Metu jums iššūkį permąstyti nuosavybės koncepciją
TEMOS: Supratimas, kad viskas yra sukurta iš Dievo Šviesos – Pasaulis yra sukurtas duoti jums gausą – Meskite iššūkį savininkiškumo jausmui – Įveikite savo prisirišimus kažką turėti – Meskite iššūkį stygiaus iliuzijai – Lygybė be socializmo – Korporacinių organizacijų galios apribojimas – Patentų įstatymų peržiūrėjimas
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas (6), 2007 liepos 15 d. per Kim Michaels.
Tad ateinu jums duoti sekantį skyrių šioje besitęsiančių mokymų serijoje, toliau tęsdamas pasiryžimo viską kvestionuoti temą. Ir dabar jūsų dėmesį turiu atkreipti į būtinybę kvestionuoti vieną iš pamatinių institucijų žmonių visuomenėje, net ir žmogiško egzistavimo šioje planetoje pamatinę koncepciją – nuosavybės koncepciją. Mano Mylimieji, ką gi jūs iš tiesų galite turėti šioje planetoje, kurioje viskas yra taip laikina, kad tai, kas yra šiandien – jau gali nebebūti rytoj? Ką jūs turite, atėję į šį pasaulį? Ir ką galite su savimi pasiimti, palikdami šį pasaulį?
Na, dalykas, kurį jūs turite – ar bent jau turėtumėte turėti idealiu atveju – kai ateinate į šį pasaulį, yra jūsų pačių esybė, jūsų pačių protas, jūsų pačių psichika, jūsų pačių siela. O tuomet, kai praleidžiate šiek tiek laiko šioje materijos karalijoje, jūs paaugate. Ir kai išeinate, pasiimate su savimi augimą, kurį įsisavinote – išmintį, meilę, galią, kuriais tapote. Štai tą, mano mylimieji, jūs iš tiesų galite su savimi pasiimti, kai tuo tarpu labai gerai žinote, kad negalite su savimi pasiimti materialių daiktų.
Supratimas, kad viskas yra sukurta iš Dievo Šviesos
Yra daug jūsų, kurie esate dvasingi žmonės ir todėl nesate taip stipriai prisirišę prie pinigų ar materialių daiktų kaip žmonės pasaulyje, ypač elitas. Tad noriu paraginti jus pamąstyti savo širdyse apie šią labai paprastą tiesą: Viskas ateina iš Dievo, be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta.
Viskas, ką tik galėtumėte turėti šiame pasaulyje, yra sukurta iš Motinos Šviesos, kuri yra paties Dievo šviesa, Dievo Esybės aspektas, kuriam Tėvas leido materializuotis Motinos Šviesos pavidalu, kuri gali būti įkalinta bet kokioje formoje. Tačiau už visų šių formų egzistuoja universalus Motinos Šviesos aspektas, kurį mes pavadinome Gyvenimo Upe.
Pamąstykite apie tai, mano mylimieji. Tai, ką vadinate forma, turi bent jau laikiną egzistenciją. Tai reiškia, kad kažkas paėmė proto įvaizdį, perkėlė jį ant Materijos Šviesos, tuo būdu ištraukdamas Materijos Šviesos dalelę iš Gyvenimo Upės, priversdamas ją liautis tekėti su šia upe ir prisiimti materialią formą. Tai savaime nėra blogai. Nes kaip gi galėtumėte egzistuoti materialiame pasaulyje, jeigu neegzistuotų kažkas, kas turėtų materialias formas? Problema kyla tuomet, kai žmonės yra paveikti dualistinės sąmonės, kuri juos verčia jaustis atskirtais nuo savo šaltinio ir nuo Gyvenimo Upės. Kai jie jaučia šią atskirtį, su šiuo jausmu neišvengiamai ateina praradimo baimė.
Tačiau praradimo baimė egzistuoja poliariškume su kitu subtiliu jausmu – jausmu, kad jūs – tai reiškia atskirasis aš, kuris dabar save mato egzistuojant atskirai nuo Dievo kūno ir Gyvenimo Upės – jaučia, kad iš tiesų galite kažką turėti šiame pasaulyje. Kai turite šį jausmą – šį troškimą kažką savintis – ir kai jau esate kažką įsigiję, norite tai išsaugoti. Nes praradimo baimė skatina jus laikytis įsitvėrus į tai, ką turite. Ir ar suvokiate, kaip šis labai giliai įaugęs, labai subtilus psichologinis mechanizmas paskatina jus dar labiau atsiskirti nuo Gyvenimo Upės?
Pasaulis yra sukurtas duoti jums gausą
Jūs buvote pasiųsti į pasaulį, kuris yra labai puikiai sutvertas ir geba jums duoti gausingą gyvenimą. Tiesą sakant, Dievas šį pasaulį sukūrė taip, kad jis jums duotų viską, ko tiktai norite. Tačiau, jeigu sieksite kažką turėti, apribosite savo turimus dalykus tuo, ką šiuo metu sugebate įsivaizduoti, užuot tekėję su Gyvenimo Upe.
Ar suvokiate, kad Dievas jums davė laisvą valią? Ir jūs buvote apdovanoti gebėjimu perkelti įvaizdžius ant Materijos Šviesos, priversdami šviesą įgyti formą, kuomet ji laikinai stagnuos tam tikroje formoje. Kaip sakiau, jūs turite teisę tai daryti, turite teisę susikurti kokią tik norite formą. Tačiau Dievas netrokšta, kad apsiribotumėte formomis, kurias šiuo metu sugebate įsivaizduoti, jis trokšta, kad būtumėte nesibaigiančios Gyvenimo Upės judėjimo dalimi. Kad užuot laikęsi įsikibę į ribotą formą, nuolatos transcenduotumėte save, nuolatos transcenduotumėte savo ankstesnius proto įvaizdžius, idant jie netaptų stabmeldiškais įvaizdžiais. Ir todėl nesiektumėte laikytis įsikibę į vieną kažkurią formą, bet būtumėte pasirengę transcenduoti šią formą, leisdami šiai formai tapti daugiau.
Ir būtent to žmogiškasis ego ir tie, kurie yra įstrigę puolusioje sąmonėje, nepajėgia suvokti. Nes jie tiki, kad, jeigu kažkokia forma bus pakeista, jie praras šią formą. Ir tam tikra prasme, tai yra tiesa. Nes, jeigu turėtumėte dešimt dolerių banke, ir jie sukauptų palūkanas, kuomet dabar jūs turėtumėte dvylika dolerių, tai tam tikra prasme būtumėte praradę dešimt dolerių, ar bent jau būtumėte praradę jausmą, kad turite dešimt dolerių banke. Bet argi tai iš tiesų yra praradimas, o gal tiesiog vietoj to jūs gavote kažką daugiau?
Meskite iššūkį savininkiškumo jausmui
Jūs, kurie esate dvasingi žmonės, turite galimybę – ne tik savo pačių gyvenime, bet taip pat ir kolektyvinėje sąmonėje, ir netgi kalbėdami apie tai visuomenėje – turite galimybę mesti iššūkį savininkiškumo jausmui, labai subtiliam programavimui, kuriuo buvo užprogramuoti beveik visi žmonės, bent jau labiau pasiturinčiose šalyse šioje planetoje, ir jie buvo užprogramuoti tikėti, kad vienas iš pagrindinių tikslų gyvenime yra kažką turėti ir kažką sukaupti, ką galėtumėte vadinti savo nuosavybe. Ir šis labai subtilus programavimas yra pagrindinis faktorius, neleidžiantis įsikūnyti gausingam gyvenimui šioje planetoje. Ir sakydamas „gausingas gyvenimas“ turiu omenyje būseną, kurioje kiekvienas žmogus šioje planetoje turėtų užtektinai pavalgyti, turėtų tinkamą vietą gyventi ir turėtų pragyvenimo lygį, kuris suteiktų šiam žmogui laisvo laiko ir energijos siekti dvasinių tikslų.
Ši planeta kuo puikiausiai gebėtų išmaitinti 10 milijardų žmonių, gyvenančių klestėjimo būsenoje. Tik akivaizdu, kad to šiuo metu nėra. Ir taip yra dėl to, kad žemiausi 10 procentų žmonių – valdžios elitas – yra taip giliai įstrigę savininkiškumo jausme ir praradimo baimėje, kad susigrobė pasaulio turtus ir išteklius sau, sukoncentravo juos į savo rankas – tuo būdu atimdami juos iš visų kitų.
Tai yra, kaip sakiau, iš dalies visiškai nesąmoningas vidinis impulsas, kylantis iš praradimo baimės ir iliuzijos, kad atskirasis aš gali kažką turėti. Tačiau tai taip pat yra troškimas būti geresniu už kitus, todėl kad jie turi daugiau technologinių žaisliukų, daugiau daiktų, daugiau turtų. Ir būtent tai trukdo įvykti pokyčiui – per kurį pasikeistų net ir visa gamta, kuomet ji galėtų sukurti tokią gausą, kad pamaitintų netgi dar daugiau žmonių, nei šiuo metu gyvena šioje planetoje. Vėlgi, aš žvelgiu į tuos, kurie yra aukščiausiuose 10 procentų, į tuos, kurie yra sąmoningesni žmonės, ir kviečiu jus pakilti į aukštesnį supratimą, pademonstruojant tai savo pačių gyvenime. Pademonstruokite, kad, kai paliekate troškimą kažką savintis atskirajam aš, na tai tuomet tampate viena su Gyvenimo Upe.
Tai nereiškia, kad nebeturite materialių daiktų. Nes tam tikro kiekio daiktų turėjimas netrukdo, tačiau šiuos daiktus jūs turite ne tam, kad juos turėtumėte, kad juos savintumėtės. Jūs juos turite kaip įrankius, padedančius išpildyti jūsų dangiškąjį planą. Nes dabar esate pakilę virš sąmonės, kurioje kažko turėjimas yra tapęs pats sau tikslu. Ir vietoj to jūs suvokiate, kad turėti kažką šiame pasaulyje tiesiog yra priemonė aukštesniam tikslui pasiekti, priemonė jūsų dangiškajam planui įvykdyti, padedant atnešti Dievo karalystę į Žemę.
Įveikite savo prisirišimus kažką turėti
Tačiau turiu jums pasakyti, kad daugeliui jūsų bus būtina imtis dramatiškų žingsnių, kad galėtumėte nusimesti savinimosi programavimą, kuris taip giliai įaugo į jus per keletą gyvenimų. Tad iš tiesų galima pagrįsti tai, ką matote daugelyje dvasingų žmonių, kurie kuriam laikui atsikrato visų materialių daiktų. Nesakau, kad tai yra vienintelis būdas, kuriuo galite įveikti savininkiškumo jausmą. Nes iš tiesų yra geriau, kad atiduotumėte visus prisirišimus prie savo materialių turtų, idant turėtumėte tik tiek, kiek reikia savo dangiškajam planui įvykdyti. O visa kita, kas nėra būtina šio konkretaus tikslo pasiekimui, tiesiog nukristų nuo jūsų.
Bet dabar, mano mylimieji, jums yra svarbu suprasti, kad nėra jokio absoliutaus įstatymo, teigiančio, kad dvasingi arba religingi žmonės privalo būti vargšai. Neprivalote būti išmaldos prašinėjantys vienuoliai, kurių vienintelis turtas yra jų abitas. Nes tai – daugumai jūsų – nepadės įvykdyti savo dangiškojo plano. Tačiau dalykas, kurį turite suprasti, yra tai, kad, kai paliekate atskirojo aš savininkiškumo jausmą, tuomet galite sulieti savo troškimus, savo kūrybiškumą, savo poreikius su Gyvenimo Upe. O Gyvenimo Upė su didžiausiu malonumu ir džiaugsmu išpildys visus tikruosius jūsų poreikius – visus poreikius, kurie yra būtini jūsų dangiškojo plano išpildymui, kurį vykdydami padedate kitiems žmonėms, išlaisvinate juos – ir tuo būdu pakylėjate visą planetą ir priartinate ją prie gausingo gyvenimo įkūnijimo.
Meskite iššūkį stygiaus iliuzijai
Norėdami parduoti jums savo savininkiškumo iliuziją – ir klaidingą tikėjimą, kad tie, kurie turi daugiau, yra geresni už tuos, kurie turi mažiau – valdžios elitas ir netikri mokytojai turėjo jums parduoti dar vieną subtilią iliuziją. Ir vėlgi, ši iliuzija, kaip sakiau anksčiau, yra tai, kad stygiaus sąmonė – stygius ir apribojimai – yra neišvengiama. Kai įsiliejate į Gyvenimo Upę, stygius nustoja jums būti aktualus. Nes matote, kai iš tiesų įsiliejate į Upę, jūs ne tik kad tampate viena su Upe, jūs tampate Upe. O tai reiškia, kad dabar jūs – per savo Esybę – valdote dalį Gyvenimo Upės srauto. Ir todėl galite jį nukreipti – nukreipti pačią Dievo Šviesą – materializuodami tai, ko jums reikia jūsų dangiškajam planui išpildyti.
Ir aš čia nekalbu apie paviršutinišką psichologinį mechanizmą, kurį lengvai galėtumėte įveikti, sukalbėdami kelias afirmacijas arba valandą ar dvi pakalbėdami su psichologu. Tai yra labai giliai įsišaknijęs mechanizmas, kuris iš jūsų pareikalaus gilių apmąstymų ir nuodugnaus savo sielos ištyrimo, idant galiausiai galėtumėte pamatyti, kad tai yra iliuzija. Ir galėtumėte patikėti realybe, kad, kai esate pasiruošę transcenduoti savo lūkesčius apie tai, koks turėtų būti gyvenimas, kai esate pasiruošę akis į akį stoti su savo praradimo baime ir ją įveikti, na tai tuomet nieko neprarasite. Nes Gyvenimo Upė su džiaugsmu jums duos daugiau – jums tampant Daugiau. Ir kai būsite tapę Daugiau, užuot siekę viską turėti ir kontroliuoti, jūs – kadangi būsite Gyvenimo Upės tėkmėje – dovanai dovanosite, ką dovanai būsite gavę. Ir šitaip paskleisite turtą, paskleisite gausą. Ir tuo būdu visi turės daugiau.
Nes argi nematote, kad tai tėra puolusių būtybių iliuzija, dėl kurios atrodo, kad egzistuoja ribotas išteklių kiekis – ir kad jeigu šiuos išteklius padalintumėte po lygiai kiekvienam žmogui planetoje, niekas neturėtų pakankamai? Ir būtent tuo jie jus nori įtikinti. Tačiau realybė yra tokia, mano mylimieji, kad, kai tie, kurie pradės dovanai duoti, ką dovanai gavo, tuomet visi pasidarys turtingesni. Visa ekonomika paaugs į aukštesnį lygmenį. Ir todėl ekonominės galimybės ir kolektyvinis turto kiekis visuomenėje išaugs dramatiškai ir eksponentiškai.
Lygybė be socializmo
Jeigu palygintumėte visuomenę, kurią turite šiandien Jungtinėse Valstijose, su feodalinėmis prieš 500 metų Europoje egzistavusiomis visuomenėmis, pamatytumėte, kad turto kiekis, kuris buvo prieinamas tose viduramžių visuomenėse, buvo daug kartų mažesnis už tą turto kiekį, kuris yra prieinamas šiandieninėje visuomenėje. Deja, matote, kad situacija su nelygiu turto paskirstymu šiandien nedaug tepasikeitė nuo viduramžių laikų – bent jau ne tiek tiek, kiek norėčiau.
Ir tai mus atveda prie sekančios temos. Nes kai pradedate kvestionuoti savininkiškumo koncepciją, tuomet yra dalykų, kurie galioja visai visuomenei. Kiekviename šioje planetoje egzistavusiame Aukso Amžiuje, egzistavo kitoks nuosavybės jausmas, labiau kolektyviškas nuosavybės jausmas. O tai iš tiesų reiškia, kad egzistavo limitas, kiek turto arba nuosavybės galėjo turėti arba kontroliuoti vienas žmogus arba viena bendrovė – verslas arba organizacija.
Ir būtent šis atskirties jausmas ir troškimas kaupti materialius dalykus dėl mažojo aš neleidžia Aukso Amžiui materializuotis, nes jis stabdo Gyvenimo Upės tekėjimą. Tad, kai įveiksite tą asmenišką, atskirojo aš savininkiškumą, vartai atsivers ir per juos pradės lietis gausa. Tačiau ji liesis ne vieno individo labui, o visų labui, idant visa visuomenė, o galiausiai ir visa planeta, galėtų būti pakylėta aukštyn.
Ir iš tiesų yra būtina dirbti dviejuose frontuose. Svarbiausias dalykas, žinoma, yra sąmonės kėlimas, kuris paruoš dirvą permąstyti savininkiškumo jausmą. Tačiau yra būtina dirbti ir politiniame lygmenyje. Nes iš tiesų yra priderama, kad visuomenė, kuri pradeda pereidinėti į aukso amžiaus sąmonę – tačiau šio perėjimo iki galo dar neatliko – nustatytų tam tikrus apribojimus, kiek turto ir kiek nuosavybės galėtų kontroliuoti vienas individas arba viena korporacija.
Mano Mylimieji, aš čia nekalbu apie socializmą arba komunizmą, kuris pakeistų individualią nuosavybę valstybine nuosavybe. Aš čia kalbu apie vidurio kelią, kuomet egzistuotų limitas, kiek turto gali būti sukoncentruota elito rankose – kuris tuomet yra išimamas iš cirkuliacijos – kuomet visa visuomenė yra nugramzdinama į žemesnį lygmenį, o tai iš tiesų apriboja net ir patį elitą. Tačiau elito nariams tai nerūpi, kadangi jiems iš tiesų nerūpi jų turimas turto kiekis. Jiems labiausiai rūpi skirtumas tarp jų turimo turto kiekio ir to turto kiekio, kurį turi vidutinis žmogus. Nes jie nori būti geresni už kitus, ir yra visiškai pasiruošę visą visuomenę laikyti žemesniame lygmenyje.
Ir turiu jums pasakyti, kad šioje planetoje egzistuoja valdžios elitas – kuris vėl ir vėl ir vėl čia reinkarnuojasi – ir kuris, jei tik tai būtų buvę įmanoma, būtų buvęs visiškai patenkintas, išlaikydamas vakarų pasauliui prieinamo turto kiekį tame lygmenyje, kurį matėte feodalinėse visuomenėse. Jiems nerūpi išplėsti bendrą turto kiekį, jiems daug labiau rūpi pirmauti visuomenėje. Tačiau, žinoma, tarp valdžios elito yra ir tokių, kurie yra įstrigę kitame sūkuryje, kuriame jiems nerūpi turėti daugiau nei kiti žmonės. Nes jiems tiesiog rūpi turėti vis daugiau ir daugiau ir daugiau, nes jie yra įstrigę nesibaigiančiame sūkuryje, kurio neįmanoma užpildyti.
Korporacinių organizacijų galios apribojimas
Ir viena šių minčių pasekmė yra ta, kad visuomenėms, egzistuojančioms Jungtinėse Valstijose, Europoje ir kitose šalyse, kurios jas vejasi ekonomiškai, yra būtina pradėti mąstyti apie tai, kad kažkuriuo momentu bus būtina pradėti riboti korporacijų dydį. Idant jos negalėtų pasidaryti tokios didelės, kad prarastų sąlytį su žmogiškuoju elementu. Idant korporacija negalėtų tapti padaru, pasirengusiu užgrobti ir kontroliuoti visą pasaulį, jei tik galėtų.
Nes, užuot leidus korporacijoms užsisukti šiame nesibaigiančiame valdžios ir kontrolės žaidime, korporacija turėtų būti įrankis didesniam gėriui siekti, padidinant gausą visų žmonių gyvenimuose. Ir jei kalbėtume atvirai, kuri korporacija galėtų egzistuoti vakuume? Korporacija daugeliu atveju turi naudoti gamtinius išteklius, norėdama sukurti prekes, kurias galėtų parduoti. Ir ji privalo turėti darbininkus, kurie galėtų gaminti šias prekes. Nes gi patys akcininkai nesiruošia stovėti gamykloje ir užsidirbti duonai savo prakaitu, argi ne taip?
Neturiu jokių problemų, kad grupė akcininkų valdytų korporaciją, jeigu jie yra pasirengę dirbti. Tačiau, jeigu jiems reikia, kad kiti žmonės dirbtų darbus, tai tuomet ar galima iš tiesų sakyti, kad akcininkai gali teigti esantys pilnateisiai korporacijos savininkai? O jeigu ši korporacija naudoja gamtinius išteklius, randamus gamtoje – na tai tuomet, mano mylimieji, kam priklauso šios Jungtinės Valstijos? Ar jos priklauso General Motors? Ar General Electric? Ar Halliburton? Ar Amerikos žmonėms? Argi ši šalis nėra šalis po vieno Dievo vėliava, kuri turėtų būti iš žmonių, nuo žmonių ir žmonėms?
Žmonės turi teisę išeiti į priekį ir tarti: „Stop! Mes kvestionuojame elito teisę turėti ir kontroliuoti 90 procentų šios šalies turto. Nes jie sukaupė šį turtą, naudodamiesi ištekliais, kurie priklauso mums visiems, ir jie tai padarė, naudodamiesi mūsų visų darbu. Ir todėl mes esame teisėti savininkai ir turime žodžio balsą. Ir reikalaujame, kad šių korporacijų turtas nebebūtų naudojamas didinti elito turtus, kurie jau ir taip turi daugiau, nei vienas žmogus būtų pajėgus išleisti. Tad mes turime teisę reikalauti, kad šių korporacijų turtas būtų padalintas visiems visuomenės žmonėms – įskaitant ir tų korporacijų darbininkus.“
Aukso amžiaus visuomenėje nebematysite šių milžiniškų monolitinių korporacijų, peržengiančių nacionalines sienas. Matysite daug mažesnių verslų, kurie iš dalies ar netgi visiškai bus valdomi pačių darbininkų. Ir tuo būdu bus sukurta visiškai kitokia dinamika, kuomet žmonės neateis tiesiog dirbti tam tikru nustatytu metu, sėdėdami ir darydami kažkokį robotišką, protą bukinantį, mechanišką darbą, nejausdami jokios atsakomybės ar netgi nuosavybės jausmo – pozityviu būdu – tame, ką daro. Vietoj to, jie būtų pasinėrę į verslą ir suvoktų, kad tai, ką jie daro, turi poveikį visumai ir todėl iš tiesų galiausiai bus naudinga jiems patiems. Tai yra visiškai kitoks verslo modelis, ir įsikūnijime jau yra žmonių, kurie tai suvokia ir kurie jau pradėjo įgyvendinti šiuos verslo modelius. Mano Mylimieji, dalykas, kurio jūsų prašau, yra laikytis tyros vizijos šiai nuosavybės koncepcijai transcenduoti, idant visuomenė pakiltų į naują ir aukštesnį supratimą.
Patentų įstatymų peržiūrėjimas
Kita svarbi tema, apie kurią reikėtų pamąstyti, yra patentų koncepcija. Tai iš tiesų yra teisinga, kad naujo produkto išradėjas galėtų išsiimti patentą kuriam laikui, idant gautų naudą iš šio produkto. Tačiau neturėtų būti įmanoma situacija, kuomet, sukūręs naują produktą, išradėjas išsiima patentą, o kažkokia didžiulė korporacija nusiperka šį patentą ir palaidoja jį stalčiuje, idant nauja technologija, kuri galėtų konkuruoti su jų egzistuojančiu verslu, būtų sutraiškyta jau nuo pat pradžių.
Nes, mano mylimieji, argi iš tiesų galite sakyti, kad naują produktą sukūręs žmogus turi nuosavybės teises į jį? Argi neateina toks momentas, kai turite sakyti, kad egzistuoja tam tikri produktai, tam tikros technologijos formos, kurios yra tokios svarbios visuomenės gerovei, jog negalime leisti vienam asmeniui ar vienai korporacijai kontroliuoti šios technologijos panaudojimo? Įsivaizduokite, kad kažkada tolimoje praeityje kažkoks žmogus būtų išsiėmęs patentą ratui. Ir dabar jūs visi turėtumėte mokėti mokestį kokiai nors monstriškai korporacijai dėl to, kad turite ratus ant savo automobilių.
Egzistuoja tam tikros technologijų formos, kurios yra duodamos žmonijai, kad tarnautų visų labui. Ir iš kur gi iš tiesų ateina visi nauji išradimai ir technologijos? Na, jie neatsiranda tarsi iš niekur, ir jie taip pat neateina iš vieno kažkurio žmogaus proto. Jie ateina iš pakylėtosios karalijos, nes mes, pakylėtieji mokytojai, esame tikrieji išradėjai Žemėje. O žmonės, kurie tariamai kažką išranda, tiesiog yra gavėjai. Jie neišranda, jie tiesiog susiderina su mumis, kad galėtų gauti tai, kas jau egzistuoja eterinėje karalijoje pilnai išvystytos idėjos pavidalu. Žmogus, kuris sugeba su tuo susiderinti ir atnešti naują išradimą, nusipelno būti apdovanotas. Tačiau išradimą reikėtų laikyti dovana visiems žmonėms, ir jis turėtų būti naudojamas visų žmonių labui.
Ir štai tik vienas pavyzdys. Kaip gali būti, kad privati korporacija – kurią kontroliuoja labai nedidelė grupelė žmonių – gali turėti praktiškai absoliučią kontrolę programinei įrangai, valdančiai 90 procentų pasaulio kompiuterių? Argi neateina toks taškas, kuomet turite pasakyti, kad kompiuterių svarba yra pernelyg didelė visam pasauliui, kad leistume godumui ir pelnui būti jų vystymo varomąja jėga, ir kad leistume korporacijos godumui ir pelnui valdyti programinės įrangos naudojimą, kompiuterių naudojimą, traiškant bet kokias inovacijas, galinčias kelti grėsmę jų unikaliai pozicijai?
Suprantu, kad kompiuterių industrija yra pakankamai jauna, ir todėl visuomenę šiek tiek netikėtai užklupo jos atsiradimas. Ir vis dėlto, niekada nėra per vėlu atsitraukti žingsnį atgal ir viską permąstyti. Ir egzistuoja būtinybė permąstyti, kad arba visuomenė pateiktų Microsoft ultimatumą, liepdama jai pakeisti tai, kaip ji kontroliuoja ir valdo programinę įrangą, arba visuomenė nuspręstų sukurti viešai valdomą, absoliučiai skaidrią organizaciją, kuri vystytų naują programinę įrangą, galinčią veikti visuose kompiuteriuose.
Galiu jus užtikrinti, kad, jeigu nenorite, jog kompiuteriais būtų pradėta naudotis, imant kontroliuoti kiekvieną jūsų gyvenimo aspektą, tuomet jums, žmonėms, reikia susigrąžinti nuosavybės teises į kompiuterių technologiją. O tai reiškia, kad turite reikalauti aukščiausio įmanomo skaidrumo visuose svarbiausiuose programinės įrangos vystymo aspektuose, kuri, tikrąja to žodžio prasme, verčia pasaulį judėti į priekį. Taigi, mano mylimieji, pasakiau savo žodį. Tad, dėkoju jums už jūsų dėmesį, ir dar kartą jus užsklendžiu Laisvės Liepsnoje, kuri AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com