi ir įnešantys indėlį. Nes mes suvokiame, kad puolusioje sąmonėje glūdi šis pamatinis mentalitetas, kad tėra tik vienas teisingas būdas tai padaryti, ir visi turėtų tam paklusti. Argi ne tai, mano mylimieji, mes neseniai apnuoginome Romoje, Romos katalikų bažnyčioje, struktūroje, užgniaužusioje bet kokį individualumą? Kur visi privalo paklusti struktūrai, ir tuomet individas turi užgniaužti savo individualų kūrybiškumą, kad paklustų struktūrai.

Tad jeigu jūs esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, tuomet kvestionuokite šią idėją, kad Vandenio amžiuje bus tik viena teisinga religija. Kvestionuokite idėją, kad mes, pakylėtieji mokytojai, norime pamatyti vienos religijos iškilimą. Kvestionuokite idėją, kad mes, pakylėtieji mokytojai, norime, kad visi žmonės pripažintų pakylėtuosius mokytojus ir vieną konkretų pakylėtųjų mokytojų mokymą kaip pranašiausią Vandenio amžiaus religiją.

Aukso Amžiuje įvairovė bus laikoma didžiausiu potencialu

Ar matote puolusios sąmonės paklydimą? Kokia yra puolusių būtybių ir jų troškimo kontroliuoti esmė? Jos privalo užgniaužti ne tik laisvą valią, bet ir individualų kūrybiškumą. Kiekvienas iš jūsų esate individualizuota Kūrėjo Esybės tąsa. Kas sudaro jūsų individualumą? Tam tikros charakteristikos, tam tikra krištolinė struktūra, kaip neseniai paaiškino Didysis Dieviškasis Vedlys. Jūsų individualumas yra krištolinė struktūra, ir kai per ją šviečia Dievo šviesa, jūsų individuali krištolinė struktūra gali atnešti unikalų išsireiškimą, kuris nesivaržo su kitais, nesiekia atstumti, sunaikinti ar uždengti kitų reiškimosi. Bet jie visi kartu papildo vienas kitą, sukurdami nuostabią gyvenimo briauną.

Puolusi sąmonė nesugeba suvokti šios koncepcijos, nes puolusi sąmonė įvairovę tesugeba laikyti grėsme – kai tuo tarpu pakylėtoje sąmonėje įvairovė yra laikoma aukščiausia Dievo išraiška. Kodėl Kūrėjas pasirinko individualizuoti savo paties esybę? Todėl, kad Kūrėjas norėjo išreikšti save per daugybę individualių briaunų, kurios visos kartu suformuoja Dievo proto deimantą. Kūrėjas jums davė laisvą valią, nes Kūrėjas trokšta matyti įvairovę, individualumą, įvairialypiškumą.

Toks yra Kūrėjo troškimas; būtent dėl to Kūrėjas išreiškė save daugybe individualių bendrakūrėjų. Kūrėjas galėjo tiesiog sėdėti, būdamas Kūrėju, ir galėjo sukurti ištisą pasaulį – ir netgi galėjo apgyvendinti šį pasaulį robotais – kuomet viskas jame būtų buvę tobula. Tačiau Kūrėjas nenorėjo to daryti, iš dalies dėl to, kad Kūrėjas suvokia, jog tokia mechaniška kūrinija po kiek laiko pasidarytų baisiai nuobodi. Ir vis dėlto, Kūrėjas nusprendė išreikšti save per įvairovę. Tad ir mes, pakylėtieji mokytojai, esame pasišventę šiam reiškimuisi.

Ir koks yra esminis žmonijos iššūkis? Galite pažvelgti atgal į istoriją ir pamatysite, kad progresas buvo atneštas įvairovės dėka. Egipto civilizacija gali atrodyti pastačiusi didžias struktūras, tačiau ji tai padarė užgniauždama individualumą, išskyrus keliuose žmonėse. Ir Egipto civilizacija žlugo, kaip žlugo romėnų civilizacija, ir kaip žlugo kitos senovės civilizacijos. O ką matėte šiandieninėje vakarų civilizacijoje: vis didesnį ir didesnį individualumo, įvairovės reiškimąsi.

Ir tai yra vizija, kurios laikausi Vandenio amžiui. Tai yra Šventosios Dvasios amžius. Šventoji Dvasia pučia ten, kur nori, Šventoji Dvasia nemėgsta būti varžoma šių monolitinių struktūrų. Ji nori būti išreiškiama per individus, tačiau nori būti išreiškiama taip, kad individas nelaikytų savęs atskira būtybe – ego ir dualistinės sąmonės padariniu – bet laikytų save visumos išraiška. Ir todėl individualios išraiškos Žemėje save laikytų visumos briaunomis. Ir būtent taip Vandenio Amžius taip pat gali tapti ir bendruomenės amžiumi.

Ateikite į vienovę žinodami, kad esate to paties šaltinio tąsos. Tai nėra: „Įženkite į vienovę būdami tokie patys“ – tai puolusieji mėgino pasiekti eonus metų Žemėje. Ir būtent dėl to įsikūnijo Kristus – kad mestų iššūkį, kad parodytų jums, jog individas turi teisę pasipriešinti valdžios elitui, pasipriešinti masinei sąmonei, pasipriešinti viskam, kas nori užgniaužti jūsų individualų kūrybiškumą. Jūs turite teisę daryti tai, ką padarė Jėzus, – išreikšti savo individualumą, net jeigu tai darydami pamintumėte visus savo visuomenės papročius. Turite teisę įžengti į pačią švenčiausią šventyklą ir išvartyti pinigų keitėjų stalus, įsitaisiusių toje šventykloje, kurioje neturi jokios teisės būti.

Tai yra individualaus kūrybiškumo pažadas, tai yra potencialas. Kristus tai pademonstravo prieš 2000 metų, jūs, kurie save vadinate dvasingais žmonėmis, ar pakylėtųjų mokytojų mokiniais, ar kad ir kaip save bevadintumėte, tačiau jūs, kurie save laikote sąmoningiausiais šio amžiaus žmonėmis – jums yra skirta pademonstruoti, kad galite padaryti daugiau, nei žmonės darė jau 2000 metų, paklusdami popiežiui ar struktūrai. Jums yra skirta pademonstruoti individualų kūrybiškumą ir savo pasiryžimą jį išreikšti.

Tapkite ekspertu vienoje srityje

Tai kaip jūs tuomet tai išreikšite? Na, mes jums perdavėme tiek daug raktų per šiuos pastaruosius pora metų, per kuriuos kalbėjome apie dualistinę sąmonę ir non-dualizmą, kad nematau jokių priežasčių duoti daugiau, tačiau duosiu jums vieną pasiūlymą. Jeigu pažvelgtumėte šimtą metų į praeitį, pamatytumėte, kad žmonės anais laikais gyveno labai paprastą gyvenimą. Didžioji populiacijos dalis buvo priėmusi tam tikrą statusą gyvenime. Jie buvo valstiečiai, ar kad ir kas jie būtų buvę, tačiau toks buvo jų statusas gyvenime. Jie buvo patenkinti, sekdami jų visuomenei vadovavusiu valdžios elitu, ir buvo patenkinti, galėdami eiti į karą ir aukoti savo gyvybes, jų karaliui liepus jiems tai daryti. Jie buvo patenkinti gyvendami žemėse, kurias jiems paskyrė jų ponai, ir šitaip jie žiūrėjo į gyvenimą.

Kodėl jie tam pakluso? Todėl, kad nenorėjo būti nubudę ir nenorėjo priiminėti sąmoningų sprendimų. Todėl jie norėjo, kad koks nors ponas sprendimus priimtų už juos. O kas nuo to laiko įvyko visuomenėje? Pažvelkite į šiandieninę savo visuomenę – koks yra pagrindinis jos bruožas? Tai būtų galima apibūdinti vienu žodžiu – informacija. Dar niekada anksčiau rašytinėje istorijoje nebuvo prieinama tiek daug informacijos. Kodėl viduramžių žmonės nesukilo prieš savo ponus? Todėl, kad neturėjo informacijos, tačiau kodėl jie neturėjo informacijos? Todėl, kad jos nenorėjo, arba nenorėjo prisiimti atsakomybės šviestis ir atverti savo proto. Jie norėjo likti ten, kur jiems buvo patogu, net jeigu tas patogumas nebuvo visai patogus.

Tačiau jie vis dar jautėsi pakankamai patogiai jausdami, kad nieko daugiau su savo gyvenimu negali padaryti. Todėl jie pasitenkino tuo, kad gali verkšlenti ir dėl visko skųstis, užuot ėmęsi veiksmų, kad tai pakeistų. Ir būtent tai šiandien privalo pasikeisti. Jeigu norite būti pokyčių Vandenio amžiaus dalimi, liaukitės verkšlenti dėl visuomenėje egzistuojančių sąlygų ir pradėkite būti sprendimo dalimi, užuot buvę problemos dalimi. Liaukitės verkšlenti, manydami, kad nėra nieko, ką galėtumėte padaryti, ar kad kažkokie kiti žmonės privalo tai padaryti. Pradėkite save laikyti pokyčių dalimi – ir pažvelkite, ar negalite kažko padaryti.

Ką galite padaryti? Na, iš pradžių galite apsišviesti, galite pradėti dėti pastangas. Tame yra du aspektai, vėlgi, Alfa ir Omega. Alfa, žinoma, yra: kelkite savo pačių sąmonę, įveikite savo psichologinius apribojimus, išlaisvinkite savo vaizduotę. Bet tuomet taip pat apsišvieskite apie kažkurį savo visuomenės aspektą, kuris yra artimas jūsų širdžiai. Tapkite ekspertu. Išstudijuokite apie tai viską, ką įmanoma sužinoti. Nesakau, kad jums būtinai reikia įgyti formalų išsilavinimą ir kažkokį postą, tiesiog studijuokite informaciją, kuri jums yra taip gausiai prieinama. Išfiltruokite, kas nereikalinga, išrūšiuokite ją, tapkite ekspertais, idant žinotumėte, apie ką kalbate – ir tuomet pradėkite apie tai kalbėti. Pradėkite kalbėti, viešai kalbėti. Dar niekada nebuvo geresnių galimybių, per internetą, per įvairius forumus ir pokalbių kambarius, ir per tokią daugybę kitų jums prieinamų kelių. Pradėkite kalbėti, tačiau išmanykite, apie ką kalbate.

Demokratija yra didžiausią iššūkį kelianti valdymo forma

Privalote įveikti puolusią sąmonę, kuri teigia, jog tiktai elitas gali pasakyti kažką vertingo. Kas įvyko jūsų visuomenėje? Pažvelkite kelis šimtus metų į praeitį ir pamatysite, kad 99.9% žmonių valdė labai nedidelė žmonių grupelė. Kartais vos vienas žmogus ir keletas šį lyderį supusių žmonių, valdydavo visą šalį. O ką turite šiandien: demokratiją. Vėlgi, egzistuoja tendencija galvoti, kad valdžia turėtų valdyti, vyriausybė turėtų priiminėti sprendimus, tad žmonės Amerikoje ir kitose demokratijose pastoviai verkšlena ir skundžiasi savo valdžia. Bet juk tai yra jų valdžia.

Kur, mano mylimieji, galite man parodyti kontraktą, kuris sakytų, kad, kai turite demokratinę valdymo formą, vienintelis dalykas, kurį jums reikia padaryti, yra kas ketverius metus apsilankyti balsavimo kabinoje ir viename iš langelių padėti kryžiuką? Ir tuomet jau esate atlikę savo pareigą kaip demokratinės šalies pilietis. Ar turite tokį kontraktą? Nepažįstu nė vieno, kuris turėtų tokį kontraktą. Bet kodėl tuomet 99% žmonių demokratinėse šalyse elgiasi taip, tarsi jie turėtų tokį kontraktą?

Demokratija yra nepaprastai didelius reikalavimus kelianti valdymo forma, nes tai nėra valdymo forma, kurioje žmonės gali sau leisti smagiai snausti. Jeigu jie toliau snaus, jų demokratijos liausis būti demokratijomis, nes jas labai greitai užvaldys valdžios elitas. Tačiau atkreipkite dėmesį į esminį skirtumą. Demokratija vis dar tebėra demokratija, tai reiškia, kad žmonės turi daug geresnes galimybes susigrąžinti valdžią, nei turėjo būdami totalitarinės valdžios formos priespaudoje, kur tai dažnai pareikalaudavo kraujo praliejimo.

Yra tiek daug žmonių šiandieniniame pasaulyje, kurie pradeda nubusti faktui, jog kažkas yra ne taip su jų demokratija, kad egzistuoja slaptos jėgos, valdančios jų demokratiją, kad joje iš tiesų nėra skaidraus valdymo, kad jos valdymas nepriklauso nuo žmonių. Tai yra tiesa. Noriu pagirti šiuos žmones, kad jie yra pradiniuose etapuose, tačiau, kada jie pereis iš pradinių etapų į pažangesnes pakopas? Nes matote, pradiniuose etapuose suvokiate, kad kažkas yra ne taip, bet vis dar galvojate nieko dėl to negalintys padaryti. Ir todėl galite tik skųstis ir verkšlenti, tikėdamiesi kas kažkas kažkada ką nors dėl to padarys.

Na, leiskite man jūsų paprašyti truputį logiškai pasamprotauti. Tarkime, kad esate demokratinės šalies pilietis, ir staiga suvokėte, kad su jūsų valdžia ne viskas yra taip, kaip turėtų būti. Egzistuoja slapta konspiracija, nedidelis elitas, darantis machinacijas užkulisiuose, darantis nesąžiningus ir neskaidrius dalykus, neatitinkančius geriausių žmonių interesų. Pradedate tai suvokti – neneigiu, kad tai vyksta. Tačiau dabar, kai pradėjote šitai suvokti, kaip, jūsų manymu, visa tai galėtų pasikeisti?

Ar galvojate – savo prote, ar įsivaizduojate – kad vieną dieną atvyks kažkokia persona – didvyris ant balto žirgo, įjojantis į vieną iš tų senųjų miestelių Amerikos Vakaruose – išsitrauks savo ištikimąjį revolverį ir iššaudys visus blogiukus, ir tuomet visi gyvens ilgai ir laimingai? Ar šitai įsivaizduojate? Ar manote, kad Barakas Obama yra tas didvyris ant balto žirgo? O gal dar kažkas gali būti tuo didvyriu ant balto žirgo?

Ar suvokiate, kad negalėsite įveikti elitizmo problemos, įsivaizduodami, kad atsiras kitas elitas, kuris ateis ir nuvers blogąjį elitą? Ar tai būtų „gerasis“ elitas ar „blogasis“ elitas, tai vis dar tebėra elitas. Ir neįveiksite elitizmo, net jeigu „gerasis“ elitas valdys jūsų visuomenę. Elitizmą įveiksite tik tuomet, kai kritinė masė žmonių toje visuomenėje nubus ir nuspręs prisiimti atsakomybę už savo šalį, savo valdžią, savo gyvenimą ir savo likimą.

Kristus įrodė individualumo triumfą prieš struktūras

Tai yra pokyčiai, kurie vyko per praėjusius 2000 metų ir dar anksčiau, bet ypatingą postūmį jiems suteikė Kristaus atėjimas. Nes ką padarė Kristus? Jis įrodė aukščiausią individualumo potencialą – individualumo triumfą prieš puolusios sąmonės pastatytas struktūras. Dievo individualumo triumfą prieš mirties sąmonę, kuri neigia individualumą ir individualų kūrybiškumą. Tai yra pokyčiai, kurie vyko per šiuos praėjusius 2000 metų.

Norint, kad Vandenio amžius taptų Aukso Amžiumi, šie pokyčiai privalo būti stipriai akceleruoti. Ir jie bus akceleruoti tik tuomet, kai visi žmonės, kurie pradeda busti, suvoks, jog kažkas jų demokratijoje yra ne taip, kai nustos dėl to skųstis, nustos norėti, kad koks nors kitas elitas išlaisvintų juos nuo blogojo elito, ir suvoks kad tas vyras ant balto žirgo, ta moteris ant balto žirgo, kurie įjos į miestą ir padarys skirtumą, esate JŪS. Jūs esate tas žmogus, kuris privalo padaryti skirtumą, šviesdamasis, viešai kalbėdamas, prisiimdamas atsakomybę.

Ar matote, kaip jau anksčiau užsiminiau, kad puolusi sąmonė gali pasinaudoti net ir konspiracijos koncepcija ir konspiracijos teorijomis, kad priverstų jus jausti, kad tai ne paprasto žmogaus jėgoms kovoti prieš šią pasaulinę konspiraciją, šią slaptą bendruomenę, ir todėl nieko nedarote. Ar suvokiate, kad visų amžių bėgyje puolusi sąmonė visą laiką darė tą patį: ji paskleisdavo tam tikrą idėją – priklausomai nuo tame laikmetyje vyravusios nuotaikos – kad egzistuoja kažkokia labai galinga jūsų visuomenę valdanti jėga, ir todėl jūs, kaip individas, neturite jokios galimybės padaryti skirtumo, jūs negalite jai pasipriešinti. Bet argi Kristus nepademonstravo, kad individas iš tiesų gali pasipriešinti? Net ir elitui jį nužudžius, Kristus atneš jam teismą ir šitaip visuomenė padarys progresą.

Tačiau šiandieninėse demokratijose nėra būtina, kad išeitumėte į priekį kaip vienas individas ir būtumėte nužudyti – tai nebus reikalinga, jeigu daug žmonių išeis į priekį kartu. Nes jūs, žinoma, suvokiate, kad valdžios elitas gali nužudyti vieną arba keletą individų. Tačiau jie negali nužudyti dešimčių tūkstančių žmonių, kurie visi kartu garsiai prabyla. Ir tuomet jie atiduos savo valdžią – jie ją atiduos, nes suvoks, kad tik šitaip gali išlikti.

Pažvelkite net ir į romėnų imperatorius, labiausiai didybės manijos apsėstus lyderius, kokius tik kada nors buvote matę istorijoje. Jie manė, jog yra dievai Žemėje, tačiau kodėl romėnų imperatorius pastatė Koliziejų? Jį pastatė žmonių pramogai, tačiau tikrasis jo tikslas buvo nukreipti žmonių dėmesį. Ir ką gi jums tai rodo, mano mylimieji? Tai jums rodo, kad net ir Romos imperatoriai – save laikęs dievais Žemėje – bijojo savo žmonių. Nes jeigu būtų nubudęs pakankamas žmonių skaičius, jie žinojo, kad būtų praradę savo valdžią. Tai buvo tiesa prieš 2000 metų; tai yra tokia pati tiesa ir šiandien. Kad ir kokią slaptą konspiraciją įsivaizduotumėte bevaldančią šį pasaulį užkulisiuose, sakau jums: jie neturės galios pasipriešinti žmonėms – kai nubus pakankamai žmonių, nusprendusių prisiimti atsakomybę ir reikalauti, kad jų lyderiai būtų laikomi atsakingais už tai, ką daro.
Jeigu galėtumėte į tai pažvelgti iš mano perspektyvos, pamatytumėte, kad kupranugario kupra, Drakono sprandas jau buvo palaužtas. Visų valdžios elito grupių kontrolė šioje planetoje jau buvo palaužta. Žmonės to dar nesuvokė, tačiau reikia tik nedidelio sąmonės pokyčio, kad žmonės nubustų ir kartą ir visiems laikams sutraukytų valdžios elitų pančius, kad ir kokie galingi jie jums beatrodytų. Ir kaip akivaizdų pavyzdį, galima pažvelgti, kas vyksta katalikų bažnyčioje. Pažvelkite į žmones, kurie, po dešimtmečiais trukusios tylos, pagaliau pradeda garsiai kalbėti apie katalikų bažnyčios dvasininkijos piktnaudžiavimus. Viena iš labiausiai kada nors šioje Žemėje įsigalėjusių institucijų nebesugeba sustabdyti iš jų atsakomybės reikalaujančios bangos.

Ar matote, kas vyksta čionai užkulisiuose? Ar suvokiate, apie ką kalbėjome, kaip struktūra reikalauja užgniaužti individualumą? Tačiau struktūra taip pat siūlo kai ką tiems, kurie yra pasirengę atiduoti savo individualumą struktūrai. Ji jiems siūlo, kad jie galės pasislėpti už struktūros, kaip matėte katalikų dvasininkus, kurie prievartavo vaikus ir sugebėjo išlikti pasislėpę ištisus dešimtmečius. Jeigu šie dvasininkai vaikus būtų prievartavę sekuliarioje visuomenėje, jau prieš daugelį dešimtmečių būtų buvę pagauti ir pasodinti į kalėjimą. Tačiau jie sugebėjo ištisus dešimtmečius slėptis už struktūros. Tačiau tai, kad jiems tapo nebeįmanoma toliau slėptis, ir tai, kad šis skandalas paplis po visą pasaulį, rodo jums, kad įvyko pokytis.

Ir jeigu galėtumėte pamatyti, ką matau aš vidiniuose lygmenyse, pamatytumėte, kad net ir pati siaubingiausia konspiracija, kokią tik galėtumėte įsivaizduoti, neišgyvens Vandenio amžiaus sąmonėje. Šventoji Dvasia pūs ten, kur nori, Kristaus Kalavijas, kaip Gautama Buda sakė per Naujuosius metus, perskros šydus, kurie viena po kitos apnuogins valdžios elito struktūras. Ir jos negalės išlikti, kai nebeturės kur pasislėpti. Valdžios elitas tegali klestėti tamsoje, nes jie negali išgyventi, kai juos apšviečia Kristaus šviesa. O Kristaus šviesą ant jų šviečia tie, kurie ryžtasi kelti savo sąmonę ir išsako prašymus per mūsų invokacijas.

Pesimistai neatneš Aukso Amžiaus

Tad išaušo nauja diena. Jeigu nesugebate jausti mano džiaugsmo ir optimizmo, siūlau rimtai viską permąstyti. Nes ne pesimistai ir ne fatalistai statys Sen Žermeno Aukso Amžių. Jį statys optimistai, tie, kurie ryšis kvestionuoti savo proto dėžutes, ir kvestionuos kiekvieną idėją, varžančią Dievo kūrybiškumą, išreiškiamą per Dievo individualizacijas. Tai yra galutinis nuosprendis.

Aukso Amžių statys tie, kurie ryšis pripažinti, kad su Dievu viskas yra įmanoma – kai Dievo kūrybiškumas yra išreiškiamas per Dievo individualizacijas. Ir su šia gaida, mano mylimieji, kol kas sakau jums sudie. Tačiau nekantrauju su jumis kalbėti dar daug kartų per ateinančius metus. Turiu dar daug ką atskleisti apie Vandenio Aukso Amžių. Ir su nekantravimu, su didžiausiu džiaugsmu laukiu to momento, kai galėsiu atskleisti savo viziją tiems, kurie turi akis matyti.

Atverkite savo akis ir pamatysite Sen Žermeno viziją Vandenio Aukso Amžiui. Ak, kokia tai yra vizija, kokia tai yra vizija. Ją kūriau ne vien tik aš, ją kūrė visa pakylėtųjų mokytojų, dirbančių su Žemės planeta, dvasia. Ji prasideda Centrinėje Saulėje, persifiltruodama per kosmines būtybes, per arkangelus ir Elohimus, per pakylėtuosius mokytojus, užimančius įvairias tarnystes, per Pasaulio Viešpatį – Gautamą Budą, per kosminį Kristų – Maitrėją, per individualizuotą Kristų – Jėzų, per tą mylimiausią būtybę – Motiną Mariją. Ir tuomet per mano užimamą tarnystę, Vandenio Amžiaus Hierarcho tarnystę.

Mes visi esame viena. Nėra jokių padalijimų danguje, nėra jokių padalijimų pakylėtoje karalijoje. Nėra jokių atskirų atšakų, mano mylimieji, nes mes nesivaržome tarpusavyje. Mes visi esame viena, esame viena šioje vizijoje, nešdami Dievo karalystę į fizinį įsikūnijimą Žemėn. Ir tuomet pereisime į daugybę kitų planetų, kurios yra pasiruošusios būti pažadintos realybei, kad yra DAUGIAU. Būkite užsklęsti toje DAUGIAU Liepsnoje, toje liepsnoje, kuri niekada nestovi vietoje, nes ji visada yra DAUGIAU.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels