Pakilkime virš kovų dėl žemės!

TEMOS: Kaip žmonės gali savintis žemę? - Kaip turėtumėte žiūrėti į valdžios elitą ir kaip turėtumėte su juo elgtis – Žinokite apie valdžios elito egzistavimą, bet neduokite jam galios – Tautinės valstybės Aukso Amžiuje – Raktas į tarpusavio supratimą tarp šalių – Veidmainystė nacionaliniame lygmenyje – Kariuomenės atsisakymas šalyse

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2007 gegužės 20 d. per Kim Michaels.


Maloningieji Ponai ir Ponios, pirmiausia norėčiau išreikšti jums Sen Žermeno džiaugsmą, kad pajustumėte, kaip nepaprastai džiaugiuosi ir koks esu dėkingas už jūsų buvimą čionai. Taigi, mano mylimieji, leiskite sau pajausti širdyje, kad esate Sen Žermeno Akivaizdoje, Laisvės Dievo Žemei akivaizdoje.

Nes aš iš tiesų esu dėkingas, kad ryžotės daryti tai, ką tiek mažai žmonių šioje Žemėje yra pasirengę daryti, pažvelgdami į rąstą savo akyje, sąžiningai jį pripažindami ir tuomet tiesiog paleisdami jį. Perdirbdami jį, ne tik savo pačių sąmonėje, bet ir viso žemyno kolektyvinėje sąmonėje. Nes jeigu neatsiras žmonių, kurie būtų pasiryžę tai daryti, kaip tuomet galėsime pakylėti kolektyvinę sąmonę? O jeigu kolektyvinė sąmonė nebus pakylėta aukštyn, tai kaip tuomet įveiksime tendenciją kurti konfliktus ir karus, kurie taip dažnai draskė šį žemyną, net ir rašytinėje istorijoje.

Kaip žmonės gali savintis žemę?

Kas, mano mylimieji, yra „mano žemė?“ Ar tai yra fizinis pasireiškimas, ar tai yra fizinė vieta, apie kurią galite apibrėžti sieną, o gal tai visgi yra daugiau negu tai? Ir aš tiesiog noriu, kad pažvelgtumėte į šį faktą, jog viena iš pagrindinių karo priežasčių šiame žemyne – ir, žinoma, taip pat ir visame pasaulyje – yra faktas, kad tiek daug žmonių leido sau jausti, jog jie yra kažkokio žemės lopinėlio savininkai. Ir tam, kad apsaugotų šią žemę, arba ją išplėstų, nubrėždami liniją žemėlapyje kelis kilometrus į vieną pusę ar į kitą – jie buvo pasirengę nužudyti nesuskaičiuojamus skaičius žmonių – savo brolių.

Mano Mylimieji, kas tai per kvailystė, kad žmonės ima savintis žemės lopinėlį ir ima vadinti ją sava? Argi visa planeta nepriklauso Motinai Žemei? Ir argi visa planeta neįkūnija formoje pačią Žemės Motiną? Tad kas gali nubrėžti liniją žemėlapyje ir sakyti: „Štai čia dabar yra mūsų žemė. Mes esame jos savininkai, ir jeigu kas nors norės čia persikelti, mes juos nužudysime, kol jie dar nespėjo nužudyti mūsų.“

Iš kur atsiranda šis savininkiškumo jausmas? Na, tam yra dvi priežastys, kaip dvi priežastys yra viskam. Pirmoji priežastis yra asmeninė priežastis – kiekvieno žmogaus ego, kuriam reikalingas saugumo jausmas ir poreikis viską kontroliuoti. Ir kai jaučiate turintys žemės lopinėlį, kuris yra jūsų, asmeniškai jūsų, ir kai galite nubrėžti sieną aplink šią žemę, tuomet imate galvoti, kad niekas jos iš jūsų negalėtų atimti, ir tuomet ego jaučiasi saugus ir viską kontroliuojantis. O nacionaliniu mastu, grupė žmonių susikuria nacionalinį tapatumą, nusibrėžia sieną aplink žemės lopinėlį, ir tuomet vėlgi, jų kolektyvinis ego gali jaustis saugus ir viską kontroliuojantis.

Tačiau egzistuoja net ir dar didesnė problema, peržengianti žmogišką lygmenį. Ir tai yra tai, ką Jėzus kalbėjo apie konspiracijos teorijas, tai yra, kad aukštesnėse karalijose – mentalinėje, emocinėje ir eterinėje – egzistuoja puolusios būtybės, kurios rezga sąmokslą kontroliuoti šį pasaulį ir kontroliuoti jame gyvenančius žmones. Ir kaip jos kontroliuoja žmones Žemėje? Na, pagrinde jos tai daro „skaldyk ir valdyk“ metodu, „skaldyk ir valdyk“ filosofija, „skaldyk ir valdyk“ strategija. Nes matote, danguje mes visi esame viena, nes individualiai žinome, kad esame viena su Kūrėju – ir todėl žinome, kad viskas gimė iš Kūrėjo ir todėl mes esame viena vieni su kitais.

Ir iš tiesų, žmonėms Žemėje taip pat yra skirta įkūnyti Dievo Kūną Žemėje, matyti save vieno Dievo kūno dalimi. Ir kai jie pradės tai daryti, na tai tuomet nebeliks vietos tamsai ir dualizmui šioje planetoje. Nes argi galėtų egzistuoti karas, jeigu žmonės save matytų kaip viena? Kas galėtų būti pakankamai kvailas, kad laikytų savo dešinę ranką priešu ir nusikirstų šią dešinę ranką, jeigu iš tiesų suvokiate, kad ranka yra jūsų kūno dalis, ir be jos kūnas kentės, ir potencialiai netgi gali mirti?

Kitą žmogų galite nužudyti tik tuomet, kai nelaikote savęs Dievo Kūno dalimi ir todėl į kitus žmones nežiūrite kaip į to paties kūno dalis. Tad savo strategijoje, kurios tikslas yra sutrukdyti užgimti Vienovės sąmonei šioje planetoje, puolusios būtybės surezgė sąmokslą suskaldyti žmoniją.

Ir, žinoma, egzistuoja daug būdų, kaip jos gali tai daryti, tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad vienas iš pagrindinių būdų yra padalinti žmones į grupes, gyvenančias tam tikrose, tiksliomis ribomis apibrėžtose žemėse, su šias žemes supančiomis sienomis. Ir tuomet įtikinti juos, kad jie turi kažkokią tai prievolę ginti šią žemę, arba ją plėsti, nužudydami kitus žmones, jeigu būtina.

Kaip turėtumėte žiūrėti į valdžios elitą ir kaip turėtumėte su juo elgtis

Tai yra viena iš pagrindinių strategijų, naudojama tų, kurie kontroliuoja žmoniją. Ir tai sakydamas aš iš tiesų turiu omenyje aukštesnėse karalijose egzistuojančius padarus ir puolusias būtybes, kaip paaiškina Maitrėja. Nes iš tiesų tai nėra valdžios elitas Žemėje, kuris sąmoningai ir tyčia tai darytų, nes jie tiesiog neturi tokio proto įmantrumo ar suvokimo suregzti tokią visa apimančią strategiją. O priežastis yra ta, kad tie, kurie yra įsikūnijime, yra pažeidžiami to paties mechanizmo, kurį jūs visi patiriate – kad, kai esate fiziniame kūne, viską patiriate iš materialios karalijos vidaus, ir todėl netenkate platesnės perspektyvos.

Tad nors egzistuoja įvairios valdžios elito grupės, rezgančios sąmokslus užkulisiuose, turiu jums pasakyti, jog jie neturi gebėjimo sąmoningai įvykdyti visa apimančią strategiją, gimusią protuose tų, kurie nėra fiziniame įsikūnijime. Ir todėl įsikūniję valdžios elitai tėra tik marionetės ant virvučių. Juos šen ir ten tampo tie, kurie nėra fizinėje karalijoje ir kuriuos jie padarė savo šeimininkais.

Ir tarp valdžios elito iš tiesų yra daug tokių, kurie yra visiškai prisirišę prie tam tikro žemės lopinėlio ir yra pasirengę įsitraukti į karą su tais, kurie taip pat sudaro valdžios elitą kaimyninėje šalyje. Ir būtent dėl to ši planeta dar nebuvo užvaldyta vieno, centralizuoto valdžios elito – nes visi jie kariauja tarpusavyje ir negali susieiti drauge vienovėje. Ir jie niekada nesugebės susirinkti drauge vienovėje, tol kol laikysis įsikibę į atskirties sąmonę, dualizmo sąmonę. O jeigu jie pakiltų virš šios atskirties sąmonės, tai kas tuomet nutiktų? Na tuomet jie įžengtų į dvasinį kelią ir priartėtų prie Kristiškumo, tuo būdu atsikratydami bet kokio noro turėti valdžią ir kontroliuoti kitus.

Prašau jūsų pamąstyti apie planetos istoriją ir Europos istoriją iš aukštesnės perspektyvos. Nes aš jums čia norėčiau duoti realizmo jausmą, kad, nors mes vėl ir vėl kalbame apie valdžios elitą, iš tiesų visiškai netrokštame jums įdiegti baimės ar nevilties jausmų, ar netgi pykčio ir priešiškumo, kurie būtų nukreipti į šį valdžios elitą. Tiesą sakant, egzistuoja labai gera priežastis, kodėl apie valdžios elitą kalbame pernelyg visko nesukonkretindami, nes mes visiškai nenorime, kad mūsų brandžiausi ir didžiausią pusiausvyrą turintys mokiniai įžengtų į dualistinę kovą prieš tam tikrus individus, grupes ar institucijas Žemėje.

Atkreipkite dėmesį į faktą, kad ir pats Jėzus Kristus neįsitraukė į fizinę kovą su to meto valdžios elitu, ar tai būtų buvę žydų religijos lyderiai ar Romos imperija. Ir iš tiesų buvo tokių, kurie norėjo, kad jis būtų kariaujantis karalius, išlaisvinsiantis Izraelį nuo romėnų ir atnešiantis Dievo galią į mūšio lauką. Tačiau Jėzus puikiai žinojo, kad jo tikslas yra parodyti aukštesnį pavyzdį ir atnešti mokymą, kuris būtų aukščiau už dualizmą.

Žinokite apie valdžios elito egzistavimą, bet neduokite jam galios

Ir nors mes iš tiesų norime, kad žinotumėte, jog valdžios elitas egzistuoja – nors mes norime, kad išsakytumėte prašymus, kurie suteiktų įgaliojimus Arkangelui Mykolui ir jo legionams pašalinti dalį valdžios elito iš Žemės – mes nenorime, kad koncentruotumėte į tai savo dėmesį. Nes, kaip anksčiau diskutavome, kai į kažką sutelkiate dėmesį – su negatyvia emocija, tokia kaip baimė arba pyktis – na tai tuomet iškreipiate energiją. Ir ši iškreipta energija per jūsų dėmesį tuomet yra nukreipiama į žmones, kuriems jaučiate pyktį.

Ir kas tuomet nutinka šiai emocinei energijai? Na, nors ji gali vienaip ar kitaip paveikti žmones, už šių žmonių stovintys padarai ir puolusios būtybės susiurbs šią energiją ir pasinaudos ja savo išgyvenimui. Tad matote, tai iš tiesų yra tiesa – kaip apie tai kalba kai kurie Naujojo Amžiaus žmonės – kad tai, kam priešinsitės, tas jus ir persekios, ir į ką nukreipsite savo dėmesį, tą ir išdidinsite. Tačiau tai tiesa yra tik tuo atveju, jeigu savo dėmesį į kažką nukreipsite su negatyvia emocija, arba su nevilties ar bejėgiškumo jausmu.

Ir būtent dėl to mes jūsų iš tiesų prašome atrasti Kristaus įžvalgumo vidurio kelią, kuris leistų jums suvokti, kad iš tiesų egzistuoja valdžios elitas Žemėje, kad jis įvairiais būdais daro įtaką visuomenei, ir kad jums reikia sąmoningai tai suvokti ir jį apnuoginti, esant tokiai galimybei. Tačiau neturėtumėte įžengti į dualistinę sąmonę, kurioje manytumėte privalantys asmeniškai kovoti su šiuo elitu, stoti su juo į mūšį. Kadangi suvokiate, jog ne fizinis elitas yra tikroji problema. Tikroji problema yra sąmonės būsena – klaidingi įsitikinimai ir idėjos, o taip pat ne fizinėje plotmėje egzistuojantys padarai bei puolusios būtybės.

Kai tai suvokiate, imate suvokti, kad tikrasis priešas niekada nėra žmonės, nes tikrasis priešas iš tiesų yra sąmonės būsena. Ir iš tiesų netgi yra pavojinga sakyti, kad egzistuoja priešas, nes realybėje priešo nėra. Nes, kai esate susikoncentravę į Kristaus protą, suvokiate, kad antikristo sąmonė nėra jūsų priešas. Nes antikristo sąmonė jūsų iš tiesų nejaudina, kadangi suvokiate, jog ji jums neturi jokios galios, ir todėl jums nereikia su ja kovoti, kad nuo jos apsisaugotumėte.

Ne, mano mylimieji, jūs paklausote Kristaus kvietimo ir pasiekiate atidavimo tašką, kuomet šio pasaulio princas ateina ir nieko jumyse neranda. Dualistinė sąmonė ateina ir neranda jokių dualizmo elementų, jokių iliuzijų, kurių pagalba galėtų jus kontroliuoti ir priversti jus įsitraukti į dualistinę kovą, ar tai būtų dėl žemės, dėl to, kuri religija yra teisinga, ar kuri šalis yra pranašesnė už kitas.

Tautinės valstybės Aukso Amžiuje

Atraskite šią subtilią pusiausvyrą. Nes jeigu pažvelgsite į Europos istoriją, pamatysite, kad dalykas, kurio jai trūko, yra pusiausvyra, subalansuotas požiūris į gyvenimą, grįstas Kristaus įžvalgumu. Nes kiekvieną kartą, kai šiame žemyne įvykdavo karas ir konfliktai, argi jame nekovodavo dvi grupės žmonių, kurios abi buvo praradusios pusiausvyrą? Ir todėl viena grupė buvo nuėjusi į vieną kraštutinumą, o kita grupė buvo nuėjusi į priešingą kraštutinumą, ir jos dabar viena kitą ėmė laikyti priešais. Ir tuomet pradėjo kauptis negatyvi energija, kol galiausiai pasiekė kritinę masę ir užvaldė abiejų grupių žmonių protus ir emocijas, pastūmėdama juos suremti ragus fiziniame mūšyje.

Ir nė viena iš pusių nesiruošė pasiduoti, kol kita nebuvo nugalėta arba kol abi nebuvo taip stipriai išsisėmusios, kad galiausiai pradėjo matyti kaip yra absurdiška toliau tęsti šią kovą. Ir Europa iš tiesų turi potencialą, kad joje nubus kritinė masė žmonių ir pasakys: „Mums jau gana šios dualistinės kovos, taip pat ir šios dualistinės kovos dėl žemės.“

Ir ką tai iš tiesų reiškia? Ar tai reiškia, jog sakau, kad neturėtų būti individualių šalių ir kad visa Europa turėtų būti viena šalis? Tai nebūtinai yra tai, ką sakau, nors turiu jums pasakyti, jog yra akivaizdu, kad, mums perėjus į Aukso Amžių, tam tikros šalys nustos egzistuoti kaip atskiros šalys, kadangi suvoks, jog jų šalis buvo pagimdyta dualistinės sąmonės ir kad ji nebuvo sukurta aukštesnėje karalijoje.

Tad aš iš tiesų sakau, kad Europoje egzistuoja tam tikros šalys, kurios iš tiesų yra sukurtos Dievo išreikšti tam tikrą Dievo Liepsną, tam tikrą nacionalinę savybę ir individualumą. Tačiau Europoje taip pat yra šalių, kurios nebuvo sukurtos pakylėtųjų mokytojų, ir jos iš tiesų neturi atskiro nacionalinio tapatumo dvasinėje karalijoje. Jos turi atskirą nacionalinį tapatumą fizinėje karalijoje, kadangi – per dualistines kovas ir dualistinę sąmonę – jos išvystė šį mirtingą nacionalinį tapatumą, šį mirtingą savasties jausmą, skatinantį jas laikyti save priešpriešoje kitoms šalis ar kitoms grupėms žmonių.

Tad iš tiesų, Aukso Amžiui progresuojant, įvyks sienų perbraižymas, ir kai kurios Europos šalys susijungs. Nes iš tiesų įvyks nubudimas, kuomet dvi grupės žmonių, kurias šiandien skiria siena, pradės matyti, kad jas tarpusavyje yra daugiau jungiančių nei skiriančių dalykų. Ir todėl jos pasakys: „Kodėl palaikome šį dirbtinį padalijimą tarp mūsų, jei iš tiesų galėtume pasiekti žymiai daugiau, įžengdami į vienovę?“

A, mano mylimieji, aš suvokiu, kad tam bus reikalingas dramatiškas pokytis sąmonėje, tačiau galiu jums pasakyti, jog šis pokytis savo dramatiškumu neprilygsta tam pokyčiui, apie kurį kalbėjo Jėzus, perėjimui nuo katalikiškos mąstysenos, nuo katalikiškos pasaulėžiūros prie naujos mokslinės pasaulėžiūros, kuri užgimė per renesansą. Šis žemynas jau yra patyręs ne vieną pokytį, ir jis gali patirti, ir iš tiesų patirs daugiau šių pokyčių. Argi jūs čia neatkeliavote iš daugelio skirtingų šalių? Ir ar nors vienas iš jūsų čia atkeliavo dėvėdamas savo nacionalinę vėliavą, ir ar atskyrėte savo kėdes nuo tų iš kitų šalių atkeliavusių žmonių, su kuriomis turite sunkius santykius, galbūt dėl to, kad jie visada prieš jus laimi futbolo žaidime ar dar kokiuose nors kvailuose žmogiškuose varžymuose?

Ne, jūs čia įžengėte pamiršę visus nacionalinius tapatumus, vietoj jų priimdami ir siekdami aukštesnio tapatumo – Dievo Sūnų ir Dukterų tapatumo, dvasinių būtybių, esančių aukščiau už visus žmogiškus susiskaldymus, tapatumo. Ir kaip aptarėte anksčiau, jūs iš tiesų susirinkote drauge vienovėje. Ir todėl turiu jums pasakyti, kad sukūrėte naują tendenciją, davėte pradžią naujam momentumui – naujai sėklai, kuri pradėjo dygti kolektyvinėje Europos sąmonėje.

Ir toliau tai išsaugojus ir, reikia tikėtis, dar labiau sustiprinus per kitas konferencijas ateityje, iš tiesų galėsite pamatyti pradedančią skleistis gėlę. Ir staiga įvyks visiškai kitokio pobūdžio nubudimas Europoje – kad, jeigu esame daugiau nei nusidėjėliai, jeigu esame daugiau nei aukštą išsivystymo laipsnį pasiekę gyvūnai, jeigu iš tiesų esame dvasios būtybės, tuomet nebegalime savęs apibūdinti, remdamiesi išskirtinai nacionaliniu savo tapatumu. Turime dabar save imti laikyti dvasinėmis būtybėmis – Dievo Kūno dalimi.

Ir šitaip staiga nacionalinis tapatumas liaunasi būti toks svarbus, ir užima jam priderančią vietą, turėdamas žemesnį autoritetą už dvasinį tapatumą. Ir tai tuomet gali tapti naujos tendencijos kolektyvinėje sąmonėje pradžia, kuomet staiga nacionalinį tapatumą supantis sustabarėjimas ir specifinės sienos ima švelnėti ir nykti. Kol galiausiai žmonės pradės savęs klausti: „Ar reikia mums toliau kartoti šias senas tendencijas, kuomet privalome turėti nekintančią nuomonę apie kitus žmonės, vien todėl, kad jie gyvena tam tikroje šalyje, į kurią mes tradiciškai žiūrėjome per tam tikrą filtrą, kuris, kaip dabar jau suvokiame, iš prigimties yra dualistinis ir yra ne kas kita kaip iliuzija?“

Raktas į tarpusavio supratimą tarp šalių

Ir tai iš tiesų yra viena iš didžiausių problemų, kelianti konfliktus tarp šalių. Tai yra ego tendencija daryti apibendrinimus, tendencija žiūrėti į kitos šalies narius ne kaip į individualias žmogiškas būtybes, bet kaip į tarsi ne žmones, kuriems visiems galima užklijuoti tokią pačią etiketę. Ir būtent tai paskatina žmones samprotauti, kad visi kaimyninės šalies piliečiai yra blogi arba piktavališki žmonės, kurie nori jiems pakenkti, ir todėl mes privalome gintis juos visus nužudydami.

Kai įžengiate į šią sąmonės būseną, kaip tuomet gali egzistuoti savitarpio supratimas ar netgi bendravimas tarp skirtingų šalių? Nes nesugebėsite bendrauti ar pasiekti savitarpio supratimą su kitais žmonėmis, kol nelaikysite jų unikaliais individais, užuot juos visus teisę, remdamiesi kažkokiu iliuziniu nacionaliniu tapatumu, kurį susikūrėte savo pačių prote – ir kuris gali būti visiškai atitrūkęs nuo realybės, nuo to, kuo šie žmonės iš tiesų yra, realybės.

Noriu, kad dvasingi žmonės suprastų, kad jūs, žinoma, visi esate unikalūs individai. O tai reiškia, kad unikalūs individai egzistuoja kiekvienoje šalyje. Ir todėl nėra jokios prasmės sakyti, kad visi anglai yra tokie, arba visi prancūzai yra tokie, ar kad visi vokiečiai yra tokie. Nes iš tiesų, milijonus žmonių turinčioje šalyje yra įvairiausią individualumą turinčių žmonių. Jie visi yra individai – jie yra geri žmonės, jie yra nelabai geri žmonės, jie yra savanaudiški žmonės, jie yra altruistiški žmonės.

Juos galima atrasti visur, nes, kai suvokiate, jog esate daugiau nei fizinis kūnas – daugiau nei gyvūnas, daugiau nei nusidėjėlis – suvokiate, kad nepriklausote šiai Žemei. Negimėte iš Žemės, ar tai iš žemės dulkių, ar tai iš evoliucinės gyvūnų grandinės. Ne, mano mylimieji, jūs atėjote iš dvasinės karalijos, tad iš tiesų esate aukščiau už visus šiuos išorinius padalijimus. Ir todėl į save žvelgiate, nežiūrėdami per tą žmogiškų susiskaldymų filtrą, ir todėl galite ir kitus žmones matyti, nežiūrėdami į juos per šį filtrą.

Ir kai tai pradės vykti platesniu mastu – kaip tai jau iš tiesų pradėjo vykti Europoje – na tai tuomet bus sukurtas momentumas ir pradės vykti poslinkis. Ir štai tuomet žmonės pradės suvokti, kad kaimyninės šalies žmonės yra tokie pat kaip ir jie. Kai kuriais atžvilgiais jie nuo jūsų skiriasi, tačiau jie nuo jūsų nesiskiria fundamentaliu būdu. Nes gilesniame savo esybės lygmenyje, jūsų kaimynai yra Dievo Sūnūs ir Dukterys, kaip esate ir jūs. Žinoma, jie turi savo ego paremtą sąmonės būseną, tačiau, kai esate pasiryžę pripažinti, kad jūsų šalis taip pat turi ego paremtą sąmonės būseną, tuomet matote, kad negalite leisti sau tapti iliuzijos auka, jog jūsų ego nėra toks blogas, kaip tos kitos šalies ego – ir todėl galite pateisinti savo ego viršenybę, žudydami kitus.

Veidmainystė nacionaliniame lygmenyje

Tai lyg du berniukai sėdėtų smėlio dėžėje ir pradėtų ginčytis. Ir norėdamas įrodyti savo teisumą, vienas berniukas sako kitam: „Mano tėtis yra stipresnis už tavo tėtį!“ o kitas sako: „Ne, mano tėtis yra stipresnis už tavo tėtį!“ Ir jie nepaliauja šitaip ginčytis, ir turiu jums pasakyti, kad daugelis žmonių argumentų iš tiesų kyla iš situacijos, kurioje vienas žmogus sako: „Mano ego yra geresnis už tavo ego!“ o kitas sako: „Ne, mano ego galima pateisinti. Tavo ego yra blogas, o mano ego yra geras!“

Ir tai vyksta net ir nacionaliniu lygiu, kuomet žmonės yra taip stipriai apakinti savo ego grįsta nacionaline sąmone, kad viena šalis tiki, jo yra visiškai pateisinama teigti, jog ta kita šalis yra bloga, ir todėl jie turėtų eiti ir juos nužudyti, arba juos nukariauti, pavergti ir kontroliuoti. Nes pavergdami juos jėga ir smurtu jie darys Dievo darbą ir šitaip padės pagerinti planetą. Pažvelkite, kiek kartų šalis rimtai tikėjo privalanti kariauti karą, kad galėtų atnešti taiką. Kas tai per kvailystė, mano mylimieji? Kaip nors vienas žmogus, turintis bent žiupsnelį Kristaus įžvalgumo, gali tikėti, jog taiką įmanoma atnešti karu?

Ir tuomet pažvelkite, kaip tai buvo šio žemyno rykštė, netgi iki tokio taško, kuomet pats baisiausias rašytinėje pasaulio istorijoje įvykęs karas – Antrasis Pasaulinis Karas, kai kurių Europoje esančių žmonių buvo pavadintas Karu, kuris užbaigs visus Karus, ir jie rimtai tikėjo privalantys kariauti šį karą, idant būtų galima atnešti ilgalaikę taikos būseną.

Ak, mano mylimieji, kaip tai galėtų būti įmanoma? Taika gali ateiti tik tuomet, kai žmonės ryžtasi pažvelgti už išorinių susiskaldymų, kuomet jie atsisako įsipainioti ir susikoncentruoti bei prisirišti prie padalijimų, kuomet šie padalijimai įtraukia juos į dualistinę kovą prieš tuos, kurie skiriasi nuo jų pačių. Ir iš tiesų, kai pradės vykti nubudimas, kai žmonės ims matyti viso šito iliuziją, jie pradės matyti, kad nėra būtina laikyti dideles kariuomenes, kad galėtumėte kariauti prieš savo kaimynus. Nes jie pradės suvokti, kad jų kaimynai nėra jų priešai, nes jie yra tokie patys kaip ir jie, ir todėl nėra jokios prasmės su jais kovoti.

Kariuomenės atsisakymas šalyse

Ir tuomet, kaip kalbėjome Švedijoje, taps įmanoma, kad visa šalis galės tarti: „Ar mums iš tiesų tebėra reikalinga kariuomenė?“ Ir duosiu jums viziją, kas galėtų pakeisti kariuomenę kai kuriose šalyse. Nesiūlau palikti visų dabartinės karinės tradicijos aspektų, nes iš tiesų jauniems žmonėms yra psichologiškai naudinga paskirti devynis mėnesius arba metus tarnauti savo šaliai. Su šia koncepcija viskas yra gerai; tik jeigu tarnavimas savo šaliai reiškia mokymąsi žudyti savo brolius žmones, na tai tuomet aš kažkaip nesugebu matyti tam pateisinimo.

Tačiau įsivaizduokite situaciją, kurioje iš visų jaunų žmonių būtų reikalaujama devynis mėnesius arba metus paskirti tarnavimui pilietiniu būdu, kuomet jie būtų mokinami kažkuo pasitarnauti savo pačių šaliai – arba besivystančioms šalims, vargingesnėms šalims. Idant kiekvienas jaunas žmogus įgytų patirties, išmokdamas naudingą įgūdį, kurį galėtų su savimi turėti per visą gyvenimą, ir kuris leistų jiems – suteiktų jiems galią – vienu ar kitu būdu tarnauti žmonėms.

Ir tai galėtų būti materializuota pačiomis įvairiausiomis formomis, net ir tuo būdu, kuomet daugelis šalių Europoje turi programas, skirtas padėti vystytis trečiojo pasaulio šalims. Ir įsivaizduokite, kad karinė tarnystė būtų pakeista šiuo įsipareigojimu, ir visi būtų pašaukti šitaip tarnauti. Įsivaizduokite, kaip tai galėtų pakeisti daugelio jaunų žmonių sąmonę, užaugusių kultūroje, kurioje jie nematė jokios prasmės ir jokio tikslo gyvenime. Ir staiga iš jų yra reikalaujama išmokti vertingą įgūdį, ir jiems yra leidžiama būti situacijoje, kurioje jie pamato savo darbo vaisių, ir kaip jų tarnavimas padeda kitiems žmonėms, kurie yra blogesnėje situacijoje už juos pačius. Tai galėtų būti nuostabi tarnystė, nuostabi galimybė, ir tai iš tiesų galėtų išplėsti savitarpio supratimą ir galėtų pagerinti tarptautinius santykius daug labiau, nei dauguma žmonių pajėgia net įsivaizduoti.

Labai gerai žinau, kad bus daug žmonių, kurie sakys: „Bet kaip gi mes galime atsisakyti kariuomenės, kai yra šalių, kurios turi milžiniškas armijas ir nori mus užkariauti?“ Tačiau, kaip sakėme Švedijoje, mes šiuo metu nesiūlome atsisakyti visų kariuomenių iš karto. Aš siūlau labai laipsnišką procesą, ir tiesiog sakau, kad egzistuoja tam tikros mažesnės šalys Europoje, kurios iš tiesų galėtų sakyti: „Mes pakeisime savo karines pajėgas tokia nesavanaudiško tarnavimo kitoms šalims programa.“ Ir tuo būdu jos galės sukurti matricą, pavyzdį, galės sukurti momentumą, kuris pamažu galės būti išplėstas.

Ir kas tuomet su tuo nutiktų? Na, galiu jums pasakyti, kad šios mažesnės šalys iš tiesų pasiųstų visiškai kitokį signalą į kosminį veidrodį, nei tas signalas, kurį Europos šalys siuntė ištisus šimtmečius. Nes argi mes jums vėl ir vėl nekartojome, kad visata yra veidrodis, kuris tegali jums atspindėti tai, ką į jį išsiunčiate? Ir jeigu pažvelgtumėte į Europos istoriją, kokią žinią Europos šalys siuntė į kosminį veidrodį? Na ir argi jos, apsiginkluodamos iki dantų ir laikydamos save kitų šalių priešais, nepasiuntė žinios į kosminį veidrodį, kad: „Norime turėti priešą, su kuriuo galėtume kovoti, norime būti dualistinėje kovoje?“ Ir visata nieko daugiau negali daryti kaip tik paklusti žmonėms ir duoti jiems tokį priešą.

Įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu kai kurios šalys Europoje pradėtų siųsti žinią: „Mes nebenorime priešo, su kuriuo galėtume kovoti. Mes norime tarnauti kitoms šalims, užuot su jomis kovoję.“ Ir tuomet kosminis veidrodis neišvengiamai pradėtų jiems palaipsniui atspindėti kitokią realybę. Ir staiga jų priešai išnyktų, ir kitos šalys suvoktų, jog kariuomenė joms taip pat nebėra reikalinga. Ir tuomet – palaipsniui – tai galėtų pasklisti kaip ratilai vandenyje. Nes, mano mylimieji, argi nematote realybės, kurią jums čia mėginu paaiškinti – kad būtent sąmonė, kuri jaučia grėsmę, šią grėsmę ir sukuria. Netgi iki tokio taško, kuomet būtent ši sąmonė, kuri nebuvo transmutuota, sukūrė tai, kas atrodo kaip karinio islamo grėsmė.

Europos šalims progresuojant, jos įgijo vis geresnį gebėjimą nebelaikyti viena kitos priešais. Tačiau, kadangi Europa pilnai dar netranscendavo šios dualistinės sąmonės būsenos, jiems tiesiog teko išeiti už Europos ribų, kad galėtų atrasti sau tinkamą priešą. Ir būtent dėl to materializavosi karas su terorizmu. Ir šį karą, žinoma, sukėlė ne tik Europa, bet ir labai panašus reiškinys Jungtinėse Valstijose.

Tačiau turiu jums dar kartą pasakyti, kad tikiu, jog Europa šiuo metu turi didesnį potencialą pradėti procesą, per kurį paliktų šią dualistinę sąmonę ir virš jos pakiltų, nei Jungtinės Valstijos ar bet kuris kitas pasaulio regionas, išskyrus kelias šalis šen ir ten.

Tai yra mano vizija, kurią trokštu jums šį vakarą perduoti – naujos Europos vizija, kurioje žmonės nėra taip stipriai įsikibę į savo nacionalines sienas ir nacionalinį tapatumą. Kuomet jie savęs nelaiko tų kitų šalių priešais ar varžovais. Bet iš tiesų suvokia – kaip tai jau tam tikru laipsniu pradeda vykti – kad jie gali pasiekti nepalyginamai daugiau, dirbdami kartu, nei galėtų kada nors pasiekti, kovodami tarpusavyje arba varžydamiesi vieni su kitais.

Tad trokštu jums perduoti šią dalelę, šią ypatingą Laisvės Liepsnos dalelę. Nes, mano mylimieji, argi ne susiskaldymai ir atskirtis atima jūsų laisvę? Ir vienintelis tikras būdas pasiekti laisvę yra įžengti į vienovę, kurioje nebėra susiskaldymų. Ir todėl turite laisvę būti tuo, kuo esate, leisdami kitiems būti tuo, kuo yra jie.

Tad priimkite šią Laisvės Liepsnos dalelę, kurią neturėjau tiek daug galimybių perduoti fiziniame įsikūnijime esantiems žmonėms. Ir pajuskite kvapnų Laisvės Liepsnos žiedą, pražystantį savo širdyje, tos Laisvės Liepsnos, kuri su niekuo nekovoja, ir todėl tai nėra laisvė, priešpastatyta pančiams, bet tai yra Laisvė Būti, Laisvė Būti Dievo realybėje. Laisvė maudytis savosios AŠ ESU Esaties saulėje, sujungtoje su Centrine Kūrėjo saule. Kuomet suvokiate, kad jūs gimėte iš šios saulės ir todėl esate Žemės saulės. Laisvė yra Būti tuo, kuo esate Dievuje, ir kai Esate tuo, kuo esate Dievuje, tuomet jokios sąlygos ir jokios jėgos Žemėje negali atimti šios laisvės. Nes jūs esate aukščiau virš viso to, ir todėl jie negali jūsų paliesti, nes esate susikoncentravę į Dievo Buvimą.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels