Aukso Amžiaus pinigų sistemos vizija

TEMOS: Pasaulinė taika prasideda nuo individo – Tikras ir iškreiptas individualizmas – Leiskite netikram tapatumui mirti – Motinos iškėlimas ekonomikoje – Dangiškosios ekonomikos supratimas – Iškreipta ekonomika – Kas yra tikri pinigai? – Kai pinigai yra atsiejami nuo realios vertės – Frakcinio rezervo bankininkystės apgaulė – Infliacija pavagia jūsų darbo vertę – Kaip žmonės palaiko elito sistemą – Infliacija yra paslėpta mokesčių forma – Kaip elitas sukoncentruoja turtus į savo rankas – Kaip šiandieniniai „karaliai“ finansuoja savo karus – Magiška pinigų mašina – Šiuolaikinė vergovės forma per pinigus – Aukso amžiaus ekonomika – Skurdas yra Dangiškojo Tėvo ir Dangiškosios Motinos iškreipimas – Pinigai ir čiabuvių gyventojų išstūmimas – Nuspręskite, kad norite, jog Aukso Amžius būtų įkūnytas

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2008 kovo 22 d. per Kim Michaels.


Sen Žermenas AŠ ESU, ir ateinu pridėti savo dėkingumą prie Motinos Marijos ir Kuan Jin išreikšto dėkingumo. Nes matote, mano mylimieji, kai pakylėtasis mokytojas remia šalį, kaip aš rėmiau Jungtines Valstijas, tampu iš dalies atsakingas už tai, kas vyksta toje šalyje, ir už tai, ką ši šalis daro kitoms šalims. Ir todėl aš iš tiesų gavau karminę naštą ir karminę skolą dėl to, kaip buvo elgiamasi su vietiniais šio žemyno žmonėmis Jungtinių Valstijų formavimosi pradžioje ir vėlesniais laikais.

Ir ištisus šimtmečius man tai buvo didelė našta ant širdies, kaip buvo elgiamasi su šiais nuostabiais čiabuviais gyventojais, ir kaip buvo neįmanoma jų integruoti į mano aukštesnę viziją Amerikai, kuri iš tiesų buvo vizija apie daugybės įvairios kilmės žmonių surinkimą drauge, transcenduojant jų kilmės sukurtus susiskaldymus ir susiderinant su AŠ ESU dvasia, AŠ ESU žmonių dvasia, peržengiančia visus išorinius susiskaldymus ir todėl sukuriančia laisvės tvirtovę, laisvės bastioną, pastatytą prieš anti-laisvės jėgas, siekiančias pavergti žmones. Ir to siekdamos šios jėgos privalo skaldyti žmones, naudodamos „skaldyk ir valdyk“ taktiką, suskaldydamos žmones į visas tas išorinėmis charakteristikomis grįstas frakcijas. O tuomet jos turi priversti žmones patikėti, kad jie turi būti priešais tų, kurie skiriasi nuo jų, ir kad vienintelis būdas išspręsti konfliktą yra eiti į karą ir sunaikinti tuos, kurie yra kitokie.

Tikroji Sen Žermeno vizija ir tikroji pakylėtųjų mokytojų vizija yra sukurti vienybę tarp šios planetos žmonių. Tačiau puolusios būtybės siekia įgyvendinti šios vizijos iškraipymą, sukurdamos prievarta grįstą vienybę, mėgindamos priversti žmones nužudyti visus, kurie skiriasi nuo jų pačių. Kol galiausiai išliktų vienodumas, eliminavus visus skirtumus, kas, beje, būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu pabaigoje liktų tik vienas žmogus šioje planetoje. Nes iš tiesų, net ir du dualistinėje sąmonėje įstrigę žmonės greitai atrastų būdą susikurti priešiškumą ir konfliktą tarpusavyje, kuomet vienas iš jų turėtų nužudyti kitą.

Pasaulinė taika prasideda nuo individo

Nėra įmanoma sukurti taiką šiuo būdu, sukurti vienybę tarp žmonių per smurtą, per susiskaldymą. Nėra įmanoma, kaip jau anksčiau sakėme, išspręsti problemą su ta pačia sąmonės būsena, kuri sukūrė problemą. Ir todėl negalėsite įveikti susiskaldymo, kol būsite įstrigę šį susiskaldymą sukūrusioje sąmonėje. Vienintelis praktiškas – vienintelis įmanomas – sprendimas yra visiškai transcenduoti šią sąmonės būseną – pakylant į aukštesnį lygmenį.

Tačiau kaip žmonės gali tai padaryti, kol tebėra susitapatinę su išoriniais pasidalijimais Žemėje? Ir todėl, tėra tik vienas sprendimas, ir šis sprendimas bus pasiektas tuomet, kai žmonės suvoks, kad jie yra daugiau už šiuos išorinius žmogiškus tapatumus, kurie buvo jiems sukurti. Jie yra daugiau už šiuos jiems sukurtus šablonus, į kuriuos jie tariamai turi įtilpti nuo lopšio iki kapo duobės. Ir todėl, žmonės turi suvokti, kad jie yra AŠ ESU žmonės, ir kai tai suvokiate, galite transcenduoti šiuos išorinius susiskaldymus. Ir jūs iš tiesų tai darote tokiame susibūrime kaip šis, kuomet esate susirinkę iš įvairiausių šalių, iš įvairiausių tautų, tačiau tai jums nėra problema, nes susirinkote kartu dvasioje. Ir šioje tikroje dvasios vienovėje atradote tikrąjį individualumą, transcenduojantį išorinius skirtumus.

Ir vis dėlto, tai gali vykti tik individualiu mastu. Nes matote, iš tiesų – kaip kalbėjo tiek Motina Marija, tiek Kuan Jin – nėra įmanoma įveikti susiskaldymų kitaip, kaip tik per individualumą. To neįmanoma pasiekti kolektyviškai, mano mylimieji, ir būtent dėl to, iš tiesų, matėte, kaip pats Viešpats Kristus atėjo į šią planetą prieš 2000 metų inauguruoti amžiaus, kurio paskirtis buvo auginti individualumą ir siekti aukštesnio individualumo, kuris būtų ištraukęs juos iš gentinės sąmonės – kuri būtent ir yra daugelio susiskaldymų šioje planetoje priežastis.

Tikras ir iškreiptas individualizmas

Ir vis dėlto, žinoma, buvo galima numatyti, tačiau nebuvo galima išvengti, kad kai kurie žmonijos nariai – ypač tie, kurie jau buvo įstrigę dualistinėje sąmonėje prieš ateidami į šią planetą – iškreips šią Kristaus koncepciją – individualaus Kristaus – paversdami ją iškreipta individualizmo koncepcija, kuri yra grįsta ego ir nemąsto apie kitus, svarbiausiu laikydama save. Tokia tiesiog yra „verslo darymo kaina,“ kaip šiandien yra sakoma. Ir buvo galima numatyti, kad taip nutiks ir bus vykdomi žiaurumai.

Ir vis dėlto, noriu paprašyti jūsų pakylėti savo viziją aukštyn ir suvokti, kad net ir visi karai ir konfliktai, kuriuos matėte per šiuos praėjusius 2000 metų, buvo būtinas žmonijos kėlimo aukštyn elementas, ištraukiant ją ne tik iš gentinės sąmonės, bet ir iš iškreipto individualumo sąmonės. Kuomet žmonės ima suvokti, kad individualumas nereiškia, jog esate sala. Nes, kaip yra pasakyta, nė vienas žmogus nėra sala. Tai reiškia, kad privalote atrasti savo dieviškąjį individualumą, kuriame imtumėte save laikyti savojo Kūrėjo tąsa, individualizacija. Ir kai pripažinsite savo vienovę su Dievu, kartu su Kristumi sakydami: „Aš ir mano Tėvas esame viena,“ tuomet greitai žengsite sekantį žingsnį ir suvoksite, kad visi jūsų broliai ir seserys taip pat turi AŠ ESU Esatį, jie taip pat kilo iš Dievo Esaties, ir todėl jie taip pat yra Dievo Kūno Žemėje dalis.

Ir nors kai kuriems tai gali pasirodyti nelogiška, tiesa yra ta, kad žmonija savo gyvavimo pradžioje buvo labiau kolektyviškoje sąmonėje, kuomet labai mažai individų šioje planetoje turėjo pakankamai stiprų individualumą pakilti virš šios kolektyvinės sąmonės. Ir todėl žmonija turėjo pereiti stipresnio individualumo vystymo etapą, prieš įgydama gebėjimą eiti individualaus Kristiškumo keliu, kuris atvestų ją į didesnę vienovę dvasioje, kuomet ši vienovė sukurtų pagrindą didesnei vienovei materijos karalijoje. Tokiai vienovei, kuri būtų grįsta ne vienodumu, bet būtų grįsta realybe, kad skirtumai, dieviškieji skirtumai, kilo iš to paties šaltinio, ir todėl skirtumai nėra konfliktų šaltinis.

Iš tiesų egzistuoja, kaip jau anksčiau sakėme, individualios Dievo proto deimanto briaunos, ir kiekvienas iš jūsų esate to deimanto briauna. Ir kai susirenkate drauge, galite sukurti daug nuostabesnį švytėjimą, nei galėtumėte tai pasiekti atskirai, ar netgi mėgindami priešintis vienas kitam, slėpdami savo šviesą po indu. Į konfliktą su kitais žmonėmis galite įsitraukti tik tuomet, jeigu jau esate paslėpę savo šviesą, jeigu neigiate šią šviesą, priimdami žemesnį tapatumo jausmą, nesvarbu, ar būtumėte patys jį susikūrę, ar būtumėte priėmę visuomenės ar netgi netikrų žmonijos lyderių jums sukurtą rolę. Jie sukūrė visą šią „skaldyk ir valdyk“ sąmonę, sukurdami visus tuos netikrus tapatumus, kurie tegali būti vienas kito priešpriešoje.

Ir jie sukūrė tuščiagarbiško varžymosi kultūrą, kuomet tie, kurie yra įgiję stipresnį individualumą, užuot perėję į individualaus Kristiškumo kelią, įstringa išoriniame kelyje, plačiame kelyje, vedančiame į pražūtį. Tačiau klaidingas kelias eina per netikrą individualumą, ir tuomet yra privaloma – pagal Laisvos Valios Įstatymą – leisti žmonėms siekti šio netikro individualumo vystymo. Kol galiausiai jie nuo viso to pavargs, arba kol baigsis jiems skirtas laikas, ir jų nebebus, nes jie nenorėjo matyti šio netikro tapatumo jausmo paklydimo. Nenorėjo leisti jam mirti. Nenorėjo atiduoti tos šmėklos, nors jų netikras tapatumas buvo juos suparalyžiavęs ir prikalęs prie jų pačių susikurto kryžiaus, jiems piktnaudžiaujant keturiais savo proto lygmenimis – eteriniu, mentaliniu, emociniu ir fiziniu – per šį susikurtą netikrą tapatumą.

Leiskite netikram tapatumui mirti

Kristus ne tik atėjo parodyti kelio, bet atėjo parodyti vienintelio būdo eiti šiuo keliu, mano mylimieji, ir tai yra leisti netikram tapatumui mirti. Ir būtent apie tai mes prašome jūsų mąstyti – kaip galėtumėte leisti ne tik savo asmeniniam ego ir netikram tapatumui mirti rytojaus rytą per Velykas, bet taip pat kaip galėtumėte tai padaryti dėl kolektyvinės sąmonės, per tą kolektyvinės sąmonės aspektą, kurį prisiėmėte, įskaitant ir visus tuos aspektus, su kuriais iki šiol dirbote.

Tad prašau jūsų apie tai šįvakar ir rytojaus rytą pamąstyti, kad, kai Jėzus diktuos rytojaus rytą, būtumėte pasirengę leisti tam netikram tapatumui mirti ant kryžiaus, atiduodami tą dvasią kartu su Jėzumi ir ją tiesiog paleisdami. Idant galėtumėte išsilaisvinti nuo netikro tapatumo, galėtumėte būti laisvi prisikelti Kristuje, būti prikelti kartu su Kristumi, kai ciklas baigsis ir jūs individualiai būsite pasirengę pereiti tą iniciaciją, priimdami savo vienovę su savo dieviškuoju tapatumu.

Motinos iškėlimas ekonomikoje

Tad aš dabar perjungsiu bėgius ir duosiu jums trumpą mokymą apie Motinos, Motinos Šviesos iškėlimą aukštyn. Nes juk, esu tikras, suvokiate, kad viskas, kas vyksta šioje materijos karalijoje, yra Motinos dalis. Ir norint, kad ateitų Aukso Amžius, privalome iškelti aukštyn Motinos pasireiškimus visuose visuomenės aspektuose. Tad, dėl neseniai kilusios sumaišties ekonomikoje, norėčiau išsakyti keletą pastebėjimų apie aukso amžiaus ekonomiką, ir kokie turi įvykti pokyčiai, lyginant su ta ekonomika, kurią matote šiandien.

Pradėsiu nuo pačios ekonomikos šerdies, kuri, žinoma, yra pinigai. Nes matote, pinigai yra Motinos išraiška. Pinigai, gryniausiame savo pavidale, yra tyra Motinos išraiška. Ir žinau, kad, būdami dvasingais žmonėmis, dažnai galite turėti šiek tiek susidvejinusį, ar netgi negatyvų požiūrį į pinigus, grįstą Jėzaus žodžiais, kad negalite tarnauti Dievui ir mamonai, o taip pat grįstą dažnai cituojamu teiginiu, kad pinigai yra viso blogio priežastis. Gryniausiame pavidale, pinigai nėra viso blogio priežastis, ir pinigai taip pat nėra mamona, apie kurią kalbėjo Jėzus, išsakydamas tą teiginį, kad negalite tarnauti dviem šeimininkams. Šie du šeimininkai, kuriems negalite abiem vienu metu tarnauti, yra tikrasis Kristaus šeimininkas ir netikras antikristo šeimininkas – netikras ego tapatumas.

Pinigai yra – gryniausiame savo pavidale – du dalykai: mainų priemonė, ir tai taip pat būdas išsaugoti vertę vėlesniam laikui, kai ši vertė bus reikalinga ir negalės būti sukurta per trumpą laiką. Ir jeigu pinigų sistema pasaulyje vis dar tebebūtų savo gryniausiame pavidale, būdama mainų priemone ir trumpalaike vertės pasaugojimo priemone, tuomet neturėtumėte visų tų problemų, kurias turite ekonomikoje šiandien.

Kai buvo sukurti pinigai, atsirado prieš tai neegzistavusi galimybė, kuomet pinigus – vietoj to, kad jie būtų mainų priemone ir vertės pasaugojimo priemone, vietoj to, kad būtų priemone tikslui pasiekti – šiuos pinigus kai kurie žmonės pavertė savaiminiu tikslu. Jie pamatė, kad, iškreipdami pinigų sistemą, sugriaudami pirminę intenciją ir tikslą, dėl kurio jie buvo sukurti, pinigų pagalba jie ne tik kad galėtų susigrobti sau privilegijas – kurias jie galėtų pirkti už savo sukauptus pinigus – jie galėtų eiti dar toliau ir panaudoti pinigus, tenkindami savo nenumaldomą troškimą įgyti valdžią ir kontrolę žmonėms.

Dangiškosios ekonomikos supratimas

Kaip jau paaiškinome, šioje planetoje iš tiesų egzistuoja valdžios elitas, kuris nori pavergti žmones ir paversti žmones bitėmis darbininkėmis, savo darbu nešančiomis jiems privilegijas. Tad ekonomikoje susiduriate su dviem skirtingomis sąmonės būsenomis, kurios priešinasi viena kitai. Jėzaus palyginime apie tarnus, gavusius skirtingą talentų skaičių, matote dangiškosios ekonomikos veikimo principą. Jums yra duodamas tam tikras skaičius talentų per jūsų išradingumą, jūsų darbą ir jūsų pasiryžimą imtis iniciatyvos. Jūs padauginate šiuos talentus, ir tuomet mainais gaunate dar daugiau, kadangi ryžotės išpildyti savo bendrakūrėjo su Dievu rolę šioje planetoje.

Nes kaip Jėzus taip pat sakė: „Nebijok, mažoji kaimene, tavo Tėvui malonu tau dovanoti savo karalystę.“ Jūsų Tėvui malonu jums dovanoti gausingą gyvenimą. Kai visi žmonės priima tai, kas jiems buvo duota – kad ir kiek tai būtų talentų individualiai – ir panaudoja juos geriausiai kaip sugeba, tuomet jie padaugina tai, ką turi. Ir šitaip jie sukuria didesnę gausą už tą, kuri jiems buvo duota.

Ir tai tuomet atveria vartus į dangų, kuomet mes galime padauginti tai, ką jūs padauginote, perduodami netgi dar didesnę gausą, kuomet bendras šioje planetoje prieinamos gausos kiekis yra padidinamas. Ir tai atveria galimybę, kad, visai ekonomikai augant, visi žmonės gauna daugiau gausos. Nebūtinai tokiu būdu, kaip apie tai svajoja komunistai, kuomet visiems tariamai yra padalijama po lygiai, bet tokiu būdu, kuomet pinigų sistema ir ekonomika tampa dar vienu individualaus Kristiškumo kelio įrankiu, kuriame žmonės yra apdovanojami už savo pasiryžimą dauginti savo talentus.

Ir kaip sakiau, egzistuoja trys būdai dauginti talentus:

  • Per išradingumą, atnešant naujas idėjas, naujus išradimus, geresnius metodus daryti tuos pačius senus darbus.

  • Per pasiryžimą rizikuoti, imantis iniciatyvos ir darant kažką, ko dar niekas anksčiau nebuvo daręs – kuomet negalite žinoti, koks bus rezultatas.

  • Arba per pasiryžimą dalintis savo darbu, kuris reikalingas, kad ekonomika galėtų veikti.

Tad tai yra trys teisėti būdai dauginti savo talentus. Ir iš tiesų, jeigu pažvelgsite į istoriją, pamatysite, kad dauguma žmonių šioje planetoje turėjo noro dauginti savo talentus bent vienu iš šių būdų. Dauguma, žinoma, rinkdavosi darbininkų rolę, ir vis dėlto daugelis kitų žmonių taip pat buvo išradėjais arba nebijančiais imtis iniciatyvos.

Iškreipta ekonomika

Tai yra talentų dauginimo sąmonė, kuomet padidinate gausos kiekį. O tai, žinoma, yra Kristaus sąmonė, arba Kristaus sąmonės aspektai. Ir priešinga šiai sąmonei yra iš antikristo gimusi sąmonė, kuri nori kažką gauti už dyką. Arba kitas jos iškrypęs variantas, kuomet norite skinti kitų žmonių darbo vaisius.

Tai yra tėvo-motinos elemento iškraipymas, kuomet norėjimas gauti kažką už dyką yra Motinos iškreipimas, nes norite pjauti, kur nesėjote. O noras skinti kitų žmonių darbo vaisius yra Tėvo elemento iškreipimas, kuomet siekiate kontroliuoti ir pavergti kitus, siekdami save išaukštinti virš jų, kadangi susikūrėte skilimą, atskiriantį žmogų nuo Dievo. Ir todėl, visi negali būti lygūs Dievuje, nes, kaip sakiau, tik turėdami ryšį su dvasine karalija galite turėti tikrą lygybę.

Tad kai civilizacija praranda šį ryšį, neišvengiamai atsiranda galimybė susiformuoti elitui, kuris tuomet pavergia žmones ir skina žmonių darbo vaisius. Būtent tai matėte feodalinėse Europos visuomenėse, kuriose kilmingųjų klasė turėjo fizinę galią pavergti žmones ir priversti juos jiems dirbti. Tačiau, kai žmonės yra fiziškai pavergti, jiems, žinoma, yra labai sunku nepastebėti, kad yra pavergti. Tad, kai feodalinės visuomenės žlugo, tarp elito atsirado tokių, kurie suvokė, jog tai nėra geriausias būdas žmonėms pavergti – egzistuoja daug geresnis būdas pavergti ir kontroliuoti žmones, ir šis būdas yra daryti tai slaptai, kuomet žmonės nesuvoktų, kad yra pavergti.

Kas yra tikri pinigai?

Kai kurios puolusios būtybės suvokė, kad su ekonomikos augimu, kuris iš tiesų buvo feodalinių visuomenių žlugimo padarinys, atvėręs kelią geresnei prekybai ir pramonės revoliucijai – šio naujo pinigų tarpininko sukūrimas suteikia jiems galimybę kontroliuoti žmones, kontroliuojant pinigų sistemą. Jos suvokė, kad pinigų sistema, jei tik joms pavyktų ją iškreipti, galėtų suteikti jiems neįtikėtinas galimybes žmonėms pavergti ir pavogti jų darbo vertę – žmonėms nesuvokiant, kas vyksta. Tai jau vyksta ilgą laiką, ir žmonės vis dar nesupranta, kaip jų darbo vertė yra pavagiama per manipuliacijas pinigų sistema. Nesileisdamas į ilgą ir pernelyg sudėtingą mokymą, pateiksiu jums kelis svarbiausius momentus, kuriuos jums reikia suprasti.

Dalykas, kurį jums reikia suprasti, yra tai, kad, kai pinigai yra naudojami tinkamai, kaip mainų priemonė, na tai tuomet jums yra reikalingas tik tam tikras kiekis pinigų bendram visuomenės sukuriamų paslaugų ir prekių kiekiui išmainyti. Tuo atveju egzistuoja, taip sakant, vienas prie vieno ryšys tarp pinigų kiekio ir kiekio kažko, kas turi tikrą, realią vertę, ar tai būtų prekės ar paslaugos. Ar netgi, kaip yra auksu grįstu pinigų atveju, pats auksas turi tam tikrą vertę. Tad matote tiesioginį ryšį tarp pinigų ir kažko, kas turi realią vertę.

Ir tuomet, kai žmonės iš tiesų padaugina savo talentus, jie gali, dėka šio padauginimo, sukaupti tam tikrą pinigų kiekį, kuriuos jie tuomet gali, jeigu taip pasirenka, saugoti tam laikui, kai nesugebės užsidirbti pinigų. Net ir tai yra teisėta, tol, kol šie pinigai buvo sukurti, atliekant tikrą tarnavimą gyvenimui, ar tai būtų kažkoks išradimas, iniciatyvos parodymas ar fizinio darbo atlikimas. Nėra nieko blogo saugoti šiuos pinigus, nors, žinoma, kai jie yra investuojami, jie padeda ekonomikai augti. Ir todėl pinigų taupymas turėtų būti laikinas dalykas, ir neturėtų reikšti, kad pinigai visam laikui yra išimami iš cirkuliacijos. Nes pinigams iš tiesų yra skirta tekėti, padedant visai ekonomikai augti.

Kai egzistuoja tiesioginis atitikimas tarp pinigų ir to, kas turi realią vertę, tuomet neįmanoma sukurti pinigų iš nieko, tokių pinigų, kurie neturėtų jokios realios su jais asocijuojamos vertės. O tai reiškia, kad, nors pinigų kiekis gali augti, pinigų vertė nedegraduoja, nes jūs vis dar tebeturite tiek pinigų, kiek reikia prekėms ir paslaugoms nupirkti. Ir todėl iš tiesų galite turėti visuomenę, kuri turėtų pastoviai augančią ekonomiką ir pastovų pinigų kiekio didėjimą, kuris nedidintų prekių ir paslaugų kainų. Nes kam gi reikalingas toks padidinimas, jeigu neturite perteklinių pinigų, neturinčių jokių sąsajų su realia verte? Jūs vis dar tebeturite tik tokį pinigų kiekį, koks yra reikalingas prekių ir paslaugų mainams atlikti, o tai reiškia, kad pinigų vertė – ir tai, ką galite nusipirkti už šiuos pinigus – išlieka pastovi.

Kai pinigai yra atsiejami nuo realios vertės

Galbūt netgi yra įmanoma, didėjant produktyvumui – atsiradus naujiems prekių gamybos metodams, kuomet prekės ir paslaugos gali būti parduodamos pigiau ir mažesnėmis darbo sąnaudomis – na tai tuomet kainos iš tiesų gali netgi pamažėti. Arba galėtume sakyti, kad jūsų darbo vertė gali išaugti, kuomet galėtumėte nusipirkti daugiau už tą patį atlikto darbo kiekį. Ir šitaip visi patirtų gausos padidėjimą.

Tai, mano mylimieji, yra dangiškoji ekonomika, kurią mes taip pat galėtume pavadinti dvasine ekonomika, ar netgi natūralia ekonomika. Nes matote gamtoje, net jeigu paimtumėme evoliucijos teoriją, kad ir kokia ydinga ji bebūtų, ji iš tiesų demonstruoja faktą, kad pačioje gamtoje yra įdiegta jėga, generuojanti vis didesnę ir didesnę gyvybės formų gausą, ir vis sudėtingesnes gyvybės formas, vis didesnį įvairių rūšių kiekį, kuomet kiekviena gamtos niša yra užpildoma ir niekas nėra iššvaistoma. Ir todėl matote, kad gamtoje yra įdiegta jėga, vedanti link didesnės gausos visai gyvybei.

Tačiau kaip pasitraukiate iš šios dangiškosios ekonomikos? Na, tai padarote, tiesiog iškreipdami pinigų sistemą, atsiedami pinigus nuo to, kas turi realią vertę. Tai, laikui bėgant, buvo daroma įvairiose visuomenėse – pradedant nuo Europos. Ir kodėl tai nutiko? Na, jeigu pažvelgtumėte į viso to istoriją, pamatytumėte, kad tai prasidėjo nuo kai kurių karalių Europoje, kuriems reikėjo pinigų kariauti vieniems su kitais. Ir todėl, jiems reikėjo daug pinigų, daug daugiau pinigų, nei buvo įmanoma surinkti per prekių gamybą ir teikiamas paslaugas.

Nes karas negali sukurti nieko vertingo. Jis tegali sunaikinti tai, kas yra vertinga. Tad, nors yra tokių, kurie sako, kad karas veda prie ekonomikos augimo, tai iš tiesų yra melas. Karas tegali atvesti prie praradimų, sunaikindamas tai, kas turi realią vertę, įskaitant ir nužudytus kareivius, kurie būtų galėję produktyviai dirbti, gamindami kažką vertingo, užuot vienas kitą žudę. Tad matote, kad būtent tie karaliai, su kuriais mėginau dirbti savo klajonių po Europos žemyną metu, būdamas Europos Stebukladariu – būtent tie karaliai, kurie mane atstūmė ir atmetė Jungtinių Europos Valstijų idėją – na, būtent šie karaliai per savo godumą pinigams – didesniam pinigų kiekiui, nei galėjo gauti iš savo pavaldinių mokesčių pavidalu – paruošė dirvą pinigų sistemos atsiradimui, kuri buvo iškreipta.

Ir nors viduramžių karaliai ir vėlesnių amžių karaliai turėjo didelę galią, net ir jie bijojo savo žmonių. Ir todėl žinojo, kad, jeigu mokesčius padarys pernelyg didelius savo karams finansuoti, žmonės iš tiesų gali prieš juos sukilti, ir jie tuomet prarastų savo valdžią ir privilegijas. Ir todėl jie sudarė bedievišką sąjungą su atsirandančiais Europos bankininkais, kurie iš pradžių buvo auksakaliai, saugoję perteklinius pinigus, kuriuos žmonės buvo teisėtai uždirbę. Ir saugodami auksą savo saugyklose, jie pradėjo suvokti, kad galėtų uždirbti pinigus, skolindami šį auksą ir imdami palūkanas. O kadangi tai buvo labai retas atvejis, kad visi žmonės iš karto pareikalautų viso savo aukso tuo pačiu metu, jie pradėjo skolinti pinigus, kuriuos žmonės buvo atidavę pasaugoti į jų saugyklas, nors šie pinigai jiems ir nepriklausė, kad galėtų juos skolinti. Ir štai čia matote bankininkystės sistemos atsiradimą.

Europos karaliai buvo atviri bankininkų pasiūlymams, kurie pasiūlė, kad vietoj pinigų, kurie būtų paremti auksu arba sidabru – tokių pinigų, kurie turi neatsiejamą, savaiminę vertę – sukurtumėte naują pinigų tipą, vadinamą dekretiniais pinigais – pinigais pagal dekretą. Kuomet karaliui išleidus įsakymą, šie naujai sukurti pinigai taptų teisėta mokėjimo priemone, teisiškai įteisinta pinigų forma visuomenėje, ir visi žmonės turėtų juos priimti kaip užmokestį už prekes ir paslaugas. O bankininkai tuomet galėtų sukurti šiuos pinigus, paskolinti juos karaliui, kuris tuomet jų pagalba galėtų pirkti prekes ir paslaugas, reikalingas savo karams finansuoti.

Frakcinio rezervo bankininkystės apgaulė

Ir čia dabar pamatėte užgimstant pinigų sistemą, kurioje nebebuvo tiesioginio atitikimo tarp pinigų kiekio ir prekių bei paslaugų kiekio. Pinigai tapo atsieti nuo to, kas turi realią vertę, o tai reiškia, kad tapo įmanoma kurti perteklinius pinigus, tokius pinigus, kurie nėra kažkieno padaugintų talentų rezultatas, nes bankininkai juos tiesiog kuria iš nieko, skolindami šiuos pinigus, reikalaudami palūkanų už juos, ir iš tiesų paskolindami daugiau pinigų, nei turi atsargų savo saugyklose. Ir šitaip atsirado sistema, vadinama frakcinio rezervo bankininkyste, ir būtent šia sistema dar ir šiandien remiasi visa Jungtinių Valstijų, o taip pat ir didžiosios dalies civilizuoto pasaulio bankininkystės sistema.

Ir šitaip matėte, kaip atsirado pinigų tiekimo sistema, kuri buvo visiškai atsieta nuo realios vertės, tai reiškia, kad karaliai ir bankininkai galėjo sukurti didesnį pinigų kiekį, nei buvo būtina, norint atlikti realią vertę turinčių prekių ir paslaugų mainus. Tačiau, kas nutinka, kai padidinate pinigų kiekį? Na, staiga cirkuliacijoje atsiranda daugiau pinigų, o ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pirmieji žmonės, kurie gauna naujai išleistus pinigus, tie žmonės, kuriems nereikėjo dėl jų dirbti, jie dabar gali šiuos pinigus išleisti, ir tai darydami, jie neišvengiamai pakelia prekių ir paslaugų, tame tarpe ir nekilnojamojo turto, kainas. Ir šitaip jie padidina kainas, kurios galiausiai persifiltruoja per visą ekonomiką, kol galiausiai visų prekių ir paslaugų kainos išauga.

Pamėginsiu šį procesą aprašyti jums paprasčiau. Jeigu turite tam tikrą kiekį prekių ir paslaugų, ir turite tam tikrą kiekį pinigų, reikalingų šioms prekėms ir paslaugoms iškeisti, na tai tuomet, jeigu padvigubinsite pinigų kiekį, sukurdami pinigus, kurie nebūtų dengiami brangiaisiais metalais ar kitais vertę turinčiais dalykais, tai tuomet galiausiai – o tiesą sakant, po visai neilgo laiko tarpo – tai sukels daugumos prekių ir paslaugų kainų padvigubėjimą. Ar bent jau šios kainos išaugs tam tikru laipsniu, prisitaikydamos prie cirkuliacijoje atsiradusio didesnio pinigų kiekio.

Infliacija pavagia jūsų darbo vertę

Kas įvyko šiame procese? Na, įvyko taip, kad didžiosios dalies populiacijos darbo vertė buvo sumažinta, kadangi jūs vis dar tebedirbate x valandų skaičių, ir jums vis dar tebėra mokamas x pinigų kiekis. Tačiau jums reikia daugiau pinigų sumokėti už prekes ir paslaugas, kurie yra reikalingi jūsų išgyvenimui.

Ir tai atveda prie sūkurio, kuomet pramonės revoliucijos pradžioje – kai ši nauja pinigų sistema pradėjo darytis norma – na tai žmonių, kurie dirbo realų darbą, darbo vertė buvo degraduota iki tokio taško, kuomet jie vos besudurdavo galą su galu. Ir darbininkams tapo būtina organizuotis į profesines sąjungas, reikalavusias didesnių atlyginimų, kuriuos darbdaviai tuomet buvo priversti mokėti. Tačiau tai darydami, jie sukūrė sūkurį, kuomet, vėlgi, valdžios elito nariai tiesiog sukūrė daugiau pinigų iš nieko šių didesnių algų mokėjimui. Ir kurį laiką darbininkai buvo patenkinti, tačiau pradėjus vykti kainų persifiltravimo procesui, jų darbo vertė vėl patyrė degradaciją. Ir tai tęsiasi iki pat šių dienų.

Kaip žmonės palaiko elito sistemą

Na ir dabar, žinoma, galite pažvelgti atgal į istoriją ir matyti, kad, jeigu palygintumėte, kiek paprastam darbininkui yra mokama šiandien, su tuo, kiek darbininkui buvo mokama prieš šimtą metų, sakysite, kad šiandien darbininkas gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų, ir gali turėti aukštesnį pragyvenimo lygį nei turėjo prieš šimtą metų. Ir tai yra tiesa, tačiau kodėl tai yra tiesa?

Tiesa tai yra todėl, kad dalis pinigų, kurie buvo sukurti iš nieko, buvo, taip sakant, absorbuoti į sistemą, dėl to, kad žmonės nepaliovė dauginti savo talentų. Jie ėmėsi iniciatyvos, jie išrado naujus išradimus, geresnius gamybos metodus, ir pasiekė didesnį produktyvumą savo darbe. Ir todėl vidutinis šių dienų darbininkas gali pagaminti daug daugiau, nei vidutinis darbininkas galėjo pagaminti prieš šimtą metų. Tie žmonės, kurie vis dar tebefunkcionuoja sąmonėje, kurioje nenori gauti kažką už dyką – ir yra pasiryžę sąžiningu darbu užsidirbti pragyvenimui – na tai jie, taip sakant, padėjo savo parašą po elito sukurta sistema, pridėdami tikrą vertę į ekonomiką. Ir tai neleido didinamo pinigų kiekio sukurtai infliacijai išaugti iki tokių proporcijų, kad ekonomika, tikrąja to žodžio prasme, žlugtų, nes pinigai nebeturėtų jokios vertės.

Ir kai kuriais atvejais iš tiesų matėte tai nutinkant, matėte tai Argentinoje ir Vokietijoje, kuomet jums reikėjo pilno karučio pinigų banknotų, kad galėtumėte nusipirkti duonos kepalą, nes patys pinigai neturėjo jokios vertės. Tiesą sakant, buvo tokių laikotarpių, kai patys pinigai nebuvo verti popieriaus, ant kurio jie buvo spausdinami. Tad žmonėms buvo pigiau pinigais kūrenti ugnį, nei už šiuos pinigus pirkti malkas.

Infliacija yra paslėpta mokesčių forma

Pinigų sistema – dekretinė pinigų sistema, grįsta frakcinio rezervo bankininkyste, grįsta pinigų kūrimu iš skolos – turi savyje įdiegta infliacinį faktorių, kuris neišvengiamai atves prie sistemos žlugimo. Todėl, kad tie, kurie yra atsakingi už šią pinigų sistemą, nesugeba pažaboti savo godumo. Karalius nori vis daugiau pinigų, bankininkai nori vis didesnio pelno. O kodėl gi ne, jei vienintelis dalykas, kurį jums reikia padaryti, yra paleisti į darbą spausdinimo mašiną ir išspausdinti daugiau pinigų? Ir todėl, šis godumas juos neišvengiamai apakina, ir įstumia ekonomiką į infliacinį sūkurį, kuris sunaikins ekonomiką – jeigu viso to neatsvers realūs žmonės, dirbantys realius darbus, gaminantys realias prekes ir teikiantys realias paslaugas. Ir todėl jie paslaugų kiekį didina taip greitai, kad pinigų tiekimas, pinigų sistema, nežlunga, nepatenka į nevaldomą infliacinio ciklo smigimą žemyn, kurio nebūtų įmanoma sustabdyti.

Tačiau galite sakyti, kad vidutinis darbininkas, vidutinis pilietis šiandien gyvena geriau, ir tai yra tiesa – tačiau tiesa tai yra tik dėl to, kad jis buvo pasiryžęs dauginti savo talentus. Tačiau noriu, kad suprastumėte, jog per šią pinigų sistemą, žmonės negavo natūralaus Dievo duodamo atlygio už savo talentų padauginimą. Todėl, kad per pinigų kiekio ir infliacijos didėjimą, jie, tiesą sakant, buvo apdėti mokesčiais. Nes infliacija iš tiesų yra paslėpta mokesčių forma, kuomet žmonės nesuvokia, jog moka mokesčius, kadangi nemato šių mokesčių savo mokesčių išklotinėje ar savo algos mokėjimo čekyje – kad x kiekis dolerių buvo atimta iš jų užmokesčio. Tad jie nemato, kad pinigų vertė, o kartu ir jų darbo vertė, patyrė nuvertėjimą.

Kaip elitas sukoncentruoja turtus į savo rankas

Jeigu per šį praėjusį šimtmetį ir dar anksčiau iš tiesų būtų egzistavusi dangiškoji ekonomika, tuomet pragyvenimo lygis, kurį matote šiandien, būtų dar aukštesnis. Ir jeigu ši ekonomika būtų buvusi iš tiesų dangiška, tuomet matytumėte būseną, kurioje nė vienas žmogus vakarų civilizuotose šalyse negyventų skurde. Ir iš tiesų matytumėte pasaulinę ekonomiką, kurioje pragyvenimo lygis būtų nepaprastai išaugęs tose jūsų šiandien vadinamose vargingose šalyse – kuriose daugelis žmonių privalo pragyventi už mažiau kaip du dolerius į dieną. To nebūtų buvę dangiškoje ekonomikoje, kadangi gausos vertė būtų taip stipriai išaugusi, kad visiems visko užtektų ir jie galėtų turėti padorų pragyvenimo lygį.

Tačiau dabar matote, kad valdžios elitas – iškreipęs pinigų sistemą, ir naikindamas savo dekretinių pinigų, kuriuos patys sukūrė, vertę – sugebėjo atidėti Dievo skirtą augimą ekonomikoje ir gausingo gyvenimo įkūnijimą, kurie jau turėjo būti materializuoti – jei ne šis valdžios elito įsikišimas. Tad vietoj to nutiko taip, kaip paaiškinau, kad pirmieji žmonės, kurie gali išleisti naujai sukurtus pinigus – tuos pinigus, kurie neturi atitikimo realiai vertei – na tai jie, žinoma, prekes ir paslaugas gali pirkti senosiomis kainomis. Nes tik tuomet, kai nauji pinigai ims cirkuliuoti ekonomikoje, kainos pakils.

Tad per paskutinį šimtmetį ir dar šiek tiek ilgiau, matėte, kaip turtas buvo koncentruojamas į vis mažesnio ir mažesnio elito rankas. Tad dabar jūs, tikrąja to žodžio prasme, turite situaciją, kurioje nuo penkių iki dešimties procentų visuomenės Jungtinėse Valstijose kontroliuoja didžiąją šios šalies turto dalį. O aukščiausi du procentai kontroliuoja didžiąją šio turto dalį. O tai, žinoma, nėra dangiškoji ekonomika, kurioje gausa būtų prieinama visiems.

Kaip šiandieniniai „karaliai“ finansuoja savo karus

Jums, kaip dvasingiems žmonėms, reikia apsišviesti, kad žinotumėte, kaip visa tai veikia, ir mes iš tiesų dar daugiau apie tai pakalbėsime. Tačiau iš tiesų noriu paraginti jus tai suprasti, išstudijuojant bent pačius pamatinius dabartinės pinigų sistemos veikimo pagrindus. Ir pamatysite, kad tai yra absoliutus gausingo Dievo gyvenimo iškraipymas. Tai yra ne kas kita kaip valdžios elitas – tie, kurie yra įstrigę dualistinėje sąmonėje – siekiantis kontroliuoti žmones per pinigų srautą. Ir galbūt žinote, kad vienas iš pirmųjų bankininkų, sukūrusių šią sistemą, pasakė, kad, jeigu leistumėte jam kontroliuoti šalies pinigus, jam būtų nesvarbu, kas kuria šalies įstatymus, nes jis žinojo, kad šalį galima kontroliuoti per pinigų sistemą.

Jums reikia pamatyti – net ir šiandieniniame pasaulyje – kad tai vis dar tebevyksta. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, turite bedievišką sąjungą tarp federalinės vyriausybės – kuri bent jau yra federalinė institucija – ir Federalinio Rezervo, kuris, kaip dauguma jūsų žinote – tačiau dauguma amerikiečių to nežino – nėra federalinė institucija. Ir todėl jis neprivalo atsiskaityti žmonėms tiesioginiu būdu, nes žmonės neturi gebėjimo juos išbalsuoti iš postų. Tad dalykas, kuris čia vyksta, yra toks, kad šiandieninė vyriausybė taip pat susiduria su situacija, kad nori išleisti daugiau pinigų, nei žino, kad žmonės norės sumokėti mokesčių pavidalu. Tad iš kur jie gauna šiuos pinigus? Jie juos sukuria, arba leidžia bankininkams sukurti juos iš nieko, šitaip degraduodami visų pinigų vertę – ir apdėdami žmones papildomais mokesčiais, žmonėms to netgi nesuvokiant.

Tad paimkime šių dienų pavyzdį ir įsivaizduokime, kad prezidentas Bušas 2003 metais būtų pasakęs savo kreipimesi į Amerikos žmones: „Nusprendžiau paskelbti karą Sadamui Huseinui, ir mano žmonės man sako, kad kiekvienai Amerikos šeimai per sekančius metus tai kainuos 2000 dolerių, tad tikėkitės mokesčių padidėjimo.“ Na, mano mylimieji, ar manote, kad Amerikos žmonės būtų labai pozityviai sutikę tokį pranešimą? Daugelis jų, iš tiesų būtų prieš tai sukilę – prieš karą, kurio būtinumu jie nuo pat pradžių abejojo ir verčiau jau būtų išvengę. Tad ką padarė prezidentas? Na, jis tiesiog paleido į darbą pinigų spausdinimo mašiną, ir Federalinis Rezervas sukūrė pinigus iš nieko bei paskolino juos federalinei vyriausybei, kad ji galėtų išleisti juos, pirkdama prekes ir paslaugas, reikalingas karinės invazijos į Iraką pradėjimui.

Magiška pinigų mašina

Tai yra daroma ne tik karo reikalams. Tai yra daroma ir daugeliui kitų ekonomikos aspektų, kuomet vyriausybė išleidžia daugiau, nei mano, kad žmonės turėtų noro sumokėti mokesčių pavidalu, tad jie tiesiog užmaskuoja tai infliacijos pavidalu, ir žmonės tai vis vien sumoka. Tačiau dabar jie to nepastebi ir todėl tam neprieštarauja.

Ir, žinoma, bankininkai ir finansinio elito grietinėlė iš to užsidirba pinigus, kadangi yra degraduojama ne tik pinigų vertė, bet žmonės taip pat gauna mokėti palūkanas už federalinę skolą. O galbūt jūs to nemokate, tačiau mokėti tuomet teks jūsų vaikams arba anūkams – nebent, žinoma, jie šias machinacijas tęs neribotą laiką. Nes bankininkams nerūpi, kad grąžintumėte jiems skolą – kol mokate jiems palūkanas ir leidžiate jiems kurti daugiau pinigų iš nieko, kuomet jų pinigų mašina gali nesustodama suktis.

Tačiau jums iš tiesų reikia apsišviesti apie tarp karo ir pinigų egzistuojantį ryšį. Nes, nors sakiau, kad karaliai buvo atviri pasiūlymui sukurti dekretinius pinigus savo karams finansuoti, neturėtumėte būti tokie akli, kad nematytumėte, jog bankininkai greitai suvokė, kad nėra geresnio būdo uždirbti pelną, kaip supriešinti šalis Europoje, kad jos eitų į karą. Nes, kai dvi šalys visą savo dėmesį yra sutelkusios į karą, na tai argi tuomet nėra taip, kad jos staiga ima manyti, jog išleidžiamų pinigų kiekis nėra svarbus – svarbiausia yra nugalėti priešą. Ir todėl, jos išleidžia daugiau pinigų, nei kada nors būtų tai dariusios taikos metu. Ir kas tuomet iš viso to uždirba daugiausiai pinigų? Na žinoma, kad bankininkai, kurie daugeliu atvejų Europoje finansavo abi konflikto puses ir taip pat sukūrė ginklų gamyklas, gaminusias konflikte naudojamus ginklus. Ir todėl jie iš visur gavo pelno, kai tuo tarpu žmonės mokėjo ne tik savo krauju kare, bet taip pat savo krauju ir prakaitu darbe, kurdami realią vertę, kuri buvo reikalinga visos šios sistemos funkcionavimui palaikyti.

Šiuolaikinė vergovės forma per pinigus

Tai yra vergovės forma, toli peržengianti fizinės vergovės ribas, kurioje matėte, kaip šio žemyno vietiniai žmonės buvo parduodami į vergiją arba žmonės iš Afrikos buvo atgabenami į vergiją. Nes vėlgi, tai buvo fizinė vergija, ir žmonės apie ją žinojo. Tačiau vergija, kurioje esate šiuo metu, yra tokia vergija, kurios dauguma žmonių nesuvokia, ir todėl negali jai pasipriešinti, kadangi jie to netgi nežino. Jie tiesiog pastebi, kad turi dirbti vis sunkiau ir sunkiau, ir nesupranta, kodėl taip yra. Tačiau jie nesukaupia valios būti daugiau ir apsišviesti, kodėl jiems reikia sunkiau dirbti, ir kodėl to dolerio perkamoji galia nebėra tokia kaip anksčiau.

Turite situaciją, kurią paaiškino Kuan Jin – kad viskas, kas vyksta materijos karalijoje yra žmonių sąmonės materijoje atspindys. Tad patys žmonės – savo nenoru prisiimti atsakomybę už savo visuomenę, už savo pinigų sistemą – jie prisitraukė prie savęs tuos, kurie norėjo iškreipti šią sistemą ir pasinaudoti žmonėmis. Tai tampa užburtu ratu, turinčiu tik dvi potencialias baigtis. Arba žmonės pabus, pradės šviestis ir pareikalaus dangiškosios ekonomikos sugrąžinimo su sąžininga pinigų sistema. Arba valdžios elitas ir toliau neišvengiamai didins pinigų tiekimą, genamas savo godumo ir aklumo, ir netgi dvasinės puikybės, kuomet jie mano niekada neturėsiantys kentėti savo veiksmų pasekmių. Nes jie yra taip įpratę, kad žmonės neša karmą ir pasekmes už jų veiksmus, kad mano, jog galės išsisukti su bet kuo.

Negalite tikėtis, kad valdžios elitas sustabdys šį žemyn traukiantį sūkurį. Jeigu žmonės nenuspaus stabdžių, tuomet tik laiko klausimas, kada ši pinigų sistema taps nevaldoma. Kaip matote su traukiniu, kuris važiuoja vis greičiau ir greičiau, ir greičiau, kol galiausiai nulekia ratai ir viskas pažyra į šipulius, ir visa sistema žlunga – ir tuomet būsite priversti susidurti su būtinybe sugrįžti prie sąžiningos pinigų sistemos.

Aukso amžiaus ekonomika

Tai sukurs didžiules kančias ir skausmą, ir todėl man daug labiau patiktų, kad žmonės pradėtų busti. Ir pradėję busti suvoktų, kad, kai turite sąžiningą pinigų sistemą – kuomet pinigai yra pririšti prie realios vertės – turite pamatą aukso amžiaus ekonomikai. Aukso Amžiuje matysite pastoviai augantį gausos kiekį, pastoviai augančias galimybes. Kuomet žmonės galės matyti, kad, kai jie deda pastangas, kai yra pasiryžę daugiau dirbti, jie iš tiesų gauna atlygį, gauna savo įdėtų pastangų padauginimą. Ir užuot buvę sąmonėje, kurioje išdirbate darbe aštuonias valandas ir esate patenkinti gautais pinigais – ar bent jau kaip nors pragyvenate už gautus pinigus – žmonės matytų, kad, jeigu jie sunkiau dirbs, gaus daug didesnį atlygį. Ir todėl jie bus pasiryžę dėti pastangas, kurios tuomet sukurs netgi dar didesnę gausą. Ir šitaip pamatysite pozityvią spiralę, kuomet žmonės pjaus savo padaryto darbo atlygį, ir todėl bus pasiryžę dirbti netgi dar daugiau. Ne ta prasme, kad jie dirbs sunkiau, bet dirbs išmintingiau, sukurdami dar didesnę vertę. Ir viskas tuomet pavirs aukštyn kylančia spirale.

Nes gi iš tiesų nemanote, kad Aukso Amžiuje – Sen Žermeno Aukso Amžiuje – milijardai žmonių vis dar tebegyvens ant bado arba skurdo ribos? Nes iš tiesų, vizija, kurios laikausi Aukso Amžiui, yra tokia vizija, kurioje nėra vargšų, niekam netrūksta maisto, visi turi padorų pragyvenimo lygį. Niekam netrūksta laisvo laiko siekti dvasinių gyvenimo aspektų pagal savo pačių pasirinkimą.

Tad tie, kurie nenorės kaupti didesnio materialaus turto, vis dar galės pragyventi su reliatyviai nedidelėmis laiko investicijomis, ir todėl didžiąją savo dėmesio, energijos ir laiko dalį galės skirti dvasiniams dalykams, kuriais kels savo sąmonę. O keldami savo sąmonę, atveriate duris naujiems išradimams, naujiems gamybos būdams, naujoms energijos formoms, ir visa tai leis dar labiau padidinti gausos kiekį, ir ekonomika galės augti dar sparčiau. Iš tiesų, nėra jokių ribų ekonomikos augimui aukso amžiaus visuomenėje. Vėlgi, augimo ribų koncepcija buvo sugalvota puolusių būtybių, kurios nori, kad jūs – žmonės – priimtumėte ribas savo augimui, kai tuo tarpu jos, žinoma, neturi jokių intencijų riboti savo kaupiamų turtų, valdžios ir privilegijų. Tačiau jos turi atrasti būdą įtikinti žmones pasitenkinti mažesne gausa, idant jos pačios galėtų turėti daugiau.

Aukso Amžiuje, žmonės nebus patenkinti mažesne gausa, kadangi suvoks, jog Tėvui malonu jiems duoti daugiau. Ir todėl tai yra jų dangiškoji prigimtinė teisė pjauti savo iniciatyvos, savo darbo atlygį. Ir todėl, jie nori to daugiau, nes kodėl gi ne? Tai yra Dievo Karalystės atnešimo į Žemę dalis.

Skurdas yra Dangiškojo Tėvo ir Dangiškosios Motinos iškreipimas

Noriu, kad susiderintumėte, savo širdyse, su realybe, kad pinigai nėra blogis, nes pinigai savo tyroje formoje tiesiog yra Motinos išraiška. Kuomet, jeigu neturėtumėte pinigų, ekonomika tiesiog pasiektų lubas, virš kurių toliau negalėtų augti, nes tai būtų neįmanoma natūrinių mainų ekonomikoje, kurioje turite išmainyti vieną daiktą į kitą arba į kažkokią paslaugą, neturėdami pinigų, kaip mainų įrankio, teikiamo patogumo. Pinigai yra Motinos ir Motinos liepsnos išraiška. Tačiau vėlgi, jeigu Motina yra atsieta nuo Tėvo, tuomet Motina tampa pati sau tikslu. Pinigai tampa tikslu patys sau – užuot buvę priemone tikslui pasiekti, dangiškajai ekonomikai palaikyti, atnešančiai vis didesnę gausą.

Kai turite Motinos iškreipimą, užuot matę aukštyn kylančią vis didėjančios gausos spiralę, turite situaciją, kurioje ribojate augimą, ir tuomet augimas yra labai mažas arba jo iš viso nėra. Ir turtai dabar yra sukoncentruojami į nedidelės grupės žmonių rankas, kurie iš tiesų nenori didinti gausos kiekio. Jie nori ją sukoncentruoti savo rankose, ir jiems nerūpi, kad bendras gausos kiekis nedidėja, ir jiems taip pat nerūpi, kad žmonės gyvena skurde. Tiesą sakant, jiems tai beveik netgi labiau patinka, kadangi jie patys tuomet gali atrodyti turtingesni – kai žmonės yra didesni vargšai.

Žinoma, galite šiandien matyti, kad feodaliniai viduramžių Europos lordai – gyvenę savo šaltose akmeninėse pilyse, skersvėjų košiamose pilyse – neturėjo labai aukšto pragyvenimo lygio standarto, lyginant su tuo, ką šiandien turi net ir vidutinis žmogus. Ir vis dėlto, jų pragyvenimo lygis atrodė labai aukštas, lyginant su didžiąja dauguma žmonių, gyvenusių labai vargingomis sąlygomis. Valdžios elitas yra įstrigęs dualistinėje sąmonėje, kuri yra reliatyvi, ir todėl viską lygina, remdamasi reliatyviu vertybiniu vertinimu, remdamasi teisimu pagal išorę. Jie save kelia aukštyn, lygindamiesi su kitais, o ne didindami – ne daugindami savo talentų ir turto kiekį – jie tai daro, žemindami kitus, ribodami jų darbo vertę, ir tuo būdu ribodami bendrą turto kiekį. Tai yra visiškas tiek Dangiškojo Tėvo, tiek Dangiškosios Motinos iškreipimas, kuomet Dangiškasis Tėvas didina bendrą gausos kiekį, o Dangiškosios Motinos teisingumas padalina visa tai tarp žmonių, kad visi galėtų turėti padorų pragyvenimo lygį ir galėtų siekti savo dangiškojo plano įgyvendinimo pagal savo individualų supratimą.

Pinigai ir čiabuvių gyventojų išstūmimas

Turėkite tai omenyje, nes matysite – jeigu susiesite tai su tuo, ką kalbėjote apie čiabuvių žmonių išstūmimą, jėga vykdytą jų tremtį – pamatysite, kad už viso to slypėjo godumas pinigams, godumas turtui, išstumiant vietinius gyventojus iš jų gimtųjų žemių. Na ir baltieji žmonės galėjo pradėti ūkininkauti tose žemėse efektyvesniais būdais, padidindami gausos kiekį, gaunamą iš to paties ploto žemės.

Tačiau net ir tuomet žmonės negavo pilno atlygio už savo darbą, nes jis – net ir tuomet – tam tikru laipsniu buvo koncentruojamas elito rankose – tų, kurie kontroliavo prekybą, tų, kurie kontroliavo valdžią. Tad ar matote, kad paprasti žmonės neturėjo troškimo jėga iškeldinti indėnus iš jų žemių? Tai tų laikų elitas norėjo uždirbti daugiau pinigų iš žemės, ir todėl norėjo, kad baltaodžiai ūkininkai dirbtų šią žemę ir gautų iš jos daugiau, nei indėnai sugebėjo, ar turėjo noro, gauti produktų iš to paties žemės kiekio. Idant jie tuomet galėtų skinti ūkininkų darbo vaisius, sukoncentruodami pinigus į savo rankas.

Net ir už viso šito mentaliteto, kad: „Na tai tiesiog paimkime šituos vietinius gyventojus ir iškelkime juos į Vakarus, kur jie mums netrukdytų,“ net ir už viso šito slėpėsi valdžios elitas, su savo nejautrumu gyvybei ir su savo sąmone, kurioje nori skinti kitų žmonių darbo vaisius. Visa tai siejasi su Motinos iškreipimu, nesubalansuotu Motinos naudojimu, kuomet pinigai tampa priemone žmonėms kontroliuoti, ir todėl leidžia valdančiojo elito godumui nevaržomai siautėti, tampant nesibaigiančiais mėginimais gauti vis daugiau ir daugiau materijos karalijoje. Užuot pasinaudojus materijos karalijoje egzistuojančia gausa kaip pamatu dvasiniams tikslams siekti, kurie tuomet pakeltų žmonių sąmonę ir atneštų Dievo Karalystę.

Elitas nenori Dievo Karalystės – nes Dievo Karalystėje jie negalėtų būti elitu. Tiesą sakant, jie netgi negalėtų pasilikti šioje planetoje, nes nori sustabdyti Dievo Karalystę. Ir jie tai daro, iškreipdami visus visuomenės aspektus, kuomet žmonės nėra pabudę – nėra sąmoningi, neprisiima atsakomybės šviestis ir priiminėti savarankiškus sprendimus – nes nori, kad elitas šiuos sprendimus priiminėtų vietoj jų. Tai yra absoliutus reikalavimas Aukso Amžiui įkūnyti – kad žmonės nubustų ir suvoktų, kaip kiekvienas visuomenės aspektas buvo iškreiptas antikristo sąmonės, dualistinės sąmonės, ir nuspręstų, jog daugiau nebebus pėstininkais šiame žaidime, nebebus vergais, nebebus bitėmis darbininkėmis, nešančiomis medų elitui.

Jie susigrąžins savo prigimtinę teisę būti Dievo žmonėmis – tais, kurie savęs netapatina su elito sukurtais skirstymais, bet tais, kurie save tapatina su AŠ ESU sąmone. Ir todėl jie taps AŠ ESU žmonėmis, tapdami tikrosios Amerikos pamatu, kuri neapsiriboja vien šia šalimi, nes tai yra universalus principas, universali idėja, galinti pasklisti po kiekvieną Žemės šalį. Ir kai ši idėja pasklis, pamatysite įsikūnijusį Sen Žermeno Aukso Amžių.

Nuspręskite, kad norite, jog Aukso Amžius būtų įkūnytas

Nes iš tiesų, mano mylimieji, gi jūs negalite iš tiesų tikėti, kad aš, Sen Žermenas, rėmiau Ameriką tam, kad Amerika galėtų būti vienintele šalimi, kurioje būtų įkūnytas Aukso Amžius? Rėmiau Ameriką kaip platformą, kaip trampliną universalių Aukso Amžiaus idėjų atnešimui, kurios tuomet galėtų būti paskleistos ir po visas kitas šalis. Idant visos šalys ir visi žmonės galėtų gauti naudos iš mano remiamo Aukso Amžiaus – ne vien šis žemynas ir ši šalis, bet visa planeta. Nes aš neapsiriboju viena šalimi. Remiu visų žmonių Aukso Amžių Vandenio Amžiuje.

Ir todėl sakau visur esantiems žmonėms: „Pabuskite ir susigrąžinkite tai, kas jums teisėtai priklauso!“ Nes aš, Sen Žermenas, iš tiesų esu pasirengęs jums duoti Aukso Amžių. Nes man, kaip Aukso Amžiaus tėvui, malonu jums dovanoti savo karalystę. Pareikškite į ją teises, priimkite ją, atneškite ją į įsikūnijimą! Išmėginkite mane, – sako Viešpats, – ar aš neišliesiu jums palaiminimų, kad nebus užtektinai vietos juos priimti. Ir ne tik kad nebus fizinės vietos, tačiau net ir jūsų protams sunku bus aprėpti stebuklus, kuriuos esu pasirengęs perduoti – kai atsiras žmonių, kurie bus pasiruošę panaudoti juos visų labui, užuot piktnaudžiavę jais, koncentruodami turtą į elito rankas.

Tad sakau jums, aš, Sen Žermenas, esu pasirengęs įkūnyti savo Aukso Amžių šioje planetoje. Ar esate pasirengę jį priimti? Tuomet tebūna jis įkūnytas, ir vizualizuokite, kad visi kiti žmonės taip pat pabus ir bus pasirengę jį priimti, suvokdami, kad egzistuoja geresnis kelias, kad aukso amžius laukia atėjimo į įsikūnijimą. Jei tik jie priims savo rolę ir padaugins talentus, kuriuos esu pasiruošęs jums duoti, ir kurių daugelį jau jums daviau, remdamas technologiją, mokslą ir išradimus.

Tad dėkoju už man suteiktą platformą, už daromą dvasinį darbą, leidusį man perduoti didesnę šviesos koncentraciją, nei būčiau galėjęs perduoti, jeigu nebūtumėte ryžęsi iškelti taurę, idant turėčiau ką padauginti. Nes juk suprantate, mano mylimieji, kad mes, pakylėtieji mokytojai galime padauginti, tačiau turime turėti kažką, ką galėtume padauginti. Ir jūs privalote tai duoti, idant mes galėtume atlikti savo darbo dalį, suteikdami padauginimą. Tad su dideliu dėkingumu, užsklendžiu jus Sen Žermeno širdyje. Užsklendžiu jus Laisvės Liepsnoje, kuri AŠ ESU.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com