Negalite įveikti praeities, nepažvelgdami į praeitį

TEMOS: Negalite išgydyti to, į ką nenorite pažvelgti – Savo tikrosios vertės pripažinimas nėra puikybė – Mąstykite apie savasties mįslę – Neįveiksite pranašumo netikru nuolankumu – Išdrįskite vertinti save – Ego įveikimo paslaptis – Karą sukėlė ne vien vokiečiai – Jūs sudarote ieties smaigalį – Ekonominė krizė ir karas – Jūsų darbas su kolektyvine sąmone

Pakylėtasis Mokytojas MOR, 2008 spalio 31 d. per Kim Michaels.


Kaip galite išgydyti Europos psichiką, mano mylimieji? Na, išgydyti ją galite, įkvėpdami žmones – ir parodydami jiems pavyzdį – kaip būti DAUGIAU. Nes kaip galite išgydyti tai, kas yra mažiau, kol tebesate įstrigę sąmonėje, kuri yra mažiau? Tad su dideliu džiaugsmu ir išdidžiai žengdamas jūsų pasitikti – kaip galite matyti iš mano povyzos – sveikinu jus atvykus į šią konferenciją. Mes čia truputį kaip ir varžėmės danguje, kuriems iš mūsų bus leista kalbėti šioje konferencijoje, nes turime tiek mažai laiko, tačiau aš ryžtingai žengiau į priekį ir tariau: „Aš kalbėsiu pirmas!“ Ir tuomet jie visi tarė: „Tai tebūnie!“ Nes turiu daug didesnį autoritetą pakylėtoje karalijoje, nei, liūdna man tai sakyti, turiu čia Žemėje – tačiau taip yra mums visiems.

Nes žmonės Žemėje yra labiau linkę garbinti savo stabmeldiškus Dievo ir pakylėtųjų mokytojų įvaizdžius vietoj tikrojo dalyko. Tačiau jūs įrodėte, kad tai įmanoma pakeisti. Įrodėte, kad esate pasiryžę pakilti virš stabmeldystės – ir savęs garbinimo – kuris būtent ir skatina žmones garbinti stabus. Jūs įrodėte, kad esate pasiryžę pakilti virš tradicinių religijų ir materializmo anti-religijos sukurtų stabų. Įrodėte, kad esate pasiryžę pakilti virš psichologinių stabų, dvasinių stabų, net ir virš savo pačių atskirojo aš, ir suvokti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, iš tiesų nesame taip toli nuo jūsų. Kadangi mes esame iš jūsų pačių aukštesniosios esybės, kai save pripažįstate Šviesos Hierarchijos dalimi.

Negalite išgydyti to, į ką nenorite pažvelgti

Tad tai iš tiesų yra raktas, raktas Europos psichikai išgydyti. Nes kas sukėlė skilimą, kas psichikoje padarė žaizdas? Na, argi ne atskirties iliuzija? Ta iliuzija, kad žmonėms kažkaip yra įmanoma būti atskirtiems nuo savo Dievo, arba iliuzija, kad Dievo nėra. Kuriai iš paskos, neišvengiamai, seka iliuzija, kad jie yra atskirti vienas nuo kito, ir kad kai kurie yra geresni, kai kurie yra pranašesni, o kai kurie yra blogi, ir kai kuriuos reikėtų suvaryti į traukinio vagonus ir išvežti į koncentracijos stovyklas, ir suvaryti į dujų kameras.

Nes tai iš tiesų yra ekstremaliausia atskirties iliuzijos išdava, kuomet rimtai tikite, kad būsite geresnėje situacijoje, nužudę savo brolius – vyrus, moteris ir vaikus. Tai iš tiesų yra pati didžiausia iliuzija, kaip jūs visi tai matote, tačiau kalbu tai fizinėje plotmėje, kadangi nenoriu, jog mėgintumėte pasislėpti nuo suvokimo, kas ištisus šimtmečius vyko šiame žemyne. Kuriame iš tiesų vyravo atskirties sąmonė – iliuzija, kad visas mūsų problemas sukūrė tie kiti žmonės, ir jei tik mums pavyktų šiais žmonėmis atsikratyti, nužudant juos visus, jei tik bus būtina, tuomet visos mūsų problemos išnyktų. O tai, žinoma, sukelia iliuziją, kuri neleidžia žmonėms daryti to, ką Jėzus sakė jiems daryti – pažvelgti į rąstą savo akyje. Tad kaip galite išgydyti savo psichiką? Kaip galite išgydyti šalies psichiką? Kaip galite išgydyti žemyno psichiką, jeigu nenorite pažvelgti ir suvokti, kad, norint, jog jūsų gyvenimas pagerėtų, JŪS privalote pasikeisti?

Privalote pasiryžti keistis, o to negalėsite padaryti, kol projektuosite ant kitų, kad tai jie yra atsakingi už jūsų problemas. Tai iš tiesų yra suvokimas, kurį jus visi pasiekėte. Jūs visi, kiekvienas iš jūsų, prisiėmėte atsakomybę už savo gyvenimą. Kai kurie iš jūsų galbūt dar nesate pripažinę sau, kad tai padarėte, tačiau prašau jūsų pabūti sąžiningais su savimi ir pripažinti, kad iš tiesų prisiėmėte, bent dalinę, atsakomybę už save, už savo pačių likimą, už savo pačių augimą ir už savo psichiką– nes kitaip jūsų čia tiesiog nebūtų.

Savo tikrosios vertės pripažinimas nėra puikybė

Kitaip nebūtumėte galėję pripažinti mūsų duodamų mokymų vertingumo, nes vis dar tebebūtumėte įstrigę kokiame nors dvasiniame judėjime, turinčiame savo individualią to nepaprastai subtilaus melo versiją, kad galėsite būti išganyti be būtinybės ieškoti rąsto savo akyje. Galėsite būti išganyti, atlikdami šį išorinį ritualą, sekdami šiuo guru, arba paskelbdami Jėzų Kristų savo Viešpačiu ir Išganytoju, kaip krikščioniai tuo tiki jau tokį ilgą laiką, kad belieka tik stebėtis. Juk jie, šiaip ar taip, liovėsi tikėti, kad Žemė yra plokščia, tad kiek ilgai jiems dar reikės tikėti šia iliuzija, kad visagalis ir visus mylintis Dievas galėjo turėti tik vieną sūnų?

Kada jie suvoks, kad jie visi yra Dievo sūnūs ir dukterys, nes kaip kitaip jie galėjo atsirasti? Na o jūs jau pradedate pripažinti tai savyje, tačiau prašau jūsų žengti su tuo dar toliau, mano mylimieji. Prašau jūsų rimtai pamąstyti, kad, nors nuo vaikystės buvote mokomi tikėti, jog neturėtumėte pripažinti savo vertingumo – nes tai gali atvesti į puikybę – prašau jūsų pripažinti, kad tai yra iliuzija. Tai yra netikrų mokytojų ir ego paskleistas sąmokslas.

Aš čia nekalbu apie puikybę – žmogišką puikybę – kuri skatina jus galvoti, kad esate geresni už kitus. Tačiau atskirties jausmo, apie kurį kalbu, sakydamas, kad jis yra konfliktų Europoje priežastis, neįmanoma įveikti individualiame lygmenyje, jeigu neįveikiate tiek ego puikybės, kurioje jis jaučiasi pranašesniu už kitus, tiek ego anti-puikybės, kurioje jis jaučiasi prastesniu už kitus, manydamas, kad negalite pripažinti savo savivertės. Jums reikia atrasti vidurio kelią, pusiausvyrą tarp šių kraštutinumų, kaip mes jus to mokėme, nes visada egzistuoja vidurio kelias, esantis aukščiau už dualistinius kraštutinumus. Ir šiuo atveju, kad galėtumėte jį atrasti, jums reikia suvokti, kad pripažinti savo savivertę – unikalios Dievo išraiškos savivertę – nėra puikybė, nėra išdidumas. Tai yra realizmas, mano mylimieji – realizmas – ir kol nepripažinsite savo vertės, savo, kaip bendrakūrėjo su Dievu, kaip individualizuotos Kūrėjo Esybės išraiškos, vertingumo, nesugebėsite ištrūkti iš atskirties jausmo.

Nes, žinoma, netikri mokytojai ir jūsų ego norėtų jus įtikinti, kad galite įveikti atskirties jausmą, sekdami tuo ar anuo išoriniu mokymu. Tačiau, kaip jau anksčiau sakėme, negalite įveikti sąmonės būsenos ta pačia sąmonės būsena, kuri sukūrė pirminę problemą. Tad negalite įveikti atskirties, nusileisdami dar giliau į atskirtį, ką būtent daugelis dvasingų žmonių darė ir vis dar tebedaro.

Mąstykite apie savasties mįslę

Nes krikščioniai, teigdami, kad jų religija yra visų pranašiausia religija, atskyrė save nuo visų kitų žmonių šioje planetoje. O kaip, atsiskirdami nuo kitų žmonių, galėsite įveikti atskirtį? Galbūt siekiate vienovės su Kristumi, tačiau ką Kristus sakė: „Ką padarėte vienam iš šių mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ Ir todėl, kaip iš tiesų galite įveikti tą atskirties jausmą, eidami dar giliau į atskirtį ir kurdamiesi dvasinę puikybę, jog dėl to, kad priklausote tam tikrai religijai – arba tam tikrai etninei grupei, rasei ar tautybei – esate pranašesni už kitus?

Na ir dabar, mano mylimieji, kai įgyjate realistišką savasties jausmą, realistišką savivertę, ką matote? Matote, kad nesate atskira būtybė, bėgiojanti po šią nedidelę planetą. Matote, kad net ir mes, pakylėtieji mokytojai, nesame atskirti nuo jūsų. Mes nesėdime čia aukštai danguje ir neskrajojame ant rožinio debesėlio, kai tuo tarpu jūs Žemėje kenčiate įvairiausias nelaimes. Jūs esate mūsų pačių tąsos ir tuo mes jus ir laikome. Neturime jokio kito troškimo, kaip tik padėti jums ir patiems pradėti save tuo laikyti, idant galėtume būti viena kaip viršuje taip ir apačioje. Nes tai yra didžiausias mūsų džiaugsmas – kai išdrįstate pripažinti savo vienovę su mumis.

Ir kaip tai būtų galima pasiekti? Prašau jūsų pamąstyti apie tai, nes tai yra tam tikra misterija – kuri yra ne tiek misterija, kiek mįslė, kurią reikia įminti – tai yra, kad jūs esate individuali Kūrėjo Esybės išraiška, tad iš tiesų turite atskirą savasties jausmą. Ir visgi jūs esate Kūrėjo Esybės išraiška, tad esate gimę iš Vienio, kaip ir visi kiti. Turite apie tai mąstyti, kol kiekvienas iš jūsų individualiai išgyvensite tą Aha patyrimą, leisiantį jums suvokti, kad iš tiesų galite būti atskiru individu – BŪTI individualiu Vienio pasireiškimu – tuo pat metu išsaugodami vienovės jausmą su Vieniu ir visais kitais, kurie yra šio Vienio išraiškos. Tačiau tai padaryti galite tik tuomet, kai suvokiate, kad esate daugiau nei atskirasis aš, daugiau negu ego, ir visi kiti žmonės taip pat yra daugiau nei jų atskirieji aš, daugiau už visas tas išorines charakteristikas.

Neįveiksite pranašumo netikru nuolankumu

Neapykanta tarp skirtingų žmonių grupių – priešiškumas, konfliktai – kyla iš iliuzijos, kad mes esame daugiau, kai tuo tarpu kiti yra mažiau. Ar matote šią Vokietijos šalį, kurioje šiam pranašumo jausmui buvo leista suvešėti XX-ojo amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ir dar anksčiau, ir kaip visa tai atvedė prie žmonių aklumo, pasirinkusių aklai sekti aklu vadu. Kuris juos tuomet atvedė į šią didžiausio pranašumo formą: „Deutschland Uber Alles,“ kurioje jie rimtai tikėjo priklausantys pranašesnei rasei, ir šis tikėjimas neišvengiamai juos paskatino apibrėžti menkesnę rasę.

Nes kaip viena rasė galėtų būti pranašesnė, nebent apibrėžtumėte priešingą dualistinį polių, kuriame turėtumėte menkesnę rasę? O būdama menkesne, ji tampa mažiau už žmogų, ir todėl ją galima sunaikinti kaip gyvulius ar netgi kaip dar žemesnę formą už gyvulius. Nes drįstu sakyti, kad buvo žmonių, kurie su žydais elgėsi blogiau nei būtų elgęsi su savo gyvuliais. Tad ko reikia, norint tai įveikti? Na, tam nereikia, kad save paverstumėte mažiau, kaip tą taip pat matėte Vokietijoje, kuomet kai kurie žmonės – ir netgi beveik visa šalis – perėjo per kaltės ir gėdos jausmus, kurie buvo tokie gilūs, jog jie net nedrįso į tai pažvelgti ir to pripažinti.

Tad atsirado nacionalinė sąmonė, net ir kontinentinė sąmonė, kad, norėdami kaip nors kompensuoti šį pranašumo jausmą, vokiečiai privalo pereiti į priešingą kraštutinumą – menkavertiškumą, paversdami save mažiau, o visos kitos šalys Europoje turėtų padėti jiems tai daryti. Ir matote šį nuo senų laikų ateinantį varžymąsi tarp įvairių šalių, mėginančių viena kitą pažeminti ir išaukštinti vieną šalį kaip dominuojančią.

Išdrįskite vertinti save

Tad aš čia noriu padėti jums suvokti, kad mes visiškai netrokštame, kad kas nors Žemėje taptų mažiau, ar paverstų save mažiau. Mes trokštame, kad visi žmonės taptų DAUGIAU. Mes, pakylėtieji mokytojai nelaikome žmonių blogais ar piktavališkais, ar nepataisomai sugedusiais ir dėl to negalinčiais pakilti į aukštesnį lygmenį. Mes laikomės tyros vizijos. Matome potencialą, kad visi gali būti pakelti aukštyn, ir todėl neturime jokio troškimo bausti. Neturime jokio troškimo ką nors gėdinti. Neturime jokio troškimo menkinti nei vienos šalies ar žmogaus. Nes mes visada žvelgiame už išorinių charakteristikų. Tad ar suvokiate, kad negalėsite pakilti virš pranašumo jausmo arba atskirties jausmo, versdami save mažiau?

Yra žmonių, kurie galvoja, jog, norėdami išvengti puikybės, jie turėtų tapti nuolankiais. Tačiau matote, puikybė yra vienas kraštutinumas. Žmogiškas nuolankumas yra kitas kraštutinumas, kitas poliariškumas. Neištrūksite iš dualizmo, peršokdami iš vieno poliaus į kitą. Ištrūksite iš dualizmo atrasdami vidurio kelią.

Prašau jūsų, kiekvieno individualiai, paskirti šiek tiek laiko savo užimtoje darbotvarkėje ir prisėsti; neatlikinėti jokių ritualų, nekalbėti jokių rožinių, neskaityti jokių mokymų, negalvoti, neanalizuoti. Tačiau paskirkite šiek tiek laiko ir tiesiog atsisėdę pajauskite dėkingumą – dėkingumą už tai, kas esate, dėkingumą Dievui, dėkingumą pakylėtiesiems mokytojams, dėkingumą gamtai, dėkingumą kitiems žmonėms, dėkingumą kažkam, kas atveria jūsų širdį. Ir kai būsite atvėrę savo širdį, tuomet leiskite sau pajausti dėkingumą sau. Ne savajam ego, ne savo atskirajam aš, bet pajauskite dėkingumą savo tikrajam AŠ, individualiai Dievo išraiškai, absoliučiai unikaliam Dievo pasireiškimui. Ir todėl, leiskite sau pripažinti, kad jūs esate DAUGIAU nei atskirasis aš.

Ego įveikimo paslaptis

Mano Mylimieji, jūs visi girdėjote išsireiškimą: „Gamta nemėgsta tuštumos.“ Na, negalėsite įveikti atskirojo aš, ego, sunaikindami šį atskirąjį aš. Nes negalite gyventi be savasties jausmo. Tai yra kaina, kurią mokate už buvimą individu, save suvokiančiu Dievo pasireiškimu.

Privalote turėti savasties jausmą, tad tiems, kurie mėgina sunaikinti savastį, bus neįmanoma dvasiškai progresuoti. Nors kai kurie iš jų gali galvoti, jog padarė progresą – tai yra neįmanoma. Negalite daryti dvasinio progreso, paversdami save vakuumu. Dvasinį progresą galėsite daryti, tik transcenduodami dualizmą ir pripažindami, kad esate DAUGIAU, kadangi esate gimę iš aukštesnės dvasinės būtybės dvasiniame lygmenyje, esančiame tiesiai virš materialios visatos. O ši dvasinė būtybė yra gimusi iš netgi dar aukštesnės dvasinės būtybės, ir visa ši Šviesos Hierarchija driekiasi iki paties Kūrėjo.

Būtent taip galite įveikti atskirą savasties jausmą – Būdami DAUGIAU. Ir todėl matote, kad tai veikia individualiame lygmenyje, kuriame negalite įveikti savo pačių atskirumo, tačiau netgi dar labiau tai veikia nacionaliniame, ir netgi planetiniame lygmenyje, kuomet negalite augti dvasiškai, jeigu esate atsidūrę vakuume. Kaip iš tiesų matote daugelį žmonių Europoje, kurie paliko tradicinę religiją – ir dėl geros priežasties – tačiau tuomet nerado kuo ją pakeisti. Ir todėl jie lengvai pasiduoda įvairioms ekstremalių išraiškų formoms, suteikiančioms jiems tam tikrą tapatumo jausmą.

Nes argi nesuvokiate, kad nacizmas ir Hitleris pasiūlė žmonėms labai aiškiai apibrėžtą tapatumo jausmą, suteikusį jiems lengvą išeitį – regimai lengvą išeitį – iš vakuumo būsenos, kurioje jie neturėjo aiškaus tapatumo, aiškaus supratimo, kas jie tokie yra? Tai buvo visų totalitarinių ideologijų vylius – marksizmo, nacizmo ir visų kitų, kokias tik kada nors matėte. Tai buvo materializmo vylius, jausmas, kad materialūs dalykai yra jūsų dievas ir tai yra jūsų gyvenimo tikslas. Tai buvo valdžios vylius, ir daugelis siekiančių valdžios jam pasidavė. Tačiau tik atrasdami kažką, kas peržengia šios Žemės ribas – pradėdami pripažinti, kad esate DAUGIAU už šį materialų tapatumą – tik tuomet galėsite ištrūkti iš materialaus tapatumo jausmo.

Tačiau, kad galėtumėte tai padaryti, privalote įveikti bažnyčios ir sekuliarinių materialistinių filosofijų programavimą, teigiantį, kad nesate dvasinė būtybė – ar bent jau nesate unikali dvasinė būtybė – ir jau tikrai nesate Dievo sūnus arba dukra. O kad galėtumėte tai padaryti, turite išdrįsti pažvelgti į veidrodį – kalbu ne fiziškai, o perkeltine prasme – pažvelgti į savo sielos veidrodį ir pripažinti, kad jūsų tikroji Esybė yra DAUGIAU už visus tuos išorinius dalykus.

Karą sukėlė ne vien vokiečiai

Ir todėl galite atsisieti nuo savo turimų išorinių problemų – ne tik fizinių problemų, bet ir psichologinių problemų – idant galėtumėte šias problemas įveikti atsisiejusiu būdu, kuomet jos nebekeltų jums skausmo, nes žvelgtumėte į jas neutraliu, objektyviu būdu, su jomis daugiau nebesitapatindami. Nes, kol tapatinsitės su tam tikra problema, jus gniuždys su šia problema susijęs skausmas. O norėdami išvengti šio jausmo, kad esate gniuždomi, tiesiog atsisakysite pažvelgti į problemą. Ir būtent tai matote Europos žmonėse, kai kalba pasisuka apie Antrąjį Pasaulinį Karą ir visą šią iškrypusią sąmonę, kuri šį karą sukėlė.

Nes sakau jums, tikriausiai buvote mokomi – jeigu užaugote ne Vokietijoje – kad karą sukėlė Hitleris ir naciai, ir vokiečiai, tačiau tai nėra tiesa, mano mylimieji. Šis karas iš tiesų buvo kolektyvinės Europos psichikos išraiška, ir kiekviena šalis vienu ar kitu būdu prisidėjo prie šios kolektyvinės psichikos. Tad, jeigu drįsite būti sąžiningi, pamatysite, kad kiekviena šalis prisideda prie to, ką matote Europoje vykstant šiandien ir ką matėte vykstant praeityje. Ir todėl, norint išgydyti Antrojo Pasaulinio Karo paliktas žaizdas, kiekviena šalis ir tų šalių žmonės privalo pažvelgti į problemą, pažvelgti į žaizdą.

O kol kas Europoje tiesiog nutiko taip, kad Europa ir Europos žmonės kiek galėdami labiau atsitolino nuo visos Antrojo Pasaulinio Karo problemos. Ir tai sumažino skausmą, tačiau daugelį, deja, tai paskatino patikėti, kad tiesiog galime leisti praeičiai būti praeitimi, sąžiningai į ją nepažvelgdami. Tačiau sakau jums, negalite panaikinti praeityje padaryto sprendimo, nepažvelgdami į šį sprendimą. Nes rąstas jūsų akyje yra klaidingas sprendimas, dualistinis sprendimas, kurį padarėte praeityje. Ir tiktai JŪS galite panaikinti šį sprendimą, priimdami geresnį sprendimą, priimdami sprendimą, kuris nebūtų grįstas buvimo mažiau jausmu, bet būtų grįstas buvimo DAUGIAU jausmu. Tai yra vienintelis būdas išgyti.

Tad matote ištisą žemyną, kuris nenori pažvelgti į Antrąjį Pasaulinį Karą, nenori atvirai apie jį diskutuoti ir tarti: „Kas sukėlė šį ekstremalų įvykį? Kaip mes visi galėjome būti įtraukti į šį smurto, konfliktų ir neapykantos sūkurį? Ir ką mes, kiekvienas iš mūsų, galėtume padaryti, kad virš viso to pakiltume, ir padėtume virš viso to pakilti kitiems?“ Nes, mano mylimieji, gydymas bus neįmanomas, progresas bus neįmanomas Europoje, kol visos šalys neims kilti drauge, įskaitant, žinoma, ir Vokietiją.

Ir turiu pasakyti, nors daugelis žmonių nenorės to išgirsti, kad Vokietijos šalis buvo daug atviresnė susitaikymui už daugelį kitų šalių. Tą įrodo įvykęs Vokietijos susivienijimas ir kaip žmonės Vakarų Vokietijoje ištiesė ranką savo broliams ir seserims iš Rytų, precendento neturinčiu būdu, ir mes, pakylėtieji mokytojai, tai laikome vienu iš pozityviausių per daugelį dešimtmečių Europoje įvykusių įvykių.

Ir norėtume pamatyti panašų nubudimą, idant kitos šalys Europoje ištiestų ranką Vokietijos žmonėms ir Vokietijos šaliai, tardami: „Kaip galėtume palikti visa tai praeityje, kaip galėtume įžengti į didesnę vienovę, nejausdami visą laiką šio atstumo, šios baimės dėl to, kas įvyko Vokietijos praeityje, ir ar negali Vokietijoje tai pasikartoti dar kartą?“ Nes juk tikrai, vien dėl to, kad tai įvyko ne mūsų šalyje, mes jau įrodėme, kad nieko panašaus čia negalėtų įvykti, tiesa? Ir šitaip žmonės apeina šią problemą – vengdami jos tarsi ji būtų tabu, apie kurį niekam neleidžiama atvirai kalbėti.

Jūs sudarote ieties smaigalį

Kaip galite padėti kelti aukštyn kolektyvinę sąmonę? Toliau darydami tai, ką darėte iki šiol – ieškodami rąsto savo akyje, keldami save aukštyn ir, kaip sakiau, žengdami tą žingsnį ir leisdami sau pripažinti, kas tokie esate. O tuomet, kai pasieksite tą vidinį vientisumą, tą vidinę ramybę, kurioje imate save laikyti unikalia dvasine būtybe, tuomet galite eiti ir spinduliuoti tai, kalbėdami apie tai, šaukdami nuo stogų, kad yra būdas pakilti virš praeities. Egzistuoja būdas išgydyti šias žaizdas, tarsi jų niekada nebūtų buvę.

Ir būtent šitaip tampate kolektyvinės sąmonės keitimo pionieriais. Ir kai pakankamai žmonių ims tai daryti, visa tai galiausiai pradės turėti poveikį. Ir sakau jums, tai, kas jau buvo pasiekta per šiuos kelis praėjusius metus, kuomet atsirado žmonių šiame žemyne, pradėjusių kalbėti Motinos Marijos rožinius, yra kad jūs sukūrėte tai, kas senovėje būdavo vadinama ieties smaigaliu. Na ir dabar, ieties smaigalys nebus labai vertingas, jeigu už jo nebus viso likusio ieties svorio. Bet ar suvokiate, kad tie, kurie turi noro, kurie turi didžiausią atvirumą ieškoti rąsto savo akyje, jie iš tiesų išeina į naujo judėjimo priekį. Ir todėl visi kiti žmonės šiame žemyne, kurie kokiu nors būdu prisideda prie sąmonės transformacijos, jie visi eina jūsų pastangų užnugaryje, ir jūs tuomet tampate smaigaliu, perskrodžiančiu tuos sudiržusius, sukietėjusius sluoksnius, kadangi jūsų išsakomi prašymai yra nepaprastai galingi, kai yra nukreipiami per šiuos rožinius ir invokacijas.

Atkreipkite dėmesį, kad nenaudoju dualistinių sąvokų ir nesakau, kad jūs esate „galingesni.“ Nemėginu jumyse skatinti puikybės. Tiesiog prašau jūsų būti realistiškais ir pripažinti, kad Alfa aspektas yra tai, kad jūs pripažįstate šiuos mokymus, Motinos Marijos naujus rožinius ir mokymus apie ego, o Omega aspektas yra tai, kad šiuo pasiryžimu visa tai pritaikyti sau, jūs pastatėte save į poziciją, kurioje iš tiesų galite tapti šio lūžio sąmonėje pionieriais, privalančio įvykti šiame žemyne, jei norime išvengti dar vienos katastrofos.

Ekonominė krizė ir karas

Nes sakau jums – ir sakau tai ne tam, kad sužadinčiau jumyse baimę – bet prašau jūsų būti realistiškais ir suvokti, kad iš tiesų egzistuoja ryšys, kaip kalbėjo Sen Žermenas, tarp karo ir pinigų. Ir matėte, kaip XX-ojo amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje įvyko didžioji depresija, o po jos sekė Antrasis Pasaulinis Karas. Ir mes, žinoma, visiškai nenorime, kad tai dar kartą pasikartotų šiame amžiuje.

Vėlgi, nenoriu jums kelti baimės, tačiau noriu jums duoti realistišką suvokimą, kad šis lūžis sąmonėje yra būtinas – lūžis į aukštesnį vienovės jausmą – idant tiems valdžios elite, kurie yra suplanavę pirmiausia sukelti finansinę griūtį, o po jos dar vieną karą, nepavyktų to padaryti. Nes žmonės būtų pakankamai įveikę savo atskirties jausmą, ir todėl nebesileistų įtraukiami į šią nuo senų laikų vykstančią seką, per kurią jie yra skatinami nekęsti kitos grupės žmonių, pavaizduojant juos atpirkimo ožiais ir visų jų problemų kaltininkais, kuomet galiausiai jie ryžtasi eiti į karą su tais kitais žmonėmis, siekdami juos sunaikinti.

Ši tendencija galės būti įveikta tik žmonėms virš jos pakilus ir tarus: „Viskas, gana!“ Ir tai įvyko daug kartų praeityje – vergovė yra vienas pavyzdys, demokratija – kitas. „Viskas, gana. Daugiau to nepakęsime!“ Ir todėl mes laukiame šio lūžio, kuomet tartumėte: „Nebepalaikysime šios neapykantos. Nebepalaikysime šios atskirties. Laikysime kitus žmones savo broliais!“

Jūsų darbas su kolektyvine sąmone

Ir vėlgi, atvykę čia iš tokios daugybės skirtingų šalių ir susirinkę drauge, ką jūs pasiekėte? Pasiekėte tai, kad, nors ir skiriatės savo asmenybėmis, kultūra ir tautybe, matote, kad už viso to yra kažkas daugiau – ir šis DAUGIAU jus vienija. Ir galiu pasakyti, kad kai kurie iš jūsų iš tiesų perdirbote savo sąmonėje ir savo santykiuose šią priešiškumo ir konfliktų bei įtarumo sąmonę, ir mažus, regimai net nereikšmingus konfliktus su kitais žmonėmis. Ir jeigu pažvelgsite atgal, galbūt netgi pamatysite šią tendenciją, kaip konfliktavote ir kivirčijotės vieni su kitais dėl regimai visiškai nereikšmingų dalykų, kurie šiaip jau nebūtų jūsų visiškai trikdę, tačiau dabar jie ėmė jus trikdyti.

O kodėl taip yra? Na, argi taip nėra dėl to, kad perdirbinėjote savo sąmonėje tai, kas kabojo virš šio žemyno ir net ir virš visos planetos tūkstančius metų? Tad galite būti sau šiek tie atlaidesni – parodydami vieni kitiems šiek tiek atlaidumo – ir tardami: „Suvokiu, kad tai iš tiesų nebuvo tavo problema ir tai iš tiesų nebuvo mano problema. Tai buvo didesnė psichologija, kurią pasisiūlėme prisiimti, kad padėtume ją transformuoti, šitaip išlaisvindami žmones.“ Tad vėlgi, prašome jūsų pradėti į save žvelgti taip, kaip į jus žvelgia Dievas, kaip į jus žvelgiame mes – matydami jumyse unikalų Kūrėjo pasireiškimą. Unikalų, ne pranašesnį ar menkesnį dualistiniu požiūriu, bet unikalų.

Jūs visi esate nepalyginamai DAUGIAU. Norėčiau kaip nors jums perduoti, kiek DAUGIAU jūs esate. Koks nepalyginamai didesnis yra jūsų potencialas už tą, kuriuo jums nuo vaikystės buvo diegiama tikėti, ir kuriuo jūs vis dar galbūt tebetikite iki šiol. Iš tiesų norėčiau jums parodyti, kiekvienam iš jūsų, kaip jūs atrodote, žvelgiant mano akimis. Ir jeigu manęs paprašysite, iš tiesų pamėginsiu suteikti jums šį patyrimą, pagal kiekvieno iš jūsų atvirumą. Tačiau turite žinoti, jog, jeigu norite pamatyti save tokį, kokiu aš jus matau, privalote išdrįsti pažvelgti už to, kaip jūs į save žiūrite, kaip į jus žiūri jūsų šeima, kaip į jus žiūri visuomenė.

Tačiau pirmiausia turite išdrįsti pakilti virš to, kaip į jus žiūri netikri mokytojai. Nes jie visur paskleidė šią sąmonę, kad neturite jokios vertės, mėgindami jus išlaikyti pažemintus, mėgindami pastatyti jus į savo vietą, idant nedrįstumėte jiems mesti iššūkio. Ir todėl turite visą šią stigmą, kad galite daryti beveik bet ką šioje Žemėje, tačiau nedrįskite padaryti vieno dalyko – nedrįskite pasiskelbti Kristumi, nedrįskite būti Dievo sūnumi arba dukterimi, nes tai yra anatema. Na, mano mylimieji, mano akyse tai nėra anatema; tai yra Tikrovė. Ir aš, Mokytojas MOR, esu Tikras, ir jūs esate Tikri, o tie, kurie sako priešingai, yra netikri. O tai, kas netikra, negali paveikti to, kas tikra. Tad drįskime pripažinti, kad esame Viena, ir mūsų Vienovė yra Tikra. Ir jūs tarpusavyje esate viena, ir jūsų Vienovė yra Tikra. Ir su tuo linkiu jums gero vakaro.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels