Europos išlaisvinimas nuo piktnaudžiavimo ŽODŽIU
TEMOS: Katalikų bažnyčia yra religija, kuri verčia žmones avimis – Kaip katalikų bažnyčia iškraipė ŽODĮ – Kaip žmones avimis verčianti religija tarnauja elitui – Europa yra žmones avimis verčiančių idėjų lopšys – Kaip religija ir mokslas verčia žmones avimis – Kodėl aukščiausi 10 procentų yra raktas – Supratimas, kaip valdžios elitas siekia sunaikinti individualumą – Drįskite pakilti virš netikrų dievų – Sąmonės piramidė
(Aleliuja Choras iš kompozitoriaus G.F Hendelio kūrinio „Mesijas“)
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2007 gegužės 20 d. per Kim Michaels.
Katalikų bažnyčia yra religija, kuri verčia žmones avimis
Pradžioje buvo ŽODIS, ir ŽODIS buvo pas Dievą, ir ŽODIS buvo Dievas. Mano Mylimos širdys, kas yra ŽODIS? Na, aukščiausia prasme, tai yra Kristaus sąmonė. Tačiau Žemėje, materialioje karalijoje, jis taip pat turi ir kitą prasmę. Ir tai yra, kad būtent per ŽODĮ žmonės įspaudžia savo proto įvaizdžius ant Motinos Šviesos. Ir todėl būtent per ŽODĮ jie bendrakuria. Ir todėl ŽODIS reiškia įsitikinimus, įvaizdžius, pasaulėžiūrą – jūsų keturių žemesniųjų kūnų turinį, kuriuo naudojatės, kurdami savo realybę fizinėje karalijoje.
Nes būtent per savo keturis žemesniuosius kūnus – per tuose kūnuose saugomus įsitikinimus ir įvaizdžius – jūs įspaudžiate ant Motinos Šviesos tai, ką norite materializuoti. O galbūt tai, ko sąmoningai nenorite materializuoti, tačiau Motinos Šviesa sukuria veidrodį, kuris atspindės jums tai, ką išsiųsite. Paaiškinau tai prieš 2000 metų, kai sakiau žmonėms daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų. O tai reiškia, kad ką darysite kitiems, bus tai, ką Motinos Šviesa ir kosminis veidrodis galvos, jog norėtumėte, kad visata atspindėtų jums atgal fizinių aplinkybių pavidalu.
Kaip katalikų bažnyčia iškraipė ŽODĮ
Kai atėjau Jėzumi, atėjau atkurti ŽODŽIO Izraelyje ir pasaulyje. Nes jie buvo praradę tikrąjį supratimą apie ŽODĮ ir praradę jį jie buvo būtent dėl to, kad tapo puolusių būtybių sąmokslo aukomis, tų būtybių, kurios įžengė į žaltišką sąmonę ir kurios siekė kontroliuoti žmoniją, kaip Maitrėja paaiškina savo knygoje. Ir pagrindinė priemonė, siekiant šios kontrolės, buvo žmonių pavertimas avimis, idant jie netikėtų turintys priėjimą prie Gyvojo Žodžio savo viduje. Kuomet visa jų pasaulėžiūra – visa jų tikėjimo sistema, visas supratimas apie save, apie Dievą, apie gyvenimą, būtų paremtas išoriniais mokymais – nesvarbu, ar tai būtų buvęs religinis mokymas, politinė ideologija ar mokslinė mąstysena ir pasaulėžiūra.
Aš atėjau atkurti Gyvojo Žodžio Izraeliui. Tačiau dauguma žmonių nebuvo tam pasirengę. Ir, kai krikščionybė pradėjo plisti po Europą, tuomet puolusios būtybės iš tiesų pamatė, kad tai gali reikšti jų pražūtį – jeigu jos nieko nesiims ir nemėgins sustabdyti Gyvojo Žodžio plitimo ir Gyvojo Žodžio supratimo. Ir ką jos tuomet darė? Na, kai joms pasidarė akivaizdu, kad negalės sustabdyti krikščionybės plitimo – nors tai nebuvo tokia krikščionybė, kokią matote šiandien – kad negalės sustabdyti ankstyvojo krikščioniško judėjimo plitimo, na tai tuomet jos padarė tai, ką daro visuomet – jeigu negalite jų nugalėti, prisijunkite prie jų!
Ir jos prisijungė prie krikščioniškojo judėjimo, ir padedamos vieno iš pagrindinių savo pakalikų – Konstantino, pavertė ją oficialia religija, kuri labai greitai pasidarė tokia pat sustabarėjusi ir uždara kaip ir ta religija, kuri persekiojo ir nužudė mane, kai vaikščiojau Žeme fiziniame kūne.
Ir nuo pat Konstantino „atsivertimo,“ vakarų civilizacija buvo įstatyta į specifinį kelią, kuriame svarbiausią vaidmenį užėmė katalikų bažnyčia, daugelį metų savo gniaužtuose laikiusi ŽODĮ Europoje. Ar matote, mano mylimieji? Katalikų bažnyčia valdė Europos visuomenę, kontroliuodama ŽODĮ, kontroliuodama priėjimą prie ŽODŽIO. Jie save išsikėlė į poziciją, kurioje turėjo fizinę galią žudyti arba paskelbti eretiku kiekvieną, išdrįsusį kalbėti Gyvąjį Žodį. Ir jie apibrėžė doktriną, kuri visiškai ištrėmė Gyvąjį Žodį, vietoj to paversdama jį mirusiu išoriniu šventraščiu. Bet netgi ne šiaip kokiu nors išoriniu šventraščiu, nes katalikų bažnyčia nenorėjo, kad žmonės patys galėtų skaityti šį šventraštį. Jie norėjo, kad jie galėtų girdėti tik tas interpretacijas, kurios atitiktų bažnytinę doktriną.
Ir nors iš esmės negalime sakyti, kad evangelijos, kurios buvo užrašytos, yra Gyvasis Žodis, jose vis dar yra išlikę daug užuominų, kurias skaitydami žmonės gali užmegzti ryšį su Gyvuoju Žodžiu – jei tik turi noro peržengti išorinio mokymo raidės ribas. Tad tai iš tiesų buvo pasityčiojimas iš žmonių, kad jiems buvo neleista patiems skaityti evangelijų.
Kaip žmones avimis verčianti religija tarnauja elitui
Ir dabar matote, kad katalikų bažnyčia Europoje reprezentuoja būtent tai, ką aš vadinu „žmones avimis verčiančia religija.“ Religija siekia paversti žmones avimis, skleisdama tikėjimą, kad žmonės yra niekas ir negali savęs išganyti. Jiems reikalingas išorinis išganytojas, ir reikalinga išorinė institucija su savo dvasininkija, kad jie galėtų būti išganyti. Katalikų bažnyčioje tai pavirto doktrina, kad esate nusidėjėliai vien dėl to, kad egzistuojate – nes gimėte nuodėmėje. Jau vien dėl šio fakto, kad egzistuojate šioje Žemėje, esate nusidėjėliai. O tai reiškia, kad negalite savęs išganyti, ir jums reikalingas nuodėmių atpirkimas, per kurį aš nudirbsiu visą darbą už jus – ir šitaip žmonės yra paverčiami visiškomis avimis. Tad ar matote, kad žmonės avimis yra paverčiami ne tik individualiame lygmenyje, avimis yra paverčiama visa visuomenė, ir visa visuomenė tampa neatspari valdžios elito dominavimui?
Ar matote – Europos istorijoje – kaip valdžios elitas užėmė pozicijas katalikų bažnyčioje, užėmė pozicijas kilmingųjų klasėje. Ir nors tarp šių dviejų elitų egzistavo tam tikra konkurencija, galiu jus užtikrinti, kad net ir kilmingųjų klasė buvo visiškai patenkinta bažnyčia, kadangi jie žinojo, jog būtent dėl šio giliausiame gyvenimo aspekte – religijoje – egzistuojančio elemento – žmonių pavertimo avimis – jie galėjo išsaugoti savo kontrolę žmonėms, galėjo išlaikyti juos fizinėje priespaudoje. Ir būtent dėl to matote išmintį, perduodamą Maitrėjos knygoje, kurioje jis sako, kad jeigu mums pavyktų pakeisti religinių debatų toną šioje planetoje, visa kita tuomet sustotų į savo vietas.
Europa yra žmones avimis verčiančių idėjų lopšys
Kai žvelgiate į Europos istoriją, matote, kad ji buvo daugelio idėjų lopšys, kuriomis buvo naudojamasi visame pasaulyje žmonėms pavergti, paverčiant juos avimis. Pirmiausia, žinoma, religinėje aplinkoje, kaip jau paaiškinau. Bet tuomet pažvelkite, kas nutiko, kai katalikų bažnyčios religinis dominavimas ėmė griūti ir žmonės pradėjo sakyti: „Mums jau gana. Norime turėti laisvę mąstyti. Norime būti laisvi pažvelgti į fizinės oktavos realybę ir ką ji mums sako, užuot buvę šeriami šiomis „neklystančiomis“ doktrinomis, kurios yra atitrūkusios nuo realybės.“
Europos mąstymas buvo nepaprastai išplėstas, kai tapo visuotinai žinoma, kad Žemė nėra plokščia ir kad ji nėra labai nedidelės visatos centras. Bet kad ji iš tiesų sukasi aplink saulę ir kad saulė yra saulės sistemos centras. Nes anksčiau turėjote mąstymą, kurioje visuomenės kultūra ir visuomenės pasaulėžiūra buvo beveik absoliučiai atitrūkusios nuo realybės, dieviškosios realybės.
Ir dalykas, kurį matėte ankstesniuose šimtmečiuose, buvo tai, kad katalikų bažnyčios lyderiai buvo susikūrę pasaulėžiūrą, kuri buvo beveik visa sukurta žmonių. Tad tuo būdu Dievo Žodį jie buvo pavertę negaliojančiu savo tradicija (Morkaus 7,13). Ir jie iš tiesų buvo susikūrę pasaulėžiūrą, kuri buvo taip toli atitrūkusi nuo Dievo realybės, jog joje praktiškai nebuvo likę jokios realybės. Ir aiškiausiai tą galite matyti iš fakto, kaip katalikų bažnyčia skleidė idėją, jog Žemė, ši mažytė planeta, yra visos visatos centras – nors, žinoma, jie iš tiesų tikėjo, kad visata yra daug mažesnė negu šiandien.
Ir ar dabar jau matote, kad, kai žmonėms ėmė darytis akivaizdu – ir akivaizdu tai darėsi vis didesniam skaičiui žmonių, pirmiausia, žinoma, 10 aukščiausių procentų – kad yra įmanoma atlikti stebėjimą per paprastą teleskopą – pamatant, kad dangaus kūnų judėjimas neatitinka doktrinos, jog Žemė yra visatos centras – kad tai buvo neįtikėtinas Europos mąstymo išplėtimas? Nes iš tiesų, tuomet dar kartą buvo atkurtas ryšys su faktu, kad egzistuoja realybė už visų žmonių sukurtų idėjų ir įsitikinimų.
Ir tai iš tiesų buvo esminis elementas, atnešęs Renesansą ir daugelį naujų idėjų bei išradimų, kurie atsirado Europoje. Tačiau, žinoma, kaip visada nutinka, buvo skleidžiamos ne tik tikros idėjos. Nes, kai yra išplečiamas kūrybiškumas, neišvengiamai yra pradedamos skleisti tiek tikros, tiek ir netikros idėjos. Tad iš tiesų matėte keletą ideologijų, kurios buvo išvystytos čia, Europoje, ir kurias atnešė Karlas Marksas – marksizmo ideologija, ir Darvinas – evoliucijos teorija.
Bet dabar turiu jums pasakyti, kad net ir šiose ideologijose esama tiesos elementų. Jos nėra visiški melai. Iš tiesų esama tiesos tame, kad šalis negali turėti teisingos visuomenės, leisdama patiems agresyviausiems žmonėms jėga užgrobti visą įmanomą valdžią. Ir todėl privalo egzistuoti būdas tai sustabdyti. Tačiau, žinoma, šis būdas nėra socialistinis būdas, per kurį valstybė viską valdo ir kontroliuoja. Tai yra dvasingas būdas, kuomet žmonės yra pažadinami ir suvokia, jog jie nėra nei privačių įmonių nei valstybės subjektai. Ir būtent dėl to komunizmas nėra sprendimas valdžios elito problemai, nes jis suteikia valdžios elitui tobulą įrankį valdžiai įgyti ir jai išsaugoti, ir šis įrankis yra pati valstybė.
Kapitalizmas ir komunizmas sudaro dualistinį poliariškumą, ir abu šie poliai dirba dėl to paties tikslo – visuomenės, kurioje egzistuoja centralizuota kontrolė. Ir tuomet turite visuomenę, kurioje visuomenę kontroliuoja valstybė, kaip komunistinėse šalyse, arba turite valstybę, kurią kontroliuoja viena kompanija, kuri galiausiai praryja visas kitas kompanijas, šitaip iš esmės tapdama valstybiniu dariniu. Arba galite turėti tai, ką turėjote katalikiškoje Europoje, kuomet turėjote religinių autoritetų kontroliuojamą visuomenę, kurie buvo užgrobę visas visuomenės sritis.
Tad jums turėtų būti nesunku suprasti, kad Europa iš tiesų yra įdomus žemynas, kuriame gimė tiek daug pasaulį formavusių idėjų. Ir todėl, vėlgi, kaip sakė Sen Žermenas, šio žemyno žmonės turi neįtikėtiną potencialą pakilti ir pasakyti: „Viskas, gana! Mes norime kažko daugiau. Norime kažko geresnio.“
Ir tai iš tiesų jau yra pradėję vykti, ir tai pradeda vykti ir kitose pasaulio dalyse. Ir tai iš tiesų gali tapti ir taps – Dievo malonės dėka ir 10 procentų labiausiai dvasingų žmonių ryžto dėka – nesustabdomu judėjimu, nušluosiančiu senąjį mąstymą, senąsias idėjas, ir atnešiančiu būtent tai, apie ką kalbėjo Sen Žermenas sakydamas, kad mums yra būtinas universalus dvasinis nubudimas, idant galėtume įveikti materializmo ideologiją, kuri neigia jūsų dvasingumą. Nes tiktai per dvasingumą pasaulis gali būti ištaisytas ir nukreiptas teisingu keliu.
Kaip religija ir mokslas verčia žmones avimis
Ir dabar norėčiau daugiau pakalbėti apie tai, kaip įvyko perėjimas Europoje nuo katalikų dominavimo prie dabartinės situacijos, kurioje dominuoja mokslas ir mokslinis mąstymas. Katalikiškoje eroje, žmonės buvo vaizduojami nusidėjėliais. Jie buvo niekas. Neturėjo jokio įgimto, prigimtinio dieviškumo. Nes dieviškumas buvo tik viename žmoguje – Jėzuje Kristuje. Tai, žinoma, yra Romos imperijos paveldas, kurioje dieviškumą jie taip pat matė tik viename žmoguje – imperatoriuje. Ir todėl, kai krikščionybė tapo Romos valstybine religija, aš tapau imperatoriaus pakaitalu, simboliu, kad Žemėje gali būti tik vienas žmogus, kuris turėtų dieviškumą, kai tuo tarpu visi kiti žmonės yra žemiau už jį ir fundamentaliai nuo jo skiriasi. Ir tai žmones paskatino susikurti savivaizdį, kad jie yra niekas, kad yra nusidėjėliai vien todėl, kad egzistuoja.
Kaip sakiau, mokslinė revoliucija iš tiesų pradėjo procesą, kuris labai padėjo išplėsti žmonių mąstymą ir padėjo jiems peržengti tradicinį požiūrį į save ir į pasaulį. Tačiau su juo nutiko tas pats, kas nutiko ir su krikščionybe. Vos po kelių šimtmečių, valdžios elitas pradėjo naudotis mokslu savo nesibaigiančiuose mėginimuose pavergti žmones. Galite matyti, kad daugelis ankstyvųjų mokslininkų, įskaitant ir patį Darviną, iš tiesų buvo religingi žmonės, ir netikėjo, kad egzistuoja koks nors neišsprendžiamas konfliktas tarp mokslo ir religijos – ir kad mokslas iš tiesų gali dirbti pasaulėžiūros ribose, teigiančios aukščiausios esybės egzistavimą ir teigiančios, kad egzistuoja žmonių manipuliacijoms nepavaldi realybė.
Ir daugelio ankstyvųjų mokslininkų varomoji jėga iš tiesų buvo būtent šis supratimas, kaip katalikų bažnyčia sukūrė šią visiškai netikrą pasaulėžiūrą, kuri buvo visiškai atitrūkusi nuo realybės. Ir jie troško pasinaudoti mokslu, kad sugrąžintų bent dalį realybės į žmonių pasaulėžiūrą, nors kartu suvokė, jog egzistuoja tam tikri apribojimai tam, ką mokslas gali atrasti. Nes iš tiesų, Galilėjus ir kiti suvokė, kad jie niekada nesugebės pamatyti Dievo per teleskopą, nes Dievo buveinė nėra virš dangaus, kaip buvo tikima senojoje pasaulėžiūroje.
Ir iš pradžių mokslo judėjimas buvo labai naudingas, kadangi padėjo plėsti žmonių mąstymą. Tačiau vėliau jis labai palaipsniui iš dvasinės filosofijos buvo paverstas materialistine filosofija. Ir dabar per šį procesą nutiko taip, kad žmonės nebebuvo vaizduojami nieko vertais nusidėjėliais; juos buvo imta vaizduoti vos truputį aukštesnį išsivystymą pasiekusiomis beždžionėmis, teigiant, kad jie yra ne daugiau nei gyvūnai, ir kad jų egzistavimas buvo nulemtas atsitiktinumo.
Tad ar dabar matote, kad yra visiškai nesvarbu, ar save laikote nieko vertu nusidėjėliu, ar laikote save gyvūnu – tame nėra absoliučiai jokio progreso, argi ne taip? Tad realybė yra tokia, kad mokslas neišlaisvino žmonių protų ir nesuteikė jiems aukštesnės ar realistiškesnės pasaulėžiūros. Mokslas iš tiesų tapo tik dar vienu įrankiu nesibaigiančioje įrankių virtinėje, kuriais naudojasi valdžios elitas, pavergdamas žmones ir paversdamas juos avimis. Idant jie galėtų ir toliau dominuoti visuomenėje, susigrobdami neįtikėtinas privilegijas, kai tuo tarpu plačioji visuomenė turi sunkiai dirbti, braukdama prakaitą, idant būtų išsaugotas valdžios elito gyvenimo būdas.
Kodėl aukščiausi 10 procentų yra raktas
Mano Mylimieji, didžiausias potencialas nubudimui Europoje įvykti yra tai, kad aukščiausi 10 procentų žmonių suvoktų, jog šis valdžios elitas egzistuoja, suvoktų, ką jie visada darė, suvoktų, kaip jie naudojosi visomis jiems prieinamomis priemonėmis – įskaitant ir visas ideologijas bei tikėjimo sistemas – ir išėję į priekį tartų: „Mums jau gana viso to! Tai daugiau nebegali tęstis mūsų žemyne. Mes nebenorime, kad mūsų žemynas būtų atsakingas už šių klaidingų idėjų sklaidą, kuriomis buvo naudojamasi žmonėms pavergti.“
„Vietoj to mes savo žemyną paversime naujo, universalaus dvasingumo lopšiu, kuris galiausiai išlaisvins žmones nuo valdžios elito dominavimo, atnešdamas tiesą ir realybę, kad žmonės nėra nei gyvūnai, nei nieko verti nusidėjėliai, nes jie visi yra Dievo sūnūs ir dukterys, Dievo individualizacijos, atėjusios čia būti bendrakūrėjais ir atėjusios atnešti Dievo karalystę į Žemę. Vietoj tos žmonių karalystės, kurią matėme tokioje daugybėje pavidalų, kad jau vemti verčia, vos pažvelgus į istorijos puslapius.“
Ir kas gali atnešti šį pabudimą? Na, kaip sakiau, jis jau pradėjo vykti. Ir jeigu laikysitės vizijos, ir darysite viską, ką sugebate geriausio, tuomet darysite viską, ką galite, idant atneštumėte šį pabudimą, ir kiti taip pat į tai įsitrauks. Ir jis iš tiesų įvyks. Tačiau turiu jums pasakyti, kad valdžios elitas turi aiškią strategiją ir tikslą – ne tiek tie, kurie yra fiziniame įsikūnijime, nes jie iš tiesų neturi platesnio suvokimo apie tai, kas vyksta, bet tie, kurie, kaip sakiau vakar, sudaro aukštesnę konspiraciją eterinėje, mentalinėje ir emocinėje karalijose, tie, kurie yra puolusios būtybės žaltiškoje sąmonėje, kaip Maitrėja atskleidžia savo knygoje – ir jau ilgą laiką jų strategija yra laikyti priespaudoje 10 procentų dvasingiausių žmonių, įtikinant juos, kaip kalbėjome, jog jie neturi teisės, neturi autoriteto, neturi įgaliojimų stoti ginti tiesos – jog jie negali ginti tiesos – įdiegiant į juos tikėjimą, jog jie yra ne daugiau už gyvūnus, ir kad gyvenimas neturi visiškai jokios prasmės.
Mokslinio materializmo ideologija ir tikėjimo sistema iš tiesų yra pagrindinė priemonė, kuria yra naudojamasi 10 procentų aukščiausią išsivystymo lygį šioje planetoje pasiekusių žmonių dėmesiui nukreipti. Tai yra žmonės, kurie vidiniuose lygmenyse turi dvasinę brandą būti šio nubudimo dalimi, tačiau savo išoriniuose protuose jie buvo taip stipriai supainioti šios mokslinės pasaulėžiūros, jog ėmė tikėti, kad yra ne daugiau už gyvūnus, kad gyvenimas neturi jokio realaus tikslo ir prasmės, kad nėra jokio gyvenimo po kūno mirties. Ir todėl iš tiesų nėra jokio tikslo, jokio ilgalaikio tikslo gyvenime, tad tiesiog: „Mėgaukimės tuo, ką turime dabar, nes rytoj mirsime.“
Yra daug žmonių šiame žemyne – ir, žinoma, taip pat ir visame pasaulyje, tačiau ypač šiame žemyne – yra daug žmonių, kurie jau yra pribrendę būti šio nubudimo pionieriais. Tačiau jų išoriniai protai buvo taip iškreipti ir supainioti, kad jie netgi pagalvoti nedrįsta, jog galėtų būti tokio paties milžiniško nubudimo dalimi, kokį atnešė mano misiją Izraelyje, ar Budos misija Indijoje.
Ar suvokiate, mano mylimieji? Pasaulyje iš tiesų egzistuoja pavyzdžių, kaip, staiga, vienas žmogus pradėjo kažką daryti, bet neužilgo prie jo prisidėjo ir kiti, ir staiga visos vietovės mąstyme įvyko poslinkis, kuris galiausiai išplito po visą pasaulį. Ir tai gali įvykti ir vėl, tačiau, kaip sakėme, šį kartą varomoji jėga turi būti daug žmonių, o ne vienas kuris nors žmogus. Ir būtent dėl to valdžios elitas siekė sukurti tikėjimo sistemą, kuri paverstų žmones nesugebančiais ar netgi nenorinčiais įsileisti minties, kad jie iš tiesų galėtų padaryti skirtumą.
Supratimas, kaip valdžios elitas siekia sunaikinti individualumą
Realybė yra tokia, kad kiekvienas žmogus Žemėje turi begalinę vertę Dievo akyse, nes kiekvienas žmogus yra paties Dievo Esybės tąsa. Kiekvieno žmogaus Sąmoningasis AŠ yra paties Dievo Esybės tąsa. Todėl mes, pakylėtieji mokytojai, ir šios visatos Kūrėjas, individą ir individualumą laikome be galo vertingais. Ir, žinoma, mes trokštame, kad visi išpildytų savo aukščiausią potencialą – savo dvasinį tapatumą ir individualumą – vietoj taip vadinamo ego individualumo, kuris iš tiesų nėra joks individualumas, nes tiesiog yra masinės sąmonės pasireiškimas.
Tačiau turite suprasti, kad valdžios elitas neturi visiškai jokios pagarbos individualumui, bent jau tam individualumui, kuris nėra jų pačių. Jie nori sunaikinti jūsų individualumą. Jie nori sukurti mechanizuotų žmonių rasę, kurie būtų kaip robotai, pasyviai vykdantys tai, ką elitas jiems liepia daryti – arba kurie pasyviai būtų priversti sukurti tokią visuomenę, kuri leistų elitui išsaugoti savo kontrolę.
Daugelis jūsų, kurie užaugote Europoje, žinote, kad nuo pat ankstyvosios vaikystės jums buvo diegiami labai subtilūs įsitikinimai, kuriais buvote skatinami slopinti savo individualumą, kuriais į jus buvo programuojama, kad neturite jokios prigimtinės vertės, kad iš tiesų negalėtumėte padaryti jokio skirtumo. Ir tuomet žvelgiate į kai kuriuos žmones istorijoje, kurie sugebėjo padaryti skirtumą, ir sakote: „Jie turėjo būti ypatingi. Aš tai negalėčiau to padaryti. Kokie mano šansai? Nieko nesu vertas, nes mano visuomenė man kalė tai į galvą nuo pat mažų dienų. Su manimi buvo elgiamasi kaip su gyvuliu, kaip su avimi, kuri turėtų būti uždaryta į gardą ir po to neturėtų kelti jokių nemalonumų.“
Ir būtent tai jums reikia pradėti giliau įsisąmoninti. Ir jums reikia pasiryžti ir siekti tos kibirkšties – tos dangiškosios savo esybės ugnies kibirkšties – kuomet suvoktumėte, jog iš tiesų turite jums Dievo duotąjį individualumą. Ir jau vien dėl to, kad egzistuojate, turite teisę išreikšti šį individualumą Žemėje. Nes galiu jus užtikrinti, kad ši tiesa, jog „be Jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta,“ reiškia, kad jūs buvote sukurti Dievo. Ir todėl Dievas jums davė galimybę būti įsikūnijime Žemėje, o tai reiškia, kad Dievas jums suteikė teisę išreikšti savo dangiškąjį, dvasingą individualumą šioje planetoje.
Jūs, kurie esate dvasingi žmonės, turėtumėte sugebėti suvokti, kad nėra aukštesnės valdžios už Dievą. Ir todėl jokia valdžia Žemėje neturi teisės atimti to, ką davė Dievas. Ir jūs turite dangišką teisę išreikšti savo individualumą – neleisdami jokiems autoritetams Žemėje – ar tai būtų valdžia, mokslininkų elitas, katalikų bažnyčia ar bet kuri kita religija – neleisdami jiems jos iš jūsų atimti. Nes jeigu leisite jiems tai padaryti, pažeisite pirmuosius du įsakymus: neturėti kitų dievų tik mane vieną ir nesidirbinti sau jokio stabmeldiško atvaizdo. Kai priimate puolusių būtybių stabmeldišką atvaizdą, imate garbinti šį atvaizdą kaip realybę, manydami, kad už jo nieko daugiau nėra. Ir tuomet paverčiate šį atvaizdą ir jį skleidžiančius žmones savo dievu. Ir tuomet imate garbinti netikrus dievus, kurie save išsiaukštino, teigdami, jog yra tikrasis Dievas.
Ir tai iš tiesų nutiko žmonėms įvairiais Senojo Testamento laikotarpiais. Ir galite tai matyti, kai suvokiate, kad buvo laikai, kai žmonės tikėjo, jog jų Dievas jiems liepė išžudyti kitas jų užkariautas gentis. Tačiau tai niekaip negalėjo būti tikrasis Abraomo Dievas, begalinės ir besąlyginės meilės Dievas. Tad matote, kad pasaulio istorijoje, daugelis žmonių garbino šiuos netikrus dievus – kaip daugelis žmonių Europoje ir šiandien tebegarbina netikrą mokslinio materializmo dievą. Tai yra religinė filosofija, kuri tiesiog neigia Dievą, užuot garbinusi netikrą dievą, kaip tą daro daugelis tradicinių religijų pasaulyje.
Drįskite pakilti virš netikrų dievų
Tad drįskite eiti vidun. Drįskite pirmiausia ieškoti Dievo karalystės ir jo teisumo. Drįskite ieškoti šios karalystės savo viduje. Drįskite užmegzti ryšį su tuo, ką žinote savo širdyse, tai yra, kad iš tiesų egzistuoja tiesa, kuri yra aukščiau už visas žmonių sukurtas doktrinas ir tikėjimo sistemas. Drįskite pripažinti, kad, nors buvote priversti susidurti su šiomis manipuliacijomis nuo ankstyvos vaikystės, net ir ankstyviausioje vaikystėje viduje jautėte, kad yra kažkas daugiau, kad anapus kažkas yra. Drįskite pripažinti, kad esate daugiau nei gyvūnas, kad iš tiesų esate Dievo sūnūs ir dukterys, iš tiesų esate dvasiškai brandūs žmonės, pasisiūlę ateiti į įsikūnijimą ir būti varomąja šio nubudimo jėga, užuot tiesiog laukę, kol jis įvyks.
Drįskite atkurti ryšį su savo dangiškuoju planu. Drįskite Būti tuo, kuo esate, ir drįskite atsistoti ir leisti šiai šviesai šviesti. Drįskite ją išreikšti, idant kiti žmonės galėtų pasisemti drąsos ir įkvėpimo iš jūsų pavyzdžio, pamatydami, kad galbūt ir mes esame daugiau negu gyvūnai, galbūt mes iš tiesų esame daugiau negu nusidėjėliai, galbūt mes visi turime dievišką kibirkštį, turime potencialą eiti Jėzaus pėdomis, ir visų dvasios šventųjų ir išminčių pėdomis, atradusių aukštesnį gyvenimo kelią. Galbūt mes visi turime potencialą pakilti virš žmogiškos būsenos ir atnešti naują filosofiją, naują dieną, naują erą žmonių visuomenėje, kuri galiausiai nutrauktų valdžios elito grandines, kuriomis jis laikė žmones surakinęs tokią daugybę tūkstantmečių.
Drįskite prisiimti atsakomybę už save ir savo šalį, už savo žemyną ir už savo pasaulį. Ir jūs įkvėpsite kitus labiau, nei jūsų išoriniai protai galėtų drįsti net pagalvoti, kad tai galėtų būti įmanoma. Nes sakau jums, net ir už viso to, ką darote išorėje, egzistuoja didžiulė galia, kai priimate vidinį sprendimą priimti savo dvasinį tapatumą. Nes tai pasklis tarsi ratilai kolektyvinės sąmonės vandenyje. Nes jūs gi iš tiesų žinote, kad visi žmonės yra susiję per protą, per kolektyvinį protą. Ir todėl tikrasis mūšis dėl Žemės planetos vyksta ne fizinėje plotmėje; jis vyksta mentalinėje, emocinėje ir eterinėje karalijose. Jis yra kovojamas prote, nes tai yra kova dėl žmonių protų.
Ir argi aš nepradėjau šio mokymo sakydamas, kad būtent per savo įsitikinimus – per ŽODĮ – kurį laikote savo prote, jūs įspaudžiate vaizdinius ant materijos šviesos, tuo būdu bendrakurdami fizines aplinkybes, su kuriomis susiduriate? Tad dabar mes apėjome pilną ratą, ir jau suvokiate, kad fiziniai pasireiškimai – net ir valdžios elito egzistavimas ir jo mėginimai jus pavergti – tėra išraiška formoje to, kas vyksta mentaliniame, emociniame ir eteriniame jūsų proto lygmenyse. Ir todėl būtent šiuose lygmenyse iš tiesų yra kovojamas ir laimimas mūšis.
Ir būtent dėl to noriu, kad suprastumėte, jog net ir tuomet, kai priimate šį sprendimą savo pačių prote – nuspręsdami priimti tai, kuo esate – iš tiesų prisidedate prie žmonijos kėlimo aukštyn, ypač jeigu liekate ištikimi šiam sprendimui. Ir kai sąmoningai žinote, jog jus užguls pasipriešinimas iš masinės sąmonės, kuri mėgins susilpninti jūsų pasiryžimą, kuri mėgins sudraskyti jūsų sprendimą. Tačiau jeigu ryšitės atstovėti šį puolimą – atvirai pažvelgdami į savo sąmonę ir pamatydami, kokie įsitikinimai jus daro pažeidžiamą masinei sąmonei, ir įveikdami šiuos įsitikinimus – na tai tuomet jūs, darydami tai individualiai, iš tiesų išrišite dalį kolektyvinės sąmonės, dalį kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančių iliuzijų. Tad, išlaisvindami save, išlaisvinate ne tik save, bet ir daugelį kitų žmonių.
Sąmonės piramidė
Žmoniją galima išdėstyti sąmonės skalėje, kuri yra tarsi piramidė, su įvairiais joje egzistuojančiais lygmenimis, lygiai taip pat kaip matote didžiąją Gizos piramidę, kuri turi lygmenis ir laiptus. Kiekvienas iš šių lygmenų reprezentuoja tam tikrą sąmonės pakopą. Ir žemesniuose sąmonės lygmenyse piramidė yra plačiausia, tai reiškia, kad tuose žemesniuose sąmonės lygmenyse yra daugiau žmonių. Kildami aukštyn, randate vis aukštesnį sąmoningumą pasiekusius žmones, kol pasiekiate piramidės viršūnę, kurioje atrandate aukščiausią sąmoningumą pasiekusius žmones – aukščiausius dešimt procentų, ar netgi tuos, kurie yra aukščiausi 10 procentų aukščiausiuose 10 procentų.
Tačiau visa ši piramidė yra tarpusavyje susieta visuma, ir žinote, kad, jeigu galėtumėte pakelti Gizos piramidę, pakeldami jos viršūnę, kartu pakeltumėte ir visą struktūrą. O tai reiškia, kad, kai tie, kurie yra aukščiausiuose 10 procentų kelia savo sąmonę, jie aukštyn traukia daugiau nei vieną po jais esantį žmogų. Nes žemiau jūsų yra didesnis skaičius žmonių, kadangi piramidė platėja jums leidžiantis žemyn. Tad, kai pakeliate save aukštyn, imate traukti visus, kurie stovi žemiau jūsų, ir todėl – staiga – gali įvykti poslinkis, kai pakankamas žmonių skaičius pakylėja savo sąmonę aukštyn. Tai yra individualumo ir individų tarpusavio susietumo magija. Ir būtent dėl to puolusieji, žaltiškas protas, nori, kad neigtumėte savo individualumą, kad net nemėgintumėte kelti savęs aukštyn, tikėdami, jog nėra nieko, ką galėtumėte padaryti, kas padarytų skirtumą.
Visi mes, kurie padarėme skirtumą pasaulyje, pradėjome nuo šios paprastos prielaidos. Mes keitėme save. Ir kai buvome įveikę dualistinę sąmonę, na tai tuomet jau galėjome eiti ir daryti išorinius dalykus. Bet sakau jums, yra daug žmonių pasaulyje, kurie yra nežinomi istorijai, kurie niekada nebuvo žinomi visuomenei, ir kurie nepadarė jokių išorinių dalykų, tačiau jie vis tiek pakylėjo savo pačių sąmonę aukštyn, tuo būdu pakylėdami daugelį kitų žmonių, kurie buvo žemiau už juos gyvenimo piramidėje. Tai yra didžiausias potencialas, kurio valdžios elitas negali sustabdyti – nebent jiems pavyktų sustabdyti individus viršūnėje, neleidžiant jiems pradėti grandininės reakcijos per savęs keitimą, ir priverčiant juos neigti savo individualumą, savo dvasinį potencialą.
Neneikite Dievo, kuris yra jumyse. Neatstumkite šio Dievo. Nesidirbinkite sau išorinio Dievo, išorinio žodžio, stabmeldiško įvaizdžio, pradėdami garbinti šį įvaizdį kaip tikrąjį Dievą. Vietoj to, atraskite karalystę viduje. Atraskite tikrąjį Dievą toje vidinėje karalystėje, ir suvokite, kad Sąmoningasis AŠ yra šio Dievo individualizacija. Ir todėl, jūs turite potencialą tapti daugiau šiuo Dievu įsikūnijime, tuo būdu atnešdami tikrojo Dievo karalystę į Žemę. Net ir suvokimą apie tikrąjį Dievą, kuomet žmonės imtų matyti realybę, kad Dievas yra aukščiau už visas religijas ir žmonių sukurtas tikėjimo sistemas.
Dėkoju jums už jūsų dėmesį. Dėkoju jums už jūsų buvimą. Dėkoju, už jūsų buvimą šiame žemyne. Nes turiu jums pasakyti, kad ši konferencija žymi lūžio tašką. Iš tiesų, tai buvo pradėta praėjusioje konferencijoje Europoje. Tačiau toje konferencijoje, nors ji ir pasiekė pergalę, mes nebuvome pasiekę kritinės masės, kuri buvo pasiekta šioje konferencijoje. Ir todėl esame amžinai dėkingi už jūsų pasiryžimą čia būti. Būti čia ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
Nes jūs sukūrėte momentumą, kuris atneš didesnį atvirumą Europos žmonių protuose, ir jie tuomet įgis didesnes galimybes nei kada nors anksčiau priimti aukštesnį požiūrį į gyvenimą. Ir šiam momentumui augant, tai iš tiesų gali tapti lūžio tašku, esminiu lūžio tašku, pakylėsiančiu Europos žmonių mąstymą, išplisiančiu už šio žemyno ribų, ir ištaisysiančiu praeities klaidas, per kurias Europoje gimusios ideologijos ir tikėjimo sistemos pasklido po pasaulį. Ir būtent dėl to, iš tiesų, europiečiai yra atsakingi už šių paklydusių praeities tikėjimo sistemų klaidų ištaisymą, idant pasaulis galėtų būti išlaisvintas nuo šių klaidingų įsitikinimų įtakos.
Tad, vėlgi, mano dėkingumas. Noriu pagirti jus už tai, kad Esate. Ir užsklendžiu jus Gyvojo Jėzaus Kristaus širdyje su didžiuliu dėkingumu už jūsų pasiryžimą bent jau pamąstyti, kad galėtumėte sekti mano pėdomis. Nes tai yra didžiausias mano troškimas – kad visi žmonės suvoktų, jog aš esu pavyzdys, o ne stabas, kurį reikėtų garbinti.
[Muzikinis kūrinys, Aleliuja choras iš Hendelio Mesijo]
Aš, Jėzus, trumpam sugrįžau, norėdamas duoti jums supratimą, kad net ir toks muzikos kūrinys, kurį ką tik girdėjote, gali būti panaudotas pasyviam požiūriui į išganymą skleisti, išaukštinant mane iki „viešpačių Viešpaties“ ir „karalių Karaliaus,“ viešpatausiančio visada ir amžinai. Bet matote, mano mylimieji, nors ši muzika buvo dangiškai įkvėpta ir nors ji iš tiesų turi vibraciją, kuri kelia žmones aukštyn, yra visiškai įmanoma, kad žmonės gali interpretuoti šiuos žodžius, patvirtindami pasyvų mąstymą, kad jie negali savęs išganyti. Nes, kai žvelgiate į šią melodiją ir į šiuos žodžius per tradicinį krikščionišką mąstymą, matote mane ten, aukštai danguje. Ir manote, kad tai būtent šis Jėzus, kuris yra ten aukštai danguje, ateis į Žemę ir viešpataus Žemėje, valdydamas virš karalių, viską valdydamas ir viską už jus darydamas.
Ir aš tiesiog noriu jums duoti gilesnį supratimą, kad šios muzikos iš tiesų yra verta klausyti, nes ji savyje neša vibraciją. Tačiau prašau jūsų šios muzikos klausytis suvokiant, kad tai vidinis Kristus yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius. Ir būtent vidinis Kristus valdys amžinai, kai šiam vidiniam Kristui bus leista šviesti per išorines žmonių esybes Žemėje – ne per vieną žmogų, bet per daug, daug žmonių.
Ar suvokiate, mano mylimieji? Kai klausysite šios muzikos su šiuo gilesniu supratimu, ne tik kad galėsite pradėti labiau ją vertinti išoriniu protu, bet iš tiesų atrasite gebėjimą sugerti šioje muzikoje užkoduotą šviesą – kurią daugelis tradiciniame krikščioniškame mąstyme esančių žmonių blokuoja, nesugebėdami pilnai sugerti to, ką spinduliuoja šis nepakartojamas Hendelio Mesijo muzikinis kūrinys.
Tad noriu paraginti tuos iš jūsų, kurie mėgstate muziką – o galbūt net ir tuos iš jūsų, kuriuos ši klasikinė muzika ne taip labai domina – klausytis Hendelio Mesijo. Galbūt netgi paklausyti jos atsigulus naktį tamsoje – su ausinėmis, jeigu būtina, kad netrukdytumėte kitiems – ir tiesiog sugerkite šios muzikos vibracijas, ypač žinodami, kad tai Kristus jumyse yra viešpačių Viešpats, karalių Karalius. Nes būtent Kristui jumyse yra skirta būti jūsų šventyklos viešpačiu, jūsų valdų karaliumi. Ir tik tuomet, kai pilnai sugersite ir tapsite viena su šiuo vidiniu Kristumi, Kristus viešpataus amžinai jūsų esybėje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com