Patraukiau savo Esatį iš Baltųjų rūmų

TEMOS: Sen Žermeno planas Amerikos vyriausybei – Sen Žermeno vedimas tiems, kuriems trūksta Kristaus įžvalgumo – Jūsų galimybė padaryti skirtumą – Prezidento kalba apie ekonomiką – Kada žmonėms bus gana?

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2008 rugsėjo 26 d. per Kim Michaels.


Sen Žermenas aš esu, ir ateinu pranešti, kad patraukiau savo Esatį iš Baltųjų Rūmų ir manęs tenai nebus visą likusį Bušo prezidentavimo laiką – nebent įvyktų dramatiški pokyčiai, kurie neatrodo tikėtini, atsižvelgiant į tai, kaip iki šiol elgėsi prezidentas. Vietoj to, didesniu intensyvumu materializuosiu savo Esatį ir Laisvės Liepsną virš Kongreso ir Senato, dirbdamas su žmonėmis, kurie yra atviri amžiniesiems, universaliems principams – o ne trumparegiškoms iliuzijoms, siekiant papildyti elito kišenes.

Sen Žermeno planas Amerikos vyriausybei

Mano Mylimieji, suprantu, kad daugelis žmonių nežino arba nesupranta, ką reiškia, kad Sen Žermenas remia šią šalį, ir todėl jie nesugeba suvokti, ką reiškia mano Esaties buvimas Baltuosiuose rūmuose. Tad leiskite man pamėginti tai paaiškinti. Būdamas pakylėtuoju mokytoju, įkvėpiau Amerikos tėvus-įkūrėjus sukurti šią šalį su tokia valdžia, kuri buvo visiška priešingybė Europoje egzistavusioms karalystėms. Principai, ant kurių yra pastatytos Jungtinės Amerikos Valstijos, tais laikais iš tiesų buvo revoliuciniai, kadangi dauguma šalių turėjo tironišką valdžios formą, kurioje visa valdžia buvo sukoncentruota vieno karaliaus ar imperatoriaus ir artimiausių jo patarėjų rankose.

Dėl to patys žmonės praktiškai neturėjo jokio balso spręsti savo ar savo šalies likimo. Karaliui užsigeidus – ir šie karaliai dažnai turėjo rimtų psichologinių problemų dėl tarp karališkųjų Europos šeimų vykstančios kraujomaišos – visa šalis galėjo būti akimirksniu nugramzdinta į karą. Būtent su tikslu suteikti žmonėms galimybę spręsti savo likimą, buvo įkurta nauja šalis, grįsta neatimamomis teisėmis visiems žmonėms, tai reiškia, tokiomis teisėmis, kurių jokia institucija Žemėje – nei karalius, nei imperatorius, nei prezidentas – neturi teisės atimti ar pažeisti.

Mano Mylimieji, šios teisės yra šventos teisės, tai reiškia, jog jos yra neliečiamos. Todėl šios teisės gali egzistuoti tik tokioje šalyje, kuri turi kažką, ką laiko šventu dalyku – priešingai šalims, kurios galvoja, kad kas stipresnis to ir tiesa – ir tai yra tipiška tironija – arba galvoja, kad Dievo nėra ir todėl nieko iš tiesų nėra švento, nes viskas yra apibrėžta žmogiškojo ego, kuris yra įstrigęs savo susikurtoje užburto rato logikoje.

Ir nors neatimamų teisių koncepcija – net jeigu tai yra įrašyta Konstitucijoje – negali būti Kristaus įžvalgumo pakaitalas, tai buvo geras pirmasis žingsnis link vyriausybės, kuri bus sukurta Aukso Amžiuje. Toks buvo planas, kad, artėjant Žuvų amžiaus pabaigai, kritinė masė žmonių pradės įkūnyti vidinius Jėzaus mokymus ir įkūnys Kristaus sąmonę. Tapdami tais, kurie pakels valdžią į aukštesnį lygį, kuriame ši valdžia bus apibrėžiama ne vien išorinėmis taisyklėmis, bet jai vadovaus Kristaus sąmonė.

Paprasčiausiai nėra įmanoma viskam parašyti taisykles. Ir net jeigu tai būtų įmanoma, tai nebūtų harmonijoje su Dievo įstatymais, kadangi Laisvos Valios Įstatymas reikalauja, kad žmonės visada privalo priiminėti sprendimus ir pjauti pasekmes – nes tai yra pagrindinis įrankis žmonių sąmonei augti. Tad dirbdamas su tėvais-įkūrėjais puikiai suvokiau demokratinės valstybės valdymo formos apribojimus, pirmiausia tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje ji galės išgyventi tik tuomet, jeigu kritinė masė žmonių bus pasiekusi kritinį Kristaus sąmonės lygį. Nes jokios taisyklės negali garantuoti demokratijos išlikimo ir apsaugoti jos nuo tų, kurie yra įstrigę dualistinėje sąmonėje – ir kurie yra pasirengę iškreipti bet kokias taisykles, idant atkurtų šiuolaikinę feodalinių visuomenių versiją, kurioje valdžios elitas turi nekvestionuojamą valdžią ir privilegijas.

Sen Žermeno vedimas tiems, kuriems trūksta Kristaus įžvalgumo

Šios šalies įkūrimo metu nebuvo kritinės masės žmonių, pasiekusių reikalingą Kristaus sąmonės lygį. Net ir patys tėvai-įkūrėjai neturėjo pakankamo Kristaus sąmonės lygmens, kaip pamatysite sąžiningai išstudijavę jų gyvenimus. Pavyzdžiui, žmogus, parašęs Nepriklausomybės Deklaraciją ir kalbėjęs apie neatimamas teises, Tomas Džefersonas, nenorėjo palikti savo patogaus gyvenimo būdo, grįsto vergove. Esmė ta, kad man, kaip pakylėtajam mokytojui, buvo leista panaudoti savo dvasinius pasiekimus šiam stygiui kompensuoti ir šiai šaliai įkurti.

Tai veikia sekančiu būdu: savo Esatį ir savo Kristaus pasiekimus galiu padaryti prieinamais tiems, kurie sėdi valdžioje, idant valdžios nariai, ir ypač prezidentas, galėtų įgyti priėjimą prie jų, suderindami savo protus su manimi ir siekdami aukštesnio vedimo. Pavyzdžiui, Džordžas Vašingtonas revoliucinio karo metu dažnai meldė Dangiškos apvaizdos, ir gavo ją, kadangi jo protas buvo atviras ir jis sugebėjo pagauti mano vedimą. Tą patį galima pasakyti apie Abraomą Linkolną ir daugumą kitų prezidentų.

Tačiau, žinoma, mano vedimas visada yra pavaldus Laisvos Valios Įstatymui, tai reiškia, kad žmogus jį gali gauti tik tuomet, kai jo arba jos protas yra atviras jam gauti. Todėl yra visiškai įmanoma, kad žmogus gali turėti išankstinių nuomonių ir įsitikinimų, kurių nenori kvestionuoti ar už jų pažvelgti. Ir tuomet šis žmogus tiesiog negali gauti mano vedimo, kuris, žinoma, nėra apribotas jokiomis žmonių sukurtomis tikėjimo sistemomis, bet yra perduodamas iš pakylėtosios sąmonės lygmens – nors ir yra tam tikru laipsniu pažeminamas, tačiau ne tiek, kad eitų į kompromisą su mano įkūnijamais principais.

Mano Mylimieji, ar suvokiate, ką sakau? Per šios šalies istoriją, nė vienas prezidentas neturėjo pakankamo Kristaus sąmonės lygmens, kad galėtų būti tikru Amerikos eksperimento lyderiu. Todėl šios šalies išgyvenimas priklausė TIKTAI nuo to, kad kiekvienas prezidentas turėjo priėjimą prie mano pasiekimų ir momentumo, kurie turi potencialą kompensuoti bet kokį įsikūnijime esančių žmonių stygių. Todėl daugeliu atvejų, mano vedimas padarė esminį skirtumą, padėjusį prezidentui – arba jo patarėjams – priimti sprendimą, užtikrinusį šalies išgyvenimą. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja laisva valia, taip pat buvo daug atvejų, kuomet prezidentas ignoravo mano vedimą, priimdamas sprendimus, kurie šalies išgyvenimą statė į pavojų. Tačiau bendrai paėmus, šalis išgyveno ir judėjo į priekį, nors kartais kelionė ir buvo sunki.

Aš, žinoma, esu aukščiau už žmogiškąjį ego ir todėl neturiu poreikio save aukštinti. Todėl nemėginu pavaizduoti save svarbiu. Tiesiog sakau realistišką faktą, kad tai, jog prezidentas turėjo priėjimą prie mano vedimo, daugybę kartų buvo tas faktorius, kuris užtikrino šios šalies išgyvenimą. Todėl galite suprasti, kad, kai turiu patraukti savo Esatį iš Baltųjų rūmų – kaip man teko tai padaryti tik keletą kartų – esamas prezidentas yra paliekamas visiškai savo paties valiai, ir kad ir kiek jis besimelstų, vedimo nebus.

Jūsų galimybė padaryti skirtumą

Tai sakau ne tam, kad jus kaip nors išgąsdinčiau. Sakau tai tiesiog tam, kad suvoktumėte būtinybę jums patiems pakilti aukščiau ir pasinaudoti savo Kristaus sąmonės pasiekimais mano nebuvimui kompensuoti. Pasitraukiu ne tik reaguodamas į Bušo prezidentavimo besitęsiantį grimzdimą žemyn, bet taip pat ir tam, kad suteikčiau jums ir daugeliui kitų galimybę užimti jums derančią aukštesnę vietą. Žinoma, dauguma jūsų neužimate valdžios postų, tačiau jūs iš tiesų užimate dvasinius postus, ir galite laikytis vizijos bei išsakyti prašymus, kad žmonės, užimantys atitinkamas pozicijas, būtų apšviesti ir išdrįstų išeiti į priekį ir kompensuotų tai, atnešdami Kristaus įžvalgumą į prezidento ofisą, nes jo šiuo metu labai trūksta tiek prezidentui, tiek viceprezidentui, tiek daugeliui – nors ir ne visiems – aukščiausiems tarnautojams ir patarėjams.

Mano Mylimieji, tai yra jūsų galimybė. Pasinaudokite savo dvasinių principų žiniomis ir savo visuomenės išmanymu – ir apsišvieskite apie tai, jeigu būtina – ir tuomet susiderinkite su mano Esatimi ir vizualizuokite teisingus žingsnius šiai šaliai. Kokį patarimą duotumėte prezidentui, jeigu jūsų būtų paprašyta išeiti į priekį? Tad tuomet iš tiesų išeikite į priekį savo prote ir įsivaizduokite save patarėjo ir sprendimų priiminėtojo pozicijoje. Nes pažadu jums, kad kai tai darysite, pasinaudosiu jūsų dauginamais talentais, dirbdamas su tais žmonėmis vyriausybėje, kurie turi įtaką arba turi galimybę prieiti prie prezidento ausies. Tad mano nebuvimas gali būti kompensuojamas jūsų buvimu.

Prezidento kalba apie ekonomiką

Na o dabar, pereidamas prie paskutinių pastebėjimų, norėčiau paaiškinti, kodėl ėmiausi šio žingsnio, patraukdamas savo Esatį iš Bušo prezidentavimo. Tai, žinoma, buvo ilgas procesas, per kurį prezidentas ir jo patarėjai pernelyg dažnai rinkosi žemiausią įmanomą būdą tvarkytis su jiems kilusiais iššūkiais. Pavyzdžiui, jie pasinaudojo rugsėjo 11-osios atakomis kaip pretekstu pilietinėms teisėms apkarpyti, kurių jokia galia Žemėje – pagal Konstituciją, kurios prezidentas yra prisiekęs laikytis – neturi teisės paminti. Kitas didelis faktorius, žinoma, yra karas Irake, kaip Jėzus apie tai labai išsamiai kalbėjo, iš kurio prezidentas atsisakė pasimokyti, ne vieną kartą, bet nuolatos, metai po metų, nekreipdamas dėmesio į vis augantį amerikiečių ir irakiečių prarastų gyvybių skaičių.

Tačiau paskutinis kantrybės lašas iš tiesų buvo šiai šaliai prezidento pasakyta kalba, kurią jis pasakė trečiadienį, rugsėjo 24-ąją. Mano Mylimieji, kai prezidentas paprašo Amerikos žmonių dėmesio ir tuomet meluoja jiems apie tikrąją ekonominės situacijos priežastį, na tai šitaip jis kuo tikriausiai stato į pavojų Sen Žermeno paramą. Nes kaip melas ir Laisvės Liepsna gali egzistuoti drauge, jeigu tiesa ir laisvė yra viena?

Ir kaip galima teigti, jog dirbate dėl „pamatinės priežasties“ išsprendimo, nekalbėdami apie faktą, jog tam, kad galėtų egzistuoti stabilus augimas, pinigai privalo būti susieti su kažkuo, kas turi realią vertę, akcijos privalo būti susietos su realia kompanijų verte, ir todėl negali egzistuoti jokie finansiniai instrumentai, kurie NĖRA susieti su kažkuo, kas turi realią vertę, nes tik taip galėsite su šaknimis išrauti spekuliacijas, grįstas lošimų mentalitetu, kurios šiuo metu yra varomoji ekonomikos jėga. Todėl teigimas, kad dirbate dėl pamatinės priežasties išsprendimo yra paprasčiausias melas, gėdingas melas.

Be to, kai kas nors sako, kad staiga mes turime finansų krizę – nors faktai buvo žinomi ištisus metus – kurią spręsti reikia kuo skubiau, šis žmogus – sąmoningai arba nesąmoningai – mėgina manipuliacijomis priversti žmones priiminėti sprendimus spaudimo įtakoje, tokius sprendimus, kurių jie be šio spaudimo niekada nebūtų padarę. Ar matote paraleles su retorika, kuria buvo naudojamasi prieš pradedant karą Irake? Teigimas, kad privalome veikti dabar, kol mūsų neužgriuvo dar didesnė nelaimė, visada yra manipuliatorių naudojamas melas, nes kai veikiate su Dievo galia, galite išvengti bet kokių nelaimių. Tad VISADA yra laiko siekti Dangiškojo vedimo.

Tačiau pats žalingiausias kalbos aspektas iš tiesų buvo prezidento visiškas nesugebėjimas prisiimti asmeninės atsakomybės už dabartinės finansinės situacijos vystymąsi. Ankstesnis prezidentas ant savo stalo ovaliajame ofise turėjo ženklą, ant kurio buvo parašyta: „Atsakomybė yra mano,“ ir tai vis dar tebėra tiesa. Todėl girdėti Amerikos prezidentą kalbant žmonėms apie problemą ir matyti, kaip jis neprisiima jokios atsakomybės už savo nesugebėjimą užkirsti kelią problemos augimui – nes informacija tikrai buvo jam prieinama, jei tik jis būtų nusprendęs ištraukti savo galvą iš smėlio – užtraukia didelę gėdą šios šalies Prezidento ofisui.

Tad turiu jums pasakyti, kad dėl tos sąmonės būsenos, kurioje yra prezidentas ir keletas jo patarėjų, mažai bus žmonių Baltuosiuose rūmuose, kurie pastebės, jog manęs nebėra – nes kaip jie galėtų tai pastebėti, jeigu nekreipė dėmesio į mano Buvimą? Tad tai yra tikra ironija, jog tarp Baltųjų rūmų darbuotojų yra žmonių, dirbusių tenai daugelį metų ir išvysčiusių jautrumą dvasinei Esybei toje vietoje. Ir kai kurie iš šių žmonių jau iš tiesų pastebėjo subtilų skirtumą, kurį ne visai pajėgia suvokti savo išoriniu protu. Tačiau žino savo širdyje, kad kažkas pasikeitė, kažko trūksta, kas čia turėjo būti. Tad rūsti realybė yra tokia, kad kai kurie valytojais dirbantys žmonės yra labiau susiderinę su mano Esatimi nei prezidentas.

Tačiau jų liūdesys ir sąmyšis truks neilgai, kadangi iš tiesų materializuosiu savo Esatį, suteikdamas galimybę tam žmogui, kurį žmonės nuspręs išsirinkti savo nauju prezidentu. Nes žmonių pasirinkimas visada privalo būti gerbiamas – net ir tuomet, kai rinktis jiems tenka iš skurdaus kandidatų rato. Ir visada egzistuoja galimybė, kad pati tarnystė žmogų gali iškelti aukštyn, kaip iš tiesų buvo nutikę praeityje.

Kada žmonėms bus gana?

Ir nors esu čia ne tam, kad pasmerkčiau kurį nors vieną žmogų – puikiai žinodamas, kad visi žmonių veiksmai kyla iš neišspręstos psichologijos, ir niekas, deja, kandidatų į prezidentus netestuoja psichologinio tinkamumo testu – pasakysiu, kad prezidentui, kuriam rūpi tai, ką jis po savęs paliks, geriausias būdas palikti pozityvų pavyzdį yra veikti ryžtingai. Slėpimasis nuo problemų ir atsisakymas pakviesti savo patarėjus ant kilimėlio, kai jie jums duoda konfliktuojančią informaciją, tiesiog nėra tikro lyderio ženklas.

Jeigu norite palikti pozityvų palikimą, neturėtumėte nuo savęs kratytis atsakomybės, galvodami, kad, jeigu niekada nepadarysite klaidos, nebūsite laikomi silpnais. Tačiau tiesa yra tokia, kad tie, kurie pripažįsta savo klaidas ir tuomet pademonstruoja pasiryžimą iš jų pasimokyti ir jas ištaisyti, bus laikomi iš tiesų didžiais lyderiais istorijoje. Tad mano Esaties patraukimas iš Baltųjų rūmų iš tiesų pašalins tam tikrą apsaugos šydą, idant Amerikos žmonės dabar galėtų pamatyti – jei tik to norės – Bušo prezidentavimą jo neužmaskuotame pavidale, pamatydami jo trūkumus, idant šalis turėtų aiškią galimybę išmokti savo pamoką iš šio prezidento ir galėtų nuspręsti: „Tai daugiau nepasikartos!“

Tad viliuosi, kad šio prezidento apgailėtinas pasirodymas pažadins Amerikos žmones būtinybei reikalauti visiškai naujos lyderystės formos, reikalauti kandidato, kuris nepriklausytų elitui ir nebūtų susijęs su jais jokiais ryšiais. Vietoj to jie reikalautų aukštos asmeninės kultūros kandidato, kuris savo gyvenimą grįstu aukštesniais principais, kurie yra esminis bet kurios laisvos, demokratinės šalies sėkmingo lyderio pamatas.

Visada laikausi vizijos, kad kiekviena situacija duos kažką gero. Ir raginu ir jus laikytis vizijos apie masinį Amerikos žmonių nubudimą, idant jie nuspręstų – visa savo širdimi, siela ir protu – reikalauti naujo kurso ir naujų lyderių šiai šaliai, tokių lyderių, kurių kol kas dar nėra tarp dabartinių kandidatų į prezidentus, tačiau iš tiesų gali atsirasti tarp būsimų kandidatų. Nes įsikūnijime jau yra žmonių, galinčių parodyti nušvitusią lyderystę. Tereikia tik, kad žmonės sugebėtų atpažinti tokius lyderius ir taptų jų užnugariu, jiems pakylėjant šią šalį į lygmenį, kuris būtų daug aukščiau už dabartinį manipuliacijomis sukurtą chaosą, per kurį žmonės neturi gebėjimo to vizualizuoti ir priimti tai kaip realistišką galimybę.

Mano Mylimieji, esama kalbų apie Amerikos smukimą žemyn, ir jeigu dabartinė tendencija toliau tęsis, ši šalis iš tiesų sugrius nuo valdžios elito ir jų rezgamų sąmokslų svorio. Tačiau, jeigu žmonės nubus, Amerika iš tiesų gali pakilti iš pelenų ir tapti pioniere, nešančia Sen Žermeno Aukso Amžiaus įkūnijimą visoms šalims. Aukso Amžius privalo nuo kažkur prasidėti. Laikausi vizijos, kad tai bus čia, paruoštoje žemėje. Ar prisijungsite prie manęs, laikydamiesi šios auksinės ateities vizijos šiai šaliai ir visoms šalims?

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels