Gyvasis Kristus yra tikrasis Britanijos karalius

TEMOS: Ką mums daryti su girtais žmonėmis? – Kodėl tiesa nebėra aukščiausias autoritetas – Kodėl absoliuti sistema neegzistuoja – Ar gali Anglijos bažnyčia būti transformuota? – Skelbkite Gyvąją Kristaus evangeliją – Skelbkite universalų Žodį – Drįskite kvestionuoti bažnyčią – Kristaus teismo bažnyčiai paskelbimas

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2007 spalio 28 d. per Kim Michaels.


Iš tiesų, kai buvau dar visai vaikas, keliavau į Britanijos salas su savo dėde, Juozapu iš Arimatėjos. Tarp kitų vietų lankiausi ir Glastonburyje, kuris tuo metu buvo dvasinis centras, rėmęsis druidų filosofija. Jaučiau šviesą šioje šalyje, ir išvydau ribotą viziją apie žmonių potencialą šios šalies ateityje. Štai kodėl nurodžiau Juozapui iš Arimatėjos atnešti Šventąjį Gralį į šią šalį, ne tiek fizinės taurės pavidalu, kiek idėjos apie Šventojo Gralio paieškas pavidalu. Kuri tuomet padėjo pamatus karaliaus Artūro legendai, kuomet matėte, mano mylimieji, kad tie riteriai, kurie išvyko ieškoti fizinės taurės, namo grįžo tuščiomis, kaip tuščiomis grįžo ir visi kiti riteriai, kada nors ieškoję fizinės Kristaus taurės.

Tačiau tie, kurie išėjo ieškoti sąmonės būsenos, vidinės vizijos ir patyrimo, na tai juos, nors ir neradusius pilnos taurės, transformavo pati Gralio ieškojimo kelionė. Tačiau po šių 2000 metų trukusių Šventojo Gralio paieškų, aš, Jėzus, iš tiesų norėčiau, kad daugelis žmonių šiame amžiuje peržengtų ieškojimų ribas ir iš tiesų atrastų Gralį. Nes atėjo laikas suvokti mano tikruosius mokymus ir šaukti juos nuo kiekvienos šalies stogų. Ir iš tiesų egzistuoja potencialas, kad tai gali prasidėti šioje šalyje. Nes, mano mylimieji, nors galite žiūrėti į Britanijos žmones ir matyti jų dabartinę sąmonės būseną, užtikrinu jus, kad daugelis tarp jų iš tiesų yra dvasingi žmonės, ir kad aukščiausi dešimt procentų dvasiškai sąmoningiausių žmonių turi potencialą suvokti tikruosius Kristaus mokymus, priimti juos, įsisavinti juos, gyventi pagal juos ir pademonstruoti juos nepaneigiamu būdu, kad kiekvienas žmogus Žemėje turi potencialą būti gyvuoju Kristumi įsikūnijime. Šitaip kartą ir visiems laikams padarant galą melui, kad yra tik vienas Dievo Sūnus.

Ką gi mums daryti su girtais žmonėmis?

Ko reikės, kad Britanijos žmonės galėtų atlikti šį pokytį sąmonėje? Iš tiesų, egzistuoja tam tikros kliūtys, kurios turi būti įveiktos, kaip apie tai kalbėjo kiti mokytojai. Tad aš jūsų dėmesį norėčiau atkreipti į dar porą dalykų, ir pradėti norėčiau, pacituodamas populiarią seną dainą, kurios viena eilutė skamba taip: „Ką gi mums daryti su girtu jūreiviu, ankstų rytmetėlį?“ Na, mano mylimieji, ką gi mums daryti su girtais žmonėmis vienuoliktą valandą, kai yra atėjęs metas kilti aukščiau, tačiau jie yra tokie girti, jog net nesugeba jausti, kad atėjo laikas keistis.

Žvelgiate į Britanijos žmones, ir ypač į jaunus žmones, ir matote, kaip alkoholis visada buvo kultūros dalis, tačiau per keletą pastarųjų dešimtmečių piktnaudžiavimas alkoholiu pasiekė neregėtas aukštumas. Ir turite paklausti savęs, kodėl gi taip yra, ir aš jums paaiškinsiu. Taip yra todėl, kad ciklai pasikeitė tiek, jog žmonės nebegali toliau mėginti bėgti nuo tikrovės. Ir todėl, besikaupiančios šviesos įtampa – šviesos, kuri leidžiasi iš Aukščiau, tačiau nėra išreiškiama čia žemai, kadangi žmonės užkasa savo talentus žemėje – na, visa tai kuria įtampą, ir todėl žmonės su savo elgesiu, kurį jiems reikia palikti, kad galėtų augti, turi nueiti į vis didesnius ir didesnius kraštutinumus, idant galiausiai galėtų pabusti ir suvokti, kad jau gana, taip negali toliau tęstis.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad net ir pats mokslas suvokė, jog smegenys vystosi tam tikrais etapais, ir galiu jus užtikrinti, mano mylimieji, kad, kai jauni žmonės, nesulaukę 20 metų, įsitraukia į alkoholį – ypač tuomet, kai prisigeria iki sąmonės netekimo – na tai galiu jus užtikrinti, kad jų smegenų vystymasis tampa labai ribotas, ir todėl vėlesniu gyvenimo periodu jų dvasiniai gebėjimai negali būti pilnai išvystomi. Ir todėl matote jaunąją kartą, kuri riboja savo potencialą – ir daugeliu atveju šie žmonės sužlugdo savo dangiškąjį planą – paauglystės metais per narkotikus, tačiau ypač per alkoholį, kadangi alkoholis visuomenėje egzistuoja taip ilgai, jog gerti yra laikoma normaliu dalyku, tai yra laikoma beveik kaip kokiu ritualu.

Subalansuotas alkoholio naudojimas nebūtinai yra problema, tačiau ekstremalus piktnaudžiavimas iš tiesų yra problema. Visgi nesiruošiu jums pamokslauti, kad turėtumėte liautis elgtis vienaip arba kitaip, nepaaiškindamas, iš kur šis elgesys kyla. Ir galite matyti, kad priežastis čia yra ta, kaip jau paaiškino Sen Žermenas ir Motina Marija, kad žmonės mėgina save atbukinti. Kodėl jie mėgina save atbukinti? Na, jie tai daro, kadangi nejaučia jokio tikro tikslo ir prasmės gyvenime, mano mylimieji. Nes, jeigu jie turėtų tikslo pajautimą, na tai tuomet iš tiesų ryžtųsi palikti bet kokį elgesį, kuris šį tikslą griauna, kuris neleidžia jiems šio tikslo pasiekti. Tačiau vaikystėje jų niekas nemokė, kad gyvenimas turi aukštesnį tikslą, ir kad jų asmeninis gyvenimas turi specifinį tikslą.

Jie yra verčiami jaustis, tarsi būtų niekas, tarsi jie niekam nerūpėtų, tarsi neturėtų jokios vertės ir negalėtų įnešti indėlio į visuomenę. Tai kodėl tuomet nevalgyti, negerti ir nesilinksminti, nes rytoj vis tiek mirsime? Tik kad jau esame mirę šiandien, nes užaugome kultūroje, kurioje vaikai nėra mokomi, kad yra dvasinės būtybės, kad Žemė tėra pereinamoji fazė, ir kad jie čia yra dėl to, jog išreikštų savo dvasinį individualumą ir padėtų atnešti visuomenę į Aukso Amžių.

Kodėl tiesa nebėra aukščiausias autoritetas

Mano Mylimieji, šioje planetoje yra daug piktnaudžiavimų valdžia, ir kiti mokytojai jau iš tiesų apie tai kalbėjo, tačiau vienas iš didžiausių piktnaudžiavimų valdžia iš tiesų yra šis aukštesnio tikslo, aukštesnės egzistavimo prasmės atėmimas iš žmonių. Žinoma, tie, kurie tai atėmė iš žmonių, patys jau yra atėmę tai iš savęs, atsiskirdami nuo Gyvenimo Upės vienovės. Ir todėl jie nebeturi jokio aukštesnio tikslo, ir temato tą tikslą, kuris yra sukoncentruotas į save – į atskirąjį aš.

Tad net ir tie, kurie yra didžiausi piktnaudžiautojai valdžia, darytų geriau, jeigu žinotų geriau. Problema čia yra ta, kad, kol nenori įveikti atskirties sąmonės, jie tiesiog negali žinoti geriau. Ir būtent su tuo jūs susiduriate, vėl ir vėl, valdžioje, žiniasklaidoje, bažnyčiose. Kai kurie iš jūsų asmeniškai patyrėte, kad išreiškiate aukštesnę tiesą, kurią matote, kurią patiriate kaip tiesą, tačiau tie, kurie yra valdžioje, nesugeba matyti šios tiesos. Kodėl, mano mylimieji?

Žinote, kad tai yra tiesa, nes pakilote virš savo atskirojo savasties jausmo, užmezgėte ryšį su savo aukštesniąja esybės dalimi – ir per šį ryšį patyrėte, kad tai yra tikra, tai yra tiesa. Tačiau tie, kurie yra valdžioje, neturi šio ryšio, nes yra labai giliai įstrigę atskirties sąmonėje. Tad išgirdę tiesą, kurią jūs išsakote, jie neišgyvena vidinės patirties, vidinio patvirtinimo, kad tai yra tiesa. Jiems tai tėra tik dar viena idėja, kurią galima supriešinti su kitomis idėjomis ir ginčytis su ja be pabaigos intelektu. Ir būtent dėl to matote, jog, kadangi tiems, kuriuos yra apakinusi atskirtis, buvo leista įsiviešpatauti politikoje, religijoje ir kitose visuomenės institucijose, tiesa nebėra aukščiausias autoritetas. Štai kodėl „kas galingesnis, to ir tiesa.“

Kodėl absoliuti sistema neegzistuoja

Kodėl atėjau į šią Žemę? Na, pirmiausia aš atėjau duoti žmonėms pažinimo raktą, leidžiantį jiems užmegzti ryšį su tiesa savyje. Ne intelektualiai suprantant išorinį mokymą, bet patiriant tiesos dvasią savyje. Nes tai yra vienintelis dalykas, galintis padėti žmonijai pakilti virš dualistinės kovos. Vakar buvo iškeltas labai svarbus klausimas apie tai, kaip būtų galima atkurti gyvąjį žodį kaip aukščiausią autoritetą visuomenėje. Ir buvo duotas atsakymas, kad jo neįmanoma institucionalizuoti, ir tai, mano mylimieji, yra raktas, apie kurį jums reikia mąstyti, kol pilnai įsisąmoninsite šią tiesą.

Kai žvelgiate į žmoniją, argi nematote, kad žmonės visada troško surasti kokią nors absoliučią sistemą? Tai galėjo būti religija, atradusi absoliučią tiesą – ir tariamai tapusi absoliučia, neklystančia religija. Tai galėjo būti politinė sistema – komunizmas, kapitalizmas, kas tiktai norite. Tai galėjo būti ekonominė sistema. Tačiau svajonė visada yra tokia, kad galime sukurti kažkokią absoliučią sistemą, ir kai būsime sukūrę šią sistemą, turėsime tobulą visuomenę.

Tačiau ne taip yra atnešamas tikrasis Aukso Amžius. Nes nėra tokios sistemos, kuri galėtų būti veiksminga neribotą laiką. Ir kodėl taip yra? Na, grįžkite ir dar kartą išklausykite arba perskaitykite nuostabius Sen Žermeno Kalifornijoje perduotus mokymus apie tai, kaip žlugo ankstesni Aukso Amžiai. Ir pamatysite, kad bet kuri sistema, kurią sukuriate, tampa uždara sistema, ir todėl ji akimirksniu tampa pavaldi antrajam termodinamikos dėsniui, kuris, tam tikra prasme, yra Šventosios Dvasios jėga, skatinanti viską augti ir transcenduoti.

Tad dalykas, kurį noriu, kad patys dvasingiausi žmonės suvoktų, yra tai, kad Aukso Amžiaus atnešimas nereiškia, jog tiesiog galime sugalvoti kokią nors absoliučią sistemą arba filosofiją, kuri atsakytų į visus mūsų klausimus. Jums reikia paleisti šią svajonę, nes ši svajonė yra gimusi iš ego, ir valdžios elitas ją skleidė eonus metų, ją skleidė tos puolusios būtybės, kurios paliko Dievo vienovę. Ir todėl, savo atskirtyje jos pamėgino per kontrolę pasiekti tai, ką Dievas joms dovanai būtų dovanojęs, jeigu jos būtų norėjusios pasilikti Gyvenimo Upėje.

Galėtume sakyti, kad vienintelė absoliuti sistema yra Gyvenimo Upės tėkmė. Ir šios tėkmės neįmanoma uždaryti į rėmus, neįmanoma įkalinti kokioje nors sistemoje Žemėje. Ji privalo išlikti tėkme, kuri keičia visuomenę, iškilus būtinybei, nes iš tiesų, ego gali iškreipti net ir Aukso Amžiaus koncepciją, manydamas, kad Aukso Amžius reiškia statišką visuomenę. Tačiau taip nėra – tai yra visuomenė, kuri nuolatos auga ir todėl pereina skirtingas fazes.

Neturėsite Aukso Amžiaus visuomenės, kuri išliktų tokia pati tūkstantį metų, nors kai kurie krikščioniai interpretuoja Bibliją, manydami, jog aš galvojau, kad ateis tokia Dievo Karalystė, kuri bus pastovi ir nesikeis tūkstantį metų. Ne, mano mylimieji, Dievo Karalystė – įkūnyta Žemėje Aukso Amžiaus visuomenės pavidalu – yra visuomenė, kuri nesustodama auga link vis didesnės ir didesnės gausos.

O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visuomenė pereina skirtingas fazes, lygiai taip pat kaip augantis vaikas iš kūdikio tampa vaiku, o tuomet tampa suaugusiu. Tik Aukso Amžiaus visuomenė ir toliau transcenduos save, ir ji niekada nepasieks seno amžiaus ir mirties stadijos, kurią patiria žmonės. Ką tai reiškia? Tai reiškia – jeigu pasinaudotume primityviu palyginimu – kad kūdikiui yra visiškai natūralu dėvėti sauskelnes, tačiau tai nėra natūralu dešimties metų vaikui, argi ne taip? Tad visuomenei yra reikalingos tam tikros idėjos, tam tikros taisyklės, viename jos augimo lygmenyje, tačiau, kai ji transcenduoja tą etapą, jai nebereikia tų pačių taisyklių ir idėjų. Ir būtent dėl to negalite turėti sistemos, kurią visuomenei būtų galima taikyti neribotam laikui į ateitį. Nes, jeigu sistema arba filosofija, arba idėja yra paremta tiesa, tuomet ji stums visuomenę transcenduoti save, o tai reiškia, kad sistema taip pat privalės save transcenduoti. Ir tuomet tai jau nebebus tokia sistema, kokią ją įsivaizduoja dauguma žmonių.

Tad dalykas, kuris yra reikalingas, nėra tai, kad atsirastų kokia nors sistema, bet kad atsirastų kritinė masė žmonių, kurie drįstų pripažinti savo Kristaus potencialą ir tai išreikštų. Idant bet kurią akimirką jie galėtų atnešti per savo aukštesnįjį aš – galėtų atnešti iš Gyvenimo Upės – būtent tuos atsakymus, kurie yra reikalingi visuomenės progresui. Tačiau netgi dar daugiau, jie taip pat galėtų atnešti nesibaigiantį suvokimą, kad visuomenei reikia būti harmonijoje su amžinaisiais principais, idant ji būtų tvari ir nesugriūtų iš vidaus.

Nes tik tuomet, kai egzistuoja transcendencija, yra tvarumas. Tiktai per mirtį įmanomas išgyvenimas, per riboto, atskirojo aš mirtį. Tiktai ryždamiesi atiduoti savo gyvybę dėl Kristaus, atrasite amžinąjį gyvenimą, ir tai taip pat galioja ir visai visuomenei. Nes tiktai leisdami mirti tam, kas sena, galėsite atgimti į naują tapatumą, naują esybę, naują šalį Kristuje. Tad palikite šią absoliučios sistemos, absoliučios filosofijos svajonę. Galite gainiotis ją amžinai, bet ar ne geriau būtų suvokti, kad tai yra puolusių būtybių svajonė, tai yra svajonė tų, kurie yra įstrigę savajame ego.

O jūs žinote geriau. Jūs esate dvasingi žmonės, tad jums nereikia absoliučios sistemos ar absoliučios religijos. Jums reikia gyvosios sistemos, gyvosios filosofijos, gyvosios bažnyčios, kuri būtų paremta gyvuoju Kristumi, ir todėl Gyvenimo Upė tekėtų per tą sistemą, per tą bažnyčią, per tą vyriausybę, per tas švietimo institucijas, per verslą. Ir iš tiesų galite matyti, kad iš visų visuomenės institucijų, verslo pasaulis tikriausiai geriausiai suvokia būtinybę adaptuotis prie besikeičiančių aplinkybių, suvokia būtinybę transcenduoti savo ankstesnį mąstymo būdą. Tačiau tai turi būti perkelta į visas visuomenės sritis.

Ar gali Anglijos bažnyčia būti transformuota?

Ir viena visuomenės sritis, kurioje atrasite didžiausią pasipriešinimą šiai tiesai, yra būtent religijos sritis. O Britanijos visuomenėje, didžiausią pasipriešinimą pokyčiams rasite būtent Anglijos bažnyčioje. Nes, nors monarchija labai stipriai priešinasi pokyčiams, bažnyčia pokyčiams priešinasi dar stipriau. Ir tą matėte bendrai visose religijose istorijos eigoje, net ir žydų religijoje, kuri atstūmė mane ir nepripažino manęs Mesiju.

Jie žinojo, kad Mesijas turi ateiti, mano mylimieji, tačiau, kai Mesijas atėjo, jie nenorėjo jo pripažinti, nes nenorėjo keistis, ir aš iš tiesų raginau juos keistis. Sakiau jiems, kad leistų savo senajam tapatumo jausmui mirti, idant galėtų atgimti iš Dvasios, tačiau jie nenorėjo to daryti. Tad šiandien klausimas yra toks: ar gali Anglijos bažnyčia būti atnaujinta ir tapti gyva, kvėpuojančia organizacija, kuri galėtų patenkinti dvasinius Britanijos žmonių poreikius šiuolaikiniame pasaulyje? Palieku tai kaip atvirą klausimą, nes neturiu į jį jokio tvirto atsakymo, kadangi tai priklauso nuo pačių žmonių laisvos valios, nuo bažnyčios lyderių ir nuo aukščiausių dešimties procentų dvasiškai sąmoningiausių žmonių laisvos valios.

Anglijos bažnyčia yra pastatyta ant katalikų bažnyčios pamatų, o katalikų bažnyčia nuo pat pradžių buvo sukurta kaip sistema – uždara sistema, uždara institucija – kurios tikslas nebuvo skleisti tikruosius Kristaus mokymus, skirtus žmonėms išlaisvinti. Ne, mano mylimieji, Konstantinas ją sukūrė kaip Romos žmonių pavergimo ir kontroliavimo įrankį. Tie, kurie nesugeba to matyti, nenorėjo sąžiningai pažvelgti į istoriją ir į katalikų bažnyčios kilmę. Jie nenorėjo pažvelgti į katalikų bažnyčios instituciją ir palyginti ją su evangelijomis, kurios bent akies krašteliu leidžia pažvelgti į mano tikruosius mokymus. Nes net jeigu pažvelgtumėte į tas evangelijas, kurios išliko – kurias bažnytinė institucija leido žmonėms skaityti – net jeigu pažvelgtumėte į jas, pamatytumėte milžinišką neatitikimą tarp mano mokymų ir katalikų bažnyčios institucijos.

Pažvelgę į mano mokymus, pamatysite, kad skelbiau visiškai kitokią dvasingumo, išganymo, Dievo Karalystės koncepciją, nei nuo pat pradžių mokė katalikų bažnyčia. Skelbiau, kad Dievo Karalystė yra jumyse, tai reiškia, kad jums nereikalinga išorinė institucija, kad būtumėte išganyti, nes išganymas yra vidinis individualus procesas – Šventojo Gralio paieškos. Katalikų bažnyčia, jau nuo pat pradžių, iškreipė šią koncepciją, sugrįždama prie to, kas nuo pat pradžių buvo religijos prakeiksmas, kuomet religija įsiterpia tarp žmonių ir Dievo ir sako: „Negalite nueiti pas Dievą kitaip kaip tik per išorinę instituciją, per išorinę sistemą.“

Skelbkite Gyvąją Kristaus evangeliją

Nuo pat pradžių ji buvo paremta Kristaus neigimu. Aš iš tiesų sakiau savo pasekėjams eiti į visą pasaulį ir skelbti mano evangeliją visoms gyvoms būtybėms, paverčiant visus žmones mano mokiniais. Bet ar tai reiškia, jog norėjau, kad mano mokiniai eitų į pasaulį ir paverstų žmones išorinės bažnyčios nariais, priversdami juos aklai sekti bažnyčios diktatais ir doktrinomis? Ne, tai tikrai nebuvo mano intencija. Aš norėjau, jog eitumėte ir skelbtumėte tiesą, kad karalystė yra jumyse ir kad tai yra aukštesnės sąmonės būsenos siekimas. Nes jūs taip pat turite Kristaus potencialą, kaip šį Kristaus potencialą matėte Jėzuje.

Jeigu ši evangelija, ši gyvoji evangelija, būtų skelbta visoms gyvoms būtybėms, jeigu ši Gyvojo Žodžio, Pažinimo Rakto tradicija – per kurią bažnyčia neįsakinėja žmonėms kuo tikėti ir nedegina jų ant laužo dėl to, kad jie tiki dalykais, peržengiančiais bažnytinės doktrinos ribas, bet vietoj to skatina žmones ieškoti tiesos viduje, ieškoti tiesioginio susitikimo su Tiesos Dvasia, užuot liepusi žmonėms parkritus ant kelių garbinti bažnyčios sukurtus stabus – na, mano mylimieji, jeigu tai būtų buvę išsaugota, ar manote, kad Britanija ir tokia daugybė kitų krikščioniškų šalių būtų turėjusios kultūrą, kurioje jauni žmonės užauga neturėdami jokio tikslo pajautimo, nejausdami jokios gyvenimo prasmės?

Iš tiesų, vienintelis būdas suteikti žmonėms tikslo ir prasmės pojūtį yra parodyti jiems, kad egzistuoja aukštesnis tikslas, kad yra įmanoma siekti kažko geresnio, kažko, kas peržengia jų asmeninio gyvenimo ir visuomenės ribas. Parodant žmonėms, kad, kai jie ima siekti to kažko daugiau, kai jie ima ieškoti to Šventojo Gralio, jie gali atrasti aukštesnę sąmonės būseną, džiaugsmo būseną, pranokstančią laimingumą ar nelaimingumą, nes tai yra amžinoji Dievo palaima. Jie gali atrasti ramybės būseną, kuri pranoksta supratimą, nes ji pranoksta intelekto dualizmą, kuris visada privalo veikti dviejų polių rėmuose. Tačiau Tiesos dvasioje nėra priešingybių, ir todėl Dievo ramybė neturi priešingybės.

Jeigu žmonės užaugtų kultūroje, kuri turėtų šį tikslo jausmą, ar manote, kad jie siektų save bukinti alkoholiu, narkotikais ir kitomis realybės vengimo formomis? Akivaizdu, kad jie to nedarytų. Ar matote beveik neišmatuojamą skirtumą tarp kultūros, kurioje jūs visi užaugote, ir tos kultūros vizijos, kurią jums duodu aš, kurioje žmonės užaugtų žinodami, kad turi tikslą, kad visuomenė turi tikslą, ir tai nėra tiesiog mėginimas išsaugoti status quo, kuomet leidžiate valdžios elitui išsiurbti visą šviesą ir gyvybę iš žmonių. Jeigu visuomenė turėtų tikslą, ši visuomenė augtų į vis didesnės ir didesnės gausos būseną, kurioje visi žmonės patirtų gausingą gyvenimą.

Ak, koks milžiniškas tai būtų skirtumas, mano mylimieji! Ir argi nejaučiate – pažvelgę į evangelijas, pažvelgę į žmogų, vaikščiojusį Žeme Jėzaus, kurį pažįstate iš evangelijų, pavidalu – argi nejaučiate, kad būtent to ir trokštu visiems Žemės žmonėms? Idant jie pažintų tikruosius Kristaus mokymus, ir kad atrastų savo tikrąjį tapatumą – Dievo Sūnų ir Dukterų tapatumą, atėjusių čia su tikslu, su aukštesniu tikslu, su didingesniu tikslu. Ir kai tai matote, argi nesuvokiate, kad turite teisę reikalauti, jog būtent ši vizija būtų varomoji jūsų visuomenės jėga. Turite teisę atsistoti ir tarti: „Tai neteisinga. Nebegalime toliau palaikyti kultūros ir visuomenės, kuri nėra grįsta tvirtais pamatais, ir ji tėra pastatyta ant ego sąmonės smėlio, o ne ant Kristaus sąmonės uolos.“ Tad argi nematote, kad aš dar kartą kviečiu jus eiti į pasaulį ir skelbti mano tikrąją evangeliją visoms gyvoms būtybėms?

Ir tuo nenoriu pasakyti, kad jums reikia eiti ir atversti žmones į kokią nors religiją. Ne visiems žmonėms yra būtina priimti šią svetainę, nėra būtina, kad jie patikėtų, jog kas nors gali perduoti tiesioginius mokymus iš manęs. Aš jūsų prašau tapti netgi dar universalesniais ir prašau suvokti, kad turite teisę išsakyti tiesą, kurią žinote savo širdyse. Ne ta prasme, kad leistumėtės į dualistinius ginčus su žmonėmis, bet kad turite teisę pasakyti, jog yra kažkas daugiau, kad yra kažkas, kas yra tikra, kas yra tiesa aukštesne prasme, vietoj to žmogiško gebėjimo paversti viską reliatyviais dalykais, lyg viskas tebūtų tik dar vienas argumentas, dėl kurio galima ginčytis.

Skelbkite universalų Žodį

Taigi, mano mylimieji, štai ką noriu paskatinti jus daryti – tapti universaliais! Ir kad padėčiau jums įveikti savo baimę kalbėti, noriu priminti jums tai, ką sakiau anksčiau: Tai nėra jūsų darbas įtikinti arba atversti kitus žmones. Tiek daug religingų arba dvasingų žmonių eina evangelizuoti, pamokslauti, tačiau mano, kad turėtų skelbti tam tikrą sistemą, religinę sistemą, nes turi įvaryti tuos kitus žmones į gardą. Nes jie mano, kad tiktai tie, kurie bus garde, bus išganyti. Ar dar nesuvokiate, ką kalbėjau šiame mokyme? Bet kokia sistema Žemėje yra uždara sistema, tad kad ir kokioje uždaroje sistemoje bebūtumėte, nebūsite išganyti, nes tikrasis raktas į išganymą yra būti Gyvenimo Upėje. Na ir dabar iš tiesų galite būti kokioje nors sistemoje Žemėje ir tuo pat metu galite būti Gyvenimo Upėje, tačiau tiktai tuomet, jeigu turite tą vidinį suvokimą, kad egzistuoja aukštesnė tiesa ir kad jūs esate pasiruošę su ja tekėti.

Tad matote, tai nėra jūsų darbas eiti ir įtikinti kitus žmones tam tikra tiesa. Jūsų darbas yra suteikti jiems pasirinkimą tarp dualistinių idėjų miriadų ir idėjos, kuri ateina iš aukštesnės Kristaus tiesos, iš aukštesnių principų. Matote šiandieniniame pasaulyje, kad daugelis žmonių jau jaučia vidiniuose lygmenyse, jog aukštesnė tiesa iš tiesų egzistuoja. Ir būtent dėl to matote, kad daugelis dvasingų žmonių piktinasi bet kokiais mėginimais atversti juos į kokią nors bažnyčią ar tikėjimo sistemą. Tačiau tie patys žmonės nesipiktins jumis, jeigu tiesiog pasidalinsite su jais universalia tiesa ir suteiksite jiems laisvę daryti su ja, ką tiktai nori.

Tad pamąstykite apie tai. Daugelis žmonių, kurie eina ir skelbia religinę arba dvasinę tiesą, tai daro dėl to, kad vis dar tebeturi ego poreikį sulaukti pripažinimo. Tad jie iš tiesų tikisi, kad kiti žmonės priims tai, ką jie sako, ir tuomet jie galės jaustis priimtini savyje. Nes jie nejaučia meilės sau, kaip apie tai kalbėjo Motina Marija. Tačiau jums, dvasingiems žmonėms, reikia siekti šios meilės, ir kai jausite šią meilę sau, kai žinosite, kad esate toje Gyvenimo Upės tėkmėje, neisite ir neskelbsite tiesą iš deficito būsenos, dėl to, kad jums kažko reikia – ar tai būtų priėmimas, pripažinimas ar dar kas nors – iš kitų žmonių. Jūs būsite Gyvenimo Upės tėkmėje, kaip kalbėjo Sen Žermenas, sakydamas, kad, kai esate pilnatvės būsenoje, galite duoti visiems, neturėdami poreikio kažką gauti mainais. Ir kai tai darote, jaučiate tą besąlyginę meilę, kuomet dovanai dalinatės tuo, kuo esate, dalinatės tiesa, kurią įsisąmoninote, ir paliekate kitus žmones visiškai laisvus, nes jums nėra jokio skirtumo, ar kiti žmonės priims ar atmes tai, ką jūs sakote.

Mano Mylimieji, paklausykite to, ką sakau. Kai esate Gyvenimo Upės tėkmėje, žinote, kad jūsų tikslas, jūsų pilnatvė, yra leisti savo šviesai šviesti. Jūs esate tarsi saulė, kuri tiesiog šviečia savo šviesą Žemei, ir saulės nė trupučio neveikia tai, ką žmonės daro su Žemę pasiekusiais saulės spinduliais. Nes saulė nepaliauja duoti, ir kai būsite išsilaisvinę nuo jausmo, kad esate neverti, kad negalite savęs mylėti, būsite laisvi tiesiog šviesti savo šviesą kitiems žmonėms. Ir žinosite, kad, jums išsakius savo tiesą, jūsų darbas yra padarytas, ir išsakydami šią tiesą jūs iš tiesų padauginote savo talentus. Ir žinote, kad jums nieko nereikia gauti iš kitų žmonių, nes, jums padauginus savo talentus, Dievas iš tiesų padaugins tai, ką davėte kitiems, ir duos jums dar daugiau.

Ir tuomet būsite ištrūkę iš stygiaus sąmonės, kuri yra gimusi iš puolusios sąmonės, kurioje galvojate, kad turite kažką pasiimti iš Žemės. Vietoj to imate suvokti, kad Dievas yra visų puikių ir tobulų dalykų šaltinis, tad kodėl gi jums reikėtų kažko iš kitų žmonių, kai galite gauti tiesiogiai iš šaltinio. Tai yra tikroji dvasinė laisvė. Ir būtent apie tai kalbėjo Maitrėja paskutiniuose savo knygos skyriuose. Būtent tai pakeis religinių debatų toną šioje planetoje. Ir tai iš tiesų yra tiesa, kad, jeigu galėtumėte pakeisti religinius debatus, visos kitos visuomenės sritys taip pat pradėtų keistis.

Drįskite kvestionuoti bažnyčią

Kaip sakėme anksčiau: kvestionuokite tai, kas nekvestionuojama. Kvestionuokite tai, ko niekas kitas nenorėjo kvestionuoti. Kvestionuokite, kodėl Britanijos šalis turi bažnyčią, kuri gyvuoja ištisus šimtmečius, tačiau niekas nenori sąžiningai į ją pažvelgti ir matyti, kad ji netenkina daugumos žmonių dvasinių poreikių. Būtų galima užduoti klausimą, ar ji iš viso kada nors šiuos poreikius tenkino, tačiau tai yra mažiau svarbu. Svarbu yra tai, kad iš tiesų matote, jog ji netenkina jų poreikių šiandien. Tad, jeigu bažnyčia netenkina žmonių poreikių, tai kodėl tuomet mes palaikome bažnyčią jos dabartinėje formoje, užuot ją keitę? Kodėl, mano mylimieji?

Jeigu eidami gatve staiga pajuntate bate mažą akmenuką, kuris jums duria, kiek dar žingsnių turėsite nueiti, kol nuspręsite nusimauti batą ir pašalinsite akmenuką? Tai kas tai yra per beprotybė, kuri neleidžia visai šaliai atsistoti ir pareikalauti pokyčių, idant jie iš tiesų turėtų bažnyčią, kuri galėtų patenkinti jų dvasinius poreikius šiame amžiuje? Iš tiesų, tai yra ta pati beprotybės forma, kuri neleido žmonėms matyti, kad karalius nuogas. Ir argi nematote, kad ši beprotybės forma yra absoliuti netikrovė? Ji yra paremta iliuzija, ir todėl tereikia, kad tik vienas nedidelis berniukas išeitų į priekį ir sušuktų, idant staiga visi nubustų iš iliuzijos ir išvystų tai, kas akivaizdu buvo nuo pat pradžių.

Ir todėl, argi nematote, kad vos keletas žmonių, jeigu jie nepaliautų uždavinėti šiuos klausimus, gali sukurti momentumą. Ir iš tiesų, jeigu vis daugiau ir daugiau žmonių tarp aukščiausių dešimties procentų dvasingiausių žmonių Britanijoje nepaliaus kvestionuoti bažnyčios, tuomet neilgai trukus nacionalinė sąmonė iš tiesų pasikeis ir žmonės pabus ir suvoks – tai yra visiškai kvaila toliau turėti bažnyčią, kuri netenkina žmonių poreikių.

Jūs visi žinote, kad katalikų bažnyčia Amerikoje perėjo labai traumuojantį periodą, per kurį buvo atskleistas dvasininkų vykdomas seksualinis išnaudojamas. Na ir, mano mylimieji, privalau jums pasakyti, kad, jeigu Anglijos bažnyčia nepradės rimtos transformacijos, tuomet ji taip pat gaus jai priklausančią skandalų dalį, kurie bus atskleisti šioje bažnyčioje. Nes paviršinės regimybės slepia didelę korupciją ir su Kristumi nederantį elgesį. Norėčiau tikėtis, kad visa tai bus galima įveikti, tačiau privalau jums pasakyti, kad, jeigu uždara sistema labai greitai neatsivers, tuomet ji pradės griūti iš vidaus, ir pamatysite, kaip bažnyčios tarnautojų elgesys suduos mirtiną smūgį šiai institucijai. Ir jeigu šis skandalas arba skandalai iš tiesų iškils į paviršių, tuomet nebus realistiška tikėti, kad bažnyčia sugebės tai išgyventi. Nes žmonės praras pasitikėjimą šia institucija, ir todėl potencialas šiai institucijai transformuotis ir atsinaujinti bus prarastas, ir ji privalės žlugti ir turės būti pakeista kažkuo kitu. Ir taip iš tiesų gali nutikti. Tačiau aš labiau norėčiau, kad ši institucija bent kažkiek galėtų būti atnaujinta.

Kristaus teismo bažnyčiai paskelbimas

Ir paskutinis dalykas, kurį padarysiu, yra tai, kad pasinaudosiu faktu, jog turiu fizinį pasiuntinį, pasiekusį tam tikrą vienovės laipsnį su manimi, idant galėčiau fiziškai būti materialioje karalijoje per šį diktavimą. Pasinaudosiu faktu, kad tiek daug iš jūsų taip pat turite labai aukštą vienovės laipsnį su manimi, ir todėl jūs taip pat galite būti šios šviesos perdavimo dalimi.

Ir todėl dabar aš – AŠ ESU KAS AŠ ESU, Jėzus Kristus – skelbiu Gyvojo Kristaus teismą Anglijos bažnyčiai, visiems tos bažnyčios tarnautojams, visiems vadovams, visiems nariams. Skelbiu Kristaus teismą akliems Anglijos bažnyčios vadams, ir taip pat skelbiu Kristaus teismą akliems pasekėjams, nes iš tiesų, būtent pasekėjai išlaiko vadus savo postuose. Tad šis teismas yra paskelbtas šią dieną fizinėje plotmėje, ir būtent šis teismas taps skiriamąja riba tarp to, kas tikra, ir to, kas netikra. Tad tebūna tai atlikta, ir tegul pradeda vykti šis perskyrimas, kuomet, jeigu bažnyčia netransformuos savęs, jeigu ji netransformuos savo senųjų įpročių, na tai tuomet viskas, kas yra slepiama, turės būti apnuoginta, kad žmonės nebegalėtų ilgiau to neigti.

Tačiau aš taip pat kreipiuosi į visus dvasingus Britanijos žmones ir raginu juos suvokti, jog jie yra atsakingi už tai, kad, jeigu Anglijos bažnyčia iš tiesų žlugtų, žmonės nebūtų palikti dar didesniame dvasiniame vakuume nei yra šiandien, bet kad jie iš tiesų būtų ištraukti iš šio vakuumo, suvokdami, jog egzistuoja universalus dvasingumas, peržengiantis šių uždarų dogmatiškų bažnyčių ribas. Tiktai aukščiausi dešimt procentų gali atnešti šį suvokimą Britanijos žmonėms, tuo būdu padėdami išvengti dar gilesnės nevilties ir beviltiškumo, kurie paskatintų dar intensyvesnius mėginimus bėgti nuo realybės. Šaukiu visus dvasingus žmones Britanijoje pakilti, drįsti imti kalbėti ir drįsti išreikšti tai, ką žinote savo širdyse: Gyvenimas yra daugiau, dvasingumas yra daugiau nei tai, ką matote įkūnyta visuomenės institucijose.

Tegul žmonės žino, kad egzistuoja Daugiau. Ir todėl sakau jums: maitinkite mano avis – nors jie jau nebėra avys, nes pakilo į aukštesnį sąmonės lygmenį, kuriame daugelis jų yra pasirengę matyti, kad nėra avys, ir todėl gardas jiems nebėra reikalingas. Jiems vis dar reikalingas ganytojas, tačiau tai nėra ganytojas Žemėje, o tikrasis Gyvojo Kristaus ganytojas, kuris yra dvasinėje karalijoje – ir kad mane jie gali atrasti, tiktai atrasdami mane savyje.

Nes, mano mylimieji, kalbėjome apie monarchiją. Na tai kas yra tikrasis Anglijos karalius? Kristus yra karalius! Tačiau Kristus viešpatauja Dievo Karalystėje, ir kur yra ši karalystė? Jumyse! Tad tepakyla Britanijos žmonės, tepripažįsta, kad Kristus yra tikrasis jų karalius, ir kad jie atras Kristų tik tuomet, kai liausis jo ieškoti ne savyje ir atras jį savo širdyse. Tad ieškokite manęs ten, kur AŠ ESU, nes nežaidžiu slėpinių. Aš noriu, kad mane rastumėte!

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels