Moterų priespauda privalo baigtis – bažnyčioje ir namuose
TEMOS: Planas atskirti vyrus ir moteris – Vyrų ir moterų santykiai be reliatyvių vertybinių vertinimų – Pasirinkimas žeminti moteris – Mano santykiai su Šventu Juozapu – Būtinybė siekti aukštesnės seksualumo vizijos – Didesnis iššūkis yra būti santykiuose – Dangiškosios Motinos teismas celibatui
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2010 vasario 13 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas pasiuntiniui stovint aikštėje priešais Švento Petro Baziliką.
Mano mylimos širdys, jie ateina čia tūkstančiais. Jie ateina čia, daugelis jų, tyromis širdimis, tyru pasišventimu Jėzui, mano sūnui, ir man. Tačiau aš, Marija, privalau pasakyti – vardan tiesos ir išgijimo: „Jūs manęs negerbiate, jeigu ateinate čionai priėmę mąstymą, kuris yra Kristaus mąstymo, Kristaus proto antitezė, to proto, kuris mato visos gyvybės vienovę, vienovę tarp Kūrėjo ir jo kūrinijos“.
O kas yra Kūrėjo kūrinija? Argi Jėzus nesakė Apreiškimo Knygoje: „Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga?“ Tad argi tai nereiškia, kad vienas Kūrėjas pasidalino į du polius – plėtimosi ir traukimosi, vyrišką ir moterišką polius? Tad turi būti suprasta, tiesos labui, kad pirminis puolusių angelų iškraipymas – pirminis puolusių angelų planas sukurti žemyn traukiantį sūkurį Žemėje – būtent ir buvo iškreipti pirminį kūrimo aktą protuose tų, kurie buvo atviri atskirties ir dualizmo melui.
Planas atskirti vyrus ir moteris
Kai Kūrėjas pasidalino į du polius, šie poliai nebuvo priešingybės. Jie vienas kito nepanaikina, jie vienas kitą papildo, jie sukuria naują visumą, iš kurios yra sukuriama nauja gyvybė. Tokia yra realybė. Tokia yra realybė, kurią turi žinoti visi, kurie teigia gerbiantys Jėzų ir mane. Nes negalite gerbti manęs ir mano užimamos tarnystės, Dangiškosios Motinos Žemei tarnystės, jeigu negerbiate vyro ir moters sąjungos. Ne tos seksualinės sąjungos, kaip ji paprastai yra suprantama, turinčios fizinio dauginimosi tikslą ir troškimą patenkinti žemus, juslinius troškimus, bet aukštesnės sąjungos, kurioje vyriškumas ir moteriškumas, vyras ir moteris susijungia ir transcenduoja sąmonę, kad jie yra priešingybės, kad jie yra priešpriešoje vienas kitam, kad vienas jų turi būti pažemintas, o kitas turi būti namų galva.
Tai yra pirminius Dievo polius skaldanti sąmonė, sukurta puolusių angelų ir puolusios sąmonės. Nes jie žinojo – jie žinojo, – jog, kadangi vyrų ir moterų pasidalijimas į skirtingas lytis yra neišvengiamas Žemėje, jie gali įvaryti netiesos pleištą, kuris padalintų lytis, sukurtų įtarumą, priešiškumą ir priešpriešą tarp jų, ir tuomet Žemei būtų labai mažai galimybių pakilti į tokią aukštą sąmonės būseną, kurioje jie patys nebegalėtų daugiau čionai įsikūnyti.
Jų planas ir pagrindinis tikslas iš tiesų buvo atskirti vyrus ir moteris, idant jie negalėtų pasiekti tos vienybės, kuri transcenduoja seksualumą ir dauginimąsi, transcenduoja tradicinius vaidmenis, kuriuose vyras yra namų galva, o moteris jam paklūsta; kad jie negalėtų atrasti aukštesnės vienybės – apsijungimo visiškoje lygybėje. Kurioje jie būtų transcendavę vertybinius vertinimus, reliatyvią skalę su dviem kraštutinumais, egzistuojančiais vienas kito priešpriešoje, ir jie taip pat neapsistotų viename kuriame nors taške šalia skalės centro, sudarydami tarpusavio kompromisą, kuris nėra tikra pusiausvyra.
Vyrų ir moterų santykiai be reliatyvių vertybinių vertinimų
Realybė, kurios jus mėginome išmokyti, yra tokia, kad viskas dualistinėje skalėje yra už Kristaus proto vienovės ribų. Ir todėl, esmė čia nėra išaukštinti vieną skalės pusę ar pažeminti kitą. Esmė čia yra transcenduoti skalę, kuomet sukurtumėte tokį stiprų aukštyn keliantį magnetinį sūkurį, kad patrauktumėte aukštyn visos žmonijos sąmonę.
Negalite pakelti vienos gyvybės dalies, siekdami pažeminti kitą, ir tuo pat metu išlikti Kristaus prote. Negalite trokšti būti teisiais tarp žmonių, įrodinėdami kitų žmonių neteisumą, arba teisdami juos pagal kažkokį standartą, kurį susikūrėte arba priėmėte, tuo pat metu išlikdami Kristaus proto vienovėje, kuris tesiekia kelti aukštyn visą gyvybę. „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami“ iš tiesų reiškia: „Transcenduokite dualistinę skalę, idant neteistumėte savęs per tą dualistinę sąmonę, nuėję nuo gyvenimo scenos“.
Ir iš tiesų, kai žvelgiate į šią milžinišką baziliką, tariamai pastatytą Kristaus garbei, matote, kad ji visa yra dualistinės sąmonės išraiška, troškimo išaukštinti vieną gyvybės dalį ir pavaizduoti ją pranašesne už visas kitas. Tai prasidėjo labai seniai, po pirminio nuopolio Rojaus Sode, kuomet atsirado tokių – net ir Sode – kurie nenorėjo klausyti Maitrėjos ir transcenduoti tos sąmonės būsenos, transcenduoti dualistinės skalės. Nes jie troško būti geresniais už kitus misterijų mokykloje, norėjo būti pažangesniais mokiniais, norėjo, kad jiems būtų duotos ypatingos iniciacijos ir ypatingos privilegijos, ar netgi, kad jie būtų padaryti naujų mokinių, dar nepasiekusių tam tikro lygmens, vadais, – ar bent jie taip galvojo, tie, kurie mėgsta teisti kitus pagal savo susikurtą arba iš pačių puolusių angelų perimtą standartą.
Pasirinkimas žeminti moteris
Šią tendenciją skaldyti, remiantis žmonių sukurtu, reliatyviu standartu, galima matyti įvairiose šioje Žemėje egzistuojančiose kultūrose ir religijose. Kaip matėte tai ir Rojaus Sode, kur tai iš tiesų buvo uždraustasis vaisius, uždraustasis vaisius todėl, kad, kai paragaujate tos dualistinės sąmonės ir įstringate dualistinio suvokimo sukurtoje proto būsenoje – negalite matyti už šio suvokimo. Negalite matyti, kad su šiuo suvokimo kažkas yra ne taip, negalite matyti būtinybės jį transcenduoti, nes viskas atrodo taip tobulai logiška ir racionalu, pagal dualistinį filtrą, per kurį į viską žvelgiate.
Esate apakinti, tačiau nežinote, kad esate apakinti – galvojate matantys aukščiausią tiesą. Tad matote tai Biblijoje Kaino ir Abelio istorijoje, matote tai tarp Izraelio genčių, matote tai egiptiečiuose, žyduose, ir matėte tai net ir tarp paties Jėzaus mokinių, kurie norėjo varžytis, kuris iš jų bus pats svarbiausias, Jėzui juos palikus. Ir todėl, leisdamiesi į visus tuos ginčus, jie pademonstravo nesupratę, nesusiderinę su Kristaus sąmone, kurią Jėzus jiems tiek daug kartų demonstravo, ir kurią jis jiems pademonstravo vėliau, leisdamasis nukryžiuojamas tos dualistinio teisimo sąmonės.
Ar suvokiate, kaip puolę angelai pasirinko? Jie pasirinko, jog, kadangi moterys fiziškai nėra stipresnės iš dviejų lyčių, nėra tikėtina, kad būtent jos eitų kariauti, ir todėl jie pasirinko pažeminti moteris kaip silpnesnę lytį. Ir ne tik silpnesnę lytį, bet jie taip pat ant jų užkrovė šią naštą, kad būtent jos suvalgė uždraustąjį vaisių, kad Ieva nusidėjo, ir todėl Ieva yra atsakinga už visos žmonijos nuopolį.
Tai yra toks subtilus iškraipymas, turintis tiek daug pasekmių, ir tai yra tokia subtili sąmonės būsena, kad ji persmelkia visą santykių tarp dviejų lyčių esmę, nuo pačios senovės iki šiuolaikinių laikų. Tačiau, kaip pats Jėzus sakė Bazilikoje, aš dabar sakau priešais Baziliką. Ši priešiškumo ir varžymosi sąmonė, kaltės ir kaltinimų sąmonė tarp vyrų ir moterų, privalo būti transcenduota Vandenio amžiuje, jeigu norime, kad Vandenio Amžius taptų Sen Žermeno Aukso Amžiumi.
Mano santykiai su Šventu Juozapu
Ar tai sutapimas, kad Sen Žermenas buvo Juozapu įsikūnijusi būtybė, ir aš kartu su Juozapu buvome Gyvojo Kristaus Jėzuje tėvai? Ne, tai nebuvo sutapimas, nes būtent per šį patyrimą buvo padėtas pamatas, padėjęs Sen Žermenui transcenduoti šiuos tradicinius susiskaldymus – ir šis susiskaldymas nėra tik tarp vyrų ir moterų, tai taip pat yra susiskaldymas tarp vyriško ir moteriško aspekto kiekviename žmoguje, kiekvienoje sieloje, kiekviename gyvybės sraute. Patyręs buvimą su manimi, Sen Žermenas buvo pakylėtas aukštyn ir atvestas į kelią, kuriuo eidamas pasiekė savo pakylėjimą – ir todėl dabar yra tapęs Vandenio amžiaus hierarchu. Tuo laiku, prieš 2000 metų, aš iš tiesų buvau netoli savo pakylėjimo. Sen Žermenas buvo toliau nuo jo, ir todėl jį pakėlė aukštyn ir atnešė į pusiausvyrą mūsų fiziniai ir dvasiniai santykiai.
Mano mylimieji, jau anksčiau sakiau, kad Jėzus nebuvo pradėtas pagal standartinį katalikų nekalto prasidėjimo apibrėžimą, tačiau čia egzistuoja gilesnis supratimas, tai yra, kad Sen Žermenas, Šventasis Juozapas, ir aš iš tiesų susiliejome fizinėje sąjungoje. Ir todėl kūdikis buvo pradėtas fiziniu būdu, tačiau mes į šį artumą buvome atvesti Šventosios Dvasios. Tačiau gilesnis supratimas čia yra toks, kad, kai susijungėme fizinėje sąjungoje, transcendavome visą dualizmo sąmonę. Ir būtent dėl to, iš dvasinės perspektyvos, iš tiesų galime sakyti, kad Jėzus buvo nekaltai pradėtas. Nes jis nebuvo pradėtas tradiciniu būdu, kuomet vyras ir moteris sueina kartu, abu būdami įstrigę dualistinėje sąmonėje. Ir todėl jų sąjunga yra fizinio lygmens, ir negali būti transcenduota į tą aukštesnį lygmenį, kuriame jie nebesimyli tradicine prasme, kaip dauguma žmonių tai supranta. Bet jie susilieja sąjungoje, kuri yra tokia tyra, kuri yra tokiame nepalyginamai aukštesniame būvyje, kad dauguma žmonių savo santykiuose nėra patyrę nieko panašaus.
Tai sakau ne tam, kad sukurčiau dar vieną vertybinį vertinimą, nes tie, kurie gali materializuoti šią aukštesnę sąjungą, yra tie, kurie gali transcenduoti visus vertybinius vertinimus. Visi tie, kurie negali arba nenori transcenduoti, toliau turės įprastinius santykius. Tačiau realybė yra tokia, kad šiame Vandenio amžiuje, šioje Vandenio amžiaus aušroje, reikia, kad daug vyrų ir moterų apsijungtų santykiuose, kurie nebūtų grįsti tradiciniais troškimais – tradiciniais „kūniškais geismais“, ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti – bet transcenduotų šiuos žmogiškus troškimus. Ir todėl jie apsijungtų tyrume, tyroje vienybėje, kurios neįmanoma sulyginti su įprastine vyrų ir moterų sąjunga, kuri yra tokia dažna šiandieninėje visuomenėje, ir kuri, iš tiesų, yra įkūnyta daugumoje jūsų matomų iškrypimų, ar tai būtų pornografija ar iškreiptos seksualumo formos.
Būtinybė siekti aukštesnės seksualumo vizijos
Žinoma, yra visiškai suprantama, kad dvasingi žmonės amžių bėgyje pažvelgdavo į kai kuriuos iškrypimus, arba žemiausius žmogiško seksualumo aspektus ir padarydavo išvadą, kad tai negali būti suderinama su dvasiniu keliu arba dvasiniu gyvenimo būdu. Tačiau tai nereiškia, kad turite peršokti į priešingą kraštutinumą ir sakyti, kad vienintelė alternatyva žemiausiais geismais grįstam seksualumui yra visiškas jokio seksualumo nebuvimas. Tačiau, kaip sakė pats Jėzus, kaip gali atsirasti pusiausvyra, kaip galite atstatyti pusiausvyrą, jeigu šokinėjate iš vieno kraštutinumo į kitą?
Tad aš taip pat atkartoju tai, ką jau sakė Jėzus. Celibatas nėra Dievo išleistas įsakas. Tai ne Dievo ir ne Šventosios Dvasios įkvėpimu katalikų bažnyčią institucionalizavo celibatą. Tai buvo padaryta dėl to, kad katalikų bažnyčia nuo pat savo sukūrimo buvo grįsta puolusia sąmone, Petro sąmone, troškimu kontroliuoti, troškimu išaukštinti struktūrą Žemėje, kuri būtų tokia didelė, kuri nustatytų tokį standartą Žemėje, kad galėtumėte sukurti iliuziją – ir žmonės patikėtų šia iliuzija, – jog ši struktūra jums leis patekti į dangų.
Nes kaip gi Dievas galėtų jus atstumti, kaip Dievas galėtų atstumti tai, ką žmonės taip didžiai gerbia? Tačiau sakau jums: ką Jėzus pasakė velniui, kai šis mėgino jį gundyti? „Kokia nauda žmogui laimėti visą pasaulį, bet prarasti savo sielą?“ Arba kokia nauda bažnyčiai įgyti visą pasaulį ir paversti savo nariais viso pasaulio žmones, bet prarasti pirminę Kristaus sielą? Ir todėl jie nieko neturi tik tuščią kiautą, tik tuščią kiautą, mano mylimieji.
Didesnis iššūkis yra būti santykiuose
Žinoma, galite žiūrėti į šį monumentą ir žavėtis tam tikra menine išraiška, galite žavėtis jo dydžiu. Tačiau sakau jums, mums, pakylėtiesiems mokytojams, didžiausias grožis yra žmonių širdyse – vyrų ir moterų širdyse, ypač kai jie susirenka drauge ir transcenduoja tuos senuosius šablonus, tą susiskaldymą tarp vyro ir moters, tarp vyro ir žmonos. Būtent to mes siekiame Vandenio amžiuje. Yra būtina, kad dvasingi žmonės šioje Žemėje pilnai ir galutinai transcenduotų sąmonę, kuri slepiasi už bažnytinio celibato, už celibato dvasiniuose judėjimuose, ir netgi transcenduotų sąmonę, kuri nori sustabdyti, išjungti gyvybės jėgą, gyvybinės jėgos tekėjimą tiek per vyrus, tiek per moteris. Visų pirma, kaltindama moteris dėl nuopolio, bet taip pat įtikindama vyrus, kad jie privalo, norėdami išsaugoti tyrumą – laikytis nuo moterų per atstumą, saugotis fizinių santykių.
Ir iššūkis čia iš tiesų nėra saugotis fizinių santykių – tai yra lengviausia išeitis. Iššūkis yra užmegzti fizinius santykius, kaip tą padarėme aš su Juozapu, ir tuomet transcenduoti fizinius fizinių santykių aspektus, sudvasinant kiekvieną jų aspektą. Tai yra daug didesnis iššūkis nei likti celibate. Iš esmės kiekvienas, turintis stiprią valią, gali laikytis celibato. Tačiau kokia prasmė turėti valią, jeigu jos neatsveria meilė ir išmintis, ir nėra pusiausvyros trilypėje liepsnoje? Matote daug žmonių dvasiniuose judėjimuose, net ir tokiose organizacijose kaip katalikų bažnyčia, kurie turi išvystę šią valią per daugelį gyvenimų, ir mėlyna trilypės liepsnos klostė yra labai išplėsta, ir jie atrodo viską kontroliuojantys – ar bent jau jie taip galvoja.
Tačiau realybė yra tokia, kad jiems trūksta meilės, arba trūksta išminties, arba trūksta jų abiejų. Tačiau daugelis tų, kurie turi didelę išmintį, tai pat praleido daug gyvenimų studijuodami dvasinius mokymus, tad jie yra įgiję bent jau išorinę išmintį. Ir jie naudojasi šia išmintimi įrodinėdami savo tiesą labai įtikinamu intelektualiniu būdu. Tačiau, vėlgi, jie neturi meilės, neturi geraširdiškumo. Nes jeigu kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, būčiau niekas.
Tad matote, tegul šiam melui būna mestas iššūkis, tegul būna mestas iššūkis idėjai, kad celibatas yra vienintelis kelias į dvasinį augimą ar kad tai yra greičiausias kelias į dvasinį augimą. Greičiausias kelias į dvasinį augimą yra subalansuoti vyrišką ir moterišką savo esybės polius. Ir greičiausias būdas tai padaryti yra užmegzti santykius su priešingos lyties asmeniu, kuomet būtumėte priversti pažvelgti į šiuos dalykus savyje ir savo santykiuose.
Tačiau, žinoma, tai nereiškia, jog sakau, kad kiekvienas dvasingas žmogus turėtų stačia galva nerti į santykius po santykių; pirmiausia turėtumėte dirbti su savimi, siekdami didesnės pusiausvyros ir neprisirišimo savyje. Idant prisitrauktumėte partnerį, su kuriuo neturėtumėte didelės karmos, bet turėtumėte su juo didelį potencialą – galėtume tai netgi pavadinti pozityvia karma – įkūnyti tą pusiausvyrą. Ar netgi, jeigu tai būtų būtina, turėtumėte susiderinimą įeiti į vienus karminius santykius ar į daugiau šių santykių, kad greičiau juos išrištumėte ir galėtumėte judėti toliau į ne tokius stiprius karminius santykius, kurie galėtų jus atvesti į šią pusiausvyrą.
Dangiškosios Motinos teismas celibatui
Mano mylimieji, visada egzistuoja būtinybė subtiliam įžvalgumui visuose santykiuose. Ir, vėlgi, nenoriu, kad pultumėte į kurį nors iš dviejų kraštutinumų, ir taip pat nenoriu, kad rinktumėtės kompromisą tarp jų. Kviečiu jus transcenduoti dualistinę skalę ir virš jos pakilti, idant pamatytumėte aukštesnę realybę, aukštesnę Kristaus tiesos realybę, kuri yra aukščiau už dualistinius kraštutinumus arba kompromisą tarp jų – ir todėl gali jums suteikti išgijimą. Nes argi įmanomas išgijimas be tiesos? Ne, nes kaip galėtumėte iš dualistinės sąmonės sukurtus disbalansus išgydyti per dualistinę sąmonę?
Tai neįmanoma – jie gali būti išgydyti tik tuomet, kai, visų pirma, turite tą pasišventimą siekti tiesos, vienos, nepadalintos, nedalomos Kristaus tiesos, transcenduojančios dualistinius kraštutinumus. Tad aš, Marija, pakeliu savo dešinę ranką – atsisukusi veidu į šią Švento Petro baziliką – ir skelbiu Dangiškosios Motinos teismą celibatui katalikų bažnyčioje ir už jos slypinčiai sąmonei. Skelbiu Dangiškosios Motinos teismą moterų žeminimui katalikų bažnyčioje ir už jos slypinčiai sąmonei. Skelbiu Dangiškosios Motinos teismą atsisakymui leisti moterims užimti postus bažnyčioje ir už jos slypinčiai sąmonei.
Reikalauju, kad šis mąstymas būtų apnuogintas, ir reikalauju, kad jis būtų sudaužytas. Nes aš esu Dangiškosios Motinos atstovė Žemei ir todėl sakau: „Tai taip pat baigsis, Žuvų amžiaus pabaigoje. Atsiras naujas sąmoningumas, naujas reikalavimas, kad katalikų bažnyčia turi pasikeisti arba mirti, kad moterims turėtų būti leidžiama užimti bet kokius postus bažnyčioje – tarp jų ir popiežiaus – ir kad visa vyriško pranašumo ir moteriško menkumo sąmonė būtų ištremta iš šio Vatikano ir visos katalikų bažnyčios sferos visame pasaulyje.“
[Skamba bažnyčios varpai]. Ir su šiuo varpo skambesiu, aš skambinu varpą dvasinėje karalijoje, varpą, kuris kviečia vyrus ir moteris pakelti savo žvilgsnį nuo žemiškų santykių ir įsiklausyti į tą senovinį garsą, kuris jiems gali suteikti pusiausvyrą tarp Alfos ir Omegos, į tą senovinį gaudesį, kuris yra kosminis gausmas. Nes tai buvo pirminis garsas, begarsis garsas, egzistavęs dar prieš dviejų poliariškumų iškreipimą. Tai yra tobulos pusiausvyros garsas, balansuojanti dermė tarp Alfos ir Omegos.
Ir todėl sakau: „Tegul šis šviesos perdavimas būna užsklęstas!“ Nes mūsų dviem pasiuntiniams bevaikštant keletą valandų po šiuos Vatikano sodus, per juos ir jų čakras perdavėme absoliučią Tyrumo Šviesos Dievo Pergalę. Tyrumo Pergalė akceleruos visus tuos, kurie to nori, į Dangiškosios Motinos tyrumą, ir todėl nuteis – jų pačių pasirinkimu – tuos, kurie nenori kilti aukštyn į tyrumą.
Aukštyn į tyrumą. Aukštyn į tyrumą. Aukštyn į tyrumą. Aukštyn į tyrumą. Tad aš esu Dangiškoji Motina. Aš kylu aukštyn į tyrumą, aš esu kilimo aukštyn į tyrumą procesas. Juo aš esu, kaip viršuje, taip ir apačioje. Nes aš esu visa, kas apačioje, ir esu viena su visa, kas viršuje – Tyrume.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com