Nė viena šalis nėra sala

TEMOS: Būtinybė apjungti mokslą ir dvasingumą – Geri ir nelabai geri atominės technologijos aspektai – Tie, kurie mokosi tik iš skaudžių smūgių mokyklos – Tikrasis tarnaujantis lyderis VISADA duoda – Aukso Amžiaus lyderystė – Nejautrumas ir lyderystė – Įveikite salos mentalitetą – Pozityvi Britanijos indėlio Europoje vizija – Meilė yra raktas

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2007 spalio 27 d. per Kim Michaels.


Sen Žermenas AŠ ESU, ir aš taip pat, kaip ir mano mylimas brolis MOR, nugyvenau keletą gyvenimų šioje saloje. Mano Mylimieji, aš taip pat atėjau parodyti pavyzdį, kaip būti vyru, nepiktnaudžiaujančiu galia. Tačiau aš atėjau parodyti šiek tiek kitokį pavyzdį nei karalius Artūras, kitokį pavyzdį, nei rodė Mokytojas MOR savo įvairiuose įsikūnijimuose – būdamas Tomu Moru ir Tomu Beketu. Nes aš atėjau parodyti vyrą, kuris nebūtinai yra valdžios žmogus, nebūtinai yra aktyviai visuomenės gyvenime dalyvaujantis žmogus, bet labiau yra idėjų, mokslo, žinių žmogus, netgi supratimo kaip veikia visata žmogus; dirbantis su transmutacija, transformuojantis bazinius žmogiškos sąmonės elementus į Kristaus sąmonės auksą.

Aš atėjau parodyti tą pavyzdį – kad vyras neprivalo būti mūšio lauke, idant būtų galingas. Nes iš tiesų, žinios yra galia, išmanymas yra galia, išmintis yra galia. Ir būtent dėl to turite posakį, kad plunksna yra galingesnė už kardą, ir aš taip pat šiek tiek prisidėjau, paversdamas šį posakį plačiai žinomu teiginiu. Aš atėjau poroje įsikūnijimų padėti pamatus šiuolaikinio mokslo atsiradimui. Tačiau, žinoma, neatėjau tik kaip mokslui, intelektui, analitiniam protui pasišventęs žmogus. Atėjau kaip intuicija sekančio žmogaus pavyzdys, siekusio susiderinti su dvasine karalija, kaip kalbėjo MOR apie tai, kad jis reprezentavo susiderinimą su aukštesniaisiais principais, aukštesniaisiais Dievo Valdžios principais, išreikštais per karalių ir per žmogų, pasipriešinusį karaliui.

Na o aš reprezentavau kitą aspektą, susiderinimą su aukštesnėmis žiniomis. Su praktinių žinių atnešimu, kurios leistų žmonėms transformuoti savo visuomenę į aukštesnę būseną. Ir tai iš tiesų yra dalykas, kurį norėčiau, kad žmonės šiame amžiuje suvoktų.

Būtinybė apjungti mokslą ir dvasingumą

Nes koks yra amžius, kuriame jūs gyvenate? Argi jis nėra dažnai vadinamas informacijos amžiumi? Bet argi neturėtume siekti paversti jį išminties amžiumi? Nes argi neturėtume padėti šiuolaikiniams žmonėms išsiugdyti įžvalgumą, kad faktų žinojimas gali būti naudingas, tačiau yra žymiai naudingiau turėti išmintį sudėlioti šiuos faktus tinkamame kontekste? Ir šią išmintį galima gauti ne iš intelekto, ne iš juslių, ne iš žinių, kurias galima gauti fiziniais, moksliniais instrumentais; šią išmintį galima gauti tik tuomet, kai mokslas yra apjungiamas su intuityviomis įžvalgomis.

Ir iš tiesų matysite – jeigu išstudijuosite didžiausių mokslininkų gyvenimus – kad jie visi gavo intuityvias įžvalgas, leidusias jiems atlikti pačius didžiausius atradimus. Ir būtent tai yra parodoma legendoje apie Merliną, kuris intuityviai žinojo, kaip veikia visata, ir dėka šio žinojimo turėjo tam tikrą proto valdžią materijai. Ir vėlgi, būdamas Rodžeriu Beikonu ir Frenku Beikonu, mėginau parodyti pavyzdį žmogaus, kuris buvo atviras mokslui, bet nebuvo atsiribojęs nuo dvasingumo. Nes aš norėjau parodyti pavyzdį, kad mokslas ir dvasingumas yra dvi gyvenimo medalio pusės, ir pilną išmintį turėsite tik tuomet, kai apjungsite abi puses.

Nes kaip labai akivaizdžiai matote šiuolaikinėje visuomenėje, mokslininkai gali turėti didelį intelektą ir dideles žinias apie faktinius dalykus, bet ar jie visada turi išminties žinoti, ar tai, ką yra įmanoma padaryti, turėtų būti daroma? Ir ši išmintis tegali ateiti tik iš intuityvaus susiderinimo su savo pačių aukštesniąja esybe – ir su aukštesniuoju pakylėtųjų mokytoju Buvimu – kuomet mokslininkas žinotų, kodėl yra perduodama tam tikra idėja, ir kad ji yra perduodama kelti aukštyn visumą, o ne tam, kad šia idėja piktnaudžiautų ir naudotųsi valdžios elitas, jos dėka įgydamas dar didesnę kontrolę žmonėms.

Pati savaime technologija nėra blogis. Aš rėmiau šiuolaikinį mokslą ir didelės dalies šiuolaikinės technologijos išvystymą dėl tos pragmatiškos priežasties, nes žinojau, jog, jeigu žmonės nebus išlaisvinti nuo katorgiško darbo, kuriuo jie užsidirbdavo sau pragyvenimą viduramžiais, na tai tuomet nebus jokių šansų kada nors pasiekti dvasinį nubudimą šioje planetoje. Tad technologija nėra iš prigimties bloga. Tačiau kaip ir visa kita, ji gali būti panaudojama tiek gėriui, tiek ir blogiui. Ji gali būti panaudota egoistiniu būdu, vieno žmogaus arba elito praturtinimui, arba ji gali būti panaudota altruistiniu būdu, praturtinant visą gyvenimą, atnešant gausingą gyvenimą visiems žmonėms visuomenėje.

Geri ir nelabai geri atominės technologijos aspektai

Kaip pavyzdį paimkime atominę technologiją. Ji gali būti naudojama kaip aplinką neteršiančios energijos šaltinis, jeigu su ja bus elgiamasi teisingai. Ir todėl, jeigu su ja būtų elgiamasi teisingai, ji galėtų būti perspektyvi alternatyva naftai ir anglims, kurios iš tiesų teršia aplinką. Tuo nenoriu pasakyti, kad atominė technologija yra aukščiausia technologija, tiesiog noriu pailiustruoti čia tam tikrą mintį. Ir mintis ši yra ta, kad vietoj to matėte, kaip buvo piktnaudžiaujama atomine technologija, sukuriant atominius ginklus, kuriuos kontroliuoja kas, mano mylimieji? Na, juos kontroliuoja elitas, kuris kontroliuoja valdžią ir kariuomenę, ir kuris, taip sakant, laiko savo pirštus ant mygtuko, kuriuo gali paleisti atominius ginklus šioje planetoje.

Tačiau šalia to taip pat matote, kad atominiai ginklai iš tiesų turėjo labai subtilų ir stiprų poveikį žmonių sąmonei, įvarydami jiems tokią didelę atominio karo baimę, kad jie dažnai bijodavo stoti ginti aukštesnių principų arba laisvės, bijodami to, kas galėtų nutikti. Jūs, pavyzdžiui, matėte, Šaltojo Karo metu, kaip daugelis žmonių Vakaruose buvo įbauginti tylėti ir nekalbėti negatyviai apie Sovietų Sąjungą ir pasaulinį komunizmą dėl baimės sukurti įtampą, kuri galėtų peraugti į atominį karą. Panašų poveikį matote ir šiandien, kuomet daugelis žmonių Vakaruose bijo pasisakyti prieš radikalųjį islamą, bijodami iššaukti teroristų atakas. Tad matote, valdžios elitas pasinaudojo atominiais ginklais baimei visuomenėje skleisti.

Na ir dabar reikėtų pasakyti, kad atominiai ginklai taip pat turėjo ir pozityvų poveikį, ir būtent dėl to buvo perduota atominė technologija. Todėl, kad buvo nuspręsta, jog žmonija yra taip stipriai įsisukusi į sūkurį, kuriame vienas karas veda prie sekančio – kaip aiškiai tą galite matyti, kuomet Pirmasis Pasaulinis Karas paruošė dirvą Antrajam Pasauliniam Karui, o Antrasis Pasaulinis Karas paruošė dirvą Šaltajam Karui ir įtampai tarp komunistinio ir kapitalistinio bloko. Ir tai iš tiesų būtų pasibaigę dar vienu karu, jeigu ne tas faktas, kad žmonijai buvo duota didžiausia destrukcinė technologija, kuomet jie galėjo matyti, kad kaina kariauti dar vieną karą būtų tiesiog pernelyg didelė.

Ir todėl, nors valdžios elitas naudojosi atominiais ginklais kaip bauginimo įrankiu, jie patys, žinoma, įkliuvo į tą pačią baimę, kurią skleidė žmonėms. Jie iš tikrųjų bijojo pradėti šį Trečiąjį Pasaulinį Karą, baimindamiesi, kad negalės iš jo pasipelnyti. Kai žvelgiate į Antrąjį Pasaulinį Karą, galite aiškiai matyti, kaip karinis-industrinis kompleksas, kaip kai kurie tai vadina, iš tiesų gavo labai didelį pelną iš to karo. Tačiau šį pelną jie gavo tik dėl to, kad karas nesunaikino visos civilizacijos, ir todėl jie turėjo galimybių išleisti savo pelną. Kai tuo tarpu, jeigu į darbą pilna galia būtumėte paleidę atominius ginklus, na tai kas tuomet būtų likęs stovėti, kad galėtų išleisti savo pelną? Tad matote, kaip mums kartais tenka imtis šių ekstremalių priemonių, kad priverstume žmones sustoti ir tarti: „Nebegalime toliau eiti šiuo keliu, nes susinaikinsime save!“

Tie, kurie mokosi tik iš skaudžių smūgių mokyklos

Tie, kurie yra apakinti valdžios, ir toliau eis tuo keliu, siekdami įgyti vis didesnę ir didesnę valdžią, ir regis nėra įmanoma jų pasiekti kokiais nors argumentais, neįmanoma jų pažadinti. Ir todėl jie nebus pažadinti tol, kol nesupras, kad dabar jau yra pasiekę tokią galią, kad ji – jeigu būtų paleista – sunaikintų ir juos pačius, o ne tik tuos, kurie kovoja prieš juos dualistinėje kovoje.

Galite turėti situaciją, kurioje tie, kurie yra taip stipriai apakinti dualizmo ir savanaudiškumo, jog yra peržengę ribą į beprotybę, gali šiek tiek pabusti iš savo beprotybės, suvokę, kad padariniai, jiems panaudojus savo turimą galią, būtų tokie katastrofiški, jog jie susinaikintų ir save. Ir tai, mano mylimieji, taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl praėjusiuose amžiuose buvo duota pragaro koncepcija. Idant tie, kurie buvo labiausiai susikoncentravę į save, labiausiai egoistiški žmonės galėtų būti pažadinti per baimę, bijodami kažko, kas būtų taip blogai, kad tai galiausiai priverstų juos suvokti būtinybę pakeisti savo kursą.

Tai, žinoma, yra labai rizikinga strategija, kurios mes verčiau norėtume išvengti. Tačiau, kaip jau paaiškinome anksčiau, kai žmonės nenori mokytis per aukštesnio žinojimo kelią, per kelią, kuriame sekate tikru dvasiniu mokytoju, na tai tuomet jie turi mokytis per skaudžių smūgių mokyklą. Ir jie nepaliaus eskaluoti situacijos, ir smūgiai darysis vis skaudesni ir skaudesni. Ir tuomet – kiekvieną kartą, kai smūgiai pasidaro skaudesni – atsiranda bent jau tam tikras egoistiškų gyvybės srautų procentas, kurie yra pažadinami. Galiausiai jiems yra įkrečiama šiek tiek proto, kaip yra sakoma. Ir jie pabunda ir suvokia: „Mes turime pasikeisti!“

Žinoma, pavojus čia visada yra toks, kad visada atsiranda tokių, kurie nepabunda tol, kol nesusiduria su visišku susinaikinimu, kaip tą matėte Adolfo Hitlerio atveju, kuris iki pat pabaigos tikėjo galėsiantis išgyventi, ir tik pačiomis paskutinėmis valandomis suprato, kad nuėjo per toli ir kad jo susinaikinimas yra neišvengiamas.

Egzistuoja potencialas, kad koks nors į jį panašus lyderis gali paleisti atominius ginklus, kuomet būtų per vėlu visa tai sustabdyti. Ir vis dėlto, net jeigu viena šalis tai padarytų, vis dar išlieka galimybė, kad kitos neatsakytų tuo pačiu, bet iš tiesų sustotų ir suvoktų, kad kartais yra išmintinga neatsakyti tuo pačiu, bet atsukti kitą skruostą. Tad vėlgi, mes turime vilties, kad žmonija peržengs šią ribą, už kurios atominiai ginklai niekada nebus panaudoti, ir todėl pakils į aukštesnį galios supratimą ir suvoks, kaip apie tai kalbėjo Motina Marija, kad tikroji galia yra grįsta meile, o ne baime.

Tikrasis tarnaujantis lyderis VISADA duoda

Norėčiau truputį daugiau pakalbėti apie šias Motinos Marijos duotas koncepcijas. Nes matote, mano mylimieji, tikroji galia tegali ateiti iš Dievo. Dievas trokšta kelti aukštyn visą kūriniją, nes, kaip sakė Jėzus, Tėvui malonu jums dovanoti karalystę. Dievas nori, kad visi žmonės turėtų gausingą gyvenimą. Tad tikroji Dievo galia yra besiplečianti galia, ir būtent dėl to ji ateina iš meilės. Todėl kad Dievo besąlyginė meilė yra besiplečianti meilė, kuri visada duoda, nes jos tikslas yra kelti aukštyn visą gyvybę. Ir kai suvokiate visos gyvybės Vienovę, kai suvokiate Dievo meilės begalybę – suvokiate, kad Dievo meilė yra neišsemiama – kai suvokiate talentų dauginimo principą, suvokiate, kad kuo daugiau duosite, tuo daugiau gausite iš aukščiau.

Šitaip išbaigsite aštuoniukės srauto tėkmę, ir tai jums patiems bus naudingiausia. Ir tuomet būsite susiderinę su Gyvenimo Upe, siekdami duoti vis daugiau ir daugiau, siekdami kelti visą gyvybę aukštyn, užuot kėlę aukštyn save, lygindamiesi su kitais. Tikroji galia visada plečiasi, visada duoda, visada siekia kelti aukštyn. Jeigu turite karalių, arba imperatorių, arba ministrą pirmininką, arba prezidentą, kuris yra dermėje su tikrąja Dievo Galia, na tai tuomet šis lyderis darys viską, kas yra jo galioje, kad keltų aukštyn visus žmones, kad suteiktų jiems aukštesnę gyvenimo formą tiek dvasiškai, tiek ir materialiai. Toks lyderis jokiu būdu nesieks pavergti žmonių. Nes lyderis suvoks, kad jis arba ji yra Dievo tarnas ir žmonių tarnas. Ir kuo daugiau lyderis duoda žmonėms, tuo daugiau lyderis gauna iš Dievo. Ir tai yra tikroji galia – tarnaujančio lyderio – kuomet Kristus apie tai kalbėjo šiais žodžiais: „Te didžiausias iš jūsų būna visų tarnas.“ Ne tik visų žmonių, bet VISOS gyvybės tarnas.

Kai matote lyderius, kurie neduoda, tuomet žinote, kad šis žmogus nėra tas lyderis, kuris kokiu nors tai būdu būtų remiamas, įšventintas arba paskirtas Dievo. Visi šie pareiškimai, kuriais buvo teigiama, kad karaliai yra paskirti Dievo, buvo melagingi pareiškimai, kai tie karaliai neduodavo nesavanaudiškai žmonėms, vietoj to siekdami imti iš žmonių, siekdami pavergti žmones ir laikyti juos priespaudoje. Toks lyderis niekada, niekada negalėtų būti paskirtas Dievo, niekada negalėtų atstovauti Dievo. Net ir bažnyčios lyderis negali atstovauti Dievo, jeigu šis lyderis nesiekia kelti aukštyn visų žmonių, kuriems pamokslauja, ir vietoj to tesiekia išlaikyti juos įkalintus doktrinų, dogmų ir taisyklių proto dėžutėje.

Tie, kurie piktnaudžiauja valdžia, daro tai iš baimės, ir jų baimė kyla iš stygiaus jausmo, kuris gimsta iš atskirties jausmo. „Visiems visko neužteks, tad privalau paimti kaip įmanoma daugiau iš kitų!“ Užuot taikę alchemijos principą, kuomet gaunate daugiau iš neišsemiamo šaltinio, suvokdami, kad apribojimų, stygiaus regimybė yra ne kas kita kaip iliuzija. Ir kad atnešdami išminties akmenį, galite akceleruoti ribotą būseną į didesnę gausą. Ir tuo būdu galite, tikrąja to žodžio prasme, pagreitinti švino atomus į greitesnes, aukštesnes aukso atomų vibracijas.

Aukso Amžiaus lyderystė

Mano Mylimieji, iš tiesų yra įmanoma transformuoti šviną į auksą. Tačiau tikrasis alchemijos mokslas yra labiau simboliškas, susijęs su noru transmutuoti žmogišką sąmonę į dvasinę sąmonę – paversti žmogiškas būtybes dvasinėmis būtybėmis, Dievo sūnumis ir dukterimis. Būtent to turėtų siekti visi tikrieji lyderiai – siekti kelti aukštyn savo žmones, idant žmonės galėtų išreikšti savo aukščiausią dvasinį potencialą ir galėtų iš tiesų įžengti į tą Aukso Amžiaus sąmonę, kuri tuomet materializuotų Aukso Amžių. Nes lyderis, kuris piktnaudžiauja valdžia, niekada nesugebės materializuoti Aukso Amžiaus savo visuomenėje. Nes Aukso Amžiaus civilizacija negali būti grįsta baime. Ji privalo būti grįsta meile. Nes tiktai per meilę galite įgyti priėjimą prie begalinės Dievo versmės. Ir tik tuomet galėsite įkūnyti Aukso Amžių.

Kas yra Aukso Amžius? Na, tai yra visuomenė, kuri nesiekia naudotis tik tuo, kas yra materialiame pasaulyje, turtui sukurti. Nes, jeigu visuomenė savo turtą grįs materialiais dalykais, tuomet stygius bus neišvengiamas. Ir tuomet taip pat neišvengiamai pamatysite susiformuojant elitą, kuris kaups turtus, atimdamas juos iš žmonių. Matote šią tendenciją vėl ir vėl istorijos eigoje. Tai nėra aukštoji matematika ir tai yra visiškai lengva paaiškinti žmonėms. Jie yra pasirengę suprasti šias koncepcijas šiandieniniame pasaulyje. Tad Aukso Amžiaus visuomenė yra tokia visuomenė, kuri pripažįsta, kad nėra jokių fizinių apribojimų, kurie būtų iškalti akmenyje, ir kad yra įmanoma pritaikyti alchemijos principus, atnešant didesnę gausą iš aukštesnės karalijos į materijos karaliją, tuo būdu padidinant prieinamos gausos kiekį.

Ir tai tuomet tampa pamatu Aukso Amžiaus visuomenei, kuri ištrūksta iš stygiaus sąmonės, suvokdama, kad, kai visi dirba kartu, bendrai sutelkdami savo protus ir veiksmus, yra įmanoma materializuoti tiek daug turto, kad stygiaus nebeliks ir nebeliks būtinybės kam nors grobti viską vien sau. Nes tie, kurie bus Aukso Amžiaus visuomenės lyderiai, nebus baimėje įstrigę žmonės. Jie bus tie, kurie bus labiausiai susiderinę su dangiškąja meile, ir jie bus tikrieji tarnaujantys lyderiai, ir todėl nesieks kaupti sau. Jie tesieks naudotis savo valdžios pozicija, duodami vis daugiau ir daugiau žmonėms, keldami visus žmones aukštyn.

Ir būtent dėl to matėte – tokioje daugybėje praeities civilizacijų, ir tą taip pat matote ir šiandien – kad turite šitą elitą, kuris yra taip giliai nugrimzdęs į baimę, ir būtent ši baimė paskatino juos siekti šių vadovaujančių postų. Ar suvokiate, mano mylimieji? Iš tiesų galėsite tai suvokti, jeigu apie tai pamąstysite. Ir galiu jus užtikrinti, kad žmonės yra pasiruošę tai suprasti – ir jie ypač yra pasiruošę čia Britanijoje – pasiruošę suprasti, kad atėjo metas jiems pareikalauti naujos lyderystės formos šioje šalyje – kuri būtų nušvitusi lyderystės forma, ir NEBŪTŲ paremta baime ir stygiumi, o būtų paremta meile ir gausa.

Nejautrumas ir lyderystė

Būtent tai žmonės trokšta išvysti. Ir kaip sakė mano brolis MOR, matėte tai reakcijoje į Princesės Dianos žūtį, kuri buvo pradėjusi simbolizuoti kitokios lyderystės viltį, žmonėms jautrios lyderystės viltį. Nes, žinoma, netikri vadai, tie, kurie gyvena baimėje ir kurie, kaip paaiškino Motina Marija, jau patys yra pažeminę save, galvodami, jog nėra verti meilės, jie yra tapę nejautrūs patys sau. Ir būtent dėl to jie yra visiškai nejautrūs žmonėms. Tačiau, nors gali atrodyti, kad jiems terūpi jie patys, jie iš tiesų, gilesne prasme, yra visiškai nejautrūs patys sau. Ir būtent dėl to matėte, kaip kai kurie iš didžiausią smurtą pademonstravusių, žmonijai žinomų lyderių, tokių kaip Hitleris, turėjo šį visišką nejautrumą.

Nes šiuo atveju jūs reikalų turite ne su žmogumi įprastine to žodžio prasme. Nes nugrimzdamas į šį visišką nejautrumą, jis buvo taip stipriai užvaldytas nematerialių jėgų, kurios egzistuoja emocinėje karalijoje, kad praktiškai net nepriiminėjo savarankiškų sprendimų, ir jo varomoji jėga buvo šios jėgos, kurios norėjo juo naudotis kaip destrukcijos įrankiu. Ir būtent dėl to jis buvo taip stipriai apakęs, kad nesugebėjo matyti, jog tai neišvengiamai baigsis jo paties susinaikinimu. Tokį patį nejautrumą taip pat matėte Britanijos karalienėje, jos reakcijoje į Dianos mirtį. Ir žmonės suvokė, kad jie turi monarchiją, kuri iš esmės yra nejautri jų jausmams, nejautri jų gyvenimams. Ir žmonės yra pasiruošę reikalauti kitokios lyderystės formos, kuri būtų jautri žmonėms, kadangi lyderiai būtų jautrūs sau patiems.

Vėlgi, mes čia turime vieną iš tų situacijų, kuri sukuria užburtą ratą. Nes kaip gi žmonės gali reikalauti aukštesnės lyderystės formos, jeigu jie patys buvo taip ilgai pavergti, jog, norėdami ištverti išorines sąlygas, jie patys save pavertė nejautriais, jie atbukino save? Tad matote, kas nutinka, kai šalis patenka į piktnaudžiavimo valdžia sūkurį: jūs tuomet turite engėjiškus lyderius, kurie yra nejautrūs patys sau ir nejautrūs žmonėms, ir todėl engia žmones. Ir žmonės žino, kad tai yra neteisinga, tačiau, jeigu jie jaučiasi suparalyžiuoti ir bejėgiai ką nors padaryti, tai kaip tuomet jie galėtų įveikti šią situaciją ir toliau egzistuoti? Jie tai tegali padaryti, nugrimzdami į beveik tokį patį nejautrumą kaip ir jų vadai.

Tad dabar turite tiek netikrus lyderius, tiek ir visuomenę, kuri yra apakinta šio nejautrumo. Ir kaip galėtumėte išsklaidyti šiuos kerus? Na, mano mylimieji, šiuos kerus galėsite išsklaidyti tik tuomet, kai aukščiausi 10 procentų, dvasiškai sąmoningiausi žmonės, nuspręs dėti visas pastangas išsilaisvinti nuo šio nejautrumo ir tuomet ims kalbėti ir reikalauti geresnio kelio – ir kalbės jie įvairiausiais būdais, demonstruodami, kad egzistuoja būdas pakilti virš šio nejautrumo, šio atbukimo, šio jausmo, kad esate bejėgiai, šio jausmo, kad niekas nesvarbu ir kad negalime kovoti su elitu.

Kas nors turi būti kaip tas mažas vaikas pasakoje apie karaliaus naujus drabužius ir sušukti: „Bet juk karalius nuogas! Visa tai yra iliuzija. Šie žmonės yra netikri vadai, nes jie vadovauja iš baimės, dėl kurios yra nejautrūs. Tačiau egzistuoja geresnis kelias, ir laikas imti reikalauti tikrų lyderių, kurie vadovautų, remdamiesi aukštesniais principais.“ Ir, kaip sakė mano brolis, tai iš tiesų yra Britanijos žmonių lemtis, tai yra jų dangiškasis planas, parodyti tokios visuomenės pavyzdį, kurioje reikalautumėte lyderių, kurių valdymas būtų grįstas aukštesniais principais, ir todėl tai būtų nušvitusi lyderystė.

Įveikite salos mentalitetą

Norėčiau pakalbėti apie salos mentalitetą, nes iš tiesų galite matyti, kad didelė šio mentaliteto dalis būtent ir yra nejautrumas. Nes, kai tampate nejautrūs sau, atbukinate save galimybei keistis. Ir tuomet žmonės visą laiką gyvena praeityje. Ir dėl to jie nori išvengti pokyčių, jie nori izoliuotis nuo kitų žmonių, kurie gali atnešti šių pokyčių potencialą arba impulsą keistis.

Būtent nejautrumas, kurį susikūrė Britanijos žmonės, dėl to, kad buvo pavergti netikrų lyderių, sukūrė šį salos mentalitetą. Ir jeigu pažvelgsite atgal į istoriją, ypač į Britanijos Imperijos istoriją, žinosite – ypač jeigu apie tai pamąstysite – kad patys žmonės iš tiesų nenorėjo dalyvauti smurtiniame, jėga paremtame kitų šalių pavergime. Nes jie iš tiesų nėra kariaujantys žmonės – jeigu jie tokie būtų, nebūtų save izoliuoti linkę žmonės, bet būtų agresyviai kitus puolantys žmonės. Tačiau jie jautė neturintys išeities, ir todėl pavertė save dar nejautresniais, idant galėtų išverti šią situaciją.

Ir tuomet tai sukūrė šį jausmą, kad: „Mes, britai, skiriamės nuo žmonių žemyne, ir mes esame nuo jų atskirti ir būtent taip viskas turėtų būti.“ Tad net ir šiandien turite šį jausmą, kad Anglijos žmonės nenori dalyvauti Europos gyvenime; jie nenori savęs laikyti Europos dalimi. Bijodami, kad, jeigu jie taps to kažko didesnio dalimi, jiems gali tekti pakeisti kai kuriuos dalykus, kurių keisti jie visiškai nenori, nes ko šie pokyčiai pareikalautų iš žmonių? Jie pareikalautų įveikti savo nejautrumą sau.

Nejautrumas verčia žmones laikytis įsikibus į tai, kas yra pažįstama, kas yra patogu – nes jie prie to įprato, nors tai visiškai nėra patogu. Tačiau jie tiesiog atbuko. Ir savo atbukime, savo nejautrume, jie jaučia tam tikrą ekvilibriumą, kuris leidžia jiems egzistuoti kasdienybėje. Tad mintis apie pokyčius sudrumsčia šį ekvilibriumo jausmą, ir būtent dėl to jie yra linkę jų vengti ir laikytis įsikibę į tai, kas pažįstama.

Tačiau, kaip kalbėjo Mokytojas MOR, taip pat matote ir augimą Britanijos žmonėse, matote sąmonės plėtrą. Ir matote tai, pavyzdžiui, jau iš paties to fakto, kad didžioji žmonių dauguma iš tiesų nepalaikė Britanijos dalyvavimo gėdą keliančiuose kariniuose nuotykiuose Irake. Ir tai jums rodo, kad Britanijos žmonės paliko Imperijos dienas praeityje, kuomet jie dažniausiai palaikydavo, iš nacionalinio lojalumo, visus karinius nuotykius ir jėga paremtą ekspansiją Europoje.

Tačiau sąmonė pasikeitė ir ji pasikeitė dramatiškai, nors dar ir neprasiveržė į kritinės masės žmonių sąmoningą suvokimą. Tačiau tai gali įvykti, ir tai yra labai arti, kaip sakė mano brolis MOR. Ir galiu jus užtikrinti, kad aš taip pat jaučiu jaudulį, kontempliuodamas šios šalies potencialą. Jaučiu didelį dėkingumą ir jaudulį, kad galiu kalbėti čia, šioje šalyje, kadangi galiu kalbėti į masinę sąmonę kitokiu būdu, turėdamas pasiuntinį, kuris fiziškai yra šioje vietoje, nei galėčiau tai daryti per atstumą.

Pozityvi Britanijos indėlio Europoje vizija

Britanijos žmonės yra pasiruošę įveikti salos mentalitetą, nejautrumą. Tačiau raktas tai įveikti yra duoti jiems pozityvią viziją, kad jie įveiktų baimę, jog Europa negatyviai paveiks Britaniją. Ir vietoj to jie susiderintų su vizija, kad Britanija gali įnešti pozityvų, konstruktyvų indėlį į Europos visuomenę ir Europos Sąjungą. Tačiau, žinoma, Britanija tą gali daryti, tik reikalaudama nušvitusios vadovybės, grįstos ištikimybe aukštesniems principams.

Europos Sąjunga potencialiai yra žingsnis tinkama linkme, link didesnės Europos žmonių vienybės. Tačiau, kaip čia jau buvo paaiškinta, net jeigu augate dvasiniame kelyje, egzistuoja potencialas, kad galite pasiekti tašką, kuriame norėsite panaudoti savo pasiekimus kelyje egoistiniams tikslams – užuot nusprendę įveikti ego. Tad, nors Europos Sąjunga yra žingsnis link Vienovės, egzistuoja potencialas, kad ji gali būti iškreipta ir paversta materialistine sąjunga, grįsta troškimu įgyti didesnį ekonominį augimą, arba dar blogiau – karinę galią.

O mes norėtume pamatyti, kad į Europą ir į Europos Sąjungą būtų įvesta koncepcija, kad negalime būti vien materiali sąjunga, mes taip pat turime būti sąjunga, pasišventusia aukštesniems principams. Ir, žinoma, tai nereiškia ištikimybės kokiai nors vienai išorinei religijai; tiesiog tai būtų pripažinimas, kad egzistuoja aukštesnė valdžia, aukštesnė realybė, aukštesnis tiesos šaltinis. Ir kad tvarią visuomenę mes galiausiai turėsime tik tuomet, kai mūsų visuomenė bus grįsta šiais amžinaisiais principais, leidžiančiais mūsų visuomenei toliau egzistuoti, nesusinaikinant per savo vidinius prieštaravimus.

Ir būtent šį potencialą turi Britanijos žmonės, ir tai yra indėlis, kurį jie gali įnešti į Europą. Ir šitaip jie įveiktų savo baimę, kad Europa jiems padarys negatyvią įtaką, ar kad jiems reikės atiduoti tam tikrus dalykus, be kurių, jų manymu, jie negalėtų išgyventi. Juk iš tikrųjų Britanijos žmonės galėtų išgyventi be svaro ir galėtų priimti Europos valiutą. Argi tai būtų toks jau didelis praradimas, mano mylimieji? Ne. Tai tėra laikoma praradimu dėl šios baimės keistis, kylančios iš nejautrumo, kuris skatina žmones kabintis į tradicijas, kabintis į tai, kas, jų manymu, simbolizuoja jų Imperijos didybę. Tačiau jie tai daro tik todėl, kad neturi jokios ateities vizijos, kad Britanija galėtų pasiekti daug didesnę didybę kitokiu būdu nei praeityje. Ir būtent dėl to jie laikosi įsikibę monarchijos ir laikosi įsikibę savo istorijos ir tradicijų.

Teisingas galios naudojimas yra plėstis, yra duoti, ir tai veda į transcendenciją. Ir kai tekate su Gyvenimo Upe, nejaučiate stygiaus baimės, tad taip pat nebijote, kad ateitis bus blogesnė už šiandieną, arba blogesnė už praeitį, kadangi suvokiate, jog Gyvenimo Upėje viskas gali būti tik akceleruojama. Ir todėl, kam jums reikėtų žvalgytis į praeitį ir kabintis į praeities tradicijas, kai suvokiate, kad šios praeities tradicijos reprezentavo aukščiausią anų laikų tašką, tačiau egzistuoja kažkas daugiau už jas, ir tą kažką galėsite pasiekti, tik paleisdami praeitį?

Tad matote, kabinimasis į praeitį vėlgi yra grįstas baime ir stygiaus jausmu. Kai tuo tarpu, kai įsiliejate į Gyvenimo Upę ir plėtimosi potencialą, netenkate visų prisirišimų prie praeities. Matote tai kaip švino gabalą, kuris turi būti užpildytas Dvasia ir turi būti transcenduotas į geresnę ateitį. Ir tuomet staiga suvokiate, kad, jeigu padarysite tam tikras praktines nuolaidas, susiderindami su visa Europa, tai bus būtina auka, kuri netgi nebus auka.

Jeigu Britanijai reikėtų palikti svarą ir priimti metrinę sistemą, kad būtų susiderinusi su Europa praktiškesniu būdu, na tai tuomet būtų galima pasiekti, kad Britanijos dovana būtų anglų kalba, kuri galėtų tapti universalia Europos šalių kalba, Europos Sąjungos kalba. Tad matote, kad viskame kame yra davimas ir ėmimas, tačiau bendroje perspektyvoje nėra jokio realaus praradimo. Nes tiesiog pakylate į aukštesnį lygmenį. Ir noriu jums pasakyti, kad, atidavę kelis dalykus, iš tiesų įgyjate daugiau. Ir jūs taip pat, šiuo savo pasiryžimu atiduoti šiuos dalykus, įveiktumėte savo salos mentalitetą. Nes daugelis žmonių Europoje iš tiesų žiūri į britus kaip į separatistus, izoliacionistus, ir kai kuriais atžvilgiais „pasipūtusius,“ kurie jaučiasi geresniais už kitus, ir būtent dėl to nenori išsipurvinti rankų, turėdami reikalų su tomis „primityvesnėmis“ šalimis žemyne.

Kad galėtų būti tinkama tėkmė, kurioje Britanijos žmonės galėtų išpildyti savo lemtį ir atnešti aukštesnius principus, na tam, mano mylimieji, mums reikia ne tik išardyti šį salos mentalitetą Britanijoje, bet mums taip pat reikia išardyti Europoje egzistuojantį mentalitetą ir suvokimą, idant žmonės ryžtųsi išklausyti tai, kokį indėlį Britanijos žmonės gali atnešti į Europos Sąjungą. Nejausdami, kad britai kalba iš pranašumo pozicijų ir kad jie nori, jog žmonės Europoje priimtų idėjas iš Britanijos, tačiau patys nenorėdami leisti, kad kas nors ateitų į jų pusę.

Meilė yra raktas

Meilė iš tiesų yra raktas. Aš jaučiu didelę meilę Britanijos žmonėms. Jaučiu didelę meilę visiems žmonėms. Mano meilė yra besąlyginė ir begalinė. Tačiau net ir besąlyginė meilė gali būti sutelkta į tam tikrus žmones tam tikru metu. Ir ji iš tiesų neatskiria kitų, nes besąlyginė meilė niekada negalėtų turėti favoritų. Tačiau, kadangi kalbu fizinėje plotmėje čia, Britanijoje, iš tiesų noriu išreikšti savo besąlyginę meilę Britanijos žmonėms.

Buvau įsikūnijęs tarp jūsų. Turėjau privilegiją tarnauti, atnešdamas tam tikras idėjas, tame tarpe ir Šekspyro pjeses, sukūrusias pamatą britų kalbai, tokiai kalbai, kuri unikaliai tinka išreikšti dvasines koncepcijas. Ir tai buvo padaryta dėl to, kad mačiau šios šalies potencialą, mačiau potencialą šiems žmonėms, kad jie pakils ir nusimes visus engėjus ir iš tiesų įgyvendins savo dvasinį potencialą.

Kai esate nejautrūs, nesijaučiate verti meilės. Nejaučiate, kad galėtumėte priimti meilę, ir iš tiesų nejaučiate, kad galėtumėte išreikšti meilę. Ir būtent dėl to matote, kad Britanijos žmonių mentalitetas dažnai yra įkūnytas santūrumu ir nenoru reikšti gilesnes emocijas, vietoj to naudojant humorą kaip būdą paslėpti savo emocijas po fasadu, kuriame vaizduojatės esantys linksmi ar netgi sarkastiški ir savikritiški. Žinoma, yra geriau būti savikritišku su humoru negu be humoro, tačiau tai vis dar tebėra būdas paslėpti savo gilesnes emocijas. Ir todėl, noriu išlieti – per šį fizinį indą ir per visus tuos iš jūsų, kurie čia esate – tą besąlyginę meilę Britanijos žmonėms, kad jie galėtų pajusti, jog yra verti meilės, kad Dievas juos myli, ir kad jie galėtų tai priimti.

Ir todėl, kaip tą padarė Motina Marija, prašau jūsų paklausyti meditacinės muzikos, kuri bus paleista groti. Ir kol jos klausysite, įsiklausykite į besąlyginės meilės srautą ir pajuskite, kaip jūs priimate šį srautą ne tik dėl savęs, kaip tą daryti jūsų prašė Motina Marija, bet pakylate dar aukščiau ir jaučiate, kad ESATE šis srautas, esate Viena su srautu. Ir todėl jis teka per jūsų žemesniąją esybę ir teka iš jūsų, užliedamas visą salą. O tie iš jūsų, kurie esate iš kitų šalių, iš tiesų esate laisvi išlieti šią meilę savo šalims. Tačiau prašau jūsų dalį savo sąmonės paskirti šios salos užpildymui besąlygine Dievo meile. Nors turiu pasakyti, kad koncepcija, jog galite ką nors užpildyti besąlygine meile, yra šioks toks nesusipratimas, nes besąlyginė meilė yra begalinė, todėl jums nereikia turėti tam tikro kiekio, kad galėtumėte kažką užpildyti, nes jums tereikia vieno Begalybės lašo, kad užpildytumėte visus.

Tad dėkoju jums už jūsų dėmesį, už jūsų buvimą, ir taip pat sveikinu jus pasiekus čia tikrą pergalę, kuri pradės katalizatorinį procesą, kuris, tikrąja to žodžio prasme, pasiųs šoko bangas per kolektyvinę sąmonę šioje šalyje. Ir pamatysite, kaip pokyčiai darysis vis labiau akivaizdūs fizinėje plotmėje ateinančiais metais. Taigi, dėkoju jums už jūsų buvimą. [Paleidžiama groti meditacinė muzika.]

Versta iš www.ascendedmasterlight.com