Kai suprantate DAUGIAU, viskas gali greitai pasikeisti

TEMOS: Pažinkite kosminių jėgų didybę – Kodėl dvasingi žmonės dažnai jaučia depresiją – Dvasingesnis vyrų ir moterų savivaizdis – Monarchijos iškreipimas – Už monarchijos slypinti sąmonė – Princesės Dianos mirtis – Drįskite kvestionuoti visuomenės institucijas – Pasisakykite prieš piktnaudžiavimą valdžia – Kvestionuokite materializmą – Siekite aukštesnės vizijos Britanijai

Pakylėtasis Mokytojas MOR, 2007 spalio 27 d. per Kim Michaels.


DAUGIAU AŠ ESU ir DAUGIAU Liepsnoje ateinu. Ateinu jums perduoti šios DAUGIAU Liepsnos dalelę, pagal jūsų gebėjimą ją priimti. Tad prašau jūsų, šio diktavimo metu, įsiklausyti, ne tik į žodžius, kuriuos girdite kalbamus išoriniu balsu, bet taip pat jūsų prašau įsiklausyti į savo širdį, į tą DAUGIAU Liepsną, kuri yra jūsų širdyje. Ir užuot susiderinę su šia DAUGIAU Liepsna kaip su kokia nors išorine esybe, norėčiau, kad susiderintumėte su DAUGIAU Liepsna savyje. Nes argi pats Kristus nesakė, kad karalystė yra viduje?

Pamąstykite apie visatos platybes, ir pamąstykite apie tai, kad buvo laikai, kuomet dauguma šioje planetoje gyvenančių žmonių tiesiog nebūtų galėję patikėti kosmoso nuotraukomis. Nes jie užaugo kultūroje, kurioje jiems buvo diegiama pasaulėžiūra, kad Žemė tėra labai mažas plokščias diskas, ir kad dangus yra šį diską gaubiantis skliautas, su šio skliauto viduje išpaišytomis žvaigždėmis, ir Dievu, gyvenančiu skliauto išorėje.

Ir tam tikra prasme, tai galėjo jus paskatinti galvoti, kad Dievas yra artimesnis. Tačiau ar jie iš tiesų tikėjo, kad Dievas yra artimesnis, ir ar tikėjimas, kad Dievas yra artimesnis, darė kokį nors skirtumą? Nes jie vis dar tebebuvo užprogramuoti matyti Dievą „ten aukštai,“ o ne savyje. Tad nors ir manė, kad Dievas yra arčiau fizine prasme, jie niekada negalėjo įveikti šios prarajos, ir todėl tai iš tiesų buvo didžiulis žingsnis į priekį ir didžiulis progresas, kad žmonijos pasaulėžiūra buvo išplėsta iki tokio taško, kuomet beveik visi žmonės šiuo metu priima, jog gyvena milžiniškoje visatoje, ir kad Žemė tėra mažytė dulkelė šioje milžiniškoje visatoje.

Ir dabar vėlgi, ego ir tie, kurie yra dualistinėje sąmonėje, gali iškreipti bet ką. Nes iš tiesų, daugelis žmonių šiandieniniame pasaulyje pažvelgė į visatos platybes ir pradėjo tikėti idėja, kad Žemė yra nereikšminga, ir todėl jie patys taip pat yra nereikšmingi, ir todėl gyvenimas neturi jokio realaus tikslo – kaip šio tikslo neturi ir jų individualus egzistavimas. Nes ką gi jie galėtų pakeisti? Kodėl jie turėtų stoti ginti kažkokių aukštesnių principų? Kodėl tiesiog nesekti minia?

Pažinkite kosminių jėgų didybę

Tačiau, mano mylimieji, kai žvelgiate į visatos nuotraukas, vienas dalykas, kurį galite suprasti, yra tai, jog šioje visatoje egzistuoja jėgos, kurios yra tokios didžiulės, tokios milžiniškos, kad jokia jėga Žemėje negalėtų joms prilygti. Pamąstykite apie tai, kad jūsų Žemės planeta sukasi aplink saulę, tačiau jūsų saulė yra didesnės sistemos – galaktikos dalis. Ir ši galaktika juda per kosmosą, tačiau ji juda ne šiaip atsitiktine tvarka, nes jūsų galaktika yra netgi dar didesnės sistemos dalis.

Ir galiausiai, visos tos daugybė milijardų visatos galaktikų yra tarpusavyje susijusios ir juda kartu kaip milžiniška simfonija, kadangi egzistuoja jėga, kuri verčia visą visatą plėstis. Ji verčia visas galaktikas šokti tokį sudėtingą šokį, kad net jeigu paimtumėte pačią sudėtingiausią žmonijai žinomą matematiką ir didžiausius kompiuterius, kuriuos žmonės šiuo metu sugeba sukurti, nesugebėtumėte apskaičiuoti galaktikų judėjimo sudėtingumo.

Ir paveikslas, kurį jums čia noriu duoti, yra toks, kad už visų regimų fenomenų, egzistuoja didžiulė nematoma jėga, ir ši nematoma jėga gali būti vadinama įvairiais vardais. Tačiau vardas, kurį pasirinkome mes, yra Gyvenimo Upė. Ši Gyvenimo Upė yra dvasinė jėga, tačiau ji yra visų materialios visatos galaktikų varomoji jėga. Kai pradedate apie tai mąstyti, suvokiate, kad Žemė nėra sala, nė vienas žmogus nėra sala, ir nė viena planeta nėra sala.

Žemė juda kartu su šia gigantiška sistema, kadangi Žemė plaukia kartu su Gyvenimo Upe. Tad matote, egzistuoja jėga, kuri stumia žmoniją augti. Ir jums reikia palyginti tai su beviltiškumo jausmu, kurį daugelis jūsų jaučiate. Kaip aptarėme vakar, Britanijos žmonėms buvo įteigtas jausmas, kad niekas, ką jie daro, nepadarys skirtumo, tai kam kvaršinti galvą. Tačiau, kai suvokiate, kad už visko teka Gyvenimo Upė, suvokiate, kad niekas nėra beviltiška.

Ir kaip žinote, šioje planetoje egzistuoja jėgos – tiek esančios įsikūnijime, tiek ir nesančios įsikūnijime – kurios mėgina sustabdyti žmonijos augimą, kurios mėgina sukliudyti sąmonės plėtrą. Žinote, kad jos yra galingos, nes iš esmės sugebėjo sulėtinti žmonijos progresą tūkstančiui metų per visą viduramžių laikotarpį. Tačiau, kai suvokiate, kad šios jėgos egzistuoja – kai suvokiate, kad labai didelis procentas visuomenės nenori keistis, ir tenori likti ten, kur jiems patogu ir nori toliau gyventi taip, kaip gyveno visada – na tai tuomet galėtumėte pamąstyti, kaip buvo įmanoma padaryti tokį didelį progresą per šimtą metų, per tūkstantį metų, per du tūkstančius metų?

Kaip mums iš viso pavyko ištrūkti iš urvinio žmogaus pakopos? Pavyko tai dėl to, kad Gyvenimo Upė niekam neleidžia stovėti vietoje. Kaip Sen Žermenas kalbėjo Kalifornijoje, antrasis termodinamikos dėsnis yra Gyvenimo Upės išraiška, tad, kai sistema tampa uždara, vidiniai sistemoje egzistuojantys prieštaravimai galiausiai privers šią sistemą žlugti, ir todėl privalės įvykti atsinaujinimas. Sistema privalo judėti į priekį ir plėstis, idant nebebūtų uždara, bet įsileistų bent šiek tiek šviesos, ir kad galėtų žengti mažą arba didelį žingsnį į priekį.

Jeigu pažvelgsite į praeitį, pamatysite, kad žmonių visuomenėje iš tiesų įvyko progresas, ir jis įvyko nepaisant to, kad valdžios elitas visaip mėgino tam trukdyti, nepaisant to, kad žmonės tam priešinosi. Žmonija buvo traukiama, tempiama – besispardanti ir klykianti – link aukštesnės sąmoningumo būsenos. Jūs, kurie esate dvasingi žmonės, turite pasirinkti. Galėtume sakyti, kad egzistuoja masinės sąmonės srautas, kuris mėgina tekėti priešinga kryptimi negu Gyvenimo Upė. Tad turite du judėjimus, dvi judančias jėgas, ir labai gerai žinote, kas nutinka, kai susiduria dvi tektoninės plokštės, judančios skirtingomis kryptimis.

Nutinka tai, kad ima augti įtampa, mano mylimieji, kol galiausiai ji yra paleidžiama ir įvyksta smarkus žemės drebėjimas. Ir būtent dėl to turite kančias, apribojimus, ir visas kitas ribojančias sąlygas šioje planetoje – dėl šios įtampos, dėl šios trinties tarp atgal mėginančios judėti kolektyvinės sąmonės ir į priekį judančios Gyvenimo Upės. Žemė negali sustabdyti visos visatos į priekį judančio judėjimo. Tai turėtų būti akivaizdu, jeigu apie tai pamąstysite. Tad suvokiate, kad galiausiai, Gyvenimo Upė laimės. Tad jūsų, dvasingų žmonių, sąmoningai suvokiančių dvasinę gyvenimo pusę, pasirinkimas yra toks: su kuriuo iš šių srautų norite susiderinti savo sąmonėje? Į kurį iš jų norite pasinerti?

Ir, žinoma, norėčiau tikėti, kad jūs norėsite pasinerti į Gyvenimo Upę, į kurią pasinėriau aš pats, ir į kurią pasinėrė visos pakylėtosios būtybės. Ir mes patyrėme tą palaimą, Gyvenimo Upės palaimą, kuri pranoksta bet kokią laimę ar nelaimingumą, kurie jums yra žinomi Žemėje. Ir mes visi norime, kad jūs taip pat tai patirtumėte – patirtumėte palaimą, džiaugsmą, proto ramybę, visišką savęs – kaip unikalios Dievo individualizacijos – priėmimą.

Kodėl dvasingi žmonės dažnai jaučia depresiją

Pažvelkite į šią Britanijos šalį ir išlaikykite prote perspektyvą apie šią didžiulę, nesustabdomą visatos jėgą, ir pažvelkite, kaip ji veikė šios šalies istorijoje. Nes ši šalis iš tiesų padarė progresą, nors šis progresas toli gražu nesiekia aukščiausio jos potencialo – tačiau galite matyti, kad buvo padarytas progresas. Nors ir kalbėjome apie apsišaukėlę trejybę, kuri yra taip stipriai pavergusi Britanijos žmonių sąmonę, visgi galite matyti, kad buvo padarytas progresas, buvo pasiekta plėtra.

Negi nemanote, kad trys šios šalies valdžios – valdžios elitas, klasinė sistema ir bažnyčia – nebūtų su džiaugsmu sustabdžiusios demokratijos atsiradimo Britanijoje? Jos iš tiesų būtų tai sustabdžiusios, jei tik būtų galėjusios. Tai kodėl jos tuomet nepajėgė to sustabdyti? Todėl, kad negali varžytis su Gyvenimo Upe. Tad turėtumėte sugebėti suvokti, kad, jeigu dvasingi Britanijos žmonės sugebėtų atlikti šį perėjimą ir sugebėtų susiderinti su Gyvenimo Upe – užuot susiderinę su masinės sąmonės žemyn tempiančia trauka – na tai tuomet augimas galėtų būti nepaprastai paspartintas.

Yra daug dvasingų žmonių, kurie įpuolė į šią beviltiškumo būseną, jausdamiesi taip, lyg niekas nebūtų svarbu. Bet, mano mylimieji, tai yra beveik kaip kokia depresijos būsena, kurią matote dvasinguose žmonėse, kuomet matote, kad visuomenės dauguma visiškai nenutuokia, kas vyksta. Jie nenutuokia, kad egzistuoja valdžios elitas, jie nesuvokia savo dvasinio potencialo. Ir todėl, tam tikra prasme, jų laimė yra tam tikra palaimos forma, nors tai tikrai nėra begalinė palaima, kurią mes patiriame Gyvenimo Upėje.

Dvasingi žmonės išėjo iš neišmanymo būsenos, ir pradėjo suvokti, kad visi šitie dalykai vyko istorijoje ir visuomenėje, tačiau jie taip pat ima suvokti dvasinį potencialą ir dvasinę karaliją. Ir tuomet daugeliui dvasingų žmonių nutinka taip, kad jie dabar pradeda matyti šį milžinišką kontrastą tarp tamsos Žemėje ir potencialo, kaip viskas galėtų būti, jeigu būtų įkūnyta dvasinė realybė. Ir pamatydami, koks didžiulis yra šis kontrastas, kaip žemai yra visuomenė nuo savo tikrojo potencialo, jie dažnai pereina laikotarpį, kai jų neviltis regis tik dar labiau pagilėja. Nes jie nemato, kaip tamsa galėtų būti transformuota į šviesą per jų gyvenimo laiką. Tačiau dalykas, kurį jums čia mėginu pasakyti, yra tai, jog visa tai tėra iliuzija, kurią ant jūsų projektuoja tamsos jėgos, pasiryžusios padaryti viską, ką tik pajėgs sugalvoti, idant neleistų jums įkūnyti savo dvasinio potencialo.

Iš tiesų yra įmanoma, kad visuomenė Britanijoje – ir kitur, tačiau susitelkime dabar į Britaniją – gali būti transformuota ir gali pradėti išreikšti aukso amžiaus visuomenės charakteristikas per jūsų gyvenimo laiką. Tačiau kaip tai galėtų būti įmanoma? Tai nebus įmanoma, jeigu tikėsite, kad Jėzus nusileis iš dangaus ir viską čia pakeis. Ar kad atsiras koks nors nuostabus asmuo, kuris taps didvyriu ir iškels šią šalį aukštyn. Tai įvyks tik tuomet, kai suvoksite, kad VISI jūs, kurie esate dvasingi žmonės Britanijoje, privalote vaidinti savo rolę. Tačiau jeigu jūs, visi jūs, individualiai suderinsite savo sąmonę su Gyvenimo Upe, užuot plaukę žemyn su masine sąmone, tuomet tapsite kolektyvinės sąmonės kėlimo į viršų instrumentais, kaip kalbėjau vakar.

Kai susiderinate su Gyvenimo Upe, įveikiate dualistinę sąmonę, kurioje ko nors bijote, kurioje bijote pralaimėti, kurioje bijote kažko netekti. Praeityje esu pasakęs: „Mes laiminėjome nuo pat pradžių.“ Ir tai yra tiesa, kadangi Gyvenimo Upė IŠ TIESŲ laimės, ir tie iš mūsų, kurie su ja susiderina, kurie į šią upę pasineria, pakyla virš dualistinio jausmo, kuriame pergalei priešinasi pralaimėjimas. Mes pakylame į tikrąją, dangiškąją Pergalę, kuriai niekas negali pasipriešinti, ir todėl žinome, kad galime tik laimėti.

Dvasingesnis vyrų ir moterų savivaizdis

Norėčiau pakalbėti apie tai, kas nutiko vyriškumo įvaizdžiui, kaip jis ėmėsi darytis vis labiau ir labiau smurtaujantis. Ir dabar matote, mano mylimieji, tie, kurie yra apakinti dualistinės sąmonės, negali matyti už šios sąmonės būsenos ribų, tad jie galvoja, kad, norint išlaikyti žmones įkalintus tam tikrame įvaizdyje, privalote su šiuo įvaizdžiu nueiti į vis didesnius kraštutinumus. Jie žino, kadangi yra tai patyrę, jog niekas neveikia amžinai. Jie nesupranta, kad taip yra dėl Gyvenimo Upės – kad žmonėms galiausiai bus gana tam tikros sąmonės būsenos; ji jiems nusibos; jie nebepriims tam tikro savivaizdžio. Tie, kuriuos yra apakinęs dualizmas, nesupranta, jog taip yra dėl savitranscendencijos troškimo, kuris yra įdiegtas į kiekvieną būtybę.

Tačiau jie iš tiesų jaučia, kad žmonės amžinai netikės tam tikra iliuzija. Tad jie mano, jog, kad galėtų išsaugoti žmonių susidomėjimą, kad galėtų išlaikyti žmones įstrigusius, jie tą patį dalyką turi daryti dar daugiau, turi nueiti į dar didesnius kraštutinumus. Ir būtent dėl to matote, kad vyriškumo įvaizdis darosi vis ekstremalesnis. Tačiau, mano mylimieji, vienintelis dalykas, kuris iš tiesų patenkins žmones, yra ne tai, kad jie turės daugiau kažkokio dalyko, bet kad jie turės daugiau už tą dalyką, transcenduodami senąją sąmonę ir priartėdami prie begalybės.

Tad dalykas, kurį matėte, yra tai, kad vyriškumo įvaizdis yra įstrigęs dėžutėje, kuri ritasi į vis didesnius kraštutinumus, kuri vis labiau išsišoka. Tai ko tuomet reikia? Reikia transcendencijos, kad tiek vyrai, tiek ir moterys pakylėtų savo savivaizdį aukštyn. Ir šiuo atžvilgiu, norėčiau pakalbėti apie savo indėlį į Britaniją, kurį atnešiau savo ankstesniuose gyvenimuose.

Monarchijos iškreipimas

Pradėkime nuo karaliaus Artūro legendos, kuri buvo priskirta man – kad aš buvau įsikūnijęs karaliumi Artūru. Na ir atkreipkite dėmesį, kad pasakiau „karaliaus Artūro legendos.“ Ir iš tiesų, kaip ir visos legendos, ji turi tam tikrą pamatą realybėje, tačiau privalote suprasti, kad į karaliaus Artūro legendą nereikėtų žiūrėti iš linijiškos, faktais grįstos perspektyvos. Į ją labiau reikėtų žiūrėti kaip į Odisėją, kaip į mitologinę istoriją, kurios paskirtis yra iliustruoti subtilesnę mintį.

Jeigu pažvelgsite į karalių Artūrą, pamatysite, kad šis jo įvaizdis buvo perduotas tokioje kultūroje ir tokiais laikais, kuomet vyko daug karų ir daug smurto, ir todėl karalius Artūras buvo karys. Tačiau taip pat galite matyti, kad jis toli peržengė tradicinę kario koncepciją. Nes argi jis nebuvo pasišventęs kažkam, kas egzistuoja už materialios karalijos ribų – pasišventęs Šventojo Gralio paieškoms, nematerialios koncepcijos, aukštesnio principo, kažko, kas egzistuoja už materijos ribų, paieškoms? Kažko, ko neįmanoma užkariauti materialia kariuomene, ko neįmanoma paimti fizine jėga. Ir prisiminkite šį žodį, fizinė jėga.

Ir nors karalius Artūras buvo karys, stojęs prieš tuos, kurie mėgino sunaikinti jo geresnės ateities viziją – ir darė tai, kas buvo būtina, idant neleistų jiems sunaikinti geresnės karalystės sėklos – na jis, visgi, buvo daug daugiau nei karys, nes buvo pasišventęs toms nematerialioms paieškoms. Nuo ankstyviausių Britanijos kultūros laikų, tai buvo vyriškos rolės modelis, kuris buvo iškeltas Britanijos žmonėms. Ir tai nėra sutapimas, kad šis įvaizdis buvo atneštas Britanijoje, kadangi žmonės šioje šalyje iš tiesų turi potencialą išpildyti šį įvaizdį, pasišvęsdami aukštesniems principams, pasišvęsdami idealios visuomenės nematerialioms paieškoms. Ar nematote, kad būtent tai reprezentuoja karaliaus Artūro legenda, buvusio ir būsimo karaliaus?

Ir taip yra dėl to, kad ši šalis turi tam tikrą vibraciją iš senovės laikų. Ir vėlgi, nemėginu paskatinti jūsų galvoti, kad tam tikros vietos Žemėje yra geresnės už kitas. Tiesiog duodu jums paveikslą, kad Žemėje yra vietų, kuriose yra sutelkta tam tikra vibracija. Ir kiekviena šalis turi unikalų potencialą įnešti savo indėlį. Nesakau, kad Britanijos šalis yra geresnė už kitas šalis. Tenoriu jums pasakyti, kad ši šalis yra unikali tuo, kad čia yra tam tikra vibracija, dėl kurios šioje šalyje gyvenantiems žmonėms yra lengviau būti pasišventusiems aukštesniems principams, lengviau yra siekti kažko aukštesnio ir įkūnyti šią aukštesnę būseną savo visuomenėje, savo materialioje visuomenėje.

Šis rolės modelis padarė tam tikrą poveikį britų kultūrai, britų mąstymui. Ir turiu jums pasakyti, kad tamsos jėgos, kurios priešinasi žmonijos progresui, suvokė, jog joms reikia dėti labai agresyvias pastangas, kad sunaikintų šį pavyzdį ir neleistų visiems Britanijos žmonėms tapti karaliaus Artūro kopijomis, neleistų jiems išpildyti savo potencialo, siekiant šių aukštesnių principų, įkūnijant šiuos principus visuomenėje. Ir būtent dėl to buvo sukurta ši apsišaukėlė trejybė – iškrypusi monarchija, iškrypusi bažnyčia ir iškrypusi klasių sistema.

Karalius Artūras nebuvo panašus į tuos karalius, kuriuos matėte Britanijoje per pastaruosius keletą šimtmečių. Nes jis nebuvo toks karalius, kuris sakytų: „Nesu atsakingas prieš nieką, nei prieš Dievą, nei prieš žmogų.“ Nes jis iš tiesų buvo atsakingas prieš savo žmones, kadangi buvo jautrus savo žmonėms. Tačiau pirmiausia jis buvo atsakingas prieš Dievą, kadangi buvo jautrus aukštesnei vizijai. Jis buvo pasišventęs šios vizijos atnešimui į įsikūnijimą, ir nesiekė jėga primesti jos žmonėms, tačiau iš tiesų siekė juos stumti truputį stipriau, siekė išstumti juos už jų komforto zonos ribų, idant jie kiltų aukščiau su juo. Tačiau jis nesiekė naudotis fizine jėga, kad priverstų juos pakilti aukščiau. Jis siekė įkvėpti juos kilti aukščiau, siekė įkvėpti juos pamatyti tai, kas jiems patiems iš tiesų yra naudingiausia.

Modelis, kurį matėte daugybę šimtmečių Britanijoje, yra pavyzdžio, pateikto artūriškose legendose, visiškas iškreipimas. Nes argi nematėte monarchų, maniusių, kad ši šalis yra jų nuosavybė – ir kad žmonės yra jų nuosavybė – ir kurie savęs nelaikė Dievo tarnais pirmiausia, o žmonių tarnais antriausia? Ir todėl jie tikėjo galintys daryti ką panorėję, tikėjo galintys naudotis fizine jėga, engdami, naikindami ir žudydami žmones, kurie jiems priešinosi. Mano Mylimieji, koks neapsakomas tikrojo potencialo, koks turėtų būti karalius, iškreipimas!

Egzistuoja daug pagrįstų valdžios modelių, ir karalystė gali būti pagrįstas modelis – jeigu karalius yra pasišventęs Šventojo Gralio paieškoms ir yra pasišventęs atrasti šį aukštesnį principą ir išreikšti jį fizinėje plotmėje savo karalystėje. Tai gali būti gera valstybės valdymo forma. Tai nėra aukščiausia valstybės valdymo forma, kadangi mes norime, kad visi žmonės augtų sąmonėje. Ir todėl demokratija – jeigu ji funkcionuoja tinkamai, kuomet žmonės yra įsitraukę į visuomenės valdymą – iš tiesų yra aukštesnė valstybės valdymo forma. Tačiau jūs nematėte nušvitusios karalystės Britanijoje – nematėte niekada – nes, kaip sakiau, karaliaus Artūro legenda pagrinde buvo mitas, o ne realybė.

Už monarchijos slypinti sąmonė

Tad matote, monarchija Britanijoje visada buvo iškrypusi monarchija, grįsta fizine jėga, grįsta žmonių engimu. O tai reiškia, kad šis žmonių engimas yra sąmonės būsena. Ir žinau, kad sakysite: „Tačiau viskas pasikeitė, nes karalienė nebeturi galios fiziškai engti žmonių.“ Ir tai yra tiesa, nes vėlgi, Gyvenimo Upė atnešė Britanijos visuomenę į priekį.

Tačiau dalykas, kurį noriu jums parodyti, yra tai, kad sąmonė, kuri reiškėsi per bepročius karalius praeityje, dar nebuvo visiškai pašalinta iš šios šalies. Ir todėl ji vis dar tebedaro didelį poveikį žmonėms, netgi iki tokio lygmens, kuomet fizinė jėga nebėra reikalinga, norint išlaikyti Britanijos žmones priespaudoje, kadangi jie yra tokioje didelėje priespaudoje savo sąmonėje, kad kardas jiems nebėra reikalingas. Nes jie nemano, kad kada nors galėtų ištrūkti iš gardo, ištrūkti iš proto dėžutės.

Štai kodėl sakome, kad atėjo laikas permąstyti monarchiją. Nėra taip, kad turėčiau kokią nors asmeninę vendetą ar priešiškumą dabartinei karalienei. Tačiau aš iš tiesų turiu realistišką įvertinimą, kad institucija, kaip dauguma žmonių suvokia, yra simbolis. Ir nors dauguma žmonių tiki, kad tai yra kažką pozityvaus simbolizuojantis simbolis, simbolizuojantis Britų Imperijos praeities didybę, man tai yra simbolis sąmonės būsenos, kurioje žmonės yra engiami ir paverčiami avimis, sutrukdant jiems išreikšti savo Kristaus potencialą.

Štai kodėl yra taip svarbu mąstyti apie simbolius ir kvestionuoti nekvestionuojamus dalykus, tariant: „Ar iš tiesų turėtumėme leisti monarchijai toliau egzistuoti savo dabartinėje formoje?“ O tuomet užduoti tolesnį klausimą: „Ar įmanoma atnaujinti monarchiją, idant ji taptų prasminga institucija šiandieninėje visuomenėje? O gal tai nėra įmanoma, ir todėl turėtumėme ją panaikinti ir paversti Bekingemo rūmus muziejumi?“ Taip, mano mylimieji, tai gali šokiruoti kai kuriuos britus, tačiau argi tai jau nėra muziejus – tik žmonės neturi teisės jo viso apžiūrinėti? Nes argi šis pastatas nereprezentuoja sąmonės būsenos, kuri yra panaši į daugelį muziejų, į kuriuos atėję galite pamatyti visus tuos artefaktus iš praeities, tačiau šie artefaktai yra mirę, ir praeitis yra mirusi. Tik žmonės nenori to pripažinti ir suvokti, kad karalienė yra nuoga, nes monarchija, kaip institucija, yra nuoga.

Princesės Dianos mirtis

Neseniai buvo sukurtas filmas, pavadinimu „Karalienė.“ Ir noriu jus visus paraginti jį pažiūrėti, ypač tuos iš jūsų, kurie nesate iš Britanijos. Nes jis jums leis suprasti, apie ką čia kalbu. Vienas iš dalykų, kurį pamatysite šiame filme, yra tai, kokia buvo visiškai nebritiška reakcija į Princesės Dianos mirtį. Sakydamas „nebritiška,“ turiu omenyje, kad įprastai santūrūs britai – atvirai nereiškiantys emocijų – staiga be jokios baimės išreiškė savo gilų sielvartą dėl šios princesės mirties. Ir, mano mylimieji, turėtumėte paklausti savęs, kodėl žmonės jautė tokį didelį liūdesį? Argi tai neišėjo už asmens ribų, nes argi Diana nebuvo pradėjusi simbolizuoti kažką nacionalinėje sąmonėje?

Ir vienas iš dalykų, kurį ji simbolizavo, būtent ir buvo viltis ir svajonė, kad monarchiją bus įmanoma transformuoti, kad galbūt monarchija galės tapti jautri žmonėms. Vietoj tos monarchijos, kuri reprezentuoja absoliutų nejautrumą, kadangi galvoja: „Žmonės priklauso mums ir privalo vykdyti mūsų įsakymus, o jeigu nevykdys, įkišime juos į bokštą ir nukirsime jiems galvas.“ Britanijos žmonės turi didelę viltį, kad jų visuomenė galės būti transformuota. Jie žino – ne sąmoningai, bet pasąmonėje – kad pokyčiai yra pasirengę prasiveržti į paviršių bet kurią akimirką. Ir Diana reprezentavo galimybę, kad žmonės gali būti laikomi vertingais – paprasti žmonės, ne elitas, ne aukštuomenė, ne monarchija. Bet kad patys žmonės gali būti vertinami kaip unikalios dvasinės būtybės, kuriomis jie yra. Tad kai princesė mirė, viltis, tam tikra prasme, mirė kartu su ja.

Tai yra dar vienas ženklas, signalizuojantis būtinybę permąstyti monarchiją kaip instituciją. Nes daugelis žmonių iš tiesų jautė, kad karalienės atsakas į Dianos mirtį buvo nejautrus ir neadekvatus, diplomatiškai tariant. Ir dalykas, kurį jiems reikia suprasti, yra tai, kad karalienė nėra blogas žmogus, tačiau ji labai gerai suvokia, kad monarchijos institucija turi labai ilgą istoriją ir tradiciją. Ir ji jaučia, jog jai buvo patikėta – kad jai tą patikėjo likimas, istorija, galbūt netgi Dievas – išsaugoti šią tradiciją. Ir ji nesugebėjo atsitraukti atgal ir pamatyti, kad tie laikai praėjo, kad yra būtina imtis pokyčių. Ir tai yra pavyzdys žmogaus, kurį yra visiškai apakinusi sąmonė, apie kurią kalbu, sąmonė, kurią simbolizuoja monarchija. Ir būtent dėl to egzistuoja būtinybė kvestionuoti, ar galime leisti šiai institucijai toliau egzistuoti, nes, kol ji egzistuos nekvestionuojama, žmonės nesugebės išsilaisvinti nuo sąmonės, kurią ji reprezentuoja.

Ir po pirminio išsiliejimo, po augančių reikalavimų, kad karalienė reaguotų kitaip, na tai tuomet – kai ji parodė kažkokį simbolinį gestą – žmonės pamažu nusiramino ir tarė: „Bet juk ką gi mes galime padaryti?“ Jie nulenkė galvas tarsi Dunkirko dvasia ir tarė: „Tiesiog turime tai ištverti.“ Tačiau tai, mano mylimieji, yra dalykas, kurį Britanijos žmonėms reikia nusimesti nuo savęs kaip slegiantį apsiaustą. Kodėl turėtumėte kentėti kažką, kas jau nuo pat pradžių buvo neteisinga, nes tai nėra paremta tais aukštesniais principais, kuriuos žinote egzistuojant ir kurie, kaip žinote, turėtų būti išreikšti jūsų šalyje? Kodėl turėtumėte tai kentėti? Tam nėra visiškai jokių priežasčių!

Drįskite kvestionuoti visuomenės institucijas

Dievas neįsteigė Britanijos monarchijos jos dabartiniame pavidale. Dievas nenori, kad žmonės būtų engiami. Todėl įsiklausykite į savo širdis ir suvokite, kad žinote savo širdyje, jog tai yra neteisinga. Ir tuomet pripažinkite, kad šimtmečių bėgyje manipuliacijomis buvote priversti susikurti nacionalinę sąmonę, kurioje jaučiate, jog egzistuoja tam tikri dalykai visuomenėje, kurie neturėtų būti kvestionuojami. Ir todėl jaučiate, kad tiesiog privalote nulenkti galvas ir kęsti, tikėdamiesi, kad ateityje visa tai pagerės. Na ir iš tiesų palaipsniui ateityje tai pagerės, kadangi egzistuoja Gyvenimo Upė, apie kurią kalbėjau. Tačiau kodėl turėtume laukti šimtmečius aukso amžiaus atėjimo Britanijoje, jeigu jis gali ateiti per dešimtmetį?

Kalbėjau apie faktą, jog nebereikalinga fizinė jėga Britanijos žmonėms priespaudoje išlaikyti. Tai kuo tuomet buvo pakeista ši fizinė jėga? Na, ji buvo pakeista būtent šia idėja – šia labai subtilia sąmone – kad egzistuoja tam tikri dalykai, tam tikros institucijos visuomenėje, kurių tiesiog negalime kvestionuoti, nes jos tiesiog turi tokios būti. Nes taip buvo visada, ir nėra nieko, ką dėl to galėtume padaryti, nes juk, šiaip ar taip, ką mes galime žinoti? Argi galingieji ir didieji nežino geriau?

Na, mano mylimieji, pažvelkite į istoriją. Ar karaliai žinojo geriau? Ar kilmingųjų klasė žinojo geriau, su savo neįtikėtina arogancija? Drįskite pripažinti, kad Britanijos aristokratai yra vieni iš labiausiai arogantiškų žmonių šioje planetoje! Drįskite tai pripažinti, ir drįskite pripažinti, kad jie labai gudriai pasinaudojo žmonių prigimtiniu troškimu matyti Britaniją šalimi, kuri galėtų būti pavyzdžiu kitoms šalims. Tai yra tikras troškimas, kadangi Britanijos žmonės iš tiesų turi potencialą tapti pavyzdžiu kitoms šalims. Britanijos žmonės iš tiesų turi potencialą skleisti aukštesnę civilizacijos formą pasauliui, kaip jie tam tikru laipsniu tai darė idėjomis, kurios pradžią gavo Britanijoje ir iš ten pasklido kitur.

Tačiau dalykas, kurį noriu, kad suprastumėte, yra tai, kad Britanijos Imperija nebuvo tokios nušvitusios civilizacijos skleidimo pavyzdys – kadangi ji buvo paremta fizine jėga. Būtent fizinė aukštesniosios klasės jėga sugebėjo priversti Britanijos žmones leistis kartu į visas avantiūras, kadangi Britanijos žmonės patikėjo imperijos idėja, nes buvo iškreiptas jų tikras pajautimas, kad Britanijai yra skirta būti pavyzdžiu. Tai iškreipė dualistinė sąmonė, paversdama tai subtiliu įsitikinimu, kad Britanijai yra skirta būti pranašesne šalimi, kad Britanija yra pranašesnė civilizacija, ir kad vienas anglas yra geresnis už 10 užsieniečių. O gal tai buvo 20, ar 50? Ar kad ir kokią aroganciją gali turėti žmonės, jausdamiesi, jog yra geresni už kitus.

Ryžkitės pripažinti, kad britų žmonės buvo pažeidžiami elito priespaudos, tačiau jie gali tai akimirksniu nusipurtyti, suvokdami, kad jų tikroji misija yra sekti Artūro pavyzdžiu. Nes Britanijos žmonės turi potencialą leistis į tas Šventojo Gralio paieškas. Žinoma, ne visi tai galėtų daryti artimiausioje ateityje, tačiau dvasiškai sąmoningiausi žmonės Britanijoje turi potencialą imti tai daryti beveik akimirksniu, perjungdami savo sąmonę ir suvokdami, kokia yra tikroji jų misija, kodėl jie čia yra.

Pasisakykite prieš piktnaudžiavimą valdžia

Leiskite man atkreipti jūsų dėmesį į du savo įsikūnijimus Tomu Beketu ir Tomu Moru. Ką dariau tuose įsikūnijimuose? Na, aš iš esmės toliau tęsiau Artūro parodytą pavyzdį, stodamas ginti aukštesnių principų ir pasipriešindamas pasaulietinei valdžiai, kuri nenorėjo laikytis šių principų, ir tenorėjo sekti savojo ego troškimais. Aš mėginau, tuose įsikūnijimuose, parodyti pavyzdį Britanijos žmonėms. Ne dėl to, kad esu unikalus ar geresnis, bet dėl to, kad noriu, jog suvoktumėte, kad visi žmonės Britanijoje turi potencialą, ypač dvasingi žmonės. Tačiau jums reikia turėti viziją, suvokimą, kad iš tiesų egzistuoja toks dalykas kaip aukštesni dvasiniai principai, kad iš tiesų egzistuoja toks dalykas kaip Dievo Realybė – kurią galite patirti per Kristaus įžvalgumą. Nes tik tuomet sugebėsite įveikti labai subtilų programavimą, kuris buvo sukurtas valdžios elito.

Tad ką gi primetė Britanijos žmonėms ši sąmonė, apie kurią kalbu, sąmonė, kuri siekia pavergti žmones jėga? Na, ši sąmonė yra įsitikinusi, kad „kieno galia, to ir tiesa,“ kad tie, kurie turi valdžią, gali daryti ką tiktai nori, ir kad viskas, ką jie bedarytų, yra teisinga – tik, žinoma, dauguma žmonių tuo nebetiki. Tačiau egzistuoja dar subtilesnis šios sąmonės aspektas, kuri sako, kad tie, kurie yra valdžioje, žino geriausiai. „Kas mes, žmonės, tokie būtume, kad galėtume pasisakyti prieš aukštesniąją klasę, prieš politikus? Kas mes tokie esame, ką mes galime žinoti?“

Jums reikia pripažinti, kad galite žinoti Kristaus tiesą savo širdyje. Ir kai žinote šią Kristaus tiesą, turite teisę atsistoti prieš didžiuosius ir galinguosius ir tarti: „Jūs klystate, nes nesate harmonijoje su tais principais, ant kurių turėtų būti pastatyta ši šalis, su tais principais, kurie turėtų būti išreikšti kiekviename mūsų visuomenės aspekte, su tais principais, kuriems mes visi esame pasišventę savo širdyse. Jūs nesate harmonijoje su šiais principais ir todėl jūs klystate, ir mes turime teisę jus kvestionuoti ir kvestionuoti jūsų autoritetą.“ Ir kai pakankamai žmonių ims tai daryti, pamatysite, kaip šios jėgos ims griūti. Jos atsitrauks, nes nebegali naudotis fizine jėga.

Kai nebegalite naudotis fizine jėga, kas jums daugiau lieka, jeigu ne melas? Tačiau, kai šis melas bus apnuogintas, jie nebeteks galios. Nes kaip matėte, mano mylimieji, atėjo toks momentas, kai žmonės, tarsi kas nors būtų perjungęs jungiklį jų sąmonėje, pradėjo priimti, kad Žemė yra apvali, kad ji nėra visatos centras, ir kad visada yra daug didesnė negu jie iki šiol įsivaizdavo. Ir toks pokytis sąmonėje gali įvykti ir vėl, ir jis yra labai labai arti šioje šalyje. Ir galiu jums pasakyti, kad, jeigu aukščiausi dešimt procentų dvasingų žmonių pradėtų įkūnyti savo Kristaus potencialą, jie galėtų tapti katalizatoriais. Ir per stebėtinai trumpą laiką pamatytumėte pokyčius šioje šalyje, peržengiančius bet kokių anksčiau matytų pokyčių ribas.

Kvestionuokite materializmą

Tačiau, žinoma, turite įveikti materializmą, kuris taip pat yra iškrypusios trejybės padarinys, kuomet dvasingumas buvo pašalintas iš krikščionybės ir dėl to žmonės netiki savo pačių dvasiniu potencialu, šitaip lengvai pasiduodami tikėjimui, kad tėra vien gyvūnai. Šis pasiuntinys vakar buvo parduotuvėje ir išsitraukė svaro banknotą su Čarlzo Darvino atvaizdu ir pagalvojo: „O, galbūt man reikėtų šito atsikratyti“, bet grąžos gavo kitą banknotą su karalienės atvaizdu, ir nebuvo visai tikras, ar šis banknotas geresnis už pirmąjį.

Duodu jums šį paveikslą, nes galite pastebėti, kaip šiais įvaizdžiais yra persisunkusi visa kultūra – kad atvaizdus turite net ir ant pinigų, kuriais žmonės naudojasi kiekvieną dieną, karalienės ir Čarlzo Darvino atvaizdus, kurie abu kažką reprezentuoja. Ir daugelis žmonių galvoja, kad tai yra visiškai nekalta, juk argi Darvinas nebuvo vienas didžiausių iš Britanijos kilusių žmonių? Argi jis nėra visuotinai, visame pasaulyje pripažįstamas šiuo didžiu mokslininku? Ir lygiai taip pat jie žiūri ir į karalienę, kaip į savo šalies didybės simbolį.

Tačiau argi Čarlzas Darvinas iš tiesų buvo vienas didžiausių iš Britanijos kilusių žmonių? Akivaizdu, kad jis toks nebuvo, nes paruošė dirvą materializmo atsiradimui, kuris tapo dar efektyvesniu įrankiu žmonėms pavergti nei katalikų bažnyčia viduramžiais. Nes katalikų bažnyčia bent jau pripažino, kad už materialaus pasaulio ribų kažkas egzistuoja. Kai tuo tarpu materializmas to nepripažįsta.

Materializmas visuomenę iš tiesų įgrūdo atgal į proto dėžutę, kuri beveik yra tokia pat maža kaip ir viduramžiška pasaulėžiūra, kad Žemė yra plokščia ir ją gaubia skliautas. Taip, materiali visata yra daug didesnė, galbūt netgi begalinė – nors regimai niekas nepajėgia suvokti, kas yra ta begalybė – tačiau jie įnirtingai neigia, kad už materialios visatos ribų galėtų kas nors būti.

Jeigu už materialios visatos ribų nieko daugiau nėra, tuomet negali būti ir jokių aukštesnių principų. Tad negali būti ir mėginimų ieškoti ir siekti šių principų ir tuomet išreikšti juos visuomenėje. Ir staiga jūs turite labai gudrų melą, dar vieną versiją, kad kas stipresnis, to ir tiesa, tik dabar tai nebėra paremta fizine galia žudyti žmones, ir visgi šiuo būdu toliau yra skleidžiama koncepcija, kad kai kurie žmonės yra labiau tinkami valdyti, ir todėl jūs, žmonės, neturėtumėte jiems prieštarauti.

Siekite aukštesnės vizijos Britanijai

Šie dalykai, mano mylimieji, privalo būti kvestionuojami, ir jūs turite būti pasirengę kvestionuoti tai, ką laikėte Britanijos didybės pamatu, kurio įsikibę vis dar tebesilaiko tiek daug žmonių. Tačiau tikiuosi, kad daviau jums tam tikrą vizijos užuominą, kad jūsų laukia daug didesnė didybė – laukia atėjimo į šios šalies fizinę oktavą – esanti daug aukščiau už viską, ką matėte Britanijos Imperijoje. Nes kodėl gi žlugo Britanijos Imperija? Todėl, kad ji buvo paremta jėga!

Ir kiekvienas veiksmas, kaip atrado vienas jūsų tikrai didžių mokslininkų, turi priešingą atoveiksmį. Tad ar nematote, kad Britanijos Imperijos žlugimas buvo neišvengiamas? Jis buvo užkoduotas toje pačioje sąmonėje, kuri ją sukūrė – toje sąmonėje, kad mes turime teisę eiti ir pavergti tas kitas šalis, užgrobti jų gamtinius išteklius ir naudotis jais savo malonumui, pavergdami ir žudydami žmones.

Šis vien jėga paremtas mentalitetas sukūrė priešingą jėgą, ir koks buvo vienas iš svarbiausių įvykių, kurio dėka Britanijos Imperija nesubyrėjo, bet tiesiog transformavosi į labiau nušvitusią visuomenę? Argi tai nebuvo didvyriškos Gandžio pastangos, stojusio prieš Britanijos Imperiją – ne jėga, bet aukštesniais principais, būtent tais aukštesniais principais, ant kurių yra pastatyta Britanijos šalis? Argi ne lygiai tų pačių principų – galbūt išreikštų šiek tiek kitaip, tačiau tų pačių principų – kurių laikėsi Gandis, laikėsi ir Artūras? Kas, jūsų manymu, būtų nutikę, jeigu Gandis tuo pačiu būdu būtų reagavęs į nacistinę Vokietiją? Kartą jo buvo paklausta, ar, jo manymu, būtų buvę įmanoma nugalėti tokią tironiją kaip nacistinė Vokietija nesmurtu. Ir jis atsakė, kad, jo įsitikinimu, tai iš tiesų būtų buvę įmanoma, tačiau nepalyginamai didesne kaina.

Ir tai yra tiesa. Net ir nacistinę Vokietiją būtų buvę galima nugalėti nesmurtu, tačiau tai būtų pareikalavę daug didesnės kainos, kadangi jie iš karto būtų nužudę ne tik jį, bet visus, kurie jį palaikė. O kodėl britai to nepadarė? Kodėl Britanijos imperija tiesiog nenužudė Gandžio ir visų jo pasekėjų? Argi tai jums neparodo, kad Britanijos šalis jaučia stiprią ištikimybę aukštesniems principams? Ir ką gi Gandis padarė Britanijos šaliai? Argi jis jiems nepriminė, kas jie iš tiesų yra, ne žmonės, tikintys jėga, o žmonės, tikintys principais? Ir argi būtent ne dėl to jie nenorėjo naudotis jėga, kad jį nutildytų, bet savanoriškai išlaisvino Indiją?

Jeigu norėtumėte pakalbėti apie pačias didingiausias akimirkas Britanijos istorijoje, mano nuomone, ši akimirka buvo viena iš didingiausių. Nes tai buvo ta akimirka, kai Britanijos žmonės pasakė: „Paliksime požiūrį ‘kieno galia, to ir tiesa’ ir nesinaudosime fizine jėga. Palypėsime aukščiau.“ Ir ar nematote, mano mylimieji, kad, jeigu šią tendenciją būtų galima prikelti, jeigu žmonės imtų labiau sąmoningai tai suvokti, Britanijos visuomenė galėtų pasikeisti akimirksniu. Ir nepatikėtumėte pokyčiais sąmonėje, kurie galėtų įvykti.

Ar atrodau susijaudinęs? Nes toks ir esu! Nes matau potencialą, kuris yra pasiruošęs prasiveržti bet kurią akimirką. Prašau jūsų laikytis šios vizijos, dalintis ja su kitais, pagal savo vidinį pajautimą. Tačiau visų pirma, laikykitės jos savo prote ir neleiskite sau įsitraukti į negatyvias tendencijas, į neviltį, į beviltiškumą. Susiderinkite su Gyvenimo Upe. Panirkite į ją, ir išmokite vaikščioti šia žeme būdami atviromis durimis Gyvenimo Upės tėkmei, idant ši energija galėtų tekėti per jus ir sklisti tolyn.

Nes kodėl norėjome, kad čia būtų surengta konferencija? Dėl to, kad tai yra centrinė vieta, tačiau taip pat dar ir dėl to, kad čia yra senovinis galios centras. Čia iš tiesų yra galios centras, dvasinės galios centras šioje žemėje. Ir būtent dėl to turite šį iškrypimą Čatsvortų rūmų pavidalu, kuriuose susitikdavo karaliai ir rengdavo savo slaptus pasitarimus. Nes jie jaučia šviesą ir skrenda į ją, manydami, kad galės ją pavogti. Bet, mano mylimieji, jie negali amžinai atiminėti galios iš žmonių.

Ir todėl, prašau jūsų laikytis šio lūžio vizijos Britanijoje. O tie iš jūsų, kurie esate iš kitų šalių, laikykitės tokios pačios lūžio vizijos savo šalyse. Nes turiu jums pasakyti, kad yra daug šalių šioje Žemėje, kurios turi potencialą patirti lūžį ir išpildyti savo unikalią misiją, parodydamos savo unikalų pavyzdį. Nes iš tiesų, kaip šiame amžiuje yra skirta pasirodyti daugiau nei vienam Kristui, lygiai taip pat yra skirta daugiau nei vienai šaliai parodyti pasišventimą aukštesniems principams. Ir yra daug kitų šalių Europoje, Jungtinėse Valstijose, Pietų Amerikoje, ir kitur, kurios turi tą potencialą palikti senąją sąmonę ir pereiti į naują, platesnį suvokimą, kad materializmas yra miręs, ir senosios dogmatiškos religijos taip pat yra mirusios. Tačiau tai nereiškia, kad aukštesni principai yra mirę, ar kad dvasingumas yra miręs, nes mes galime peržengti tai, kas sena ir siekti to, kas nauja.

Mano Mylimieji, suvokiu, kad jūsų taurės jau liejasi per kraštus, tačiau esu labai dėkingas už jūsų norą čia būti, už jūsų norą suteikti man platformą kalbėti. Nes jūsų čia yra susirinkusi kritinė masė, ir todėl, man kalbant šiuos žodžius, jie gali būti įtvirtinti fizinėje plotmėje per jūsų keturis žemesniuosius kūnus. Ir tai yra labai svarbu dėl darbo, kurį norime atlikti šioje konferencijoje ir Britanijoje, o taip pat ir visoje Europoje. Britanija yra Europos dalis, ir tai yra tema, apie kurią vėliau kalbės Sen Žermenas. Tad dėkoju jums visa savo širdimi.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com