Atkurkite ryšį su savo aukščiausia meile ir išpildykite savo dangiškąjį planą

TEMOS: Žmonės negali generuoti meilės – Kodėl meilė nesiekia savintis – Jėzaus meilės misija ir jūsų meilės misija – Ginkite aukštesnį TEISINGUMĄ – Absoliuti nesmurtinio požiūrio būtinybė – Įvertinkite savo gyvenimą – Sen Žermeno meilė visiems žmonėms – Nuspręskite, kad būsite viskuo, kuo galite būti – Kodėl skurdas taip paralyžiuoja – Jūsų misija yra gyvybiškai svarbi Aukso Amžiui

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas (2), 2007 gruodžio 15 d. per Kim Michaels.


Sen Žermenas AŠ ESU, ir Sen Žermenas aš YRA, nes AŠ ESU Viena su didžiąja visuotinumo tėkme, kuri yra Gyvenimo Upė. Ką reiškia būti vargšu? Kaip galite būti vargšu? Na, mano mylimieji, vargšu galite būti tik tuomet, kai esate atsiskyrę nuo pačios Gyvenimo Upės. Nes Gyvenimo Upė yra sukurta padėti visai Gyvybei tapti Daugiau. Ir, žinoma, tol, kol nepaliaujate tapti Daugiau, negali būti jokio skurdo, nes žinote, kad, nors galbūt šiuo metu ir neturite pilnos gausos, iš tiesų ją turėsite, jeigu nepaliausite transcenduoti savo dabartinės būsenos. Ir tuomet, vieną dieną, iš tiesų turėsite didesnę gausą, tačiau tuo viskas nesibaigs, kadangi žinosite esantys amžinoje Dievo tėkmėje.

Tie, kurie yra įstrigę išorinėse skurdo aplinkybėse ir skurdo sąmonėje, įstrigę yra būtent dėl to, kad yra atskirti nuo šios Gyvenimo Upės – ir todėl neturi vizijos, neturi žinojimo ir nėra patyrę, kad Gyvenimas yra nesibaigiantis tapimo Daugiau procesas. Jie į jį žiūri kaip į kažkokią statišką būseną, ir todėl mano, kad yra įstrigę savo dabartiniame materialios gausos lygmenyje ir dabartiniame savo dvasinės gausos lygmenyje, savo dabartiniame neišmanymo lygmenyje. Jie netgi nežino pakankamai, kad žinotų, jog gyvenimas yra didingesnis, arba jie negali iki galo patikėti, kad gyvenimas yra didingesnis, arba netiki, kad galėtų tai turėti, galvodami – nes įsipainiojo į šį melą – kad tai yra rezervuota keliems išrinktiesiems, elitui.

Žmonės negali generuoti meilės

Skurdas yra buvimo atskirtyje nuo Gyvenimo Upės pasekmė. Tačiau kaip galite būti atskirti nuo Gyvenimo Upės, mano mylimieji, jeigu Gyvenimo Upė yra Didysis YRA, apimantis viską, kas yra, viską, kas egzistuoja? Na, atsiskyrę nuo Gyvenimo Upės galite būti tik tuomet, kai neturite meilės – esate praradę meilę. Ir kaip galite prarasti meilę, jeigu meilė yra vienintelis iš tiesų egzistuojantis dalykas? Galite ją prarasti tik per antikristo proto sukurtą iliuziją. Ir ši iliuzija turi du lygmenis.

Pirmasis lygmuo, kuris, vėlgi, yra Alfos arba Tėvo iškreipimas, yra tai, kad tikite, jog yra įmanoma būti atsiskyrus nuo Gyvenimo Upės. Tai yra iliuzija, kad kažkuriai Viseto daliai – kuris yra vienintelis egzistuojantis dalykas – yra įmanoma būti atskirtai nuo visko, kas YRA. Kai pateikiu jums tai šiuo būdu, net ir jūsų intelektas gali matyti, kad čia kažkas nesueina. Nes tai nėra logiška, kad kas nors galėtų būti atskirta nuo visa-esančiojo, kaip nelogiška yra ir tai, kad vienas lašas galėtų būti atskirtas nuo vandenyno, ar kad viena planeta šioje materialioje visatoje galėtų būti atskirta nuo materialios visatos.

Tuomet sekantis iliuzijų lygmuo, kuris yra Omegos arba Motinos aspekto iškreipimas, yra tai, kad jūs esate atskira būtybė. O kadangi esate atskiri, nesate verti meilės, nesate verti būti meilės tėkmėje. Kai žvelgiate į žmones šioje planetoje, kurie yra tvirtai įstrigę skurdo sąmonėje, skurdo iliuzijoje, skurdo energijos sūkuryje, matote, kad jie yra tarp mažiausiai meilės turinčių žmonių. Jie nedrįsta tikėti, kad galėtų būti verti meilės, tad kaip jie galėtų gauti meilę? Nes, mano mylimieji, kas yra meilė?

Na, tai, ką dauguma žmonių laiko meile, visiškai nėra jokia meilė. Taip dažnai girdite žmones kalbant ir sakant: „Aš myliu tai“ arba „aš myliu tą žmogų,“ arba „aš myliu šokoladą,“ arba „aš myliu didelius ištaigingus namus arba greitus automobilius.“ Bet matote, kadangi žmonės buvo apakinti dualizmo iliuzijų, jie nesuvokia, kad, kai kalba apie meilę, jie visiškai nekalba apie meilę. Žmogiška meilė nėra tiesiog Dieviškosios Meilės iškreipimas – žmogiška meilė nėra tiesiog atskirta nuo Dieviškosios Meilės – žmogiška meilė iš viso nėra jokia meilė. Nes turiu jums pasakyti, kad žmonėms nėra įmanoma generuoti meilę.

Leiskite savo protams sugerti šį teiginį, mano mylimieji. Galite manyti, jog sugebate jausti meilę kitai žmogiškai būtybei. Ir kai esate meilėje, galite manyti, kad tai jūs ją generuojate. Tačiau taip nėra. Negalite sukurti meilės, negalite sunaikinti meilės. Nes meilė yra pačios visatos varomoji jėga. Būtent meilė suteikė Dievui troškimą kurti, troškimą būti Daugiau. Tai yra meilės Alfa aspektas. Meilės Omega aspektas yra tai, kas traukia visą išsiskaidžiusią kūriniją atgal į vienovę su savo šaltiniu. Tai yra Omega aspektas, kuris siekia sugrąžinti viską materialiame pasaulyje į vienovę su savo šaltiniu, į vienovę su Tėvu, vietoj buvimo atskirtyje nuo šio Tėvo.

Meilė yra absoliučiai kūrybiška tėkmė, kurioje regite aštuoniukės tėkmę. Kuomet meilė prasideda nuo Kūrėjo dvasinėje karalijoje, kaip į išorę tekantis, žemyn tekantis srautas, kuris teka iš viršutinės aštuoniukės figūros, žemyn į susikirtimo tašką, o tuomet į materialų pasaulį, kuriame materializuojasi daugybe individualių būtybių, ir visu tuo, ką matote fizinėje visatoje. Tačiau, kai pasiekiate šį žemutinį tašką, šį tekėjimą turi perimti grįžtamasis Omega meilės srautas ir tuomet kelti viską iš materialios visatos aukštyn aštuoniukės tėkme. Idant jis pereitų per tapimo Kristumi, Gyvuoju Kristumi susikirtimo tašką, ir tuomet galėtų vėl sugrįžti aukštyn į vis didesnį ir didesnį vienovės laipsnį su savo šaltiniu, ir į vienovę su visa gyvybe.

Tai yra meilės jėga, tekanti per Alfą ir Omegą. Ir ar suvokiate, kad ši jėga yra visos kūrinijos varomoji jėga. Tiesą sakant, daugiau iš tiesų nėra jokios kitos jėgos, nes nieko daugiau neegzistuoja, kadangi viskas tiesiog yra skirtingi meilės pasireiškimai. Arba, kaip taip pat gali būti, kai esate atsiskyrę nuo Gyvenimo Upės, tai vis dar tebėra meilė, tik ji yra įgijusi žemesnį pavidalą ir regimybę, kurioje atrodo egzistuojanti atskirtyje nuo didžiosios Gyvenimo tėkmės. Štai kodėl sakau, kad jūs, kaip žmogiškos būtybės, negali sukurti arba sugeneruoti meilės.

Tačiau jūs iš tiesų galite atverti savo esybę, savo protą ir širdį, idant leistumėte gyvybinei jėgai, Gyvenimo Upei, tekėti per jus ir reikštis per jus meilėje kitiems žmonėms, meilėje aukštesniam tikslui, meilėje kažkam gražesnio. Jūs nesirenkate – kursite ar nekursite meilę – jūsų pasirinkimas yra atsiverti meilei ir leisti Dievui tekėti per jus. Tačiau tai darydami, jūs taip pat turite ryžtis leisti tai Gyvenimo Upės tėkmei nunešti jus ten, kur ji nori jus nunešti, idant galėtumėte išpildyti dangiškąjį planą, kurį patys susikūrėte, prieš ateidami į įsikūnijimą šiame specifiniame gyvenime, ir prieš pirmą kartą nusileisdami į materialią visatą.

Kodėl meilė nesiekia savintis

Negalite stovėti vietoje, kai esate Gyvenimo Upės tėkmėje. Ir todėl, matote, kai esate tėkmėje, tiesiog negalite būti skurdžiai, nes kas yra skurdas? Na, tai būtent ir yra stovėjimo vietoje būsena, kurioje žmonės tiki, jog yra įstrigę ir neturi nei valios, nei žinių pakeisti savo situaciją.

Tačiau kodėl jie tiki esantys įstrigę? Kaip jie gali tikėti esantys įstrigę? Todėl, kad nėra atviri meilei! Ir todėl, jie netiki, kad galėtų būti verti turėti daugiau. Jie netiki, kad yra verti būti toje Gyvenimo Upės tėkmėje. Ir jie kažkodėl tiki – galbūt dėl kažkokios savo padarytos klaidos, galbūt dėl to, kad save laiko nusidėjėliais, galbūt dėl to, kad save telaiko aukštą išsivystymo lygį pasiekusiais gyvūnais – jie kažkodėl tiki, kad negali būti toje tėkmėje, arba nėra verti būti toje tėkmėje. Ir todėl privalo priimti, kad turės likti savo dabartiniame lygmenyje visą šį likusį gyvenimą, kurį jie dažnai laiko esant paskutine savo galimybe Žemėje – nes tai yra vienintelis jų turimas gyvenimas, kaip juos to mokė materialistinis mokslas ir dogmatiška vyraujanti religija.

Norint įveikti skurdą, privalo atsirasti noras siekti aukštesnio supratimo apie save ir gyvenimą. Tačiau pradėję įgyti šį supratimą, privalote suvokti, kad vienintelis būdas ištrūkti iš skurdo yra vėl atsiverti Gyvenimo Upės tėkmei. Kad ji netekėtų už jūsų ribų, netekėtų jums pro šalį, bet tekėtų jūsų viduje, kadangi būtumėte suvokę, kad ši Dievo Karalystė yra jumyse. Ir todėl, atviros durys, per kurias Gyvenimo Upė gali tekėti, yra jumyse, o ne kažkur už jūsų ribų.

Tad dar kartą galite pažvelgti į žmones, kurie yra įstrigę skurde, ir galite sakyti: „Kaip jie galėtų priimti, kad Dievas juos myli, jeigu užaugo tikėdami, jog skurdžiais yra būtent dėl to, kad nėra verti Dievo meilės, ir būtent dėl to jis juos nubaudė, padarydamas juos skurdžiais?“ Arba galbūt jie užaugo tikėdami, kad Dievo nėra, nėra jokios Dievo meilės tėkmės. Ir kaip tuomet jie galėtų įveikti tą jausmą, kuriame jaučiasi įstrigę, jaučiasi atskirti nuo meilės tekėjimo?

Jėzaus meilės misija ir jūsų meilės misija

Vėlgi, tai galima pasiekti, tiktai matant pavyzdžius žmonių, kurie ryžtasi pasinerti į Gyvenimo Upės tėkmę ir leidžia šiai Gyvenimo Upei nunešti juos ten, kur jiems reikia eiti, idant galėtų išpildyti savo dangiškąjį planą. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios Jėzus atėjo į Žemę, buvo pademonstruoti žmonėms, kad Dievas juos myli. Nes argi jis nesakė: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog pasiuntė savo viengimį sūnų į pasaulį, kad pasaulis per jį galėtų būti išgelbėtas.“

Tad galėtume sakyti, kad Jėzaus misijos esmė buvo padėti visiems žmonėms suprasti ir priimti, kad Dievas juos myli, kad jie yra verti Dievo meilės. Ir Dievas pasiuntė savo sūnų į šį pasaulį parodyti besąlygiškai mylinčio žmogaus pavyzdį. Žinoma, tai turėjo būti daug daugiau, nei ką iš to padarė oficialioji krikščionybė, iškraipiusi vidinius Kristaus mokymus ir pavertusi Jėzų išimtimi. Sakydama, kad Jėzus, išorinis Jėzaus asmuo, buvo vienintelis Dievo sūnus, vietoj tikrosios Jėzaus mokymo realybės – kad visuotinė Kristaus sąmonė yra viengimis Tėvo sūnus.

Todėl, kad tiktai ši sąmonės būsena sugeba atpažinti Tėvo realybę, tuo pat metu atpažindama netikrovę tų, kurie nupuolė į dualistinę sąmonę ir atsiskyrė nuo Gyvenimo Upės. Ir todėl vienintelė Kristaus sąmonė gali nutiesti tiltą tarp Kūrėjo ir tų, kurie atsiskyrė nuo Gyvenimo Upės, tuo būdu tarnaudama atviromis durimis, per kurias jie gali sugrįžti atgal į vienovę su visa gyvybe.

Jėzus atėjo parodyti tą besąlygiškai mylinčio žmogaus pavyzdį. Sakydami besąlygiškai mylinčio, mes, žinoma, turime omenyje tai, apie ką kalbėjome anksčiau, tokio žmogaus, kuris nepriima dabartinių sąlygų kaip galutinių ir nepakeičiamų, tačiau visada eina į tam tikrą situaciją, siekdamas pakylėti tą situaciją ir žmones toje situacijoje tapti Daugiau. Kristus suvokia, kad nėra realistiška tikėtis, jog žmonės iš didžiausios skurdo būsenos akimirksniu įkūnys pilną Kristiškumą. Tad jis juos pasitinka ten, kur jie yra, paduodamas jiems šalto vandens taurę Kristaus vardu, paduodamas jiems tai, ko jiems reikia dabartiniame sąmonės lygmenyje, idant jie galėtų pakilti į tą sekantį lygmenį, ir tuomet toliau galėtų tęsti savo kelionę.

Turite suprasti, jog būtent dėl šios atskirties sąmonės, būtent dėl žemyn traukiančio skurdo sūkurio, tiek dvasinio, tiek materialaus skurdo, prieš 2000 metų žmonės nebuvo pasirengę suvokti vidinių Kristaus mokymų. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Jėzaus mokymai buvo iškraipyti, ir kodėl jis buvo paverstas išimtimi. Kai tuo tarpu buvo viliamasi, kad daugelis žmonių išdrįs sekti Kristaus pėdomis ir taip pat įkūnys tą besąlyginę meilę sakydami: „Negalime priimti dabartinių sąlygų, mums reikia keistis, reikia kilti aukščiau.“

Ir jeigu pažvelgsite į tuos praėjusius 2000 metų, mano mylimieji, pamatysite, kad iš tiesų buvo išskirtinių individų, kurie turėjo tą Kristaus meilę ateiti į šį pasaulį, į tą konkrečią visuomenę, ir sakyti: „Turime pakeisti šią situaciją! Viskas negali likti kaip buvę! Viskas privalo tapti daugiau, nes GALI tapti daugiau, ir tai yra teisinga!“ Aukštesnis Teisingumas, esantis aukščiau už visas žmogiškas diskusijas, ar už bet kokį žmogišką apibrėžimą, dualistinį žmogiško teisingumo ar žmogiško klaidingumo apibrėžimą. Tai yra teisinga, nes Teisinga yra Dievuje. Matėte kelis individus, kurie stojo ginti šio Teisingumo, ir taip pat matėte, kad retkarčiais ir didesnė žmonių grupė ryždavosi stoti ginti aukštesnio tikslo, kažko, kas yra teisinga. Ir kiekvieną kartą, kai pamatydavote tai įvykstant, kolektyvinėje sąmonėje pamatydavote įvykstantį pokytį, ir matydavote kaip šis pokytis tapdavo atvaizduotas fizinėje realybėje, ir šitaip visuomenė bent truputį pasikeisdavo.

Ginkite aukštesnį TEISINGUMĄ

Na ir dabar, mano mylimieji, jeigu tikrieji Kristaus mokymai nebūtų buvę iškraipyti, daug daugiau žmonių būtų pasiekę tą tašką, kuriame būtų drįsę viešai kalbėti ir ginti tai, kas teisinga. Ir todėl visuomenė būtų pasikeitusi netgi dar daugiau. Tačiau vėlgi, mes nesame tie, kurie apgailestautų dėl to, kas neįvyko praeityje, nes mes visada esame didžiojo YRA tėkmėje. Ir todėl, nuolatos žvelgiame į situaciją Žemėje, žvelgiame į problemas ir realistiškai jas įvertiname, tačiau taip pat žvelgiame ir į potencialą, kad šias problemas galima įveikti – daugeliu atvejų tiesiog akimirksniu – per sąmonės išplėtimą kolektyviniame lygmenyje.

Ir būtent dėl to, kaip sakiau savo ankstesniuose mokymuose, pripažįstame, kad, nors regimybės gali atrodyti niūrios kai kuriose šios planetos vietose, mes matome, kad po paviršiumi, šie praėjusieji 2000 metų jokiais būdais nenuėjo veltui. Nes, nors ir nematėte išorėje, kad milijonai žmonių būtų stoję ginti Kristaus, vyko vidinis augimas, ir milijonai žmonių buvo parengti vidiniuose lygmenyse, šiame amžiuje, galiausiai užimti šią poziciją ir pasisakyti prieš tai, kas neteisinga, tiesiog išsakant, kas nėra teisinga.

Mes žinome, kadangi matome vidinį potencialą, jog yra įmanoma, kad, per labai trumpą laiką, milijonai žmonių gali būti pažadinti suvokimui, jog tiesiog nėra teisinga, kad visuomenėje egzistuotų tam tikros problemos, ir kad tai nebėra priimtina. Ir viena iš šių problemų būtent ir yra skurdas. Kai – ir atkreipkite dėmesį, jog nesakau „jeigu,“ sakau „kai“ – šis lūžis įvyks, pamatysite, kaip viskas pasikeis. Kadangi kolektyvinėje sąmonėje beveik akimirksniu įvyks pokytis. Ir tuomet, per labai trumpą laiko tarpą, pasikeis net ir fizinė „realybė.“

Absoliuti nesmurtinio požiūrio būtinybė

Šį rytą įkvėpiau šį pasiuntinį perskaityti prieš daugelį metų Mahatmos Gandžio pasakytą kalbą, kai Indija dar tebebuvo stiprioje Britų kolonijinės Imperijos priespaudoje. Tai buvo situacija, kurioje Gandis buvo pakviestas kalbėti priešais grupę svarbių Indijos žmonių, ir visi šie žmonės buvo valdžios elito nariai. Šie žmonės nebuvo įpratę, kad kas nors jiems prieštarautų, nebuvo įpratę girdėti kalbant tiesą. Tačiau Gandis atsistojo priešais šią žmonių grupę, ir labai ramiai bei su dideliu nuolankumu – labai tiesiai ir atvirai – išsakė tai, ką jis matė kaip neteisybę Indijos visuomenėje, ir kaip visa tai turėtų būti pakeista, ir kodėl tai yra neteisinga.

Mano Mylimieji, pati savaime ši kalba nebuvo didinga ar nepaprasta, tačiau novatoriška ji buvo tuo, kad pirmą kartą kažkas išdrįso viešai pasakyti tai, ką daugelis indų savo širdyse žinojo esant tiesa. Apie ką jie drįsdavo kalbėti tarpusavyje, tačiau nedrįsdavo kalbėti viešai, bijodami įvairiausių represijų, netgi bijodami būti išjuokti. Ar netgi manydami, kad šitaip kalbėti nedera, nes juk žemos kilmės žmogus visuomenėje tikrai neturėtų pasisakyti prieš tuos, kurie yra aukštesnės kilmės – tokia buvo tuometinė sąmonė. Tačiau tai, kad vienas žmogus išdrįso atsistoti viešame forume ir tiesiog išsakyti tiesą, sukūrė pokytį kolektyvinėje Indijos sąmonėje, ir tai pradėjo grandininę reakciją. Ir Gandžiui bei kitiems toliau nesiliaujant kalbėti, šis pokytis įgijo momentumą, kol tapo nesustabdoma jėga. Tačiau matote, Gandžio svarba, ir priežastis, dėl kurios atkreipiu jūsų dėmesį į jo pavyzdį, yra ta, kad labai anksti savo karjeroje jis suprato, kad asmeniškai privalo pasirinkti.

Jis žinojo turintis galimybę tapti oratoriumi ir lyderiu, galinčiu vadovauti sukilimui prieš Britanijos kolonijinę valdžią. Ir žinojo, jog turi potencialą tapti lyderiu tiems žmonėms, kurie norėjo smurtinio sukilimo prieš britus, net jeigu šis sukilimas turėjo mažai tikimybių būti sėkmingas. Tad jis matė – labai aiškiai – jog privalo pasirinkti, ar taps revoliuciniu lyderiu smurtinėje revoliucijoje, ar sieks kitokio kelio, nesmurtinio Vidurio Kelio.

Ir būtent dėl to jis nusprendė, jau beveik nuo pat pradžių, kad jo misijos ir tarnystės pamatas turi būti nesmurtas. Ir būtent dėl to jam pavyko išlaisvinti Indiją nuo Britanijos valdymo. Nes, jeigu jis būtų pasirinkęs smurto kelią, na tai tuomet Indijos išsilaisvinimas būtų užtrukęs žymiai ilgiau. Ir būtų buvę tiek daug kraujo praliejimo, kad tai būtų beveik neįsivaizduojama, net ir Britanijos žmonėms, kurie, jeigu tai būtų įvykę, būtų taip pasibjaurėję savimi, kad tai būtų sudavę didelį smūgį šiai šaliai. Ir didelis smūgis taip pat būtų buvęs suduotas Indijos šaliai, nes jie taip pat būtų pasibjaurėję savimi ir savo gebėjimu smurtauti.

Įvertinkite savo gyvenimą

Dalykas, kurio mes šiandien prašome iš jūsų, dvasingų žmonių, žinoma, yra tai, kad ieškotumėte to Vidurio Kelio, siektumėte pakilti virš dualizmo, tačiau taip pat suvoktumėte, kad, jei vien tik sėdėsite urve ir medituosite į Dievą, to nepakaks pasauliui pakeisti. Nes, kaip ir visame kame, privalo egzistuoti Alfa ir Omega veiksmas. Turi būti didžiojo YRA tėkmė, kuomet Dievo energija, Dievo meilė, teka žemyn aštuoniuke į apačią. Ir tuomet tie, kurie pagauna šią aštuoniukės tėkmę šiame pasaulyje, naudojasi ja ne vien tik savo augimui, savo pačių pasitenkinimui. Ne, jie tuo naudojasi, kaip Kristus pademonstravo, eidami į pasaulį ir išlaisvindami žmones.

Jėzus sakė: „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ Ir jis buvo pasiryžęs eiti iki pat galo, atiduodamas savo fizinę gyvybę, tačiau, kaip sakiau anksčiau, šiame Vandenio amžiuje, reikalinga yra ne tai. Reikalinga yra tai, kad atiduotumėte savo žmogiško gyvenimo jausmą, savo žmogišką tapatumą, ryždamiesi atkurti ryšį su savo dangiškuoju planu, su tuo dangiškuoju planu, kurį susikūrėte prieš ateidami į įsikūnijimą. Ryžtumėtės įvertinti savo gyvenimą ir sakyti: „Ar mano dabartinė gyvenimo forma, ar mano dabartinis gyvenimo kelias, yra harmonijoje su mano dangiškuoju planu? Ar jis yra harmonijoje su pasirinkimais, kuriuos padariau, kai nebuvau akinamas savo dabartinės situacijos fizinėje oktavoje?“

Ir jeigu atrandate, kad egzistuoja neatitikimas, tuomet prašau jūsų atkurti ryšį su aukštesne jūsų pačių esybės meile, atverti save Gyvenimo Upės tėkmei, idant jaustumėte jos tekėjimą per savo esybę. Ir per šį tekėjimą be pastangų – be jokių pastangų, mano mylimieji – pakeistumėte savo gyvenimą, suharmonizuodami kiekvieną savo gyvenimo aspektą su savo dangiškuoju planu.

Praeityje – dėl žemesnės žmonių sąmonės būsenos – daugelis dvasingų žmonių užsiiminėjo ekstremaliomis treniruotėmis, norėdami priversti save būti dvasingesniais. Daugelis jų pasitraukė iš pasaulio, stodami į didelę kovą prieš save, mėgindami atsiskirti nuo pasaulio aistrų ir troškimų. Ir tai buvo būtina tais laikais, tačiau sakau jums, kad egzistuoja alternatyva. Ir ši alternatyva yra atkurti ryšį su meile, ir leisti šiai meilei tekėti per jus, kuomet ji be jokių pastangų pakeis jūsų gyvenimą, suharmonizuodama jus su jūsų dangiškuoju planu. Kadangi žinosite, jog tai yra jūsų pačių esybės meilė, kuri yra daug didesnė už tą meilę, kurią galite turėti kokiai nors malonumą ar komfortą teikiančiai veiklai Žemėje.

Sen Žermeno meilė visiems žmonėms

Matote, mano mylimieji, aš myliu jus besąlygine meile. Yra milijonai žmonių šioje planetoje, ir aš dabar jiems visiems sakau: „Aš, Sen Žermenas, myliu kiekvieną iš jūsų. Jūs esate maniškiai. Prieš ateidami į šį įsikūnijimą, pasisiūlėte prisidėti prie Sen Žermeno Aukso Amžiaus atnešimo į fizinį įsikūnijimą, ir žinau, kad tai yra didžiausia jūsų esybės meilė, ir kad būtent dėl šitos priežasties nusileidote į šią planetą šiuo konkrečiu metu.“

Matau daugelį jūsų dabartinėje savo sąmonės būsenoje ir dabartinėje jūsų gyvenimo situacijoje. Matau, kad kai kuriuos iš jūsų slegia problemos. Tačiau taip pat matau, kad kiti esate pasiekę tam tikrą pasitenkinimo ir patogumo būseną, kurioje galvojate, jog jūs, šiaip ar taip, esate dvasingi, jūs darote tą, darote aną. Kalbate rožinius, kalbate maldas, užsiiminėjate joga, kalbate šaukinius, vizualizuojate, laikote pusiausvyrą planetai, susirenkate drauge ir meldžiatės arba dainuojate su kitais žmonėmis. Dirbate su ta arba ana religija, arba galbūt dalyvaujate visuomenėje, darydami tą ar aną humanitarinį darbą arba politinį darbą, arba kitais būdais mėgindami keisti visuomenę. Ir aš jokiais būdais nenoriu pasakyti, kad nedarote kažko pozityvaus, tačiau, kadangi myliu jus besąlygiškai, noriu jums pasakyti, kad vis dar nepildote savo aukščiausio potencialo – kurį jūs patys kartu su manimi sau nusistatėte, prieš ateidami į įsikūnijimą. Jūs turite potencialą būti Daugiau, ir išreikšti šį Daugiau fiziniame pasaulyje, tuo būdu atnešdami Aukso Amžiaus Daugiau.

Kalbu ypač tiems iš jūsų, kurie esate patenkinti savo gyvenimu ir savo dvasiniu progresu. Aš, Sen Žermenas, nenoriu, kad ateitumėte pas mane po šio įsikūnijimo ir sakytumėte: „Ak, Sen Žermenai, labai maloniai praleidau savo laiką Žemėje, mėgavausi tuo, mėgavausi anuo!“ O tuomet, jums išreiškus šį savo entuziazmą, akis į akį susidurtumėte su tuo, su kuo mes visi turime susidurti po įsikūnijimo – su gyvenimo peržiūra, kurioje ramiai ir aiškiai palyginame tai, ką mes iš tiesų padarėme, su tuo, kas buvo apibrėžta mūsų dangiškajame plane, ir su tuo, koks buvo aukščiausias mūsų potencialas. Ir nenorėčiau pamatyti, kaip jūsų pasitenkinimas ir entuziazmas išgaruoja, ir juos pakeičia liūdnas suvokimas, kad išpildėte tik nedidelį savo tikrojo potencialo procentą.

Kadangi myliu jus besąlygiškai, noriu, kad įvykdytumėte VISĄ savo potencialą. Nes neįkliūkite į spąstus, galvodami, kad jūsų dangiškajame plane yra apibrėžtas koks nors nerealus tikslas, kuris jums yra visiškai nepasiekiamas. Ne, kai kūriate savo dangiškąjį planą, nesate apakinti dualizmo iliuzijų. Ir todėl labai realistiškai vertinate savo tikrąjį potencialą, o tiksliau potencialą tam, ką Dievas gali per jus padaryti. Tad negalvokite, kad, kurdami savo dangiškąjį planą, nusistatote kažkokį utopišką idealą, kurio jums neįmanoma pasiekti. Ne, jūs žiūrite labai realistiškai į tai, kas esate, kur esate savo dvasiniame brandume, ir tuomet apsibrėžiate, koks iš tiesų yra jūsų tikras realistiškas potencialas, jums nusprendus būti visu tuo, kuo galite būti.

Ir aš čia tiesiog noriu jums priminti, kad daugelis jūsų dar nepriėmėte šio sprendimo būti viskuo, kuo galite būti. Leidote sau pasitenkinti buvimu tuo, kuo esate šiuo metu. Vėlgi, nesakau, kad esate blogi žmonės. Nesakau, kad elgiatės neteisingai. Tiesiog sakau, jog dėl savo meilės jums – kuri nėra apakinta jokių sąlygų – žinau, kad galite būti daugiau, ir žinau, kad būtent to jūs ir norite. Ir todėl, dėl to, kad jus myliu, verčiau jau būsiu griežtas su jumis, kol dar tebesate įsikūnijime ir turite potencialą išpildyti savo aukščiausią potencialą, užuot matęs jūsų nusivylimą, kai suvokiate, kad jau per vėlu, kad ciklai persisuko ir jūs jau nebesate įsikūnijime.

Nuspręskite, kad būsite viskuo, kuo galite būti

Tad matote, mano mylimieji, niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už aukštesnį tikslą atiduoda. Tad didžiausia jūsų meilė yra atiduoti savo patogų gyvenimo būdą dėl aukštesnio tikslo – Aukso Amžiaus atnešimo į įsikūnijimą. Realybė yra tokia, kad skurdą galima apibrėžti įvairiais būdais. Kalbėjau apie tuos, kurie yra įstrigę labai dideliame skurde, ir visi jūs iš tiesų galite tai matyti – kad Žemėje egzistuoja milijonai žmonių, kurie gyvena tokiomis vargingomis fizinėmis sąlygomis, jog yra įstrigę tiek materialiame, tiek dvasiniame skurde. Tačiau viskas prasideda nuo proto, ir todėl noriu jums priminti, kad yra dar daugiau žmonių, kurie yra įstrigę tam tikroje dvasinio skurdo formoje, ir nors jie turi kažkokią materialią gausą, jie mano, kad gyvenime nieko daugiau nėra.

Ir tuomet eičiau netgi dar toliau ir sakyčiau: „Na tai kas yra patys vargingiausi žmonės šioje planetoje?“ Na, tai yra tie žmonės, apie kuriuos iš dalies jau anksčiau šiandien kalbėjau, kuomet sakiau, kad yra daug žmonių, kurie iš dalies buvo pažadinti būtinybei keistis – tačiau įstrigo kokiame nors intelektualiniame pokyčių gainiojimosi žaidime per žmonių sukurtas ideologijas arba tikėjimo sistemas, nesuvokdami, kad tikrieji pokyčiai gali būti atnešti tik per dvasios ir materijos vienovę, per Tėvo ir Motinos vienovę, idant išbaigtume aštuoniukės tėkmę tarp viršaus ir apačios.

Tad didžiausi skurdžiai yra tie, kurie turi vidinį potencialą būti Daugiau ir turi potencialą atnešti Aukso Amžių, tačiau yra įstrigę kažkokioje išorinio proto iliuzijoje, kuris neleidžia jiems išreikšti šio potencialo. Ir todėl jūs, kurie esate dvasingi žmonės, galėtumėte pažvelgti į veidrodį ir tarti: „Ar aš taip pat esu vargšas, nes nepildau savo aukščiausio potencialo, būdamas viskuo, kuo galiu būti?“

Mano Mylimieji, paklausykite to, ką sakau – nes kalbu su didesne meile nei kada nors galėtumėte sutikti Žemėje – ateinu ne tam, kad priversčiau jus blogai jaustis dėl savęs ir dėl savo tarnystės gyvenimui iki šio momento. Aš myliu jus. Ateinu būtent dėl to, kad myliu jus. Ir noriu, kad sustotumėte, atsitrauktumėte žingsnį atgal ir tartumėte: „Ar mano gyvenimas iš tiesų yra harmonijoje su mano dangiškuoju planu? Ar pildau savo aukščiausią potencialą, o gal egzistuoja kažkas Daugiau?“

Ir jeigu suvokiate, kad yra kažkas daugiau – ir galiu jums pasakyti, kad kiekvienam iš jūsų yra kažkas Daugiau, tuomet jums tereikia noro atsiskirti pakankamai nuo ego, idant galėtumėte pripažinti šį Daugiau. Taigi, mano mylimieji, ryžkitės atiduoti savo patogų gyvenimo jausmą ir keiskite savo gyvenimą, keiskite savo sąmonę, pakeiskite savo išorinį gyvenimą, suharmonizuodami jį su aukščiausia vizija, kurią matote šiuo metu.

Turite suprasti, kad praktiškai nebuvo nė vieno žmogaus, kada nors atėjusio į šią Žemę, kuris būtų pilnai žinojęs savo dangiškąjį planą. Net ir Jėzus neturėjo šio pilno suvokimo, nors daugelio krikščionių susikurta stabmeldystė, ir net ir dvasingų žmonių susikurta stabmeldystė, vaizduoja, esą jis jau nuo pat ankstyvosios vaikystės žinojo, kas toks yra, ir kokia yra jo visa misija, turėdamas tą arba aną gebėjimą atlikti antgamtinius dalykus net ir būdamas vaikas. Praktiškai nebuvo tokių žmonių, kurie būtų aiškiai suvokę savo dangiškojo plano pilnatvę. Nes dalis jūsų dangiškojo plano yra pademonstruoti tapimo daugiau kelią, o tapimo daugiau kelias būtent ir yra pradėti nuo ten, kur šiuo metu esate, ir padaryti kažką daugiau su tuo, ką turite. Paimate tai, ką turite, ir paverčiate tai daugiau. Ir tuomet, kai būsite pavertę tai daugiau, įgysite aukštesnę viziją, kaip galėtumėte paimti tai, ką turite dabar, ir padaryti tai dar daugiau. Ir būtent taip gyvenimas progresuoja, mano mylimieji.

Kodėl skurdas taip paralyžiuoja

Matote, būtent toks yra skurdo poveikis. Jis paralyžiuoja žmones, ir todėl jie nebenori dirbti su tuo, ką turi, išspausdami iš to viską, ką gali, šitaip paversdami net ir savo vargingą skurdą kažkuo Daugiau, kažkuo geresniu. Ir kodėl jie nesugeba arba nenori to daryti? Nes nėra susiderinę su esmine šios visatos jėga, kuri yra meilė, meilė, skatinanti visą gyvybę tapti Daugiau ir augti link Kūrėjo Esybės pilnatvės, kaip jau paaiškinau.

Ar matote, kad, jeigu esate patenkinti savo gyvenimu tokiu, koks jis yra, taip yra dėl to, kad jums trūksta meilės? Nes užtrenkėte duris meilės tėkmei per save, užuot leidę jai tekėti pilna galia. Ir kodėl tai padarėte? Nes nenorite paleisti to, ką turite šiuo metu, kadangi bijote galintys kažką prarasti. Esate tarsi tarnas, užkasęs savo talentus žemėje, užuot ryžęsis juos padauginti, idant turėtų daugiau ką parodyti, grįžus šeimininkui. Rūsti realybė yra tokia, kad yra įmanoma žmogui, kuris tiki esąs dvasingas žmogus – nesvarbu, ar jis būtų geras krikščionis, geras induistas, geras musulmonas ar geras pakylėtųjų mokytojų mokinys – tačiau nepaisant viso turimo supratimo apie kelią, nepaisant visų išorinių praktikų, šiam žmogui vis dar trūksta meilės. Nes jis nenori paleisti kažkokio savo gyvenimo aspekto – kurio dėka jaučiasi patogiai – idant taptų Daugiau.

Mes vėl ir vėl kartojame, kad, norint, jog į šią planetą ateitų pokyčiai, šie pokyčiai privalo prasidėti nuo aukščiausių dešimties procentų. Ir būtent dėl to kalbu apie tą sąlygą, kuri labiau už viską neleidžia aukščiausiems dešimčiai procentų užimti jiems priklausančios vietos visuomenėje, tampant tikraisiais lyderiais ir neleidžiant, kad žmones žemyn nusitemptų žemiausi dešimt procentų. Nes jie tiesiog – savo valios jėga, savo išminties jėga, savo meilės jėga – stumtų, trauktų žmones kilti aukščiau. Nes jie turėtų meilę, išmintį ir valią sakyti: „Neleisime dabartinėms sąlygoms toliau egzistuoti, nes žinome, kad ši planeta gali būti Daugiau. Tad atiduosime savo gyvybę ir nesavanaudiškai dirbsime dėl pozityvių pokyčių šioje planetoje, kad ir ką tai reikštų mums individualiai pagal mūsų dangiškąjį planą.“

Atkreipkite dėmesį, mano mylimieji, kad neprašau jūsų stačia galva mestis palaikyti kažkokį tikslą. Neprašau jūsų būti neišmintingais ar išsibalansavusiais, kad eitumėte kažkur ir prarastumėte savo gyvybę, ar kad visą savo likusį gyvenimą praleistumėte siekdami kažkokio tikslo, kuris nėra aukščiausias tikslas. Aš jūsų prašau susiderinti su savo širdimi, su savo aukštesniąja esybe, su savo dangiškuoju planu ir paklausti savęs: „Ką Dievas nori per mane padaryti? Ir kas mano paties esybėje šiuo metu riboja tai, ką Dievas gali per mane daryti?“

Jūsų misija yra gyvybiškai svarbi Aukso Amžiui

Kodėl šis pasiuntinys stovi čia ir perduoda šią žinią? Nes prieš daugelį metų jis sau uždavė lygiai tuos pačius klausimus, ir mąstė apie juos tol, kol pasiekė vidinį apsisprendimą, leidusį pasiekti tą besąlyginį atidavimą, apie kurį jis kalbėjo. Ir būtent tuomet jis atidavė savo žmogišką gyvybę ir savo žmogiškus lūkesčius apie tai, kokia turėtų būti jo tarnystė Dievui, ir leido jiems mirti, šitaip galėdamas atgimti į didžiąją YRA tėkmę ir pradėti savo misiją. Ką vienas padarė, visi padaryti gali. Jūs visi turite misijas, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir bet kuri kita misija. Jūs visi galite nuveikti kažką nepaprastai svarbaus Aukso Amžiaus atnešimui.

Ir aš čia nekalbu apie kažkokias grandiozines užmačias. Nes turite suprasti – vėlgi – kad viskas turi Alfa ir Omega aspektus. Ir tai, ką matote šiame pasiuntinyje, perduodančiame mokymus tiesiogiai iš pakylėtųjų mokytojų, yra Alfa išraiška. Tačiau daugeliui jūsų yra skirta atnešti Omega išraišką, kuri gali neturėti tokios grandiozinės regimybės, tačiau galiu jus užtikrinti, jog tai yra ne mažiau svarbu Aukso Amžiaus atnešimui.

Kontempliuokite šiuos mano apie meilę perduotus mokymus – skirtumą tarp žmogiškos meilės, kuri siekia savintis ir laikytis įsikibusi į dalykus, ir dieviškosios meilės, kuri yra pasirengusi viską ir visus paleisti Žemėje – kadangi žino, jog dvasioje gaus nepalyginamai daugiau. Ir todėl, paleisdami tai, kas ribota, niekada neprarasite, ir vien laimėsite. Nes mažų mažiausiai laimėsite laisvę nuo jus įkalinusio mąstymo, kad negalėtumėte išgyventi be tos konkrečios sąlygos ar turto Žemėje.

Ar suvokiate, mano mylimieji? Negalėsite būti laisvais tol, kol laikysitės įsikibę į kažką Žemėje. Negalėsite būti laisvais tol, kol laikysitės įsikibę į savo gyvenimą. Ir tik atiduodami savo gyvybę, tapsite iš tiesų laisvi ir pasieksite vienovę su Gyvenimo Upe, kurią Kristus vadino amžinuoju gyvenimu. Nes ši gyvenimo forma niekada nesiekia laikytis įsikibusi jokių apribojimų, jokių sąlygų. Ji nuolatos save transcenduoja ir tampa Daugiau, ir tiktai nepaliaudama tapti Daugiau, ji gali nepaliauti turėti gyvenimą.

Tad, vėlgi, dėkoju jums už jūsų dėmesį, už jūsų pasiryžimą čia būti. Ir užbaigdamas šį mokymą tiesiog dar kartą pasiunčiu kvietimą į planetinę sąmonę ir į individualią sąmonę visų tų, kurie priklauso Sen Žermeno būriams, sakydamas: „Pabuskite ir žinokite, kad esate Daugiau! Ir tuomet atkurkite ryšį su šia aukštesne meile, kad BŪSITE Daugiau, būsite čia apačioje šia aukštesne meile, kuria jau esate viršuje.“ Idant Žemė galėtų būti čia apačioje tuo, kuo jau yra viršuje, ir kad Aukso Amžius, kuris jau yra įkūnytas eterinėje, mentalinėje ir, tam tikru lygmeniu, emocinėje karalijoje, galėtų patirti proveržį ir būti įkūnytas fizinėje plotmėje.

Taigi, mano mylimieji, užsklendžiu jus Sen Žermeno meilėje, toje meilėje, kuri yra užpildyta Laisvės Liepsna. Nes tai yra meilė, kuri neleis nė vienam likti įstrigusiam apribojimuose, nes ji nori, kad visi žmonės patirtų aukščiausią laisvę, laisvę, kuri AŠ ESU.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels