Kodėl jums nėra atleidžiama už VIDINIO ŽODŽIO atstūmimą

TEMOS: Tarnavimo tolimam Dievui iliuzija – Kodėl jums atleidžiama už išorinio Žodžio atstūmimą – Kodėl jums NĖRA atleidžiama už VIDINIO Žodžio atstūmimą – Visraktis nuodėmei įveikti – Negalite šios tiesos suvokti intelektu

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2007 balandžio 06 d. per Kim Michaels.


Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas prieš Šventąją Dvasią nebus jiems atleistas. Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame amžiuje. (Mt 12,31-32)

Taigi, mano mylimieji, aš, Jėzus, taip pat esu šeštajame tarnystės spindulyje. Tad aš taip pat noriu, kaip sakoma, įkišti savo trigrašį. Nes matote, kas yra tikrasis tarnavimas gyvenimui? Tai yra, kai tarnaujate VISAI gyvybei. O ką gi reiškia tarnauti visai gyvybei? Na, tėra tik vienas būdas tarnauti visai gyvybei, ir tai yra tekėti su Šventąja Dvasia, kuri būtent ir yra ta Dievo jėga, tas Dievo aspektas, kurio paskirtis yra kelti visą gyvybę aukštyn, idant visa gyvybė taptų DAUGIAU.

Ir nors mano prieš 2000 metų išsakyti žodžiai skamba grėsmingai, jie buvo suformuluoti tokiu būdu dėl anais laikais egzistavusios sąmonės. Kuomet žmonės vis dar tebebuvo labai giliai įstrigę tame netikrame troškime tarnauti tolimam Dievui, apie kurį kalbėjo Nada, manydami, kad šis Dievas yra pikta, teisianti būtybė danguje, kuriai jie tarnauja per savo religinę veiklą. Tad matėte rašto aiškintojus ir fariziejus, kurie vaikščiojo pasipūtę kaip povai – manydami, jog yra šventesni už visus kitus Izraelyje, ir manydami, kad tarnauja Dievui. Tačiau realybėje jie tarnavo netikram Dievui. Ir būtent dėl to sakiau, kad, jeigu jūsų teisumas nepranoks rašto aiškintojų ir fariziejų teisumo, jokiais būdais neįeisite į karalystę (Mato 5,20).

O kodėl taip yra? Taip yra todėl, kad rašto aiškintojai ir fariziejai buvo įstrigę dualistinėje sąmonėje, ir jie save matė atskirtyje nuo Dievo. Nes, kai Dievą laikote tolimu Dievu, akivaizdžiai Dievą laikote egzistuojant jūsų išorėje, o save laikote egzistuojančiais už Dievo ribų. Ir kaip tuomet galėtumėte įžengti į Dievo karalystę, kuri yra kur?… [klausytojai atsako: „Mumyse!“] Jumyse. Mes galiausiai įkalsime jums tai į galvą, kad, man pažadinus jus ketvirtą valandą ryte ir paklausus: „Kur yra Dievo karalystė?“, jūs atsakytumėte: „Manyje.“

Tarnavimo tolimam Dievui iliuzija

Mano mylimieji, palikime dabar juokus nuošaly, nes tai yra pats svarbiausias dalykas, apie kurį tik galėtumėte pamąstyti. Nes matote, devyniasdešimt procentų ar dar daugiau religingų žmonių šioje planetoje yra įstrigę iliuzijoje, kad tai, ką jie daro, yra tarnavimas Dievui. Tačiau jie tarnauja tolimam Dievui ir mėgina pamaloninti šį tolimą Dievą, manydami, kad, jeigu darys išorinius dalykus išorinėje religinėje veikloje, tuomet šis išorinis Dievas įleis juos į išorinę karalystę. Ir tai iš tiesų yra platus kelias, kuris veda į pražūtį – nes to padaryti paprasčiausiai neįmanoma.

Kai esate įstrigę toje dualistinėje sąmonėje, esate įstrigę ego tikėjime, kad, jeigu visus išorinius dalykus darysite teisingai, tuomet Dievas privalės jus įleisti į karalystę. Ši iliuzija yra tokia neatsiejama ego dalis, kad jis niekada nesugebės suvokti jos klaidingumo. Ir būtent dėl to mes jums davėme mokymą, kad egzistuoja jūsų savasties dalis – Sąmoningasis AŠ, kuris yra daugiau negu ego ir kuris gali atsiskirti nuo ego.

Tol, kol tapatinsitės su ego, nenorėsite kilti aukščiau, tapti DAUGIAU. Kadangi norėsite įsikibę laikytis iliuzijos, jog tol, kol pasiliksite šioje išorinėje bažnyčioje, darydami visas tas veiklas, kurios, jūsų manymu, atvers jums dangaus vartus – tuomet Dievas privalės jus priimti. O ego šios iliuzijos tiesiog nepaleis, kadangi jis žino, jog, jeigu permatytumėte šią iliuziją, ego jums nebebūtų reikalingas ir ego mirtų. Tad ego tiki, kad tai yra gyvybės ir mirties klausimas priversti jus laikytis įsikibus šios iliuzijos. O kol būsite susitapatinę su ego, tol jūs taip pat galvosite, kad tai yra gyvybės ir mirties klausimas, išganymo ar pasmerkimo klausimas – skirtumas tarp patekimo į dangų ir patekimo į pragarą.

Nesakau, kad rašto aiškintojai ir fariziejai buvo blogi žmonės. Nevadinau jų blogais; vadinau juos veidmainiais, kadangi jie galvojo tarnaujantys Dievui, tačiau nenorėjo pripažinti realybės, kad netarnauja Dievui – o tiksliau, netarnauja Gyvajam Dievui, kuris yra visuose. Tai yra realybė, kurią atėjau jiems pademonstruoti savo žodžiais ir darbais, net ir pačiu savo Buvimu. Tačiau jie nieko apie tai nenorėjo girdėti, nenorėjo palikti savo ego. Jie nenorėjo leisti tam mirtingajam aš mirti ant kryžiaus, idant galėtų atgimti. Ir būtent dėl to Nikodemas negalėjo manęs suprasti, kai sakiau, kad, jeigu žmogus neatgims iš vandens ir iš dvasios, negalės įžengti į karalystę (Jono 3,3).

Kodėl jums atleidžiama už išorinio Žodžio atstūmimą

Mano Mylimieji, kai esate įstrigę šioje tolimo Dievo iliuzijoje, jūs atstumsite Gyvąjį Žodį. Atrasite būdų paneigti Gyvąjį Žodį. Tai, ką darė rašto aiškintojai ir fariziejai, buvo tik pati primityviausia šio atstūmimo versija, nes egzistuoja daug subtilesnės atstūmimo versijos, apie kurias pakalbėsiu tolimesniuose mokymuose. Tačiau jie iš tiesų atstūmė žmogų, kuris atėjo jiems atnešti Gyvojo Žodžio, kadangi šis žmogus – aš pats – buvau tapęs viena su Gyvuoju Žodžiu, nes tai yra vienintelis tikras būdas atnešti Gyvąjį Žodį – ir kurį laiką galite būti būsenoje, kuomet būtumėte atviromis durimis Gyvajam Žodžiui, bet nebūtumėte pilnai su juo susivieniję.

Kai atėjau pas juos, atstovaudamas Gyvąjį Žodį, jie atstūmė šį Žodį. Štai kodėl sakiau, kad tiems, kurie piktžodžiauja prieš žmogaus Sūnų, bus atleista. Nes matote, nors aš atstovavau Gyvąjį Žodį, rašto aiškintojai ir fariziejai neišvengiamai mane matė egzistuojant jų išorėje. Tad aš atstovavau Gyvąjį Žodį, kuris buvo išorinis Žodis – ką darau ir dabar, kalbėdamas per šį pasiuntinį, kurį jūs laikote egzistuojant atskirai nuo jūsų ir besiskiriančiu nuo jūsų.

Tai yra fizinės oktavos, buvimo kūne padarinys, kadangi žinote, jog kūnas egzistuoja atskirai nuo kitų kūnų. Žinote, kad egzistuoja jūsų proto dalis, kuri egzistuoja atskirai nuo kitų protų. Tad matote, turite dualizmą, kuris šiuo metu yra neatsiejamas nuo fizinės oktavos – kas nėra tas pats kaip dualizmas, kurį paprastai vadinu dualistine ego sąmone.

Nes iš tiesų, jūsų juslės nėra blogos, jos tiesiog daro tai, ką buvo sukurtos daryti, aptikdamos vibracijas, iš kurių buvo sukurta fizinė visata. O fizinėje visatoje vibracijos yra atskiros ir jos yra sukūrusios atskiras, individualias formas. Tačiau dalykas, kuris nutinka, yra tai, kad ego paima šį juslinį atskirumo suvokimą ir toliau ant jo stato, pastato ant jo dualistinę sąmonę, kuri sako, kad jūs esate atskiri, nes nesate daugiau nei jūsų kūnas ir juslės, ar išorinis protas, ar netgi nesate daugiau nei siela, kuri taip pat yra atskirta nuo kitų sielų. Ar matote, kaip tai yra subtilu ir sunku suvokti?

Tačiau, nors esate fiziniame kūne, ir nors į pasaulį žvelgiate per fizines jusles, jūs – tai yra Sąmoningasis AŠ – turite gebėjimą žinoti, kad esate daugiau negu kūnas, daugiau negu juslės, ir kad apie visatą galima sužinoti daugiau, nei galite pamatyti per savo jusles. Ir būtent tai jūs visi žinote, būtent dėl to jūs esate dvasingi žmonės. Nes kitaip nebūtumėte kelyje, jeigu nežinotumėte iš vidaus, kad egzistuoja kažkas daugiau už išorinį pasaulį ir jusles.

Nes dalykas, kurį jums reikia suvokti, yra tai, kaip ego pasinaudojo juslėmis, kad susikurtų šią atskirties iliuziją. Ir tuomet jūs galėsite atsiskirti nuo šio susitapatinimo su atskirumu. Būtent to nenorėjo daryti rašto aiškintojai ir fariziejai. Būtent to nenorėjo arba nesugebėjo padaryti net ir mano paties mokiniai. Nes matote, kai Gyvasis Kristus pasirodo Žemėje, jis neateina sakyti: „Štai aš čia, aš esu Kristus, esu vienintelis Dievo Sūnus, esu daug geresnis už visus kitus žmones šioje planetoje.“

Ne, Gyvasis Kristus ateina sakyti: „Žiūrėkite, aš atradau Dievą savo viduje, ir jūs taip pat galite atrasti Dievą savyje. Ir kai atrasite šį Dievą savyje, žinosite, kad tai yra tas pats Dievas, kurį aš atradau savo viduje. Ir todėl žinosite, kad jūs ir aš esame viena gilesniame lygmenyje, peržengiančiame mūsų fizinių kūnų atskirumą ir netgi peržengiančiame mūsų atskirus protus.“

Ir tai yra gilesnė vienovė, kurią Gyvasis Kristus ateina pademonstruoti žmonėms, ateina pažadinti juos šiai vienovei. Ir ką gi jie padarė su mano mokymais ir mano pavyzdžiu? Jie pasakė: „Nenorime su tuo turėti jokių reikalų, norime laikytis įsikibę į savo ego iliuziją, toliau tikėdami išoriniu Dievu ir išoriniu keliu į išganymą.“ Tad jie nužudė Gyvąjį Kristų. Jie nužudė žmogaus Sūnų, kai jis stovėjo priešais juos kūne.

Kodėl jums NĖRA atleidžiama už VIDINIO Žodžio atstūmimą

Ir kaip sakiau, tie, kurie taria žodį prieš žmogaus Sūnų – net ir nužudydami jį, nužudydami jo kūną – jiems tai bus atleista. Bet tuomet, kas gi nutiko po mano mirties ant kryžiaus, po mano prisikėlimo? Ką sakiau, kad padarysiu? Sakiau, kad paprašysiu Tėvo, kad jis jums atsiųstų kitą Guodėją (Jono 14,16). Ir šis Guodėjas yra Šventoji Dvasia. O Šventoji Dvasia yra Gyvojo Kristaus aspektas, tačiau tai yra Gyvojo Kristaus aspektas, kuris neateina pas jus iš išorės – jis ateina pas jus iš vidaus.

Kaip kalbėjau anksčiau, ateina toks momentas, kai jums reikia pamatyti kažką iš vidaus, užuot išgirdus apie tai iš išorės. Ir būtent tai yra Šventosios Dvasios funkcija – suteikti jums šį „Aha“ patyrimą, šį vidinį suvokimą, kuris jums padės pamatyti dualistinę iliuziją ir padės jums akimirksniu iš jos nubusti, kai pamatysite, jog tai yra iliuzija.

Ir štai koks yra šioje mano citatoje paslėptas subtilumas. Jeigu tarsite žodį prieš žmogaus Sūnų – kuris akivaizdžiai yra jūsų išorėje, bent jau fizine prasme – jums bus tai atleista, kadangi tai yra išorinis veiksmas. Tačiau nuodėmė prieš Šventąją Dvasią, kalbėjimas prieš Šventąją Dvasią, yra tuomet, kai išsiginate Gyvojo Kristaus, kuris ateina pas jus viduje, kai atsisakote klausyti šio vidinio Kristaus, Šventosios Dvasios, kai atsisakote keisti savo sąmonę.

O kodėl taip yra, kad ši nuodėmė – šis kalbėjimas prieš Šventąją Dvasią – jums nebus atleistas? Taip yra todėl, kad Šventosios Dvasios atstūmimas jumyse vyksta gilesniame jūsų sąmonės lygmenyje nei jūsų išoriniai veiksmai. Matote, yra visiškai įmanoma, kad tarp jūsų išorinių veiksmų ir vidinių minčių egzistuotų atotrūkis, neatitikimas. Jūs visi žinote iš savo kasdieninės patirties, kad kartais nesugebate padaryti to, ką tikrai žinojote esant teisingu dalyku. Ir taip yra dėl tarp jūsų išorinių veiksmų ir jūsų vidinės sąmonės egzistuojančios prarajos. Yra visiškai įmanoma žmogui būti taip stipriai įstrigusiam išorinėje sąmonėje, kad jis gali smerkti ir persekioti Gyvąjį Kristų, žmogaus Sūnų, nors savo vidinėje esybėje iš tiesų turi tyrą širdį.

Ir būtent tai matėte įvykstant su Pauliumi, kuris persekiojo krikščionius, kol nepatyrė tokio stipraus susidūrimo su Gyvuoju Kristumi, kad tai sudaužė į šipulius jo iliuzijas ir išpurtė jį iš iliuzijos, vertusios jį mane atstumti Jėzaus pavidalu ir atstumti mano mokinius. Tačiau matote, Paulius patyrė šį išgyvenimą pakeliui į Damaską, kadangi buvo pasirengęs klausytis Šventosios Dvasios, kuri pas jį atėjo iš vidaus (Apaštalų darbai 22,6). Nes priešingai nei mano daugelis žmonių, aš jam nepasirodžiau kaip išorinis Kristus, stovintis šalia jo. Aš jam pasirodžiau kaip vidinis Kristus, kaip Šventoji Dvasia. Ir nors jis atstūmė išorinį Kristų, jis neatstūmė vidinio Kristaus, ir būtent dėl to jis atsivertė ir buvo išgydytas. Ir todėl jis tapo vienu iš garsiausių mano mokinių.

Tai buvo vidinis Pauliaus žmogus, kuris buvo pasirengęs atstovauti Kristų, nors kažkuriuo metu išorinis žmogus nebuvo pasirengęs. Ir būtent dėl to jis nusidėjo prieš žmogaus Sūnų, tarė žodį prieš žmogaus Sūnų. Tačiau, kai atėjo kritinis momentas, jis netarė žodžio prieš Šventąją Dvasią, neatstūmė Dvasios, priėmė Dvasią, atsivertė, dramatiškai pakeitė savo gyvenimą ir sekė Dvasia visą savo likusį įsikūnijimą.

Gilesniame savo esybės lygmenyje jūs galite atstumti Dvasią – o kas yra gilesnis jūsų esybės lygmuo? Na, mano mylimieji, argi tai nėra širdis? Nes kaip sakiau anksčiau, širdis yra jūsų esybės centras. Tai, ką kalbate burna, tiesiog ateina iš to, kuo perpildyta jūsų širdis. Tad matote, gilesnė jūsų esybės dalis yra pats jūsų tapatumo centras. Ir kol nepaleisite netikro tapatumo jausmo, ir toliau nepaliausite atstūminėti Šventąją Dvasią. O kol atstūminėsite Šventąją Dvasią, tol negalėsite įveikti savo iliuzijų, negalėsite pakilti aukščiau, negalėsite įveikti atskirties.

Ir būtent dėl to – kol atstūminėsite Šventąją Dvasią savyje – tol būsite už Dievo karalystės ribų. Nes į Dievo karalystę galite įžengti tik tuomet, kai priimate vieną Dvasią, Šventąją Dvasią, ir tampate viena su ja. Tad ar matote, kaip tai yra subtilu, ir kaip negalėjau to paaiškinti prieš 2000 metų – ir net ir šiandien to neįmanoma suprasti analitiniu protu, nors kolektyvinis analitinis protas šiandien yra daug labiau išsivystęs nei anais laikais.

Visraktis nuodėmei įveikti

Yra dar viena citata Biblijoje, kurioje sakoma, kad nuodėmė prieš Šventąją Dvasią nebus atleista. Tačiau realybė yra tokia, kad ji nebus atleista tol, kol jos nepaliksite. Kai paliksite šią nuodėmę, Šventosios Dvasios atstūmimą, tuomet akimirksniu tapsite viena su Šventąja Dvasia. Ir tuomet jūsų nuodėmė jums bus atleista, kadangi jūs nebebūsite tuo pačiu žmogumi, kuris nusidėjo. Būsite tapę DAUGIAU. Ir matote, tai yra realybė, kurią mes jums mėginome pasakyti įvairiausiais būdais.

Jūs esate tai, kuo esate – kol nusprendžiate, jog esate DAUGIAU. O kai suvokiate ir priimate, kad esate DAUGIAU, tuomet senasis aš – ribotas aš – miršta. Ir jūs galite atgimti iš Dvasios – kai priimate Dvasią, kuri ateina pas jus išlaisvinti jus nuo to riboto tapatumo jausmo. Matote, tie, kurie kalba prieš Šventąją Dvasią, tie, kurie kalba prieš ŽODĮ, daro tai todėl, jog nenori keisti savo sąmonės. Ir būtent jų sąmonė, kaip paaiškinau anksčiau, neleidžia jiems įžengti į karalystę. Ką tai reiškia, kad nuodėmė prieš Šventąją Dvasią nebus atleista? Na, tradicinis krikščioniškų bažnyčių įvaizdis – skleidžiantis tolimos būtybės danguje idėją – vaizduoja, kad tai Dievas arba Kristus, arba Šventoji Dvasia turi atleisti jūsų nuodėmę. Tačiau tai nėra tiesa. Tai JŪS esate tie, kurie turite atleisti sau savo nuodėmę, ją palikdami, pakeisdami savo sąmonės būseną.

Ir tą akimirką, kai pakeisite šią sąmonės būseną, tapsite laisvi nuo senosios sąmonės būsenos. Ir būtent senoji sąmonės būsena buvo tikroji nuodėmė, o ne išoriniai veiksmai – netgi ne išoriniai veiksmai, kuriais persekiojote Gyvąjį Kristų arba nužudėte jį ar jo pasekėjus. Visi šie dalykai gali būti atleisti tą pačią akimirką, kai atrasite noro keisti save, keisti savo perspektyvą, paleisdami netikras dvasias – daugybę dvasių, legioną dualizmo dvasių, kurios traukia jus šen ir ten, traukia tapatintis su šio pasaulio dalykais. Tą pačią akimirką, kai ryšitės jas paleisti ir įžengsite į vienovę su viena Dvasia, tą pačią akimirką tapsite laisvi nuo savo buvusiojo aš. Liausitės buvę ta būtybe.

Yra pasakyta, kad nė vienas puolęs angelas nebuvo išganytas. Ir tai yra tiesa. Todėl, kad, kol save laikote puolusiu angelu, negalite savęs išganyti, negalite įžengti į Dievo karalystę. Todėl privalote leisti tam puolusios būtybės tapatumui – arba nusidėjėlio tapatumui – mirti, idant jūs – Sąmoningasis AŠ – galėtumėte atgimti į naują tapatumą. Ar suvokiate čia egzistuojančią realybę?

Negalite šios tiesos suvokti intelektu

Kol manote, kad esate atskirti nuo Dievo, negalite įžengti į Dievo karalystę. Tiktai tą akimirką, kai leisite atskirajam tapatumui mirti – tą akimirką būsite karalystėje. Tai yra realybė, apie kurią turėjau kalbėti užšifruotais palyginimais, nes žmonės nebuvo pasirengę suvokti gilesnių mokymų. Galbūt jaučiatės taip, lyg nebūtumėte pasirengę juos suvokti šiandien. Tačiau aš jums dar kartą sakau, jūsų širdis gali juos suvokti, jeigu ryšitės klausyti ir neužgošite jos intelektu. Aš specialiai jums čia duodu mokymą, kuris gali atrodyti painus. Ir darau tai tam, kad supainiočiau jūsų intelektą. Nesėdėkite čia ir nemėginkite viso to suvokti intelektu. Nesėdėkite ir negalvokite: „Ką jis iš tiesų turėjo galvoje? Ką jis iš tiesų sako? Kaip galiu tai įtalpinti į savo senąją tikėjimo sistemą? Kaip galiu tai įtalpinti į savo proto dėžutę?“

Būtent tai darė rašto aiškintojai ir fariziejai. Ir būtent todėl jie visą laiką naudojosi intelektualiniu protu, analitiniu protu, mėgindami viską su kažkuo palyginti. Kai stovėjau prieš juos ir kalbėjau jiems Gyvąjį Žodį, jie iš karto imdavo lyginti tai, ką sakiau ir dariau su kažkuo kitu savo tradicijoje. Ir būtent dėl to – dėl savo prisirišimo prie tos tradicijos – jie turėjo mane atstumti, kadangi aš pernelyg toli išėjau už jų tradicijos ribų.

Jie naudojosi pretekstu, kad aš negalėčiau būti Mesijas, nes jeigu atstovaučiau Dievą, turėčiau pasilikti senojo Dievo žodžio nustatytose ribose – to Dievo žodžio, kuris buvo jų šventraščiuose. Tačiau matote, tas žodis – tą pačią akimirką, kai buvo perduotas fizinėje oktavoje, tą pačią akimirką, kai buvo užrašytas – tą pačią akimirką jis pavirto negyvu žodžiu. Ir todėl jie naudojosi negyvu žodžiu, kad atstumtų Gyvąjį Žodį. Galite naudotis šventraščiais, kad atvertumėte savo širdį Gyvajam Žodžiui, kuris pas jus ateina iš vidaus, ir daugelis žmonių tai darė įvairiu intensyvumu. Aš nuolatos matau krikščionius, kurie studijuoja Bibliją ir išgyvena šiuos „Aha“ patyrimus, kuomet jie atsiveria Dvasiai. Ir jie iš tiesų daro progresą, tačiau taip pat matau, kad šie žmonės yra prisirišę prie tam tikrų doktrinų, kurių, jų manymu, negalima kvestionuoti.

Aš galiu jiems duoti, Šventoji Dvasia gali jiems duoti, įžvalgas, kurios neišeitų už jų nusistatytų rėmų ribų. Tačiau, jeigu Šventoji Dvasia mėgintų jiems duoti įžvalgą, kuri išeitų už šių ribų, tuomet jie tai atstumtų kaip netikrą dvasią. Jie atstumtų mane kaip netikrą Kristų – kaip atstumia mane šioje svetainėje, kai su ja susiduria, ir kai staiga pamato, kad šis Jėzus šioje svetainėje sako kažką, kas peržengia ribas to Jėzaus, kurį jie pažįsta iš evangelijų, arba to Jėzaus, kurį jų pamokslininkas jiems interpretuoja, naudodamasis tradicija, kuri yra dabar tapusi lygiai tokia pačia mirusia tradicija, kuria naudojosi rašto aiškintojai ir fariziejai, kad mane atstumtų. Tačiau jie teigia, kad tai yra tikroji Kristaus tradicija. Ir jie naudojasi šia savo mirusia tradicija, kad ir vėl atstumtų Gyvąjį Kristų.

Aa, mano mylimieji, bet čia aš jau šiek tiek nuklydau į kitą temą. Nes tai bus mano sekančio mokymo tema. Ir duosiu jums laiko suvirškinti šį perdavimą, prieš leisdamasis į sekantį. Tačiau turėtumėte pajausti iš mano balso mano nekantrumą perduoti šį mokymą į fizinę oktavą, kur žmonės galėtų jį studijuoti. Ir kur jis – jei tik juose bus noro – galės sužadinti tą vidinį suvokimą, kuomet jie suvoks, jog būtent tai jie visą laiką žinojo savo širdyje. O dabar, kadangi jie tai atpažino, kadangi jie išgirdo tai ištartą garsiai, jie gali pasakyti: „A, aš galiu palikti tą išorinį šaltinį, kuris neigė Gyvąjį Kristų, ir dabar galiu priimti, ką visada žinojau savo širdyje.“ Taigi, mano mylimieji, dar kartą noriu padėkoti už jūsų dėmesį, iki kol vėl su jumis kalbėsiu, nes turiu dar daug kuo su jumis pasidalinti iš savo širdžių širdies.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels