Palikite amžinąją kovą ir atraskite laisvę Amžinajame DABAR

TEMOS: Slaptasis už visų dvasinių mokymų glūdintis principas – Kristaus ir Budos mokymų paralelės – Kas neleidžia žmonėms ištrūkti iš amžinosios kovos? – Buvimas žmogiškai geru neleidžia jums įžengti į dangų – Ištrūkite iš žmogiškųjų žiurkių lenktynių Amžinajame DABAR – Pastovi savitranscendencija yra vienintelis pastovus dalykas – Visraktis į dvasinę laisvę – Kodėl esate įsikūnijime šiame amžiuje – Amžinojo DABAR invokacija gali sustabdyti karą Vidurio Rytuose

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2007 vasario 18 d. per Kim Michaels.


Mano Mylimos širdys, aš, Marija, ateinu pasveikinti jūsų su šia nauja galimybe įtvirtinti taiką pasaulyje Kristaus dvasioje ir Budos dvasioje. Noriu paraginti jus naudotis mūsų dabar naujai perduota invokacija – Amžinojo DABAR invokacija. Nes ši invokacija yra labai galinga, ir ji iš tiesų yra visų invokacijų kulminacija, o ypač paskutinių dviejų invokacijų – Pakilimo virš praeities ir Auksinės Ateities invokacijų.

Slaptasis už visų dvasinių mokymų glūdintis principas

Tačiau, jeigu nusileistumėte į pačią esmę, praeitis ir ateitis yra ne kas kita kaip iliuzijos, miražai, sukurti jausmo, kad esate atskirti nuo gyvenimo visumos, kurią mėgstu vadinti Gyvenimo Upe. Yra žmonių, kurie tiki, kad dangus yra amžinojo poilsio vieta, kurioje ant rožinių debesėlių sėdintys angelai groja arfomis. Yra žmonių, kurie tiki, kad dangus yra budiškumo nirvana, kurią jie – priešingai tikrajam Budos mokymui – ėmė laikyti vieta, kurioje niekas nesikeičia, kurioje nėra augimo, nėra individualumo, nėra diferenciacijos.

Tačiau dalykas, kuris turi mirti, idant jūs – Sąmoningasis AŠ – galėtumėte prisikelti amžinajam gyvenimui, nėra jūsų individualumas, jūsų savasties jausmas. Ne, mirti turi atskiroji savastis, ta savastis, kuri yra paremta atskirtimi nuo Gyvenimo Upės. Tai yra savastis, kuri gimė iš jūsų atsisakymo prisiimti atsakomybę ir tapti Kristumi, tapti viena su visa gyvybe per vienovę su guru.

Nėra svarbesnio ryšio žmonėms Žemėje už jų ryšį su dvasiniu mokytoju, arba kaip toks mokytojas dažnai būdavo vadinamas Rytuose – guru. O taip, žodis „guru“ iš tiesų įgijo blogą reputaciją Vakaruose, didele dalimi dėl daugelio netikrų ir apsimetėlių guru, kurie atėjo iš Rytų ir mėgino pasinaudoti dvasiniu nubudimu, kuris Vakaruose vyksta jau keletą dešimtmečių.

Tačiau turiu jums pasakyti, jog tai iš tiesų yra tiesa, kad jums reikia kažko, kas nebūtų įstrigęs dualistinėje sąmonėje, idant galėtumėte ištrūkti iš savo dualistinių iliuzijų. Nes kaip Jėzus su tokia didele meile paaiškino savo mokymuose apie ego, ir kaip jis neseniai paaiškino dar viename labai svarbiame mokyme, esminis ego bruožas yra tai, kad jis jus padaro aklais realybei. Buda tai vadino Majos šydu, iliuzijų šydu, kuris jus padaro pažeidžiamu dualizmo jėgoms, kurias Buda vadino Maros demonais.

Kristaus ir Budos mokymų paralelės

Taip, iš tiesų egzistuoja daug paralelių tarp Budos mokymų ir Kristaus mokymų. Ir būtent dėl to matysite, kad ši nauja Amžinojo DABAR invokacija pirmą kartą apjungia Kristaus mokymus su Budos mokymais. Tai yra nepaprastai galingas ritualas, ne tik jums asmeniškai, bet ir visam pasauliui.

Nes turiu jums pasakyti, kad pagrindinė dualizmo jėgų naudojama strategija iš tiesų yra „skaldyk ir valdyk.“ Ir kaip gi galėtų būti kitaip? Nes ką gi daugiau dualizmo jėgos gali daryti, jeigu ne skaldyti kitus, kaip jos ir pačios yra susiskaldžiusios savyje, savo nugrimzdime į dualizmo sąmonę, į anti-kristo ir anti-budos sąmonę. Kaip jau turėtumėte būti suvokę, tikrieji Kristaus mokymai yra mokymai apie vidinę vienovę, apie vienovę su savo aukštesniąja esybe per vienovę su mokytoju, su jūsų išorėje esančiu guru.

Nes argi pats Jėzus neparodė Vienovės Kelio su savo mokiniais? Argi jis nemėgino iškelti savo mokinių iš sąmonės būsenos, kurioje jie buvo įstrigę, kai jis juos rado, ir tuomet mėgino padėti jiems įžengti į vienovę su savimi? Ir argi nebuvo taip, kad tik nedaugelis jo mokinių sugebėjo įžengti į šią vienovę? Ir ypač Petras buvo tas, kuris įkūnijo daugelio žmonių patiriamą sunkumą, nesugebėjimą suvokti tikrosios Kristaus žinios. Tai yra, kad negalite tiesiog sekti Kristumi, paversdami Kristų stabu, kuris visą darbą padarytų už jus, bet kad turite įžengti į vienovę su Kristumi, į vienovę, kurią galima pasiekti tiktai einant vidiniu keliu, ankštu ir siauru keliu, Vidurio Keliu.

Tiek Kristus, tiek ir Buda, savo tikruosiuose vidiniuose mokymuose, mokė vidinio kelio, Vienovės Kelio. Tikru Kristaus pasekėju galite būti tik tuomet, kai įžengiate į vienovę su Kristumi, kai leidžiate šiam protui būti jumyse, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje, idant galėtumėte daryti darbus, kuriuos darė Jėzus, ir dar didesnius darbus. Ir kaip galite būti tikru Budos pasekėju, jeigu neįžengiate į vienovę su Buda?

Nes argi nėra taip, kad Budos mokymų esmė yra ta, jog viskas yra Budos prigimties. Kai matote, kad viskas yra Budos prigimties, kaip galite neįžengti į vienovę su Buda, kuris įkūnija šią Budos prigimtį? Ir lygiai taip pat, argi Jėzus nekalbėjo apie Žodį, ir argi Jono evangelija nesako, kad pradžioje buvo Žodis, ir be jo nieko nebuvo sukurta, kas buvo sukurta? Tad, kai matote Kristaus mokymų esmę, matote, kad viskas yra sukurta iš Žodžio, iš visuotinio Kristaus Proto. Ir todėl, kai tai matote, kaip tuomet galite nematyti visuotinio Kristaus savyje, tuo būdu įžengdami į vienovę su visuotiniu Kristaus Protu ir visais, kurie jau anksčiau įžengė į vienovę su šiuo Protu, tai yra su Jėzumi, su Gautama, su manimi ir su visais tikraisiais visų amžių šventaisiais ir išminčiais, kuriuos galite atrasti kiekvienoje religijoje.

Nes argi Jėzus aiškiai nepasakė krikščioniams, kad, jeigu jų teisumas nepranoks rašto aiškintojų ir fariziejų teisumo, jie jokiais būdais nepateks į karalystę. Ir argi rašto aiškintojų ir fariziejų teisumas nebuvo išorinis teisumas, kuomet jie kėlėsi į puikybę dėl to, kad laikėsi išorinės įstatymo raidės, kuo skrupulingiausiai sekdami išoriniais šventraščiais ir manydami, kad tai garantuos jų įžengimą į dangų. Ir argi Jėzus nesakė, kad dangaus karalystė ateina nepastebimai, nes Dievo karalystė yra jumyse. Tad argi nėra aišku, argi nėra akivaizdu tiems, kurie turi ausis girdėti ir akis matyti, kad Jėzus visus kvietė įžengti į vienovę su juo, ir būtent dėl to jis sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip kaip tik per mane,“ tai reiškia, per visuotinę Kristaus sąmonę, su kuria aš esu vienovėje amžinajame dabar.

Kas neleidžia žmonėms ištrūkti iš amžinosios kovos?

Ir kas iš tiesų yra šis aklumas, kuris apakina žmones šioms akivaizdžioms tiesoms, toms tiesoms, kurios turėtų būti akivaizdžios, arba kurios būtų akivaizdžios, jeigu žmonės nebūtų apakę, nesugebėdami matyti to, kas akivaizdu. Ak, mano mylimieji, tiek daug žmonių mano, kad yra religingi arba dvasingi, tačiau jie yra tiek pat akli kaip ir žmonės, kurie manė, kad Žemė yra plokščia, nes nemato to, kas turėtų būti akivaizdu, jei tik atvertų savo protus ir širdis.

Ir vis dėlto, kas gi neleidžia žmonėms matyti Kristaus ir Budos tiesos ir realybės? Na tai yra tai, kad jie nėra dėmesingi, nėra pabudę. O kodėl jie nėra pabudę? Todėl, kad leido sau, patys nesuvokdami to, kas vyksta, būti įtraukiami į amžinąją žmogišką kovą. Ir tai yra kova tarp dviejų dualistinių kraštutinumų. Ir šie kraštutinumai įsikūnija įvairiausiais skirtingais pavidalais, tačiau visada egzistuoja du kraštutinumai. Ir jie jus traukia nuslysti į vieną iš kraštutinumų, kuomet imate manyti, kad, jei tik jums pavyks peržengti kažkokią ribą, tuomet būsite laimėję galutinę pergalę. Tačiau aš jums sakau absoliučią tiesą, kad dualizmo karalijoje neįmanoma jokia pergalė.

Visada atsiranda tokių, kurie jums žada, kad, jeigu vengsite vieno dualistinio kraštutinumo ir ateisite į kitą dualistinį kraštutinumą, garantuotai būsite išganyti. Ir tą žada visos netikros religijos, kurias tik kada nors matėte šioje planetoje. Ir, deja, didžioji dalis žmonijos vis dar tebetiki šiuo melagingu netikro išganymo pažadu, šio išorinio išganymo, kuriame tariamai būsite išganyti per priklausymą šiai išorinei religijai ar tikėjimo sistemai, sekdami jos lyderiais ar praktikomis.

Ak, mano mylimieji, būtent ši amžinoji žmogiška kova yra visų kančių Žemėje priežastis. Ir mes nieko daugiau jums netrokštame, kaip tik pamatyti jus nubundant realybei, kad ši kova yra netikrovė, ir kad atsitraukdami nuo šios netikrovės – pasiekdami Kristaus įžvalgumą, kuris leistų jums ją permatyti ir pamatyti už jos slypinčią Dievo realybę – galite įveikti šią kovą. Galite iš jos ištrūkti. Galite pakilti virš šios nesibaigiančios žmogiškos kovos.

Buda iš tiesų sakė – vienoje iš savo keturių tauriųjų tiesų – kad gyvenimas yra kančia. Tačiau gyvenimas yra kančia tik tuomet, kai esate įstrigę dualizmo sąmonėje, kuri jus laiko pririšusi prie šios amžinos kovos, kurioje siekiate išvengti vieno dualistinio kraštutinumo, vaizduojamo blogiu, ir siekiate kito dualistinio kraštutinumo, vaizduojamo gėriu. Tačiau, nors žmonės labai nuoširdžiai stengiasi visą savo gyvenimą, galbūt net ir daugelį gyvenimų, ištrūkti iš blogo dualistinio kraštutinumo ir pasiekti gerą dualistinį kraštutinumą, jie taip niekada to ir nepasiekia.

O kodėl taip yra? Taip yra todėl, kad dualistinė sąmonė iškelia tikslą, kuris yra nepasiekiamas. Matote, niekas niekada pilnai neištrūko iš dualistinio kraštutinumo, kurį daugelis vadina blogiu, ir pasiekė dualistinį kraštutinumą, kurį daugelis vadina gėriu. O kodėl taip yra? Todėl, kad, kai esate įstrigę dualizme, esate patekę į karaliją, kurioje esate plėšomi dviejų priešingų jėgų. Ir kuo arčiau nusigaunate prie vieno dualistinio kraštutinumo, tuo stipriau būsite traukiami atgal prie kito kraštutinumo. O kodėl taip yra? Todėl, kad, kai nutolstate nuo Kristaus ir Budos Vidurio Kelio centro, būtent jūs esate tie, kurie sukuriate atgal jus traukiančią jėgą.

Yra daugybė žmonių, kurie tiki, kad, kai jie yra atitraukiami nuo to, ką jie laiko gėriu, taip yra dėl to, kad juos traukia tamsos jėgos, blogio jėgos. Ir nors tai yra tiesa, turiu jums pasakyti, kad priežastis, dėl kurios esate traukiami blogio jėgų – priežastis, dėl kurios blogio jėga, šio pasaulio princas randa jumyse už ko užsikabinti, kad galėtų jus traukti – yra ta, kad esate įstrigę dualizmo karalijoje.

Buvimas žmogiškai geru neleidžia jums įžengti į dangų

Jeigu nebūtumėte atitraukiami nuo gėrio, nutiktų taip, kad įžengtumėte į būseną, kurioje manytumėte, jog esate absoliučiai geri, ir pasiliktumėte šioje būsenoje neribotą laiką. Tačiau, kaip sakė Jėzus – sakydamas, kad rašto aiškintojų ir fariziejų teisumas nenuves jų į dangų – būti žmogiškai geru nepakanka, kad galėtumėte įžengti į dangų. Nes buvimas žmogiškai geru vis dar tebėra dualizmo karalijoje.

Jeigu jums iš tiesų būtų įmanoma ištrūkti iš žmogiško blogio ir įžengti į žmogiško gėrio kraštutinumą, jūs vis dar tebebūtumėte įstrigę dualizme – tačiau tikėtumėte, kad esate išganyti. Ir todėl nebesiektumėte pakilti virš šios būsenos. O nesiekdami virš jos pakilti, niekada nepasiektumėte išganymo. Nebūsite išganyti, tapdami geru žmogumi, nes vis dar tebeturėsite tapatumą, kuris bus atskirtas nuo dvasinio tapatumo, kuriame žinote, jog esate paties Dievo Esybės individualizacija. Tad matote, jėga, kurią žmonės vadina blogiu, iš tiesų yra blogis, tačiau blogis ji yra dualistine prasme. O kol žmonės yra įstrigę dualizme, tol ji iš tiesų turi funkciją neleisti jiems nueiti į priešingą žmogiško gėrio kraštutinumą, reliatyvaus gėrio, ir pasilikti jame neribotą laiką.

Tai yra subtili mintis, ir nenoriu, kad neteisingai suprastumėte ar neteisingai interpretuotumėte tai, ką sakau. Nesakau, kad blogis yra geras. Nesakau, kad blogis yra Dievo plano dalis. Nesakau, kad Dievas nori, jog blogis pasiliktų šioje planetoje. Aš tik sakau, kad, kol žmonės primygtinai nori išreikšti savo kūrybines jėgas per dualizmo protą – kol jie primygtinai mėgina išsaugoti atskirąjį aš, žmogiškojo ego tapatumą – tol jie bus pavaldūs blogio jėgai.

Nes žmonės iš tiesų sukuria tiek reliatyvų gėrį, tiek ir reliatyvų blogį, kurie apakina juos už dualizmo slypinčiai Dievo realybei. Ir todėl niekada negalėsite pilnai pasiekti gerumo ar taikos Žemėje. Būtent tai žinojo Buda, ir būtent dėl to jis sakė, kad gyvenimas yra kančia. Nes jis žinojo, kad, kol būsite įstrigę už šio iliuzijų šydo, už šio Majos šydo, negalėsite ištrūkti iš kančios. Jėzus taip pat tai žinojo, tik jis išreiškė tai šiek tiek kitokiais žodžiais.

Ištrūkite iš žmogiškųjų žiurkių lenktynių Amžinajame DABAR

Mano Mylimieji, atėjo laikas dvasingiems pasaulio žmonėms nubusti ir suvokti, kad už išorinių mokymų, kuriuos taip seniai davė Kristus ir Buda, slypi universali, nesenstanti tiesa. Ir ši tiesa yra ta, kad, kai paliekate dualizmo karaliją, galite atrasti amžiną ramybę. Tačiau negalite ramybės atrasti praeityje. Negalite atrasti ramybės ateityje. Ir negalite ramybės atrasti dabartyje. Bet kur tuomet galite atrasti šią ramybę, jeigu jos negalite atrasti praeityje, dabartyje ar ateityje? Kas gi dar be to yra?

Yra Amžinasis DABAR. Amžinasis DABAR nėra praeitis. Amžinasis DABAR nėra ateitis. Tai iš tiesų turėtų būti lengva matyti tiems iš jūsų, kurie kalbėjote paskutines dvi mūsų duotas invokacijas. Tačiau dalykas, kurį jums reikia suvokti, yra tai, kad Amžinasis DABAR taip pat nėra ir dabartis. Nes Amžinasis DABAR nėra tai, ką žmonės – kurie yra įstrigę dualizme – vadina dabartimi. Amžinasis DABAR egzistuoja už dualistinės laiko koncepcijos ribų.
Žmonės yra įstrigę šioje karuselėje, kurioje jaučia, kad kuo labiau jie siekia gėrio, tuo stipriau jie yra traukiami link blogio. Ir todėl jie pradeda jausti, kad, jei tik stipriau stengtųsi, galbūt tuomet jiems pavyktų įveikti pasipriešinimą ir pasiekti gėrį, arba pasiekti dar kažką, ko jie trokšta Žemėje – amžiną jaunystę, amžiną grožį, turtus, kurių neįmanoma netekti, ar kad ir kas tai bebūtų. Tačiau kaip jums paaiškinau, kuo stipriau kabinsitės į vieną kraštutinumą, tuo stipriau būsite traukiami link kito. Tad žmonės įžengia į šią karuselę, kurioje jie ima bėgti vis greičiau ir greičiau, manydami, kad, jei tik bėgs pakankamai greitai, galiausiai tai pasivys.

Jeigu pažvelgtumėte į pasaulį, pamatytumėte, kad milijonai žmonių yra įstrigę žmonių taip vadinamose žiurkių lenktynėse, kuriose jie visą laiką stengiasi kažką pasivyti, bet taip niekur niekada ir nenusigauna. Ir vis dėlto, yra daug žmonių, kurie pasiekė tašką, kuriame ėmė jausti, kad jiems jau gana šių žiurkių lenktynių, jiems jauna gana šios žmogiškų kančių karuselės. Tad jie atsigręžia į dvasinį kelią, į dvasinį mokymą arba dvasinį mokytoją ir galvoja, kad, jei tik jiems pavyktų atrasti Šventąjį Gralį, išminties akmenį, magišką formulę, tuomet jiems pavyktų ištrūkti iš žiurkių lenktynių, ir pavyktų atrasti amžiną poilsį, amžiną ramybę.

Bet matote, tai yra šio amžiaus klaida. Žmonės yra įstrigę tarp kūjo ir priekalo. Priekalas yra jausmas, kad, jei tik bėgsite pakankamai greitai, galiausiai pasieksite savo tikslą. O kūjis yra priešingybė – galvojimas, kad privalo egzistuoti amžino poilsio vieta, į kurią galėtumėte pabėgti nuo žiurkių lenktynių. Tačiau sakau jums, amžino poilsio vieta neegzistuoja. Ta būsena, kurią Buda vadino nirvana, nėra amžino poilsio vieta.

Vienintelis amžinas dalykas šiame formų pasaulyje yra Gyvenimo Upė. Tačiau Gyvenimo Upė nestovi vietoje. Aš jos nepavadinau gyvenimo vandenynu, nes, įsivaizduodami vandenyną, galite pagalvoti, kad jis stovi vietoje. Ne, aš ją pavadinau Gyvenimo Upe, nes Gyvenimo Upė yra gyvenimo procesas, bendrakūrimo procesas, kurį pradėjo Kūrėjas, sukurdamas šį formų pasaulį. Ir šis procesas nepaliaus savęs transcenduoti ir nepaliaus tapti daugiau, kol visa tuštuma bus užpildyta Šviesa ir šis formų pasaulis bus išpildęs savo tikslą.

Pastovi savitranscendencija yra vienintelis pastovus dalykas

Ak, mano mylimieji, šias koncepcijas iš tiesų gali būti sunku suvokti, ypač linijiškam vakarietiškam protui, kuris nuo mažumės buvo auginamas būti tobulu vartotoju, visada siekiančiu uždirbti daugiau pinigų, idant galėtų nusipirkti daugiau daiktų. Tačiau sakau jums, šioje planetoje yra milijonai žmonių, kurie ne tik yra pasiruošę suvokti šią tiesą, bet taip pat yra pasiruošę ją įsisąmoninti – ją integruoti, tapti viena su ja – iki tokio taško, kuomet galėtų visam laikui palikti žiurkių lenktynes. Bet užuot siekę kažkokio amžino poilsio, stovėjimo vietoje, jie dabar pasinertų į Gyvenimo Upę, kadangi suvoktų, jog amžinasis poilsis yra būti vienovėje, būti dermėje su nuolatine Gyvenimo Upės savitranscendencija. Ir todėl jie nebesiektų pasitraukti iš pasaulio ir įžengti į nirvaną, bet siektų – kaip tai darė Kristus ir Buda – tapti kitų žmonių žadinimo instrumentais.

Šias žiurkių lenktynes, jausmą, kad atsiliekate, kad niekaip negalite kažko pasivyti, sukuria būtent tai, kad Sąmoningasis AŠ yra susikūręs netikrą tapatumo jausmą, yra susikūręs atskirtimi grįstą tapatumą. Ir būtent šis atskirties nuo gyvenimo jausmas skatina jus jaustis taip, lyg atsiliktumėte. Ir kad ir kaip greitai stengtumėtės bėgti dualistiniame pasaulyje – mėgindami ištrūkti iš vieno dualistinio kraštutinumo ir atrasti kitą – niekada nepasivysite. Nes vienintelis būdas pasivyti yra suvokti, kad problema yra atskirtis, atskirtis nuo Gyvenimo Upės – nuo proceso, kuriame pereinate nuo buvimo atskiru bendrakūrėju iki buvimo pilnu, Dievo sąmonę turinčiu Kūrėju.

Ir tai yra Vienovės Kelias, kurio pakylėtieji mokytojai mokė nuo laiko ir erdvės pradžios. Visi visų amžių tikrieji mokytojai mokė šio kelio. Tačiau praėjusiuose amžiuose buvo neįmanoma, bent jau rašytinėje istorijoje, aprašyti šį kelią atvira ir tiesia kalba, kurią naudojame šiandien. Štai kodėl daugelis praeities mokymų buvo uždengti šydu ir išreikšti sudėtinga kalba, dėl kurios buvo sunku suprasti mokymus ir todėl buvo lengva pražiūrėti vidinę mokymų esmę. Tai taip pat buvo daroma, norint apsaugoti mokymus nuo niekintojų akių, idant šie negalėtų jais piktnaudžiauti, tuo būdu įgydami dar didesnę kontrolę kitiems, nei jau gebėjo tai pasiekti jiems prieinamomis priemonėmis dualizmo karalijoje.

Visraktis į dvasinę laisvę

Ir dalykas, kuris nutiko per šiuos praėjusius 2000 metų – ir per daugybę ciklų, įvykusių prieš šiuos 2000 metų – yra tai, kad žmonija pasiekė tašką, kuriame kritinė masė žmonių yra pasirengusi vidiniuose lygmenyse suvokti Vienovės Kelio realybę. Šiems žmonėms tiesiog reikalingas išorinis mokymas, kuris padėtų jiems atkurti ryšį su tuo, ką jie jau žino savo viduje. Aš paruošiau dirvą šio mokymo atskleidimui savo knyga „Kursas į gausingą gyvenimą.“ Daviau jums raktus savo psichikai gydyti, ir šie raktai bus vertingi dar labai ilgą laiką. Tačiau mano knyga paruošė kelią knygai, kuri dabar bus perduota per Maitrėją ir per jo Didžiojo Įšventintojo tarnystę. Ši knyga vadinasi Visrakčiai į Dvasinę Laisvę. Ir turiu jums pasakyti, kad tai yra labai reikšmingas įvykis pakylėtųjų mokytojų laipsniško apreiškimo perdavimuose.

Ir aš čia nemėginu išpūsti šio įvykio reikšmės. Tiesiog duodu jums paprastą tiesą. Ši knyga duoda – aiškiai suprantama kalba, kurią gali suprasti kiekvienas norintis – esminę tiesą apie tai, kas šiandien vyksta Žemės planetos užkulisiuose ir kas joje vyko eonus metų – daug ilgiau nei tas laiko tarpas, kurį dauguma žmonių gali suvokti ar priimti. Nes matote, tiek krikščioniai fundamentalistai, tiek mokslininkai fundamentalistai labai stipriai klysta, kalbėdami apie žmogiškos gyvybės egzistavimo laiką šioje planetoje.

Protinga gyvybė šioje planetoje egzistuoja daug ilgiau, nei pajėgtumėte įsivaizduoti savo dabartiniame sąmonės lygmenyje. Tačiau Viešpats Maitrėja jums pateiks esminės šioje planetoje vykstančios dinamikos istoriją, ir kodėl joje yra tiek daug konfliktų, vaidų ir susiskaldymų. Tai yra pats galingiausias raktas dvasinei laisvei pasiekti, kurios tiek daug žmonių ilgisi šiame amžiuje – kuris iš tiesų yra pereinamasis amžius tarp Žuvų Amžiaus ir Vandenio Amžiaus. O Vandenio Amžius bus, žinoma, dvasinės laisvės amžius.

Perduoti tokias knygas, kuriose yra atskleidžiamos tokios gilios ir nepopuliarios tiesos, nėra taip paprasta kaip tiesiog atsisėdus priimti diktavimą, ką pasiuntinys daro šiuo metu. Nes matote, mano mylimieji, Maitrėjos knyga nėra taip stipriai iš dešiniųjų smegenų ir intuityvi, kaip mūsų paprastai perduodami diktavimai. Maitrėjos knyga yra daug labiau iš kairiųjų smegenų, racionali, linijiška, tiesi, skirta patraukti racionalų, linijišką, tiesų mąstymą, kurį tiek daug žmonių turi šiame amžiuje. Tai nereiškia, kad ji eina į kompromisą su gilesne, dvasine, sferiška tiesa, ar kad ji nėra tokia galinga. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad ši knyga pareikalavo iš ją perdavusio pasiuntinio visiškai kitokių pastangų ir visiškai kitokios sąmoningumo būsenos.

Būtent dėl to užtruko beveik metus laiko atnešti šią knygą į fizinį įsikūnijimą. Būtent dėl to pasiuntiniui reikėjo ištempti savo protą beveik už to, kas įmanoma, ribų. Jis netgi turėjo atnešti knygą Aš myliu Jėzų ir nekenčiu krikščionybės, idant įrodytų, kad yra pasiryžęs būti Gyvuoju Kristumi įsikūnijime. Nes jeigu nesate pasiryžę tai pademonstruoti, kaip tuomet galite būti atviromis durimis Maitrėjos knygai atnešti, kuri pasakoja žmonėms, kaip jiems būti Kristumi ir paaiškina visas tas subtilias jėgas, kurios juos atitraukia nuo buvimo Kristumi.

Prašau jūsų pasinaudoti šia knyga, nes nėra nė vieno mūsų svetainėms atviro žmogaus, kuris negalėtų gauti didelės naudos, studijuodamas, sugerdamas ir įsisąmonindamas šią pačią brangiausią dovaną iš Viešpaties Maitrėjos širdies. Tegul nė vienas nemano, kad yra išaugęs iš šios knygos. Tegul nė vienas nemano, kad gali gauti iš svetainių tai, kas yra šioje knygoje. Nes turite suprasti, kad, kai perduodame knygą, knyga yra skirta skaityti nuo viršelio iki nugarėlės, tai reiškia, kad mokymus sugeriate iš eilės – kas yra priešinga šokinėjimo metodui, kuriuo daugelis žmonių studijuoja mūsų svetaines, pastudijuodami truputį čia, truputi ten. Nėra nieko blogo studijuoti svetaines, peršokant prie tų dalykų, kurie jus domina labiausiai. Tačiau yra labai vertinga paimti knygą, pradėti nuo pirmo puslapio ir perskaityti ją visą iš eilės, idant leistumėte mokymams statyti vienam ant kito, kol būsite atvesti prie proveržio į aukštesnį sąmoningumą.

Negaliu pakankamai stipriai pabrėžti šios knygos svarbos, net tik jums patiems, bet taip pat paskleidžiant žinią apie šią knygą kitiems žmonėms, darant ką tik galite, kad paskleistumėte žodį, jog ši knyga jau dabar yra prieinama ir kad ji visiems dvasingiems žmonėms šioje planetoje iš tiesų parodys didelį paveikslą. Ši knyga neturi tikslo pradėti naują religiją, naują išskirtinumą skatinantį judėjimą, kuris teigtų, kad dabar mes jau turime galutinę arba aukščiausią įmanomą tiesą. Ši knyga specialiai yra parašyta universaliu būdu, idant ją galėtų studijuoti įvairios kilmės ir įvairioms tikėjimo sistemoms priklausantys žmonės.

Tačiau turiu jums pasakyti, kad nėra nė vieno dvasiškai sąmoningo žmogaus, kuris negalėtų, jeigu yra atviras, gauti naudos iš šios knygos studijų. Nes iš tiesų, joje yra atskleidžiama tiek daug raktų, tiek daug paslapčių, kad visi iš jos gali gauti naudos. O didžiausia nauda bus ta, kad daugeliui žmonių ši knyga suriš daugelį palaidų galų, kurie jiems liko, studijuojant mokymus, čia, ten ir visur per daugelį dešimtmečių. Ši knyga jums gali duoti bendrą paveikslą, kuriame galiausiai viskas pasidarys aišku, kuomet išvysite realybę ir kas iš tiesų vyksta šioje planetoje ir kaip jūs įsipaišote į šį didelį paveikslą. Galiausiai pamatysite, kodėl esate čia, šiuo kritiniu metu. Galiausiai pamatysite rolę, kurią galite vaidinti, tą rolę kurią savanoriškai pasisiūlėte vaidinti, ateidami į įsikūnijimą šiuo metu, idant galėtumėte padėti Jėzui išvysti jo amžiaus kulminaciją ir padėti geriausius įmanomus pamatus sekančiam Sen Žermeno amžiui.

Kodėl esate įsikūnijime šiame amžiuje

Būtent dėl to daugelis jūsų esate čia. Jūs atėjote čia, kad duotumėte Jėzui jo pergalę ir per šią Kristaus pergalę paruoštumėte sceną Sen Žermeno pergalei per jo didžiojo Aukso Amžiaus fizinį įkūnijimą, kurio viziją jis laiko šiai planetai. Nes iš tiesų, jeigu nepasieksime Kristaus įžvalgumo pergalės, Aukso Amžius negalės ateiti ir neateis. O jeigu aukščiausi dešimt procentų pačių dvasingiausių žmonių nepabus ir nepriims savo pašaukimo būti Kristaus įžvalgumo pionieriais – atrasdami šį Kristaus įžvalgumą slaptajame savo širdies kambarėlyje ir tuomet šaukdami jį nuo stogų – jeigu jie neatsilieps į šį pašaukimą, tuomet nubudimas, masinis nubudimas neįvyks. Ir tuomet Aukso Amžius bus atidėtas, galbūt net keliems šimtams metų, jei iš viso kada nors ateis.

Nes iš tiesų, Aukso Amžius negali ateiti dabartiniame sąmonės lygmenyje, kuri valdo šalis. Ir apie tai mes pakalbėsime daugiau ateinančiose konferencijose, kurios vyks tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje. Nes turiu jums pasakyti, kad iš tiesų nubudimas laukia čia pat už kampo, jis yra yra pasiruošęs išnirti į paviršių. Tačiau reikia kažko, kad jis galėtų prasiveržti, idant žmonės galėtų suvokti savo būdraujančioje sąmonėje, kas vyksta šioje planetoje ir kaip jie turi pasipriešinti dualizmo jėgoms, kurios siekia sunaikinti tai, ką pakylėtieji mokytojai statė jau daugybę dvasinių ciklų.

Yra visiškai įmanoma, kad valdžios elitas ir dualizmo jėgos gali prarasti savo valdžią žmonijai per ateinančius pora dešimtmečių. Tačiau, kad tai galėtų įvykti, kas nors turi dėti didžiules pastangas. Ir tas kas nors yra žmonės, kurie save laiko dvasiškai pažangiausiais žmonėmis šioje planetoje, ne iš puikybės pozicijų, ne išoriniu būdu, bet per vidinį širdies suvokimą, kad, jeigu mes to nedarysime, tai kas darys? Ir jeigu aš to nedarysiu dabar, tai kada? Tačiau matote, kad galėtumėte pasiekti šį nubudimą ir suvokimą, kad galėtumėte būti pasirengę viešpatauti, pirmiausia turite atrasti Buvimo realybę, savosios Kristaus prigimties, savosios Budos prigimties realybę. O šią realybę galite atrasti ne tik savyje, bet tik Amžinajame DABAR.

Žinau, jog tapau paveikslą, kad jums reikia dėti pastangas. Ir gali atrodyti, kad raginu jus sukurti naujas dvasines žiurkių lenktynes, kuriose būtumėte verčiami bėgti vis greičiau, kalbėti daugiau maldų, šaukinių ir rožinių, kalbėti juos vis greičiau ir greičiau, kad vos beturėtumėte laiko kvėpuoti. Bet matote, tai nėra tai, ką aš raginu daryti. Aš raginu jus palikti žmogiškas ir žmogiško dvasingumo žiurkių lenktynes. Aš jūs raginu atrasti tylą viduje, tą tylą, kuri nėra stovėjimas kažkokioje įsivaizduotoje poilsio vietoje ar nirvanoje. Ne, aš jus raginu atrasti tylą, kuri yra Gyvenimo Upės tyla, kuri nuolatos taip švelniai teka, ir visgi jos negali sustabdyti jokios šio pasaulio jėgos.

Amžinojo DABAR invokacija gali sustabdyti karą Vidurio Rytuose

Ir būtent norėdama padėti jums atrasti šią Amžinojo DABAR tylą aš – su dideliu džiaugsmu – perduodu šią Amžinojo DABAR invokaciją. Jeigu prisiminsite – ir galbūt išstudijuosite prieinamus šaltinius apie Bušo administracijos ir Amerikos vyriausybės skleistą retoriką, likus keliems mėnesiams iki įsiveržimo į Iraką – pamatysite, kad jie dabar pradeda naudoti lygiai tokią pačią retoriką, kalbėdami apie Iraną. Tai yra susiję ne tik su jų atomine programa bet taip pat su tuo, ką jie vadina Irano kišimusi į tai, ką Amerikos vyriausybė vadina vidiniais Irako reikalais.

Aš neneigiu, kad Iranas į tai kišasi, tiesiog sakau, kad retorika, kurią girdėjote per pastaruosius porą mėnesių, yra mėginimas paruošti dirvą situacijai, kuri suteiks už Bušo administracijos esančioms jėgoms pretekstą suintensyvinti karinę konfrontaciją su Iranu įvairiais būdais. Galite galvoti, kad šios jėgos buvo nugalėtos lapkričio rinkimuose, tačiau tai nėra tiesa. Jie žino, kad prezidentas vis dar turi galių užsienio politikoje, ir yra pasiryžę pasinaudoti prezidentu Bušu – kaip naudojuosi juo iki šiol – kad pasiektų savo didesnius tikslus, apie kuriuos jau kalbėjo tiek Kristus, tiek Buda, tiek aš pati, tiek ir Sen Žermenas.

Jie tikisi sušukti dar vieną paskutinį „valio,“ prieš prezidentui Bušui paliekant ofisą. Ir jie tikisi sukurti eskalaciją, kurios demokratai nesugebėtų sustabdyti, nes kai jau juoda karo katė bus ištrūkusi iš maišo, jie mano, kad niekas nebesugebės sugrąžinti jos atgal į maišą. Tačiau aš sakau jums, mes, pakylėtieji mokytojai, ne tik kad galime sugrąžinti ją atgal į maišą, bet galime neleisti jai iš šio maišo iš viso ištrūkti. Tačiau, kad galėtume tai padaryti, mums reikia tų, kurie yra fiziniame įsikūnijime, idant jie būtų atviromis durimis, iškviesdami absoliučią Dievo Pergalę, įtvirtindami Amžinojo DABAR begalinę ramybę Žemėje.

Būtent dėl to prašau jūsų kalbėti šią invokaciją, specifiškai išsakant prašymus neleisti eskaluotis konfliktui visuose Vidurio Rytų regionuose. O kalbėdami invokaciją, įsivaizduokite Auksinį Budą, sėdintį aštuoniukės tėkmės Rytų ir Vakarų susikirtimo taške, kaip yra aprašoma Gautamos Naujųjų Metų diktavime. Jeigu kalbėsite šią invokaciją, tuo pat metu studijuodami ir įsisąmonindami Maitrėjos knygą, galiu jus užtikrinti, kad padarysite didžiulę paslaugą šiai planetai. Nes matote, ši Amžinojo DABAR invokacija yra skirta padėti jums įsisąmoninti Maitrėjos knygoje duodamus mokymus. O Maitrėjos knygoje esantys mokymai – kai jie bus įsisąmoninti – padės jums kalbėti invokaciją su dar didesne galia. Ir kartu tai gali sukurti aukštyn kylančią spiralę, kuri jus pavers daug galingesne jėga karo jėgoms nuversti ir atnešti taikos šviesą, kuri sudegins tamsą, grasinančią praryti Žemę.

Ir tai iš tiesų yra didelė galimybė, kurios mes, pakylėtieji mokytojai siekėme daugelį metų. Nes iš tiesų, visos dėlionės detalės buvo surinktos į vieną vietą, ir jums tik tereikia jas sudėlioti savo prote, idant galėtume atsitraukti ir išvysti didelį paveikslą, pamatyti, kas iš tiesų vyksta Žemės planetoje. Ir pamatysite, kaip jūs patys įsipaišote į šį didelį paveikslą ir kaip Dievas jumyse gali būti ciklus persukančiu Raktininku, persukančiu amžius, ir išvartančiu pinigų keitėjų stalus, kurie įslinko į visas žmogiškos visuomenės sritis, nuo religijos iki politikos, iki bankų ir ekonomikos.

Ir iš tiesų, Kristus jumyse gali išvartyti šių pinigų keitėjų stalus ir išmesti juos iš Dievo šventyklos – iš jūsų proto ir net ir iš visos planetos – idant ši šventykla vėl galėtų būti – ne maldos namais – bet žinių, išminties, meilės ir galios namais. Tai yra Amžinojo DABAR begalinės ramybės absoliuti Dievo Pergalė, tekanti iš Dievo jūsų širdyse šventyklos. Tai nėra rankomis fizinėje vietoje pastatyta šventykla, tai yra ne rankomis pastatyta šventykla, ir todėl tai yra atviros durys Šviesai tekėti į šį materialų pasaulį. Ir pamatysite, kad, jeigu studijuosite šią knygą ir kalbėsite invokaciją, imsite kilti spirale aukštyn, atrasdami vidinę ramybę, kurią galvojote nesant įmanoma pasiekti.

Tad palieku jus savo begaliniame dėkingume – kad kalbate mano invokacijas. Iš tiesų, mano mylimieji, jūs turite Motinos širdies dėkingumą. Nes mano džiaugsmas žvelgiant į jus yra pilnas, ir jei tik atvertumėte savo širdis, duočiau jums tiek šio džiaugsmo, kiek pajėgtumėte jo išlaikyti. Tad BŪKITE su manimi Amžinajame DABAR, mums artėjant prie Kristaus nukryžiavimo ir prisikėlimo jumyse dienos.

Užsklendžiu jus Arkangelo Mykolo, Jėzaus, Gautamos Budos ir savo meilėje. Užsklendžiu jus Maitrėjos begalinio mielaširdingumo meilėje ir išmintyje. Nes šie mokytojai iš tiesų buvo šio Šviesos perdavimo dalimi, kaip jie yra ir šios invokacijos bei knygos perdavimo dalimi. Tad tai atlikta, nes Viešpaties lūpos, Dangiškoji Motina ištarė tai fizinėje oktavoje, ir tai iš tiesų pasklis kaip ratilai vandenyje ir suskaldys sukietėjusius kiautus kolektyvinėje sąmonėje, kurie laiko žmones įstrigusius už Majos iliuzijų. Tegul tai būna baigta ir tegul Dievo žmonės tampa laisvi palikti grandines ir atrasti pažadėtąją žemę už dualizmo sienų!

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels