Kaip Europa gali būti laisva, jeigu žmonių protai yra įkalinti iliuzijose?
TEMOS: Laisvė nėra priklausoma nuo materialių sąlygų – Ar jūsų šalis iš tiesų yra laisva? – Didžioji anti-laisvės konspiracija – Daug anti-laisvės formų – Antrajam Pasauliniam Karui egzistavo alternatyva – Tiesa, kuriai daugelis priešinsis – Kaip sustabdyti karus – Absoliučios sistemos melas – Dauginu jūsų darbą – Laisvės nerasite atskirtyje nuo manęs – Daugelis žmonių bijo laisvės – Laisvė per kilimą aukštyn sąmonėje – Laisvė egzistuoja prote – Amžių darbas – Galite būti laisvi ten, kur esate – Ego neturi realybės – Materija neturi realybės – Viskas paruošta lūžiui
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2008 lapkričio 1 d. per Kim Michaels.
Kas čionai nori būti laisvi? Tuomet duosiu jums raktą į laisvę. Raktas yra tapti Viena su manimi. Nes AŠ ESU Sen Žermenas, ir saugau Dievo Laisvės Liepsną Žemei. Ir jums dažnai buvo diegiama galvoti, galėtume sakyti, buvote programuojami – ar netgi galėtume sakyti, kad jums buvo plaunamos smegenys, jeigu labiau patinka toks išsireiškimas, nors smegenys nelabai gerai reaguoja į vandenį ir muilą – galėtume sakyti, kad buvote užprogramuoti kiekvieną dievišką savybę laikyti egzistuojančią atskirai nuo savęs, egzistuojančią atotrūkyje nuo savęs.
Kadangi tūkstančius metų, netikri šios planetos mokytojai – anti-laisvės mokytojai – mėgino pavergti žmoniją, skleisdami išorinio Dievo, tolimos Būtybės danguje įvaizdį. Jie mėgino išvesti žmones iš kelio, idant šie šoktų apie aukso veršį, garbindami tą ar aną iš atskirties iliuzijos sukurtą atvaizdą.
Laisvė nėra priklausoma nuo materialių sąlygų
Yra tokių, kurie tiki, kad laisvė yra koncepcija, kurią galima suvokti dualistiškai. Ją galima suprasti kaip kažkokią tolimą koncepciją, kuri egzistuoja „kažkur tenai,“ ir todėl yra apibrėžta ir sąlygota tam tikrų materialių sąlygų. Bet ar suvokiate, kad, jeigu laisvė bus apibrėžiama pagal materialistinius įvaizdžius ir koncepcijas, tuomet ji amžinai bus priklausoma nuo materialių sąlygų?
O atsižvelgiant į tai, kad materialioje visatoje negali egzistuoti beribiškumas, tuomet ir laisvė negali būti beribiška – kai ji yra apibrėžiama tam tikros proto dėžutės rėmuose. O jeigu laisvė nėra beribiška, tai kaip tuomet ji gali būti laisva? Nes kol egzistuos ribos ir sąlygos, kaip galėsite būti iš tiesų laisvi? Ir todėl neįmanoma būti laisvu, jeigu galvojate, kad jūsų laisvė priklauso nuo materialių sąlygų. Galime kalbėti apie laisvą šalį ir laisvą visuomenę Žemėje, tačiau realybėje toks dalykas neegzistuoja, nes laisvę įmanoma atrasti tik einant vidun ir transcenduojant visas šias išorines etiketes ir stabmeldiškus įvaizdžius. Kaip galėtumėte apibrėžti tam tikrą sistemą ar valstybės valdymo formą ir sakyti, kad ši valstybės valdymo forma garantuos žmonių laisvę? Mano Mylimieji, tai paprasčiausiai neįmanoma.
Jeigu manimi abejojate, tuomet pažvelkite už balos į Jungtines Amerikos Valstijas, kurios buvo sukurtos kaip laisva demokratinė sistema, kuriai buvo skirta įtraukti visus žmones į valstybės valdymą. Pažvelkite į tėvų-įkūrėjų viziją ir kaip jie suvokė būtinybę išsilaisvinti nuo varžančios visuomenės, egzistavusios čia Europoje anais laikais. Pažvelkite, kaip mes įkvėpėme juos įrašyti į Amerikos konstituciją tam tikrus pamatinius principus ir teises. Ir vis dėlto, pažvelkite į šiandieninę realybę, kaip, sistematiškai, vos per pora šimtmečių – per mažytį mirksnį laiko skalėje – kaip ši Amerikos valstybės valdymo forma buvo sistematiškai griaunama, kol degradavo iki tokio taško, kuomet nebegalite sąžiningai sakyti, kad Amerika yra laisva visuomenė, pildanti savo aukščiausią potencialą.
Ar jūsų šalis iš tiesų yra laisva?
Tad tuomet būkite sąžiningi ir taip pat pažvelkite čia, į Europą, į šalis, kurios teigia esančios laisvos visuomenės, ir tuomet pamąstykite, ar tikrai jos nusipelno šio prakilnaus pavadinimo. Ar tikrai esate laisvi vakarinėje Europos dalyje? Galite turėti demokratiją, galite turėti žmogaus teises, galite turėti laisvę judėti kur norite, tačiau ar iš tiesų esate laisvi, būdami užaugę kultūroje, kuri yra taip stipriai persigėrusi dualizmu, kad jie net nesugeba duoti jums aiškaus, glausto įvaizdžio apie tai, kas jūs esate ir kodėl čia esate?
Kaip gali egzistuoti laisvė, kai visuomenė yra įstrigusi dualistinėje kovoje tarp tradicinių, vyraujančių religijų, kuriomis buvo naudojamasi šimtus metų – ne, ką jūs, tūkstančius metų – žmonių protams kontroliuoti, įtikinant juos, kad jie nėra Dievo sūnūs ir dukterys, kad jie yra ne daugiau kaip nusidėjėliai, neturintys Kristaus potencialo? O kitoje mūšio lauko pusėje yra materialistai – valdžios siekiantis elitas – kuris siekia nuversti įsigalėjusį religinį valdžios elitą – skleisdamas savo stabmeldišką įvaizdį, kad jūs esate ne daugiau kaip aukštą išsivystymo lygį pasiekę gyvūnai, ir kad gyvenimas neturi jokio tikslo, peržengiančio materialios karalijos ribas.
Ir kaip tai galėtumėte pavadinti laisve? Kaip žmonės gali būti iš tiesų laisvi, jeigu netgi nežino, kas jie tokie yra ir negali atsakyti į klausimus: „Kodėl esu čia? Iš kur atėjau? Į kur einu? Ar yra Dievas? Ar yra kažkas daugiau už tą ego sukurtą proto dėžutę?“ Tačiau jie netgi nesugeba užduoti pastarojo klausimo, nes niekas jų nemokė apie ego, apie dualistinę sąmonę, apie atskirties iliuziją. Jie nuo vaikystės buvo mokomi tikėti, kad tai, ką jie mato šiame pasaulyje, yra tikra – kad tai turi kažkokią absoliučią realybę. O kadangi tai turi šią aukščiausią, objektyvią realybę, tai egzistuoja nepriklausomai nuo jų pačių sąmonės – tai reiškia, kad jie neturi jokios galios materialioms sąlygoms.
Didžioji anti-laisvės konspiracija
Ir štai šitaip esate auginami nebūti laisvi, kadangi esate auginami neprisiimti pilnos atsakomybės už savo gyvenimą, visą laiką galvodami, kad jūsų gyvenimas, jūsų proto būsena, jūsų jausmai, jūsų gyvenimo patyrimai yra nulemti šių išorinių sąlygų. O jūs esate tik vergas, kuris, susidūręs su tam tikromis išorinėmis sąlygomis, gali reaguoti tik tam tikru būdu – nes neturite laisvės pasirinkti savo reakcijos. Neturite laisvės pasirinkti būti neprisirišę, pasirinkdami, kad jums nedarytų įtakos niekas, ką kiti jums daro, išlikdami ramybėje, kad ir kas aplink jus bevyktų.
Egzistuoja daug subtilių iliuzijų, kurias jums buvo diegiama priimti kaip savaime suprantamą dalyką, ir jos riboja jūsų savivaizdį. O tai, kas riboja jūsų savivaizdį, taip pat ribos jūsų saviraišką. Ir būtent toks yra netikrų mokytojų sąmokslas, aklų aklus pasekėjus vedančių vadų. Atkreipkite dėmesį į tai, ką sakau, Yra žmonių, kurie mano, kad egzistuoja kažkokia didžiulė konspiracija, sąmoningai planuojanti užgrobti visą pasaulį. Tačiau turite suprasti, kad tie, kurie priklauso valdžios elitui ir mėgina kontroliuoti žmones – jie patys yra didžiausiame kalėjime įstrigę žmonės.
Nes, nors gali atrodyti, kad jie turi tam tikrą galią ir kontrolę akliems žmonėms, juos pačius yra dar stipriau apakinęs jų ego, dualistinės iliuzijos, atskirties jausmas, kuomet jie galvoja galėsiantys įgyti sau privilegijas, ir tai nepaveiks jų didesniojo aš. Jie galės daryti su žmonėmis ką nori, patys savęs neapribodami. Jie iš tiesų tiki, kad su visu tuo galės išsisukti. Jie tiki, jog yra pranašesni, nes yra atsiskyrę nuo „žmonių“ ir yra geresni už žmones. Nes žmonės patys nesugeba savęs valdyti ir todėl jiems reikalingas elitas, kuris juos valdytų.
Daug anti-laisvės formų
Egzistuoja daug kalėjimo formų, egzistuoja daug anti-laisvės formų. Ir kai nepripažįstate savęs dvasine būtybe – esančia aukščiau už šio pasaulio religijas ir šio pasaulio politines ideologijas ir šio pasaulio mokslines filosofijas – kai nepripažįstate šios realybės, tuomet susiviliojate sekti viena iš šių idėjinių sistemų, teigiančių, jog ji turi absoliučią realybę, absoliučią tiesą, galinčia nuvesti jus į savo susifantazuotą pažadėtąją žemę. Arba įstrigsite priešingame poliariškume, kuriame jums nebus žadama kažkas geresnio, tačiau jūsų varomoji jėga bus baimė, mėginimas išvengti kažko, kas būtų dar blogiau.
Matėte, kaip tuo labai gudriai buvo naudojamasi šio žemyno praeityje, kuomet matėte, kaip įvairūs diktatoriai ir totalitariniai režimai žadėjo atnešti geresnį pasaulį per kontrolę. Arba varydami žmonėms baimę, kad šie bijotų kažkokio didesnio kataklizmo, šitaip priversdami jais aklai sekti, neuždavinėjant jokių klausimų, neprisiimant atsakomybės, nesuprantant, kas vyksta ekonomikoje ir kitose gyvenimo srityse. Tai yra tendencija, kuri kartojosi vėl ir vėl šiame žemyne.
Antrajam Pasauliniam Karui egzistavo alternatyva
Pažvelkite į Europą, kokia ji buvo keli metai prieš prasidedant Antrajam Pasauliniam Karui, ir pamatysite, kaip šio žemyno žmonės palaipsniui tapo apakinti šio karo debesies, pastūmėjusio juos patikėti, kad nėra alternatyvos dabartinei visuotinio karo situacijai. Tiek žmonės Vokietijoje, tiek žmonės kitose šalyse buvo įtikinti šia iliuzija – kad neturi jokių kitų galimybių įveikti esamos situacijos. Bet matote, mano mylimieji, visada egzistuoja kita galimybė. Tad leiskite man jus paprovokuoti ir paskatinti peržengti tradicines istorijos interpretacijas, leiskite man pasiimti jus su savimi į mąstymo eksperimentą.
Įsivaizduokime, kad likusi Europos dalis nebūtų priešinusis nacių plėtros planams ir iš tiesų būtų leidusi nacių kariams užplūsti jų šalį ir leisti ją užvaldyti. Nesunku matyti, kad greitai beveik visose šalyse Europoje būtų iškelta nacių vėliava, o Hitleris paskelbtas aukščiausiu Fiureriu, stovinčiu šios netikros piramidės viršūnėje. Ir vis dėlto, kiek ilgai, jūsų manymu, Hitleris būtų išsilaikęs toje pozicijoje? Kiek ilgai būtų trukę, kol jo paties vidiniame rate vykstančios kovos būtų sunaikinusios nacių režimą?
Nes matote, tai buvo ekstremaliai dualistinis režimas. Ir taip pat matote, kad dualizmas visada susikuria priešingą poliariškumą. Veiksmas sukuria atoveiksmį. Kiekvienam veiksmui egzistuoja priešingas ir tokio paties stiprumo atoveiksmis.
Ekstremalus nacių veiksmas pats susikūrė sau priešą. Na ir dabar, šiuo atveju, kitos šalys Europoje ir Jungtinės Valstijos pasirinko vaidinti šį vaidmenį, įkūnydamos priešingą jėgą nacių veiksmui. Jos tapo atoveiksmiu. Bet ar suvokiate, kad, jeigu šios šalys – dauguma kurių teigė esančios krikščioniškomis šalimis – iš tiesų būtų paklausiusios Jėzaus kvietimo, jos būtų atsisakiusios priešintis blogiui; jos būtų atsukusios kitą skruostą? Ir kas tuomet būtų įvykę?
Įvykę būtų tai, jog, kadangi nebūtų buvę išorinio atoveiksmio į nacių veiksmą, tuomet šis atoveiksmis – kurio neįmanoma sustabdyti, nes tai yra visuotinis įstatymas – ir kai šis atoveiksmis neateina iš išorės, jis privalo ateiti iš vidaus. Tai yra tiek pat tikra kaip ir tai, kad jums išmetus akmenį į orą, šis akmuo nukris atgal į žemę. Ar suvokiate, mano mylimieji? Egzistavo alternatyva karui. Visada egzistuoja alternatyva karui.
Tiesa, kuriai daugelis priešinsis
Tai yra tiesa, kuriai daugelis priešinsis. Jie sakys: „Bet mes neturėjome kitos alternatyvos. Privalėjome priešintis, nes kitaip visas žemynas, visas pasaulis būtų patekęs į totalitarinių jėgų įtaką.“ Bet matote, jie tai sako, norėdami pateisinti savo pačių dualistines iliuzijas, skatinančias juos tikėti, kad į smurtą turėjo atsakyti dar didesniu smurtu. Tai iš tiesų yra nepopuliari tiesa, tačiau būtent ši tiesa gali jus išlaisvinti – kuri IŠ TIESŲ jus išlaisvins, jeigu ją priimsite.
Nes matote, nors žmonės iš tiesų būtų šiek tiek kentėję, jeigu naciams būtų buvę leista užimti visą Europą, bendrai paėmus būtų mirę mažiau žmonių nei jų mirė per Antrąjį Pasaulinį Karą. Bendrai kančių būtų buvę mažiau nei buvo, kadangi pasaulis pakartojo tą senąją visuotinio karo tendenciją, atsisakydamas atsukti kitą skruostą ir vietoj to atsakydamas tuo pačiu.
Na ir dabar, kai kurie iš jūsų galite žinoti, kad aš, Sen Žermenas, praeityje perdaviau specialius šaukinius, skirtus komunizmo sklaidai priešintis. Paskatinau statyti tam tikrus gynybinius įrengimus nuo komunistinės agresijos. Bet matote, aš čia kalbu apie du šiek tiek skirtingus dalykus. Nesakau, kad Europos šalys būtų galėjusios atsakyti nesmurtu į nacių agresiją. Jos nebūtų sugebėjusios atsakyti nesmurtu, atsižvelgiant į tą sąmonės būseną, kurioje jos tuo metu buvo, ir atsižvelgiant į faktą, kad nenorėjo transcenduoti šios sąmonės būsenos.
Ir lygiai taip pat, šaltojo karo metais – septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose egzistavo atominės konfrontacijos tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų potencialas. Ir viena vertus, visada egzistavo alternatyva Vakarams pasirinkti atsukti kitą skruostą komunistinei plėtrai. Tačiau, atsižvelgiant į Vakaruose egzistavusią sąmonės būseną, tai nebuvo realistiška alternatyva. Ir todėl geriausia, ką buvo galima pasiekti tuo metu, buvo tai, kad Vakarai turėtų pakankamai gynybinių priemonių, stabdančių pilno fronto sovietų ataką. Tad matote, viena vertus, kalbu apie aukščiausią potencialą, tačiau neneigiu fakto, kad mes, pakylėtieji mokytojai, privalome būti praktiškais realistais, dirbdami su pasaulio žmonėmis, kad ir kokioje sąmonės būsenoje jie šiuo metu būtų.
Kaip sustabdyti karus
Tačiau viliuosi, kad suvoksite, jog visada egzistuoja alternatyva karui ir, tiesą sakant, karai nesiliaus tol, kol kritinė masė žmonių nepasirinks atsukti kito skruosto, užuot atsakę tuo pačiu. Nes kol žmonės tebėra sąmonės būsenoje, kurioje jaučia grėsmę, kurioje gyvena baimėje, būdami pasirengę smogti atgal dėl menkiausios provokacijos, na tai kaip karai gali liautis, kaip galite išsilaisvinti nuo karo grėsmės, kabančios virš šios planetos tarsi Damoklo kardas, galintis bet kurią akimirką nukristi?
Tad kaip tuomet galite išsilaisvinti nuo karo sąmonės? Na, turėtume grįžti prie to, apie ką kalbėjau iš pradžių – apie būtinybę žinoti, kas esate. Jūs turite žinoti, kad esate dvasinė būtybė, esate daugiau už bet kokias materialias sąlygas. Ir todėl turite galią pasirinkti, kaip reaguosite į bet kokias sąlygas, su kuriomis susiduriate materialioje visatoje. Kuomet, susidūrę su grėsme, turėtumėte galią pasirinkti, jog, užuot koncentravęsi į krislą savo brolio akyje, galėtumėte pažvelgti į rąstą savo akyje ir tarti: „Kodėl prisitraukiau prie savęs šią situaciją, kurioje man kelia grėsmę išorinė jėga? Koks mano veiksmas, galbūt seniai pamirštuose gyvenimuose, iššaukė šią reakciją iš kosminio veidrodžio? Ko privalau išmokti, kad galėčiau išsilaisvinti nuo šio dualistinio teniso žaidimo su visatos veidrodžiu, kuris visą laiką atspindės man tai, ką į jį išsiųsiu?“
Jūs galite neatmušti kamuoliuko teniso žaidime, tačiau visata jį atmuš visada. Ji visada jums sugrąžins tai, ką išsiuntėte. Jums neįmanoma išvengti savo veiksmo atoveiksmio. Neįmanoma išsilaisvinti nuo šio atoveiksmio. Vienintelis dalykas, kurį galite padaryti, yra sukurti kitokį veiksmą, pakeisdami savo sąmonę, ir kai pakeisite savo sąmonę ir išsiųsite kitą veiksmą į visatą, tuomet visata su absoliučiu tikrumu pasiųs jums kitą atoveiksmį. Kitaip tiesiog negali būti.
Absoliučios sistemos melas
Melas, kad gali būti kaip nors kitaip, kad yra įmanoma apgauti gamtos dėsnius, būtent tai yra tas melas, kuriuo buvote programuojami tikėti. Ir būtent šis melas neleidžia jums būti laisviems, skatindamas tikėti, kad egzistuoja kažkokia absoliuti sistema, kažkokia absoliuti religinė sistema, kažkokia absoliuti mokslinė sistema, kažkokia absoliuti politine ideologija grįsta sistema arba ekonominė sistema. Ir kai ši sistema kontroliuos pasaulį, į Žemę ateis rojus.
Tai yra netikrų mokytojų, aklų vadų melas, kurį jie skleidė žmonijai eonus metų, nes patys tiki šiuo melu. Ir kodėl jiems yra leidžiama toliau tai skleisti žmonijai? Kaip kai kurie žmonės klausia: „Kodėl Dievas leidžia blogiui toliau egzistuoti?“ Tačiau ne Dievas tai leidžia, tai kolektyviškai leidžia visa žmonija. Nes argi Dievas nesakė: „Sukurkime vyrą ir moterį pagal savo paveikslą ir panašumą. Ir paveskime jiems viešpatauti Žemei.“
Na, tai jūs ir viešpataujate. Tai, ką pasirenkate priimti – pasaulio, realybės įvaizdį, kurį pasirenkate priimti – šis įvaizdis tampa jūsų realybe, kadangi jį atspindi kosminis veidrodis. Ir jis toliau bus atspindimas tol, kol neprisiimsite pilnos atsakomybės ir netarsite: „MES tai sukūrėme, ir mes privalome tai panaikinti! Privalome tai transcenduoti. Privalome įveikti šią sąmonės būseną.“
Dauginu jūsų darbą
Žinau, mano mylimieji, kad jau anksčiau tai girdėjote. Bet matote, aš esu Europos žemyne ir turiu tai kalbėti į masinę sąmonę, statydamas ant nuostabaus pamato, kurį išliejote savo invokacijomis, savo vizualizacijomis ir savo buvimu. Nes matote, aš, Sen Žermenas, padauginu tai, ką jūs atnešėte ant šios konferencijos altoriaus.
Ir kalbėdamas naudojuosi jūsų esybėmis ir jūsų čakromis spinduliuoti Laisvės Liepsną pagal jūsų vizualizaciją. Nes iš tiesų, jeigu pasaulio medžiai gali pririšti dieviškąsias gailestingumo ir atleidimo savybes prie pačių deguonies atomų, tai argi jie tuomet taip pat negalėtų prie šio deguonies pririšti laisvės, idant šio žemyno žmonės imtų kvėpuoti laisve, imtų kvėpuoti šia laisvės savybe? Ir staiga jie vieną dieną nubustų ir tartų: „Kodėl mes laisviau kvėpuojame? Kodėl viskas atrodo daug lengviau?“ Na, taip yra dėl to, kad pradedate jaustis laisvesni.
Laisvės nerasite atskirtyje nuo manęs
Kaip sakiau pačioje pradžioje, laisvais iš tiesų galite būti, tik tapdami Viena su Laisvės Liepsna ir Būtybe, kuri šią liepsną įkūnija Žemei. Negi manote, kad esu kažkokia tolima Būtybė, kurią galite garbinti kaip dievą, ir tuomet kažkaip, kažkokiu stebuklingu būdu, apipilsiu jus laisvės palaiminimais per atstumą? O galbūt pasikviesiu jus prieš savo didelį sostą, kurį kai kurie iš jūsų įsivaizduojate mane turint – nes kai kurie galvoja, kad turiu ambicijų tapti panašiu į Europos karalius, tačiau neturiu tokių ambicijų. Ir vis dėlto, yra žmonių, kurie galvoja, kad pakviesiu juos prieš savo didelį sostą ir įšventinsiu juos į riterius su laisvės kardu, ir tuomet jie kažkokiu stebuklingu būdu bus transformuoti į laisvas būtybes.
Bet ar suvokiate Jėzaus prieš 2000 metų pasakytus žodžius: „Dievo karalystė yra jumyse.“ Ir kol jos ieškosite išorėje, niekada jos nerasite. Na, taip pat ir laisvė yra jumyse, ir kol ieškosite laisvės – arba ieškosite Sen Žermeno – savo išorėje, nerasite manęs. Nes negalite įžengti į Vienovę su tuo, ką įsivaizduojate egzistuojant atskirai nuo savęs, ką įsivaizduojate besiskiriančiu nuo savęs. Laisvais galite tapti, tik įžengdami į Vienovę su šia liepsna.
Daugelis žmonių bijo laisvės
Tačiau, kad galėtumėte įžengti į Vienovę su Laisvės Liepsna, privalote ryžtis paleisti anti-laisvės elementus, pačią anti-laisvės sąmonę, kuriai leidote apsigyventi savo esybėje – ir kurią garbinote ir jautėtės patogiai su ja, manydami, kad be jos negalėtumėte išgyventi. Yra daug žmonių šioje Žemėje, kurie bijo laisvės. Nes ką gi jie veiktų su savimi, jeigu būtų visiškai laisvi, iš tiesų pripažindami, kad gali daryti ką tiktai nori? Yra tiek daug žmonių, kurie iš tiesų nori gyventi dėžutėje, nuo lopšio iki kapo duobės, norėdami, kad kas nors viską už juos nuspręstų. O jie tiesiog galėtų atrasti savo nedidelę natūralią nišą visuomenėje – nustatytą jiems tėvų, visuomenės, ideologijos ar tikėjimo sistemos – ir jiems beliktų į ją įsisprausti.
Ar žinote, kad Europos vienuolynuose, kambariai, kuriuose gyvendavo vienuoliai ir vienuolės, buvo vadinami „vienutėmis,“ panašiai kaip kalėjimo vienutės? Ir argi nesuvokiate, jog taip buvo dėl to, kad jie norėjo gyventi sistemoje, kurioje viską už juos spręstų kiti? Jie nenorėjo prisiimti už save atsakomybės ir priiminėti sprendimų, kokį gyvenimą norėtų gyventi.
Buvo taip lengva atiduoti šią atsakomybę, ir tuomet jumis buvo pasirūpinta fiziškai, o jums tereikėjo laikytis taisyklių. Ir tuomet iš esmės galėjote pastatyti savo laisvą valią stovėjimo aikštelėje ir išeiti apsipirkinėti į gyvenimo supermarketą – kaip tiek daug žmonių daro šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet visas jų gyvenimas yra tapęs materialių malonumų ir turtų gainiojimusi.
Laisvė per kilimą aukštyn sąmonėje
Vėlgi, ar suvokiate, kad iš tiesų esate laisvi pasirinkti, kokį gyvenimą norėtumėte gyventi? Iš tiesų esate laisvi pasirinkti, kokią sąmonės būseną norėtumėte įkūnyti, šitaip pasirinkdami įvaizdį – proto įvaizdį apie save ir pasaulį – kurį projektuosite į kosminį veidrodį.
Kai tai suvokiate, turėtumėte užduoti sau klausimą: „Kai prisiimu atsakomybę už save ir pripažįstu, kad pats kuriuosi savo realybę, kokią realybę noriu patirti? Ar toliau noriu likti toje realybėje, kurią žmonija kolektyviškai sukūrė čia Žemėje?“ Ir jeigu savo širdyje žinote, kad renkatės nepasilikti toje aplinkoje, tuomet kelkite savo sąmonę. Pakilkite į aukštesnę karaliją.
Tačiau, jeigu savo širdyje žinote, kad atėjote čia su tikslu – padėti kelti aukštyn kolektyvinę sąmonę, tuomet priimkite tai. Priimkite, kad atėjote ir liksite čia tol, kol įvyks tam tikras kolektyvinės sąmonės, kurios dalimi prisiekėte būti, pakėlimas aukštyn.
Tačiau tuomet susitaikykite su tuo. Priimkite tai. Priimkite, kad egzistuos tam tikri apribojimai, su kuriais susidursite, tačiau jie neprivalo jūsų apibrėžti. Jūs esate laisvi žinoti, kad esate DAUGIAU, tačiau pasisiūlėte būti šiuos apribojimuose, kad padėtumėte kitiems. Nes kai imsite tai daryti, galėsite liautis tapatintis su savo apribojimais. O tai reiškia, kad galėsite būti regimai labai ribojančiose aplinkybėse, ir vis dėlto būsite laisvesni už žmones, kurie atrodo turintys viską Žemėje.
Laisvė egzistuoja prote
Ar suvokiate, kad laisvė egzistuoja prote, ir nors galite būti pakilę į sąmonės lygį, kuriame jums nebereikia likti ribojančiose Žemės sąlygose, galite pasisiūlyti jose pasilikti dėl aukštesnio tikslo? Tačiau aš tuomet jūsų prašau pripažinti, kad, jeigu žinote pasirinkę šį savanorystės kelią, esate laisvi būti tuo, kuo esate, priimdami tą savivaizdį, kuo jūs esate, nors ir būtumėte šiek tiek ribojančiose aplinkybėse. Ir būtent apie tai kalbėjo kiti mokytojai. Mes, žinoma, nenorime, kad jūs visi šiuo metu pakiltumėte – net jeigu visi galėtumėte tai padaryti – nes mums reikia aukštesnėje sąmonėje esančių žmonių, kurie galėtų likti Žemėje. Tačiau mes iš tiesų labai trokštame, kad pažintumėte tikrąją laisvę, nors ir būtumėte pasisiūlę likti ribotose aplinkybėse materialioje oktavoje.
Ar suvokiate tai? Labiausiai trokštu, kad turėtumėte šią laisvę. Ir todėl, vėlgi, prašau jūsų pamąstyti apie ieties smaigalio koncepciją. Jūs, kurie žinote pasisiūlę čionai būti šiuo metu, jūs esate ieties smaigalys, kurio užduotis yra praskrosti kolektyvinės sąmonės sienas, už kurių yra įkalinti žmonės, manantys kad nėra jokios išeities. Ir jums gali tekti atlikti sunkų darbą, pakeliant didelius sunkumus, kad prasiskverbtumėte pro šį kiautą. Ir vis dėlto, galite vis tiek jaustis laisvi tai darydami, būdami šios užduoties dalimi. Ir būtent toks yra mūsų troškimas jums.
Trokštu, kad suvoktumėte, jog šie sunkumai nebūtinai yra jūsų pačių. Jie yra tai, ką prisiėmėte iš masinės sąmonės. Tad vis tiek galite jaustis laisvi, nors jums ir tektų su jais galynėtis, net ir savo psichikoje, nes jūs esate DAUGIAU nei jūsų psichika, kaip kad esate DAUGIAU nei jūsų fizinis kūnas. Ir argi nesuvokiate, mano mylimieji, kad, kai pakeliate savo sąmonę aukštyn ir įveikiate tam tikrą iliuziją, kuri laiko jus įkalintus ir atima jūsų laisvę, tai šitaip taip pat pakeliate aukštyn visą kolektyvinę sąmonę?
Amžių darbas
Ir tai iš tiesų yra amžių darbas. Tai yra darbas, kurį mes visi darėme, nes mes visi savanoriškai buvome pasisiūlę ateiti į įsikūnijimą, kartais daugybę kartų. Ir mums visiems teko susidurti su tokiomis pačiomis ribojančiomis sąlygomis, su kuriomis tenka susidurti jums – ir kai kuriais atvejais, kadangi buvome įsikūniję ankstesniais laikais, mums tekdavo susidurti netgi su dar labiau ribojančiomis sąlygomis.
Galiu jus užtikrinti, kad, kai buvau Europos Stebukladariu, nors galėjau pašalinti įtrūkimus deimantuose; man vis tiek reikėjo lankytis išvietėje – kuri tomis dienomis buvo šalta, drėgna ir vėjų perpučiama vieta. Tad jūs kartais pamirštate, kad mes, kurie buvome įsikūnijime, nebuvome antžmogiai. O galbūt turėtume sakyti, kad suvokiate, jog mes buvome antžmogiai, tačiau pamirštate, kad jūs taip pat esate antžmogiai – jeigu tai priimate.
Jūs iš tiesų esate antžmogiai. Jūs esate daugiau nei žmonės. Iš tiesų, būdamas Europos Stebukladariu, buvau šiek tiek pakilęs virš kūniškų apribojimų. Tačiau taip buvo dėl to, kad paskutiniame savo įprastiniame įsikūnijime išsilaisvinau nuo iliuzijos, kad materialios sąlygos yra tikros ir turinčios man galią. Nes suvokiau, kad aš esu tikras kaip dvasinė būtybė.
Galite būti laisvi ten, kur esate
Galite pasiekti laisvę ten, kur esate. Galite ją pasiekti, tapdami Viena su manimi. Ir galite tapti Viena su manimi, atiduodami, paleisdami, anti-laisvės sąlygas savo esybėje. Tai yra mano dovana, kurią jums siūlau – vėlgi, kaip tą darė ir kiti mokytojai – kad galite atiduoti į mano širdį, man toliau kalbant, bet kokias anti-laisvės sąlygas, kurias savyje suvokiate, kad jas galėtų sudeginti Laisvės Liepsna, kuri AŠ ESU. Liepsna, kuri, galiu jus užtikrinti, galėtų akimirksniu sudeginti visus netobulumus Žemėje. Tačiau, žinoma, ko tuomet išmoktų Žemėje gyvenantys gyvybės srautai? Nes, staiga įgiję laisvę, o ne patys laimėję šią laisvę, jie akimirksniu pradėtų atkūrinėti nelaisvę iš savo sąmonės būsenos.
Matote, egzistuoja du dalykai, su kuriais čia turime reikalą. Egzistuoja faktas, kad žmonės pasinaudojo savo bendrakūrybiniais gebėjimais, įspausdami tam tikrus įvaizdžius ant Materijos Šviesos, kas privertė dalį Materijos Šviesos įgyti žemesnes vibracijas. Mano Laisvės Liepsna gali akimirksniu sudeginti šią energiją – akimirksniu, mano mylimieji. Visą iškreiptą energiją, sukurtą šioje planetoje nuo laikų pradžios, mano liepsna galėtų sudeginti – štai taip. Tačiau yra kai kas, ko mano liepsna negali padaryti – dėl Laisvos Valios Įstatymo egzistavimo – ji negali sunaikinti įvaizdžių, kuriuos žmonės pasirinko priimti.
Ego neturi realybės
Galėčiau pasakyti, kad kai kurie iš jūsų, savo supratime apie ego, priėmėte šiek tiek nerealistišką įvaizdį, kuomet galvojate, kad ego turi kažkokią realią substanciją, turi kažkokią tikrą realybę, taip sakant. Lygiai taip pat kaip galvojate, kad fizinė jus supanti materija, iš kurios taip pat yra sudaryti jūsų kūnai, turi kažkokią tikrą realybę.
Tačiau ji neturi šios realybės. Ji ne daugiau tikra nei priskiriate jai tikrumą savo protuose. Vis dėlto, painiojate ego su substancija, kuri buvo iškreipta per ego. Ši substancija iš dalies sudaro jūsų sielą, jūsų keturis žemesniuosius kūnus, ypač jūsų fizinį, emocinį ir mentalinį kūnus. Tačiau tai nėra ego. Jūsų ego neturi jokios substancijos, kadangi jūsų ego yra įsitikinimų, iliuzijų konglomeratas.
Kai nueinate į kino teatrą ir stebite ekrane rodomą filmą, matote paveikslėlius. Tačiau šie paveikslėliai gimė kaip idėjos rašytojo, prodiuserio arba režisieriaus prote. O tuomet šie paveikslėliai buvo paversti kažkuo, kas turi substanciją ir gali būti rodoma ekrane. Tačiau, tai, ką matote, nėra idėjos, filmo kūrėjo prote egzistuojantys vaizdai. Šie vaizdai taip ir lieka idėjomis. Joms buvo suteikta substancija, tačiau substancija nėra tolygi idėjai.
Tad neįpulkite į spąstus galvodami, kad jūsų ego turi realią substanciją. Jūsų ego yra ne daugiau kaip idėjos, įsitikinimai, iliuzijos – ir visa tai yra paremta didesne atskirties iliuzija. Kai tampate iliuzijos, kad jūsų ego turi kažkokią realią egzistenciją, aukomis, taip pat patikite ir iliuzija, kad blogis, blogio jėgos turi kažkokią realią egzistenciją. Ir todėl galvojate, kad jos jums gali turėti kažkokią galią.
Materija neturi realybės
Taip pat patikite iliuzija, kad materija turi kažkokią realią egzistenciją. Ir todėl patikite dar didesne iliuzija, kad materija turi galią riboti jūsų dvasią. Ir, žinoma, tai yra pati anti-laisvės esmė materialioje oktavoje, kurioje galvojate, kad materija yra absoliučiai tikra. Tačiau realybėje, ji neturi jokio realaus egzistavimo, nes ji tegali egzistuoti tik kaip sąmoningo proto įvaizdis, projektuojamas ant Materijos Šviesos kino ekrano. Ir jis egzistuos tik tol, kol per šį projekcinį mechanizmą – per protą, tekės reali šviesa.
Vos tik pakeisite įvaizdį savo prote – iš tiesų jį pakeisite – Materijos Šviesa pakeis tai, kas yra atvaizduojama. Kaip, jūsų manymu, mano mylimieji, būdamas Europos Stebukladariu galėdavau paimti deimantą – kiečiausią Žemėje žinomą substanciją – deimantą su įtrūkimu viduje, ir galėdavau pašalinti šį įtrūkimą, neperskeldamas deimanto, kas būtų jį sunaikinę? Na, galėjau tai padaryti tik todėl, kad nepriėmiau materijos realumo.
Ir būtent šią žinią mėginau perduoti užsispyrusiems, kietakakčiams Europos karaliams, maniusiems, jog žino geriau už visus kitus, netgi geriau už patį Dievą. Ir jie jau tikrai žino geriau už šią ekscentrišką asmenybę, teigusią, jog yra ypatinga būtybė su ypatingomis įžvalgomis, kaip jiems reikėtų valdyti savo karalystes.
Viskas paruošta lūžiui
Mano Mylimieji, turbūt nėra nedėkingesnio užsiėmimo Žemėje nei mėginti įtikinti karalių arba imperatorių pakeisti savo karalystės valdymo būdą. Tai iš tiesų nėra ta karjera, kurią nors vienam iš jūsų galėčiau rekomenduoti. Tačiau iš tiesų rekomenduoju jums karjeros kelią, kuriame suvoktumėte, kad, nors jums gali nepavykti pakeisti karalių protų, aklų vadų, su jiems iš paskos sekančiais aklais pasekėjais, protų, jūs iš tiesų galite pakeisti didelės dalies žmonių protus. Nes šiame amžiuje viskas iš tiesų yra paruošta didžiuliam lūžiui, kuomet žmonės staiga bus pažadinti ir ims suvokti ir pagauti aukštesnę laisvės viziją, nei kada nors anksčiau buvo regėję.
Tad vėlgi, kaip kalbėjo Kuan Jin, kol jūsų taurės ėmė lietis per kraštus, aš padariau tą patį. Apėjau pilną ratą. Pakilau aukštyn jūsų čakrų laiptais, tačiau taip pat apėjau ratą per Europos šalis. Ir iš tiesų, užpildžiau pačius deguonies atomus savąja Laisvės Liepsna. Tad su tuo, dėkoju jums ir linkiu jums gero vakaro.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com