Dvyliktasis atgimimo spindulys

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2009 gegužės 10 d. per Kim Michaels.


Aš, Jėzus, ateinu pakalbėti su jumis, pasirodydamas kaip svečias šioje Budos perduotų mokymų serijoje. Tačiau ateinu ne kaip Jėzus, kurį žmonės mato krikščioniškame pasaulyje; ateinu būtybės, kuria šiandien AŠ ESU, pilnatvėje, pasiekęs Budiškumą po savo pakylėjimo. Ir todėl ateinu su jumis pakalbėti apie dvyliktąjį spindulį – dvyliktąjį atgimimo spindulį.

Atgimimas, mano mylimieji.

Nes, kaip girdėjote, vienuoliktasis spindulys yra atidavimo iniciacijos spindulys, pasiryžimo paleisti tai, kas sena – transcendencijos spindulys. Bet matote, mano mylimieji, atidavimas, nežinant, kas bus po to, yra būtina iniciacija. Tačiau tai nereiškia, kad, jeigu atiduosite, tuomet automatiškai užgims naujas aš. Nes, jums atidavus tai, kas sena, jūs – jūsų Sąmoningasis AŠ, jūsų savasties jausmas – privalo atgimti.

Ir kaip tai įvyksta? Tai įvyksta, kai jūs, Sąmoningasis JŪS, priimate save kaip atgimusį, priimate save naujame tapatume, mano mylimieji. Ir tai gali būti sunkus žingsnis daugeliui žmonių, kurie dvasiniu keliu ėjo ilgą laiką. Nes jūs esate taip įpratę tirti save, ieškoti rąsto savo akyje, ieškoti kažko, ką turėtumėte atiduoti, ką turėtumėte palikti. Ir tai yra būtina, tai yra būtina kelio pakopa, mano mylimieji. Nes, jeigu pažvelgsite į daugelį žmonių pasaulyje, pamatysite, kad jie yra taip stipriai susitapatinę su savo ego, taip stipriai tiki ego melu, kad nenori palikti nė menkiausios netikro tapatumo dalies. Jie mano, kad jiems tereikia eiti išoriniu keliu, automatišku keliu į išganymą, ir jie garantuotai bus išganyti.

Jūs, kaip dvasingi žmonės, esate pakilę virš šio sąmonės lygmens. Jūs nebeneigiate fakto, kad jūsų akyje egzistuoja rąstas, kad yra kažkas, ką turite pamatyti ir privalote atiduoti, privalote palikti, kad galėtumėte nuo to išsilaisvinti, mano mylimieji. Neneigiate, kad turite laisvą valią, kad pasinaudojote šia laisva valia tam tikroms dualistinėms iliuzijoms priimti, ir kad privalote praregėti iš šių iliuzijų ir jas atiduoti. Tačiau kai kuriems iš jūsų vis dar tebėra sunku žengti tą žingsnį, kuriame priimtumėte, kad, atidavę tą ne-aš elementą, jūs, Sąmoningasis JŪS, atgimstate – tampate visiškai nauja būtybe.

Tapimas nauja būtybe Kristuje

Ir koją daugeliu atveju jums pakiša būtent šis jūsų pasiryžimas ieškoti rąsto savo akyje. Jūsų pasiryžimas pripažinti, kad turite kažką, kas privalo būti atiduota. Ir todėl taip stipriai koncentruojatės į problemos pamatymą, į problemos įveikimą, kad į viską žvelgiate iš problemų perspektyvos, ir negalite paleisti prisiminimų, kuo buvote praeityje, ir kaip jūs buvote netobula būtybė ir kiek daug turėjote atiduoti. Ir todėl ne visada galite priimti, kad dabar, kai jau visa tai atidavėte, jūs nebesate ta pati būtybė, kuri turėjo tą problemą.

Ar suvokiate, mano mylimieji? Kai atgimstate, tampate nauju žmogumi, nauja būtybe Kristuje. Tačiau jūs turite laisvą valią. Negalėsite priimti, kad esate nauja būtybė, negalėsite priimti to savo sąmoningu protu – jeigu neišdrįsite iš tiesų pripažinti, kad nebesate tą klaidą padaręs žmogus, ar tą įsitikinimą, kurį atradote vakar ir jį atidavėte, turėjęs žmogus.

Mano mylimieji, jeigu pažvelgsite į mano gyvenimą, kurį nugyvenau būdamas Jėzumi, išlaikiau keletą iniciacijų, per kurias turėjau priimti aukštesnį tapatumą. Galite tai išskaityti tarp eilučių oficialiosiose evangelijose, nors kai kas iš to iš tiesų buvo išimta, o kai kas niekada net nebuvo užrašyta, kadangi evangelijų rašytojai pilnai nesuprato mano esybės ir Kristiškumo kelio, nesuprato iniciacijų, kurias laikiau. Ir vis dėlto, realybė yra tokia, kad aš turėjau išlaikyti keletą iniciacijų, per kurias turėjau priimti aukštesnį tapatumo jausmą, kad pakylėčiau savo misiją į aukštesnį lygmenį.

Ir jeigu nebūčiau ryžęsis to daryti, mano misija būtų užstrigusi tam tikrame lygmenyje. Ir nebūčiau užbaigęs jos iki galo, kuomet kabodamas ant kryžiaus atidaviau paskutinių apribojimų šmėklą – tuo užsitarnaudamas savo prikėlimą. Tad matote, mano mylimieji, tai yra iniciacija, su kuria mes visi, ėję keliu ir užsitarnavę savo pakylėjimą, susidūrėme.

Pakylėjimas nėra automatiškas

Kas yra pakylėjimas, mano mylimieji? Kas yra pakylėjimo procesas? Na, tai yra tai, kad privalote priimti, jog nebesate mirtinga žmogiška būtybė, jūs dabar esate tapę nemirtinga dvasine būtybe. Jeigu nesugebėsite to priimti, negalėsite pakilti.

Galite būti įpratę galvoti – remdamiesi mūsų praeityje per kitas dispensacijas perduotais mokymais – kad pakylėjimas yra užsitarnaujamas, įvykdžius tam tikrus reikalavimus. Ir kai būsite įvykdę tuos reikalavimus – tik „pokšt“ – ir vieną dieną pakilsite.

Tai nėra tiesa! Iš tiesų egzistuoja reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti, mano mylimieji. Tai yra tiesa. Tačiau pakylėjimo procesas nėra automatiškas procesas, tai nėra mechaniškas procesas – tai yra kūrybiškas procesas. Tai reiškia, kad į jį įeina pasirinkimai, kuriuos jūs privalote padaryti.

Ir kas tai yra per pasirinkimai, kuriuos turite padaryti? Ką turiu omenyje sakydamas: „Rinkitės gyvenimą, o ne mirtį?“ Na, „rinktis gyvenimą“ reiškia pasirinkti priimti naują tapatumą, naują savasties jausmą, kuris yra DAUGIAU už tą savasties jausmą, kurį turėjote anksčiau – kurį turėjote vos prieš sekundę.

Tad matote, mano mylimieji, ego nori iškreipti visą šią dvasinio kelio koncepciją, galvodamas, kad einate ilgu keliu link galutinio tikslo. Ir ego iš to gauna du naudingus dalykus. Paskatindamas jus patikėti, kad einate ilgu keliu, jis gali jus priversti patikėti, kad galutinis tikslas yra toli ateityje. Ir iš tiesų, daug ankstesnių Pakylėtųjų Mokytojų mokinių tikėjo pakilsiantys, tapsiantys Kristumi tik kada nors tolimoje ateityje. Bet tikrai ne dabar – tikrai ne šiuo metu, ne čia. Ir matote, tai yra ego, kuris mėgina Sąmoningąjį AŠ įtikinti, kad jis tiesiog negali akimirksniu palikti savo tapatumo jausmo ir iš karto būti Kristumi.

O kita nauda, kurią netikri mokytojai ir ego gauna iš šio tikėjimo, yra idėja, kad egzistuoja kažkokia galutinė pakopa, galutinė iniciacija, kurią išlaikę pasieksite kažkokią amžiną būseną.

Augimas vyksta net ir pakylėtoje karalijoje

Mano mylimieji, kai šis pasiuntinys pirmą kartą išgirdo apie Pakylėtųjų Mokytojų koncepciją, jis į tai pažiūrėjo labai skeptiškai, kadangi iš pradžių Pakylėtieji Mokytojai jam buvo pristatyti kaip tobulos būtybės, šitaip sudarant įspūdį, kad pakylėtoje karalijoje augimas nebevyksta. Ir savo vidinėje esybėje, jis atmetė šią koncepciją, žinodamas, jog tai paprasčiausiai nėra tiesa. Ir tik suvokęs, kad net ir pakylėtieji mokytojai auga ir transcenduoja savo savasties jausmą, jis galėjo patikėti, kad Pakylėtųjų Mokytojų rodomas kelias, vedantis link pakylėjimo, gali būti tikras kelias.

Tad matote, aš pakilau su tam tikru Kristaus pasiekimų lygmeniu. Dabar jau esu pasiekęs Budos lygmenį, kuris yra aukštesnis už Kristaus lygmenį, kadangi nestovėjau vietoje nuo savo pakylėjimo. Dauginau savo talentus ir judėjau pirmyn, mano mylimieji.

Tačiau kaip tai padariau? Leisdamas savo savasties jausmui atgimti daugybę kartų. Nes sakau jums, tam, kad galėtumėte pereiti iš Kristaus pasiekimų lygmens į Budos pasiekimų lygmenį, privalote atgimti mažiausiai dešimt tūkstančių kartų. Ir todėl, galite pamąstyti apie tai, kad, norėdami pakilti iš sąmonės lygmens, kuriame yra dauguma šioje planetoje esančių žmonių, iki pakylėtosios būsenos, privalote atgimti daug, daug kartų.

Tiesą sakant, Sen Žermenas yra pasakęs, jog tam, kad užsitarnautų savo pakylėjimą, jis turėjo priimti milijoną teisingų sprendimų. Kas yra teisingas sprendimas? Tai yra GYVENIMO sprendimas, kuriuo priimate savo atgimimą į aukštesnį savasties jausmą.

Taigi, mano mylimieji, ar įmanoma peršokti prarają tarp žemesnės sąmonės būsenos – kurioje yra žmonija – į Kristaus sąmonę vienu šuoliu? Ne, neįmanoma! Niekada nebuvo įmanoma ir niekada nebus įmanoma. Ir visgi jūsų Sąmoningasis AŠ bet kurią akimirką gali pakeisti savo tapatumo jausmą į aukštesnį tapatumo jausmą. Ir tai, iš tiesų, yra procesas.

Mano mylimieji, kaip prieš 2000 metų sakė Paulius: „Aš mirštu kiekvieną dieną.“ Turėdamas omenyje, kad kiekvieną dieną jis leido daliai savo žmogiškojo aš mirti, atgimdamas į aukštesnį savasties jausmą. Ir nors sakau jums, kad yra gerai mirti kiekvieną dieną, yra daug geriau mirti daug kartų kiekvieną dieną, nes šitaip paspartinsite savo kelią.

Palikite aukščiausios iniciacijos svajonę

Matote, mano mylimieji, palikite visą šią idėją, kad egzistuoja kažkokia aukščiausia iniciacija, kažkoks galutinis tikslas, egzistuojantis kažkur toli ateityje. Vietoj to, priimkite realybę, kad Gyvenimo Upė yra procesas, nuolatinės, nesibaigiančios, amžinos savitranscendencijos srautas. Ir kaip Buda paaiškino, būtent mėginimas laikytis įsikibus į tam tikrą savasties jausmą nugramzdina jus į mirties sąmonę, į dualistinę sąmonę.

Pakylėtoje būsenoje, neturite amžino, fiksuoto tapatumo jausmo. Jūs nuolatos kylate aukštyn. Tiesą sakant, galėtų būti konstruktyvu, mano mylimieji, užuot kalbėjus apie Pakylėtuosius Mokytojus, kalbėti apie Kylančiuosius Mokytojus.

Nes mes nuolatos kylame, nuolatos atgimstame į vis aukštesnį savasties jausmą. Būtent tai aš iš tiesų atstovauju Žemei, atstovaudamas dvyliktąjį atgimimo spindulį, mano mylimieji. Būtent tai atėjau atnešti į Žemę prieš 2000 metų. Ir dabar – to, kas dabar AŠ ESU pilnatvėje – prisiėmiau atstovauti šį atgimimą. Ir tai iš tiesų yra didžiausia galimybė labiau pažengusiems dvasios ieškotojams akceleruoti savo esybę virš tam tikro lygmens, kuomet jie tiesiog nusimestų senojo tapatumo išnarą ir atgimtų į naują savasties jausmą.

Bet, mano mylimieji, tam, kad galėtumėte pilnai atgimti, privalote priimti, kad jūs dabar esate šis naujas savasties jausmas. Jums tai turi liautis būti teorinė koncepcija, vis dar tebegzistuojanti „kažkur ten,“ tolumoje, kurią kažkurią dieną priimsite. Ne, tai yra dabar. Tai yra čia. Tai esate jūs. Tai yra kas aš esu.

Gali būti, kad vakar padarėte klaidą, tačiau, jeigu pamatėte šią klaidą, pamatėte už jos slypinčią sąmonę ir ją paleidote, tuomet atgimėte į naują savasties jausmą. Ir tas aš, kuriuo jūs esate šiandien, nėra tas pats aš, kuris padarė klaidą vakar ar prieš dešimt tūkstančių įsikūnijimų. Ir todėl jums nereikia kabintis į tuos jausmus, kuriuos turėjote savo senoje savastyje. Tiesą sakant, jums netgi nereikia kabintis į prisiminimus.

Kaltė neturi jokio konstruktyvaus tikslo

Ir būtent čia daugelis jūsų ir paslydo. Nes, žinoma, jūs puikiai pamenate, kuo buvote vakar ir ką vakar padarėte. Ir kai kurie iš jūsų netgi sugeba prisiminti, ką padarė prieš keletą gyvenimų. Bet matote, mano mylimieji, jūs nebesate tas žmogus – kai paliekate sąmonę, privertusią jus padaryti tai, ką padarėte praeityje. Ir todėl, turite pereiti periodą – kaip per jį perėjo šis pasiuntinys – kuomet jo paties ego ir netikriems mokytojams pradėjus projektuoti prisiminimus apie klaidą į jo protą, jis sąmoningai tardavo: „Bet aš nebesu tas aš, kuris tai padarė. Aš to nepadariau, tas aš, kuriuo aš dabar esu, nepadarė tos klaidos. Ir todėl man nereikia dėl jos jausti kaltės.“

Tai ne daug kuo skiriasi, jeigu prisimintumėte, nuo to laikotarpio, kuriame mokėtės vaikščioti. Ar turėtumėte jausti kaltę dėl to, kad buvote nerangūs ir visą laiką griuvinėjote, būdami vos kelių mėnesių ir mėgindami išmokti vaikščioti? Tai kodėl, po galais, turėtumėte jausti dėl to kaltę? Kodėl turėtumėte jausti kaltę dėl klaidų, kurias padarėte būdami suaugusiais, ar kurias padarėte ankstesniuose gyvenimuose?

Kaltė neturi absoliučiai jokio konstruktyvaus tikslo. Ji turi žemesnes vibracijas, ji turi anti-meilės vibracijas. Tai yra puolusių būtybių ir jūsų pačių ego projekcija, mėginančių neleisti jums priimti savo atgimimo į naują tapatumo jausmą. Ji neturi jokio konstruktyvaus tikslo.

Tiesiog JĄ PALEISKITE, MANO MYLIMIEJI!

Nes jūs esate daugiau negu tai.

Danguje nėra absoliučiai jokios jėgos, kuri norėtų laikyti jus įstrigusius ankstesniame savasties jausme. Todėl bet kokie mėginimai jus stabdyti tegali ateiti iš apačios, iš netikrų mokytojų, iš puolusių būtybių, iš jūsų pačių ego, iš masinės sąmonės, iš kitų žmonių. Kad ir iš kur tai ateitų, tai yra netikra. O tai, kas netikra, negali paveikti to, kas tikra – jūsų Sąmoningojo AŠ.

Žinoma, mes visi suprantame, kad tai iš tiesų gali būti nelengvas perėjimas. Galiu jums tai pasakyti – galiu jums tai pasakyti su ugnimi, kad išpurtyčiau jus iš senosios jūsų sąmonės būsenos – tačiau suprantu, kad, nors galite pasijusti pakylėti aukštyn mano ugnies, galite lengvai, palikę šią aplinką, vėl nupulti į senuosius įpročius. O tuomet, kas nutinka, kai vėl nupuolate į senuosius įpročius? Ar tik dabar nepradėsite prisiminę sakyti: „O, bet juk ką tik padariau tai, ko Jėzus man sakė nedaryti. Turėčiau jaustis kaltu, kad nesilaikiau Jėzaus nurodymų.“ Ir štai, matote – grįžote tiesiai į senąjį momentumą.

Ego reikalingas fiksuotas tapatumo jausmas

Bet matote, mano mylimieji, realybė čia yra tokia: jūsų ego negali plaukti su Gyvenimo Upe, kadangi jis negali gyventi – negali egzistuoti, negali išsaugoti savo savasties jausmo, tęstinumo jausmo – be fiksuoto tapatumo jausmo.

Ego negali egzistuoti, kai nuolatos transcenduojate save. Ir būtent tai prašau jūsų prisiminti. Žinoma, išėję susidursite su kažkokiu senu momentumu. Tiesiog jį atiduokite! Ir priimkite savo atgimimą.

Viską, kas pas jus grįžta, atiduokite. Priimkite savo atgimimą. Kai tik pas jus ateis projekcija iš žemesnės sąmonės būsenos, pažvelkite į ją, jeigu jums reikia surasti melą, tačiau neįsitraukite į tai. Nesileiskite į tai, nesileiskite į išsamias analizes. Pažvelkite į tai ir pamatysite, kad, daugeliu atveju, jūs jau esate praregėję iš šio melo.

Turite suprasti, kad galite būti pasiekę tašką, kuriame jūsų Sąmoningasis AŠ praregėjo iš melo. Tačiau jūs vis dar susidursite su momentumu, net ir su iš masinės sąmonės ateinančiomis projekcijomis. Ir būtent dėl to galite sau sakyti: „Bet maniau, kad jau tai atidaviau. O dabar ir vėl tai patiriu. Kas vyksta?“

Na, realybė yra tokia, kad tol, kol būsite įsikūnijime – kol vaikščiosite šiose tankiose sferose – susidursite su iš masinės sąmonės ateinančiais momentumais ir projekcijomis. Tačiau, kai jau esate pamatę melą, jums tiesiog reikia suvokti, kad ši projekcija yra nukreipta į jus, ir tuomet jums tiesiog reikia ją atiduoti ir priimti, kad atgimėte, kad tai nebėra tai, kas jūs esate. Jūs esate daugiau negu tai.

Matote, jeigu, kiekvieną kartą jūsų ego kažką ant jūsų projektuojant, jūs pasinaudosite tuo, kad atgimtumėte ir priimtumėte aukštesnį tapatumo jausmą, tuomet jūsų ego galiausiai pasidarys toks išsibarstęs, patirs tokią didelę frustraciją, bus taip stipriai išverstas iš kojų šios nuolatinės savitranscendencijos, kad nesugebės išsaugoti savo kabinimosi į „realybę,“ nesugebės išsaugoti tęstinio tapatumo jausmo.

Ir jūs tiesiog būsite virš jo akceleruoti. Jumyse vis dar galės būti likę tam tikrų atskirojo aš liekanų, ir šių liekanų bus tol, kol būsite įsikūnijime. Tačiau jūsų Sąmoningasis AŠ su tuo daugiau nebesitapatins, kadangi jūsų Sąmoningasis AŠ nebeturės nuolatinio, fiksuoto tapatumo jausmo, grįsto šio pasaulio dalykais.

Jūs suvoksite, kad esate dvasinė būtybė. Ir suvoksite, kad dvasinė būtybė neturi fiksuoto tapatumo jausmo, bet pastoviai plaukia su Gyvenimo Upe, pastoviai transcenduoja savo savasties jausmą. Ir todėl jums nereikia turėti fiksuoto pastovaus arba pusiau pastovaus tapatumo jausmo, grįsto šio pasaulio dalykais. Jūs matote, kad esate DAUGIAU, ir nuolatos su tuo plaukiate – nesilaikote įsikibę į tą savasties jausmą. Kai tik pamatote kažkokį savo dabartinio jausmo apribojimą, jūs jį paleidžiate, atgimstate. Priimate, kad atgimėte ir tapote DAUGIAU. Ir todėl ego tiesiog negali su jumis suspėti, šio pasaulio princas negali su jumis suspėti, mano mylimieji.

Šio pasaulio princas yra ribota būtybė

Ar suvokiate, kad šio pasaulio princas nėra beribė būtybė; šio pasaulio princas yra ribota būtybė. Tai reiškia, kad, nors yra galvojančių, jog velnias turi didelę galią, velnias teturi ribotą galią, kadangi velnias turi ribotą savasties jausmą, ir todėl turi ribotą sąmonę.

Ar suvokiate, mano mylimieji, kad velnias nori ateiti pas jus ir priversti jus priimti fiksuotą tapatumo jausmą, kuris jus laikytų įstrigusius tam tikrame lygmenyje – idant jam atsirištų rankos bėgti toliau ir imtis darbo su kitais žmonėmis, nes jis būtų privertęs jus priimti fiksuotą tapatumo jausmą? Ir jis nori, apėjęs visą ratą ir grįžęs prie jūsų, atrasti jus tebesančius tame pačiame fiksuotame tapatume.

Bet matote, jeigu transcenduosite tą tapatumo jausmą, tuomet velnias sugrįžęs patirs šoką: „Jo čia nebėra, kur jis?“ Ir dabar jis turės mėginti pasivyti jūsų naują tapatumo jausmą ir paversti jį sekančiu fiksuotu tapatumo jausmu. Ir tai atitrauks jo dėmesį nuo visų kitų žmonių, kuriuos turi įkalinti – ir staiga, kai pakankamai žmonių bus transcendavę savo ankstesnį savasties jausmą, velnias pasidarys toks išsibarstęs, šio pasaulio princas pasidarys toks sumišęs, kad nebesugebės išsaugoti savo kontrolės jausmo. Ir tuomet net ir šio pasaulio princas privalės kažkaip transcenduoti savo senąjį tapatumo jausmą, kad neatsiliktų nuo žmonių, kurie akceleruoja, mano mylimieji. Ir šitaip matote, kad visi yra patraukiami aukštyn.

„O aš, jeigu būsiu pakylėtas, patrauksiu visus žmones link savęs.“

Tai taip pat reiškia masinės sąmonės patraukimą – ir tai tiesiog yra vienas išsireiškimas to, kas tradiciškai buvo vadinama velniu. Nes, kaip Gautama paaiškino praėjusiais metais, Naujųjų Metų išvakarėse, mano mylimieji, kai įžengiate į tamsos valdovo šventyklą, pamatote, kad joje nėra jokio tamsos valdovo. Visa tai yra tuščias kiautas, nes tai neturi aukščiausios realybės.

Bet ar suvokiate, kad nuolatinė savitranscendencija yra raktas jums akceleruotis iš šios gravitacinės masinės sąmonės traukos? Idant jūs tiesiog – kad ir kas į jus bebūtų siunčiama – galėtumėte pasinaudoti tuo savo tapatumo jausmui transcenduoti, atgimti. Priimate, kad esate atgimę, ir todėl esate nauja būtybė Kristuje. Ir jūsiškiam ego, netikriems mokytojams, masinei sąmonei ir kitiems žmonėms prireiks laiko jus pasivyti. Ir kai jie galiausiai jus pasivys, ir jie tikriausiai tai padarys, jums dar tebesant fiziniame kūne, jūs tiesiog akimirksniu leisite sau atgimti dar kartą. Ir dabar jie vėl turės jus gaudyti.

Ir šitaip pasieksite tašką, kuriame jiems visą laiką teks žaisti gaudynių, mano mylimieji. Nes jūs dabar būsite išvartę pinigų keitėjų stalus, ir jie pavirs tais, kurie privalės jus pagauti. Nes jūs nebeleisite sau likti tame fiksuotame tapatumo jausme, kuriame jie manė galintys jus kontroliuoti.

Tad matote, mano mylimieji, tai tampa toks kaip ir katės žaidimas su pele, kuriuo kurį laiką netgi galite mėgautis. Kuomet suvokiate, jog nebežaidžiate dualistinio žaidimo, kuriame siekėte sunaikinti priešingą dualistinį polių, bet žaidžiate tokią kaip ir aukštesnę šio žaidimo versiją, mėgindami pergudrauti, pranokti ir pertranscenduoti šio pasaulio jėgas, šio pasaulio princą.

Ir galite tai labai lengvai padaryti, kai iš tiesų įsiliejate į atgimimo procesą. Žinoma, galiausiai pasieksite momentą, kuriame būsite atgimę iki tokio taško, kuriame jums netgi nebeteiks malonumo šio pasaulio princo pergudravimas arba pranokimas, kadangi šis princas taps nebereikšmingas jūsų savasties jausmui. Ir jūs dabar susitelksite į kitus dalykus, susitelksite į kitų žmonių kėlimą aukštyn, žadindami juos iš mirties sąmonės ir pademonstruodami, kaip yra įmanoma atgimti. Ir mokydami juos, kad ir jie gali atgimti – mesdami iššūkį jų dabartiniam savasties jausmui.

Dvyliktojo spindulio iniciacijos

Tad matote, mano mylimieji, tokios yra dvyliktojo spindulio iniciacijos – iniciacijos negalvoti, kad atgimimas yra vienkartinis dalykas, ir kad po to amžinai esate kažkokiame fiksuotame tapatume. Tai yra supratimas, kad atgimimas yra nuolatinis procesas, mano mylimieji.

Kaip sakėme, pasaulis yra sukuriamas iš ant Materijos Šviesos ekrano projektuojamo proto įvaizdžio. Ir palyginome tai su filmu, kuris yra projektuojamas ant ekrano per daugelį individualių paveikslėlių, projektuojamų ant ekrano kiekvieną sekundę, kuomet jūsų fiziniai pojūčiai nesugeba matyti individualių judesių. Tad jūs galite pasiekti tašką, kuriame jūsų savasties jausmas atgimtų, kuriame jūs pripažintumėte, kad visa Žemės planeta – savo dabartinėje disbalanso, stygiaus ir skurdo būsenoje – tiesiog tėra proto įvaizdis. Ir jeigu šis proto įvaizdis būtų pakeistas, tuomet Žemė akimirksniu atvaizduotų aukštesnę realybę.

Na ir dabar, mano mylimieji, tai nereiškia, kad sakau, jog Žemė akimirksniu pasikeis ir pradės atvaizduoti Dievo karalystę. Nes jeigu tai įvyktų, pernelyg didelio skaičiaus žmonių tapatumo jausmas būtų sudaužytas į šipulius. Jie nesugebėtų prisitaikyti prie pokyčių ir patirtų labai rimtą tapatumo krizę, ir būtent dėl to Žemė turi keistis laipsniškai ir turi būti laipsniškai keliama aukštyn.

Ar suvokiate, mano mylimieji, kad mes, Pakylėtieji Mokytojai, iš tiesų turime galią – Elohimai turi galią, nes jie sukūrė Žemę – akimirksniu nukreipti į Žemę tiek daug šviesos, kad ji sudaužytų tamsą šipuliais – sudaužytų netobulus įvaizdžius, netobulas energijas – ir Žemė akimirksniu atgimtų į savo pirminio dizaino tyrumą. Tačiau, jeigu tai padarytume, dauguma žmonių Žemėje, kurie yra nusileidę į žemesnę sąmonės būseną, nesugebėtų prie to prisitaikyti. Ir todėl jie turėtų būti pašalinti iš Žemės. Jie, tikrąja to žodžio prasme, mirtų, nes mirtų fiziškai, kadangi jų savasties jausmas nesugebėtų prisitaikyti prie pokyčių, ir jie tuomet turėtų būti pasiųsti į kokią nors kitą planetą. Tad, atsižvelgiant į faktą, kad Žemė buvo sukurta kaip augimo platforma, mūsų visai nedomina Žemės iškėlimas aukštyn; mus domina Žemės gyventojų sąmonės iškėlimas aukštyn. Ir būtent dėl to pokyčiai privalo vykti laipsniškai.

Ir todėl matote, kad balansuojame ant plonyčio lyno, kuomet galime perduoti tam tikrą šviesos kiekį, tačiau negalime perduoti per daug šviesos, kadangi ji sudaužytų į šipulius daugybės žmonių Žemėje savasties jausmą. Ir būtent dėl to mums yra būtina, kad jūs, kurie esate įsikūnijime, susiderintumėte su dvyliktojo spindulio iniciacijomis ir jas išlaikytumėte, leisdami sau nuolatos atgimti, atgimdami kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Kiekvieną kartą, kai pajaučiate žemesnio savasties jausmo, žemesnės vibracijos projekciją, tiesiog pripažinkite, iš kur tai ateina, ir tuomet leiskite sau atgimti į esybę, kuriai ši žemesnė sąmonės būsena nebedarytų jokio poveikio.

Ką vienas padarė, visi padaryti gali

Kai pademonstruosite tai kitiems žmonėms, netgi pademonstruodami, kad galite leisti sau, savo savasties jausmui atgimti, nustodami būti žmogumi, turėjusiu tam tikrą fizinę ligą – arba emocinę, ar proto būseną, ar tai būtų tas ar anas asmenybės skilimas – galėsite tuomet pademonstruoti tai kitiems žmonėms, mano mylimieji, kad tai, kas yra įmanoma jums, taip pat yra įmanoma ir jiems.

Nes jau ilgą laiką Pakylėtieji Mokytojai turi šūkį: „Ką vienas padarė, visi padaryti gali.“ Ir tai turi būti pademonstruota šiame amžiuje, tačiau nepakanka, kad vienas žmogus tai pademonstruotų, kaip aš tai padariau prieš 2000 metų. Mums reikia, kad tai pademonstruotų daug žmonių, idant žmonės galėtų pamatyti, kad ką daugelis padarė, tą ir aš galiu padaryti. Ir būtent tai turi įvykti ant šio perėjimo į Vandenio amžiaus sąmonę slenksčio – į laisvės amžiaus, mano mylimieji. Kuris iš tiesų yra kūrybinės laisvės amžius.

Laisvės perkurti, ne tik savasties jausmą – ką jūs iš esmės ir darote savo atgimimu – perkuriate savo savasties jausmą – bet taip pat laisvės perkurti savo aplinką, netgi perkurti fizinę aplinką šioje Žemėje, kuri tokiai daugybei žmonių vis dar tebeatrodo sukurta jiems nepavaldžių jėgų. Ir todėl jie neturi galios – žmonija neturi galios – kolektyviškai viso to perkurti, mano mylimieji.

Ir todėl matote, kad tiek tradicinė religija, stiprinanti įvaizdį, kad esate atskirti nuo Dievo ir kad jūsų išganymui yra reikalingas išorinis išganytojas, išorinė religija, – ir tradicinis, materialistinis mokslas, teigiantis, kad teesate aukštą išsivystymo laipsnį pasiekęs gyvūnas – abu šie judėjimai iš tiesų stiprina įvaizdį, kad žmonija neturi kolektyvinės galios pakeisti savo fizinę aplinką labiau, nei gali tai padaryti savo fiziniais kūnais.

Žmonijos savasties jausmas privalo atgimti

Ar suvokiate, mano mylimieji, kad žmonijos savasties jausmas gali atgimti? Ir jis iš tiesų atgimė daug kartų istorijos eigoje, mano mylimieji. Pažvelkite į viduramžių Europos visuomenę, tikėjusią, kad Žemė yra plokščia. Prireikė šiek tiek laiko, nes nebuvo taip, kad visi vieną rytą nubudo ir tarė: „O taip, dabar jau suvokiu, kad Žemė yra apvali.“ Ne, tam prireikė šiek tiek laiko. Tiesą sakant, kai kurie žmonės turėjo fiziškai mirti ir atgimti į naują aplinką, ir tik tuomet sugebėjo priimti Žemės apvalumą.

Ir vis dėlto, čia tiesiog įvyko taip, kad kolektyvinis savasties jausmas – grįstas tikėjimu, kad Žemė yra plokščia – mirė, ir žmonijos savasties jausmas atgimė į naują sąmoningumą, kuriame pradėjo suvokti, kad Žemė yra apvali. Tad matėte daug tokių pokyčių, mano mylimieji. Renesansas buvo daugybės tokių pokyčių periodas. Pramonės revoliucija, mokslo revoliucija, atnešė daug tokių pokyčių. Ir mokslas vis dar tarnauja, tam tikru laipsniu, tokių pokyčių atnešimui, nors jis taip pat nupuolė žemyn, užimdamas poziciją, kurią katalikų bažnyčia buvo užėmusi viduramžiais, padėdamas laikyti žmones įkalintus materialistiniame mąstyme.

Tačiau pamatysite, ateinančiais dešimtmečiais ir metais, kad ir pats mokslas pakils virš materializmo. Materializmas nesugebės išlaikyti mokslo savo gniaužtuose, kaip kad ir senasis mąstymas savo gniaužtuose religiją ir dvasingus žmones sugebėjo išlaikyti tik kurį laiką. Nes iš tiesų matote, kad šiandieniniame amžiuje daugelis dvasingų žmonių toli paliko mąstymą, kuris viduramžių Europos žmones laikė katalikų bažnyčios gniaužtuose.

Pirminė krikščioniško judėjimo intencija

Net ir pati katalikų bažnyčia atgimė į aukštesnį savasties jausmą, nors ji vis dar tebėra labai toli nuo teisės vadintis tikrąja Kristaus Žemėje atstove – nes iš tiesų, niekada neegzistuos institucija, kuri galėtų atstovauti Kristų.

Nes kas yra Kristus? Nuolatinio atgimimo procesas! O institucija privalo, jau dėl pačios savo prigimties, turėti tam tikrą tęstinumą, nes kitaip ji nebūtų institucija. Ir todėl matote, kad jau pati ši idėja, jog Kristus ir Kristaus mokymai gali būti institucionalizuoti, tiesiog yra dualistinis tvarinys, kuris, tiesą sakant, kyla iš antikristo proto. Nes Kristus yra nuolatiniame judėjime.

Argi nesakiau, kad atsiųsiu jums kitą guodėją, kad melsiu savo Tėvą atsiųsti jums kitą guodėją – Šventąją Dvasią? Na, Šventoji Dvasia pučia ten, kur nori, ir aš atėjau prieš 2000 metų inicijuoti judėjimo, kuris nuolatos atgimtų, nuolatos save atnaujintų, mano mylimieji.

Tačiau, kaip ir visada, tie, kurie buvo susitapatinę su savo ego, nesugebėjo pakelti šios regimai chaotiškos nuolatinio atgimimo būsenos, ir jie negalėjo pakelti regimų prieštaravimų, kuriuos atnešė kai kurie gnostiniai mokymai. Ir iš tiesų, kai kurie iš tų mokymų nebuvo dermėje su Pakylėtaisiais Mokytojais, o buvo dermėje su žemesnėmis dvasiomis – kaip ir šiandien matote lygiai tą patį mediumų gausybėje. Ir vis dėlto, krikščionybė turėjo potencialą būti gyvu, kvėpuojančiu judėjimu, nuolatos transcenduojančiu save ir išsaugančiu tą Šventosios Dvasios tėkmę – kurią mes šiandien vadiname laipsnišku apreiškimu.

Ir todėl iš tiesų yra įmanoma ir būtina krikščionybei atgimti ir tapti tokia gyvąja religija. Kaip atgimti gali ir budizmas – nes ir Buda atėjo kurti tą nesibaigiantį naujų mokymų ir naujo sąmoningumo nešimą, mano mylimieji. Tad argi nematote ironijos, kad šiuolaikiniai budistai vis dar tebestudijuoja tekstus, kurie į fizinę plotmę buvo perduoti prieš 2500 metų arba daugiau kaip prieš 2000 metų? Ar nematote viso to ironijos, mano mylimieji?

Ar nematote ironijos, kaip musulmonai žvelgia atgal į Koraną, perduotą prieš tuos daugybę šimtmečių, bet atstumia Sufizmo tradiciją – mistinį islamą – kuris neša nuolat atnaujinamą gilesnių misterijų supratimą? Matote tai kiekvienoje religijoje, matote tai moksle, matote tai visur – šį atsisakymą atgimti, šį kabinimąsi į senąjį tapatumą.

Ar esate pasiryžę atgimti?

O tuomet, mano mylimieji, jūs, kurie esate dvasingi žmonės – kurie taip aiškiai matote tai pasaulyje – dabar apsigręžkite, pažvelkite į veidrodį, pažvelkite į save ir pažiūrėkite, kaip ir jūs kartais laikotės įsikibę į senąjį tapatumo jausmą. „Kaip galėčiau taip lengvai atgimti ir nebebūti tuo siaubingu žmogumi, kuriuo buvau vakar? Kaip tai galėtų taip lengvai įvykti?“ Nugrimztate į subtilius šio pasaulio Princo ir ego samprotavimus. Kuomet ego sako, kaip paaiškinome ankstesniuose šios serijos mokymuose: „O, bet tu negali tiesiog nuo manęs nueiti. Negali tiesiog manęs palikti. Negali viso to tiesiog atiduoti.“ Bet matote, mano mylimieji, jūs galite tai padaryti.

Galite – kiekvieną kartą, kai ego pas jus ateina su kažkokiu žemesniu savasties jausmu – galite pažvelgti į tai ir tarti: „Aš tave atiduodu. Aš tave palieku. Priimu, kad AŠ ESU atgimęs!“ Ir jeigu tai darysite nuolatos, susikursite įprotį ir susikursite momentumą, atiduodami senąjį aš ir priimdami savo atgimimą, ir tuomet, kaip sakiau, pralenksite ego ir šio pasaulio princą.

Nes jie nesugebės neatsilikti nuo šio nuolatinio atgimimo – jie nesugebės išlaikyti šio tempo, mano mylimieji. Ir todėl jūs virš to akceleruosite. Jūs, tikrąja to žodžio prasme, akceleruosite savo savasties jausmą virš ego – nustodami maitinti jį savo šviesa. Ir tuomet jis mirs ir bus sudegintas. Kaip kad darote tai su rožiniais, per kuriuos nuolatos kviečiate šviesą šio ego ir jį maitinančių energijų sudeginimui.

Ir šitaip, išėmę savo asmeninį ego iš Žemės planetos lygties, taip pat pakelsite aukštyn ir visą masinę sąmonę. Ir, parodydami kitiems žmonėms, kad jie gali padaryti tą patį, jūs tapsite naujo sąmoningumo dalimi – naujo nubudimo dalimi, mano mylimieji – kuriame žmonėms ims suvokti, kad ne tik kad yra įmanoma pakilti virš praeities ir priimti, kad atgimiau ne tik aš, bet atgimė visa žmonija, visa visuomenė. Atgimė Žemės Planeta. Ir mes iš tiesų galime atgimti iš šio senojo tapatumo jausmo, kuris gimdo, materializuoja, įkūnija dabartinį disbalansą ir skurdą, ir visas fizinio kūno ligas, ir visus kitus apribojimus, tokius kaip karai ir konfliktai.

Liaukitės maitinti problemą

Mano mylimieji, kaip paaiškino Buda, negalite neutralizuoti dualistinės sąmonės per dualistinę sąmonę. Negalite išspręsti problemos, manydami, kad galėsite ją išanalizuoti ir įveikti. Ją galėsite įveikti, tik atgimdami, kuomet problema nustos jus liesti. Nes problema buvo sukurta iš tam tikros sąmonės būsenos, ir kai atgimstate iš tos sąmonės būsenos, tuomet taip pat pakylate ir virš problemos. Ir tuomet nustojate maitinti šią problemą.

Ir kai vis daugiau ir daugiau žmonių atsisakys savo šviesa maitinti tą sąmonės būseną, ji galiausiai pasidarys kaip tuščias kiautas. Ir tuomet, kažkuriuo momentu, pasirodys Kristaus būtybė – nes dabar pakankamai žmonių, kritinė masė žmonių, bus palikusi tą sąmonės būseną – ir pasirodys Kristaus būtybė ir atvirai mes tam iššūkį. Ir tuomet tai sugrius ir praras kontrolę žmonių protams, nes dabar visi nubus, mano mylimieji, ir tars: „A, bet juk tai akivaizdu!“

Tai kokia čia yra realybė? Akivaizdu, kad senasis būdas į visa tai žiūrėti buvo melas. Ir dabar yra akivaizdu, kad Žemė apvali, nes viena tam tikrą Kristaus pasiekimų lygmenį turinti būtybė išdrįso išruošti tris laivus ir perplaukti vandenyną, ir sugrįžusi tarti: „Atradau naujas žemes, įrodžiau, kad Žemė yra apvali.“ Ir todėl matote daug šių žmonių istorijos eigoje – pasirodžiusių su įvairiomis kaukėmis, dažnai su tam tikromis žmogiškomis ydomis, dėl kurių buvo sunku juos laikyti Kristaus būtybėmis, ir vis dėlto, jie turėjo tam tikrus Kristaus pasiekimus – ir todėl tapo instrumentais, metusiais iššūkį tam tikrai masinėje sąmonėje egzistuojančiai iliuzijai.

Ir kai jie tai padarė viešai ir atvirai, daugelis žmonių buvo pažadinti pamatyti iliuziją, mano mylimieji, kaip matėte Viljamą Vilberforsą Anglijoje metant iššūkį vergovės iliuzijai ir dariusį tai daugelį metų, kol galiausiai įvyko lūžis. Ir dabar Anglijos žmonės žvelgia atgal ir sako: „Bet kodėl mums buvo taip sunku palikti vergovę, kai yra taip akivaizdu, jog tai neteisinga?“ Bet matote, tai nebuvo akivaizdu, kol Kristaus pasiekimų lygmenį turintis žmogus nesudaužė šios iliuzijos į šipulius, išvartydamas pinigų keitėjų stalus, kuomet daugiau žmonių pradėjo matyti tai savo išoriniu protu ir staiga priėmė pokytį – tą seisminį pokytį sąmonėje, kuomet viskas tampa nauja, atsiveria nauja perspektyva.

Padėkite žmonėms pamatyti tai, ko jie nesugeba matyti

Nes perspektyva pasikeitė, ir dabar matote tai, ko nesugebėjote matyti anksčiau – ir dabar tai yra taip akivaizdu, nors anksčiau žmonėms buvo neįmanoma to matyti. Ir jūs taip pat galite tuo tapti, perėję tai savo esybėje.

Ir daugelis jūsų, mano mylimieji, iš tiesų atėjote į įsikūnijimą – prisiimdami tam tikras ligas kūne – kad pademonstruotumėte, kaip virš to pakilti. Argi nematote, kad dar visai neseniai vėžys buvo laikomas mirties nuosprendžiu, nes beveik niekas neišgyvendavo susirgęs šia liga. Bet dabar atsiranda naujas sąmoningumas ir daugelis žmonių pradeda priimti, kad yra įmanoma išgyventi šią ligą, mano mylimieji.

Ir argi nematote, kaip tai galiausiai atneš pokytį sąmonėje, kuomet bus pasiektas taškas, kuriame šis pokytis pasieks lygmenį, kuriame vėžys bus laikomas tiesiog dar viena liga, kurią yra įmanoma išgydyti. Ar žinote, mano mylimieji, kad, kol dar nebuvo atrastas penicilinas, plaučių uždegimas buvo laikomas mirtina liga, kurios praktiškai niekas neišgyvendavo? Bet vėlgi, kolektyvinėje sąmonėje įvyko pokytis, atnešęs vaisto atradimą, ir dabar tai yra laikoma paprasta liga, kurią dauguma žmonių išgyvena.

Taip yra su bet kokiomis ribojančiomis sąlygomis, įskaitant ir proto sąlygas. Įskaitant ir tradicinės religijos melus, melą, kad jūs esate nusidėjėlis ir kad jums reikalingas išorinis išganytojas, kuris jus išganytų, nes neturite priėjimo prie jumyse esančios Dievo karalystės – nors pats Kristus tai pasakė prieš tuos daugybę metų.

Egzistuoja daugybė šių iliuzijų, mano mylimieji, kurioms turi būti mestas iššūkis. Ir turėtumėte pažvelgti į save ir rimtai pradėti mąstyti, ar nepasisiūlėte ateiti į įsikūnijimą, ir ar nėra tai jūsų dangiškojo plano dalis kažkokiu būdu mesti iššūkį vienai iš šių iliuzijų, kurios stabdo žmones.

Ir tuomet jums rimtai reikia pasiekti tašką, kuriame galėtumėte priimti, kad dabar esate atgimę ir kad dabar galite priimti turintys tą Kristiškumo lygmenį, kuris yra būtinas, kad galėtumėte mesti iššūkį tam tikrai iliuzijai. Ir todėl nebestovite dvejodami, ar turėtumėte apie tai kalbėti. Nes jaučiate iš vidaus liepsnojančią tokią didelę ugnį, kad žodžiai ir veiksmai tiesiog patys teka iš vidaus. Neanalizuojate: „Ar turėčiau tai daryti, ar turiu teisę tai daryti, ar turiu pasiekimus tai daryti?“ Ne, kylate ir veikiate.

Tad tiesiog einate pirmyn ir tekate iš ugnies, iš savo Esybės vidaus – iš tos ugnies, kuri visada egzistuoja, tačiau negali tekėti tol, kol nesate priėmę savo atgimimo į tą aukštesnį tapatumo jausmą. Kuriame turite teisę įžengti į pasaulio šventyklas ir išvartyti pinigų keitėjų stalus, tiesiai jiems į veidą pasakydami, kad jie neturi teisės užimti šios vietos šventykloje. Ir ši „šventykla“ simbolizuoja žmonių protus ir kolektyvinį žmonių protą, masinę sąmonę.

Jie neturi teisės tenai sėdėti ir laikyti žmonių tame lygmenyje, ir todėl jūs išvartote jų stalus, metate jiems iššūkį ir tariate: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone, nes tu man papiktinimas. Tu mąstai ne kas iš Dievo, o kas iš žmonių. O aš mąstau apie tai, kas iš Dievo, ir todėl skelbiu, kad tu nesi tikras. Ir neturi teisės būti šioje planetoje. Nes aš turiu teisę tai pasakyti ir atiduoti šią planetą Dievo karalystei.“

Darykite darbus, kuriuos aš dariau

Toks iš esmės ir buvo mano misijos tikslas – parodyti visiems, kas yra melas, mesti iššūkį melui, pademonstruoti, kad galite pakilti virš melo. Ir kai sakiau, kad tie, kurie manimi tiki, tie, kurie eina keliu, kuriuo aš ėjau, darys darbus, kuriuos aš dariau ir dar didesnius už juos darys, būtent ir yra aukščiausia vizija, kurios laikiausi savo prote. Ne tai, kad man būtų reikalingi tam tikri stebuklai, kurie iš esmės yra nustoję savo svarbos šiuolaikiniame mokslo amžiuje. Bet man reikia, kad jūs mestumėte iššūkį šiuolaikiniams pinigų keitėjams – tiems, kurie stabdo žmones, šventyklų dvasininkams, tiems, kurie toliau laiko žmones įkalintus mele, laiko juos atskirtus nuo jų Dievo, laiko juos atskirtus nuo jų viduje esančios Dievo karalystės.

Ir jūs, šiandien, galite tai daryti daug didesniu mastu, nei aš galėjau daryti prieš 2000 metų. Kadangi žmonija padarė progresą savo sąmoningume ir supratime, ir šiandien galima perduoti daug pažangesnius mokymus. Ir todėl jūs galite apnuoginti dar daugiau šių melų, dar daugiau psichikoje egzistuojančių melų apie tai, kaip ego yra atviros durys šio pasaulio princui ir išorinėms jėgoms kontroliuoti žmones per priešą viduje. Jūs turite daug daugiau įrankių, daug daugiau galimybių apnuoginti šį melą.

Ir jūs visi turite potencialą tai daryti. Tačiau jums reikia priimti, kad esate atgimę į tą naują Kristiškumo lygmenį, kuriame turite gebėjimą mesti iššūkį tam tikram melui, išeidami ir pademonstruodami – pirmiausia nedidelei grupelei žmonių, o po to potencialiai netgi dar didesnėms žmonių grupėms – kad melas nėra tikras. Tai yra melas, ir jūs pademonstruojate, kad atgimėte ir akceleravote virš melo sąmonės. Nes tai tėra iš netikrovės gimusi sąmonė – joje nėra jokios gyvybės. Nes ji jau nuo pat pradžių buvo grįsta melu.

Tad tai yra vizija, kurios jums laikausi. Aš jau matau jus atgimusius. Ar išvysite ir jūs save atgimusius? Ar priimsite tai, ir ar tuomet veiksite pagal tai? Tai yra klausimas, kurį palieku jums pamąstyti, mano mylimieji.

Nes aš, Jėzus, priimu jus tokius, kokie esate šiuo metu. Tačiau taip pat priimu jumyse esantį DAUGIAU, kurį matau. DAUGIAU, kuriuo jūs jau esate Viršuje. Jei tik sugebėsite tai priimti čia apačioje, galėsite būti čia apačioje visu tuo, kuo esate Viršuje.

Mąstykite, mano mylimieji, mąstykite apie tai.

O tuomet, pasiekite tašką, kuriame leistumėte sau atgimti ir priimtumėte tą naują tapatumą, kuriuo dabar esate. Priimdami, kad nebėra visiškai jokios prasmės grįžti prie senojo aš ar jį atkurti – nes jūs esate nauja būtybė Kristuje.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2009 Kim Michaels