Susigrąžinkite savo Laisvę Europoje!

TEMOS: Nauja dispensacija Europai – Senieji anti-laisvės įrašai – Nejautrumas gyvybei – Dezinformacija yra naujas valdžios elito ginklas – Du laisvės aspektai – Galimybė būti dvasingu dar niekada nebuvo didesnė – Europos Sąjungos plėtra – Kaip Europa gali padėti sustabdyti karą – Tiek komunizmas, tiek kapitalizmas siekia pasaulinio dominavimo – Sen Žermeno vizija Europai – Žmonės turi susigrąžinti savo galią – Sen Žermeno meilė

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2006 rugsėjo 30 d., per Kim Michaels


Sen Žermenas AŠ ESU! Ir AŠ ESU čia, Europos žemyne, kad įtvirtinčiau savo Laisvės Liepsną galingiausiu, dar niekad anksčiau nematytu būdu. Aš esu čia Viršuje, kaip jūs esate ten apačioje, ir mes esame viena – kaip Viršuje, taip ir apačioje – savo laisvės meilėje. Ir todėl prašau jūsų atsistoti ir kartoti kartu su manimi: „AŠ ESU LAISVĖ! LAISVĖ AŠ ESU!“ (28X)

Nauja dispensacija Europai

Tad aš, Sen Žermenas, atėjau norėdamas jums pranešti, su visa savo širdies meile ir dėkingumu, kad iš tiesų gavau naują dispensaciją iš Karminės Valdybos, kuri man leidžia duoti naujo lygmens paramą Europos šalims, susirinkusioms drauge tikrame troškime sukurti tobulesnę sąjungą.

Ir aš puikiai suprantu, kad dabartinė Europos Sąjunga toli gražu nėra tobula sąjunga. Tačiau turiu jums pasakyti, kad egzistuoja pakankamas potencialas pakylėti šią sąjungą į tobulesnę sąjungą, ir dėl to man buvo leista duoti labiau tiesioginę paramą, nei turėjau galimybę tai daryti jau labai ilgą laiką. Tad iš tiesų galiu remti Europos šalis beveik tuo pačiu paramos lygmeniu, kuriuo man yra leidžiama remti Jungtines Amerikos Valstijas. Mano Mylimieji, tai iš tiesų yra didžiulė dispensacija, ir turiu jums pasakyti, kad plojimai būtų ne pro šalį. [Plojimai] Ačiū jums, kad paplojote faktui, jog daugelis šalių Europoje iš tiesų pakilo į aukštesnį lygmenį, leidžiantį man įtvirtinti Laisvės Liepsną šiame žemyne, kuris iš tiesų matė tiek daug anti-laisvės, jog beveik sunku protu suvokti.

Senieji anti-laisvės įrašai

Seniai, labai seniai, tame amžiuje, kurio šiuolaikinis mokslas nepripažįsta, šiame žemyne iš tiesų egzistavo didinga laisvės šventykla. Tačiau, kai šią šventyklą pastačiusi civilizacija nuslydo į žemyn traukiantį sūkurį, šią laisvės šventyklą iš visų pusių ėmė pulti anti-laisvės jėgos, kurioms galiausiai pavyko sunaikinti šią civilizaciją – kuri buvo pradėjusi pūti iš vidaus ir todėl buvo pasidariusi silpna – ir tuomet sunaikino ir pačią laisvės šventyklą.

Ir po to, kai tai nutiko, visas žemynas nugrimzdo į žemyn traukiantį anti-laisvės sūkurį. Ir būtent šio žemyn traukiančio sūkurio liekanos įkūnijo tiek daug anti-laisvės šiame žemyne, ypač per paskutiniuosius tūkstantį metų. Nes argi nematėte atsirandant feodalinės sistemos, kuri pakeitė daug laisvesnę ankstesnių amžių sistemą, tuo būdu paversdama visuomenę nedidelio elito vergais. To elito, kuriam priklausę žmonės buvo tokie nejautrūs gyvybei, jog sėdėdavo savo ištaigingose pilyse ir rūmuose, valgydami, gerdami ir linksmindamiesi, kai tuo tarpu jiems dirbantys žmonės, kurie jiems teikė maistą ir pastogę, iš tiesų badaudavo ir mirdavo nuo ligų ir alkio – ar tiesiog nuo persidirbimo.

Puikiai žinau, kad, kai vaikščiojau šia Žeme būdamas Europos Stebukladariu, dirbau su Europos karaliais ir karalienėmis, mėgindamas įkurti jungtines Europos valstijas. Ir nors gali pasirodyti, kad pataikavau kilmingųjų klasei ir elitui, galiu jus užtikrinti, kad jokiais būdais nebuvau aklas žmonių būklei. Tiesiog situacijos realybė buvo tokia, kad žmonės – kol kas dar – nebuvo pasirengę stoti ginti savo laisvės. Ir todėl – numatydamas potencialiai galinčią įvykti Prancūzijos Revoliuciją ir netgi dar didesnius kraujo praliejimus, galinčius įvykti kitose šalyse – mėginau įkrėsti sveiko proto karališkosioms šio žemyno galvoms.

Tačiau nesulaukiau didelio pasisekimo, kaip jo nesulaukiu ir šiandien, kalbėdamas tiems patiems gyvybės srautams, kurie dabar yra įsikūniję į galingus postus šiame žemyne, Šiaurės Amerikoje, net ir Rusijoje ir kitose pasaulio dalyse. Nes turite suprasti, kad šiuos žmones yra taip stipriai apakinęs jų valdžios troškimas, jų absoliutus įsitikinimas savo pranašumu, jų tikėjimas, jog jie turi absoliučią teisę į šias privilegijas ir kad žmonės tiesiog turėtų būtų jų vergai. Ir dėl šio aklumo nėra jokio atvirumo jų širdyse pažvelgti į aplink juos esančius žmones ir būti savo brolio sergėtoju.

Nejautrumas gyvybei

Ir iš tiesų, jie yra įstrigę tam tikroje Kaino sąmonės formoje, nors tai yra kitas Kaino sąmonės atspalvis nei tas, kurį matote Vidurio Rytuose. Nes jie netrokšta žudyti savo brolių. Ne, jie trokšta, kad jų broliai jiems dirbtų ir duotų jiems privilegijas, nuo kurių jiems išsivystė tokia stipri priklausomybė, jog mano mirsiantys, jeigu bus priversti sąžiningai padirbėti bent vieną dieną. Tačiau jie visiškai nesivaržo leisti dirbti kitiems žmonėms, kol šie miršta nuo išsekimo arba persidirbimo.

Tai yra absoliutus nejautrumas gyvybei. Noriu paraginti jus apsilankyti tose vietose, egzistuojančiose ne vienoje šalyje, kuriose yra muziejai su namais, kuriuose gyvendavo paprasti žmonės prieš šimtą arba du šimtus metų. Ir tuomet apsilankykite vienoje iš tų karališkųjų pilių, kurias taip pat galite atrasti tose šalyse. Ir tuomet pamąstykite apie kontrastą, apie tai, kaip 95% ar dar didesnė visuomenės dalis gyveno skurde, kai tuo tarpu keletas gyveno tokioje neapsakomoje prabangoje, jog beveik protu nesuvokiama, kaip įmanoma manyti, jog jums reikalinga tokia prabanga ar kad jūs jos nusipelnėte, kai jūsų pačių žmonės vos suduria galą su galu.

Kaip tokia sąmonės būsena galėtų kada nors pagimdyti laisvą šalį ir laisvus žmones? Tai iš tiesų yra neįmanoma, ką, esu tikras, jūs akivaizdžiai matote. Todėl dalykas, kuris turi įvykti šiame žemyne, yra tai, kad žmonės turi imti suvokti valdžios elitą ir valdžios elito sąmonę. Nes, kaip sakė El Morija, net ir vakarų pasaulyje, demokratiniame pasaulyje, iš tiesų egzistuoja valdžios elitas, valdantis viską užkulisiuose, kur žmonės jų niekada nemato. Šie žmonės, daugelis jų, nėra išrenkami žmonių.

Todėl žmonės neturi pasirinkimo. Šie valdžios elitui priklausantys nariai yra paskiriami į valdžios postus finansų srityje, bankų sistemose ar kad ir kur tai bebūtų. Ir todėl jų neįmanoma lengvai išbalsuoti iš jų postų ar kitais būdais pašalinti. Ir tuomet, žinoma, jie turi savus žmones, kurie tarnauja valdžios elito pakalikais ir kurie kontroliuoja žmonėms prieinamą informaciją, iš karto imdami griauti, išjuokti ir skleisti abejones apie bet kokias tikras iškilusias idėjas, kurios nepatinka valdžios elitui ir nedera su jų skleidžiama filosofija.

Dezinformacija yra naujas valdžios elito ginklas

Todėl neteisinga informacija ir dezinformacija iš tiesų yra tapę naujaisiais ginklais kare, kuriame yra kovojama dėl žmonių protų ir širdžių. Ir visuomenėje šiandien yra žmonių, kurių pagrindinis darbas ir gyvenimo pašaukimas yra skleisti abejones apie tiesą, kuri yra atnešama per įvairius šaltinius. Tiesą apie dvasinę gyvenimo realybę, apie dvasinę gyvenimo pusę, apie faktą, kad kiekvienas žmogus turi dvasinę šerdį ir dvasinį potencialą, kuris suteikia jiems potencialą pakilti aukščiau savo sąmonėje ir pasiekti aukščiausią laisvę. Laisvę nuo žmogiškojo ego ir dualistinės sąmonės, kurioje valdžios elitas buvo įstrigęs taip ilgai, jog net nebesuvokia, kad yra joje įstrigęs. Ir jie mano, kad jų įmantrūs intelektualiniai samprotavimai iš tiesų yra aukščiausia įmanoma tiesa, ir kad jie iš tiesų yra aukščiau už Dievo realybę ir pakylėtųjų mokytojų per įvairius šaltinius perduodamą tiesą.

Pažvelkite, kaip jau ne viena žmonių karta Europoje sistematiškai buvo programuojama su įtarumu žiūrėti į religiją. Taip, mano mylimieji, puikiai suvokiu, kad didelė dalis šio įtarumo kyla dėl šiame žemyne paplitusio piktnaudžiavimo valdžia, pagrinde vykdyto per katalikų bažnyčią. Ir todėl egzistuoja pamatinė realybė, kad žmonės turėtų būti įtarūs, kai religijoje yra piktnaudžiaujama valdžia. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte išmesti Kristaus kūdikį su purvinu bažnyčios vandeniu.

Tai reiškia, kad jums reikia pakilti į įžvalgumą, kuriame suvoktumėte, kad, nors egzistuoja piktnaudžiavimas valdžia, dezinformacija ir klaidingos doktrinos, už viso to visgi slypi realybė. Ir Jėzus nebuvo tiesiog kažkoks paprastas valstietis ar paprastas dvasinis mokytojas, tačiau jis nebuvo ir vienintelis Dievo sūnus ar Viešpats, kuris išgelbės pasaulį be būtinybės jums kažką daryti. Nes už visų šitų žmonių sukurtų koncepcijų egzistuoja realybė. Ir galite pamatyti šią realybę, kai esate pasirengę pakilti virš dualistinio proto. Tačiau valdžios elitas nenori, kad dvasingi žmonės Europoje suvoktų Kristaus ir jo vidinių mokymų realybę. Tiesą sakant, turiu jums pasakyti, kad Europoje egzistuoja valdžios elitas, kuris maskuojasi tikrais dvasiniais ir Naujojo Amžiaus judėjimais, mokytojais ir guru, kurie turi slaptą misiją sunaikinti žmonių tikėjimą Kristumi ir Kristaus realybe.

Du laisvės aspektai

Nes vėlgi, kaip šis žemynas įkūnys tikrąją laisvę? Egzistuoja du laisvės aspektai, Alfa aspektas ir Omega aspektas. Omega aspektas yra politinė ir ekonominė laisvė, idant žmonės nebūtų pavergiami fizinėmis priemonėmis. Tačiau dvasinis laisvės aspektas yra proto laisvė, laisvė žinoti tiesą, žinoti realybę. Ir kaip ši proto laisvė galės ateiti? Ji galės ateiti tik tuomet, kai žmonės pasieks Kristaus įžvalgumą, pasieks Kristaus protą, kuris leis jiems teisingai atskirti tiesos žodį, atskirti tikrą nuo netikro ir pamatyti katalikų bažnyčios netikrovę, nenusileidžiant į juodai baltą mąstymą, kuriame atmetate bet kokią religiją, arba pilką mąstymą, kuomet manote patys galintys susigalvoti savo pačių dvasinės tiesos versiją, užuot siekę Kristaus įžvalgumo, kuris jums leistų išvysti dvasinę realybę vietoj žmonių sukurtų doktrinų, koncepcijų ar filosofijų, kurios jiems atrodo patogios ir leidžia gyventi patogų gyvenimą, ir tuo pat metu jie mano turintys kažkokį dvasingumą.

Taigi, mano mylimieji, aš Sen Žermenas, praleidau ne vieną įsikūnijimą šiame žemyne. Daviau daug savo šviesos, daug savo minčių ir idėjų, kad pakelčiau šio žemyno sąmonę, idant būtų galima atnešti Laisvės Aukso Amžių. Perdaviau daug technologijų, pradedant pramonės revoliucijos laikais ir baigiant šiais laikais, ir visa tai iš tiesų padėjo šiam žemynui pasiekti aukštesnę politinę ir ekonominę laisvę, kuomet žmonės nėra tokioje didelėje priespaudoje, kokioje jie, pavyzdžiui, buvo Sovietų Sąjungoje ar kitose nedemokratinėse šio žemyno šalyse.

Technologija, kurią rėmiau ir kurią įkvėpiau, leido žmonėms ištrūkti iš katorgiško darbo, kuomet jie visą savo laiką ir energiją turėdavo skirti išgyvenimui. Tad žmonės iš tiesų pasiekė aukštesnį laisvės laipsnį. Ir mano vizija, suteikiant žmonėms politinę laisvę ir ekonominę laisvę, buvo tokia, kad, turėdami daugiau laisvo laiko ir laisvos energijos, laisvo dėmesio, jie galėtų savo protą, savo dėmesį nukreipti į dvasinę gyvenimo pusę ir savo pačių dvasinį augimą. Jie siektų kažko aukštesnio.

Tad matote, anti-laisvės jėgos labai įnirtingai mėgino sugriauti mano planus, visiškai nugręždamos žmones nuo religijos. Arba nuvesdamos juos nuo aukštesnės tiesos siekimo ir ragindamos siekti tik tokios dvasingumo formos, kuri yra patogi ir kuri leidžia jų ego ir toliau juos kontroliuoti, kuomet jie gali toliau jaustis esantys labai dvasingais žmonėmis.

Galimybė būti dvasingu dar niekada nebuvo didesnė

Mano Mylimieji, pažvelkite į šį žemyną. Pažvelkite į laisvę, kurią turi žmonės. Daugelyje šalių egzistuoja socialinės paramos sistema, kurios dėka žmonės teoriškai gali turėti bent minimalų pragyvenimo lygį visiškai nedirbdami. Aš jums nerekomenduoju, kad eitumėte ir tai darytumėte. Tačiau tai yra faktas, kad iš tiesų būtų galima pateisinti tai, kad tam tikras skaičius žmonių gyventų iš socialinės paramos sistemos, savo laiką skirdami dvasiniam ugdymuisi. Šitaip, iš esmės, darydami tai, ką seniau darydavo vienuoliai ir vienuolės, gyvendami vienuolynuose ir visą savo gyvenimą paskirdami dvasingumui.

Tačiau net ir dabar turite daug žmonių, kurie turi daug laisvės. Kai kuriems nereikia dirbti pilną darbo dieną, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui. Kiti gauna pensijas ar pajamas kitu pavidalu, kurios jiems leidžia turėti daugiau laisvo laiko. Tik pamąstykite, kas galėtų nutikti, jei tik nedidelis procentas šių žmonių imtų naudotis savo laisve, skirdami savo laiką koncentravimuisi į dvasinę gyvenimo pusę. Įsivaizduokite, jeigu jie imtų kalbėti rožinius, medituotų ar naudotųsi kitomis dvasinėmis praktikomis. Įsivaizduokite, jeigu jie studijuotų individualiai. Įsivaizduokite, jeigu jie susirinktų grupėmis ir diskutuotų dvasinėmis temomis. Įsivaizduokite, jeigu jie rašytų apie dvasingumą ir mestų iššūkį valdžios elito melams, suteikdami žmonėms dvasinį peną, kuris galėtų išlaisvinti jų protus nuo šių melų.

Tik įsivaizduokite, koks buvo gyvenimas vos prieš šimtą metų, kuomet daugelis žmonių turėdavo dirbti dešimt, dvylika ar dar daugiau valandų per dieną. Tuo pat metu jie augino vaikus ir niekada neturėdavo laiko prisėsti ir pamąstyti apie gyvenimo prasmę, neturėjo laiko sukalbėti rožinį ar perskaityti knygą, nes net ir knygas buvo sunku gauti. Tad įsivaizduokite, ką šiandien turi žmonės, ir tik įsivaizduokite, jeigu jie pradėtų tuo naudotis dvasingumo labui, užuot leidęsi įtraukiami į daugybę priklausomybių, kuriomis tyčia žmones vilioja pramogų industrija. Arba pamąstykite apie daugybę kitų veiklų, kurios padaro žmones priklausomus nuo to, ano ar sekančio dalyko, kurios pažemina jų energijas, įsiurbia jų energijas į žemyn traukiantį savidestrukcijos sūkurį, kuris galiausiai atima iš jų visą jų laisvę ir įkalina juos negatyvios energijos dėžutėje, kurioje jie jaučiasi tokie prislėgti, kad vos begali pajudėti, vos besugeba pakelti akis ir ištarti: „Dieve, gyvenime turi būti šis tas daugiau.“

Ir iš tiesų yra daug žmonių, kurie turi ekonominę ir politinę laisvę, kurie turi laisvo laiko, turi laisvos energijos ir laisvo dėmesio. Tačiau jie yra mažiau laisvi nei daugelis žmonių buvo prieš šimtą ar du šimtus metų. Nes jų protą ir emocinį kūną įsiurbė tokia daugybė priklausomybių, kad jiems praktiškai neliko dėmesio, kurį galėtų skirti apmąstymams apie gilesnę savo egzistavimo prasmę. Tačiau turėtų būti natūralu, kad, kai žmonėms nereikia skirti viso savo laiko pragyvenimui užsidirbti, jų dėmesys turėtų nukrypti į gilesnes gyvenimo temas, į gilesnius gyvenimo klausimus, kuriuos iškelia jau pats faktas, kad esate gyvi, kad esate sąmoningi ir kad turite protą, kuris sugeba užduoti klausimus ir paklausti: „Kodėl esu čia?“

Tačiau, mano mylimieji, daugelis žmonių elgiasi taip, lyg būtų pavojinga mąstyti apie tokius klausimus. Ir tam tikra prasme, negalima jų kaltinti dėl šio nenoro, nes argi jie nebuvo šeriami šizofreniška pasaulėžiūra, kuomet vienoje pusėje yra krikščioniškos bažnyčios, besilaikančios doktrinų, kurios yra taip stipriai atgyvenusios, jog tiesiog yra gėda net pamąstyti, kad šiuolaikiniai protingi žmonės vis dar gali tikėti šiomis doktrinomis. O kitoje pusėje turite mokslinę bendruomenę, kuri vėl ir vėl kala į jų protus, kad gyvenimas yra atsitiktinumo sukelta pasekmė, kad jie tėra aukštą išsivystymo lygį pasiekę gyvūnai ir niekas daugiau, ir kad jie, jų sąmonė mirs, kai kūnas išleis savo paskutinį kvapą.

Tad tam tikra prasme yra suprantama, kad žmonės nežino ką daryti su šiais gilesniais klausimais. Tačiau tai gali labai greitai pasikeisti, kai žmonės, tokie kaip jūs, pakelsite savo sąmonę aukštyn. Ir kai žmonėms bus parodytas mokymas, kuris iš tiesų yra logiškas, kai mokymas apie Dievą ir dvasinę gyvenimo pusę bus logiškas. Ir būtent to mes, žinoma, siekiame per įvairius gebėjimus turinčius žmones, per žmones, kurie turi atvirą protą ir širdį naujoms idėjoms, kurios turi būti atneštos, kad Vandenio Amžius galėtų ateiti į įsikūnijimą ir tapti Laisvės Aukso Amžiumi.

Ir jūs visi save galite įskaičiuoti į šių žmonių tarpą, net jeigu nelaikote savęs rašytoju ar kalbėtoju. Jūs kalbatės su žmonėmis ir galite būti tuo, kuo esate, galite dalintis savo širdies liepsna. Matykite save judėjimo dalimi, nešančio dvasinį nubudimą, kuris yra absoliuti būtinybė tam, kad tikroji laisvė galėtų užgimti šiame žemyne. Nes tik dvasinis nubudimas gali atnešti taikos sąmonę, kuri galėtų užkirsti kelią tolesniems karams, konfliktams ir kraujo praliejimui šioje planetoje.

Europos Sąjungos plėtra

Ir todėl, noriu pasakyti, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios man vėl buvo leista įtvirtinti savo Laisvės Liepsną ir suteikti paramą Europos šalims iš tiesų yra Europos Sąjungos plėtra į Rytus, kurią matėte per šiuos praėjusius keletą metų. Nes tai yra faktas, kad ištiesdamos ranką buvusioms komunistinėms šalims rytų Europoje, vakarų Europos šalys iš tiesų parodė pasiryžimą būti savo brolio sergėtoju ir padėti pakylėti aukštyn šias šalis, kurios toli nuo jų atsilieka ekonomiškai ir politiškai. Ir aš puikiai žinau, kad už viso to užkulisiuose yra valdžios elitas, kurie į tai žiūri kaip į galimybę išplėsti savo rinką, idant žmonės, net ir nedideliame Rumunijos kaimelyje, galėtų mėgautis laisve gerti kokakolą. Nes tai jiems yra aukščiausias tikslas ir aukščiausias civilizacijos ženklas – kad galite gerti gėrimą, kuris sugriaus jūsų sveikatą.

Tačiau taip pat negalima paneigti, kad egzistuoja tikras noras iš turtingesnių šalių Europoje pusės, dalintis savo turtu, ištiesti ranką ir padėti kitoms šalims pakilti aukščiau finansiškai. Ir niekur to aiškiau nepamatysite kaip Vokietijoje, kuomet matėte, kaip Vakarų Vokietijos žmonės daug ką paaukojo po susivienijimo, idant pakylėtų aukštyn rytinę savo šalies pusę – per didelius sunkumus ir didelį pasipriešinimą iš žmonių, kurie tapo priklausomi nuo komunizmo. Aš į tai žiūriu kaip į didelę galimybę. Ir tikiuosi, kad, jeigu pakankamai dvasingų žmonių nuspręs pakylėti savo sąmonę ir nuspręs atlikti būtiną darbą, tuomet tai galės sukurti pozityvią spiralę, vietoj tos naujos Europos, kurią įsivaizduoja valdžios elitas.

Kaip Europa gali padėti sustabdyti karą

Dabar pereikime prie temos, kuri yra dar rimtesnė, ir tai yra tema apie karą ir kaip Europos šalys gali prisidėti prie karo sustabdymo. Mano Mylimieji, Taikos Invokacijoje mes aiškiai sakome, kad tam, jog taika galėtų ateiti, kažkas turi pradėti sukti kitą skruostą. Kažkas turi pradėti nebeatsakyti į smurtą smurtu. Kažkas privalo tapti pionieriumi. Ir kas bus tas kažkas ir kaip jie tai padarys?

Yra įmanoma, kad kai kurios mažesnės šalys Europoje galėtų pasiekti tašką, kuomet tiesiog atsisakytų kariuomenės ir tiesiog pasakytų: „Mes atsisakome turėti karines pajėgas šioje naujoje Europoje. Nes neprisidėsime prie karo potencialo elgdamiesi taip, lyg mums būtų reikalinga kariuomenė apsiginti nuo grėsmės, kuri iš tiesų nebėra tokia rimta kaip ankstesniais amžiais.“

Žinau, kad daugeliui šalių tai bus radikalus pasiūlymas. Bet ar suvokiate, jog anksčiau ar vėliau kažkas turės žengti šį žingsnį? Kai kurios šalys turi nuspręsti, kad, jeigu norime turėti taiką Žemėje, turime žengti šį žingsnį ir atsisakyti visų karinių pajėgų. Nesakau, kad visos šalys galėtų tai padaryti, atsižvelgiant į esamas sąlygas pasaulyje. Žinoma, Jungtinės Valstijos negalėtų to padaryti, nes turi būti šalis, kuri turėtų pakankamą karinę galią, idant atgrasytų tam tikras šalis nuo noro imtis pasaulio užkariavimo, nes šito dar negalima visiškai atmesti.

Tačiau logika yra aiški. Kai kurios šalys Europoje iš tiesų galėtų atsisakyti kariuomenės ir tiesiog paskelbti save ne karo zona. Europoje matėte dvi šalis, kurios jau labai ilgą laiką laikosi neutraliteto, atsisakydamos sudarinėti kokius nors aljansus. Šios dvi šalys yra Švedija ir Šveicarija. Abi šios šalys turi pakankamai stiprią kariuomenę, nes jaučia poreikį apginti savo neutralitetą. Ir jos iš tiesų turėjo poreikį apginti savo neutralitetą, kol Rusijos Lokio ir nacių Erelio šešėliai sklandė virš šio žemyno.

Bet ar joms iš tiesų reikalinga kariuomenė šiandien? Ar reikalinga kariuomenė kai kurioms kitoms šalims? Ar gali Jungtinėje Europoje amžinai egzistuoti NATO, ir ar gali NATO egzistuoti tokiu pavidalu, kokiu egzistuoja šiandien, kuomet ji yra taip stipriai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų, kad daugelis šalių jautė pareigą leistis kartu su Jungtinėmis Valstijomis į jos avantiūras Afganistane ir Irake – kuomet praktiškai visos šalys Europoje dabar pripažįsta, jog tai buvo klaida.

Tad kuomet atsiras šalis, kuri išdrįstų sakyti: „Mes sudėsime savo ginklus. Atsisakysime kovoti, kad ir kas benutiktų.“ Argi ne tai padarė Indijos žmonės, paraginti Gandžio įkvėpimo? Ir argi jiems nepavyko be smurto nugalėti britų – didžiausios kolonijinės galios Žemėje? Tad argi tai nepasiųstų šoko bangų per pasaulio sąmonę, jeigu kai kurios šalys išdrįstų žengti šį drąsų žingsnį, atsisakydamos savo kariuomenės?

Mano Mylimieji, kalbu tai į masinę sąmonę. Nes noriu, kad tai joje įsitvirtintų, kaip sėkla, kuri išsprogsta ir galiausiai įleidžia šaknis, tapdama stipriu augalu, žadinančiu žmones suvokimui, jog išaušo naujas amžius, ir kad naujame amžiuje reikia padaryti tam tikrus pasirinkimus. Juk būtent Europos šalys vienos pirmųjų atsisakė vergovės, nutardamos, kad negalime kitų žmonių turėti savo vergais. Tad tuomet, argi tai nebūtų sekantis logiškas žingsnis sakyti, kad negalime prievarta apvilkti žmonių uniforma ir versti juos eiti ir žudyti savo brolius žmones.

Net ir pats Gandis abejojo galimybe nugalėti nacistinę Vokietiją nesmurtu. Jis manė, jog tai būtų buvę įmanoma, tačiau nepalyginamai aukštesne kaina, nei tai pavyko padaryti Indijoje. Tačiau turiu jums pasakyti, kad tiek nacistinę Vokietiją, tiek ir Sovietų Sąjungą iš tiesų būtų buvę galima nugalėti nesmurtu. Tačiau net ir šiandien grėsmė yra daug mažesnė nei buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų.

Nesu aklas faktui, kad Rusija vis dar tebeturi galingą kariuomenę. Tačiau turiu jums duoti realistišką įvertinimą, kad Rusijos kariuomenė iš tiesų nėra tokia galinga, kaip žmonės mano, ir ji tikrai nėra tokia galinga kaip buvo komunistinėje eroje. Ir net ir tuomet ji buvo pervertinama, kaip sakoma. Nes būtų buvę daug chaoso, jeigu sovietinei kariuomenei iš tiesų būtų tekę kovoti kare. Šiandien Rusijai būtų praktiškai neįmanoma imtis didelio masto užkariavimų Europoje.

Ir, žinoma, atėjus laikui, kai daugiau šalių bus pasiruošusios atsisakyti savo kariuomenės, sąmonė Rusijoje taip pat bus pasikeitusi iki tokio lygmens, kuomet taps įmanoma sukurti demilitarizuotą zoną daugelyje Europos šalių. Tad tai yra žingsnis, kuris galiausiai privalės būti žengtas, nes nėra logiška turėti laisvą demokratišką visuomenę, kuri taip stipriai tebebūtų priklausoma nuo kariuomenės kovai su grėsme, kurios iš viso nebūtų, jeigu tos šalies sąmonė būtų pakelta aukštyn, idant dualizmas nesukurtų sau savo paties priešo.

Matote, tai nėra žmonės, kurie nori kariauti karus. Tai valdžios elitas nori kariauti karus. Ir būtent dėl to jie nori, kad šalys turėtų kariuomenes. Ir tai taip pat yra valdžios elitas, kuris nori darytis pinigus iš pardavinėjamų ginklų, ir todėl nori kurti dirbtinius konfliktus tarp šalių, versdamas jas įsitraukti į ginklavimosi varžybas, kurios veda prie bankroto, beveik įvykusio Sovietų Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose.

Tad patys žmonės turi atsistoti ir pareikalauti, kad jų lyderiai atrastų taikius sprendimus visoms problemoms. Ir kai šalis įžengia į sąmonę, kurioje ieško taikių sprendimų, tuomet sekantis logiškas žingsnis yra tai, kad kariuomenė tampa nebereikalinga. Nes, jeigu iš tiesų tikite, kad kiekviena problema turi taikų sprendimą, kam tuomet jums būtų reikalinga kariuomenė taikiems sprendimams atrasti? Galite pamanyti, kad sendamas pasidariau pacifistu. Tačiau aš tiesiog esu realistas. Laikai pasikeitė. O kai laikai pasikeičia, žmonės turi palikti savo senuosius mąstymo įpročius. Nes kitaip naujas amžius negalės pilnai fiziškai įsikūnyti, ir bus sustabdytas, dar nepatyręs persilaužimo į fizinę oktavą.

Ir todėl tie iš jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, turite suprasti, kad – didele dalimi dėl daugelio pakylėtųjų mokytojų mokinių per pastaruosius keletą dešimtmečių daryto dvasinio darbo – karo ir smurto grėsmė buvo sumažinta iki tokio lygmens, kuomet šalims yra būtina pradėti mąstyti apie nesmurtinius sprendimus. Žinoma, nesitikiu, kad nors viena šalis atsisakys savo kariuomenės per ateinančius pora metų. Tačiau iš tiesų tikiuosi, kad kai kurios šalys pradės svarstyti, ar tikrai yra būtina išlaikyti visą šitą karinį arsenalą, šitaip iš esmės nugrimztant į priklausomybę nuo didelių tarptautinių korporacijų, gaminančių visus šituos ginklus.

Tiek komunizmas, tiek kapitalizmas siekia pasaulinio dominavimo

Žinoma, daugelio šalių karinis arsenalas yra pagaminamas Jungtinėse Valstijose, tačiau visus šiuos ginklus gamina didelės tarptautinės korporacijos, praktiškai neturinčios lojalumo jokiai šaliai. Ir vėlgi, tai yra vienas iš dalykų, kuris turi įvykti Europoje – idant suvoktumėte, kad negalite leisti korporacijoms, kurios neturi jokio lojalumo šaliai ir jos žmonėms, valdyti viską užkulisiuose ir daryti įtaką šalies ekonomikai iki tokio lygmens, kuomet beveik nuveda šalį į bankrotą, nes kai kurių šių didžiulių kompanijų ekonomika iš tiesų yra didesnė už kai kurių mažesnių šalių ekonomiką.

Ir todėl, tai yra situacija, kuri iš tiesų negali atvesti prie laisvės. Nes kaip iš tiesų El Morija kalbėjo sakydamas, kad komunizmas ir kapitalizmas yra dvi tos pačios monetos pusės, turite suvokti, kad aukščiausias kapitalizmo tikslas yra pasaulinis dominavimas, ir tai taip pat buvo aukščiausias komunizmo tikslas. Tačiau šiuo atveju, vietoj valstybės, tai dabar tampa šitos didžiulės tarptautinės korporacijos, kurios galiausiai susilies į vieną konglomeratą, kuris tuomet bus toks galingas, jog galės diktuoti šalių kursą, nepaisydamas žmonių išrinktų atstovų. Ir, žinoma, tai jau didele dalimi ir vyksta, tačiau galiu jums pasakyti, jog visa tai gali būti dar blogiau nei yra dabar. Tačiau iš tiesų yra įmanoma sustabdyti šią situaciją, žmonėms keliant savo sąmoningumą ir įsisąmoninant tai, kas vyksta užkulisiuose, bei pareikalaujant savo išrinktų atstovų išlaisvinti jų šalis nuo šio jungo.

Mano Mylimieji, kokia tai yra logika, kad šalis, laisva demokratinė šalis, turėtų būti skolinga milijardus dolerių arba eurų kažkokiems tarptautiniams bankams, neturintiems visiškai jokio nacionalinio lojalumo? Šiuos bankus valdo valdžios elitas, kurių sielos prieš tris ar keturis šimtus metų sėdėjo savo pilyse ir rūmuose, išnaudodamos žmones, ir kurios ir šiandien toliau išnaudoja žmones, nors žmonės šiuo metu ir turi aukštesnį pragyvenimo lygį nei turėjo anais laikais.

Ir tai yra dar vienas dalykas, kuris turi įvykti Europoje – žmonės turi nubusti ir suvokti, kad komfortiška ekonominė situacija, kurią jie turi daugelyje vakarų šalių, socialinės gerovės sistema, yra nupirkta už kainą ir ši kaina yra jų pačių laisvė. Nes jie pardavė savo šalis ir save šioms tarptautinėms finansų institucijoms, tampančioms virveles užkulisiuose. Ir kurios – už kiekvieną žmonių išleistą eurą – atsiriekia savo pyrago dalį, nors dėl to nė kiek nedirbo ir neteikia jokių paslaugų, ir iš tiesų negausina ekonomikos, bet tiesiog glemžiasi viską sau, siurbdamos žmonių kraują.

Ir tai yra talentų dauginimo principo priešingybė. Ir tam tiesiog negali būti leidžiama toliau tęstis. Tačiau tai tęsis tol, kol žmonės neatsistos ir nepareikalaus laisvos ekonominės sistemos, kuomet jiems nereikėtų mokėti palūkanų tarptautiniams bankams, kuriems iš viso neturėtų būti leidžiama skolinti pinigų, sukuriant, kai kuriais atvejais, šiuos pinigus iš oro ir tuomet reikalaujant palūkanų už šiuos pinigus.

Tai yra absoliučiai bedieviška sistema, gimusi viduramžiais pramonės revoliucijos pradžioje, ir ji iš tiesų sutrukdė daug didesniam ekonomikos augimui. Ji sutrukdė vizijos, apie kurią kalbėjo El Morija, įsikūnijimui – daug didesnės gausos ir laisvės Europoje ir kitur įsikūnijimui.

Sen Žermeno vizija Europai

Aš taip pat laikausi labai aukštos vizijos tam, kas galėtų įvykti Europoje, ne tik ekonomikoje, bet ir kultūroje ir dvasingume. Šis žemynas iš tiesų yra pribrendęs pokyčiams, kurie bus tokie pat dideli kaip demokratijos ir pramonės revoliucijos atnešimas. Tai gali įvykti per vieną arba pora dešimtmečių. Tačiau šiuo metu žmonių vizija nėra pakankamai aiški ir jų pasiryžimas stoti ginti tiesą nėra pakankamai stiprus, idant galėtų palaužti pasipriešinimą, valdžios elito jungą, ir iš tiesų pasiekti tašką, kuriame galėtų nušluoti šį pasipriešinimą, stabdantį šio žemyno augimą.

Tai, mano mylimieji, yra labai reali galimybė. Jeigu žmonės nubus ir suvoks tai, kas vyksta, ir jeigu jie įsisąmonins savo pačių galią, savo protų galią, savo balso galią, savo balsavimo galią, kai yra balsuojama teisingai ir yra reikalaujama tikrų kandidatų, kurie galėtų valdyti jų šalį ir turėtų Laisvės Liepsną. Žmonės turi daug daugiau galios nei patys suvokia. Ir taip buvo visada, štai kodėl valdžios elitas gali išsaugoti savo valdžią tik išlaikydamas žmones iliuzijos būsenoje, kuomet jie nesuvokia turintys šią galią arba neigia savo galią atnešti pokyčius.

Ir matote tai kaip tamsų debesį, kabantį virš šio žemyno – kuomet žmonės vis dar tebetiki neturintys jokios galios atnešti pokyčius. Ir tai yra būtent dėl to, kad ištisus amžius katalikų bažnyčia jiems kalė į galvas, jog jie neturi galios, nes tėra vargšai nusidėjėliai. O dabar jau beveik daugiau kaip šimtą metų mokslininkų bendruomenė jiems pasakoja, kad jie yra ne daugiau už gyvūnus, ir todėl neturi jokios dvasinės galios. Tačiau turiu jums pasakyti, kad atėjo laikas mesti iššūkį šiam melui ir šiai iliuzijai. Ir jūs iš tiesų esate pavyzdžiai, kas gali įvykti, kai žmonės ryžtasi mesti iššūkį šiam melui, teigiančiam, kad neturite jokios dvasinės galios, ir imate suvokti, kad turite galią ir ryžtą ją panaudoti, ryžtą stoti ginti tiesą ir tiesiog pareikalauti – net jeigu stovėtumėte savo pačių kambaryje – pareikalauti laisvės, pareikalauti žmonių nubudimo, kaip tai darote savo rožiniuose. Net ir tai turi galią, tačiau tai turi dar didesnę galią, kai žmonės pradeda pasisakyti viešai.

Ir galiu jums pasakyti, kad, jeigu žmonės Europoje, ar bet kurioje kitoje šalyje, atsibustų ir pareikalautų pokyčių, tuomet pamatytumėte, kaip tie vyriausybėse, finansinėse institucijose ir valdžios elito institucijose esantys žmonės pradėtų drebėti kaip lapai. Nes jie nieko labiau nebijo už nubudusius ir tiesos ginti stojusius žmones. Nes jie matė istorijoje, kad kiekvieną kartą kai taip nutikdavo, jie turėdavo atsitraukti, nes žinojo negalintys atsilaikyti prie susivienijusią visuomenę, kuri reikalauja pokyčių.

Žmonės turi susigrąžinti savo galią

Tad sakau jums: „Susigrąžinkite savo teisę būti laisvais – dvasiškai, ekonomiškai, politiškai.“ Pradėkite nuo dvasinės laisvės ir tuomet spinduliuokite šią šviesą. Tegul jūsų Laisvės Šviesa šviečia taip, kad kiti žmonės ją galėtų matyti. Ir tuomet pasidalinkite su jais, kaip įgijote šią laisvę, šią savo proto ramybę. Ir tuomet, kai jie pasidarys atviresni, pasidalinkite su jais savo širdies ugnimi, kurią įgijote – per savo meilę laisvei, per savo pasiryžimą mesti iššūkį savajam ego, pažvelgti jam tiesiai į akis ir tarti: „Tau nebėra vietos mano sąmonėje, noriu, kad dingtum iš mano sistemos.“ Ir lygiai taip pat turite sukaupti, surinkti savo galią atsistoti ir tarti valdžios elitui: „Jūs neturite jokios galios mano šalyje. Noriu, kad dingtumėte iš šio žemyno!“

Ir tai yra vienintelis dalykas, galintis atnešti greitus revoliucinius pokyčius, ar tai būtų Europoje ar kur kitur. Kažkas turi galiausiai atsistoti ir tarti: „Viskas, gana! Privalo vykti pokyčiai!“ Ne grasinant, kad, jeigu nepasikeisite, mes jus nužudysime, kaip yra daroma kai kuriuose revoliuciniuose judėjimuose. Ne, jums tiesiog reikia išreikšti savo teisę, išsakyti savo teisę, išsakyti tiesą ir tuomet leisti Dievui veikti per jus ir padaryti visa, kas liko. Nes galiu jus užtikrinti, kad net jeigu nedidelis procentas žmonių stotų ginti laisvę, tuomet kiti būtų pažadinti ir staiga atsirastų visuotinis judėjimas, visuotinis sąmoningumas. Ir žmonės nubustų ir sakytų: „Kodėl nesusigrąžinome šios laisvės seniau? Kodėl taip ilgai kentėjome šią situaciją? Laikas pokyčiams. Laikas pūsti naujiems vėjams šiame žemyne ir šioje šalyje.“

Mano Mylimieji, esu dėkingas už jūsų pasirengimą ištverti tai, ką žinau buvus ilgu mokymu, palietusiu temas, kurios gali atrodyti skaudžios. Tačiau vėlgi, kaip sakė El Morija, mes kalbame į masinę sąmonę. Ir todėl mūsų žodžiai pasklinda kaip ratilai vandenyje. Jie pasklinda po masinę sąmonę ir ima griauti sukietėjusias mintis ir įsitikinimus, kurių įsikibę žmonės taip ilgai laikėsi. Ir tai panašu į pavasarį eižėjantį ledą, kai upės pradeda judėti ir staiga atsiranda įtrūkimai. Ir staiga pasigirsta garsas, lyg galingo vėjo ūžimas, ir staiga ledai skilinėdami pajuda pasroviui. Ir pasirodo skaidraus vandens lopinėliai ir žinote, jog atėjo pavasaris.

Ir būtent tokia yra vizija, kurios noriu, kad laikytumėtės. Nes kai žvelgiate į išorines sąlygas, manote, kad jos yra tvirtos ir nepakeičiamos. Tačiau sakau jums, jos yra lyg ledas, dengiantis tai, kas yra po juo. O po juo yra pati Gyvenimo Upė. Ir kai susiliesite su šia upe, ledai pradės skilinėti ir staiga pamatysite pokyčius ir žinosite, kad lūžis įvyko, kad viskas niekada nebebus kaip buvę, nes išaušo nauja diena.

Ir tai yra vizija, kurios noriu, kad laikytumėtės, kad po šiuo Europos žemynu teka Gyvenimo Upė, pasiruošusi suskaldyti šį ledą ir nunešti jį taip toli į Atlanto vandenyną, kad jį tiesiog ištirpdys šiltosios srovės, ir jis jau daugiau niekada nebepavergs šio žemyno. Laikykitės šios vizijos. Laikykitės jos net ir savo asmeniniam gyvenimui ir leiskite sau suvokti, jog kad ir su kokiomis sąlygomis besusidurtumėte savo gyvenime, jos tėra tik plonas ledo sluoksnis. Ir kai padidinsite iš jūsų AŠ ESU Esaties atitekančios Šviesos srautą, jos pradės skilinėti ir bus nuplautos pasroviui, kol galiausiai jas visas sudegins Gyvenimo Liepsna, pačios Laisvės Liepsna.

Sen Žermeno meilė

Mano Mylimos širdys, aš taip pat galiu būti švelnus, kai nustoju būti tiesus. Ir trokštu, kad žinotumėte, jog aš, Sen Žermenas, labai stipriai myliu Europos žemyną ir Europos žmones. Tai yra labai sena meilė, labai švelni ir labai šilta meilė. Ir aš vis dar laikausi vizijos, kad šis žemynas gali tapti laisvės švyturiu. Žinau, kad yra daug dvasingų žmonių, daug gerų žmonių, kurie nori elgtis teisingai. Žinau, kad yra daug žmonių, kurie laikosi geresnės ateities vizijos, ne tik Europai, bet ir tam, kuo Europa gali padėti visam likusiam pasauliui.

Todėl noriu, kad žinotumėte, ir noriu, kad visi žmonės, kurie tai išgirs arba perskaitys, žinotų, jog visus jus myliu tėvo švelnumu, žvelgiančio į savo vaikus, kurie suauga ir tampa savarankiški, tampa tuo, kuo iš tiesų yra. Nes, mano mylimieji, tik tiek mes, pakylėtieji mokytojai, iš jūsų tenorime – kad taptumėte tuo, kuo esate, kuo jus sukūrė būti jūsų dvasiniai tėvai. Ir iš tiesų, ko gi daugiau mes galėtume norėti už žinojimą, kad pasiekę savo laisvę, mes pasitarnavome kitiems, padėdami ir jiems pasiekti šią laisvę. Nes, kai įgyjate laisvę nuo ego, kaip galite nenorėti šios laisvės visiems? Ir vis dėlto suvokiate, kad ne visi yra pasirengę šiai laisvei. Tačiau tai jums padeda daug labiau vertinti tuos, kurie yra pasiryžę siekti laisvės, pašvęsdami savo gyvenimą žmogiškų ribotumų nugalėjimui, kurie laiko juos įkalinę toje mažoje dėžutėje.

Ir todėl, esu jums dėkingas. Pakylėtieji mokytojai neverkia taip, kaip verkia žmonės, tačiau man rieda džiaugsmo ašara, kai matau tokią daugybę žmonių pasaulyje kylant aukštyn ir siekiant aukštesnės sąmonės būsenos, kurioje jie galės tapti nesustabdoma gėrio ir laisvės jėga. Ir esu labai dėkingas už šią galimybę vėl kalbėti šiame žemyne, per pasiuntinį, kuris sugeba išlaikyti savo sąmonę mano sąmonės lygmenyje daugiau kaip valandą laiko, nenugrimzdamas žemiau ribos, už kurios aš negaliu eiti. Esu dėkingas, kad jūs esate čia ir kad ryžotės išsaugoti savo dėmesį sutelktą į mano žodžius, šitaip tapdami atviromis durimis Laisvės Šviesai pasklisti po masinę sąmonę per jūsų čakras, man jums bekalbant. Ir iš tiesų, buvo įvykdytas didžiulis veiksmas. Dar daugiau galėsime pasiekti iki šios konferencijos pabaigos. Tačiau net ir tai, kas buvo pasiekta šią dieną, yra reikšminga.

Tad palieku jus su dėkingumu. Ir trokštu, kad laikytumėtės įvaizdžio, kad, man jums tariant sudie ir pasiunčiant jus savo keliu, išvystate mano akyse sužvilgant šią džiaugsmo ašarą. Tad ačiū jums, ir užsklendžiu jus Laisvės Liepsnoje.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2006 Kim Michaels