Tik vienovė tarp vyrų ir moterų gali sustabdyti karą

TEMOS: Kodėl daugumą karų pradeda vyrai – Jūsų Dvasia nėra nei vyriška nei moteriška – Kaip moterys užkerta karui kelią – Vokietijos ir Europos skilimas – Vidurio Rytai ir Izraelis – Padarėte didesnį progresą nei suvokiate – Tiktai moteriškasis polius gali sustabdyti karą – Taika prasideda namuose – Įstrigimas tarp tradicinės religijos ir ateizmo – Kai kurie žmonės yra laimingi savo nelaimingume – Vienovės grožis – Koncentruokitės į šviesą, o ne tamsą

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2008 lapkričio 1 d. per Kim Michaels.


Kaip mano mylimas mokytojas MOR atėjo vakar pasiūlyti jums Tėvo Meilę, aš, Marija, ateinu šiandien pasiūlyti jums Motinos Meilę. Kuri, galiu jus užtikrinti, yra ne ką mažiau intensyvi, ne ką mažiau galinga, tik, galbūt, išreiškiama švelnesniu būdu. Tad, pavyzdžiui, kai Mokytojas MOR išėjo į priekį, pareikšdamas pretenziją kalbėti pirmas, aš, Marija – su tylia šypsena – leidau jam tai daryti. Nes mes, kurios atstovaujame Dangiškąjį Moteriškumą, išmokome, kad kartais turime atsitraukti ir leisti tiems, kurie atstovauja Dangiškąjį Vyriškumą, išeiti į priekį.

Kodėl daugumą karų pradeda vyrai

Nes, mano mylimieji, jeigu pažvelgtumėte į situaciją Žemėje, argi nėra tiesa, kad daugumą karų sukelia vyrai? Tai yra universali realybė, kurią matėte istorijos eigoje, bent jau žinomos istorijos eigoje. Nesakau, kad ši taisyklė neturėjo išimčių praeityje. Tačiau, bendrai paėmus, būtent tie, kurie atstovauja vyrišką energiją, eina į karą.

O kodėl taip yra? Todėl, kad ši vyriška energija nerado būdo išreikšti save subalansuotu būdu. Nes matote, vyriškos energijos prigimtyje yra užkoduotas noras išreikšti save, noras įveikti ribas. Ji nori kilti aukščiau ir transcenduoti. Būtent ji yra varomoji kūrinijos jėga. Ir tame nėra nieko blogo, kol tai yra išreiškiama Visumą aukštyn keliančiu būdu. Būtent ši jėga stumia kūrybinį procesą į priekį. Tačiau, kai ši jėga yra pradedama slopinti, kai ji yra nenatūraliu būdu užgniaužiama, tuomet ši jėga nemiršta – ji niekur nedingsta. Ima augti įtampa. Ir anksčiau ar vėliau ši įtampa pasidarys tokia didelė, kad tie, kurie jaus šią įtampą, nematys jokio kito būdo nuleisti šią įtampą kaip tik per kokį nors smurto ir agresijos veiksmą.

Ir tai, žinoma, yra fenomenas, apie kurį žino netikri mokytojai, atėję į šią Žemę. Jie žino, kad, jeigu jiems pavyktų įtikinti žmones iliuzija, kaip paaiškino Mokytojas MOR, kad štai ta kita grupė žmonių yra visų jų problemų priežastis, na tai tuomet, įtampai toliau augant, neišvengiamai ateis momentas, kai žmonės taps motyvuoti eiti į karą su tais, kurie yra tapę atpirkimo ožiais. Tad matote čia egzistuojančią tendenciją, kuomet vyriška energija – kai ji yra nesubalansuota – sukuria arba paruošia dirvą karui. Nes, žinoma, karą iš tiesų sukuria žmonių laisva valia daromi pasirinkimai.

Jūsų Dvasia nėra nei vyriška nei moteriška

Šiandien matote, kad yra daug žmonių, kurie gali būti vyriškame kūne ir turi problemų išreikšdami savo seksualumą normaliu vyrišku būdu, arba matote moteriškame kūne esančius gyvybės srautus, kurie nesugeba išreikšti jo moterišku būdu. Tad šios pasaulyje vykstančios tendencijos atspindi faktą, kad mes dabar pasiekėme tašką žmonijos evoliucijoje, kuomet žmonėms reikia pažvelgti už šių išorinių charakteristikų. Žmonės turi pradėti suvokti, kad tai, jog esate vyriškame kūne, nereiškia, jog privalote atlikti tradiciškai vyrišką vaidmenį, kuriame tampate agresyviu kariu.

Iš tiesų galite būti vyriškame kūne ir išlaikyti vyrišką energiją pusiausvyroje – atsvertą moterišku jūsų esybės aspektu. Nes tie, kurie yra vyriškame kūne, iš tiesų nėra vyriškos būtybės. Jie yra universalios dvasinės būtybės, bendrakūrėjai su Dievu, kurie tiesiog šiame gyvenime, ir galbūt keletą pastarųjų gyvenimų, išreiškė save per vyrišką kūną. Tačiau dvasios tai nepaverčia vyru ar moterimi.

Visos savimonę turinčios būtybės – visi gyvybės srautai – turi tiek vyrišką, tiek moterišką polių savo esybėje. Tad šiame amžiuje žmonėms yra būtina suvokti, kad galite būti vyriškame kūne, tuo pat metu išsaugodami vyriškumo ir moteriškumo pusiausvyrą. Galite, kaip kai kurie žmonės sako, palaikyti ryšį su savo moteriškąja puse, netapdami mažiau vyriškais, nenuklysdami į iškrypimą, kuriame imate išreikšti savo seksualumą nenatūraliu būdu.

Kaip moterys užkerta karui kelią

Tad jeigu nėra tos aukštesnės pusiausvyros tarp vyriškumo ir moteriškumo, tikra taika yra neįmanoma. Ir, žinoma, tos, kurios yra moteriškame kūne, gali – ir darė tai ištisas kartas – laikyti tam tikrą pusiausvyrą, kuri iš tiesų užkirto kelią dar didesniam skaičiui karų, nei jų buvo. Daugybę kartų moterys visuomenėje, šalyje, teikė tą balansuojantį aspektą, sutrukdžiusį šaliai išeiti į karą.

Kai kuriais atvejais, jos nesugebėjo išlaikyti šios pusiausvyros. Tačiau turiu jums pasakyti, kad šiame amžiuje moterims nėra skirta laikyti pusiausvyrą už vyrus. Moterims nėra skirta kompensuoti faktą, kad vyrai nesubalansuotai išreiškia vyrišką energiją. Patys vyrai yra atsakingi už ryšio su savo moteriškuoju esybės aspektu išsaugojimą, leisdami šiam moteriškajam aspektui subalansuoti vyrišką, į išorę nukreiptą, ekspresyvią energiją.

Tad moterims iš tiesų buvo būtina atsitraukti, o tiksliau pakilti virš tradicinio moteriško vaidmens, kuomet jos nebebūtų pasyviomis namų židinio saugotojomis, besirūpinančiomis namo sugrįžusiu vyru, ar jis namo grįžtų iš darbo ar iš karo, ar iš dar kokios nors veiklos. Galbūt netgi grįždamas iš alaus baro, kuriame garbino alaus ir vyno dievus, kaip kai kurie tai darė ištisas kartas, iki tokio lygmens, kuomet belieka klausti savęs: kiek gyvenimų reikia nugyventi sielai, kad ji galėtų pilnai ištirti poveikį, kurį alus daro protui ir kūnui, idant galiausiai pasiektų tą tašką, kuriame tartų, jog galbūt gyvenime yra šis tas daugiau nei pūsti putas nuo alaus bokalo. Tad matote, moterys išėjo į priekį visuomenėje, kad užimtų pozicijas, kurias vos prieš vieną ar pora kartų buvo užėmę išskirtinai vyrai.

Vokietijos ir Europos skilimas

Matote, kad šiai Vokietijos šaliai vadovauja moteris, kas ne taip seniai būtų buvę neįsivaizduojama. Tiesą sakant, neįsivaizduojama tai būtų buvę prieš susivienijimą. Nes matote, kai Vokietija buvo padalinta, ji, tam tikru laipsniu, buvo tarp vyrų ir moterų egzistuojančio skilimo išraiška. Vakarų Vokietija iš tiesų buvo labiau vyriška ir agresyvi, kai tuo tarpu Vakarų Vokietija turėjo būti labiau moteriška – jeigu šalis nebūtų buvusi padalinta – idant egzistuotų didesnė pusiausvyra tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau dabar mums, žinoma yra reikalinga tai, kad padalijimas tarp Rytų ir Vakarų išnyktų – kad jie įsilietų vienas į kitą – ir kai tai įvyks Vokietijoje, tai leis Europoje egzistuojančiam padalijimui tarp Rytų ir Vakarų išnykti, būti ištrintam, būti transcenduotam. Ir tuomet galėsime turėti iš tiesų vieningą Europą, kurioje egzistuotų teisinga dvasinės energijos tėkmė.

Aš nepaprastai džiaugiuosi tuo, kad jūs palypėjote aukščiau ir nusprendėte naudotis mano rožiniais ir invokacijomis. Mano Mylimieji, yra daug, daug žmonių Rusijoje ir buvusiose sovietinėse respublikose, kurie naudojasi šiais rožiniais, šitaip sukurdami polių Rytuose su Vakarų Europoje esančiais žmonėmis, ypač su šia didele grupe Olandijoje, kurie naudojasi šiais rožiniais. Tačiau, žinoma, taip pat ir kitose šalyse, net ir tose, kurios yra susikirtimo taške tarp Rytų ir Vakarų, tarp Rusijos ir Vakarų Europos.

Kaip, pavyzdžiui, matote Lenkiją, kuri yra šiame susikirtimo taške, ir kuri daugybę kartų leidosi trypiama užkariaujančių armijų tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų, tuo pat metu išsaugodama vidinę kultūrą, kurią matote Lenkijos žmonėse ir daugelyje kitų žmonių Rytų Europoje. Tad turite šią pusiausvyrą, kurią laiko Rytai ir Vakarai, kaip turite pusiausvyrą, kurią laiko Šiaurė ir Pietūs, ypač Skandinavijos šalys, saugojusios svarbią pusiausvyrą taikai ištisas kartas, išsėmusios savo kariavimo tendencijas, kaip šis pasiuntinys mėgsta juokauti, vikingų laikais.

Iš tiesų norėčiau tą patį pasakyti apie Pietų Europą, tačiau Ispanija, Italija ir Graikija nėra pakankamai išsilaisvinusios nuo šimtmečiais vykdytos katalikų bažnyčios ir ortodoksų bažnyčios priespaudos, variusių žmones į gardą, kuriame jie manė negalintys laikyti aukštesnės dvasinės pusiausvyros. Jie nesugeba pareikšti teisių į savo dvasinį tapatumą, todėl vis dar tebėra giliau įstrigę tradicinėse rolėse, net ir tradicinėse vyro ir moters rolėse, nei tai matote šiauriau Europoje.

Vidurio Rytai ir Izraelis

Tad iš tiesų yra svarbu, kad visi pamąstytumėte, kaip galėtumėte pasiekti šią pusiausvyrą savo esybėje – tarp vyriško ir moteriško savo esybės aspektų. Ir būtent dėl šio tikslo, žinoma, buvo sukurti mano rožiniai, ir būtent dėl to buvo sukurtas Kursas į Kristiškumą. Nes tai iš tiesų yra didelė tragedija, kad katalikų bažnyčia vaizduoja Jėzų vyru šovinistu, nes pati ji beveik tokia ir yra – neigdama moterų vaidmenį. Ji neigia faktą, kad pats Jėzus pripažino moteris ir rodė joms tokią didelę pagarbą, kad tų laikų žmonės tiesiog negalėjo to pakelti – ir, liūdna man tai sakyti, to vis dar negali pakelti Vidurio Rytuose gyvenantys žmonės. Nes toje pasaulio dalyje vis dar tebeegzistuoja tokia didelė moterų priespauda, kad tiesiog stebėtina, kaip tai iki šiol dar gali tęstis.

Žinoma, Izraelio valstybė tam tikru laipsniu yra šviesus taškas. Tačiau matėte, kas neseniai įvyko, kuomet moteriai nebuvo leista suformuoti koalicijos vyriausybėje. Ir todėl Izraelio valstybė vis dar tebėra šiek tiek suvaržyta, ir klausimas yra toks: „Ar į sceną vėl išeis koks nors erelis vyras, perimdamas Izraelio valdymą ir potencialiai sukurdamas konfrontaciją, kurios būtų buvę galima išvengti vadovaujant moteriai?“ Reikia tikėtis, kad Izraelio žmonės pakils aukščiau šiuose ateinančiuose rinkimuose ir išreikš savo palaikymą tiems, kurie reprezentuoja labiau moterišką, taiką mylinčią energiją. Ir tai iš tiesų yra dalykas, dėl kurio galite laikytis vizijos ir išsakyti prašymus savo rožiniuose.

Padarėte didesnį progresą nei suvokiate

Na ir dabar, mano mylimieji, galite žinoti, ypač tos iš jūsų, kurios esate moteriškame kūne, koks tai yra gilus, nepaprastas džiaugsmas būti motina, tarnaujančia savo vaikams, šiems augant, bręstant ir pradedant išreikšti savo individualumą, pradedant atrasti savo kelią gyvenime. Ir šis džiaugsmas iš tiesų yra mano, kai stebiu jus visus, kurie taip nuoširdžiai, taip stipriai stengėtės, ne tik kalbėdami mano rožinius, bet ir studijuodami mokymus apie ego, studijuodami mano gausingo gyvenimo kursą.

Man yra labai didelis džiaugsmas matyti, kaip jūs visi augate. Ir manau, jog būtų tinkama jums pasakyti, kad jūs visi padarėte daug didesnį progresą nei pripažįstate savo išoriniu protu. Matote, kad galėtumėte būti nuoširdžiu dvasios ieškotoju, nuoširdžiu mokiniu kelyje, jūs, žinoma, privalote ryžtis ieškoti rąsto savo akyje, suvokdami, kad yra dalykų, kuriuos jums reikia pakeisti savo psichikoje. Tačiau yra lengva su tuo nueiti iki tokio taško, kuomet visada ieškote sekančios problemos, sekančio bloko, kurį jums reikia įveikti, sekančios ydos, kurią jums reikia ištaisyti – praleisdami pro akis, kad taip pat turite pozityvių, nuostabių savybių. Argi tai nėra tiesa, kad jūs visi turite tendenciją žvelgti tik į deficitinę balanso pusę, ir nedažnai pažvelgiate į pozityvią pusę? Argi tai nėra tiesa, mano mylimieji?

Tad tai pripažinę, taip pat galite pripažinti ir tai, ką sakė Mokytojas MOR: „Mes, pakylėtieji mokytojai, į jus žiūrime ne taip. Mes matome jūsų tyrą viziją, ir matome, kad esate daug arčiau persilaužimo, daug arčiau vientisumo, Kristiškumo įkūnijimo, ir kad daugelis jūsų jau pradėjote įkūnyti Kristiškumą ir išreikšti šį Kristiškumą; tik nedrįstate to matyti ir pripažinti savyje.“ Ir todėl, vėlgi, aš taip pat pasakysiu, kaip Mokytojas MOR tai sakė su vyriška energija, aš tai išreikšiu su moteriška energija.

Leiskite sau pažvelgti į veidrodį dvasioje ir pripažinti – pripažinti Meilę savo širdyse, tą Meilę, kuri teka per jus. Nes, kaip kai kurie iš jūsų išsireiškėte, žinojote jaučiantys Meilę Dievui savo Esybėje, ir būtent ši Meilė pastūmėjo jus kilti aukščiau, pastūmėjo įveikti tam tikras sąlygas, ar tai būtų išorinės sąlygos ar psichologinės sąlygos. Jūs jaučiate meilę kažkam daugiau, mano mylimieji, ir ji galės jus iškelti ir iš tiesų iškels jus virš visko šioje Žemėje.

Leiskite sau pajausti Motinos Meilę. Nes matote, tikroji Motinos Meilė nėra meilė, kuri būtų grįsta tuo, ką darote, ką pasiekiate, kaip Tėvo Meilė dažnai gali būti labiau susikoncentravusi į savo vaikų išorinius pasiekimus. Tačiau Motinos Meilė koncentruojasi į pačius vaikus; kas jie yra savo vidinėje Esybėje, koncentruojasi į jų dvasines savybes, į jų individualumą. Motina labiau žiūri ne į tai, ką jos vaikai daro, ką jie pasiekia, kaip jie atrodo, lyginant su kitais.

Motina mato kiekvieno vaiko unikalumą, ir ji tiesiog žiūri į vaiką. Ir ašaros kaupiasi jai akyse, vien matant šio vaiko grožį ir unikalumą. Ir taip aš žvelgiu į kiekvieną iš jūsų. Nes matau jūsų unikalumą. Ir ašara ištrykšta man iš akių, tiesiog matant grožį, su kuriuo Dievas sukūrė kiekvieną iš jūsų. Ir jeigu manęs paprašysite, vėlgi, kaip jums tą siūlė ir Mokytojas MOR – pamėginsiu jums duoti tą viziją, kurią matau; pamėginsiu padėti jums pajausti šią meilę. Nes, mano mylimieji, Motinos Meilė gali sudeginti – gali transcenduoti ir transformuoti – visus netobulumus jūsų savivaizdyje. O transcendavę šį ankstesnį savo savivaizdį, pakelsite masinę sąmonę aukštyn.

Tiktai moteriškasis polius gali sustabdyti karą

Tam, kad Europa galėtų būti suvienyta taikoje, žmonės privalo transcenduoti savivaizdžius, grįstus padalijimais ir atskirtimi, paskatinusius juos sekti aklais vadais į kolektyvinį aklumą, kuris yra karas. Nėra didesnio aklumo pavyzdžio, dvasinio aklumo, už tą, kai šalys eina į karą.

Generolai mūšio lauke kalba apie „karo rūką.“ Nes prasidėjus mūšiui, neįmanoma žinoti, kas įvyks, neįmanoma suprasti visko, kas vyksta. Tačiau žvelgiant netgi dar didesniu mastu, pranokstančiu individualius mūšius, vos tik dvi šalys arba daugelis šalių įsitraukia į karą, virš jų pakimba debesis ir juos apakina. Ir daugeliu atvejų tik tuomet, kai situacija yra tapusi daug blogesnė nei jie galvojo, kad ji kada nors galėtų tapti, žmonės nubunda iš šio aklumo ir pradeda matyti, pradeda užduoti klausimą: „Kodėl mes tai darome? Kodėl toliau žudome ir leidžiame mūsų žmonėms būti žudomiems? Kada liausimės, kada GALĖSIME liautis?“

Ir štai tuomet moteriška energija yra vienintelė jėga, galinti sustabdyti vyriškos energijos siautėjimą. Nes kai jau vyriška energija yra nuėjusi karo keliu, ji nesugeba pati sustoti. Tai privalo būti moteris, todėl kad moteris, mano mylimieji, turi daug stipresnį ryšį su tuo, kas vyksta Žemėje, turi ryšį su karo padariniais. Ir būtent moteris jaučia kančias ir skausmą, kurie yra keliami vaikams ir visiems, kurie dalyvauja kare. Ir neturiu čia omenyje vien fizinių vaikų, nes visi, tam tikra prasme, yra vaikai, ir jie kenčia, tiek kareiviai mūšio lauke, tiek civiliai savo namuose, laukdami nukrentančios sekančios bombos.

Tad moteris yra vienintelė galinti sustabdyti karą, moteriška energija, moteriška perspektyva. Ir todėl, būtent moteris gali užkirsti karui kelią – gali neleisti vyrams nugrimzti į disbalansą, kuriame įtampa auga, kol smurtas vyrams ima atrodyti kaip vienintelė išeitis, kadangi jie nesugeba pažvelgti už savo pačių energijos debesies. Tačiau moteris geba pažvelgti. Moteris geba matyti, kad visada galima atrasti išeitį be smurto. Visada egzistuoja alternatyva smurtui. Visada egzistuoja alternatyva karui. Ir iš tiesų, moteris geba matyti tai, ko vyras nesugeba matyti. Nes vyras tiki, kad, kai jau esate įstoję į karo kelią, privalote toliau juo eiti, kad išsaugotumėte savo garbę.

Ak, mano mylimieji, kiek žmonių šiame Europos žemyne buvo nužudyta dėl šio stabmeldiško garbės įvaizdžio? Kiek žmonių pasaulyje buvo nužudyta dėl šio stabmeldiško įvaizdžio, kad privalome išsaugoti savo reputaciją. Privalome išsaugoti iliuziją, kad esame pranašesni, net jeigu dėl to reikėtų nužudyti tuos, kurie grasina šiai iliuzijai – arba žūti patiems. Ir tai atrodo visiškai logiška tiems, kurie yra išsibalansavę vyriškoje energijoje. Kai kada tai netgi atrodo logiška moterims, kurios yra išsibalansavusios moteriškoje energijoje. Tačiau daugumai moterų tai visiškai neatrodo logiška ir dažnai netgi absurdiška, kai vyrai pučiasi tarsi povai, mesdami vienas kitam iššūkį, ar tai būtų įprastiniuose ginčuose prie pietų stalo, ar tarp šalių, kas galiausiai atveda prie karo.

Taika prasideda namuose

Bet argi nematote, kad visos šalies elgesys yra individualių piliečių atspindys? Ir todėl, tai, ką darote prie pietų stalo, turės poveikį visai šaliai. Tai, kaip šalies žmonės elgiasi, apsprendžia kolektyvinę psichiką ir lemia šalies bendravimą su kitomis šalimis. Ir kai turite žemą savivertę turinčią šalį – kuri dėl to peršoka į priešingą kraštutinumą, pasiduodama netikram mokytojui, skleidžiančiam pranašumo evangeliją – na tai tuomet ši šalis neišvengiamai bus pastūmėta imtis agresyvių veiksmų prieš tas kitas šalis, kurios atrodo grasinančios jos trapiam pranašumo jausmui.

Nes argi įmanomas pranašumo jausmas, kuris nebūtų trapus? Ne, jis neįmanomas. Nes iš tiesų, bet koks pranašumo jausmas bus pastatytas ant dualistinės sąmonės smėlio. Kaip Jėzus daug kartų aiškino, dualizme visada egzistuoja du priešingi poliai. Tad kuo labiau nueinate į vieno poliaus kraštutinumą, tuo labiau prisitrauksite priešingą polių, kuris grasins jūsų iliuzijai.

Ir tai iš tiesų yra saugumo mechanizmas, įdiegtas į Laisvos Valios Įstatymą, leidžiantį žmonėms įžengti į tą atskirties būseną. O šioje atskirties būsenoje, kuri yra atskirta nuo vienovės, privalo egzistuoti padalijimas. Nes negalite palikti vienovės, nepadalindami jos į mažiausiai dvi dalis. Ir taip gaunate du priešingus polius, ir kuo labiau eisite į vieno poliaus kraštutinumą, tuo stipriau jūsų iliuzijai grasins priešingas kraštutinumas, idant žmonės galiausiai galėtų būti pažadinti ir tarti: „To jau per daug. Mes nuėjome per toli. Privalome sugrįžti į centrą. Privalome atrasti pusiausvyrą. Privalome atrasti taiką, nes nebegalime tverti šios įtampos, kurią sukūrė dualistinis konfliktas.“

Tačiau tik tuomet, mano mylimieji, kai jie pradės suvokti, kad dualistinis konfliktas prasidėjo jų pačių viduje, jie galės pradėti daryti tikrą progresą link taikos. Nes taikos iš tiesų negali būti, kol galvojate, kad tai tie kiti žmonės privalo pradėti kurti taiką.

Įstrigimas tarp tradicinės religijos ir ateizmo

Ir todėl, galiu jums pasakyti, kad, nepaisant to, jog didelė žmonių dalis Europoje paliko tradicines religijas ir tapo beveik agnostikais arba ateistais, arba tiesiog abejingais, galiu jums pasakyti, kad po šiomis paviršinėmis regimybėmis, situacija nėra tokia niūri kaip gali atrodyti. Nes Europoje vyko didelis dvasinis augimas per keletą pastarųjų dešimtmečių. Tačiau šis dvasinis augimas nerado daug išraiškos būdų, kadangi Europa dar neatrado to vidurio kelio tarp tradicinės religijos išraiškų ir priešingo kraštutinumo – ateizmo.

Iš tiesų egzistuoja universalus būdas kalbėti apie dvasingumą, nesusiejant jo su tradiciniais įvaizdžiais, bet ir nepasiduodant ateistams ar agnostikams, kurie nenori leisti jums kalbėti apie dvasingus dalykus. Ir žinosite, kad turite tai savo vidinėje esybėje, jeigu su tuo susiderinsite. Turite tai savo vidinėje esybėje, ir jums tereikia suderinti su tuo savo išorinį protą, ir tuomet leisti tam per save reikštis. Ir raktas, kurį jums čia noriu duoti, yra tai, kad jeigu jaučiate kažkokį spaudimą kalbėti arba pasakoti kitiems žmonėms apie savo dvasingumą, tuomet pripažinkite, kad šis spaudimas ateina iš ego, iš masinės sąmonės.

Nes saulė nejaučia prievolės šviesti savo šviesą. Saulė šviečia savo šviesą kaip savo tikrosios Esybės išraišką, ir saulė patiria ramybę ir džiaugsmą, jausdama per ją tekančią šviesą. Nes tam tikra prasme, tai nėra – kaip jums buvo diegiama tikėti – saulės šviesa. Nes saulė nekuria šios šviesos. Saulė yra atviros durys dvasinei šviesai šviesti iš dvasinės karalijos į materialią, teikdama gyvybę Žemės planetai.

Jūs taip pat esate sukurti būti atviromis durimis. Jūs nebuvote sukurti atskiromis būtybėmis, atskirtomis nuo savojo Dievo. Ir jūs taip pat nebuvote sukurti robotais. Jūs buvote sukurti bendrakūrėjais. Tačiau bendrakuriate, suderindami savo išorinę esybę su savo aukštesne esybe, ir tuomet tiesiog leisdami šiai aukštesnei esybei natūraliai per jus reikštis. Ir kai tai vyksta, nejaučiate jokios prievolės, jokio spaudimo. Nesirūpinate, kaip žmonės į tai reaguos, nes esate tarsi saulė, liejanti savo šviesos spindulius.

Ir jeigu dar nesate pasiekę šio taško savo sąmonėje, tuomet tiesiog pasakykite sau: „Neprivalau nieko kalbėti apie savo dvasingumą.“ Atsitraukite žingsnį atgal ir leiskite sau pajausti, kaip šis prievolės jausmas, jausmas, kad privalote kalbėti, nukrenta nuo jūsų. Nejaučiate privalantys tai daryti. Aš, Motina Marija, suteikiu jums leidimą būti ramybėje ir nejausti, kad privalote išreikšti kažką dvasingo.

Žinoma, tikiuosi, kad nebūsite šioje būsenoje visą likusį savo gyvenimą, darau tai kaip psichologinį mechanizmą – tikiuosi, suprantate tai – idant galėtumėte išsilaisvinti nuo ego troškimo primesti savo įsitikinimus kitiems, idant ego galėtų jaustis saugus, nes visas pasaulis pripažįsta jo tikėjimo sistemos teisingumą, nors ši tikėjimo sistema yra atitrūkusi nuo Dievo realybės. Ir todėl suteikiu jums galimybę išsilaisvinti nuo šio spaudimo, idant galėtumėte pasiekti tą susiderinimo tašką, tą ramybę, kurioje jūsų aukštesnė esybė galėtų atrasti tą spontanišką išsireiškimą per jus. Ir jūs jaustumėte ramybę išreikšdami save, net jeigu tai padarytumėte tiesesniu būdu ir su galingesne jėga, nei yra laikoma norma jūsų kultūroje.

Kai kurie žmonės yra laimingi savo nelaimingume

Tad iš tiesų, kai žvelgiate į tokį žemyną kaip Europa, matote, kad skirtingos šalys turi savo skirtingas kultūras apie tai, kas yra teisinga, kas yra priderama. Ir iš tiesų, matote daug šalių, kuriose tai yra laikoma beveik nederamu elgesiu būti entuziastingu, būti džiaugsmingu, būti užsidegusiu kažkuo, būti užsidegusiu tiesa ir realybe. Ne, tariamai privalote būti kaip visi – tylia, maža pelyte.

Nes tariamai turėtumėte savo reiškimąsi suderinti su savo visuomenės normomis, idant nesutrikdytumėte žmonių komforto zonos – kad viskas yra gerai toje būsenoje, kurioje jie mano, kad viskas yra gerai. Tačiau pažvelkite, kaip jie leidžia savo laiką – devyniasdešimt procentų laiko skųsdamiesi dėl to, ano ir visko. Tuo mat metu laikydamiesi įsikibę tikėjimo, kad viskas yra gerai, nors skundžiasi dėl kiekvieno savo gyvenimo aspekto. Ar kas nors gali tame rasti nors lašą logikos, mano mylimieji? O gal jie tiesiog neatsitraukė žingsnio atgal ir netarė: „Ką mes darome? Kodėl tai darome? Ar esame nepatenkinti, nes jeigu esame, tuomet galbūt turėtume imti kažką daryti, kad tai pakeistume? O gal mes iš tiesų esame laimingi su tuo, kaip viskas yra, ir tuo atveju turėtume liautis dėl visko skųstis?“

Kai kurie žmonės įstūmė save į proto būseną, kurioje iš tiesų laimingiausi yra tuomet, kai yra nelaimingi ir dėl visko skundžiasi, kas jiems neleidžia pažvelgti į rąstą savo akyje. Galite tai matyti beveik visose šalyse, ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau daugiau tai matote Europoje, iš dalies dėl to, kad tai yra senas žemynas, kuriame kiekviena šalis turi ilgą istoriją. Ir galite matyti, kad yra šalių, kurios žvelgia į praeitį su apgailestavimu dėl to, kas įvyko prieš 30, 50 ar 100 metų, ar netgi prieš kelis šimtmečius, kai kuriais atvejais, pergyvendami dėl to, kas buvo padaryta jų šaliai, pergyvendami dėl kažkokios prieš 500, 700 ar 800 metų jiems padarytos neteisybės.

Mes, pakylėtieji mokytojai, gerbiame žmonių laisvą valią. Ir jeigu šalies piliečiai nori žvalgytis į praeitį ir skųstis dėl praeities, tuomet su pagarba iš tos šalies pasitraukiame. Ir galiu jums pasakyti, kad Europoje yra šalių, kuriose yra labai mažai žmonių, su kuriais galime dirbti, kaip tai galite matyti iš fakto, kad labai mažai žmonių kalba mano rožinius. Ir visgi augančios Vienovės Europoje, net ir Europos Sąjungoje, suvokimo grožis yra tame, kad atsiranda vis didesnis suvokimas, jog tai yra vienas žemynas. Ir todėl kitose šalyse gyvenantiems žmonėms yra įmanoma patraukti aukštyn net ir tas šalis, kuriose nėra nė vieno žmogaus, pasiruošusio tiesioginiam ryšiui su pakylėtaisiais mokytojais ir mūsų mokymais.

Vienovės grožis

Ir tai, žinoma, yra Vienovės grožis. Tai yra jūsų, susirinkusių drauge iš tiek daug skirtingų šalių, grožis. Ir prašau jūsų pažvelgti į save ir pamąstyti, ar kai atvykstate į tokią konferenciją kaip ši, ar atvykstate su sąmone, kad esate vokietis, prancūzas, olandas, anglas? Argi neatvykstate su sąmone, kad visi jūs esate Dvasinės Būtybės, dvasios ieškotojai, atvykstantys kartu į tą aukštesnę dvasingumo viziją?

Ir iš tiesų, galite matyti, jog transcendavote tą nacionalinę sąmonę, grįstą atskirtimi. Ir atradote aukštesnį Vienovės jausmą. Ir prašau jūsų medituoti į tai, medituoti apie tai, kaip yra svarbu susirinkti drauge iš tiek daug skirtingų šalių; kad atvykstate kartu su dvasine vizija, šitaip atstovaudami tas šalis ir jų žmones. Ir galite patraukti aukštyn žmones savo šalyje precendento neturinčiu būdu, dar niekada neregėtu šiame žemyne, bent jau neregėtu rašytinėje istorijoje.

Ir šią viziją jums duodu, vėlgi, ne tam, kad paskatinčiau jus jausti kokią nors puikybę, nes tikiuosi, kad visi iš to jau išaugote, duodu ją tam, kad pajaustumėte realizmą, leisdami sau pripažinti, jog yra svarbu būti pionieriumi savo šalyje, kad jūs iš tiesų jau esate šie pionieriai, šis ieties smaigalys. Tuomet taip pat pripažindami, kad jūs asmeniškai laikote dvasinę pusiausvyrą savo šaliai. Ir jeigu esate tik keletas žmonių savo šalyje, tuomet yra logiška, kad nešate didesnę tos šalies masinės sąmonės naštą, kad turite dirbti su savimi, nes darote tai už daugelį.

Leiskite sau pripažinti, kad jūsų sunkumai, su kuriais kartais jums tenka susidurti, nėra jūsų pačių. Nes, kai pripažįstate, kad jie nėra jūsų pačių, galite nuo jų atsitolinti. Galite nebesitapatinti su tais sunkumais, kuomet juos nešti tampa daug lengviau, juos įveikti pasidaro daug lengviau. Ir noriu, kad visi įveiktumėte jausmą, jog esate slegiami naštos, ir vietoj to pasiektumėte tą džiaugsmą, kad tarnaujate atviromis durimis savo šaliai, kaip kad saulė yra atviros durys tarp dvasinės karalijos ir Žemės. Jūs esate saulė savo šaliai!

Leiskite sau matyti save tomis atviromis durimis ir tuomet leiskite sau pripažinti, kaip sakė Jėzus: „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti.“ Patys iš savęs jūs negalite laikyti dvasinės pusiausvyros savo šaliai. Jūs, patys iš savęs – iš savo atskirojo aš – negalite patraukti aukštyn savo šalies. A, bet kas jūs iš tiesų esate? Jūs esate aukštesnės Dvasinės Esybės tąsa. Ir ši aukštesnė Dvasinė Esybė gali, kai esate vienovėje su ja, laikyti šią pusiausvyrą per jus. Vienas žmogus, esantis Vienovėje su savo aukštesniąja esybe, gali laikyti pusiausvyrą visai šaliai, mano mylimieji, ir gali BŪTI tomis atviromis durimis.

Žinoma, kai daugiau žmonių susirenka drauge, našta tampa lengvesnė – atsiranda daugiau Šviesos, didesnis jų pastangų padauginimas. Tačiau vienas žmogus gali laikyti pusiausvyrą. Ir kuo labiau leisite sau tai pripažinti, realistiškai pripažinti, kuo daugiau tapsite atviromis durimis, kuo didesnę pusiausvyrą galėsite laikyti, ir kuo labiau galėsite pripažinti, kad tai ne jūs laikote pusiausvyrą – tai nėra jūsų Šviesa – tuo mažesnę naštą jausite. Nes staiga pradėsite suvokti Jėzaus žodžių slepiamą tiesą: „Mano našta lengva.“

Koncentruokitės į šviesą, o ne tamsą

Ir tai, mano mylimieji, yra koncepcija, kurią iš tiesų norėčiau, kad suvoktumėte, Nes kai tai suvoksite, galėsite pradėti koncentruotis į Šviesą, o ne į tamsą, ir tuomet tamsos nebematysite. Žinosite, kad ji egzistuoja, jos neneigsite, nebūsite akli. Tačiau į ją nesikoncentruosite – su ja nebesitapatinsite – koncentruositės į Šviesą ir tyrą viziją, ir matysite, kad tamsa tėra laikinas pasireiškimas. Matysite, kad per Laisvos Valios Įstatymą, Materijos Šviesa prisiėmė netobulą pasireiškimą. Tačiau ji gali lengvai ir akimirksniu transcenduoti šį išsireiškimą ir atvaizduoti tyrą viziją, ir būtent į tai sukoncentruosite savo dėmesį. Būtent į tai bus sutelktas jūsų dėmesys – į Šviesą!

Atitraukite savo žvilgsnį nuo sunkumų, nuo problemų, nuo tamsos. Nežiūrėkite į stiklinę kaip į pusiau tuščią. Žiūrėkite į ją kaip sklidiną Šviesos. Jūsų širdies taurė yra perpildyta Šviesa, nes leidote savo širdies čakrai tapti taure, ta taure, į kurią yra liejama Šviesa, ir ji yra tokia sklidina, kad liejasi per kraštus. Ir iš tiesų, jeigu ryžotės sekti manimi per šį ciklą, per kurį jus vedžiau šiame diktavime, tuomet apėjote pilną ratą per visas kosminio laikrodžio padalas, per visus savo Esybės aspektus, į ten, kur esate dabar – vienuoliktos valandos Pergalėje. Ir jeigu drįsite tai pripažinti, pajusite, kad jūsų širdis yra per kraštus besiliejanti taurė, ir būtent šį jausmą trokštame, kad turėtumėte.

Jūs esate čia, mano mylimieji, ir kai jūs, visi tie, kurie esate čia susirinkę, esate Vienovėje su savo aukštesniąja esybe, jūsų yra pakankamai, kad patrauktumėte visą Europos žemyną į aukštesnį lygmenį, idant jis nebebūtų koks buvęs. Kuomet bus tiek daug Šviesos išlieta per jūsų širdis, kad Europa bus transformuota. Ir nors kai kuriems žmonėms gali prireikti šiek tiek laiko tai suvokti, bus ir tokių, kurie akimirksniu pajus kolektyvinėje sąmonėje įvykusį fundamentalų pokytį. Ir nėra puikybė pripažinti, kad kai kurie žmonės turėjo būti atviromis durimis šiam pokyčiui įvykti. Kiti žmonės tai padarė praeityje, tačiau jūs esate čia dabar, ir jūsų yra pakankamai Vienovėje. Jeigu įžengiate į Vienovę, vertikaliai – su savo aukštesniąja esybe – ir horizontaliai – vienas su kitu, jūsų yra pakankamai. Jūs esate dauguma Dievuje – nes Vienas visada yra dauguma Dievuje – kad iškeltumėte aukštyn šį žemyną.

Ir, tiesą sakant, jeigu jau tai pripažįstate, jeigu tai dabar priimate, tuomet Europos žemyno ir kolektyvinės sąmonės iškėlimas aukštyn jau yra tapęs įkūnyta realybe per jūsų priėmimą. Ar priimate tai? [Klausytojai atsako: „TAIP!“] Tuomet priimkite, kad tai jau yra įkūnyta, ir tam nėra nė menkiausių abejonių. Nėra jokios būtinybės svyruoti, mano mylimieji. Nes tai yra realybė per jūsų priėmimą. Kadangi kosminis veidrodis iš tiesų atspindės jums atgal tai, ką išsiunčiate.

Tad apėjome pilną ratą per šį trumpą laiką, kuomet pervedžiau jus visais šiais laipteliais. Ir galite grįžti ir dar kartą perskaityti šį diktavimą, pamėgindami pamatyti, kaip sistematiškai vedžiau jus Gyvenimo laiptais, laikrodžio linijomis, aukštyn jūsų čakromis, kol pasiekėte tą pergalę atviroje karūnos čakroje, kuri iš tiesų yra Alfos ir Omegos susiliejimas, dvasios ir materijos apsijungimas, kuomet materija nubunda realybei, kad ji yra Dvasia. Ir todėl, yra tik Vienovė, nes Dvasia yra Begalinė, o Begalybės neįmanoma padalinti. Ji yra nedaloma. Ji yra Viena. Jūs esate Viena. Mes esame Viena. Visa gyvybė yra Viena. Ir todėl, mūsų Pergalė laimėta.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels