Vandenio amžiaus bendruomenių sukūrimas

TEMOS: Skirtumas tarp pakylėtojo ir nepakylėtojo nėra toks didelis kaip galvojate

Pakylėtasis Mokytojas Lanelo, 2008 birželio 29 d. per Kim Michaels.


Bendruomenė, kurią mes visi įsivaizduojame, apie kurią visi svajojame, yra nuo ego laisva bendruomenė, kurioje ego negalėtų pasislėpti ir todėl negalėtų jos kontroliuoti. Ir todėl jis negalėtų nugramzdinti bendruomenės į įprastines ego kovas, kurios, kaip taip dažnai matėme praeityje, išlaisto gyvybės eliksyro taurę, dar nė vienam nespėjus iš jos atsigerti. Galite pastebėti tam tikrą liūdesį mano balse, ir šį liūdesį girdite dėl to, kad suderinau savo Esybę su tuo liūdesiu, kurį daugelis žmonių jaučia materialiame pasaulyje. Nes jie žino, kad yra kažkas nepalyginamai daugiau, ir nesugeba suprasti, kodėl neįmanoma to daugiau įkūnyti.

Kaip tai gali būti, kad galite turėti aukštą dvasinį mokymą – koks buvo perduotas Budos, koks buvo perduotas Kristaus – ir visgi kažkas neleidžia bendruomenei įkūnyti aukščiausio savo potencialo, tampant ta organizacija, kokia jūs žinote ją galint būti, įkūnijant tą vienovės dvasią, kuri yra tikroji bendruomenės esmė? Apžvelgdamas šiandien Žemėje esančių dvasingų žmonių sceną, matau, kad yra daugybė grupių, kuriose yra daug geranoriškų žmonių, svajojančių, trokštančių sukurti bendruomenę, kuri būtų nepasiekiama ego kovoms dėl valdžios. Tačiau jie nežino, kaip šią bendruomenę sukurti, jie neturi mokymo, neturi įrankių. Kartais jie neturi valios.

Tačiau mano širdis nori apglėbti visus tuos žmones, norėdama kaip nors pasiekti juos ir parodyti, kad yra aukštesnis kelias, yra būdas pakilti virš ego – tiems, kurie yra pasiryžę būti sąžiningi ir pažvelgti ego tiesiai į akis, apnuoginant jo tikrąjį veidą. Tad trokštu, kad tie, kurie girdės šią žinią, transcenduotų liūdesį, nes aš, žinoma, nesu tame liūdesyje. Aš esu aukščiau už jį, būdamas džiaugsminga Dievuje laisva pakylėtąja būtybe. Tačiau noriu, kad žinotumėte, jog yra daug žmonių, kurie ilgisi to, ką jūs čia patyrėte per šias kelias praėjusias dienas, ir ką galite patirti – kaip kai kurie iš jūsų pradedate suvokti – ne tik konferencijose, bet galite patirti visą laiką, sukurdami bendruomenę, kuri transcenduotų atstumą, transcenduotų laiką ir erdvę.

Prašau jūsų pažiūrėti į dabartį ir pažvelgti į ateitį, kad galėtumėte dėti tas didžiausias pastangas, įveikdami tą paskutinę kliūtį. Idant neliktumėte per žingsnį iki tikslo, mano mylimieji, bet iš tiesų prasilaužtumėte pro stiklines lubas, perskrosdami laiko ir erdvės ribas iki savo AŠ ESU Esaties ir atnešdami tą tikrosios dvasinės bendruomenės matricą, kuri laukia būti atnešta. Mes, kurie esame pakylėtieji mokytojai, trokštame būti viena su jumis. Tai nėra stygiumi paremtas troškimas, kaip kai kurie iš jūsų trokštate būti viena su mumis, nes galvojate, kad tai magiškai jus pavers kažkuo kitu – idant jums nereikėtų daryti sunkaus darbo, ieškant rąsto savo akyje.

Ir tai iš tiesų buvo įvairiose dvasinėse organizacijose buvusių mokinių nuopolis, kuomet jie ėmė tikėti, kad mūsų, pakylėtųjų mokytojų, žmonėms duodamas kelias yra mechaniškas, kuris vieną dieną juos magiškai transformuos į pakylėtąsias būtybes, kurios tuomet sulauks didžiausios šlovės – arba pakylėtųjų mokytojų apsilankymo, pasirodysiančių jiems fiziniu pavidalu. Ir tada jie galės jaustis dar ypatingesniais už visus tuos kitus nelaimingus žmones, kurie – nors galbūt ir nenueis į pragarą, kaip tiki krikščioniai – tikrai nebus tokie privilegijuoti kaip pakylėtųjų mokytojų mokiniai.

Mes netrokštame, kad mus laikytumėte tiek daug aukščiau už save, jog įsivaizduotumėte negalintys mūsų pasiekti, arba galvotumėte, jog jums yra reikalingas koks nors pasiuntinys, kuris galėtų būti atviromis durimis dėl jūsų. Mes trokštame, kad jūs visi būtumėte atviromis durimis savo individualiu būdu, idant galėtumėte mus pažinti tiesiogiai savo širdyje.

Skirtumas tarp pakylėtojo ir nepakylėtojo nėra toks didelis kaip galvojate

Ir todėl, kaip neseniai pakilęs mokytojas, galiu jums pasakyti, kad skirtumas tarp nepakilusios būtybės, kuri yra pasiekusi tam tikrą neprisirišimą ir vidinę ramybę, ir pilnai pakilusios būtybės yra daug mažesnis nei galite pagalvoti. Mūsų visų tikslas nėra, kad mus garbintumėte ar mumis žavėtumėtės, nes mes trokštame, kad įveiktumėte atstumo pojūtį – idant įžengtumėte į vienovę su mumis, užuot laikę mus ten aukštai ant pjedestalo, laikydami mus ten kaip Jėzus buvo laikomas ant kryžiaus 2000 metų. Ir net ir jis, gerbdamas laisvą valią, negali nuimti savęs nuo kryžiaus protuose tų, kurie save vadina krikščioniais – bet kurie buvo suklaidinti garbinti antikristą.

Tad, mano mylimieji, aš tiesiog trokštu įkūnyti savo Esatį tarp jūsų. Nes man yra didelis džiaugsmas dar kartą tarnauti tiltu, panaikinančiu atotrūkį tarp pakylėtosios karalijos ir nepakylėtųjų mokinių, mūsų brolių ir seserų. Nes matote, kai pakylate, atiduodate šmėklą. Ir todėl aš esu Gyvenimo Upėje, tekėdamas ten, kur širdys yra suvienytos toje meilėje, transcenduojančioje bet kokį ego. Nes tai yra meilė, kuri AŠ ESU. Tad pajauskite šią meilę, įsiklausykite į mano širdį ir pajauskite mano Esatį, nes trokštu perduoti jums savo džiaugsmą labai asmenišku būdu.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels