Kodėl ŽODIS jus išteisins arba pasmerks

TEMOS: Kas žmones verčia atstumti Kristų – Kodėl žmonės atstumia ŽODĮ? – ŽODIS lemia jūsų įžengimą į dvasinę karaliją – Vienintelė jūsų išganymą apsprendžianti sąlyga – Tapimas viena su ŽODŽIU – Kodėl žmonės nemato rąsto savo akyje – Ieškokite jumyse esančio filtro – ŽODIS nori išlaisvinti visus žmones – Kodėl save teisiate – ŽODIS yra nepavaldus ego manipuliacijoms

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2007 balandžio 06 d. per Kim Michaels.


Kas žmones verčia atstumti Kristų

O angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis. Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga. Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį. Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas. (Mt 12,34-37)

Jei kas klausosi mano žodžių ir netiki, aš jo neteisiu, nes atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti pasaulį. Kas mane atstumia ir mano žodžių nepriima, tas turi savo teisėją: žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną. Nes aš kalbėjau ne iš savęs, – Tėvas, kuris mane siuntė, įsakė man, ką turiu sakyti ir ką skelbti. Aš žinau, kad Jo įsakymas yra amžinasis gyvenimas. Tad ką aš kalbu, kalbu taip, kaip Tėvas yra man sakęs. (Jn 12,47-50)

Mano Mylimieji, nors šie žodžiai gali skambėti senamadiškai ir grėsmingai šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau turiu jums pasakyti, kad už jų slypi tiesa. Nes iš tiesų, jeigu pažvelgtumėte į evangelijas, pamatytumėte, kad senovės Izraelyje buvo didelė grupė žmonių, kurie mane atstūmė ir atstūmė mano ŽODĮ. Ir jeigu drįstumėte pažvelgti už išorinių regimybių, pamatytumėte, kad tai nebuvo vien rašto aiškintojai, fariziejai, šventyklos dvasininkai ir kiti. Tai nebuvo išorinė charakteristika, kuri vertė šiuos žmones atstumti ŽODĮ. Tai buvo vidinė charakteristika, sąmonės būsena. Ir ši sąmonės būsena tebėra net labai gyva šiandieniniame pasaulyje. Ir yra milijonai, jeigu ne milijardai žmonių, kurie yra taip stipriai apakinti šios sąmonės būsenos, kad jie taip pat atstumtų ŽODĮ, Gyvąjį Žodį, jeigu jį sutiktų.

Ir nors man liūdna yra tai sakyti, bet šiandien yra daug žmonių, kurie teigia esantys krikščioniai – kurie teigia esantys geri krikščioniai, kurie teigia esantys vieninteliai geri krikščioniai – tačiau jie įžengė ir buvo apakinti tos pačios sąmonės, kurią matėte rašto aiškintojuose ir fariziejuose. Ir todėl jie sėdi savo krikščioniškose bažnyčiose kiekvieną sekmadienį, jausdamiesi šventesniais už kitus, kai tuo tarpu realybėje – savo širdyse – atstumia Gyvojo Kristaus Gyvąjį Žodį.

Ir jie ne tik užtrenkė duris Gyvajam Žodžiui savo bažnyčiose, nenorėdami leisti man, mano Guodėjui – Šventajai Dvasiai – ir pakylėtiesiems mokytojams kalbėti jų bažnyčiose šiandien, bet jie taip pat užtrenkė duris šiam Gyvajam Žodžiui savo širdyse. Nes juk iš tiesų, manęs niekas šiame pasaulyje negali riboti, ir aš, būdamas Kristaus Sąmonės Žemei atstovu, galiu kalbėti kiekvienam žmogui jo širdyje – jei tik jie turi noro išgirsti šį Gyvąjį Žodį.

Kodėl žmonės atstumia ŽODĮ?

Šių mokymų serijos apie ŽODĮ pradžioje norėčiau pakalbėti apie sąmonę, kuri verčia žmones atstumti Žodį. Tai yra labai paprasta, kai turite supratimą apie ego. Tačiau dauguma žmonių pasaulyje – kurie neturi supratimo apie ego – nesuvokia, kad jie iš tiesų atstumia Gyvąjį Žodį. Ir jeigu jūs jiems tai pasakytumėte, jiems būtų labai sunku tai suprasti – kadangi jie neturi nieko, su kuo galėtų palyginti, jie nėra patyrę Gyvojo Žodžio. Arba sąmoningai nesuvokė skirtumo tarp Gyvojo Žodžio ir mirusio žodžio.

Jie užaugo – jie buvo auginami, auklėjami ir maitinami, jie buvo programuojami – priimti mirusį žodį kaip vienintelį tikrą Kristaus žodį ar kaip vienintelį tikrą Dievo žodį. Būtent tai matėte rašto aiškintojuose ir fariziejuose. Jie buvo labai stipriai prisirišę prie senojo testamento šventraščių ir naudojosi šiais šventraščiais tam, kad pasmerktų mane, ginčytųsi su manimi, galiausiai atstumdami Gyvąjį Kristų, kai stovėjau prieš juos kūne.

Jie buvo taip stipriai prisirišę prie mirusio žodžio, kad nenorėjo pripažinti, jog aš atnešu kažką daugiau, kažką daugiau už mirusį žodį. Ir nors daugelis jų galėjo pajusti kažką suvirpant savo širdyse, kai girdėjo mane kalbant, jų protai paimdavo viršų prieš širdį – kaip tai dažnai nutinka, ypač šiame šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame žmonės yra labiau nugrimzdę į intelektą nei ankstesniais laikais. Ir intelektui, analitiniam protui yra labai lengva sumenkinti iš širdies gaunamus impulsus.

ŽODIS lemia jūsų įžengimą į dvasinę karaliją

Ir galiausiai, jūsų įžengimas į dvasinę karaliją bus nulemtas ŽODŽIO, jūsų įžengimą lems tai, ar būsite priėmę ŽODĮ. Ir būtent tai yra išreikšta mano teiginyje rašto aiškintojams ir fariziejams, kad pagal savo žodžius būsite išteisinti ir pagal savo žodžius būsite pasmerkti. Tačiau dabar, daugelis krikščionių interpretuoja tai išoriniu, paviršutinišku būdu, sakydami, jog tai reiškia žodžius, kuriuos išsakysite per savo gyvenimą. Tačiau, kaip mėginau paaiškinti, žodžiai, kurie ateina iš jūsų burnos, ateina iš jūsų širdies, kadangi būtent širdis yra pertekusi žodžiais, kuriuos sakote. Ir čia egzistuoja gilesnė prasmė, kurią galite suvokti, peržengę pažodines interpretacijas.

Realybė čia yra ta, kad iš tiesų egzistuoja Gyvasis Dievo Žodis, slypintis už visų išorinių žodžių, visų išorinių išsireiškimų. Ir giliau apie tai pakalbėsiu sekančiuose mokymuose. Tačiau dalykas, kurį jums reikia suvokti, yra tai, kad, kai stovite priešais vartus, kurie veda į aukštesnę sąmonės būseną, juose, taip sakant, yra įtaisytas tam tikras atrankos mechanizmas. Jeigu jūsų širdis yra užpildyta Gyvuoju Žodžiu, galite įžengti per šiuos vartus. Jeigu esate apsivilkę vestuvinį drabužį, galite įžengti į vestuvių puotą. Tačiau, jeigu jūsų širdis nėra užpildyta Gyvuoju Žodžiu, bet tapo prisirišusi prie mirusio žodžio, prie tam tikros išorinio žodžio išraiškos, tuomet negalėsite įžengti į dvasinę karaliją – kas iš tiesų nereiškia fizinį įžengimą, nes tai yra sąmonės būsena.

Tad tai nėra kažkas, kas nutinka tik tuomet, kai nusivelkate fizinį kūną. Tai yra nuolatinis, nesibaigiantis procesas. Nes apie ką gi daugiausia kalbėjau, vaikščiodamas dulkėtais Palestinos keliais? Kalbėjau apie tai, kad Dievo karalystė yra arti, o ką gi tai reiškia? Dauguma krikščionių tiki, kad į Dievo karalystę jie įžengs po mirties, nes juk aš – šiaip ar taip – prisiekiau prisiimti jų nuodėmes ir tuo būdu juos išganyti.

Tačiau realybė yra tokia, kad kiekvieną savo gyvenimo akimirką jūs, taip sakant, stovite priešais dangaus karalystės vartus. Kadangi dangaus karalystė yra arti, ji yra čia, su jumis! Ir jūs turite galimybę įžengti į šią karalystę bet kurią akimirką. Ir vėlgi, tai nereiškia, kad, kai įžengiate į Dievo karalystę, jūsų kūnas yra prikeliamas ir išnyksta. Tai reiškia, kad įžengiate į Kristaus sąmonę. Nes iš tiesų, būtent Kristaus sąmonė yra gilesnė dvasinė prasmė, slypinti už „Dievo karalystės“ simbolio.

Štai kodėl Dievo karalystė yra arti. Nes net ir nesibaigus jums skirtam gyvenimo laikui, galite įžengti į Dievo karalystę, vaikščiodami šia Žeme fiziniame kūne. Gi aš iš tiesų nebuvau kokio nors savižudybių kulto vadas, liepiantis žmonėms žudytis, kad šie galėtų įžengti į karalystę. Tad matote, Dievo karalystė yra arti, nes ją galite pasiekti čia ir dabar.

Vienintelė jūsų išganymą apsprendžianti sąlyga

Tačiau ko reikės, kad galėtumėte įžengti į karalystę? Na, reikės, kad suvoktumėte dar vieno mano labai svarbaus teiginio gilesnę prasmę: „Dievo karalystė yra jumyse.“ Nes iš tiesų, tol, kol jos ieškosite savo išorėje – kol manysite, kad ji ateis, laikantis tam tikrų įsitikinimų ir išorinės religijos praktikų, ar kad ji ateis tuomet, kai tam tikru būdu kalbėsite, tam tikru būdu elgsitės, tam tikru būdu valgysite, naudosite tą aliejų ar aną kristalą, uždeginėsite žvakes, ir visi šie išoriniai dalykai – kol manysite, kad visų šių dalykų darymas atves jus į karalystę, tol negalėsite į šią karalystę įžengti, nes mėginsite į ją patekti ne per tuos vartus.

Platus kelias, kuris veda į pražūtį, būtent ir yra ši sąmonė, kurioje galvojate, kad būtent išoriniai dalykai atves jus į vidinę karalystę. Tačiau, kad galėtumėte įžengti į vidinę karalystę, jums reikia įveikti koncentravimąsi į išorinius dalykus. Jums reikia sukoncentruoti savo dėmesį į vidų ir suvokti, kad tiktai keisdami savo sąmonę, galėsite įžengti į Dievo karalystę.

Šis teiginys yra svarbus tuo – ir aš šiuos žodžius pirmiausia kalbu pasaulio žmonėms, kurie kada nors galės tai perskaityti, ar netgi pagauti juos iš eterio, jiems įėjus į masinę sąmonę – kad automatiškas kelias į Dievo karalystę neegzistuoja. Negalite tam tikru būdu gyventi – ar apibrėžtumėte tai kaip buvimą geru krikščioniu, geru induistu, geru musulmonu ar geru budistu – ir tuomet manyti, kad, mirus jūsų fiziniam kūnui, Dievas privalės jus įleisti į dangaus karalystę.

Nes sąlyga, kuri lemia, įeisite ar ne, yra tai, ar esate apsivilkę Kristaus sąmonę. Jeigu nebūsite apsivilkę šios sąmonės būsenos, matysite save atskirtą nuo Dievo. Ir kaip galite įžengti į Dievo karalystę, matydami save atskirtą nuo šios karalystės? Tai paprasčiausiai neįmanoma! Jeigu stovite priešais savo namus vėlai vakare, norėdami į juos įeiti ir atsigulti į lovą, ir mėginate atrakinti savo paradines duris, naudodamiesi savo automobilio rakteliais, ar tikėtina, kad atidarysite šias duris? Iš tiesų suvokiate, kad tai yra neįmanoma. Tad argi taip pat negalite suvokti, kad, jeigu mėginsite atidaryti duris į dangaus karalystę, naudodamiesi ne tuo raktu, negalėsite į ją įžengti? O vienintelis raktas yra sąmonės transformacija.

Ir koks yra šis sąmonės transformacijos raktas? Na, tai yra Gyvasis Žodis. Nes pagal savo žodžius būsite išteisinti, ir pagal savo žodžius būsite pasmerkti. Tai nereiškia, kad aš, Dievas, ar koks nors angelas čia sėdėsime ir jus teisime. Tai yra gąsdinimo taktika, kuria naudojosi tokia daugybė krikščioniškų bažnyčių, mėgindamos priversti žmones joms paklusti. Jos sukūrė šitą klaidingą įvaizdį, kad mes sėdime čia danguje ir teisiame žmones, ir kad pasiųsime juos į liepsnojantį pragarą, jeigu jie nepaklus išorinei bažnyčiai, būdami Žemėje.

Vėlgi, paklusimas išorinei bažnyčiai negali garantuoti jūsų įžengimo į dangų, kaip ir nepaklusimas išorinei bažnyčiai negarantuoja, jog pateksite į tą kitą vietą. Nes įžengs tiktai tie, kurie turi Kristaus sąmonę. O kai turite Kristaus sąmonę, esate tapę viena su Gyvuoju Žodžiu. Esate tapę ŽODŽIU įsikūnijime.

Tapimas viena su ŽODŽIU

Ir ko reikės, kad taptumėte viena su Gyvuoju Žodžiu? Reikės to, apie ką Motina Marija kalbėjo vakar, reikės noro pamatyti savyje tuos elementus, kurie yra netikri, kurie nėra harmonijoje su ŽODŽIU, kurie yra paremti dualistine iliuzija. Ir tuomet reikės noro pamatyti, kad šie elementai iš tiesų nesate jūs, nors jūsų ego gali tikėti, kad jie yra, nors galbūt jums nuo vaikystės buvo diegiama tikėti, kad jie yra. Kadangi, augdami šiame pasaulyje – kuriame yra tiek daug dualizmo – kaip galite nepradėti tapatintis su tam tikromis dualistinėmis iliuzijomis?

Tai yra natūralu. Nė vienas iš mūsų jūsų dėl to nesmerkiame. Mes visi žinome, ką reiškia būti fiziniame įsikūnijime ir kaip tai yra sunku. Ir daugelis jūsų prisiėmėte šias iliuzijas savanoriškai. Ir kodėl gi jas prisiėmėte? Kadangi norėjote pademonstruoti kitiems, kad yra įmanoma būti visiškai nugrimzdus į iliuziją, ir vis tiek virš jos pakilti. Tad ir kilkite virš jos ir darykite tai, dėl ko čia atėjote. Suvokite, kad esate daugiau nei šios iliuzijos. Ryžkitės į jas pažvelgti. Ryžkitės siekti Gyvojo Žodžio.

Mes duodame jums Gyvąjį Žodį išoriškai, per savo diktavimus, per savo knygas, per daugelį įvairiausių šaltinių. Ir galite studijuoti šiuos mokymus, tačiau išorinis žodis jus pakeis tik tuomet, jeigu leisite jam tapti Gyvuoju Žodžiu savo širdyje, kurioje jį integruotumėte ir kurioje gautumėte, per savąjį Kristaus AŠ, išorinio žodžio vidinį ekvivalentą. Vidinį ekvivalentą, kuris būtų pritaikytas prie jūsų konkrečios sąmonės, jūsų konkrečių įsitikinimų. Kiekvienas iš jūsų, kuris tai girdės, turės šiek tiek kitokią perspektyvą, šiek tiek kitokį mano tariamų žodžių supratimą. Tai yra natūralu. Jums tiesiog reikia leisti, kad išorinis jūsų išgirstas žodis sužadintų procesą jūsų širdyje, kuomet jūsų gaunami konkretūs žodžiai padėtų jums išspręsti jūsų turimas iliuzijas.

Mano Mylimieji, yra daug žmonių, kurie turi labai panašias iliuzijas, kaip pavyzdžiui žmonės krikščionių bažnyčiose, kuriose jie galvoja, kad, jeigu būsite gerais krikščioniais išorine prasme, jūsų įžengimas į dangų bus garantuotas. Tačiau, nors gali būti milijonas žmonių, kurie tiki ta pačia išorine iliuzija, kiekvienas žmogus ją suvokia šiek tiek skirtingai. Ir todėl jie turi atrasti jiems artimiausius žodžius, kurie padėtų išspręsti šią iliuziją, padėtų jiems pamatyti, kad tai yra iliuzija, kuomet galiausiai jų galvoje užsidegtų ta šviesos lemputė ir jie pasakytų: „A, dabar jau tai suprantu, dabar jau tai matau!“

Gyvasis Žodis, išorinis Gyvasis Žodis padės jums, tiktai stimuliuodamas šį vidinį „Aha“ patyrimą, kuomet jūs staiga pradedate matyti iš vidaus, ko negalėjote matyti prieš tai, ir ko negalėjote suvokti išoriniu protu. Iš tiesų, yra vertinga turėti intelektualinį supratimą apie dvasinį kelią, apie žmogiškąją psichologiją ir ego. Tačiau galite turėti labai įmantrų intelektualinį supratimą, tačiau lemputė jūsų prote gali būti neįsižiebusi, jūs vis dar galite būti to nepamatę.

Kodėl žmonės nemato rąsto savo akyje

Arba galite, kaip rašto aiškintojai ir fariziejai, turėti labai įmantrų intelektualinį supratimą, kuris jums leidžia teisti, kada kiti žmonės kažko nesupranta, kada jie kažko nesuvokia, kada jie nesikeičia, kaip turėtų keistis. Tad jūs labai gerai sugebate matyti tą krislą kito žmogaus akyje, bet jums vis dar neįsižiebė lemputė, kad ir jūs turite tą patį dalyką. Nes, jeigu matote kažką kito akyje, tam gali būti tik viena priežastis, dėl kurios tai matote – kadangi turite tai savo pačių sąmonėje. Ar suvokiate tai, mano mylimieji? Pamąstykite apie šią mintį.

Jeigu sutinkate žmogų, kuris sako: „Dangus yra žalias!“, ir jūs suvokiate, jog jis iš tiesų tiki, kad dangus yra žalias, kadangi žiūri į viską per geltonus akinius, tuomet žinote, jog – kadangi jis į viską žiūri per filtrą – būtent dėl to jis dangų mato žalios spalvos. Tas pats galioja ir jums, jeigu matote tam tikrą trūkumą kitame žmoguje. Jeigu sąžiningai pažvelgtumėte į save – ir pamatytumėte, kad yra kažkas, kas visada jus erzina kituose žmonėse, kažkas, ką jūs visada pastebite kituose žmonėse, galbūt kažkas, ką kituose kritikuojate, arba galbūt kažkas, ką matote kaip blogumą pasaulyje – kodėl tai matote? Na, taip yra todėl, kad į pasaulį žvelgiate per tam tikrą filtrą. Ir jūs turite lygiai tokias pačias charakteristikas savo pačių prote. Ir kadangi žiūrite per šią charakteristiką, per šį filtrą, projektuojate jį ant pasaulio.

Na ir aš tuo nenoriu pasakyti, kad kiti žmonės neturi trūkumų. Visi žmonės turi trūkumų. Tiesiog noriu pasakyti, kad, jeigu būsite atviri su savimi, suvoksite, kad priežastis, dėl kurios matote tam tikrus trūkumus kituose, yra ta, kad žvelgiate į viską per filtrą, nes prieš savo akis turite lęšius, kurie nudažo tai, ką matote, pagal šių lęšių charakteristikas. Ir šie lęšiai nėra kažkas, ką būtumėte mechaniškai įsidėję į savo akis, tai yra įsitikinimas, kurį turite, kad viskas turėtų būti taip ir taip, ar kad viskas neturėtų taip būti.

Ir šis įsitikinimas tuomet sukuria filtrą, ir jūs žvelgiate į pasaulį per šį įsitikinimą, ir vertinate viską pagal šį įsitikinimą. Ir šį įsitikinimą turėjote taip ilgai, kad tikriausiai galvojate, jog jis yra visiškai natūralus, būtinas, naudingas arba galbūt vienintelis teisingas būdas žiūrėti į pasaulį. Ir todėl nematote šio filtro, nematote, kad turite filtrą, ir koncentruojatės į kitus žmones, į tai, ką jie daro, ką jie sako.

Ir iš tiesų gali būti, kad jie daro kažką, kas nėra teisinga, kažką, kas turi būti pakeista. Tačiau matote, JŪSŲ įžengimas į dangaus karalystę, jūsų asmeninis įžengimas į karalystę, priklauso ne nuo to, ką daro ar ko nedaro kiti žmonės. Jų veiksmai, jų žodžiai turės poveikį tiktai jų įžengimui į karalystę. Tad dalykas, kuris JUMS turėtų labiausiai rūpėti, yra jūsų pačių įžengimas. Ir tai priklausys išskirtinai nuo to, ką jūs darysite ir ką sakysite. O tai priklausys nuo žodžių, kuriuos turite savo prote, nuo jūsų turimo filtro – per kurį žiūrite į pasaulį, nematydami šio filtro.

Ieškokite jumyse esančio filtro

Raktas į karalystę įžengti yra atsitraukti žingsnį atgal ir įsisąmoninti filtrą, per kurį žvelgiate į pasaulį. Nes kai įsisąmoninate filtrą, galite pradėti jį tirti ir galite pamatyti, kad filtras yra sudarytas iš tam tikrų įsitikinimų. Ir kai ištiriate šiuos įsitikinimus, matote, kad jie yra visiškoje disharmonijoje su Gyvojo Žodžio realybe.

Kai ryžtatės pamatyti savo filtrą, kai ryžtatės jį atrasti ir kai esate pasiruošę paprašyti Gyvojo Žodžio, gausite šiuos „Aha“ patyrimus, gausite įžvalgas, kurios pas jus ateis – kartais netikėčiausiomis akimirkomis, vidury kažkokios veiklos, ar netgi jums pabudus vidury nakties, ir staiga kažką suprasite, ko niekada anksčiau nesupratote. Ir staiga pamatysite, kad jūsų įsitikinimai, kuriuos turėjote ilgą laiką – jie yra netikri, jie yra disharmonijoje su ŽODŽIO, Gyvojo Žodžio realybe, kadangi dabar patiriate šį ŽODĮ savo širdyje. Ir žinote, kad jūsų išoriniai įsitikinimai nedera su juo, nėra tinkamas raktas, jie neatrakins durų į Kristaus sąmonę, nes jie yra, kaip sakiau, teisimas pagal išorę, užuot buvę teisingu teisimu.

Štai kodėl sakiau, kad atėjau ne teisti pasaulio, bet atėjau, kad pasaulis galėtų būti išgelbėtas, nes atėjau atkurti visų žmonių ryšio su Gyvuoju Žodžiu jų viduje, kurį vadinau Guodėju – kurį, kaip sakiau, Tėvas atsiųs mano vardu, ir jis primins jums viską, ko jus mokiau. O Guodėjas yra Gyvasis Žodis jūsų pačių širdyje, jūsų Kristaus AŠ, kuris jums duos tą vidinį Žodį, atrakinsiantį jumyse supratimą, tą supratimą, kurio jokie žodžiai negali aprėpti.

Tai yra realybė, kad galėčiau nesustodamas kalbėti ateinančius dešimt metų ir jūs galėtumėte sėdėti čia, klausydamiesi manęs visą tą laiką, be nė trupučio nepriartėdami prie to vidinio suvokimo. Galite turėti labai įmantrų intelektualinį supratimą apie mano mokymus, tačiau, kol nepamatysite to savyje: „Aaa, tai juk aš esu tas, kuris turi keistis, tai juk man reikia išsitraukti tą rąstą iš savo akies, ir tuomet jau galėsiu aiškiai matyti,“ kol to nenutiks, nebūsite iš tiesų pradėję eiti keliu, kurį atėjau pasiūlyti šiam pasauliui – ankštu ir siauru keliu, vedančiu į amžinąjį gyvenimą.

ŽODIS nori išlaisvinti visus žmones

Raktas yra tapti viena su šiuo Gyvuoju Žodžiu, idant jums nebereikėtų teisti savęs arba teisti pasaulio per išorinį protą, per dualistinį filtrą. Tiesą sakant, jūs nebevaikštote visus teisdami, tačiau kita vertus, jūs taip pat nenusileidžiate ir į kitą kraštutinumą, galvodami, kad viskas tiesiog nuostabu. Turite tikrą Kristaus įžvalgumą, kuris jums leidžia žinoti, kas yra tikra, o kas netikra. Ir jūs tiesiog visiškai neteisiate, neturite jokio negatyvumo, jokios kritikos tam, kas netikra. Jūs tiesiog suvokiate, kad tai yra netikra, ir tuomet leidžiate sau būti atviromis durimis, idant Dievas galėtų kalbėti per jus ir leistų jums atnešti kažkokį Gyvojo Žodžio aspektą, kuris galėtų atrakinti kito žmogaus supratimą.

Tačiau sakau jums, daug kartų bus taip, kad pamatysite kitus žmones ir pamatysite kažką netikro, tačiau nejausite jokio vidinio paraginimo kažką dėl to sakyti. Ir tam gali būti daug priežasčių, tačiau, kai įgysite vidinį susiderinimą, tuomet žinosite, kada kalbėti, o kada nekalbėti. Jūs nesėdėsite – ir tai yra tendencija, kurią daugelis jūsų pastebite savyje – nesėdėsite ir negalvosite savo išoriniu protu: „O, aš turėčiau tai pasakyti, turėčiau pasakyti tam žmogui, ką jis ne taip daro.“

Kai esate toje sąmonės būsenoje, kai esate toje teisimo būsenoje, kurioje teisiate išoriniu protu, intelekto protu, tuomet žinote, kad nesate viena su ŽODŽIU. Kadangi Gyvasis Žodis yra ne toks. Gyvasis Žodis nėra krikščionių pamokslautojų pragaro ugnies ir sieros skelbiami pamokslai, mėginančių baime priversti žmones jiems paklusti. Gyvasis Žodis nė vieno nemėgina pasmerkti ar kritikuoti. Gyvasis Žodis turi tik vieną troškimą – visus išlaisvinti.

Žmonės yra labai greitai linkę teisti, labai greitai yra linkę susikurti hierarchiją, netikrą hierarchiją, sakydami, kad šis žmogus yra geresnis už aną žmogų, o štai tas žmogus yra labai, labai blogas. Mano Mylimieji, būtent su tuo susidūriau senovės Izraelyje, kuriame žydai buvo tokie tikri, kad jie yra išrinktieji Dievo žmonės, jog iš aukšto žvelgė į visus kitus, gyvenusius jų visuomenėje ar aplinkui juos – į mokesčių rinkėjus, nuodėminguosius, samariečius, romėnus, kad ir kas tai bebūtų – visus juos žydai laikė tik pusiau žmonėmis.

Ir šiandieniniame pasaulyje matote daug žmonių, kurie susikūrė savo pačių klasifikacijas: „O, tie žmonės yra labai labai blogi, jie nenusipelno gyventi, juos reikėtų nužudyti, arba, juos reikėtų uždaryti į kalėjimą visam likusiam gyvenimui.“ Bet kodėl žmonės šitaip mąsto? Todėl, kad žvelgia į pasaulį, į kitus žmones, per filtrą.

Kodėl save teisiate

Ir, mano mylimieji, jeigu žvelgiate į pasaulį per geltonus akinius, kas nutinka, kai stovite priešais veidrodį? Na, jūs žiūrėsite į save, žiūrėsite į savo veidrodinį atvaizdą, ir žiūrėsite per geltonus akinius. Tad pagal tą patį standartą, pagal kurį teisiate kitus, jūs taip pat teisite ir save.

Kai Sąmoningasis AŠ įžengė į ego sukurtą kalėjimą, jis viską pradėjo matyti per ego sukurtą filtrą – ir todėl ir save mato per šį filtrą. Ir būtent dėl to žodžiai ir įsitikinimai, kuriuos turite savo prote, jus išteisins arba pasmerks – nes jūs patys save išteisinate arba pasmerkiate. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Nes jūs esate tie, kurie save teisia. Jūs esate tie, kurie į save žvelgiate ir nesąmoningai sakote: „Aš esu atskirtas nuo Dievo, esu nusidėjėlis, nesu vertas įžengti į karalystę.“ Arba galbūt sakote: „Žinau geriau už Dievą, žinau geriau už Gyvąjį Kristų, ir tikrai įžengsiu į karalystę.“ Ir iš tiesų, nesate atviri galimybei, kad galbūt į ją neįžengsite.

Matote, juk būtent jūs esate tie, kurie save laiko už karalystės ribų, tuo, kaip žvelgiate į pasaulį, nes tuo pačiu būdu žvelgiate ir į save. Ir kaip Motina Marija taip nuostabiai paaiškino savo knygoje, Sąmoningasis AŠ yra tuo, kuo save laiko erdvės ir laiko karalijoje. Ir jeigu manote, kad esate atskirti nuo Dievo, tuomet jūs ir ESATE atskirti nuo Dievo – savo pačių prote. Ir todėl niekada negalėsite įžengti į Dievo karalystę, ir būtent tuomet tampate pažeidžiami iliuzijos, esminės ego iliuzijos, kuris nori išsaugoti savo egzistavimą ir todėl nenori, kad atrastumėte ankštą ir siaurą kelią į savitranscendenciją, į vidinę transformaciją.

Todėl kaip alternatyvą jis turi sukurti netikrą kelią, išorinį kelią, kuriame jums atrodo, kad galite įžengti į Dievo karalystę, darydami visus tuos išorinius dalykus. Ir tuomet, kažkuriuo metu ateityje, kai bus išpildytos tam tikros išorinės sąlygos, jūs automatiškai įžengsite. Tačiau matote, šis ateities laikas niekada neateis. Nes kada galėsite įžengti į Dievo karalystę? Ar galite į ją įžengti vakar? Ar galite įžengti rytoj? Ne. Į ją galite įžengti tiktai Amžinajame DABAR.

Ir kai mąstote apie šiuos Amžinojo DABAR invokacijos žodžius, kai iš tiesų leidžiate jiems įsigerti į savo sąmonę, matote, kokie jie yra gilūs, ir kaip jie, ir visa ši invokacija, yra sukurti leisti jums įgyti šiuos „Aha“ patyrimus, pamatant tai, kas stovi jūsų kelyje – kas jums neleidžia būti harmonijoje su Amžinuoju DABAR, su Gyvuoju Žodžiu, kas jums neleidžia būti toje sąmonės būsenoje, kuri yra dangaus karalystė.

ŽODIS yra nepavaldus ego manipuliacijoms

Mąstykite apie šiuos žodžius. Mąstykite apie tai, kas čia buvo pasakyta ir apie ką aš vėl kalbėsiu skirtingais būdais. Gyvasis Žodis yra tai, kas jums suteikia galimybę pažvelgti už dualizmo filtro ir susiderinti su Dievo realybe, visuotinio Kristaus proto realybe, kuris yra vienintelė tikra realybė, vienintelė realybė, nepavaldi ego manipuliacijoms.

Gyvasis Žodis niekada negali būti paveiktas ego manipuliacijų. Yra daug žmonių pasaulyje, kurie mano turintys Gyvąjį Žodį, tačiau jie įsupo jį į apdangalą, nes žvelgia į jį per filtrą. Jie dar netapo viena su juo, bet kai tampate viena su Žodžiu, nes esate atviri ir tariate sau: „Paklausyk, jau pakankamai ilgai buvau dvasiniame kelyje, pirštų galiukais vaikščiojau apie savo ego, bet dabar noriu jį pamatyti, noriu pamatyti tai, ko negaliu matyti, noriu jį įveikti, noriu pamatyti tą rąstą savo akyje, nes man jau gana jo keliamų trukdžių, man jau gana nešti šį kryžių. Esu pasirengęs atiduoti tą šmėklą ir ją paleisti, kaip mačiau tai darant Jėzų, kai jis kabėjo ant kryžiaus ir galiausiai ją paleido.“

Tai yra jūsų potencialas. Galbūt sugebėsite tai padaryti šį Velykų sekmadienį, tačiau net jeigu nesugebėsite to padaryti, Velykų sekmadienis nėra tik viena diena. Nes Dievo karalystė yra arti, tai reiškia, jog ji visada yra šalia. Tad nepanikuokite, jeigu nepatiriate persilaužimo tam tikru metu, bet mąstykite apie šiuos dalykus, mąstykite apie savo pasiryžimą paleisti šias iliuzijas ir suvokti, kad prieš jas paleisdami, pirma jas turite pamatyti. O vienintelis būdas jas pamatyti, yra užmegzti ryšį su Gyvuoju Žodžiu, kuris leidžia jums pamatyti mirusį žodį, dualistinį žodį, kuris nors ir gali turėti tiesos elementą, visgi yra vos šiek tiek iškreiptas ir todėl išveda jus iš siauro ir ankšto kelio. Ir dabar jūs jau nebeturite teisingo rakto atrakinti duris į vidinę karalystę.

Dėkoju jums už jūsų dėmesį. Nes turiu jums pasakyti, kad man tai buvo didelis džiaugsmas perduoti šį mokymą – kurio negalėjau perduoti prieš 2000 metų, kadangi žmonija nebuvo pasirengusi. Nebuvo išorinių žinių ir taip pat nebuvo vidinio noro kilti aukščiau savo sąmonėje. Ak kaip norėčiau, kad būčiau galėjęs atnešti šiuos mokymus prieš 2000 metų ir kad žmonės būtų galėję juos suvokti ir būtų galėję jais naudotis per šiuos 2000 metų savo augimui. Bet matote, ciklai yra ciklai, ir kai tampate viena su ŽODŽIU, tampate praktiškais realistais, nes suvokiate, kad žmonės vienu metu gali palypėti aukštyn tik per tam tikrą laiptelių skaičių, nes kitaip prarastų savo vidinį kompasą, prarastų savo tęstinumo jausmą, savo tapatumo jausmą.

Tad į priekį turime eiti žingsnis po žingsnio. Tačiau tai iš tiesų yra didžiulis džiaugsmas mano širdžiai, kad pasiekėme šį tašką, ir turiu jums pasakyti, kad žmonės visame pasaulyje, kurie studijavo mano svetainę, kurie kalbėjo Motinos Marijos rožinius per šiuos praėjusius metus, jūs visi įnešėte neįkainojamą indėlį šios akimirkos įkūnijime. Jūs, žinoma, nepadarėte to vieni, nes visas pasaulis pakilo aukštyn savo sąmonėje. Tačiau turiu jums pasakyti, kad, jeigu nebūtume matę tokio atsako, kokį matėme per šiuos praėjusius metus, būtų turėję praeiti daugiau laiko iki šių mokymų perdavimo.

Tad tas faktas, kad mes juos galime perduoti dabar, yra labai svarbus, kadangi jis mums suteikia galimybę išvengti tam tikrų kataklizmų, kurie galėtų įvykti pasaulyje, kadangi mums tai suteikia galimybę pažadinti žmones, idant jie galėtų pasiekti šį suvokimą pozityviu būdu. Užuot susidūrus akis į akį su kokiu nors fiziniu kataklizmu, kuris galiausiai priverstų juos pabusti ir suvokti laikiną šio pasaulio prigimtį.

Nes juk kas gi trukdo žmonėms įsiklausyti į Gyvąjį Žodį? Trukdo tai, kad jie laikosi įsikibę senosios pasaulėžiūros, kurios nenori paleisti, laikosi įsikibę į filtrą, manydami, kad be jo negalėtų išgyventi. Ir daugelis žmonių nepaliks šio filtro tol, kol nesusidurs su kažkokiu didžiausiu kataklizmu, kuomet galiausiai pajus po jų kojomis drebančią žemę, ir galiausiai suvoks, kad nieko šiame pasaulyje nėra amžino, nėra nieko, į ką galėtumėte įsikibę laikytis. Ir tuomet galiausiai jie gali pradėti mąstyti: „Galbūt man reikia paleisti tą būdą, kuriuo žiūrėjau į pasaulį, ir pradėti ieškoti dvasinio pasaulio, užuot siekus savo saugumo ir tapatumo šiame praeinančiame pasaulyje, kur viskas gali akimirksniu pasikeisti.“ Taigi, mano mylimieji, dar kartą jums dėkoju, ir vėl pas jus grįšiu duoti tolesnių mokymų apie ŽODĮ, Gyvąjį Žodį.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels