Skurdo įveikimas per antrąjį Dievo Išminties spindulį

TEMOS: Būtybės, kurios privalo vogti gyvybinę energiją, kad išgyventų – Nežinojimas, kad egzistuoja kosminis veidrodis – Nenuoseklumai evoliucijos teorijoje – Karas tarp religijos ir mokslo – Išorinio išganytojo paieškos – Kodėl kapitalizmas neveikia – Jūsų darbo vertė – Neišmanymo Alfa ir Omega – Laikykitės žmonių nubudimo vizijos – Laikykitės vizijos apie moksle įvyksiantį lūžį – Kas iš tiesų pavergia žmones – Pozityvios spiralės sukūrimas

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2007 gruodžio 15 d. per Kim Michaels.


Sen Žermenas AŠ ESU, ir atėjau pakalbėti su jumis apie skurdo sąmonę, ypač kaip ji yra susijusi su antruoju Dievo Išminties spinduliu. Nes, mano mylimieji, kaip pirmasis žingsnis yra atimti valią iš žmonių, valią keistis, taip antrasis žingsnis – toliau statantis ant pirmojo – yra atimti iš jų žinojimą, kaip galima keistis, laikant juos neišmanyme.

Dievo tėkmė, Gyvenimo Upės tėkmė, prasideda nuo valios Būti DAUGIAU, nuo valios kurti. O jums – kurie esate bendrakūrėjai su Dievu – tai prasideda nuo valios bendrakurti. O tuomet, toliau ant to yra statoma vizija apie tai, ką bendrakursite ir kaip bendrakursite Dievo įstatymų rėmuose. Tad tai, žinoma, yra Dievo troškimas, tai yra pakylėtųjų mokytojų troškimas, kad visi žmonės Žemėje turėtų teisingą žinojimą apie tai, kas jie yra – bendrakūrėjai su Dievu, ir kaip jie gali naudotis savo prigimtiniais kūrybiniais gebėjimais, dirbdami Dievo įstatymų, gamtos dėsnių rėmuose, ir nešdami gausingą gyvenimą Žemės planetoje.

Tad antikristo jėgos nusprendė dėti visas įmanomas pastangas, skleisdamos melus, iliuzijas, kurios kyla iš atskirties sąmonės, idant sunaikintų žmonių gebėjimą bendrakurti gausingą gyvenimą. Yra svarbu, kad suprastumėte, jog dauguma žmonių, kurie yra susiderinę su antikristo sąmone, dualizmo sąmone, yra visiškai šios sąmonės apakinti. Ir todėl, kaip sakė Jėzus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“ Jie yra taip stipriai apakinti dualizmo, kad mano darantys teisingą dalyką, ir galvoja, kad tai, ką jie daro, iš tiesų atneš gausingą gyvenimą, net ir Dievo Karalystę, ar dar kokią nors Rojaus būseną Žemės planetoje.

Būtybės, kurios privalo vogti gyvybinę energiją, kad išgyventų

Tačiau jums taip pat yra svarbu suvokti, kad už įsikūnijime esančių žmonių stovi išsikūnijusios būtybės, kurios turi platesnį suvokimą nei dauguma žmonių, tiesą sakant, nei visi žmonės įsikūnijime. Jos tam tikru laipsniu žino, ką daro, ir jos bent jau žino, kad išnaudoja Žemėje esančius žmones, net ir tuos, kurie dirba antikristo jėgoms, manydami, kad dirba vardan aukštesnio tikslo. Egzistuoja būtybės, ypač emocinėje karalijoje, bet taip pat ir mentalinėje karalijoje, kurios sąmoningai naudojasi įsikūnijime esančiais žmonėmis, kad tiesiog siurbtų šviesą iš Žemės gyventojų.

Jos tai daro, turėdamos vienintelį tikslą, kaip jau paaiškinome, ypač Maitrėjos knygoje, jos tai daro tam, kad išsiurbtų energiją iš Žemėje esančių žmonių, kuri leidžia jiems toliau turėti tam tikrą egzistencijos formą atskirai nuo Gyvenimo Upės. Nes, kaip jau paaiškinome, gyvybės srautas turi teisę – pagal Laisvos Valios Įstatymą – palikti Gyvenimo Upę, tačiau negali to daryti neribotą laiką. Privalės ateiti laikas, kai gyvybės srautas bus išnaudojęs savo galimybes, ir tuomet jis bus atkirstas nuo energijos srauto, dvasinės energijos srauto, tekančio iš jo aukštesnės esybės, jo AŠ ESU Esaties. Ir kai jis bus atkirstas nuo šios energijos, gyvybės srautas toliau egzistuoti atskirai nuo Gyvenimo Upės galės tiktai vogdamas energiją iš tų gyvybės srautų, kurie vis dar tebegauna ją iš dvasinio šaltinio.

Ir todėl, turite suprasti – būdami dvasiškai sąmoningais žmonėmis – kad yra daug veiklų šioje Žemėje, kurios yra sukurtos dėl vienintelio tikslo. Ir šis tikslas yra laikyti žmones įsitraukusius į dualistinę kovą, idant jie nuolatos iškreipinėtų dvasinę šviesą žemesnėmis vibracijomis – baimės, pykčio, neapykantos, pavydo ir kitų dvasinių nuodų vibracijomis. Šie nuodai pažemina Dievo šviesos vibracijas, ir tuomet tai leidžia toms būtybėms, kurios egzistuoja mentalinėje ir emocinėje karalijose sugerti šią energiją ir naudotis ja savo gyvasčiai palaikyti. Ir būtent to nežino absoliuti dauguma Žemėje gyvenančių žmonių. Ir todėl jie neturi visiškai jokių būdų apsisaugoti nuo šio išnaudojimo, kuomet jie yra tarsi karvės, iš kurių yra melžiama dvasinė šviesa, nors jie yra tvirtai įsitikinę, jog kovoja dėl pozityvaus tikslo, kuris kažkokiu būdu pagerins visuomenę.

Mano Mylimieji, patys akivaizdžiausi pavyzdžiai čia, žinoma, yra žmonės, kurie dalyvauja smurtiniuose konfliktuose. Aiškiausiai tą galima matyti Vidurio Rytuose, kuriuose žmonės, grupės žmonių, tūkstančius metų kovojo vieni prieš kitus. Ir išorinė priežastis, dėl kurios jie šiuo konkrečiu metu kovoja, iš tiesų nėra svarbi. Nes tai tėra pretekstas, leidžiantis šioms žmonių grupės toliau tęsti šią dualistinę kovą prieš kitą grupę, kuriai jie prikabino atpirkimo ožio etiketę. Ir šitaip viena grupė tiki, kad, jei tik jiems pavyktų sunaikinti tą kitą grupę, tai išspręstų visas jų problemas, kadangi jie leido sau patikėti iliuzija, jog visos problemos, su kuriomis jie susiduria, yra sukeltos tų kitų žmonių. Tad, jeigu šie žmonės būtų sunaikinti, jų problemos išnyktų.

Nežinojimas, kad egzistuoja kosminis veidrodis

Tai, žinoma, yra absoliutus atsakomybės neigimas. Ir tai tegali kilti iš absoliutaus fundamentaliausios materialios visatos realybės neišmanymo, tai yra, kad keturi materialios visatos lygmenys sudaro kosminį veidrodį. Ir viskas, ką į šį veidrodį išsiųsite, bus jums atspindėta atgal fizinių aplinkybių pavidalu. Todėl jūs bendrakuriate – per savo sąmonę – savo pačių fizines aplinkybes. Ir todėl, nors gali atrodyti, kad kiti žmonės yra jūsų problemų priežastis, realybė yra tokia, kad tikroji jūsų problemų priežastis yra jūsų pačių sąmonės būsena, jūsų fizinis, emocinis, mentalinis ir identiteto protai, kuriuos projektuojate į kosminį veidrodį, tuo būdų gaudami grįžtamąjį srautą fizinių aplinkybių pavidalu, kurios įkūnyja jūsų keturiuose žemesniuose kūnuose, jūsų keturiuose proto lygmenyse saugomus įvaizdžius.

Kai nežinote šių bazinių faktų, negalite išvengti įsitraukimo į nesibaigiančią dualistinę kovą prieš kitus žmones. Ir neturite jokios gynybos, kuri jums leistų žengti žingsnį atgal ir tarti: „Tikslas, dėl kurio kovoju, iš tiesų negali būti aukščiausias tikslas. Nes pažvelgęs į savo religijos šventraščius – kad ir kokios religijos šie šventraščiai būtų – matau, kad ši dualistinė kova, kurioje kovoju prieš kitus žmones iš gryniausios neapykantos ir pykčio, iš tiesų negali būti Dievo tikslas, aprašytas mano religijos.“ Nes kad ir kokia religija žmonės besektų, visos didžiosios religijos Žemėje teigia tuos pačius bazinius faktus, tai yra, kad Dievas kartą ir visiems laikams pasakė: „Nežudyk.“

Ir esminis tamsuoliškumas, kurį matote šioje planetoje, yra tai, kad žmonės buvo sugundyti ignoruoti fundamentaliausią Dievo įsakymą nežudyti savo brolių. Ir net jeigu tikite moksliniu materializmu, tuomet vėlgi, privalote sakyti, kad tai negali atitikti „išgyvena tik stipriausi“ teorijos, kad žudytumėte savo rūšies narius. Nes ilgalaikėje perspektyvoje tai negalės užtikrinti visos rūšies išlikimo. Tad net ir evoliucijos teorija iš tiesų teigia, kad kitų žmonių žudymas pastato į pavojų visos rasės išgyvenimą. Ir todėl tie, kurie yra stipriausi, negali būti agresyviausi ir labiausiai pasiryžę žudyti savo brolius žmones. Tie, kurie yra stipriausi – ilgalaikio išgyvenimo perspektyvoje – privalo būti tie, kurie nenori žudyti, bet nori dirbti vardan visos rūšies išgyvenimo.

Nenuoseklumai evoliucijos teorijoje

Problema evoliucijos teorijoje, žinoma, yra ta, kad ji negali paaiškinti, kaip galėtų egzistuoti tokia visaapimanti sąmonė, sugebanti įvertinti, kas yra geriausia visai rūšiai, tuo būdu leisdama savimonę turintiems žmonėms sąmoningai ir savanoriškai įveikti savo siaurus, trumpalaikius, savanaudiškus interesus ir dirbti vardan visos rasės išlikimo. Ir todėl tie mokslininkai, kurie skleidžia evoliucijos teoriją, turi nenuoseklumą savo logikoje.

Nes jau pats faktas, kad jie stengiasi skleisti evoliucijos teoriją kaip būdą sukurti taiką Žemėje ir įveikti religijos kurstomas kovas, demonstruoja, kad jie turi aukštesnį sąmoningumą, kurio neįmanoma paaiškinti, remiantis „išlieka tik stipriausi“ filosofija, kaip evoliucijos teorija šiuo metu aiškina šį mechanizmą. Net ir materialistinėje paradigmoje egzistuoja loginė klaida, ir patys mokslininkai demonstruoja šią klaidą, teigdami, kad materializmas sukurtų taiką, kur religija kūrė vien karą. Nes jau pats faktas, kad jie siekia šio tikslo, demonstruoja, kad privalo egzistuoti kažkokia sąmonės būsena, kuri leistų žmonėms pažvelgti už savo siaurų interesų ir leistų jiems susiderinti su tuo, kas yra geriausia visai rasei.

Ir kur gi dabartinėje materialistinėje paradigmoje yra erdvės tokiai visuotinei sąmonės būsenai, peržengiančiai individo ir individualių genų ribas? Jos paprasčiausiai nėra. Ir jos nėra todėl, kad patys mokslininkai, biologijos srityje dirbantys mokslininkai, nenorėjo pažvelgti į kvantinės fizikos mokslo filosofines išdavas, įrodžiusio, kad mokslininko sąmonė daro fundamentalią įtaką pačiam eksperimentui. Tad privalo egzistuoti gilesnė realybė, tai yra, kad sąmonė yra visa ko, kas vyksta Žemės planetoje, dalis. Ir todėl tai nėra logiška, kad evoliuciniam procesui vadovauja vien atsitiktinumas ir adaptacija prie aplinkos. Nes už šio evoliucinio proceso privalo egzistuoti aukštesnė sąmonė.

Ir tai jums demonstruoja, kad mokslinis materializmas nėra – kaip pats teigia – filosofija, kurios tikslas yra išlaisvinti žmones, suteikiant jiems aukštesnį supratimą apie gyvenimo realybę už tą supratimą, kurį galite atrasti viduramžiškose katalikiškose doktrinose. Ne, mano mylimieji, mokslinio materializmo tikslas nėra išlaisvinti žmones nuo iliuzijų, kurios laiko juos įkalintus mažesnės gausos būsenoje, kurios laiko juos įkalintus skurde. Tai tiesiog – kaip vakar paaiškinau – yra valdžios siekiančio elito sukurta filosofija, norėjusio užimti įsigalėjusio, ant viduramžių bažnyčios pamatų iškilusio valdžios elito vietą.

Karas tarp religijos ir mokslo

Bet kokiu pavidalu egzistuojanti dogmatiška religija ir mokslinis materializmas tiesiog įkūnija daugybę amžių trunkančią kovą tarp dviejų dualistinių priešingybių. Labai akivaizdžiai tai galite matyti Vidurio Rytuose, kur grupės žmonių kovoja tarpusavyje ir daro tai ištisas kartas, tačiau pašaliečiams yra labai lengva matyti, kad jie kovoja dėl nieko, nes nėra jokios realios priežasties jiems kovoti, išskyrus faktą, kad jie vienas kito nekenčia.

Tad Vakaruose gyvenantiems žmonėms, kurie mato vykstant šią nesąmonę Vidurio Rytuose, turėtų būti įmanoma atsitraukti žingsnį atgal ir pažvelgti į savo pačių visuomenę, ir tuomet jie pamatytų, kad šis mechanizmas, ši dualistinė kova, kurią jie mato Vidurio Rytuose, taip pat egzistuoja ir jų pačių vakarietiškose visuomenėse, tiktai subtilesne forma, kuri nėra išreiškiama fiziniu smurtu, bet yra išreiškiama mentaliniu ir dvasiniu smurtu. Ir visada egzistuoja dvi kovojančios jėgos, kurios abi teigia, jog kovoja dėl kažkokio galutinio žmonių išlaisvinimo, ar tai būtų per katalikišką išganymo doktriną ar per mokslinę doktriną, kuri teigia išlaisvinsianti žmonių protus nuo religijos iliuzijų.

Tačiau realybė yra tokia, kad nė viena iš šių dviejų sistemų neišlaisvins žmonių protų žinoti realybės, kuri vyksta šioje planetoje. Ir todėl nė viena iš šių dviejų sistemų – nei dogmatiška religija, nei mokslinis materializmas – neišmokys žmonių esminės realybės, nuo kurios paaiškinimo pradėjau šį mokymą – tai yra, kad jais naudojasi už šios planetos ribų egzistuojančios jėgos, siekiančios pavogti jų šviesą ir energiją, versdamos juos įsitraukti į dualistinę kovą.

Ir kaip jos tai daro? Priversdamos juos įsitraukti į dualistinę sąmonę, kurioje jie projektuoja dualistinį įvaizdį į kosminį veidrodį, tuo būdu neišvengiamai iš kosminio veidrodžio gaudami atgal fizines aplinkybes, kuomet atrodo, kad egzistuoja kita žmonių grupė arba kita tikėjimo sistema, kuri priešinasi jų progresui. Ir todėl atrodo, kad, jei tik jie kovos su tais kitais žmonėmis, arba kovos su ta tikėjimo sistema – tuomet visos jų problemos išsispręs ir į šią planetą bus atnešta kažkokia aukštesnės gausos būsena.

Žmonės Vidurio Rytuose ir kitose pasaulio vietose iš tiesų tiki, kad, jeigu nužudys visus priešingos grupės narius, į Žemę ateis rojus. Taip pat ir Vakaruose yra žmonių, kurie tiki, kad, jei tik jiems pavyktų savo religiją padaryti vienintele pasauline religija, arba jei tik jiems pavyktų išnaikinti visas religijas ir mokslinį materializmą paversti vienintele pasaulyje pripažįstama tikėjimo sistema, na tuomet tai išspręstų visas žmonijos problemas ir atneštų rojų į Žemę.

Ir Vakarų visuomenėse turite daug žmonių, kurie iš tiesų yra labai protingi žmonės ir gero norintys žmonės. Ir jie iš tiesų tiki kovojantys dėl gero tikslo, kovodami dėl tos ar anos tikėjimo sistemos, net ir dėl politinių tikėjimo sistemų ar ekonominių filosofijų. Tačiau jie nesugeba matyti, kad tiesiog buvo sugundyti įsitraukti į dualistinę kovą, ir visos jų geromis intencijomis grįstos pastangos niekuo neprisideda prie žmonijos išlaisvinimo ir jos pakėlimo į aukštesnį lygmenį. Tai tik toliau palaiko visos žmonijos įsitraukimą į dualistinę kovą.

Ir todėl jų pastangos tik dar labiau stiprina ir tęsia šią kovą, dėl kurios žmonės yra įkalinti skurdo būsenoje, gimusioje iš dvasinio skurdo būsenos. Nes, kol žmonės nežinos, kas jie tokie yra – dvasinės būtybės, sukurtos būti bendrakūrėjais su Dievu – na taip kaip jie tuomet galės naudotis savo bendrakūrybiniais gebėjimais, aktyviai ir savarankiškai bendrakurdami gausingą gyvenimą Žemėje?

Išorinio išganytojo paieškos

Kai žmonės nežino, kas jie tokie yra, nežino, kad yra bendrakūrėjai su Dievu, tuomet jie negali naudotis savo prigimtiniais gebėjimais bendrakurti gausingą gyvenimą. O tai reiškia, kad jie nugrimzta į pasyvią proto būseną, kurioje laukia, kol kokia nors išorinė jėga suteiks jiems šią gausą. Ir ankstesniuose amžiuose, pavyzdžiui viduramžiuose, daugelis žmonių tikėjo, kad tik vienas Dievas jiems gali duoti gausingą gyvenimą. Ir jeigu jie šio gausingo gyvenimo neturi, tai turbūt tokia yra Dievo valia, kad jie neturėtų gausingo gyvenimo, bent jau ne šiuo metu. Ir tai skatino juos, kaip jau sakiau, žvelgti už šio pasaulio ribų, tikintis kažkokios gausos būsenos sekančiame gyvenime, anapusiniame gyvenime.

Tačiau net ir šiandien daugelis žmonių pasaulyje buvo sugundyti sekti šiuolaikine nereligine šios pacifistinės paradigmos versija. Kuomet jie tiki neturintys gebėjimo sukurti turto ir gausos virš to, kas jau yra materializuota šiame pasaulyje. Ir todėl jie patikėjo stygiaus filosofija, kuri teigia, kad ši Žemė yra ribota vieta su ribotais ištekliais, ir todėl tėra tik tam tikras gausos kiekis, kurią įmanoma atnešti.

Daugelis žmonių pasyviai laukia, kol kokia nors išorinė jėga, pavyzdžiui valdžia, išleis kokį nors įstatymą arba programą, kurie magiškai transformuos jų visuomenę ir suteiks gausingą gyvenimą paprastiems žmonėms. Ar nematote, kaip ištisus dešimtmečius žmonės Rusijoje ir Rytų Europoje bei kitur tikėjo, kad per socializmo, marksizmo ir komunizmo filosofiją vieną dieną jie magiškai turės visuomenę, kuri suteiks gausingą gyvenimą visiems žmonėms.

Bet, mano mylimieji, ar ši visuomenė buvo kada nors įgyvendinta? Ne, nebuvo. O kodėl nebuvo? Nes tai yra filosofija, kuri yra grįsta stygiaus sąmone, yra grįsta Kristaus kiekviename žmoguje neigimu, tuo būdu neigiant, kad žmonės turi gebėjimą bendrakurti gausingą gyvenimą, paverčiant juos pasyviais, užblokuojant žmonių kūrybiškumą, ir sistematiškai bei laipsniškai sumažinant gausos lygį, kuris galėtų būti atneštas tokioje visuomenėje.

Tačiau visame pasaulyje ir daugelyje šalių turite daug žmonių, kurie paliko komunistinę svajonę, ir vietoj to dabar jie žvelgia į kapitalizmą kaip į būdą atnešti materialią gausą. Ypač tai matote Pietryčių Azijoje, matote tai net ir Kinijoje, kuri mėgina sulydyti komunizmą su kapitalizmu – nežabotu kapitalizmu, tai reiškia, nežabotu išnaudojimu pelno vardan. Tad žmonės dabar tikisi, kad koks nors didelis verslo konglomeratas, kokia nors tarptautinė korporacija arba finansinė institucija, ateis ir atneš kažkokią transformaciją, kuri atneš gausingesnį gyvenimą.

Kodėl kapitalizmas neveikia

Ir žvelgiant iš realistiškos perspektyvos, pažvelgę į vakarų pasaulį, galite matyti, kad per kapitalizmą materialus turtas daugelyje vakarų šalių iš tiesų buvo padidintas. Tad remdamiesi tuo, galite sakyti, jog tai reiškia, kad kapitalizmas veikia. Tačiau realybė yra tokia, kad kapitalizmas neveikia, tačiau kapitalizmas Vakaruose suteikė didesnę laisvę individualiai iniciatyvai, nei jai buvo leidžiama reikštis komunistinėse šalyse. Ir todėl žmonės Vakaruose turėjo daugiau galimybių išreikšti savo kūrybiškumą – ir būtent tai atnešė didesnę gausą.

Problema su kapitalizmu yra ta, kad jis leido nedideliam elitui išnaudoti individualių žmonių kūrybiškumą, ir jie naudojosi tuo, generuodami pelną didžiulėms tarptautinėms korporacijoms, užuot paskleidę gausą visiems visuomenės žmonėms. Jeigu išanalizuotumėte kapitalistinę ekonomiką, pamatytumėte, kad joje taip pat egzistuoja pačioje sistemoje užkoduoti apribojimai, nustatantys ribą potencialiai galimos atnešti gausos kiekiui. Ir, tiesą sakant, galite matyti, kad daugelis senesnių šalių Europoje jau įžengė į laikotarpį, kuriame jų ekonomikos pradėjo stagnuoti.

Jungtinėse Valstijose taip pat prasidėjo šis procesas, tačiau jis dar nenuėjo taip toli kaip Europos šalyse, kurios šiame procese pirmauja dešimtmečiu ar dviem. Tačiau matote prasidedančią stagnaciją. Ir šis procesas neįgijo dar didesnio pagreičio tik dėl to, kad kapitalizmas buvo eksportuojamas į kitas pasaulio vietas – tuo būdu taip pat atnešdamas dirbančių žmonių išnaudojimą ir į tas kitas šalis, kuriose – kadangi gyveno ant badavimo ribos – žmonės sutiko dirbti už atlyginimą, už kurį vakarų pasaulyje nedirbtų joks sveiko proto žmogus. Ir tai tuomet leido kapitalistams toliau tęsti žmonių išnaudojimą, kai tuo tarpu žmonės vakarų pasaulyje įgijo žinių apie ekonomikos veikimą ir egzistuojančią darbo situaciją. Ir todėl jie nebesileidžia būti išnaudojami iki tokio lygmens, kaip tie kiti žmonės kitose pasaulio dalyse leidžiasi būti išnaudojami, tuo būdu aprūpindami vakarų pasaulį pigesnėmis prekėmis.

Ir ką padaro šios pigesnės prekės? Na, jos leidžia žmonėms vakarų pasaulyje toliau manyti, kad jie vis dar tebeturi tam tikrą materialios gausos lygmenį. Kadangi gali pirkti nebrangias prekes, importuojamas iš Kinijos ir kitur, ir tai sudaro iliuziją, kad jie gali išsaugoti savo pragyvenimo lygį, galbūt net ir truputį pakelti šį lygį. Tačiau realybėje tai tik palaiko status quo, kuomet nedidelis elitas vakarų pasaulyje darosi vis turtingesnis, o žmonės, didžioji visuomenės dalis vakarų pasaulyje, mato, kad jų pragyvenimo lygis iš tiesų smunka, lyginant su tuo, koks jis buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų.

Jūsų darbo vertė

Ir kas gi lemia realų jūsų pragyvenimo lygį? Lemia jūsų darbo vertė ir jūsų gebėjimas išreikšti savo kūrybiškumą, atnešant didesnę gausą. Tačiau vakarų pasaulio žmonių darbo vertė per kelis pastaruosius dešimtmečius iš tiesų patyrė didelį nuvertėjimą. Ir tai kompensavo tik nebrangių prekių importas, kurios yra įvežamos iš šalių, kuriose žmonių darbas yra nuvertinamas dar labiau. Ir todėl žmonės Vakaruose buvo apgauti, jie buvo įtikinti, kad išsaugojo ar netgi pagerino savo pragyvenimo lygį, kai tuo tarpu tikroji jų darbo vertė ir jų gebėjimas išreikšti savo kūrybiškumą buvo nusmukdyti.

Jeigu tai suprastų, jeigu žinotų, kas vyksta, žmonės jau būtų sukilę prieš kapitalizmą, ir būtų nuvertę kapitalistinę sistemą, kuri leidžia nedideliam tarptautinių finansininkų elitui laikyti žmones būsenoje, kuri ekonomine prasme yra beveik tokia pati kaip feodalinės visuomenės viduramžiais. Kuomet dabar tarptautinis valdžios elitas valdo gamybines priemones ir mainų priemones, lygiai kaip feodaliniai lordai viduramžiais valdė žemę, kuri tais laikais buvo vienintelis gausos šaltinis.

Šiandien gausos šaltinis yra gamybinės priemonės, transportavimo priemonės, mainų priemonės, tame tarpe ir pinigų sistema. Ir ši sistema praktiškai monopoliniu būdu yra valdoma tarptautinio valdžios elito, kuris manipuliuoja korporacijomis, manipuliuoja šalimis, manipuliuoja valiutomis ir pačia pinigų sistema savo pačių naudai. Įskaitant, žinoma, ir tai, ką matote šiuo metu, kuomet manipuliacijomis jie sukėlė naftos kainas, naudodamiesi naftos žaliava kaip būdu išsiurbti didžiulius pinigų kiekius iš žmonių, beveik paverčiant tai dirbtiniais mokesčiais. Tačiau šie mokesčiai netgi nenueina žmonių išrinktai valdžiai; jie nueina į tarptautines finansų institucijas ir didžiules korporacijas, kurios nėra atsakingos nė vienai nė vienos šalies žmonių išrinktai valdžiai.

Turėjote vieną Amerikos prezidentą, kuris kartą pasakė, kad, jeigu žmonės suprastų, kaip veikia pinigų sistema, jau rytoj įvyktų revoliucija. Ir galiu jus užtikrinti, kad, jeigu žmonės vakarų pasaulyje suprastų, kaip iš tiesų veikia pinigų sistema – ir kaip ji yra sukurta labai subtiliais būdais leisti elitui išsaugoti gamybinių priemonių ir pinigų sistemos monopoliją – jeigu jie iš tiesų suvoktų, kaip ši sistema juos išnaudoja, na tai tuomet iš tiesų jau rytoj išvystumėte revoliuciją ir reikalavimus visiškai reformuoti pinigų sistemą visos planetos mastu.

Neišmanymo Alfa ir Omega

Ar matote, kad vienintelis dalykas, neleidžiantis nuversti status quo bet kurioje visuomenėje, bet kuriuo istoriniu periodu, yra tai, kad elitui pavyko išlaikyti žmones neišmanyme? Šis neišmanymas, kaip ir visa kita, turi Alfa ir Omega aspektus. Alfa aspektas yra tai, kad žmonės yra laikomi neišmanyme, atimant iš jų žinojimą, jog jie yra dvasinės būtybės, bendrakūrėjai su Dievu, turintys gebėjimą ne tik tiesiog kurti gausą per tai, kas jau egzistuoja materijos karalijoje. Tačiau jie turi gebėjimą prisitraukti dvasinę šviesą iš savo aukštesniosios esybės, ir naudodamiesi šia šviesa gali atnešti didesnį gausos kiekį nei šiuo metu yra materializuota fizinėje karalijoje. Tuo būdu padidindami visiems žmonėms prieinamų išteklių ir gausos kiekį, sukuriant iš tiesų gausingą gyvenimą visiems žmonėms.

Tačiau šio neišmanymo Omega aspektas yra tai, kad žmonėms yra trukdoma sužinoti, kaip iš tiesų veikia visuomenė. Ir todėl žmonės nesugeba aiškiai matyti, kaip jie yra išnaudojami valdžios elito. Sugrįžkite atgal į viduramžius ir pamatysite, kaip katalikų bažnyčia Europoje laikė žmones neišmanyme apie Alfa aspektą, kartodama jiems, jog jie tėra vargšai nusidėjėliai, neturintys gebėjimo bendrakurti su Dievu – ir kad jie nėra Dievo sūnūs ir dukterys, kadangi tik Jėzus buvo vienintelis Dievo sūnus, o jie visi buvo sukurti nusidėjėliais. Tačiau tuo pat metu egzistavo ir Omega neišmanymas, kuomet feodaliniai lordai neleido žmonėms – kurie, jų manymu, buvo jų nuosavybė – šviestis, net neleido jiems mokytis skaityti ir rašyti, ir todėl jie neturėjo jokių galimybių iš tiesų suvokti, kaip yra išnaudojami. Ir jie taip pat neturėjo jokių galimybių susivienyti su kitais žmonėmis ir sudaryti vieningo fronto, kaip kalbėjau vakar.

Šiuolaikiniame pasaulyje pasikeitė tai, kad dabar turite galimybę skleisti žinias ir informaciją pasaulyje. Ir todėl turite beprecedentę galimybę pažadinti žmones tiek Alfos, tiek ir Omegos aspektuose, ir padėti jiems pamatyti, kaip yra sąmoningai mėginama išlaikyti juos neišmanyme – mėginant sukliudyti jiems pakilti ir pareikalauti pokyčių status quo. Na o mes, pakylėtieji mokytojai, trokštame, kad žmonės suvoktų, jog fizinis skurdas, skurdas, kuris yra grįstas pinigų stygiumi, tėra tik gilesnės priežasties pasekmė. Ir dalis šios priežasties yra dvasinis skurdas, kylantis iš žinių skurdo, žinių trūkumo, supratimo trūkumo apie tai, kas iš tiesų yra žmonės, ir neišmanymo, kaip iš tiesų veikia visuomenė.

Laikykitės žmonių nubudimo vizijos

Ir mes norime, kad jūs, kurie esate dvasingi žmonės, laikytumėtės vizijos, jog kritinė masė žmonių bus pažadinti šiai realybei ir ištrūks iš dualistinės kovos. Idant užuot toliau tęsę – turėdami geriausias intencijas – mėginimus palaikyti šią kovą, jie galiausiai pradėtų matyti patį kovos mechanizmą – net ir tą mechanizmą, kuris paskatino tuos, kurie pradėjo šviesėti, įsitraukti į kovas dėl tikslų, kurie iš tiesų nėra žmonių išlaisvinimui tarnaujantys tikslai, ir tėra tik dar viena dualistinės kovos dalis. Ir taip yra kiekvienoje visuomenėje. Taip pat, žinoma, tai vyksta ir čia, Pietų Amerikoje, kuomet matote daug žmonių, kurie bent šiek tiek nutuokia tai, apie ką čia kalbu, tai yra, apie kapitalizmo pavojus. Daugelis žmonių Pietų Amerikoje gerai žino Tarptautinio Finansų Fondo, Pasaulinio Banko ir pasaulinių finansų institucijų pavojus – ir kaip – kai jie ieško šių finansinių institucijų pagalbos – visada egzistuoja kažkoks kabliukas, per kurį jų šalis yra nugramzdinama į skolas šiai finansinei sistemai, šiam pinigų padarui, kaip galėtume ją pavadinti.

Tad matote daug žmonių Pietų Amerikoje, kurie labai gerai suvokia kapitalizmo ir nežaboto išnaudojimo pavojus. Tačiau taip pat matote, kad daugelis šių žmonių šiuo metu yra įstrigę, nes jie nemato pačios dualistinės kovos. Ir todėl daugelis jų patikėjo, kad vienintelis būdas sukurti didesnį teisingumą ir gausą paprastiems žmonėms, visai visuomenei, eina per kokią nors socialistinės, marksistinės filosofijos versiją. Ir todėl jie tiki, kad socializmas gali atnešti gausingą gyvenimą Pietų Amerikos žmonėms.

Arba jie yra įstrigę kokioje nors kitoje intelektualinių filosofavimų formoje, kuomet matote daugelį žmonių Pietų Amerikoje, kurie yra šiek tiek prabudę, tačiau prabudę jie yra tik intelektualine prasme. Ir todėl jie yra įstrigę intelekto apžavuose, mėgindami sugalvoti naują filosofiją, kuri pakeistų visuomenę. O aš jums ką tik sakiau, kad nėra jokios intelektualios filosofijos, kuri galėtų pakeisti visuomenę. Nes išminties akmuo, galintis pakeisti žmogiškos sąmonės šviną į auksą, yra dvasinis suvokimas, kad visi žmonės yra dvasinės būtybės, turinčios Kristaus potencialą. Ir todėl jie gali bendrakurti gausingą gyvenimą – naudodamiesi ne jiems jau prieinamais resursais ir mėgindami perdalinti šiuos resursus per kažkokią žmonių sukurtą schemą, bet peržengdami fizinės karalijos ribas, pritraukdami Dievo šviesą, idant ši pagausintų turto ir išteklių kiekį šioje planetoje.

Trokštu, kad jūs, kurie esate dvasingi žmonės, laikytumėtės vizijos, kad tie žmonės, kurie jau pradėjo busti, bus dar labiau pažadinti, išvengs jiems antikristo jėgų paspęstų spąstų – mėginančių neleisti jiems pasiekti pilno nušvitimo, ir mėginančių nuvesti juos šunkeliais, kuriuose jie kovotų dėl vieno iš šių tikslų, kurie negali išlaisvinti žmonių. Tad laikykitės šios vizijos ir darykite viską, ką daryti jaučiate motyvaciją iš vidaus, kalbėkite aukštesnę tiesą, kurią žinote, tokia forma, kad ji būtų suvokiama žmonėms, su kuriais bendraujate, kuria galėtume apšviesti juos apie dvasinę realybę, egzistuojančią už intelektualinių, žmonių sukurtų doktrinų. Ir taip pat darykite viską, ką galite, idant padėtumėte jiems pamatyti pačią dualistinę kovą.

Ir atrasite apsčiai mokymų kaip tą padaryti knygoje Nekaro menas, kuri specialiai buvo parašyta šiam tikslui – padėti tiems, kurie pradeda busti – tačiau, kurie dar nepakilo virš intelekto – padėti jiems atkurti ryšį su savo pačių aukštesniąja esybe, idant jie suvoktų, kad egzistuoja aukštesnis tiesos šaltinis už žmogišką intelektą. Ir netgi aukštesnis tiesos šaltinis už mokslą ar mokslinius tyrinėjimus, grįstus materialistine paradigma, ir todėl niekada negalėsiančius atskleisti gyvenimo realybės pilnatvės ir žmonių dvasinio tapatumo realybės.

Laikykitės vizijos apie moksle įvyksiantį lūžį

Žinoma, jeigu suvoktumėte kvantinės fizikos aprašytą realybę, matytumėte, kad, jeigu mokslininko sąmonė fundamentaliu būdu daro įtaką moksliniam stebėjimui, tuomet mokslininkas negalės matyti – jokiomis mokslinėmis priemonėmis – to, ką jis savo sąmonėje laiko neegzistuojant. Nes nematysite realybės, jeigu žiūronus pridėsite prie aklos akies, kaip tą padarė Admirolas Nelsonas įžymiajame Trafalgaro mūšyje. Yra tiek daug žmonių mokslinėje bendruomenėje, kurie yra labai, labai arti prie persilaužimo. Bet jie ir toliau deda savo mokslinius žiūronus prie aklos akies, kadangi atsisako matyti dvasinės gyvenimo realybės egzistavimo potencialą, atsisako matyti, kad už materialaus pasaulio ribų iš tiesų gali būti kažkas daugiau, ir kad jų pačių mokslas jiems jau parodė tą kažką – jei tik jie pasistengtų pažvelgti į tai su tikru objektyvumu, kuris, kaip jie teigia, yra kertinis mokslo akmuo.

Jau yra mokslininkų, kurie pamatė materialistinės paradigmos netikrovę ir ribotumus, ir kurie pradėjo generuoti naujus stebėjimus ir naujas teorijas. Net ir tokias teorijas, kad ląstelė turi savo savarankišką protą, ir kad žmogiška būtybė nėra vien DNR padarinys, nes pati ląstelė turi tam tikrą proto formą, leidžiančią jai reaguoti į aplinką ir leidžiančią jai reaguoti į aukštesnę, platesnę sąmonės būseną, išeinančią už DNR ribų ir to, kas gali būti užkoduota DNR, ribų.

Ir tai jau vyksta biologijos mokslo pionierių dėka, tačiau, žinoma, vyraujantis mokslas to dar nepripažįsta. Nes vėlgi, turite žmones, kurie įstrigo mąstyme, kad, skleisdami materialistinę paradigmą, jie iš tiesų dirba dėl kažkokio aukštesnio tikslo, dirba dėl kažkokios aukščiausios tiesos. Ir jie atsisako matyti, kad jais tiesiog yra naudojamasi, siekiant išlaikyti žmones garde per materialistinę paradigmą – tikėjimu, kad jie neturi jokio prigimtinio gebėjimo fundamentaliai pakeisti savo situacijos gyvenime. Ir todėl jie yra tapę materialioje karalijoje egzistuojančių jėgų vergais.

Daugelis į mokslą linkusių žmonių aiškiai mato, kad viduramžių bažnyčios laikė žmones įkalintus tamsuoliškumo būsenoje, įtikindamos žmones, kad jie yra žmogiškos, žemiškos institucijos pavaldiniai, katalikų bažnyčios ir popiežiaus pavaldiniai. Tad, ak kokia tai yra ironija, kai šie žmonės tiki dirbantys dėl žmonių išlaisvinimo nuo tokios vergovės, tačiau nesugeba matyti, kad patys tiesiog sukūrė dar vieną žemišką instituciją, teigiančią, kad už materialios visatos ribų nėra – ir negali būti – jokios jėgos. Ir kokia yra logiška šios filosofijos išdava? Na, jeigu už šios materialios visatos ribų nieko nėra, tuomet žmonės neturi visiškai jokios galimybės kada nors išsilaisvinti nuo materialioje karalijoje egzistuojančių apribojimų – taip pat ir nuo tų jėgų, kurios sudaro valdžios elitą, ir kurios visą laiką mėgina kurti žmonių kontroliavimo institucijas, naudodamosis bet kokiomis tuo metu visuomenėje vyraujančiomis filosofijomis, ar tai būtų viduramžių katalikų bažnyčia ar šiuolaikinis mokslininkų elitas, besiremiantis materializmu.

Kas iš tiesų pavergia žmones

Tūkstančius metų žmones neišmanyme laikė nedidelis elitas, trukdęs žmonėms suvokti ir priimti savo prigimtinį dieviškumą ir savo Kristaus potencialą ištrūkti iš bet kokių apribojimų, pakylant virš visų institucijų Žemėje ir atkuriant ryšį su realybe, kuri yra už materialios visatos ribų ir todėl niekada negalėtų būti pavaldi arba ribojama šiame pasaulyje egzistuojančių institucijų. Vienintelis būdas žmonėms iš tiesų išsilaisvinti yra užmegzti ryšį su kažkuo, ko negali kontroliuoti jokia filosofija ar institucija šioje Žemėje, kuri peržengia visų filosofijų ribas ir visas jėgas, kurios yra gimusios iš antikristo sąmonės.

Mano Mylimieji, tik imdami ieškoti už šio pasaulio ribų, žmonės galės iš tiesų išsilaisvinti. Ir peržengti šio pasaulio ribas jie gali tik tuomet, kai atranda, suvokia ir pilnai priima realybę, kurios Jėzus mėgino išmokyti žmoniją prieš 2000 metų, tai yra, kad Dievo Karalystė yra jumyse. Galite pažvelgti į žmones – pavyzdžiui į tuos, kurie gyvena Pietų Amerikoje – kurie užaugo nedideliame kaimelyje, ir kuriame skurde nugyveno visą savo gyvenimą. Ir galite pažvelgti į tuos žmones ir pamatyti milžinišką atotrūkį tarp jų dabartinio pragyvenimo lygmens, tarp jų dabartinio požiūrio į gyvenimą, ir to pragyvenimo lygmens, kurį galite atrasti kai kuriose turtingesnėse šalyse ir tarp žmonių, kurie yra labiau apsišvietę ir nušvitę. Ir pažvelgę į šį atotrūkį galite sakyti: „Bet kaip jie galėtų kada nors tai įveikti ir materializuoti gausingesnį gyvenimą?“

Tačiau matote, viskas prasideda nuo sąmonės. Ir viskas prasideda nuo aukščiausių 10 procentų dvasiškai sąmoningiausių žmonių, daugelis kurių yra būtent tokie žmonės, apie kuriuos kalbėjau – jie yra šiek tiek prašviesėję, tačiau yra įstrigę intelektualinėse filosofijose ir todėl nesuvokia, kad priklauso šiems dvasingiausiems 10 procentų. Būtent tai yra tie žmonės, kurie gali atnešti pokyčius, prasidėsiančius aukščiausiame lygmenyje, o iš ten pasklisiančius po visus visuomenės lygmenis, kuomet tai neišvengiamai pakylės žmones į kitokį gyvenimo suvokimą. Ir tai taip pat pakeis visuomenėje egzistuojančias sąlygas, idant žmonės turėtų galimybę susikurti gausingesnį gyvenimą, kadangi gyventų visuomenėje, atlyginančioje už jų pastangas.

Žmonės, kurie užaugo vargingiausiose sąlygose, buvo užprogramuoti tikėti, jog kad ir kaip sunkiai jie bedirbtų, negalės išsiveržti į priekį, kadangi iš visų pusių yra supami apribojimų, kurių negali kontroliuoti. Tačiau, kaip paaiškinau pačioje pradžioje, visata yra veidrodis. Ir jeigu siųsite į kosminį veidrodį, kad iš visų pusių esate supami fizinių apribojimų, kurių negalite kontroliuoti, na tai tuomet, mano mylimieji, visata galės daryti tik vieną dalyką – ji galės samprotauti, jog norite patirti fizines sąlygas, kurios jus įkalintų, ir todėl ji jums duos tai, ko norite, nes ji amžinai reaguoja į Laisvos Valios Įstatymą.

Tai kaip galėtumėte pakeisti status quo? Na, tik padėdami žmonėms įveikti tą beviltiškumo jausmą, tą jausmą, kad niekas nėra svarbu, kad jie niekada negalės išsiveržti į priekį. Kai sukursite poslinkį visuomenėje, kuomet įvyks pasikeitimas žmonių mąstyme – ir įvyks pokytis visuomenėje egzistuojančiose fizinėse sąlygose ir visuomenės įstatymuose, idant žmonės galėtų matyti, jog, jiems sunkiau dirbant, jie iš tiesų gali išsiveržti į priekį – na tai tuomet tai duos pradžią fundamentaliems pokyčiams, kurie labai greitai gali visuomenę ištraukti iš jausmo, kad esate prislėgti stygiaus sąmonės, ir leis visuomenei patikėti gausos sąmonės realybe.

Pozityvios spiralės sukūrimas

Ir tai yra vienintelis dalykas, kuris gali padėti šaliai, net ir visam žemynui, įveikti tai, apie ką kalbėjau vakar, įveikti skurdo sūkurį, stygiaus sąmonės sūkurį, ir pasukti šį sūkurį atbuline kryptimi, kad jis nustotų save stiprinti, ir kad palaipsniui sugrąžintumėte jį į nulinį tašką, kuomet žmonės nebebūtų traukiami žemyn. Ir jie dabar galėtų pradėti kurti pozityvų gausos sąmonės momentumą, kuris leistų jiems pakylėti savo visuomenę į tvaraus ir palaipsniui greitėjančio augimo būseną.

Tai yra labai reikšminga. Nes sakau jums, šiuo metu – vėlgi, kalbėdamas apie žmones, kurie pamatė kapitalizmo paklydimus, tačiau dar nesugebėjo pamatyti komunizmo ribotumų ar dar kokios nors marksistinės ar intelektu grįstos sistemos ribotumų – jeigu jie galėtų būti pažadinti dvasinei realybei, na tai tuomet jie galėtų išvysti vidurio kelią tarp dviejų kraštutinumų, tokių kaip kapitalizmas arba komunizmas, ar bet koks kitas dualizmas Žemėje. Ir pamatę šį vidurio kelią, jie tuomet galėtų sukurti visuomenę, kurioje šalis iš tiesų galėtų pradėti kurti pozityvų momentumą, kuomet gausingas gyvenimas būtų suteikiamas visiems žmonėms, neparduodant savo šalies, savo šalies sielos tarptautiniam finansininkų elitui – tuo būdu paverčiant savo žmones šio finansinio elito vergais per pinigų sistemą.

Nėra tiesa, kad šalis turi parduoti savo sielą kapitalizmui ir tarptautiniams bankams, arba turi tapti komunistine šalimi. Visada egzistuoja vidurio kelias, tačiau vidurio kelio neįmanoma atrasti intelektu – nes intelektas yra analitinis gebėjimas, kuris visada žiūri į du kraštutinumus, į du duališkumus. Jį tegalima atrasti, pripažinus dvasinę realybę, kuri yra transcendentinė ir kurioje matote, kad žmonėms yra neįmanoma įkūnyti visuomenės, kuri nebūtų tame ar aname kraštutinume. Tačiau su Dievu – dirbančiu per vyrus ir moteris, per Kristaus tiesą – tai iš tiesų yra įmanoma ir tai yra gyvoji realybė, gyvasis potencialas.

Daugelis šalių jau pradėjo šį transformacijos procesą, ir daugelis šalių yra arti šio lūžio taško. Net ir Kolumbija ir daugelis kitų šalių Pietų Amerikoje yra daug arčiau šio lūžio, nei galite pagalvoti, žvelgdami į išorines sąlygas. Sakau jums, visose šalyse yra nuostabių nušvitusių žmonių. Jie yra nušvitę vidiniuose lygmenyse, ir tereikia tik labai nedidelio persijungimo sąmonėje, kad jie taptų fiziškai, sąmoningai nušvitę, ir kad sužinotų savo išoriniu protu tai, ką jie jau žino savo aukštesnėje esybėje.

Nes jie yra brandžios būtybės, pasisiūliusios ateiti į įsikūnijimą net ir pačiose skurdžiausiose pasaulio šalyse, nes jie yra maniškai, jie yra atsidavę Sen Žermenui. Jie regi mano viziją ir nori padėti paversti šią viziją fizine realybe, ir todėl pasisiūlė ateiti į įsikūnijimą šiuo konkrečiu metu. Daugelis jų pasisiūlė įsikūnyti skurdžiose šalyse labai sunkiomis sąlygomis, idant galėtų pademonstruoti, kad galite įveikti šiuos apribojimus ir, nepaisant visko, pakilti į gausingesnį gyvenimą tiek dvasiškai, tiek materialiai.

Taigi, mano mylimieji, dar kartą dėkoju jums už man suteiktą platformą. Dėkoju jums už jūsų dėmesį. Ir dėkoju už jūsų pasiryžimą būti atviromis durimis, kuomet mano fiziškai tariami žodžiai gali pasklisti per jūsų esybes ir prasiskverbti į daug gilesnius masinės sąmonės sluoksnius, nei galėtų tuo atveju, jeigu jūsų čia nebūtų ir jeigu nebūtumėte turėję noro įžengti į vienovę su manimi, kuomet mes galime būti Viena, kaip Viršuje, taip ir apačioje. Tad užsklendžiu jus savo dėkingume ir Dievo Išminties liepsnoje, Laisvės Liepsnoje, išreikštoje per Išmintį. Nes iš tiesų, tiktai per žinojimą galite tapti visiškai laisvi.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com