Įveikite savo dramas, pereidami iš reagavimo į veikimą
TEMOS: Visada galite pakeisti savo reakciją – Dvasinio kelio pradžia – Iniciatyvos susigrąžinimas – Kristiškumas ir Budiškumas – Veikimas ir reagavimas – Grynosios sąmonės išsaugojimas – Kaip žmonės įstringa savo suvokime – Kas yra tyras suvokimas? – Už visų dramų slypintis melas – Iš Rytų į Vakarus pralekiančio žaibo minčių vaizdinys
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2009 gruodžio 31 d. per Kim Michaels.
Buda AŠ ESU. Gautama AŠ ESU, ir AŠ ESU nubudęs. Ateinu jums pasakyti, kad ir jūs verčiau jau nubuskite, jeigu norite išlaikyti šių 2010 metų iniciacijas, kurie, kaip paaiškinau praėjusiais metais per Naujuosius Metus, bus Sūnaus Metai. Tai bus metai, per kuriuos žmonija privalės susidurti su Sūnaus iniciacijomis – Kristaus Sąmone, ir todėl susidurs su iniciacija įgyti šią Kristaus Sąmonę, idant galėtų atskirti tai, kas tikra, nuo to, kas netikra.
Atkreipkite dėmesį, jog nesakau, kas teisinga ir klaidinga, nes teisingumas ir klaidingumas yra žodžiai, kuriais žmonija taip ilgai naudojosi dualizmo karalijoje egzistuojantiems dalykams pavadinti. O šiais ateinančiais metais žmonėms, žinoma, reikia pakilti virš dualizmo ir išmokti atskirti, visų pirma, kad egzistuoja kažkas daugiau už dualizmą, kad egzistuoja sąmonės lygmuo, kuris yra tikras – ir jis nėra karalijoje, kurioje visada egzistuoja du vienas kitam besipriešinantys poliai.
Ir todėl, ši non-dualizmo sąmonė neturi jokios priešingybės, nes Dievas neturi priešingybės, Buda neturi priešingybės. Nėra tokio dalyko kaip anti-Dievas, nors, žinoma, galite sugalvoti tokį žodį. Ir taip pat nėra anti-Budos, nors galite sugalvoti tokį žodį. Nes matote, tai, kas nėra Buda, tiesiog nėra Buda. Tai, kas nėra Dievas, nėra Dievas; tai reiškia, jog tai yra atskirta nuo Dievo, atskirta nuo Budos. Tačiau, jeigu Dievas yra visur, ir jeigu viskas yra Budos Prigimties, kaip gi kas nors galėtų būti iš tiesų atskirta nuo Budos? Ir kaip gi kas nors galėtų būti iš tiesų atskirta nuo Dievo?
Tai, žinoma, negali įvykti realybėje, tai tegali įvykti dualizmo karalijoje, kurioje galite apibrėžti du priešingus polius ir sakyti, kad Dievas yra vienas polius, o velnias – arba anti-Dievas, ar kad ir kaip norėtumėte tai pavadinti, net ir pati materija – yra kitas polius, ir todėl jis yra priešingas Dievui, atskirtas nuo Dievo. Tačiau ši iliuzija, žinoma, negali egzistuoti savaimiškai. Ji tegali egzistuoti protuose tų, kurie nusprendė įžengti į dualizmo karaliją. O kodėl gyvybės srautai nusprendžia įžengti į šią karaliją?
Visada galite pakeisti savo reakciją
Na, kaip Jėzus, Didysis Dieviškasis Vedlys, Astrėja ir Serapis Bėjus neseniai labai plačiai paaiškino, jie tai daro, nes nenori prisiimti atsakomybės už save. O ką reiškia prisiimti atsakomybę už save? Na, tai tiesiog reiškia, kad esate pasiryžę suvokti ir sąmoningai pripažinti vieną tiesą, kuri yra jūsų progreso dvasiniame kelyje pamatas, jūsų įžengimo į pakylėjimo spiralę pamatas. Ši viena tiesa leidžia pakylėtiesiems mokytojams dirbti su jumis individualiai. Užuot jums pasilikus skaudžių smūgių mokykloje ar išorinių mokymų, išorinių organizacijų ir išorinių guru mokykloje, kurioje galite rasti tikrą guru arba galite jo ir nerasti, tačiau bet kuriuo atveju prisitrauksite prie savęs tokį guru ir mokymą, kuris rezonuos su jūsų dabartiniu sąmonės lygiu.
Nes matote, kai nesate prisiėmę atsakomybės už save, neturite noro kvestionuoti savo dabartinio sąmonės lygmens, savo dabartinio suvokimo. Ir todėl, kaip galėsite prisitraukti guru, kuris būtų aukščiau už tą sąmonės lygį? Tai tiesiog neįmanoma. Tai yra viena iš tų akivaizdžių tiesų, kuri turėtų būti akivaizdi, tačiau nėra akivaizdi tiems, kurie nėra prisiėmę atsakomybės ir todėl į viską žvelgia su užterštu suvokimu.
Tad koks tuomet yra šis vienas neišvengiamas suvokimas, kurį turite suvokti, kad galėtumėte tapti asmeniniu pakylėtųjų mokytojų mokiniu? Na, tai yra, kad viskas formų pasaulyje yra sąmonės išraiška, sąmonės kūrinys. Nėra nieko – dar kartą kartoju – nėra nieko formų pasaulyje, ar tai dvasinėje karalijoje, ar materialioje visatoje, kas turėtų nepriklausomą arba objektyvų egzistavimą. Visi egzistuojantys dalykai į egzistavimą buvo atnešti savimonę turinčio bendrakūrėjo, kuris pirmiausia vizualizavo proto įvaizdį, o tuomet pasinaudojo savo bendrakūrybiniais gebėjimais, kad įspaustų šį įvaizdį ant Materijos šviesos, kuri tuomet prisiėmė to įvaizdžio pavidalą.
Nėra jokio kito būdo kurti. Pats Kūrėjas kuria šiuo būdu, ir tuo pačiu būdu visais amžiais kūrė visi bendrakūrėjai – šioje sferoje, ankstesnėse sferose, nuo paties pirmojo kūrimo akto. Nėra jokio kito būdo kurti. Ir todėl, dvasinis kelias prasideda tuomet, kai pasiekiate tašką, kuriame ryžtatės kvestionuoti suvokimą, kad tai, ką matote materialiame pasaulyje, yra tikra – kad tai turi savaimišką egzistavimą, tai reiškia, jog tai egzistuoja nepriklausomai nuo sąmonės. Ir todėl tai yra pastovu arba nepakeičiama, arba kad tai gali keistis tik labai lėtai, veikiant kažkokiam jums nepavaldžiam procesui; ar tai Dievui, ar angelams danguje, ar gamtos dėsniams, ar evoliucijos procesui, ar dar kažkokiam žmonių išgalvotam mitui, sukurtam paaiškinti, ką jie mato aplink save. Kuomet jie mato, kad egzistuoja pastovumo regimybė, bet kartu ir akivaizdi kaitos regimybė.
Ir vis dėlto, savo nenorėjime prisiimti atsakomybės už save, jie privalo projektuoti, kad dalykai turi amžinumą, kad jie yra nepriklausomai egzistuojantys. Ir todėl jie taip pat privalo projektuoti, kad pokyčiai, kurių jie negali paneigti, vyksta dėl kažkokio jų išorėje vykstančio proceso, kurio jie negali kontroliuoti. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja kažkas jūsų pasaulyje – jūsų asmeniniame pasaulyje – ko absoliučiai negalite kontroliuoti? Na, taip, egzistuoja – jūsų dabartiniame sąmonės lygmenyje. Tačiau, jeigu ryšitės transcenduoti savo dabartinį sąmonės lygį, jeigu ryšitės transcenduoti savo dabartinį suvokimą, jeigu ryšitės transcenduoti savo dabartinę proto dėžutę; tuomet jūsų pasaulyje neliks absoliučiai nieko, ko negalėtumėte akceleruoti į aukštesnį lygį, savo pasiryžimu akceleruoti savo sąmonę.
Nes galite pažvelgti į jus supantį pasaulį, galite pažvelgti į savo asmenines aplinkybes, ir galite matyti, kad šiuo metu jūsų gyvenime yra daug veiksnių, kuriems, atrodytų, negalite daryti jokios įtakos ir negalite pakeisti, kadangi jie yra pavaldūs natūraliems dėsniams, kurių, regis, negalite pakeisti. Arba jie priklauso nuo kitų žmonių ir jų laisvos valios pasirinkimų. Bet matote, jūs vis tiek turite galią kažką pakeisti. Turite galią pakeisti savo reakciją į tas išorines aplinkybes ir į kitų žmonių elgesį.
Dvasinio kelio pradžia
Ir kai pradedate nuo ten, kur esate, tardami: „Kaip galiu akceleruoti savo reakciją, idant tam tikros aplinkybės arba kitų žmonių pasakyti žodžiai arba padaryti veiksmai neiššauktų manyje negatyvios reakcijos? Kaip galėčiau akceleruoti virš savo senųjų reakcinių šablonų? Kaip galėčiau išeiti iš šios reakcinės sąmonės režimo?“ Kai pradedate uždavinėti šiuos klausimus, štai tuomet galite pradėti kelionę dvasiniu keliu.
Ir iš pradžių, gali atrodyti, tarsi keičiate savo reakciją į išorines aplinkybes arba į kitus žmones, tačiau galiu jus užtikrinti, kad mes, pakylėtieji mokytojai – patys perėję šį procesą, per kurį savo kelią pradėjome būdami labai dualistinėje sąmonės būsenoje, ir tuomet akceleravome save į Pakylėjimo Spiralę – mes įrodėme, įrodėme vėl ir vėl, kad, kai akceleruojate savo reakciją, pasiekiate tašką, kuriame nebesusiduriate su tam tikromis aplinkybėmis arba tam tikros rūšies žmonėmis. Ir, mano mylimieji, negi tai yra taip sunku suprasti, kai turite visus tuos daugybę mūsų jums perduotų mokymų apie tai, kad visata yra veidrodis, atspindintis jums atgal tai, ką išsiunčiate?
Jeigu siunčiate, kad jus visada kažkas nekaltai apkaltina, ką visata pagalvos, žvelgdama į jūsų prote saugomą įvaizdį? Na, ji pagalvos, kad norite patirti situaciją, kurioje kiti jus kaltintų. Ir ji jums paklus ir pasiųs jums tokius žmones. Ir tuomet galite pasinerti į tą įsisenėjusį sūkurį, kuriame siekiate apsiginti nuo jų kaltinimų arba siekiate juos paneigti, arba siekiate pateisinti save, ar netgi siekiate pakeisti jų nuomonę – bet jūs vis tiek reaguojate.
Ir ar suvokiate, kad tai, į ką jūs reaguojate, nėra išorinė aplinkybė, egzistuojanti nepriklausomai nuo jūsų pačių sąmonės būsenos? Jūs reaguojate į reakciją iš kosminio veidrodžio, reaguojate į savo pačių siunčiamus įvaizdžius. Žinote apie priežasties ir pasekmės dėsnį, kuris taip pat dar yra vadinamas veiksmo ir atoveiksmio dėsniu. Tad žinote, kad atoveiksmis ateina po veiksmo. Ir visgi, kai nesate prisiėmę atsakomybės už save, nematote, kad įvykių grandinė prasidėjo nuo iš jūsų išėjusio veiksmo, nuo proto įvaizdžių, kuriems leidote egzistuoti savo identiteto kūne. Ir kuriuos tuomet projektuojate į kosminį veidrodį, o jums tiesiog grįžta atoveiksmis į jūsų pačių veiksmą.
Kai to nepripažįstate, žvelgiate tik į tai, kas vyksta jūsų išorėje, galvodami, kad kitų žmonių elgesys su jumis yra jų veiksmas. Ir dabar galvojate, kad jų veiksmai verčia jus reaguoti kažkokiu būdu, dažnai galvodami, kad jie verčia jus reaguoti tam tikru būdu, pagal jūsų asmeninį momentumą, kuris gali būti toks, kad imate gintis arba puolate kitus taip pat kažkuo kaltinti. Ir galvojate, jog, kadangi negalite pakeisti jų veiksmų, jums neįmanoma transcenduoti situacijos. Bet ar suvokiate, kad priežastis, dėl kurios jaučiatės bejėgiais pakeisti situaciją, yra ta, kad supainiojote veiksmą ir atoveiksmį? Galvojate, kad jūsų reakcija yra į jų veiksmą, tačiau realybė čia yra tokia – realybė, kuri atskiria tuos, kurie yra tikrieji pakylėtųjų mokytojų mokiniai, nuo tų, kurie nėra, nors gali teigti esantys arba gali būti tvirtai įsitikinę esantys – yra, tiesą sakant, šis vienintelis suvokimas, kad, kai prisiimate pilną atsakomybę už save, NIEKADA į nieką nebereaguojate!
Kai prisiimate pilną atsakomybę už savo proto būseną, matote, kad Dievas jums suteikė laisvą valią. Ir kad ir kas jums Žemėje benutiktų, turite laisvę pasirinkti, kas vyksta jūsų prote – kad ir kas bevyktų už jūsų proto ir fizinio kūno ribų. Ir todėl, kai prisiimate atsakomybę už save, suvokiate, kad jums nėra absoliučiai jokios būtinybės į kažką reaguoti. Nėra jokio natūralaus dėsnio, kuris verstų jus reaguoti į aplinkybes, su kuriomis susiduriate materialioje visatoje. Nes turite potencialą akceleruotis į aukštesnę sąmonės būseną, kurioje nereaguojate, o veikiate. Nes, kad ir kas benutiktų išorėje, renkatės savo sąmonės būseną. Ir renkatės savo veiksmus pagal savo sąmonės būseną, o NE pagal kitų žmonių sąmonę. Ir būtent dėl to niekada nebūsite apriboti kitų žmonių sąmonės būsenos ir jų laisvos valios pasirinkimų, nes JŪS – bet kokioje situacijoje, kad ir kokius pasirinkimus kiti bedarytų – esate laisvi pasirinkti savo veiksmus, savo sąmonės būseną.
Iniciatyvos susigrąžinimas
Esate laisvi pažvelgti į save ir tarti: „Kodėl vėl ir vėl susiduriu su tokio tipo žmonėmis? Kas yra manyje, ko dar nepamačiau, dėl ko man yra būtina susidurti su šiais žmonėmis vėl ir vėl? Kokios pamokos dar neišmokau, dėl kurios turiu kartoti šį testą vėl ir vėl, kol išmoksiu pamoką?“ Ir tuomet galite pažvelgti į save, atsekti, kas tai yra – ar tai būtų žaizda iš praeities, ar tam tikras įsitikinimas – ir tuomet galite tai transcenduoti, galite virš to akceleruotis. Ir kai tai padarysite, jums nebeliks jokios būtinybės reaguoti, ir tapsite laisvi pasirinkti veiksmą. Kuomet, net jeigu vėl sutiktumėte tuos žmones, kurie jums vėl darytų tą patį, ar tai jus kažkuo kaltindami, ar padarydami dar kažką, jūs į juos nereaguotumėte. Jūs rinktumėtės! Ir todėl VEIKTUMĖTE.
Ir štai tuomet jie praras iniciatyvą, nes jūs būsite atėmę iniciatyvą iš jų savo veiksmais – tais veiksmais, kuriais nesitaikysite prie jų sąmonės, prie jų veiksmų. Tais veiksmais, kurie ateis iš jūsų pačių vidinio kūrybiškumo, iš jūsų AŠ ESU Esaties kūrybiškumo versmės, idant galėtumėte sureaguoti į juos taip, kad jie visiškai pasimestų, kaip kad matėte nuo Jėzaus reakcijos pasimetusius rašto aiškintojus ir fariziejus. Ir kaip būtumėte matę mane, jeigu giliau išstudijuotumėte budizmą, supainiojant tų laikų induizmo religijos brahminus; tuos, kurie manė viską išsiaiškinę, kurie galvojo turintys vienintelę teisingą senųjų šventraščių interpretaciją, tuos, kurie su savo ritualais ir savo tradicija pavertė Gyvąjį Žodį negaliojančiu, kaip kad Jėzus vėliau pasakė.
Brolių kaltintojo sąmonė egzistuoja labai ilgai, ji egzistavo dar prieš šios sferos sukūrimą, prieš materialios visatos sukūrimą. Ji buvo Žemės planetoje, ne nuo pat pradžių, bet labai ilgą laiką. Tai tiesiog yra iniciacija, tapusi sferų dalimi, sekusių po tos sferos, kurioje nupuolė pirmosios būtybės ir nusprendė įžengti į kaltinimo energiją, mėgindamos ir kitus nusitraukti su savimi žemyn. Tai, taip sakant, yra skaudžių smūgių mokyklos iniciacijų dalis. Tai, tiesą sakant, taip pat yra ir pakylėtųjų mokytojų mokyklos iniciacijų dalis, tačiau kitokiu būdu. Nes mes, žinoma, dirbsime su jumis ir padėsime praregėti iš kaltinimo energijų subtilumo, tačiau galėsime tai padaryti tik tuomet, jeigu ryšitės pripažinti, kad viskas yra sukurta iš sąmonės.
Nes tuomet pamatysite labai paprastą tiesą, kuri jums padės pakilti virš kaltinimo energijų, kadangi neleisite protui pradėti mąstyti apie pačius kaltinimus. Matote, koks čia vyksta mechanizmas: kažkas pas jus ateina, supykęs ir kaltindamas jus, kad kažką padarėte. Jūs iš karto sureaguojate į tą energiją, uždarydami savo protą ir čakras, nenorėdami įsileisti daugiau tos energijos. O tuomet, sekantis dalykas, kurio imasi jūsų protas, yra tai, kad jis imasi tirti pačių kaltinimų turinį: „Ar juose yra tiesos? Ar tikrai tai padariau? O gal aš to nepadariau? Ne, aš to nepadariau, kaip galėčiau apsiginti? Kaip galėčiau priversti kitus žmones tuo patikėti? Kaip tai paveiks mano reputaciją?“ Ir visi tie klausimai, kuriuos sau galite kelti vėl ir vėl.
Ir jūsų protui pradėjus nagrinėti kaltinimo detales, jūs jau esate patekę į žemyn traukiantį sūkurį – ir kaltintojui pavyko jus įstumti tiksliai ten, kur jis nori, kad būtumėte. Tačiau, kai suvokiate faktą, kad viskas yra sukurta iš sąmonės – ir todėl viskas, kas egzistuoja Žemėje, yra tam tikros sąmonės būsenos išraiška formoje – tuomet įgyjate visiškai kitokią perspektyvą į kaltinimus, argi ne taip? Nes dabar suvokiate, kad kaltinimas, kurį kažkas į jus nukreipia, gali neturėti visiškai jokio ryšio su jūsų elgesiu ar jūsų sąmonės būsena. Jis gali būti vien kaltintojo sąmonės padarinys, ir todėl jis gali neturėti jokios realybės. Ir čia, žinoma, mes priėjome prie vieno iš tų subtilumų, kurie leidžia kaltintojui toliau tęsti kaltinimų sūkurį, įkalinant žmones jame vėl ir vėl.
Nes matote, kai jau esate įžengę į dualizmą, iš tiesų galite turėti tam tikrus įsitikinimus, tam tikrus jausmus, tam tikrus motyvus, galite būti padarę tam tikrus veiksmus, kurie nėra patys aukščiausi – ir kaltintojas tuomet pasinaudos tuo, kad jus apkaltintų. Ir tuomet imsite jausti, kad, jeigu tame yra kažkiek tiesos – nes iš tiesų padarėte tuos veiksmus ir turėjote visas tas mintis, jausmus arba motyvus – tuomet negalite tiesiog ignoruoti kaltinimų. Ir tai, žinoma, yra tiesa. Negalite ignoruoti kaltinimų, tačiau iš tiesų galite tarti: „Nereaguosiu į šiuos kaltinimus gindamasis. Sąžiningai į save pažvelgsiu. Jeigu pamatysiu, kad yra kažkoks veiksmas, kažkoks motyvas, kažkoks jausmas, kažkokia mintis, kažkokia pasaulėžiūra, kuri nėra tyra, nėra aukščiausia įmanoma, tuomet tiesiog dirbsiu su savimi. Visiškai ignoruosiu kaltintoją. Nesiginsiu. Neimsiu kaltinti atgal. Pažvelgsiu į save, paliksiu kaltintoją, nes jo kaltinimai ir jo energija nepadės man nusileisti vidun ir užmegzti ryšį su savo dvasiniais mokytojais ir gauti vidinį vedimą, kuris man padėtų pamatyti rąstą savo akyje.“
„Tad atsiskirsiu nuo kaltintojo sąmonės ir energijos. Dirbsiu su savo dvasiniais mokytojais. Pažiūrėsiu, ką turiu pakeisti savo sąmonėje. Ir pakeisiu tai. Akceleruosiu save virš to. O tuomet, dar kartą pažvelgsiu į kaltintoją ir pažiūrėsiu, ar jis vis dar mane tebekaltina. O jeigu jis mane vis dar kaltins, tuomet pažvelgsiu į tai iš naujo sąmonės lygmens, į kurį pakilau, iš to lygmens, kuriame kaltintojui nebėra priežasties mane kaltinti.“
Ar matote, mano mylimieji, spąstus, į kuriuos taip dažnai esate įtraukiami, kad, kai esate apkaltinami tam tikros sąmonės būsenos turėjimu, reaguojate į kaltinimą iš to sąmonės lygmens? Ir šitaip patenkate į spąstus, į dualistinės reakcijos spąstus, kuri tegali sukurti žemyn traukiantį sūkurį. Tad aš jums nesakau tiesiog ignoruoti viską, ką kas nors jums sako, bet būti sąžiningiems ir pažiūrėti, ar jų kaltinimai neturi tam tikro pagrindo. Ir tuomet liautis reaguoti iš to sąmonės lygmens, ir vietoj to atsitraukti, paeiti į šalį, dirbti su savimi, tirti save, dirbti su savo dvasiniais mokytojais. Ir jeigu pamatysite, kad kaltintojo teiginiuose esama tiesos, tuomet dirbkite su tuo, kol virš to pakilsite. O tuomet galite grįžti, jeigu būtina, ir stoti prieš kaltintoją.
Tačiau taip pat galite pasiekti tašką, kuriame suvoktumėte, jog nėra jokios konstruktyvios prasmės ieškoti kaltintojo, nes dabar jau transcendavote tą sąmonės būseną. Kai kuriais atvejais, transcendavę tą sąmonės būseną, galite sugrįžti pas kaltintoją ir parodyti kaltintojui, kad transcendavote savo ankstesnę sąmonės būseną. Ir kai kuriais atvejais, tai gali paskatinti kitą žmogų taip pat ryžtis transcenduoti savo sąmonės būseną. Ir šitaip galėsite pradėti visiškai naują santykių etapą. Tačiau, jeigu matysite, kad kaltintojas nenori transcenduoti kaltinančios sąmonės būsenos, tuomet daugeliu atvejų nebus jokios konstruktyvios prasmės net ir mėginti paneigti kaltinimus ar save ginti, ar mėginti pakeisti kaltintojo protą.
Kristiškumas ir Budiškumas
Nes jeigu kaltintojas nenorės padaryti to, ką jūs ką tik padarėte, tai kaip tuomet galėsite pasiekti ką nors konstruktyvaus? Matote, jus kaltinantis asmuo iš tiesų gali atkreipti jūsų dėmesį į kažką, kas jumyse yra ne taip. Ir tuomet galite pasinaudoti tuo kaip galimybe pasimokyti. Tačiau taip pat turite suvokti, kad, nors kai kurie žmonės mato jus darant kažką, kas nėra teisinga, jie gali nebūti toje sąmonės būsenoje, kurioje būtų pasiruošę pripažinti, kad viskas yra sąmonės išraiška. Nes matote čia labai paprastą tiesą. Yra pasakyta, kad tai, ką matote kaip trūkumą kitame, taip pat turite ir savyje. Tai nėra universali tiesa, kadangi, kai esate Kristaus Sąmonėje, iš tiesų galite matyti trūkumą, krislą, savo brolio akyje, ir tai iš tiesų gali būti teisingas pastebėjimas – ir tai bus teisingas pastebėjimas, kai būsite Kristaus Sąmonėje.
Vis dėlto, Kristaus Sąmonėje niekada nieko nekaltinate, nes esate pakilę virš kaltintojų sąmonės, kuri yra gimusi iš dualizmo – ir todėl, Kristus nekaltina. Egzistuoja svarbus, tačiau subtilus skirtumas, kai atkreipiate į kažką dėmesį, kas turi būti pataisyta, ir kai darote tai su kaltinimo energija, siekiančia pažeminti kitą žmogų. Kristus turi tik vieną tikslą – pakelti kitą žmogų aukštyn. Ir todėl, kai atkreipiate dėmesį į kažką, kas turi pasikeisti, tai yra daroma konstruktyviu būdu, kuomet siekiate kitam žmogui padėti tai transcenduoti.
Tačiau kaltintojams neįdomi kitų žmonių transcendencija. Jie tenori žeminti kitus žmones, ir tai yra jų motyvas, tai yra jų intencija, tai yra energija, kurią jie projektuoja ant kitų. Ir todėl, mano mylimieji, kai būsite išsilaisvinę iš jūsų sąmonėje egzistuojančių netyrumų, pasieksite tašką, kuriame galėsite aiškiai matyti. Kaip sakė Jėzus, kai pašalinate rąstą iš savo akies, tuomet galite aiškiai matyti, kas vyksta kito asmens sąmonėje. Ir jeigu matote, kad tas žmogus yra atviras dirbti su savimi, tuomet darote viską, ką galite, kad padėtumėte šiam žmogui. Tačiau, jeigu matote, kad kitas žmogus dar nėra pasiekęs to taško, kuriame ryžtųsi pripažinti, kad viskas yra sąmonės išraiška, na tai tuomet kai kuriais atvejais galite imtis kitokių veiksmų – kaip tai darė Jėzus, mesdamas iššūkį rašto aiškintojams ir fariziejams arba išvartydamas pinigų keitėjų stalus – arba iš tiesų galite nuspręsti palikti tokius žmones ramybėje. Nėra kažkokio vieno teisingo ar klaidingo būdo pasielgti, nes egzistuoja etapai kelyje.
Egzistuoja mūsų taip vadinamas Kristaus etapas, Kristiškumo kelias, kuomet jums iš tiesų yra skirta eiti į pasaulį ir siekti padėti žmonėms arba mesti iššūkį tiems, kurie nenori kilti aukščiau. Tačiau už šio etapo ateina Budiškumo etapas, kuriame matote, kad aš aktyviai nėjau į žmones; pasitraukiau iš visuomenės ir sukūriau sanghą, kuri egzistavo atskirai. Ir tuomet, leidau mokiniams ateiti pas mane, ir pranašumas čia buvo tas, kad galėjau nepriimti tų, kurie nebuvo pasirengę. Nes jie dar nebuvo pasiekę to suvokimo, kuris yra esminis raktas, atveriantis jums mano sanghos duris; tai yra, kad drįstate pripažinti, jog viskas yra sąmonės išraiška. Ir todėl, mano mylimieji, atidžiai paklausykite, raktas į JŪSŲ asmeninį progresą egzistuoja jūsų sąmonėje.
Ar matote, kad tai, kas vyksta pasaulyje, net ir tarp dvasingų žmonių, yra, kad žmonės yra įstrigę brolių kaltintojo sukurtoje sąmonėje, žemyn traukiančiame sūkuryje, kuriame jie visą laiką koncentruojasi į kitus žmones, koncentruojasi į kitų žmonių keitimą? Manydami, kad turi atnešti tuos pokyčius pasaulyje ar kituose žmonėse, ar netgi kad turi atnešti kitiems žmonėms teismą, juos pasmerkti arba demaskuoti. Ir todėl jie visą laiką yra toje sąmonėje, kurioje nori pakeisti kitų žmonių sąmonę, užuot ryžęsi keisti savo pačių sąmonę.
Viskas su tuo, žinoma, yra gerai. Turite laisvą valią, turite teisę būti toje sąmonės būsenoje ir gauti patyrimus, kurie jums reikalingi toje sąmonės būsenoje. Tačiau aš, Buda, turiu teisę apibrėžti savo sanghą ir atskirti ją nuo tos kaltinančios sąmonės. Ir todėl turiu teisę nustatyti įžengimo barjerą, sakantį, kad tie, kurie nenori pripažinti, kad jiems reikia keisti savo pačių sąmonę – užuot siekus keisti kitų sąmonę – na, jie nėra verti, jie nėra pasirengę, įžengti į Budos sanghą ir gauti tiesioginį mano vedimą.
Ir todėl jie gali likti išorėje ir gauti kitas vedimo formas, kaip pavyzdžiui tą vedimą, kurį šiandien galite gauti iš išorinės budizmo religijos, ar kitų išorinių religijų ar dvasinių mokymų. Bet net ir šiandien matote, kad budizmo tradicijoje yra tikrų guru, tų, kurie yra pasiekę aukštesnę sąmonės būseną. Ir matote, kad kiekvienas iš jų taip pat turi savo asmeninius kriterijus, apibrėžiančius, ką jie įsileidžia į savo asmeninių mokinių, savo asmeninių pašvęstųjų ratą.
Nes, žinoma, iš jūsų, kaip iš Budos, nėra reikalaujama dirbti su kiekvienu, kuris pasibeldžia į duris. Tai, mano mylimieji, iš tiesų yra Kristaus iniciacija, kuomet būdami Kristumi einate per tą fazę, kurią pademonstravo Jėzus, bendraudami su visais, kad ir kokia būtų jų sąmonės būsena. Bendraujate su raupsuotaisiais; bendraujate su sergančiais įvairiomis ligomis; su demonų apsėstaisiais – su įvairiausiais žmonėmis, įstrigusiais įvairiuosiuose įsitikinimuose. Kristus eina į pasaulį, ir kad ir ką Kristus besutiktų, jis bendrauja su tuo žmogumi pagal savo vidinį kūrybiškumą ir įžvalgumą, ir Kristiškumo lygmenį. Tai yra visiškai priimtina – būtent dėl to Kristus eina į pasaulį.
Tačiau Buda yra tame lygmenyje, kuriame Buda yra sukūręs atskirą sanghą, ir mokiniai privalo išlaikyti tam tikras iniciacijas, kad jiems būtų leista į ją įžengti. Ir esminis raktas, norint tapti Budos mokiniu, Budiškumo kandidatu, visų pirma yra tai, kad turite pripažinti, jog viskas formų pasaulyje yra sąmonės išraiška. Ir todėl, viskas, su kuo JŪS susiduriate formų pasaulyje, yra jūsų sąmonės išraiška – jeigu į tai reaguojate.
Veikimas ir reagavimas
Ir todėl, kol suvokiate reaguojantys į kažką šiame pasaulyje, turite pamąstyti, kas yra jūsų sąmonėje, ko dar neatidavėte, kas dar nebuvo išgydyta arba nuskaistinta – nes būtent dėl to reaguojate. Tai yra labai paprasta! Nes, jeigu jumyse nebūtų nieko, kas reaguotų, jūs ir nereaguotumėte. Veiktumėte, bet būtumėte neprisirišę prie veikimo. Nes tai yra skirtumas tarp veikimo ir reagavimo. Kai reaguojate, esate prisirišę prie tam tikro rezultato. O jeigu šis rezultatas nebūna pasiektas, tuomet jumyse taip pat sukyla negatyvi, netaiki, necentruota, nemylinti, emocinė-mentalinė reakcija.
Tačiau, kai veikiate, neturite jokių tokių prisirišimų prie rezultatų. Ir todėl pats veikimas jums suteikia pergalę, pilnatvę, sėkmę, džiaugsmą, pasiekimų ir laimės jausmą. Nes matote, kai reaguojate, manote, kad jūsų reakcijos sėkmė arba nesėkmė yra priklausoma nuo to, kas vyksta pasaulyje. Tačiau, kai transcenduojate reagavimo sąmonę ir pakylate iki sąmonės, kurioje veikiate iš vidaus, suvokiate, kad jau pats veiksmas, kuriuo išreiškiate, ką išreiškiate – yra pergalė. Daugiau niekas, jokie konkretūs rezultatai kitų žmonių protuose, kitų žmonių veiksmuose, visuomenės veiksmuose ar viso pasaulio veiksmuose jums nėra reikalingi.
Jūs esate tarsi saulė, kuri jaučia džiaugsmą šviesdama savo šviesą ir nežiūri į Žemę, kas užsidenginėja, kas slepiasi nuo saulės šviesos, kas dėvi akinius nuo saulės ar tepasi saulės losjonus ar dar kažką. Saulei nerūpi visos šios reakcijos; ji nepaliauja šviesti, nes jaučia džiaugsmą šviesdama. Ir tai yra yra veikimo sąmonė, kuri yra reakcijų sąmonės priešingybė, kurioje būdami nejaučiate džiaugsmo iš to, ką darote, bet laukiate rezultatų, laukiate reakcijos iš kitų, ir tik po to sprendžiate, ar turėtumėte jausti džiaugsmą ar liūdesį.
Tad koks tuomet yra raktas šiai reakcijų sąmonei transcenduoti? Raktas yra suvokti, kad jūsų reakcija ateina iš to, kaip žiūrite į situaciją. Reakcija yra suvokimo rezultatas, suvokimo pasekmė. Ir todėl, kai pripažįstate, kad viskas yra sąmonės išraiška, taip pat pripažįstate, kad jūsų reakcija į tam tikrą situaciją yra to, kaip suvokiate tą situaciją, padarinys. Ir aš čia, žinoma, kalbu apie suvokimą, kuris peržengia sensorinius jutimus ir apima jūsų emocinę reakciją, jūsų mintis apie šią situaciją, ir netgi eina dar giliau, į jūsų bendrą pasaulėvoką, į tą labai subtilią mąstyseną, pasaulėžiūrą, kuri yra saugoma jūsų identiteto kūne.
Ir todėl, kaip sakiau įžanginėse Dhamapados eilutėse prieš 2500 metų:
Proto būsenos iš suvokimo gimsta,
Suvokimas yra jų viešpats.
Kas kalba ir veikia iš netyro suvokimo,
tą nuolat kančios lydi.
Kuo skiriasi netyras suvokimas nuo tyro suvokimo? Na, iš tiesų jau daviau jums užuominų – nes kiekvieną kartą, kai reaguojate į situaciją, galite žinoti, kad suvokiate tą situaciją su užterštu suvokimu. Bet kaip tuomet galite pakilti virš to užteršto suvokimo ir įgyti tyrą suvokimą? Tai padarote supratę, kad bet kuris suvokimas, kuris ateina iš dualizmo, jau dėl pačios savo prigimties yra užterštas. Tai, žinoma, yra sunku. Nes dauguma gyvybės srautų Žemėje dualizmo sąmonėje buvo taip ilgai, kad yra praradę bet kokį tyro suvokimo pajautimą. Tačiau, kaip mes jums vėl ir vėl kartojame, jūsų Esybės šerdis yra grynoji sąmonės būsena, apie kurią buvo kalbama visų amžių mistinėse ir dvasinėse tradicijose, pradedant Vedomis, ir grįžtant dar toliau į praeitį – Atlantidoje ir Lemūrijoje, ir netgi dar senesnėse civilizacijose.
Visų amžių mistikai žinojo, kad, kai peržengiate iš juslių ateinantį suvokimą – tą suvokimą, kuris ateina iš išorinio proto, veikiamo emocijų, tą suvokimą, kuris egzistuoja minčių lygmenyje, net ir iš jūsų tapatumo jausmo, kaip šiame pasaulyje egzistuojančios būtybės, ateinantį suvokimą – kai virš to pakylate, patiriate grynąją sąmonę. Galite ją vadinti Sąmoninguoju AŠ, ar bet kuriuo kitu vardu, kokiu tik norite. Tačiau realybė yra tokia, kad už bet kokio savasties jausmo egzistuoja grynoji sąmonė.
Šios grynosios sąmonės niekas, kas egzistuoja dualizmo karalijoje, formų pasaulyje negali suteršti. Ir todėl jums yra įmanoma susiderinti su šia savo esybės šerdimi. Ir kai patirsite grynąją sąmonę ir žinosite, kad esate daugiau už išorinį aš, kuris į pasaulį žiūri tam tikru būdu, tuomet galėsite labiau įsitvirtinti toje grynojoje sąmonėje. Ir tuomet galėsite pradėti suvokti pasaulį neprarasdami savo grynosios sąmonės.
Grynosios sąmonės išsaugojimas
Argi nematote, kad daugelis žmonių yra patyrę trumpus grynosios sąmonės blykstelėjimus, tačiau vos tik jie ją paliko, galbūt praėjus vos sekundės dalelei, grįžo į pasaulio matymą per savo išorinę asmenybę? Daugeliu atvejų šiam patyrimui po to netgi primesdami savo religinius įsitikinimus, galvodami, kad šis patyrimas reiškia arba patvirtina tą ir aną dalyką, kurį teigia jų religinės doktrinos ir dogmos. Matote tam tikrus krikščionių mistikus, kurie patyrė grynąją sąmonę, tačiau interpretavo šį patyrimą krikščioniškų įsitikinimų kontekste, virš kurių dar nebuvo iki galo pakilę. Tą patį matote budizme, induizme, islame ir visur kitur. Netgi matote tuos, kurie save laiko ateistais, bet patyrė grynosios sąmonės patyrimą ir dabar interpretuoja jį iš kokio nors mokslinio požiūrio taško, manydami, kad tai buvo jų smegenų sužaistas triukas, kokia nors atsitiktinė cheminė ar elektromagnetinė reakcija.
Tačiau, kai tampate pasiruošę kvestionuoti savo dabartinį suvokimą, kai tampate pasiruošę suvokti, kad yra daugiau nei vienas būdas žiūrėti į esamą situaciją, arba žiūrėti į pasaulį, kai tampate pasiruošę suvokti, kad pakylėtieji mokytojai turi tyrą suvokimą, ir esate pasiruošę prašyti mūsų pagalbos, mes iš tiesų padėsime jums apnuoginti jūsų suvokime egzistuojančius netyrumus. Ir kai ryšitės pažvelgti šiems netyrumams tiesiai į akis ir juos transcenduosite; na, kai ryšitės pereiti šį procesą, kurį mes aprašėme kaip tikrąjį dvasinį kelią, tuomet palaipsniui pasieksite tą tašką, kuriame galėsite išsaugoti grynąją sąmonę, iš karto nepersijungdami į išorinį suvokimą.
O tai reiškia, kad galėsite pradėti žiūrėti į save, į savo fizinį kūną, į savo asmeninę situaciją, ar net ir į patį pasaulį per grynąją sąmonę, kurioje pradėsite matyti, kad egzistuoja kitoks būdas žiūrėti į gyvenimą, nei tasai, kurį jums iki šiol rodė jūsų išorinis aš ir išorinė asmenybė, tas išorinio suvokimo, užteršto suvokimo filtras. Ir iš pradžių tai bus šiek tiek šizofreniškas procesas, kuomet vieną akimirką pamatysite kažką daugiau, o sekančią akimirką vėl grįšite į savo išorinį suvokimą, kuriame imsite abejoti tuo, ką matėte. Ar tai tikrai gali būti tiesa? Ar pakylėtųjų mokytojų realybė tikrai gali taip radikaliai skirtis nuo to, kuo buvote auginami tikėti, ką tiek daug metų matėte, net ir nuo to, ką tikėjote esant išorinio religinio arba dvasinio mokymo pristatoma tiesa?
Matote, mano mylimieji, yra daug žmonių, kurie save vadina pakylėtųjų mokytojų mokiniais, kurie ištisus dešimtmečius studijavo tik išorinį mokymą ir nesugebėjo arba neturėjo noro išeiti už jo ribų ir patirti grynąją sąmonę. Jie pasinaudojo tuo išoriniu mokymu naujai proto dėžutei, naujam ekvilibriumo jausmui susikurti, kaip Jėzus taip kruopščiai paaiškino. Ir todėl jie dabar – kai patiria grynąją sąmonę – susiduria su realybe, kad pakylėtųjų mokytojų požiūris į tam tikrą problemą radikaliai skiriasi nuo to, kaip jie į tai žiūri, remdamiesi išoriniu pakylėtųjų mokytojų perduotu mokymu.
Tačiau jie neperžengė mokymo ribų! Jie nepakilo virš savo sąmonės būsenos, nekvestionavo savo suvokimo. Tad jie savo suvokimą susikūrė pagal išorinį mokymą, bet ne pagal už išorinių žodžių slypinčią Dvasią. Ir todėl, jie dabar gali pamatyti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, nežiūrime į tai tuo pačiu būdu, kaip jie į tai žiūri. Tad jie dabar susiduria su testu – ar kvestionuos jie – ne išorinį mokymą, – bet savo išorinio mokymo supratimą? Ar ryšis jie palaipsniui ieškoti to grynojo suvokimo, tos grynosios sąmonės, idant galėtų peržengti išorinio mokymo suvokimą, kurį yra pradėję laikyti neklystančiu, absoliučiai teisingu?
Tuo būdu net ir pakylėtųjų mokytojų mokymas mokiniams gali tapti spąstais, jeigu jie nenori nuolatos kvestionuoti savo suvokimo. Nes matote, yra įmanoma būti išorinės organizacijos arba mokymo nariu, taip niekada ir nekvestionuojant savo suvokimo – ką iš jūsų yra reikalaujama daryti, kad galėtumėte įžengti į Budos sanghą, kad galėtumėte patekti į Didžiosios Baltosios Brolijos ašramus, apie kuriuos daug kartų kalbėjome.
Kaip žmonės įstringa savo suvokime
Jeigu nekvestionuosite savo suvokimo, jūs, žinoma, tikėsite, kad jūsų suvokimas yra absoliučiai tikslus, absoliučiai teisingas. Ką dar galite daryti? Šitai, tikiuosi, dauguma jūsų sugebėsite suvokti. Jeigu nekvestionuosite savo suvokimo, tikėsite, kad jūsų dabartinis gyvenimo – arba tam tikros situacijos – suvokimas yra tikras, yra išbaigtas, yra tikslus. Ir todėl, tikiuosi, turėtumėte sugebėti matyti, jog, jeigu nekvestionuosite savo suvokimo, negalėsite pakilti virš šio suvokimo. O jeigu nepakilsite virš savo suvokimo, kaip galėsite atpažinti tiesą, kurią išreiškiau Dhamapadoje prieš 2500 metų, tai yra, kad jūsų suvokimas gimsta net iš dar gilesnės proto būsenos – iš jūsų identiteto kūno, iš to, kaip žvelgiate į gyvenimą ir į save identiteto lygmenyje?
Būtent šis gilesnis suvokimas lemia jūsų mentalinį ir emocinį sąveikavimą su gyvenimu. O šis mentalinis ir emocinis sąveikavimas su gyvenimu verčia jus žiūrėti į situacijas tam tikru būdu, ir tai tuomet jus paskatina įžengti į tam tikrą proto būseną, kurioje, pavyzdžiui, jaučiatės neteisingai pasmerkti, jaučiate poreikį teisti kitus, jaučiate poreikį reaguoti pykčiu, kai situacija nesiklosto taip, kaip norėtumėte, ir daugybė kitų panašių proto būsenų. Ir kai esate tokioje žemesnėje proto būsenoje, jeigu nesiryšite kvestionuoti savo suvokimo, na tai tuomet, šiai jūsų proto būsenai, jūsų suvokimas bus jos viešpats.
O jeigu jūsų suvokimas yra viešpats, negalite peržengti jo ribų, negalite peržengti šios žemesnės proto būsenos ribų. Net negalite pradėti proceso, per kurį atskleistumėte aukštesnę proto būseną ir pamatytumėte, kaip ši aukštesnė proto būsena yra užteršusi jūsų suvokimą ir privertusi žiūrėti į gyvenimą su užterštu suvokimu. Ir būtent šis užterštas suvokimas sukuria žemesniąją proto būseną, kurioje esate įstrigę, ir kuri dabar yra tapusi uždara sistema, uždaru reakcijos ratu, kuriame visą laiką reaguojate į gyvenimą.
Kaip sakiau iš pradžių, reaguojate į tai, ką siunčiate į kosminį veidrodį. Reaguojate į savo pačių reakciją, sukeltą jūsų gyvenimo suvokimo. Tad esate amžiname sūkuryje, kuriame reaguojate į savo pačių reakcijas, į kitų žmonių reakcijas. Viskas yra reakcija į kažką. Kaip galėsite kada nors nuo to išsilaisvinti? Kaip JŪS kada nors tapsite laisvi nuo SAVO reakcijų sūkurio?
Laisvi tapsite tik tuomet, kai liausitės žiūrėti į kitus žmones, siekdami pakeisti jų sąmonę, ir pripažinsite, kad raktas į JŪSŲ laisvę yra pakeisti SAVO sąmonę. O raktas į jūsų sąmonės pakeitimą yra kvestionuoti savo suvokimą – pasiekiant priežastingumo lygmenį ir pakylant virš pasekmių lygmens, pakylant į veiksmų lygmenį ir pažvelgiant už reakcijų lygmens. Nes negalėsite pakeisti savo reakcijos, kol nebūsite pakeitę savo veiksmo. Galėtume sakyti, kad jūsų reakcija yra užterštas suvokimas ir proto būsena, kuri ateina iš suvokimo, kurį turite mentalinio ir emocinio kūnų lygmenyje. Tai yra reakcija.
Veiksmo lygmuo yra jūsų identiteto kūne ir jūsų požiūryje į gyvenimą ir į save, jūsų santykyje su gyvenimu, jūsų santykyje su kitais žmonėmis, jūsų santykyje su Materijos šviesa, jūsų santykyje su Dievu. Tai yra jūsų gilesnis suvokimas, ir būtent tai jus verčia veikti, projektuojant įvaizdį į kosminį veidrodį, kuris yra virš emocijų lygmens, virš minčių lygmens – ir todėl daugumos žmonių nėra sąmoningai suvokiamas. Ir kaip galėsite pradėti sąmoningai suvokti tai, kas slypi už minčių ir emocijų, jeigu nepradėsite kvestionuoti savo suvokimo? Tai tiesiog neįmanoma, štai kodėl šie spąstai yra absoliutūs.
Brolių kaltintojai žinojo, kad, jeigu sugebės įstumti žmones, įstumti gyvybės srautus į šį reakcijų sūkurį, jie niekada negalės iš jo ištrūkti – nebent ryšis kvestionuoti savo suvokimą. Ir priversdami juos visą laiką reaguoti į gyvenimą, jie sugebėjo sukurti tokį intensyvų žemyn traukiantį sūkurį, kad dauguma žmonių niekada neturėjo galimybių kvestionuoti savo suvokimo, būdami visiškai tikri, kad jų suvokimas yra tikslus ir todėl nėra jokios priežasties jį kvestionuoti. Juk, šiaip ar taip, visi kiti į viską žiūri tuo pačiu būdu.
Ir todėl, vos tik nutinka taip, kad didžioji tam tikros planetos gyventojų dalis į gyvenimą pradeda žiūrėti kaip į kovą, na, tai kas tuomet atsitrauks žingsnį atgal ir pradės kvestionuoti tą gyvenimo kaip kovos suvokimą, tardamas: „Ar tikrai gyvenimas yra kova, ar gyvenimas privalo būti kova, o gal tai mūsų pačių galvojimas, kad gyvenimas yra kova, būtent ir sukuria šią kovą, siųsdamas įvaizdį į kosminį veidrodį, kad gyvenimas yra kova?“
Kas yra tyras suvokimas?
Esate girdėję istoriją, kad gimiau karaliaus sūnumi ir užaugau aplinkoje, kurioje mano suvokimas buvo apsaugotas nuo irimo ir mirties vaizdų. Todėl užaugau turėdamas ribotą, vienpusišką suvokimą, kuris, galėtume sakyti, buvo tyresnis už daugumos šios planetos žmonių suvokimą. Girdėjote, kaip vieną kartą pamačiau seną vyrą, ir tai mane paskatino suprasti, kad ankstesnis mano suvokimas buvo ribotas. Ir nors jis galėjo būti tyresnis už vidutinio žmogaus suvokimą, jis nebuvo aukščiausio tyrumo, kadangi tiesiog ignoravau tam tikrus dalykus, kurie yra laikina realybė šioje planetoje. O tai nėra iš tiesų tyras suvokimas.
Iš tiesų tyro suvokimo neįgysite, ignoruodami netobulumus; jį įgysite kiaurai permatydami šiuos netobulumus, pažvelgdami už jų ir pamatydami, kad yra kažkas daugiau už šį matymą, net ir už galvojimą, kad gyvenimas yra kova. Žinote, kad, tai suvokęs, pasitraukiau iš gyvenimo rūmuose, pasitraukiau į mišką, gyvenau asketišką gyvenimą, bausdamas savo kūną ir protą, siekdamas disciplinuoti savo protą. Kol galiausiai suvokiau, jog net ir tai man nesuteiks tyro suvokimo.
Kas man padėjo pakilti virš to lygmens ir pasiekti Budiškumo lygmenį? Padėjo tai, kad pasiekiau tašką, kuriame ryžausi kvestionuoti KIEKVIENĄ savo suvokimo aspektą – tą suvokimą, su kuriuo užaugau, asketiško gyvenimo būdo ir filosofijos suvokimą. Ryžausi viską kvestionuoti. Ir kai pradėjau viską kvestionuoti, pradėjau matyti tendenciją, kaip užterštas suvokimas sukuria amžiną ciklą, vedantį į niekur. Ir štai tuomet pradėjau patirti grynąją sąmonę, kuri budizme yra vadinama Samadhi arba Nirvana. Ir tai, palaipsniui, man leido išsaugoti tą grynąją sąmonę, net ir dalyvaujant tam tikrose veiklose, ir todėl galėjau suvokti pasaulį iš tos grynosios sąmonės lygmens.
Ir pamačiau, pradėjau matyti, kad užterštas suvokimas yra dualistinis suvokimas, kuriame privalo egzistuoti du priešingi poliai. Ir jie yra laikomi absoliučia tikrove, galvojant, kad vienas iš jų negalėtų egzistuoti be kito. Ir todėl, tam tikra prasme, vienas jų yra toks pat tikras kaip ir kitas, ir šitaip yra sukuriamas įspūdis, kad blogis yra toks pat tikras kaip ir Dievas, kad velnias turi galią – amžinumą, realybę. Tad pradėjau praregėti iš dualistinio suvokimo. Pradėjau matyti, kad egzistuoja būdas gyventi gyvenimą – net ir aktyvų gyvenimą šiame pasaulyje su visais jo netobulumais – ir neįsitraukti į dualistinį suvokimą, kuriame viskam klijuojate etiketes, sukurdami dualistinę skalę su dviem kraštutinumais, su gėriu ir blogiu, su teisingumu ir klaidingumu, su tiesa ir netiesa arba klaida, su grožiu ir bjaurumu, su malonumu ir nemalonumu.
Ir su manimi nutiko taip, kad pradėjau matyti, jog egzistuoja kažkas daugiau už šį dualistinį matymą, ir kad tai yra užterštas suvokimas, kuriame kažką suvokiate, bet ne tik suvokiate, kadangi jūsų suvokimas yra užterštas. Ir todėl nesugebate atskirti suvokimo veiksmo nuo etikečių klijavimo, vertinimo, teisimo veiksmo. „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami, nes kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta.“ Ar suvokiate, kad patys save nuteisite per savo pačių sąmonę, ir todėl tai, kaip teisiate kitus, būdami įsikūnijime Žemėje, taps jūsų pačių sau susikurtu teismu, kai paliksite įsikūnijimą ir turėsite peržiūrėti savo gyvenimą – kuomet žvelgsite į save per sąmonę, su kuria žiūrėjote į kitus?
Pradėjau matyti, kad už šio suvokimo, kuriame atrodo, kad turite viską teisti ir viskam klijuoti etiketes, egzistuoja tyras suvokimas. Tas suvokimas, kuriame neignoruojate netobulumų Žemėje, netikrovės Žemėje; bet taip pat ir neteisiate to, neklijuojate etikečių. Ir todėl nereaguojate į tai emociniu būdu, nejaučiate iš to jokios grėsmės, nejaučiate pasibjaurėjimo ar atstūmimo, nejaučiate, kad šito čia neturėtų būti. Jūs, tiesą sakant, žvelgiate giliau, matote, kad už išorinės formos slypi Budos Prigimtis, Materijos šviesa; TYRUMAS, realybė, kad viskas yra sukurta iš Dievo šviesos. Ir todėl tai turi potencialą nusimesti netyrą vaizdinį, netyrą formą, ir akceleruotis į tyrumą – į Kristaus sąmonės tyrumą, Budos sąmonės tyrumą, Dievo sąmonės tyrumą.
Ir tuomet pasiekiate tą Budos sąmonės tašką, kuriame galite išlikti Nirvanoje, išlikti Samadhi, netgi būdami įsitraukę į kažkokią veiklą. Jums nėra būtina sėdėti užmerktomis akimis ir medituoti, kad būtumėte Samadhi arba Nirvanoje. Nešatės tai su savimi ir žvelgiate per tą grynąją sąmonę. Vis dar matote šiame pasaulyje egzistuojančius netobulumus, tačiau neklijuojate jiems etikečių, neteisiate jų, nereaguojate į juos. Ir todėl, nereaguojate į netikrovę, netobulumą. Vietoj to, VEIKIATE, iš suvokimo, kad kiekvieną netobulumą yra įmanoma akceleruoti į tyrumą, į aukštesnę būseną. Ir todėl einate ir veikiate, keldami aukštyn visą gyvybę, užuot siekę pasmerkti tam tikrus gyvenimo aspektus ir tuomet siekę juos sunaikinti.
Už visų dramų slypintis melas
Ar suvokiate, kad tai yra brolių kaltintojų melas? Tai yra pamatinis epinių dramų melas, kurį mes dabar taip kruopščiai atskleidėme. Epinė drama jus įtikina, kad kažkas yra toks blogas ir piktavališkas, jog privalo būti sunaikintas. Tačiau, kai siekiate sunaikinti blogį, įžengiate į reakciją į blogį – o tai negali pašalinti kančių iš Žemės, tai tik padidins kančias. Ir todėl vienintelis būdas „pašalinti“, kabutėse, „blogį“ yra transcenduoti dualistinę sąmonę, idant galėtumėte veikti iš nedualistinės sąmonės, siekdami akceleruoti sąlygas, kurias kiti vadina blogiu, akceleruoti jas į tyrumą, keldami aukštyn visą gyvybę, užuot siekę smerkti, žeminti, naikinti.
Tai yra skirtumas tarp tų, kurie pakilo, ir tų, kurie nepakilo. Tai yra skirtumas tarp tų, kurie priėmė meile grįstą požiūrį į gyvenimą, ir tų, kurie vis dar tebėra baimėje grįstame požiūryje, kuriame jie jaučia poreikį teisti, smerkti, žeminti ir naikinti.
Kaip pakylate? Akceleruodami save ir pasiekdami tašką, kuriame tariate kartu su Jėzumi: „O aš, jeigu būsiu pakeltas nuo Žemės, visus žmones patrauksiu link savęs.“ Ar Jėzus sakė, kad patrauks link savęs tik gerus žmones, o blogus žmones pasiųs į pragarą? Ne, jis to nesakė. Jis sakė: „Noriu akceleruoti, noriu kelti aukštyn visą gyvybę“, ir būtent dėl to jis galėjo pakilti. Kadangi akceleravo save virš kaltinančios sąmonės, kuri suskaldo neskaldomą, nedalomą Dievo vienovę į du polius, vienam iš jų užklijuodama gėrio etiketę – tiems, kurie galės įžengti į Dievo Karalystę – ir kitiems užklijuodama blogio etiketę – tiems, kurie negalės įžengti į Dievo Karalystę, ir todėl juos turi sunaikinti tie, kurie nori įžengti į Dievo Karalystę. Nes sunaikindami blogį, jūs tariamai užsitarnausite įžengimą į Dievo Karalystę. Toks yra epinių dramų melas. Ir kiek daug žmonių tikėjo šiomis epinėmis dramomis ir vis dar jomis tebetiki, manydami, kad galės atrasti kažkokį būdą užsitarnauti įžengimą į Dievo Karalystę, išsaugodami tą dualizmo sąmonę, ir todėl neapsivilkdami to vestuvinio drabužio, kuomet prarandate bet kokį polinkį smurtauti, tapdami nedualistiškais, neteisiančiais, ir tiesiog siekiate akceleruoti visą gyvybę į tyrumą, nes nė vieno neteisiate, nesmerkiate ir nežeminate.
Ar suvokiate, kad neprašau jūsų būti aklais? Neprašau jūsų ignoruoti daugybės netobulumų, kuriuos matote pasaulyje, aš tiesiog prašau jiems nesuteikti amžinumo savo prote. Nes, kai į tai reaguojate, ką darote? Na, jeigu žinote, kad kažkas nėra tikra, o jūs esate tikri, jums nėra jokios būtinybės į tai reaguoti, argi ne taip? Kodėl turėtumėte reaguoti į kažką, kas nėra tikra? Ir todėl nereaguojate, nejaučiate grėsmės, ar pykčio, ar baimės, ar bet kokių kitų negatyvių emocijų. Tiesiog pažvelgiate į tai, ir tuomet veikiate – ne pagal išorines regimybes, ne pagal išorinę formą, bet iš savo vidinio kūrybiškumo, spontaniškai ateinančio iš jūsų aukštesnės esybės, iš jūsų AŠ ESU Esaties, iš dvasinių būtybių giminės medžio, besidriekiančio iki paties Kūrėjo.
Veikiate iš tos kūrybiškumo versmės, užuot reagavę. Ir nereaguodami į formą, nesuteikiate jai amžinumo, nesuteikiate jai tikrumo. Ir todėl jūsų veiksmas nėra nukreiptas žeminti ar naikinti. Jis yra nukreiptas akceleruoti į tyrumą, kurį regite už išorinės formos. Tai yra tyras suvokimas, kuomet galite į kažką pažvelgti ir matyti tai kaip netikrovės pasireiškimą, nepereidami į reakciją, kurioje klijuojate bjaurumo, blogumo ar piktavališkumo etiketę – kaip tai daro dauguma žmonių.
Mano Mylimieji, mes jums davėme daug mokymų, kad padėtume pakilti virš tos kaltintojo sąmonės, epinių dramų sąmonės. Lygiai prieš metus supažindinome jus su epinių dramų koncepcija ir parodėme jums, kad yra būtina transcenduoti savo dramas, jeigu norite pakilti į aukštesnį lygmenį; jeigu iš tiesų norite tapti jėga, kuri akceleruos Žemę į pakylėjimo spiralę 2012 metais ir tolesniais metais. Jeigu iš tiesų norite suformuoti Budos sanghą, turite transcenduoti savo dramas, kaip aiškiai jums tai pasakiau prieš metus, kaip jums tai sakė kiti, kaip jums tai kuo aiškiausiai sakė Sen Žermenas savo nepaprastame kreipimesi, kurį galite dar kartą išstudijuoti, tie iš jūsų, kurie rimtai norite įveikti savo dramas.
Nes mes, žinoma, suvokiame, kad tarp jūsų yra ir tokių, kurie nenori įveikti savo dramų ir todėl atstūmė net ir visą šią koncepciją, atstūmė būtinybę įveikti dramą arba atsisakė matyti, kad turi dramų, kurias jiems reikia įveikti. O tai, žinoma, mums yra visiškai priimtina, pagal Laisvos Valios Įstatymą. Bet mes tiesiog sakome: Tuomet negalime jūsų priimti į sanghą, kurią siekiame sukurti. Kai mokiniai atėjo prašytis į mano sanghą prieš 2500 metų, jie turėjo būti išbandomi, tad vyko atsijojimas, atskyrimas tų, kurie buvo pasiruošę kvestionuoti savo suvokimą ir savo dramas, nuo tų, kurie nebuvo pasiruošę to daryti. Ir tie, kurie nebuvo pasiruošę, turėjo likti išorėje. Ir jie reaguodavo į tai įvairiausiais būdais, kai kurie pasijusdami atstumti, kai kurie imdami įvairiausiais būdais puldinėti Budą ir Budos mokinius, kas nėra užrašyta budistiniuose šventraščiuose, ir todėl šiandien neturite jokio išorinio supratimo apie tai.
Tačiau galiu jus užtikrinti, mano mylimieji, kad niekas iš to, ką dariau arba sakiau, nebuvo priimtina induizmo religijos brahminams, kurie jautė iš manęs grėsmę, arba jų mokiniams, kurie nenorėjo kvestionuoti savo suvokimo. Tad buvo daug murmėjimų, daug išpuolių, daug kaltinimų prieš mane, prieš mano asmenį, prieš mano mokinius. Daug ką iš to, kas tuo metu vyko, matėte ir Jėzaus laikais, kaip jis buvo puolamas ir kaltinamas. Nes ši sąmonė egzistuoja, kaip sakiau, labai ilgai. Nemanykite, kad man pavyko to išvengti – ji buvo aplinkui. Tačiau, žinoma, manęs tai netrikdė, aš nebuvau prie to prisirišęs, ir todėl nereagavau į tai. Tiesiog daviau mokymus, kurie galėjo padėti tiems, kurie ryžosi transcenduoti tą sąmonės lygį, ir tuomet visą savo dėmesį sukoncentravau padėti tiems, kuriems buvo galima padėti, nes jie turėjo noro padėti patys sau. Jie turėjo noro pažvelgti į save, kvestionuoti savo suvokimą, užuot laikę jį viešpačiu ir nekvestionuojamu.
Iš Rytų į Vakarus pralekiančio žaibo minčių vaizdinys
Ir dabar, kaip jau įprasta, užbaigsiu šį diktavimą perduodamas jums minčių vaizdinį, kuris jums gali padėti suvaidinti aktyvų vaidmenį, padedant žmonijai išlaikyti Sūnaus, Kristaus Sąmonės iniciacijas – gebėjimą atskirti tikra nuo netikro, kam, žinoma, jums yra būtina turėti tyrą suvokimą, apie kurį kalbėjau; neklijuojant etikečių ir neteisiant.
Tad noriu, kad įsivaizduotumėte, jog Kristus įžengia į šį pasaulį, kaip Jėzus sakė: tarsi žaibas, perskrodžiantis dangų iš Rytų į Vakarus. Ir nutvieskia jis pasaulį tarsi dviašmenis kardas, perskrodžiantis iliuzijų skraistes, Majos šydą. Į šias skraistes galima žiūrėti kaip į uždangą, kuri buvo pakabinta netikrų mokytojų ir puolusių būtybių, už kurios jie galėjo slėptis. Kai kurios iš šių uždangų yra tokios tankios, kad negalite per jas matyti, kitos tapo dalinai perregimos, ir todėl galite matyti už jų judančius šešėlius.
Vizualizuokite Kristaus Kardą, Gyvąjį Žodį, kuris blykstelės ir perkirs šią uždangą laikančias virves, ir uždanga nukris žemyn, apnuogindama, kas už jos stovi. Apnuogindama valdžios elitą, apnuogindama tuos, kurie vykdo įvairiausias manipuliacijas ir iki šiol sugebėjo išlikti pasislėpę nuo žmonių, – kad jie visi būtų apnuoginti. Uždanga nukris, ir žmonės pabus ir tars: „Žiūrėk, karalius nuogas. Nes dabar jį aiškiai matome, dabar jo jau nebeslepia šis iliuzijų uždangos šydas, šis Majos rūkas, šie melai ir apgavystės“.
Laikykitės šio minčių vaizdinio, mano mylimieji! Prisiminkite jį, kai susidursite su kažkokia situacija, kurioje žinote egzistuojant melą. Ir tuomet išsakykite savo pačių susikurtą prašymą Kristui ir Budai. Kvieskite Kristaus Kardą, idant jis perskrostų tikra nuo netikro, perskrostų šydus, idant šie su dideliu trenksmu kristų žemyn ir žmonės pamatytų apnuogintą tikrovę ir netikrovę – ir netikrovė stovėtų nuoga prieš viso pasaulio akis. Štai ką prašau jūsų vizualizuoti.
Ir su dėkingumu už jūsų ištvermę, laikant pusiausvyrą šiam perdavimui, sakau: „Gerai, gerieji ir ištikimieji tarnai, kadangi buvote ištikimi mažuose dalykuose, mes iš tiesų pavesime jums daug didesnius dalykus ateinančiais metais.“ Tad būkite užsklęsti beribiame, nedualistiniame, tyrame Budos suvokime. Paprašykite manęs suteikti jums tyrą Budos Proto suvokimą, kuris žino, kad viskas yra Budos Prigimties ir todėl sugeba matyti skirtumą tarp tyros Budos Prigimties realybės ir Maros, atėjusios jūsų gundyti, iliuzijų netikrovės. Bet kuo nori Mara jus sugundyti? Ji nori jus sugundyti, kaip nors sureaguoti į jos netikrovę! Nes bet kokia reakcija priverčia jus įstrigti žemyn traukiančiame netikrovės sūkuryje. Tad būkite Buda, nuspręskite nereaguoti, nuspręskite įžengti į kelią, idant galėtume jus išmokyti VEIKTI, VEIKTI, VEIKTI iš tyro suvokimo.
Tad būkite užsklęsti mano ramybėje, toje ramybėje, kuri nėra pasyvi, ir kuri yra visai ne tai, ką žmonės laiko ramybe, nes tai yra dinamiška, beribė ramybė, neleidžianti, kad viskas liktų kaip buvę, neleidžianti žmonėms likti įstrigusiems sūkuryje, kuriame jie mano, kad gyvenimas yra kančia. Ir būtent dėl to grįžau iš Nirvanos – parodyti žmonėms, kad egzistuoja alternatyva kančioms. Ir raginu ir JUS daryti tą patį. Mokykite juos; pademonstruokite jiems, kad egzistuoja alternatyva kančioms. Egzistuoja galimybė pasiekti proto ramybę, į gyvenimą žiūrėti su begaliniu, neišsemiamu džiaugsmu! Būkite užsklęsti Budos džiaugsme. Nes, kai regite Budos Prigimtį, kaip galite nesidžiaugti? Tad, AŠ ESU Beribis Džiaugsmas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com