Mokymas apie elitą ir kontraelitą

TEMOS: Antrasis termodinamikos dėsnis ir politika – Pažvelkite į nacionalinį veidrodį – Dilema kaip pažadinti žmones – Valdžios elitas visada yra susiskaldęs – Siekite Vidurio Kelio – Mokytojai eina aukštyn! – Irakas yra vadovėlinis uždarų sistemų pavyzdys – Tiktai Dievas yra Vidurio Kelias

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2007 balandžio 06 d. per Kim Michaels.


Vienuolikta valanda – ir viskas NĖRA gerai. Taigi, mano mylimieji, aš, Sen Žermenas, ateinu kaip senųjų laikų sargybinis, vaikščiojęs miesto gatvėmis nakties tamsoje. Tačiau negaliu pranešti, kad viskas yra gerai. Nes iš tiesų, viskas nėra gerai Amerikoje. Ir koks yra vienintelis įmanomas sprendimas? Na, tai yra – kaip kalbėjote invokacijoje – atkurti Žodį Amerikoje. Ir kalbu apie Gyvąjį Žodį. Nes yra jau daugiau nei užtektinai mirusio žodžio Amerikoje.

Mano Mylimieji, įsivaizduokite, kad sėdite ten kažkur tolimoje galaktikoje arba Dievo Sirijaus žvaigždėje, žvelgdami iš jos į Žemę ir į Ameriką. Kaip atrodytų Amerika, žvelgiant iš šios kosminės perspektyvos, palyginus su tuo, kaip ji atrodo, kai esate jos viduje – proto dėžutės viduje, kuri buvo suformuota per tą laiką nuo jos sukūrimo, nuo tada, kai aš ją įkūriau?

Antrasis termodinamikos dėsnis ir politika

Kaip vienas iš mokytojų, remiančių mokslą šioje planetoje, norėčiau jums pateikti mokslinę perspektyvą. Kokia yra problema su šiandienine Amerika? Na, tai yra problema, kuri buvo aprašyta fizikoje, kaip dėsnis, kuris jau yra žinomas šimtus metų. Ir šis dėsnis yra vadinamas antruoju termodinamikos dėsniu. Kai kurie esate susipažinę su šiuo dėsniu per mūsų diktavimus. Tačiau, deja, dauguma žmonių pasaulyje ir Amerikoje nėra pažįstami su šiuo dėsniu. O jeigu jie apie jį žino, tai galvoja, kad šis dėsnis galioja tik moksle, ir negalioja kitoms gyvenimo sritims.

O tai, mano mylimieji, iš tiesų yra dalis problemos – kad viskas pasidarė taip griežtai padalinta į atskirus skyrius. Ir kaip kalbėjo Jėzus, Nada ir Motina Marija, žmonės buvo taip stipriai apakinti jiems prieš akis esančio filtro, kad nebesugeba už jo pažvelgti. Jie nesugeba matyti aukštesnės perspektyvos, nesugeba į save pažvelgti iš išorės – ir todėl nesugeba matyti, kad eina tiesiai į prarają.

Tad mums iš tiesų reikia integruoti filosofines antrojo termodinamikos dėsnio išdavas, kuomet imtumėte suvokti, ką šis dėsnis iš tiesų reiškia civilizacijai, šaliai, grupei žmonių ar net ir individui. Tad tiems, kurie nėra susipažinę su šiuo dėsniu, jame tiesiog yra labai paprastai sakoma, kad, jeigu sistema tampa uždara, tampa izoliuota nuo visko savo išorėje, tuomet netvarka toje sistemoje didės, kol galiausiai sistema žlugs ir pasieks žemiausią įmanomą energijos būvį. Ką mes taip pat galėtume pavadinti žemiausiu bendru vardikliu, kuomet viskas yra taip blogai, taip lėkšta, taip mirę, kad žemiau tiesiog nebeįmanoma nusileisti.

Ir ką tai iš tiesų reiškia civilizacijai, ką tai reiškia šaliai? Na, yra pasakyta, kad tiems, kurie nesimoko iš istorijos, yra lemta ją pakartoti. Tad pažvelkime į istoriją. Pažvelkime į romėnų civilizaciją, kaip į tobulą pavyzdį dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų yra tai, kad savo laiku Roma beveik lygiai taip pat dominavo senovės pasaulyje, kaip Amerika ėmė dominuoti po taip vadinamo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Roma galėjo daryti praktiškai ką panorėjusi su savo armijomis, kaip ir Amerika šiandien mano galinti daryti beveik ką tik panorėjusi. Tačiau ši didi civilizacija – kuri buvo užkariavusi beveik visą tuo metu žinomą pasaulį – žlugo. Ir kodėl ji žlugo? Na, ji žlugo todėl, kad tapo antrojo termodinamikos dėsnio auka! Kadangi Roma, o ypač tie, kurie gyveno Romos mieste ir valdė Romos imperiją – arba imperatoriai, kad ir kur jie būtų gyvenę – jie savo izoliavo, atskyrė save nuo visko, kas išėjo už jų mažytės proto dėžutės ribų.

Ir to pasekoje jų proto dėžutė darėsi vis mažesnė ir mažesnė. Jie tapo vis labiau ir labiau susikoncentravę į save, ir juos vis labiau ir labiau apakino jų pačių logika, jų pačių filtras, per kurį jie žvelgė į pasaulį. Jie buvo absoliučiai įsitikinę, kad yra teisūs ir kad jų požiūris į pasaulį yra vienintelis įmanomas būdas žiūrėti į pasaulį. Ir jie buvo absoliučiai įsitikinę, kad Roma yra tokia galinga ir tokia didinga, kad jai tiesiog nebūtų įmanoma žlugti.

Tai kas tuomet sukėlė jos žlugimą? Jį sukėlė būtent tai, kad jie buvo apakinti savo logikos – kad atsisakė save keisti, atsisakė save transcenduoti ir kilti aukščiau. Jie norėjo plėsti imperiją karine galia, tačiau nenorėjo plėsti savo proto. Jie nenorėjo plėsti imperijos dvasiniu būdu, dvasiniu mastu. O kai imperatoriai įgijo valdžią, jie norėjo išsaugoti šią valdžią, užuot naudojęsi šia valdžia savo žmonių naudai ar tam, kad skatintų visos civilizacijos progresą.

Romėnų imperija visų pirma sugriuvo iš vidaus, per korupciją, per nuosmukį, per nepriežiūrą, per neigimą. Ir būtent šis sugedimas, šis susiskaldymas iš vidaus padarė imperiją pažeidžiamą invazijai iš išorės. Tačiau ją užpuolusios jėgos iš tiesų tebuvo pačių žmonių vidinio susiskaldymo ir vidinės sumaišties įrankiai. Jos tiesiog užbaigė irimo procesą, kurį pradėjo patys žmonės, vadovaujami romėnų civilizacijos valdžios elito.

Tačiau netikėkite, kad patys žmonės, kad ir kokioje priespaudoje jie būtų buvę, nenešė už tai atsakomybės. Nes ką gi Romos žmonės darė tais laikais? Na, jie norėjo gyventi gerą gyvenimą – norėjo dainuoti, šokti ir linksmintis, norėjo, kad juos forume linksmintų gladiatoriai, norėjo puikuotis Romos galia ir didybe, galvodami, jog yra pasiekę įstabumo viršūnę ir yra sukūrę tokią nuostabią civilizaciją, kokios pasaulis nebuvo regėjęs.

Pažvelkite į nacionalinį veidrodį

Na o aš, žinoma, turiu jums pasakyti, kad, lyginant su Atlantidos civilizacija ir ankstesniais aukso amžiais, romėnų civilizacija visiškai nebuvo įstabi. Ji, tiesą sakant, buvo beveik visais atžvilgiais labai labai primityvi. Ir, žinoma, jūs šiandien galite pažvelgti atgal į romėnų civilizaciją ir galite matyti, kad romėnų civilizacija iš tiesų buvo ganėtinai primityvi, lyginant su tuo, ką turite šiandien, net ir čia, Amerikoje, ir kitose vietose pasaulyje.

Tačiau dalykas, kurio dauguma amerikiečių nenori matyti – kadangi nenori pažvelgti į veidrodį – yra tai, kad Amerikos visuomenė turi lygiai tokią pačią dinamiką, kokią matėte Romos imperijoje maždaug šimtą metų prieš jos žlugimą. Tokie patys vidiniai prieštaravimai, tas pats valdžios elitas, kuris viską valdo, tie patys žmonės, kurie nori pramogų per televiziją, per futbolo žaidimus, per amerikietiškos svajonės gainiojimąsi – kuris valdžios elito dėka įgijo naują apibrėžimą ir tapo svajone, kurią besigainiodami įklimpstate 30 metų į paskolą, mokėdami už tai, kad turite namus.

Manyčiau, kad turėtumėte sugebėti suprasti, kad tai nebuvo mano svajonė Amerikai, kai daviau savo paramą šiai šaliai. Žinoma, neturiu jokių problemų su tuo, kad žmonės turėtų komfortišką materialų gyvenimą. Nes iš tiesų, aš rėmiau mokslą būtent dėl to, jog suvokiau, kad, kol žmonės turės dirbti taip, kaip visuomenė dirbo viduramžiais, jiems neliks nei energijos nei laiko siekti kokių nors dvasinių tikslų.

Tad neturiu jokių problemų su civilizacija, kurioje būtų užtektinai materialaus turto ir tuo pačiu būtų pakankamai laisvo laiko, kad žmonės galėtų skirti savo dėmesį dvasiniams tikslams siekti. Bet ką gi Amerikos žmonės padarė su savo turtais, su savo laisvu laiku? Na, jie pasinėrė į visokiausias tuščias pramogas, kurios tempia juos žemyn ir žemyn ir žemyn – gramzdina jų energijas žemyn – ir jie nebeturi nė menkiausios tylos akimirkos savo gyvenime, kuomet galėtų susimąstyti ir galėtų tarti: „Galbūt yra kas nors geriau, ką galėčiau nuveikti su savo gyvenimu, užuot gyvenęs šiose žiurkių lenktynėse, kuriose visą laiką jaučiu stresą, nors turiu daugiau laisvo laiko nei bet kuri ankstesnė karta.“

Mano mintis tiesiog yra tokia: kai visuomenė įstringa savo pačios proto dėžutėje, kai pradeda užsidaryti šioje proto dėžutėje – izoliuodama save nuo grįžtamojo ryšio iš išorės, nuo atsako, kuris galėtų sutrikdyti šalies jausmą, kad viskas yra gerai – na, tai būtent ir yra tas laikas, kurio turite saugotis. Kadangi žinote, kad kaip tik tą akimirką, kai žmonės galutinai įstringa iliuzijoje, jog jie jau viską pasiekė ir sukūrė amžiną visuomenę – kaip tik nuo tos akimirkos antrasis termodinamikos dėsnis pradeda griauti jų „amžinąją“ civilizaciją.

Būtent tai nutiko Romos imperijai. Būtent tai pradeda vykti Amerikoje, tačiau tai dar nepasiekė negrįžtamo taško. Nes vis dar yra laiko, ir būtent dėl to pradėjau sakydamas, kad dabar yra vienuolikta valanda – ir dar yra laiko apgręžti Ameriką, tačiau šis laikas greitai senka. Ir jeigu žmonės nepradės busti iš masinės iliuzijos, kad viskas yra gerai Amerikoje – ir kad Amerika išliks laisva todėl, kad yra demokratinė šalis – na tai tuomet viskas pradės slysti žemyn. Ir viskas žemyn gali nuslysti žymiai greičiau, nei dauguma žmonių norėtų tikėti.

Dilema kaip pažadinti žmones

Jokiais būdais nemėginu kelti panikos. Nes, mano mylimieji, mes visada esame čia tam, kad padėtume jums pakilti į aukštesnę viziją. Tačiau ar matote dilemą, su kuria susiduria pakylėtasis mokytojas? Aš matau kosminę perspektyvą. Matau ant sienos rašomą mirties nuosprendį. Puikiai sugebu prie dviejų pridėti du ir gauti keturis, matydamas, kad ateis toks momentas, kai Amerika pasieks negrįžtamą tašką, kuomet bus labai sunku sustabdyti slydimą žemyn.

Vienintelis mano turimas šansas sustabdyti šį slydimą yra kalbėti Gyvąjį Žodį, kuris gali pažadinti žmones iš iliuzijos, kuri būtent ir pradėjo šį slydimą. O kad galėčiau tai padaryti, turiu žmones šiek tiek supurtyti, nes kitaip jie ir toliau gainiosis amerikietiškąją svajonę, apsimesdami, kad niekas negali baigtis blogai ir kad filmas galiausiai bus su laiminga pabaiga. Tačiau kita vertus, einu lynu per bedugnę. Kai romėnų civilizacija pasiekė tašką, kuomet žmonės pradėjo busti iš savo iliuzijos, nutiko taip, kad žmonės labai staigiai peršoko iš būsenos, kurioje buvo visiškame neigime, į panikos ir baimės būseną, jausdami, kad proceso nebegalima sustabdyti, ir kad viskas yra taip blogai, jog viskas gali tik dar labiau pablogėti.

Šis būsenų pasikeitimas iš tiesų tik dar labiau sustiprino slydimą žemyn ir šį slydimą padarė galingesnį. Tad visiškai netrokštu Amerikos žmonėse sėti paniką – kurioje daugelis iš jų yra – kad katastrofa yra čia pat už kampo, kad ekonomika tuoj sugrius, kad tas ar anas kataklizmas užgrius šią šalį. Matote, mano mylimieji, tai duotų priešingus rezultatus.

Tačiau man iš tiesų reikia pažadinti Amerikos žmones iš iliuzijos, kad, jeigu jie toliau eis ta pačia kryptimi, viskas bus gerai. Nes taip nebus. Tad vėlgi, problema, didžiausia problema Amerikoje šiuo metu yra ta, kad Amerikos žmonės nėra pabudę. Jie yra uždaroje sistemoje, ir todėl žemyn traukianti jėga – kuri iš tiesų nėra blogio jėga, o tiesiog yra ta jėga, kurią Motina Marija vadina sutraukiančia Motinos jėga – ši jėga griauna visuomenę, ir kai kurie iš jūsų jau žinote tai.

Dalykas, kuris turi įvykti, yra tai, kad Amerikos žmonės būtų pažadinti šiai realybei, tačiau nenugrimztų į priešingą kraštutinumą, į panikos, į katastrofų laukimo sąmonę. Ir kas gali atnešti šį pabudimą? Na, jį gali atnešti tik vienas dalykas ir tai yra Gyvasis Žodis, šviečiantis per daugelį širdžių – tekantis per daugelį protų ir širdžių – kuomet jūs jiems duodate aukštesnę viziją, kad, nors viskas yra pakankamai blogai, tai nereiškia, kad viskas gali tik blogėti, nes viskas iš tiesų gali eiti ir geryn, kadangi egzistuoja aukštesnis tikslas, egzistuoja aukštesnė vizija Amerikai ir žmonių asmeniniam gyvenimui.

Ir todėl, kad paleidžiate tai, kas sena, nereiškia, kad civilizacija sugriūna ir jūs viską prarandate. Tai reiškia, kad transcenduojate senojo gyvenimo būdo ribotumus, pakylate aukščiau ir kuriate geresnę visuomenę, geresnę civilizaciją, tokią civilizaciją, kuri būtų dar aukštesniame lygyje nei yra šiandien. O aukštesniame lygyje ji yra todėl, kad proto dėžutė, kurią susikūrėte, neleidžia žmonėms net įsivaizduoti, koks galėtų būti Aukso Amžius Amerikoje. Vėlgi, kaip sakėme anksčiau, jeigu jums tai papasakotume, apkaltintumėte mus esant beviltiškais optimistais, nerealistiškais utopistais. Na ir mes iš tiesų esame utopistai, tačiau nesame nerealistiški. Nes iš tiesų, Aukso Amžius yra realybė. Tėra tik vienas klausimas: kiek žmonių Žemėje patirs Aukso Amžių?

Nes aš jau jį patiriu kaip gyvąją realybę eterinėje karalijoje. Jis tiesiog dar nebuvo nuleistas į materialią karaliją, kurioje šiuo metu yra sukoncentruotas jūsų dėmesys. Tačiau jis yra realybė aukštesniuose lygmenyse. O tai reiškia, kad jį galima nuleisti žemyn, jeigu ryšitės būti atviromis durimis. Dalykas, kuris turi įvykti pirmiausia, yra nubudimas realybei, kad viskas privalo keistis. Tačiau šis nubudimas turi būti toks, kad nepaskatintų žmonių peršokti į priešingą kraštutinumą.

Valdžios elitas visada yra susiskaldęs

Nes, mano mylimieji, turiu jums pasakyti – kaip jau mėginome jums paaiškinti savo knygose, ypač Motinos Marijos ir Maitrėjos knygose – kad visada egzistuoja du dualistiniai kraštutinumai. Kai kalbame apie valdžios elitą, nekalbame apie vieną homogenišką organizaciją šioje planetoje. Nes, jeigu valdžios elitas būtų vieningas, jie jau kontroliuotų kiekvieną gyvenimo šioje planetoje aspektą.

Galite galvoti, kad jie jau turi didelę kontrolę. Tačiau, jeigu jie būtų pajungę šią planetą visiškai savo kontrolei, negalėčiau kalbėti per fizinį pasiuntinį ir perduoti šią žinią. Tad matote, vis dar yra atvirumo, vis dar yra laisvės Gyvajam Žodžiui tekėti. Ir būtent dėl to egzistuoja potencialas apgręžti šią šalį ir planetą.

Tačiau šiuose dviejuose dualistiniuose kraštutinumuose, kuriuos sukūrė valdžios elitas, dviejuose skirtingose valdžios elito frakcijose pirmiausia yra tie, kurie mėgina išlaikyti žmones miegančius, mėgina neleisti jiems pabusti, kadangi jie visiškai neigia antrajame termodinamikos dėsnyje aprašytas jėgas. Jie iš tiesų tiki galintys sukurti civilizaciją, kurioje turėtų visišką kontrolę ir galėtų išsaugoti šią kontrolę neribotą laiką. Būtent tuo tikėjo romėnai, Romos imperijos vadai. Ir jie buvo paskutinieji pabudę ir suvokę, kad viskas pasikeitė ir jiems nebeįmanoma išsaugoti savo kontrolės.

O tuomet egzistuoja kita valdžios elito frakcija, ir ši frakcija iškelia savo galvą tuomet, kai pirmajam valdžios elitui valdžia pradeda slysti iš rankų. O tuomet jie ateina ir mėgina pasinaudoti situacija, kad sukurtų paniką ir žemyn traukiantį sūkurį, kurio niekas nebegalėtų sukontroliuoti, idant sugriautų senąją tvarką ir išsikeltų save kaip naują valdžios elitą, užėmusį senojo valdžios elito vietą.

Jeigu norite tipiško pavyzdžio apie tai, pažvelkite į Prancūziją prieš ir po revoliucijos. Senasis valdžios elitas buvo karaliai. Ir vėlgi, matote tipišką pavyzdį, kuomet jie save nuo visko izoliavo, susikurdami proto dėžutę, kurią manė esant neįveikiama. Ir vis dėlto, antrojo termodinamikos dėsnio jėga galiausiai sukūrė poslinkį. Tačiau tuomet įvyko taip, kad scenoje pasirodė kontraelitas, privertęs Prancūzijos revoliuciją visiškai nuvažiuoti nuo bėgių, nuridendamas tiek daug galvų, kad tame nebuvo nė lašo logikos. Ir tuomet jie išsikėlė save kaip naują valdžios elitą. Ir greitai jie tapo tokie pat tironiški ir kontroliuojantys kaip ir senasis elitas.

Kitas tipiškas pavyzdys yra Rusija prieš ir po bolševikų revoliucijos. Caras buvo dar vienas tokio lyderio pavyzdys, kuris save nuo visko izoliavo, nenorėdamas matyti realybės. O tuomet, kai revoliucija išplito, scenoje pasirodė bolševikų jėgos ir įsitvirtino valdžios pozicijose. Ir drįstu sakyti, kad kiekvienas, pažvelgęs į istoriją, gali matyti, jog komunistai Rusijoje buvo atsakingi už daug daugiau žiaurumų, nužudymų ir Rusijos žmonių persekiojimų, nei visi carai kartu sudėjus.

Siekite Vidurio Kelio

Pernelyg dažnai istorijoje šalis peršokdavo nuo vilko ant meškos, nuo vieno kraštutinumo prie kito. Ir aš visiškai ne to trokštu Amerikai šiame amžiuje. Tad turiu paprašyti jūsų, mylimieji – tų, kurie esate atviri šiam Žodžiui – turiu jūsų paprašyti disciplinuoti save ir siekti Vidurio Kelio, vidurio kelio tarp dviejų dualistinių kraštutinumų – tarp to, kuriame manote, kad viskas yra gerai ir toliau miegate, ir kito, kuriame manote, kad viskas yra blogai ir viskas gali eiti tik blogyn.

Mano Mylimieji, trokštu, kad Amerikos žmonės būtų pažadinti. Tačiau nenoriu, kad jie būtų pažadinti per baimę. Noriu, kad jie būtų pažadinti per meilę – meilę kažkam geresniam nei tai, ką turite šiandien, užuot ėmę bijoti kažkokio liepsnojančio pragaro, kuomet esate pasirengę atiduoti valdžią tiems, kurie žada neleisti jums į jį pakliūti – jeigu aklai jais seksite. Tad prašau jūsų save disciplinuoti. Žinau, kad daugelis žmonių, kurie yra atviri mūsų žodžiui, atviri jam yra todėl, kad įveikė iliuziją, jog viskas yra gerai. Jūs suvokėte, kad viskas turi keistis, ir esate pasirengę studijuoti alternatyvius požiūrius, suteikiančius jums kitokią perspektyvą.

Tačiau daugelis jūsų nesate atradę Vidurio Kelio. Ir esate išsibalansavę ta prasme, kad ieškote pasaulio pabaigos pranašų, pasaulio pabaigos scenarijų. Ir įsitraukiate į tuos dalykus, vos nepradėdami tuo mėgautis, kaip viskas yra blogai, arba kaip jūs manote, kad viskas yra blogai ir kaip – jau labai greitai – žmonės bus pažadinti, o jūs pasirodysite kaip patys išmintingiausi, kurie iš anksto visa tai matė.

Tai yra tendencija, kurią matome net ir daugelyje dvasingų mokinių. Ir tai yra tendencija, iš kurios jums atėjo laikas išaugti. Mano Mylimieji, šis pasaulis, ši šalis nesiruošia nugrimzti į pragarą – nebent jūs absoliučiai esate pasiryžę matyti ją nugrimztant į pragarą. Nes kaip mėginome jums pasakyti, tai, ką išsiunčiate į kosminį veidrodį, veidrodis atspindės jums atgal. Tad ko norite? Ar norite, kad ši šalis peršoktų nuo vieno kraštutinumo prie kito? O gal verčiau norite šalies, kuri transcenduotų dualistinius kraštutinumus ir atrastų Vidurio Kelią? Na, jeigu norite paskesnio dalyko, tuomet JŪS privalote atrasti Vidurio Kelią.

Jeigu tie, kurie yra atviri Gyvajam Žodžiui nesugeba atrasti Vidurio Kelio, kaip tuomet galite tikėtis, kad likusi šalies dalis sugebės jį atrasti? Prašau jūsų nustoti skaityti tas svetaines arba elektroninius laiškus, ar kad ir iš kur begautumėte šias savo pasaulio pabaigos pranašystes. Ir, mano mylimieji, leiskite man jums pasakyti kai ką labai aiškiai. Pripažįstu, kad egzistuoja tam tikri grėsmingi scenarijai, kurie gali turėti tam tikrą realybę. Pripažįstu, kad egzistuoja konspiracijos teorijos, kuriose yra šiek tiek tiesos. Tačiau turiu jums pasakyti, kad jos yra padengtos negatyvumo sluoksniu, jos siekia nusitempti jus ir visus kitus žemyn su savimi, ir jeigu turite bent kažkokį norą būti pakylėtųjų mokytojų mokiniu, tuomet niekam savo gyvenime negalite leisti nusitempti jus žemyn.

Mokytojai eina aukštyn!

Nes mes neiname žemyn – mes einame aukštyn! Man egzistuoja tik viena kryptis ir ji yra AUKŠTYN! Ir jeigu norite sekti paskui mane, turite kilti aukštyn su manimi, nes nestovėsiu vietoje ir jūsų nelauksiu. Turiu užduotį įkūnyti Aukso Amžių šioje planetoje. Turiu imtis savo Tėvo reikalų. Tad, jeigu norite būt Sen Žermeno mokiniu, sekite paskui mane, man kylant aukštyn! Dievas nepasakė man, kad turėčiau būti Vandenio amžiaus hierarchu – aš pats tai pasirinkau. Ir šį pasirinkimą padariau ne iš pesimizmo, ne galvodamas, kad šis pasaulis tuojau sugrius. Pasirinkau tai, nes išvydau aukštesnę viziją apie potencialą paversti šį Aukso Amžių realybe.

Mano Mylimieji, visų pesimistų šūkis visais amžiais buvo: „Aš nesu pesimistas, aš esu realistas.“ Egzistuoja aklas realizmas ir egzistuoja realizmas, kuris yra paremtas Kristaus vizija. Iš tiesų, yra optimistų, kurie yra akli, bet aš nesu vienas iš jų. Ir nenoriu, kad jūs būtumėte tarp jų. Tačiau aš taip pat nenoriu, kad būtumėte tarp aklų pesimistų, kurie mano esantys realistiški, tikėdami, kad viskas gali eiti tik blogyn.

Ar manote, kad Jėzus būtų atėjęs į šią planetą, jeigu būtų tikėjęs, kad nėra vilties apgręžti ją aplinkui? Ne! Kam jis būtų ėmęsis tokio beviltiško reikalo? Kam save pririštume prie planetos, kuri būtų pasmerkta eiti pragaran? Ši planeta nėra pasmerkta kur nors eiti. Bet iš tiesų, ji turi potencialą pakilti aukštyn, transcenduoti visas senąsias proto dėžutes, kurios laiko žmones įkalintus ir užmigusius.

Taigi, mano mylimieji – noriu tik dar kartą pabrėžti šią mintį – dalykas, kuris šiandien yra reikalingas Amerikoje, yra tai, kad Amerikos žmonėms būtų suteikta kitokia perspektyva, kuri leistų jiems išlipti iš savo dabartinės proto dėžutės ir leistų pažvelgti į Ameriką iš aukštesnės perspektyvos. Tam tikra dalimi galite gauti šią perspektyvą šioje Žemėje, bendraudami su žmonėmis, kurie gyvena už Amerikos ribų ir todėl žiūri į Ameriką iš už jos proto dėžutės ribų. Tačiau turiu jums pasakyti, kad praktiškai nerasite tokios vietos šioje planetoje, kurioje jie neturėtų savo pačių susikurtos proto dėžutės, kuri sudaro filtrą jų požiūriui į realybę ir jų požiūriui į Ameriką. Tad, nors galite kažką sužinoti iš kitų kultūrų ir šalių žmonių, jums reikia pakylėti savo viziją aukštyn ir reikia siekti kažko, kas būtų visiškai už dualistinės sąmonės ribų. O tas kažkas, žinoma, yra Gyvasis Žodis, kuris yra vienintelis dalykas, galintis padėti jums užmegzti ryšį su ta realybe, kurios negali paveikti dualizmas, ir todėl ji negali tapti uždara dėžute ir negali tapti pavaldi antrojo termodinamikos dėsnio jėgoms.

Jėzus atėjo prieš 2000 metų, kad padėtų pamatus Vandenio Aukso Amžiui, sukurdamas tradiciją, per kurią žmonės galėtų išsaugoti tiesioginį ryšį su Gyvuoju Žodžiu – kas jiems taip pat leistų išsiugdyti Kristaus įžvalgumą, idant jie nesileistų įtraukiami į dualistinius kraštutinumus ir nesileistų apakinami jų reliatyvios, dualistinės logikos. Nes vienintelis būdas išvengti užsidarymo į uždaro proto dėžutę, į uždarą sistemą, yra užmegzti ryšį su kažkuo, kas išeitų už dualizmo ribų.

O vienintelis už dualizmo esantis dalykas yra visuotinis Kristaus protas – LOGOS – kuris tiesiog yra kitas Kristaus proto pavadinimas, ir jis buvo išverstas angliškoje Biblijoje kaip Žodis. Tačiau sakau jums, būtų buvę daug geriau, jeigu tai būtų buvę palikta kaip LOGOS. Nes LOGOS turi platesnę prasmę nei Žodis. Ir paliksiu tai pačiam Jėzui jums tai paaiškinti. Tačiau realybė yra tokia, kad nuo pat tos akimirkos, kai Kūrėjas nusprendė suteikti būtybėms laisvą valią, buvo sukurtas visuotinis Kristaus protas, kurio tikslas yra užtikrinti, kad jos negalėtų visam laikui pasiklysti dualistinėje sąmonėje, atskirties sąmonėje, bet kad visada galėtų atrasti kelią sugrįžti atgal į vienovės realybę. O ši realybė yra LOGOS, kuris yra išreiškiamas šiame pasaulyje per Gyvąjį Žodį. Ir tai yra vienintelis dalykas, kuris gali padėti jums ištrūkti iš dualistinės sąmonės, nesugriaudamas jūsų savivertės.

Irakas yra vadovėlinis uždarų sistemų pavyzdys

Dalykas, kuris nutiko Irake, yra kaip iš vadovėlio paimtas pavyzdys, parodantis tai, apie ką kalbu – apie šalį, kuri save izoliuoja. Tai jau ilgą laiką vyksta Jungtinėse Valstijose – joje egzistuoja tradicija save izoliuoti, ir iš dalies taip yra dėl to, kad Jungtinės Valstijos yra didelė šalis. Galite matyti ir kitas dideles šalis – Rusija ir Kinija čia yra puikūs pavyzdžiai – kaip šios šalys gali tapti izoliuotos, manydamos, jog yra pasiekusios aukščiausią įmanomą civilizaciją. Tai netgi matėte ir kai kurios mažesnėse šalyse Europoje – Anglijoje, Prancūzijoje ir Britanijoje, ir mažesniu mastu Ispanijoje bei Italijoje. Tačiau dauguma mažesnių šalių Europoje nepapuolė į šiuos spąstus, kai tuo tarpu didesnės šalys stačia galva nėrė į juos.

Manau, kad yra visuotinai pripažįstama, jog vienas iš didžiausių praėjusiame šimtmetyje įvykdytų žiaurumų yra holokaustas Vokietijoje. Bet matote, dauguma vokiečių neturėjo nė menkiausio supratimo apie tai, kas vyksta koncentracijos stovyklose, ir sužinojo apie tai tik pasibaigus karui. O kodėl jie neturėjo nė menkiausio supratimo? Nes nenorėjo žinoti! Jie buvo kaip romėnai. Jie nenorėjo žinoti apie savo vadų sugedimą ir beprotybę. Nes jeigu būtų žinoję, būtų turėję kažką daryti, idant nuverstų tuos vadus ir susigrąžintų savo šalies kontrolę.

Būtent tai šiandien vyksta Amerikoje. Amerikos žmonės nenori žinoti apie Amerikoje vykstančią korupciją. Jie nenori žinoti, kaip jų užsienio politikai diriguoja tarptautinis valdžios elitas, kurie tiesiog valdo prezidentą ir jo kabinetą kaip marionetes – ir šie šoka, tampomi už virvučių užkulisiuose. Amerikos žmonės miega, ir leidžia prezidentui ir jo kabinetui naudotis rugsėjo 11-osios incidentu kaip pretekstu save izoliuoti. Pažvelkite į prezidento žodžius, kuomet jis pasakė: „Jeigu nesate su mumis, esate prieš mus.“ Argi tai nėra ekstremaliausias izoliacionizmas? Argi tai nėra juodai baltas mąstymas?

Nes iš tiesų, negalite būdami sveiko proto sakyti, kad visi, kurie nenori leistis į karinius nuotykius Irake yra prieš Jungtines Valstijas arba kad jie remia terorizmą. Galbūt šios šalys tiesiog turėjo didesnį įžvalgumą nei Amerikos administracija, kuri leido sau žiūrėti į pasaulį iš savo uždaros dėžutės, manydama, jog jų dėžutė rodo jiems tikslų pasaulio vaizdą.

Tad nutiko taip, kad žmonės leido tam įvykti. Jie leido patriotizmo aktui sunaikinti jų civilines teises ir sunkiai iškovotas laisves. Ir todėl jie leido savo prezidentui ir tiems, kurie už jo stovi, nusivesti juos į karinius nuotykius Irake. Kodėl tai buvo – kaip manau dauguma žmonių šiandien jau suvokia – toks gėdingas įvykis Amerikos šaliai? Na, taip buvo būtent dėl to, kad žmonių buvo neįmanoma pažadinti jokiu kitu būdu. Tad, kadangi jie nenorėjo klausytis Gyvojo Žodžio, jie tapo pavaldūs antrajam termodinamikos dėsniui, kuomet jų pačių iliuzijos sukūrė jėgas, kurios šias iliuzijas griauna ir žadina žmones.

Tačiau egzistuoja pavojus, kad gali įvykti – ir tai jau vyksta – šioje šalyje, kad dabar matote atsirandantį kontraelitą, kuris mėgina pasinaudoti šiuo momentumu ir sunaikinti amerikiečių savivertę ir Amerikos žmonių tikėjimą savo šalimi ir šalies gebėjimu virš to pakilti. Ir jie mėgina sukurti priešingą judėjimą, idant galėtų perimti valdžią ir galėtų atvesti Ameriką į tai, ką jie mano esant vienintele teisinga pasaulėžiūra, bet kas tiesiog yra priešingas dualistinis kraštutinumas.

Ir tai jau pradeda vykti, ir galite tai matyti demokratų vadovybėje, kurie mano, kad jiems atsivėrė proga, tačiau jie neatstovauja Gyvojo Žodžio. Jie nesiekė Gyvojo Žodžio. Todėl matote, jie visi yra akli vadai. O kol Amerikos žmonės vaidins aklų pasekėjų vaidmenį, užsitrauks tik dar didesnę gėdą – Irake ir kitur. Tad kas gi bus tie, kurie šauks tyruose, kurie bus sveiko proto balsas, tas balsas, kuris parodytų Vidurio Kelią? Na, tą dar reikės pamatyti. Tačiau mes esame pasirengę padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, įkvėpdami visus, kurie turi bent kažkiek atvirumo, tapti Gyvojo Žodžio instrumentais.

Šiuo diktavimu aš kalbu į masinę sąmonę, kas iš tiesų sukurs alcheminę jėgą. Nes Gyvasis Žodis, perduotas per vieną individą – kai šis Gyvasis Žodis teka iš aukščiau ir iš tiesų yra gyvas – jis turės poveikį. Ir netgi jeigu niekas neklausytų, jis turės poveikį. Ir jis pradės tą alcheminį procesą, kuris yra kaip katalizatorius, kurį matote chemijoje, kuomet viskas prasideda labai pamažu, ir procesas vyksta pamažu. Tačiau, kai procesas įsisuka, staiga pasiekiamas taškas, kuomet įvyksta perėjimas tarp fazių. Ir dabar staiga visos molekulės išsirikiuoja ir matote koherenciją. Ir tuomet įvyksta nubudimas, kai staiga visi nubunda ir sušunka: „Bet juk karalius nuogas! O kiti karaliai taip pat nuogi! Tad atsigręžkime į tą, kuris atstovauja Vidurio Kelią.“

Tiktai Dievas yra Vidurio Kelias

Negalėsite atrasti Vidurio Kelio, jeigu Amerika neišliks viena šalimi po Dievo vėliava. Nes argi tėvai įkūrėjai neužrašė šio sakinio? Ir jie įrašė šį sakinį dėl to, kad žinojo, jog Europos šalys buvo šalys, kurios pakluso karaliams, reprezentavusiems valdžios elitą Žemėje. Ir tėvai įkūrėjai suvokė, kad jeigu vyriausybės sistema nebus paremta pagarba kažkam aukštesniam už visus žemiškus autoritetus – kažkam, kas nebūtų pavaldus politikų manipuliacijoms Žemėje – jeigu nebus šios pagarbos kažkam aukštesniam, negalėsite išsaugoti ar netgi sukurti laisvos šalies.

Ir tai buvo didžiausia jų įžvalga, kuriai įkvėpimą jie, žinoma, gavo šiek tiek ir iš manęs bei kitų. Tačiau jie buvo pasiryžę, kad ir nebūdami tobuli, būti atviromis durimis šiam reikalui. Ir kai žinote realybę, kad Nepriklausomybės deklaraciją parašė Tomas Džefersonas, kuris gyveno ūkyje čia, Virdžinijoje, ūkyje, kuris buvo paremtas vergų darbu. Ir visgi jis parašė žodžius, kad visi žmonės turi teises. Ir vis dėlto jis nesugebėjo šių teisių suteikti savo paties vergams, kadangi buvo pernelyg prisirišęs prie savo patogaus gyvenimo būdo. Bet nepaisant to, jis sugebėjo būti atviromis durimis Gyvajam Žodžiui. Kaip ir Vašingtonas bei kiti, nepaisant savo netobulumų. Tad vėlgi, mes nereikalaujame, kad žmonės būtų tobuli, mes reikalaujame, kad būtumėte pasiryžę transcenduoti tą būseną, kurioje esate šiuo metu. Ir nesvarbu, kiek netobula būtų ši būsena. Svarbus tik jūsų pasiryžimas transcenduoti ir kopti aukščiau, nes būtent to mes iš jūsų laukiame.

Gyvasis Žodis nėra tobulumo būsena, kuri niekada nesikeičia. Gyvuoju Žodžiu jis yra būtent dėl to, kad nuolatos save transcenduoja. Jeigu norite būti Gyvojo Žodžio instrumentu, turite būti pasirengę nuolatos save transcenduoti. Nes čia vėlgi egzistuoja du dualistiniai kraštutinumai. Vienas iš jų yra, kai tiek daug žmonių galvoja: „O, bet juk aš nesu tobulas, tai kaip gi galėčiau būti Gyvojo Žodžio instrumentu? Kaip galiu atstovauti Jėzų ir pakylėtuosius mokytojus?“

O priešingas kraštutinumas yra tie, kurie yra nugrimzdę į puikybės iliuzijas, manydami, jog jau viską žino, ir todėl jiems nereikia Gyvojo Žodžio, kuris ateitų ir drumstų jų komfortą. Jie mano žinantys geriau už Dievą, kaip reikia valdyti šią planetą. Ir jie eina ir prisistato šitaip žmonėms. Tačiau jie neturi ryšio su Gyvuoju Žodžiu. Nes juose nėra gyvybės. Vėlgi, Vidurio Kelias, Vidurio Kelias, Vidurio Kelias – pusiausvyra, mano mylimieji.

Gyvenimo, tiesos, nerasite nė viename iš dualistinių kraštutinumų, ir jų taip pat nerasite viduryje tarp šių kraštutinumų. Juos atrasite tiktai transcenduodami dualizmo skalę, kaip Maitrėja paaiškina savo knygoje geriau nei turiu laiko jums tai paaiškinti dabar – nes galite nupulti į kraštutinumą ir užmigti nuo mano pamokslų. Tad aš, kaip ir Jėzus prieš tai, tarsiu, kad šiam kartui jau gana. Nes ir vėl, aš grįšiu. Nes kaip galite girdėti iš mano užsidegimo, iš tiesų turiu dar daug daugiau gyvųjų žodžių, kuriais noriu su jumis pasidalinti.

Ir aš taip pat noriu išreikšti savo dėkingumą už jūsų norą būti čia. Nes kaip sakiau, vienas žmogus, kalbantis Gyvąjį Žodį, daro poveikį, tačiau kuo daugiau yra susirinkusių žmonių, tuo daugiau šis poveikis yra padauginimas per visų susirinkusiųjų širdies liepsnas. Šis pasiuntinys buvo visiškai pasiruošęs stovėti visiškai vienas ir perduoti šį žodį, kaip jis stovėjo visiškai vienas Berlyno centre ir perdavė diktavimą į masinę sąmonę. Ir vis dėlto, esu amžinai dėkingas, kad tiek daug iš jūsų esate čia, nes tuomet mes galime viską padauginti, ir būtent tai jūs jautėte kaip per jus tekančią šviesą, kalbėdami šias invokacijas. Taigi, mano mylimieji, mano dėkingumas, mano dėkingumas, mano dėkingumas. Ir laukiu pasimatymo su jumis rytoj.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com