Kodėl ego visada bus suskilęs namas

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2006 liepos 24 d., per Kim Michaels


Ankstesniuose mokymuose užsiminiau apie faktą, kad ego turi tam tikrus įgimtus prieštaravimus, ir dabar pažvelgsime į juos iš arčiau. Faktas toks, kad ego yra paremtas neišvengiamu prieštaravimu ir todėl ego visada bus suskilęs namas. Jeigu leisite, kad jūsų ego suskilusiu namu paverstų jus, tuomet tiesiog negalėsite stovėti Kristaus tiesos šviesoje. Ir neįžengsite į Dievo karalystę gulėdami. Įžengti galėsite, tiktai stovėdami ant vienos tiesos – ant Kristaus uolos.

Kad galėtume suvokti esminį ego suskilimą, mums reikia iš arčiau pažvelgti į jūsų pačių esybę ir jūsų buvimo čia tikslą. Viskas yra sukurta iš dviejų polių – Tėvo plėtimosi jėgos ir Motinos traukimosi jėgos – sąveikos. Todėl kiekviename gyvenimo aspekte veikia dvi jėgos. Tai yra tiesa, kurią visiems dvasios ieškotojams reikėtų tvirtai užfiksuoti savo prote, idant jie to niekada nepamirštų.

Šios tiesos pasekmė yra ta, kad kiekvienoje situacijoje egzistuoja aukščiausias potencialas ir žemiausias potencialas. Tvari kūrinija gali atsirasti tik tuomet, kai plėtimosi ir traukimosi jėgos yra laikomos pusiausvyroje – ir viena kitą papildo. Tai yra aukščiausias potencialas. Žemiausias potencialas pasireiškia tuomet, kai viena jėga pasidaro dominuojanti, o tai neišvengiamai atveda prie disbalanso, kas paskatina situacijos blogėjimą. Jeigu plėtimosi jėga yra pernelyg stipri, viskas bus išpučiama, o jeigu traukimosi jėga yra pernelyg stipri, viskas pradės griūti iš vidaus.

O kas palaiko šių dviejų jėgų pusiausvyrą? Ją palaiko Kristaus protas, Sūnaus principas, kurio paskirtis yra užtikrinti vienovę tarp dviejų kūrinijos aspektų. Žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos, šios dvi jėgos reprezentuoja Dvasią ir materiją, dvasinę karaliją ir materialų pasaulį. Todėl Kristaus protas yra sukurtas užtikrinti vienovę tarp Dvasios ir materijos, o tai tegali įvykti tik tuomet, kai materija įkūnija Dvasios sukurtą planą, kuris yra saugomas visuotiniame Kristaus prote.

Asmeniniame lygmenyje, turite dvasinį savo visos esybės aspektą, kurį mes paprastai vadiname jūsų AŠ ESU Esatimi. Taip pat turite ir materialų savo esybės aspektą – savo keturis žemesniuosius kūnus. Kad galėtumėte pasiekti savo aukščiausią potencialą, jums reikia pasiekti vienovę tarp savo dvasinio aš ir žemesniojo aš. Galėtume sakyti, kad tai visada buvo esminis iššūkis dvasingiems žmonėms. Biblija tai aiškiai aprašo:

Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. (Romiečiams 7,19)
Budėkite ir melskitės, kad nepasiduotumėte pagundai. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas. (Mato 26,41)

Tad kas gali užtikrinti vienovę jūsų esybėje? Tiktai Kristaus protas, tačiau Kristaus protas to nedarys kaip išorinė jėga, primetanti jums savo vienovę. Jis tai darys tik kaip vidinė jėga, ir tai įvyks tik tuomet, kai jūs – jūsų Sąmoningasis AŠ – nuspręs susivienyti su Kristaus protu, tapdamas Gyvuoju Kristumi. Kad tai pasiektų, Sąmoningasis AŠ privalo prisiimti visišką atsakomybę už savo gyvenimą ir esybę, net ir už savo išganymą. Jis turi ryžtis priiminėti kritinius sprendimus ir siekti pusiausvyros kiekvienoje situacijoje.

Kai pasiekiate Kristaus protą, atrasti pusiausvyrą nebėra taip sunku, tačiau tam, kad šį protą pasiektumėte, Sąmoningasis AŠ privalo prisiimti pilną atsakomybę, o tai dažnai būna didžiausia kliūtis, už kurios užkliuvę suklumpa dvasios ieškotojai. Štai kodėl ego dažnai labai sėkmingai pavyksta įtikinti žmones eiti išoriniu keliu, automatišku keliu, kuriame iš jūsų nėra reikalaujama prisiimti pilną atsakomybę už sprendimų darymą. Štai kodėl netikriems mokytojams taip dažnai pasiseka priversti jus patikėti, kad jie gali jūsų sprendimus priiminėti už jus.

Ego gimimas

Ankstesniame mokyme aprašiau, kaip nugrimzdote į dualizmo sąmonę, į antikristo sąmonę. Tai jus paskatino priiminėti klaidingus sprendimus, kol galiausiai pasiekėte tašką, kuriame Sąmoningasis AŠ nusprendė, jog sprendimų daugiau nebepriiminės. Jūsų išorinė situacija reikalavo, kad sprendimai būtų priiminėjami, o kadangi Sąmoningasis AŠ atsisakė tai daryti, kažkas kitas turėjo šiuos sprendimus priiminėti vietoj jūsų. Tas kažkas tapo jūsų ego.

Noriu būtų tikras, kad suvokiate čia egzistuojančią esminę dinamiką. Nusprendėte, kad nenorite priiminėti sprendimų, nes atrodė, kad visi jūsų sprendimai veda prie nepageidaujamų pasekmių. Jautėtės pasmerkti darydami ir pasmerkti nedarydami. Tačiau VIENINTELĖ priežastis, dėl kurios jūsų sprendimai jums nešė nepageidaujamas pasekmes, buvo ta, kad jie buvo paremti drumzlinais dualistinės sąmonės vandenimis. Dėl to visame kame nueidavote pernelyg toli į vieną iš dviejų kraštutinumų, ko pasekoje kiekviena situacija baigdavosi kančiomis. Kai jūsų sprendimai yra paremti Kristaus proto aiškumu, jie visada veda į augimą, ir sprendimų priiminėjimas nėra našta. Kitaip tariant, nusprendėte liautis priiminėti sprendimus TIK TODĖL, kad buvote praradę ryšį su Kristaus protu – arba dvasiniu mokytoju, kuris tarnavo jums kaip Kristaus proto atstovas.

Esmė ta, kad, kai nusprendėte liautis priiminėti sprendimus, jau buvote susikūrę tam tikrą momentumą, priiminėdami sprendimus, paremtus dualistiniu protu. Galėtume sakyti, kad buvote susikūrę kompiuterinę programą savo pasąmonėje. Kai Sąmoningasis AŠ liovėsi priiminėti sprendimus, valdymą perėmė kompiuterinė programa, ir ši programa turi išgyvenimo instinktą, ir todėl tai yra agresyvi jėga jūsų esybėje. Kai save valdyti esate pavedę ego, jis verčiau mirs nei pasiduos – nes pasidavimas reikštų ego mirtį.

Svarbiausia mintis čia yra ta, kad ego gimė iš atskirties nuo Kristaus proto, ir todėl ego sugeba suvokti tik antikristo sąmonę, tik dualizmo sąmonę. Dvi esminės kūrinijos jėgos nesiliauja veikti tik dėl to, kad jūs priimate sprendimą, todėl ir toliau susiduriate su situacijomis, kuriose šios dvi jėgos egzistuoja. Tačiau čia yra esminis skirtumas:

  • Kai žvelgiate į gyvenimą per Kristaus proto aiškumą, matote, kad plėtimosi ir traukimosi jėgos viena kitą papildo. Matote, kaip jas subalansuoti, idant kiekvienas jūsų priimamas sprendimas būtų pusiausvyroje ir skatintų augimą.

  • Kai į gyvenimą žvelgiate per dualistinės sąmonės filtrą, šias dvi bazines jėgas matote kaip priešybes. Užuot matę jas kaip viena kitą papildančias, į jas žiūrite, kaip viena kitą naikinančias. Priežastis yra ta, kad, kai nesate šių jėgų subalansavę savo pačių esybėje, jos IŠ TIESŲ viena kitą naikins. Ir todėl visi jūsų sprendimai neišvengiamai kurs disbalansą, kuris ves į kančias.

Esmė ta, kad jūsų ego į šias dvi bazines jėgas žiūri kaip į priešus, besistengiančius atimti iš jo išorinių aplinkybių kontrolę. O kadangi ego niekada nesugebės suvokti Kristaus proto, tai yra fundamentali problema, kuri NIEKADA negalės būti išspręsta ego lygmenyje. Ego visada į gyvenimą žvelgs per dualistinę sąmonę, ir todėl jis NIEKADA nesugebės subalansuoti plėtimosi ir traukimosi jėgų. Todėl ego sprendimai VISADA ves į kančias.

Tiesą sakant, ego nuolatos supasi tarp dviejų kraštutinumų. Jis pirmiausia nueina į vieną kraštutinumą, pavyzdžiui, leisdamas dominuoti plėtimosi jėgai. Tai jus paskatina įstrigti juodai baltame mąstyme, apie kurį kalbėjau anksčiau. Kai jums galiausiai būna gana šios mąstymo formos – ir jo disbalansą nešančių pasekmių – ego nepripažins suklydęs, nes jis NIEKADA nesugeba matyti savo klaidų. Vietoj to, ego jus pastūmės į priešingą kraštutinumą – į pilką mąstymą. Kai ir šio mąstymo jums bus gana, ego jus vėl sugrąžins į priešingą kraštutinumą, ir tai gali tęstis daugybę gyvenimų.

Tiesą sakant, tai gali tęstis neribotą laiką, kol galiausiai Sąmoningajam AŠ viso to jau bus gana ir jis nuspręs susigrąžinti atsakomybę priiminėti sprendimus. Problema čia yra ta, kad nepakanka vien tik susigrąžinti atsakomybę. Taip pat turite suprasti, jog tam, kad galėtumėte priiminėti teisingus sprendimus, turite siekti apsivilkti Kristaus protą. Tačiau, kadangi dauguma religijų moko išorinio kelio į išganymą, dauguma žmonių nežino, kad jiems reikia tai daryti, ir nežino, kaip tai daryti. Todėl jie ir toliau laikosi įsikibę išorinio, automatiško kelio į išganymą svajonės – kuriame jie yra paliekami ego ir netikrų mokytojų malonei.

Yra tik vienas dalykas, kuris gali išspręsti jūsų problemas ir užbaigti jūsų kančias. Turite atkurti pusiausvyrą savo pačių esybėje, atkurdami pusiausvyrą tarp plėtimosi ir traukimosi jėgų, tarp savo dvasinio aš ir savo žemesniojo aš. VIENINTELIS veiksnys, kuris šią pusiausvyrą gali atkurti, yra Kristaus protas, vieninga, nedaloma Kristaus proto tiesa. Tačiau Kristaus protas neįžengs į jūsų esybę, jeigu nebus pakviestas. Jūsų ego niekada nepakvies Kristaus proto, nes jis netgi nesugeba matyti Kristaus proto kaip sprendimo savo problemoms. Jeigu jis galėtų tai matyti, žinotų, kad Kristaus proto įžengimas reikštų ego mirtį. Tad Kristaus protas gali įžengti TIKTAI tuomet, kai yra pakviečiamas Sąmoningojo AŠ.

Dalykas tas, kad Sąmoningasis AŠ negali pakviesti Kristaus proto įžengti, kol nėra prisiėmęs pilnos atsakomybės už savo gyvenimą ir išganymą, nuspręsdamas, jog pats priiminės sprendimus, atimdamas sprendimų priiminėjimo galią iš ego. Kitas dalykas yra tai, kad Kristaus protas neįžengs kaip išorinė jėga, kuri jūsų problemas spręstų už jus. Kristaus protas jūsų gyvenime gali veikti TIK TUOMET, kai tampa vidine jėga, kadangi Sąmoningasis AŠ nusprendžia, jog yra pasiryžęs apsivilkti Kristaus protą ir tapti viena su savo paties aukštesniąja Esybe. Esate pasirengę savo tapatumo jausmą materialiame pasaulyje statyti ant savo dvasinio tapatumo. Esate pasirengę būti čia apačioje visu tuo, kuo esate Viršuje.

Šią idėją turime panagrinėti giliau.

Kodėl jūs čia esate?

Ego mato tik materialų pasaulį ir į viską žvelgia per dualistinę sąmonę. Tad ego nemato jokio dvasinio tikslo gyvenime; jo nuomone, gyvenimo tikslą reikia atrasti ir apibrėžti materialiame pasaulyje. Tad žmogiškasis ego yra sukūręs didelį skaičių tokių „gyvenimo tikslų,“ kurių siekdami žmonės iššvaisto daugybę gyvenimų – niekada taip ir neatrasdami laimės, pilnatvės, proto ramybės, tikslo pajautimo ir prasmės.

Kaip Motina Marija išsamiai aprašo savo knygoje, tikrasis gyvenimo tikslas yra augti savimonėje. Šis augimas vyksta tuomet, kai vykdote savo, kaip bendrakūrėjo su Dievu, rolę. Jūsų Esybė yra sukurta pagal Dievo paveikslą ir panašumą, tai reiškia, kad turite kūrybines galias, kurių pagalba galite naudotis Materijos šviesa formoms kurti. Į materialią visatą nusileidote tam, kad daugintumėte savo kūrybines galias ir viešpatautumėte Žemėje, o tai reiškia, kad galėtumėte protu valdyti materiją. Pilnatvę pajausite TIK TUOMET, kai imsite vykdyti šią rolę, kurią pasirinkote prieš nusileisdami į įsikūnijimą.

Ką tai reiškia, viešpatauti Žemėje? Kaip ir visa kita, tai turi Tėvo ir Motinos – Alfa ir Omega – aspektus. Alfa aspektas yra tai, kad pradėti turite nuo viešpatavimo savo pačių esybei, įtvirtindami vienovę tarp savo dvasinio aš ir savo žemesniojo aš. Kad tai pasiektumėte, Sąmoningasis AŠ turi nuspręsti vykdyti savo tikrąją rolę ir būti Kristumi jūsų esybėje, balansuojančiu tėvo ir motinos aspektus, Dvasią ir materiją.

Omega aspektas yra tai, kad viešpatautumėte Žemėje ir atliktumėte jums skirtąją vaidmenį, padėdami paversti Žemę Dievo karalyste. Tai darote naudodamiesi savo kūrybinėmis galiomis ir naudodamiesi Kristaus protu, padėdami kitiems žmonėms pakilti virš dualistinės sąmonės. Raktas į šią fazę yra Sąmoningojo AŠ sprendimas vykdyti savo rolę ir būti Kristumi Žemėje, metant iššūkį antikristo sąmonei visur, kur ją besutiktumėte.

Galėtume sakyti, kad, kai esate įsikūnijime, jūsų pačių sąmonė yra jūsų gyvenimo Alfa aspektas, o jūsų aplinka yra Omega aspektas. Vėlgi, jūsų rolė yra įtvirtinti vienovę tarp šių dviejų aspektų, idant jūsų aplinka būtų jūsų vidinės esybės atspindys, o jūsų vidinė esybė būtų jūsų dvasinio aš atspindys.

Ir kaip visuomet, raktas į tai yra turėti Kristaus pusiausvyrą tarp dviejų bazinių jėgų. Jeigu leisite ego valdyti jūsų gyvenimą, jis mėgins pasiekti savo tikslų nesubalansuotu būdu:

  • Viešpatavimas sau. Jeigu plėtimosi jėga bus dominuojanti, jūsų ego sieks kontroliuoti kiekvieną jūsų gyvenimo aspektą. Jūs mėginsite save priversti griežtai sekti išorine sistema, nesvarbu, ar tai būtų religija ar mityba. Tai yra svajonė, kad, vykdydami išorinius reikalavimus, būsite išganyti, be būtinybės ieškoti rąsto – ego – savo akyje.

    Jeigu sutraukianti jėga bus dominuojanti, jūsų ego priims „jeigu tai malonu, daryk tai“ požiūrį. Visiškai nesugebėsite savęs disciplinuoti ir išsilaisvinti nuo ego ar kitų žmonių kontrolės. Jausitės esantys visiška išorinių aplinkybių auka ir atrasite milijoną pretekstų nekeisti savo gyvenimo.

  • Viešpatavimas Žemei. Jeigu plėtimosi jėga bus dominuojanti, mėginsite priversti kitus žmones tapti savo religijos nariais, manydami, kad tikslas gali pateisinti priemones. Būtent tai matote bet kokios religijos fundamentalistuose, net ir politinės ideologijos bei mokslinės ideologijos fundamentalistuose. Tai veda į juodai baltą mąstymą.

    Jeigu traukimosi jėga bus dominuojanti, manysite neturintys teisės daryti įtakos kitiems žmonėms ir manysite, kad turėtumėte viską toleruoti. Bet kuri idėja yra tokia pat teisinga kaip ir bet kuri kita idėja, todėl gyvenkime ir leiskime gyventi kitiems, nes meilė yra viskas, ko mums reikia. Tai veda į pilką mąstymą.

Raktas jūsų dangiškajam planui įgyvendinti – tam planui, kurį susikūrėte prieš ateidami į įsikūnijimą – yra atnešti Kristaus protą į savo gyvenimą, idant galėtumėte subalansuoti šias dvi bazines jėgas. Kad vietoj nuolatinės įtampos tarp šių dviejų jėgų – vedančios į konfliktus, netektis ir kančias – jūsų gyvenimas galėtų tapti aukštyn kylančia spirale link didesnės laisvės ir pilnatvės. Kristus nėra kažkur tarp dviejų kraštutinumų, jis yra aukščiau už abu kraštutinumus, nes yra aukščiau už dualistinę sąmonę.

Kristaus protas aiškiai mato, kad Žemė nėra harmonijoje su Kūrėjo vizija ir įstatymais, kas galiausiai gali priversti Žemę susinaikinti. Todėl jis mato, kad vienintelis sprendimas yra sugrąžinti Žemę atgal į harmoniją su kūrinijos tikslu. Kitaip tariant, Kristaus protas suvokia, kad motinos aspektui negali būti leidžiama vystytis savarankiškai, kuomet ji kurtųsi savo pačios įstatymus, o ne laikytųsi Kūrėjo įstatymų. Todėl materiali karalija visada privalo būti dvasinės karalijos išraiška, tačiau tai galės įvykti TIK TUOMET, kai šioje planetoje įsikūnijantys bendrakūrėjai nuspręs tapti Gyvaisiais Kristumis. Jie turi viešpatauti Žemei, užuot leidę, kad Žemė viešpatautų jiems.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Laisvė nuo ego iliuzijų.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2006 Kim Michaels