Aukso Amžių iškilimo ir nuopolių paslaptis

TEMOS: Šventoji Dvasia yra tobulas reguliuojantis mechanizmas – Kodėl tiems, kurie piktnaudžiauja valdžia, yra leidžiama reinkarnuotis? – Aukso Amžiaus varomųjų jėgų supratimas – Ką reiškia nuolatinis augimas – Aukso Amžių nuopolių paslaptis – Amžinasis lyderystės iššūkis

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas (2), 2007 liepos 14 d. per Kim Michaels.


Mano Mylimieji, noriu būti tikras, kad supratote mintį, kurią išsakiau vakar, kalbėdamas apie tai, ką žmonės vadina gamtos pusiausvyra. Kas iš tiesų nėra pusiausvyros būsena, bet yra būsena, kurią sukūrė į dualizmą įsitraukusi kolektyvinė žmonijos sąmonė.

Tad kai įsitraukiate į dualistinę sąmonę, neišvengiamai susikuriate problemą. O tuomet, norėdami įveikti šią problemą – norėdami kaip nors su ja susigyventi – užuot išsprendę problemą, jūs pasinaudojate dualistine sąmone, kad sukurtumėte dar didesnes komplikacijas – sukuriate papildomą sudėtingumo sluoksnį. Ir tuomet viena problema veda prie kitos, ir problemos yra statomos viena ant kitos, kol galiausiai jūsų sukurtas sudėtingumas pasidaro toks slegiantis, jog dauguma žmonių pasiduoda ir taria: „Ar mums iš viso įmanoma pakeisti šias sąlygas?“

Tačiau kokia yra alternatyva? Na, alternatyva yra pakilti virš dualizmo, siekti Kristaus sąmonės ir tuo būdu leisti Šventajai Dvasiai tekėti į kiekvieną gyvenimo Žemėje aspektą. Kaip sakiau vakar vakarą, žmonių sąmonės disbalansas sukūrė tam tikras gyvūnų rūšis, kurių populiacija yra linkusi augti tol, kol išeikvoja savo maisto išteklius, ir tuomet jie arba išmiršta arba jų skaičius drastiškai sumažėja. Todėl žmonių sąmonė sukūrė gyvūnus, kurie medžioja kitas gyvūnų populiacijas, ir tuo būdu palaiko tam tikrą pusiausvyros būseną. Žmonių sąmonė netgi iššaukė ligas, kurios neleidžia gyvūnų populiacijoms pernelyg išaugti.

Šventoji Dvasia yra tobulas reguliuojantis mechanizmas

Tačiau, jeigu žmonija, ar bent jau kritinė žmonių masė, imtų siekti Kristaus sąmonės ir leistų Šventajai Dvasiai tekėti per juos, tuomet Šventoji Dvasia taptų tobulu reguliuojančiu mechanizmu, ir ji galėtų sureguliuoti kiekvieną gamtos aspektą. Ir šitaip taip pat būtų įveikti visi žemės drebėjimai, vulkanų išsiveržimai ir visos destruktyvios oro sąlygos. Ir iš tiesų, Šventoji Dvasia gali sukurti tobulą klimatą, kuris leistų užauginti maksimalų kiekį kviečių, kuriais tuomet būtų galima pamaitinti maksimalų skaičių žmonių.

Šventosios Dvasios veikimas panaikintų ligas, parazitus, marą ir bet kokius kitus taip vadinamus reguliuojančius mechanizmus, kuriuos matote gamtoje. Nes Šventoji Dvasia yra pats tobuliausias reguliuojantis mechanizmas, neturintis jokio pašalinio poveikio ir tik skatinantis viską augti ir tapti daugiau. Tas pats galioja ir žmonių visuomenei. Jeigu kritinė masė žmonių taptų Šventosios Dvasios reguliuojančio mechanizmo laidininkais, tuomet neegzistuotų jokia konkurencija dėl darbo. Nes Šventoji Dvasia užtikrintų, kad tik tam tikras skaičius žmonių įgytų specifinį išsilavinimą, reikalingą esamoms darbo vietoms užpildyti. Ir Šventoji Dvasia taip pat užtikrintų nuolatinį ekonomikos augimą, kuri tuomet suteiktų darbo vietas kiekvienam žmogui, ar bent jau tiems, kurie norėtų dirbti.

Tad ir vėl matote šią tendenciją, kad ekonomika ir visi žmonių visuomenės aspektai yra praradę pusiausvyrą dėl dualistinės sąmonės. O ypač dėl tų, kurie yra labiausiai šioje sąmonės būsenoje įstrigę – dėl valdžios elito. Jie taip stipriai įstrigo dualizme ir atskirtyje, jog tiki, kad jie – savo atskirame tapatumo jausme – žino geriau už Dievą, kaip viskas turėtų būti daroma Žemės planetoje, ar netgi visoje visatoje. Tad jie apsiskelbė tais, kurie viską žino geriausiai.

Tačiau savo dualizme, jie neišvengiamai kuria disbalansus, kurie veda prie problemų. Ir tuomet, kaip sakiau vakar vakare, matome pasikartojančią tendenciją, kuomet įsigalėjęs valdžios elitas sukuria problemą, o tuomet ateina valdžios siekiantis elitas ir ima teigti, jog jis gali išspręsti problemą, sukurtą senojo valdžios elito, nors patys vis dar tebėra dualistinėje sąmonėje. Ir todėl jie neišvengiamai privalo sukurti dar vieną disbalansą, kuris atveda prie sekančios problemos, ir taip toliau, iki begalybės.

Ir ką būtų galima padaryti, kad sustabdytume šį sūkurį? Na, vienintelis dalykas, kurį galima padaryti, yra tai, kaip sakiau vakar vakare, kad tie, kurie yra maniškiai, tie, kurie yra ištikimi Laisvės idealui, nubustų tam, kuo jie yra, nubustų savo potencialui ir nuspręstų laikyti dvasinę pusiausvyrą žmonijos nubudimui. Tai turi Alfa aspektą, kuomet jūs pakylėjate savo sąmonę ir laikote pusiausvyrą dėl daugelio. Ir tai turi Omega aspektą, kuomet kalbate tiesą, kurią žinote, ir reikalaujate pokyčių visuomenėje.

Kodėl tiems, kurie piktnaudžiauja valdžia, yra leidžiama reinkarnuotis?

Vienas iš klausimų, kurį daugelis iš jūsų turite, yra tai, kodėl tam tikriems gyvybės srautams – kurie yra visiškai nugrimzdę į dualizmą – yra leidžiama vėl ir vėl reinkarnuotis Žemėje. Kodėl tiems patiems gyvybės srautams yra leidžiama vėl ir vėl užimti vadovaujančius postus? Ir gyvenimas po gyvenimo jie kartoja tą pačią įsisenėjusią problemų kūrimo tendenciją, ir jie vieninteliai atrodo nesugebantys to matyti. Jie nesugeba matyti, kaip tai yra pragaištinga vėl ir vėl daryti tą patį dalyką, tikintis, kad vieną dieną rojus nusileis Irake, arba Trečiajame Reiche, ar kad ir kokią idealią visuomenę jie teigia galintys įkūnyti šioje planetoje, grįstą savo dualistinėmis ideologijomis.

Kodėl leidžiame šiems gyvybės srautams vėl ir vėl čia inkarnuotis, ir kodėl leidžiame jiems vėl ir vėl tapti žmonių vadais? Na, realybė yra tokia, kad mes, pakylėtieji mokytojai, neleidžiame šiems gyvybės srautams reinkarnuotis – reinkarnuotis jiems leidžiate jūs! Žmonija tai leidžia, ir štai kodėl. Matote, kaip Maitrėja labai išsamiai paaiškina savo knygoje, egzistuoja du būdai, kuriais galite mokytis. Aukščiausias mokymosi būdas yra tai, kad mokytumėtės iš pakylėtųjų mokytojų, nes atpažintumėte, kad egzistuoja kažkas aukštesnio už jūsų pačių sąmonę – kažkas, kas yra aukščiau už dualizmą, kažkas, kas yra aukščiau už ego – ir todėl būtumėte atviri klausyti tikro mokytojo, neturinčio visiškai jokių savanaudiškų motyvų.

Tačiau, kaip paaiškina Maitrėja, jeigu liaujatės būti atviri ir nebenorite klausyti šio tikro mokytojo, tai kas tuomet nutinka? Na, tuomet prarandate ryšį su tikruoju mokytoju, ir tuomet jūsų mokytojais tampa netikri mokytojai. Matote, jeigu žmonės būtų turėję noro klausyti pakylėtųjų mokytojų, mes jau seniai būtume galėję iškelti aukštyn kritinę masę žmonių, kurie tuomet būtų galėję užimti vadovaujančius postus ir būtų galėję vadovauti iš Kristaus proto lygmens – užuot vadovavę iš antikristo proto.

Ir todėl jie būtų pakeitę valdžios elito žmones, kurie yra įstrigę dualizme. Tačiau, kad tai galėtų įvykti, yra būtina, kad žmonės būtų pasiekę tam tikrą sąmonės lygį, kuriame jie iš tiesų gebėtų matyti skirtumą tarp tų, kurie veda į priekį iš Kristaus sąmonės lygmens, ir tų, kurie valdo iš antikristo sąmonės lygmens. Ir žmonės pasaulyje dar nėra pasiekę šio lygmens, nors ir esame labai arti prie persilaužimo į šį suvokimą, kad egzistuoja aukštesnė realybė ir ne viskas gali būti grindžiama argumentais ir kontrargumentais.

Kai žmonėse nėra noro siekti kažko aukštesnio už dualistinę sąmonę, tuomet puolusios būtybės – tie, kurie yra įstrigę dualizme – tampa – automatiškai – žmonių mokytojais. Mes leidžiame tam vykti, kadangi gerbiame laisvą valią. Ir taip pat dėl to, kad matome egzistuojantį potencialą žmonių pažadinimui. Nes, šiaip ar taip, labai aiškiai matome, kad labai mažai tikėtina, jog tie gyvybės srautai, kurie yra įstrigę dualizme, pakeis savo įpročius. Tad, kai jie iškyla į valdžios postus, šia valdžia jie neišvengiamai ims piktnaudžiauti. Ir mes matome, kad, kai piktnaudžiavimas valdžia bus tapęs pakankamai rimtas, egzistuoja potencialas, kad žmonės galiausiai pabus.

Žinoma, šis nubudimas įvyksta sunkiuoju būdu, ir mes norėtume, kad tai įvyktų aukštesniu būdu. Tačiau vėlgi, mes lenkiamės žmonių, esančių įsikūnijime, laisvai valiai, nes būtent jie lemia tai, kam yra leidžiama vykti šioje Žemėje. Būtent žmonės yra tie, kurie turi pabusti ir tarti: „Viskas, gana!“ Ir kaip paaiškino Jėzus, ir kaip taip pat paaiškino Maitrėja, egzistuoja aukščiausi 10 procentų ir žemiausi 10 procentų. Tačiau planetos likimą iš tiesų lemia tai, ar 80 procentų plačiąją visuomenę sudarančių žmonių aklai seks aklais vadais – žemiausiais 10 procentų, ar priešingai – pabus, atsimerks ir ims sekti aukščiausiais 10 procentų.

Aukso Amžiaus varomųjų jėgų supratimas

Noriu jums duoti Aukso Amžiaus supratimą, tą supratimą, kuris nebuvo prieinamas šioje planetoje nuo Atlantidos laikų, nes nebuvo žmonių, kurie būtų gebėję tai suvokti. Matote, kai kalbame apie ankstesnius Aukso Amžius, mes iš tiesų kalbame apie visuomenę, kuri turėjo aukštesnę sąmonės būseną, nei toji, kurią matote planetoje šiandien. Tačiau aš nekalbu apie visuomenę, kurioje visi žmonės buvo pasiekę tam tikrą Kristiškumo būseną.

Žinoma, praeityje buvo Aukso Amžių, kuriuose visi turėjo aukštesnę sąmonės būseną už vidutinį šiandien Žemėje gyvenantį žmogų. Tačiau net ir tai nereiškia, kad visa visuomenė buvo pasiekusi aukštą Kristiškumo lygį. Aukso Amžiuje, skirtumas yra toks, kad egzistuoja kritinė masė žmonių tarp aukščiausių dešimties procentų, kurie yra pasiekę tą Kristiškumo lygmenį, kuriame jie sąmoningai ir žinodami gali siekti aukštesnės tiesos, ateinančios iš jų pačių aukštesniojo aš ir pakylėtųjų mokytojų. Ir tuomet mes turime pakankamai žmonių įsikūnijime, kurie yra pasiryžę būti čia apačioje visu tuo, kuo yra viršuje, ir yra pasiryžę būti pakylėtųjų mokytojų šaukliais ir instrumentais.

Leiskite man jums duoti esminę tiesą, kurios dauguma nesupranta. Kai esate įsikūnijime, net ir tuomet, kai esate pasiekę labai aukštą sąmonės lygį, viską vis tiek matote per fizinį kūną ir protą. Esate Žemėje, energetinėje Žemės sistemoje, ir žvelgiate į Žemę iš vidaus. Tai negali jums suteikti tokios pačios perspektyvos, kurią turite tuomet, kai esate pakilusi būtybė, gyvenanti aukštesnėje karalijoje ir matanti didesnį paveikslą – matanti ne tik Žemę, bet ir visą visatą.

Ar suvokiate, ką jums sakau? Nėra nieko blogo būti įsikūnijime. Iš tiesų yra būtina turėti žmonių įsikūnijime, kurie būtų pasiekę aukštą sąmonės lygį. Tačiau šie žmonės neišpildys savo maksimalaus potencialo, jeigu neįžengs į vienovę su savo aukštesniąja esybe. Idant mes, pakylėtieji mokytojai, galėtume su jais dirbti ir perduoti jiems aukštesnę viziją, kurią matome, ir kurią jūs, esantys įsikūnijime, galite iš mūsų gauti, tačiau negalėtumėte jos sumąstyti patys. Nes jums tiesiog neįmanoma pamatyti šios aukštesnės vizijos, kol tebesate energetinės Žemės sistemos viduje.

Ar suvokiate čia egzistuojantį mechanizmą? Tai iš tiesų yra dalykas, kuris buvo specifiškai sukurtas jūsų Kūrėjo. Nes, jeigu gebėtumėte viską matyti, būdami įsikūnijime, ar turėtumėte tokį pat troškimą pakilti? Vėlgi, kaip Maitrėja labai išsamiai paaiškina savo knygoje, Kūrėjas sukūrė formų pasaulį taip, kad užtikrintų maksimalų augimą. Toks tiesiog yra įstatymas, kad tie, kurie yra įsikūnijime, negali matyti aukščiau tam tikro lygmens – nebent užmegztų ryšį su savo pačių aukštesniąja esybe ir tais, kurie jau yra pakilę.

Ir tuomet mes turėtume aštuoniukės tėkmę tarp Dangaus ir Žemės, tarp dvasinės karalijos ir materialaus pasaulio, ir tai yra vienintelis būdas, kuriuo materialus pasaulis gali būti pakylėtas aukštyn ir tapti Dievo karalyste. Tad vėlgi, matote, tiktai Gyvenimo Upė gali palaikyti maksimalų progresą, maksimalų augimą. Ir ši Gyvenimo Upė yra Šventoji Dvasia, tekanti į kiekvieną gyvenimo čia apačioje aspektą, skatinanti transcenduoti šablonus, dėl kurių jie sustingo tam tikroje būsenoje.

Ką reiškia nuolatinis augimas

Nes matote – vėlgi – Dievo įstatymas yra nuolatinis, nesibaigiantis augimas. Tai yra išreikšta fiziniu ekvivalentu – antruoju termodinamikos dėsniu, kuris iš esmės sako, kad, jeigu sistema neaugs, ji susinaikins. Tačiau gilesnis supratimas čia yra toks, kad sistema negali augti, jeigu nėra užmezgusi ryšio su aukštesne realybe už savo ribų, kuomet gautų informaciją iš šios aukštesnės realybės. Ir tai tuomet ją paskatintų save transcenduoti ir priartėti – materialioje visatoje – prie minčių vaizdinių materializavimo, tų vaizdinių, kurie egzistuoja aukštesnėje realybėje – eterinėje karalijoje, kaip paaiškinau vakar.

Tad matote, egzistuoja būtinybė žmonių visuomenėje paskleisti naują suvokimą, kad iš tiesų yra įmanoma, pageidautina ir būtina, jog tarp žmonijos lyderių atsirastų tokių, kurie ryžtųsi pakilti ir tarti: „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti, tai Tėvas manyje – AŠ ESU Esatis – daro darbus.“ Tačiau šiandieniniame pasaulyje matote lyderius, kurie neturi noro tai sakyti, nes iš tiesų tiki esantys pakankamai protingi ir galingi, kad viską padarytų patys. Jie tiki turintys sprendimus kiekvienai problemai. Jie tiki galintys atnešti rojų į Žemę, net jeigu dėl to reikėtų išnaikinti milijonus žmonių, kurie regimai trukdo šiam rojui ateiti.

Todėl kritinei masei žmonių reikia pasiekti tašką, kuriame jie ryžtųsi išeiti į priekį ir tarti: „Egzistuoja alternatyva tiems lyderiams, kuriuos turėjome rašytinėje istorijoje – tiems, kurie yra susikoncentravę į savo ego, tiems, kurie yra įstrigę dualizme. Egzistuoja kažkas daugiau už dualizmo sąmonę, ir mes reikalaujame lyderių, kurie būtų aukščiau už dualizmą, ir esame pasirengę suvaidinti savo rolę, užimdami šių lyderių vietą.“

Ir tuomet, kai tie, kurie yra aukščiausiuose dešimtyje procentų drįs išeiti į priekį ir išreikš tą Kristiškumo aspektą, tą Kristiškumo lygmenį, na tai tuomet tarp žmonių atsiras tokių, kurie bus pažadinti ir tars: „O, bet juk tai tiesa, tai yra akivaizdu. Mes staiga matome, kad tai yra akivaizdu, nors nesugebėjome to matyti vakar, tačiau dabar mes jau tai matome, ir norime tokių lyderių visuose savo visuomenės aspektuose. Nes aukštesnė tiesa IŠ TIESŲ egzistuoja. Viskas nėra reliatyvu ir negalime leisti dualistinei sąmonei viskuo manipuliuoti ir viską paversti reliatyvia tiesa. Kuomet tie, kurie užima privilegijuotas pozicijas, gali apibrėžti „tiesą,“ kuri jiems leidžia išsaugoti ar netgi dar labiau išplėsti savo valdžią ir privilegijas plačiosios visuomenės sąskaita, kuri praktiškai yra tapusi elito vergais.“

Aukso Amžių nuopolių paslaptis

Ir dalykas, kurį matėte ankstesniuose Aukso Amžiuose ir kuris taip pat yra Aukso Amžiaus sukūrimo pamatas, yra tai, kad egzistavo žmonės, kurie buvo pasirengę peržengti materialaus pasaulio ribas, buvo pasirengę pakilti virš dualizmo ir pademonstruoti visiškai naują lyderystės formą. Tačiau dabar aš jums noriu duoti dar vieną paslaptį apie Aukso Amžius, kuri taip pat nebuvo suprasta. Kodėl ankstesni Aukso Amžiai sustojo? Kodėl jie pradėjo slysti žemyn, kas galiausiai atvedė, daugeliu atveju, prie kataklizminio žlugimo?

Na, taip yra dėlto, kaip sakiau vakar, kad nėra pietų už dyką. Niekas, kas egzistuoja materialioje karalijoje, negali įgyti amžinumo būsenos. O tai reiškia, kad tie, kurie yra tarp aukščiausių 10 procentų ir kurie turi gebėjimą vadovauti iš tam tikro Kristaus sąmonės lygmens, negali sau leisti patikėti, jog jie dabar jau yra pasiekę kažkokią aukščiausią būseną. Ir kad dabar jiems jau nebereikia ieškoti rąsto savo akyje, jiems jau nebereikia ieškoti aukštesnio supratimo – jiems nebereikia savęs transcenduoti.

Ir praėjusiuose Aukso Amžiuose nutiko taip, kad tarp aukščiausių 10 procentų buvo žmonių, kurie buvo pasiekę tam tikrą Kristiškumo laipsnį – tačiau nebuvo pasiekę pilno Kristiškumo – kurie kažkodėl pradėjo tikėti priklausantys elitui, esančiam aukščiau žmonių. Ar suvokiate, mano mylimieji, kokie tai yra subtilūs spąstai? Nes aš čia kalbu apie aukščiausius 10 procentų. Tai yra žmonės, kurie turi išmintį, viziją ir įžvalgas, net ir galias, kuriomis jie pranoksta vidutinį visuomenės individą. Ir tai yra žmonės, kurie turi vadovauti, kad visuomenė galėtų eiti į priekį.

Tačiau dabar kyla klausimas: Ar sugebės jie įveikti bet kokį susikoncentravimą į save – bet kokį savanaudiškumą, bet kokį polinkį koncentruotis į save – ir ar sugebės jie pasiekti būseną, kuri šiandien yra vadinama tarnaujančia lyderyste, nes realybėje tai yra absoliučiai nesavanaudiška lyderystė? Kuomet lyderiai suvokia, kad jie nėra atskirti nuo žmonių, jie nėra aukščiau už žmones – jie yra viena su žmonėmis. Kaip sakė Kristus: „Ką padarėte vienam iš šių mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ Ir tai, mano mylimieji, yra labai subtilus iššūkis.

Ir ankstesniuose amžiuose mes matėme tuos, kurie buvo pasiekę tam tikrą Kristiškumo laipsnį, leidusį jiems užimti vadovaujančius postus, kai kuriais atvejais net ir religinių lyderių postus, kuomet jie tapdavo pranašais arba išminčiais, nešusiais aukštesnę viziją tai visuomenei. Tačiau po kurio laiko, žmonės pradėdavo juos garbinti ir jie imdavo pasiduoti šiam garbinimui. Jie pradėdavo – labai subtiliais būdais – tikėti, jog yra ypatingi, kad jie yra elitas, esantis aukščiau žmonių. Daugelis jų žinojo, kad egzistuoja žmonės, kurie yra žemesnėje sąmonės būsenoje, ir kurie mėgina sukurti valdžios elitą. Tačiau jie manė esantys geresni už valdžios elitą, nes juk jie, šiaip ar taip, buvo atviri dvasiniam požiūriui į gyvenimą.

Tačiau žaltiškos sąmonės subtilumas gali viską iškreipti. Tad yra visiškai įmanoma, kad tam tikrą Kristiškumo laipsnį pasiekęs žmogus gali imti stagnuoti, galbūt dėl to, kad pasidarė pernelyg susikoncentravęs į išorinę veiklą. Ir tuomet į jo vidų įsėlina įsitikinimas, jog tam, kad galėčiau toliau tarnauti savo visuomenei, neturiu laiko žiūrėti į savo psichiką ir savęs transcenduoti – man reikia koncentruotis į išorinį tarnavimą. Ir tai tuomet paskatina gyvybės srautą tikėti, kad jis pasiekė kažkokį tai lygmenį, kuriame yra be priekaištų, kuriame jam nebereikia savęs transcenduoti. Ir todėl, labai subtiliais būdais, jis persijungia į mechanizmą, kuomet nori ginti savo poziciją, užuot toliau tęsęs gyvenimo procesą, transcenduodamas savo poziciją į vis aukštesnę ir aukštesnę poziciją. Ar netgi ryždamasis palikti tam tikrą postą visuomenėje, idant leistų kam nors kitam mokytis, būnant šiame vadovaujančiame poste.

Tol, kol tebesate materialioje visatoje, visada yra įmanoma prie kažko prisirišti. Ir kai jau prie kažko prisirišate, galite – labai subtiliais būdais – pradėti stagnuoti ir tuomet galite pradėti slysti atgal. Būtent tai ir nutiko ankstesniuose Aukso Amžiuose, kuomet tie, kurie nebuvo valdžios elitas, bet buvo dvasinis elitas, vis tiek išsiugdė – arba niekada nebuvo jų įveikę – tam tikrus prisirišimus, dėl kurių pradėjo save laikyti elitu, kuris kažin kaip tai buvo geresnis, ypatingesnis, labiau privilegijuotas, išmintingesnis už žmones.

Ir kai tai nutinka, koks yra pamatinis mechanizmas? Na, pamatinis mechanizmas yra toks, kad imate neigti fundamentaliausią formų pasaulio realybę. Kuri buvo išreikšta Jono evangelijoje, kad „Be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta“ – ir tai reiškia, kad Kristus ir Kristaus potencialas yra kiekviename žmoguje, kad ir kaip žemai jie atrodytų nusileidę savo dabartinėje sąmonės būsenoje.

Ir todėl, kuo aukščiau pakylate Kristiškume – kuris yra tikroji lyderystė – tuo labiau matote Kristų kiekviename ir tuo labiau stengiatės išlaisvinti šį Kristų, stengiatės padėti žmonės pripažinti savo Kristiškumą. Ir tai tampa jūsų tikslu kelti aukštyn visus kitus žmones, užuot kėlus aukštyn save ir lyginus save su kitais. Norite aukštyn kelti visą gyvybę, užuot kėlę aukštyn elitą.

Amžinasis lyderystės iššūkis

Nes matote, elitizmas gali egzistuoti tik tuomet, kai yra žmonių, kurie nepriklauso elitui. Ir elitui tai iš tiesų kelia norą stabdyti tuos, kurie nepriklauso elitui. Ir tuomet, vėlgi, turite dualistinę sistemą, turite turtingus ir vargšus, ir populiacija yra padalijama į grupes, ir egzistuoja įsitikinimas, kad šios grupės yra nepajudinamos ir nėra įmanoma pakilti nuo žemiausio lygmens iki aukščiausio.

Tad matote, net ir mokymas, kad egzistuoja aukščiausi 10 procentų, žemiausi 10 procentų ir žmonės viduryje, iš esmės yra iššūkis, kurį mes jums metame. Viena vertus, mums reikia, kad suvoktumėte, jog priklausote aukščiausiems 10 procentų, nes turite potencialą įkūnyti Kristiškumą ir pastūmėti visuomenę į priekį. Tačiau tuo pat metu, duodami jums šį suvokimą, mes iš tiesų jums metame iššūkį: „Ar sugebėsite išsaugoti nuolankumą? Ar sugebėsite išvengti spąstų, pradėdami manyti, jog esate ypatingi?“

O gal iš tiesų suvoksite esminę tiesą, kurią Kristus išreiškė sakydamas: „Aš pats iš savęs nieko negaliu daryti, tai yra Tėvas manyje.“ Kitaip tariant, tai ne šis išorinis aš yra aukščiau už visus kitus Žemėje. Nes tik per savo ryšį su aukštesne realybe, per ryšį su kažkuo, kas išeina už šio pasaulio ribų, turiu gebėjimą nuveikti kažką naudingo.

Ir dabar jau suprantate – kaip, drįstu teigti, niekas fizinėje oktavoje nebuvo supratęs mažiausiai 10 000 metų – esminę dinamiką, kas sukuria Aukso Amžių ir kas priverčia jį žlugti – jam netekus noro savęs transcenduoti. Nes Aukso Amžius nėra tobulumo būsena, kuri, kartą pasiekta, galėtų būti išsaugota tūkstantį metų, kaip tiki daugelis krikščionių, kad, kai Kristus vėl ateis, jis įkurs amžiną karalystę, kuri tęsis tūkstantį metų, ar amžinai, ar kad ir kuo jie ten tikėtų. Aukso Amžius galės tęstis tik tol, kol visuomenė nepaliaus savęs transcenduoti. Tai reiškia, kad tiek aukščiausi 10 procentų, tiek kritinė masė žmonių iš 80 procentų, privalo save transcenduoti. O žemiausi 10 procentų, jeigu savęs netranscenduos, praras galimybes įsikūnyti šioje planetoje ir turės eiti kitur.

Taigi, mano mylimieji, su šiuo supratimu, palieku jus apie tai pamąstyti, kol vėl su jumis kalbėsiu ir duosiu tolimesnius mokymus, ne tik bendrai apie Aukso Amžių, bet taip pat ir apie potencialą pradėti proveržį į Aukso Amžiaus sąmonę čia, šioje Kalifornijos valstijoje. Tad dėkoju jums už jūsų dėmesį ir užsklendžiu jus savo širdies meilėje, Laisvės Liepsnoje, kuri AŠ ESU.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels