Kodėl ego nori, kad manytumėte, jog pasaulis yra juodai baltas

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2006 balandžio 9 d., per Kim Michaels


Akivaizdžiausias reliatyvistinio, dualistinio ego mąstymo pavyzdys yra tai, ką aš mėgstu vadinti juodai baltu mąstymu. Šis ego sukurtas sąmokslas įžūliai išnaudoja fundamentalų antikristo prote egzistuojantį dualizmą. Jis apibrėžia dvi priešingybes, kurios yra priešingos visais įmanomais būdais, tai reiškia, kad jos viena su kita visiškai nesiliečia ir tarp jų nėra jokio potencialo kompromisui. Tarp jų nėra pilkos zonos, nes priešingybės negali egzistuoti drauge ir privalo viena kitą naikinti – ar bent jau taip atrodo. Viena priešingybė yra apibrėžiama kaip absoliutus gėris, o kita yra apibrėžiama kaip absoliutus blogis, šitaip paruošiant dirvą neišvengiamai, iki mirties kovai tarp jų.

Ego verčia žmones tikėti, kad vienintelis būdas, kuriuo jie galėtų įtikti Dievui ir būti išganyti, yra stoti į gėrio pusę ir kovoti prieš blogį. Ekstremali šio scenarijaus išdava yra dviejų religijų arba ideologijų apibrėžimas, kurios abi teigia, jog tik ji yra vienintelė tikroji, įtikindama savo pasekėjus, jog jų pareiga yra kovoti prieš tą kitą religiją ar ideologiją. Didžiausias šio pasaulio princo triumfas yra priversti dviejų religingų žmonių grupes žudyti vienas kitą to paties Dievo vardu, kaip tą matėte vykstant kryžiaus žygiuose.

Šių ego manipuliacijų pasekmė yra ta, kad žmonės priima labai supaprastintą požiūrį į pasaulį. Jų religija yra absoliučiai teisinga, o visos kitos yra absoliučiai klaidingos. Tarp jų nėra vietos jokiems niuansams, tai reiškia, kad žmonės beveik neišvengiamai tampa ekstremistais ir fanatikais. Turėti tokį požiūrį į gyvenimą yra labai paprasta, nes jis nereikalauja iš žmonių mąstyti patiems. Jie tiesiog priima savo visuomenės vadų sukurtus apibrėžimus, nesistengdami asmeniškai suvokti, ar jų vadai yra teisūs pagal Kristaus standartą. Jie tiki, kad šie vadai yra absoliučiai teisūs ir kad pats Dievas su jais sutiktų.

Šio požiūrio į gyvenimą pasekmė yra ta, kad, kai žmonės priima tam tikrą tikėjimo sistemą kaip absoliutų gėrį, jie niekada jos nekvestionuos. Jie aklai seks tuo, ką jų religijos vadai bus apibrėžę kaip absoliučią tiesą, ir tai atvedė prie pačių baisiausių žiaurumų istorijoje. Šį scenarijų apibūdinau šiais žodžiais:

Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris. (Mato 15,14)

Tačiau užuot palikę šiuos aklus vadus, žmonės jais nekritiškai seka. Jie niekada nesuabejoja, ar tikrai juodai baltas gyvenimo apibrėžimas yra harmonijoje su Dievo tiesa. To pasekoje, daugelis žmonių vieną ar netgi daugiau gyvenimų praleido, visą savo energiją ir dėmesį skirdami dualistinei kovai tarp reliatyvių priešingybių. Šie žmonės apsibrėžė priešą arba atpirkimo ožį, ir tiki, jog privalo atlikti Dievo darbą, sunaikindami priešą.

Tol, kol žmonės bus įstrigę šiame juodai balto mąstymo kraštutinume, jie bus absoliučiai įsitikinę, kad dirba gėrio labui ir bus išganyti. Tačiau rūsti realybė yra tokia, kad viskas, ką jie daro, kovodami su šiuo savo apsibrėžtu priešu, tik dar tvirčiau juos įkalina dualistinėje sąmonės būsenoje. O tai, žinoma, neleidžia jiems apsivilkti Kristaus sąmonės vestuvinio rūbo, kuris yra VIENINTELIS būdas įžengti į Dangų.

Ekstremistams gali būti be galo sunku pripažinti, jog yra neteisūs. Jie negali pripažinti, kad tai, ką jie laikė darbu Dievo labui, nė trupučio neprisidėjo prie Dievo tikslų, o tik dar labiau sustiprino dualistinę kovą, sukurtą antikristo jėgų. Šie žmonės yra linkę labai aršiai gintis ir jie pasidaro labai priešiški visiems, kurie kvestionuoja jų požiūrio teisingumą. Štai kodėl rašto aiškintojai ir fariziejai norėjo mano mirties, ir būtent dėl to kai kurie žmonės šiandieniniame pasaulyje tampa fanatikais, gindami savo „tiesą.“

Liūdnas faktas yra toks, kad tokie žmonės dvasiniam mokytojui yra nepasiekiami. Tą puikiai iliustruoja evangelijos, kuriose aprašoma, kaip rašto aiškintojai ir fariziejai atmetė visus mano mėginimus parodyti jiems aukštesnį Kristaus kelią. Jie, tikrąja to žodžio prasme, pasinaudojo savo juodai baltu požiūriu, kad pateisintų Gyvojo Kristaus atstūmimą, tai reiškia, jog jie pastatė savo pačių stabmeldiškus įvaizdžius į Gyvojo Dievo vietą. Jie pasinaudojo reliatyviu įvaizdžiu, kad pateisintų savo nenorą siekti tiesioginio absoliučios Dievo realybės patyrimo – to patyrimo, kurį atėjau pasiūlyti visiems, pasirengusiems prarasti savo mirtingą tapatumo jausmą dėl manęs.

Ekstremalaus savanaudiškumo įveikimas

Galite prisiminti, jog anksčiau sakiau, kad ego sukuria netikrą kelią į išganymą. Naudodamasis juodai balta logika, ego sukuria įspūdį, jog tam, kad būtumėte išganyti, jums tereikia priklausyti vienintelei tikrai religijai ir išpildyti išorinius jos reikalavimus. Kuo stipriau žmonės yra susitapatinę su savuoju ego, tuo lengviau jie pasiduoda šiai iliuzijai. Juk atrodo taip lengva, užuot darius sunkų darbą, kuris reikalauja išsitraukti rąstą iš savo akies, tiesiog tikėti apibrėžtomis doktrinomis ir laikytis nustatytų išorinių taisyklių.

Pradiniame dvasinio kelio lygmenyje žmonės yra linkę priimti juodai baltą požiūrį į išganymą. Todėl jie pasidaro labai uolūs – netgi fanatiški – sekdami savo tikėjimo sistema – nesvarbu, ar ji savo prigimtimi būtų religinė, politinė ar mokslinė – ir absoliučiai atsisako ją kvestionuoti. Štai kodėl kai kurie žmonės gali tikėti, kad, nužudydami Dievo priešus, jie akimirksniu pasieks išganymą.

O dabar priėjome prie vieno iš subtilesnių dalykų, kurį reikia suprasti brandesniems dvasios ieškotojams. Kai žmones yra apakinęs juodai baltas mąstymas, jie tampa visiškai susikoncentravę į save ir egoistiški. Jie dažnai tiki turintys aukščiausią teisę daryti tai, ką nori, o kiekvienas jiems besipriešinantis – įskaitant visą likusią žmonių rasę – klysta. Jie ima elgtis kaip plėšrūs gyvūnai, imantys viską, ką nori, ir nenorintys mąstyti, kaip jų veiksmai veikia kitus žmones, kaip šie veiksmai paveiks juos pačius ilgalaikėje perspektyvoje, ir nenori palyginti šių veiksmų su aukštesniais principais. Praeityje žmonija buvo daug žemesniame sąmonės lygyje negu yra šiandien, kaip tą iliustruoja urvinių žmonių visuomenė, kurioje viešpatavo džiunglių įstatymai. Šiandieniniame pasaulyje šį sąmonės lygį matote daugelyje nusikaltėlių, nuo organizuoto nusikalstamumo vadų iki pedofilų ir serijinių žudikų.

Kaip žmones, kurie yra visiškai savanaudiški, pakelti į dvasingesnį lygmenį? Ekstremalus savanaudiškumas yra kraštutinė reliatyvios ego logikos išdava. Kristaus prote matote, kad visa gyvybė yra viena, ir todėl, kai žeidžiate kitą, žeidžiate save. Kai esate visiškai įstrigę antikristo prote, manote galintys žeisti kitus, nesužeisdami savęs, netgi manote turintys teisę daryti ką tiktai norite, nepaisydami, kaip tai paveiks kitus. Pateisinate tai, naudodamiesi reliatyvia ego logika, kuri iš tiesų gali vaizduoti, jog galima pateisinti viską – tame tarpe ir absoliutų savanaudiškumą.

Kaip žmonės ima pakilti virš šio sąmonės lygmens? Jie pradeda tai daryti, kai suvokia, kad egzistuoja kažkas daugiau už reliatyvią ego logiką, kad teisingumui ir klaidingumui apibrėžti turi egzistuoti aukštesnis standartas. Ar suvokiate mano mintį? Kai esate nugrimzdę į visišką savanaudiškumą, sugebate matyti tik reliatyvią ego logiką ir todėl manote turintys teisę daryti ką panorėję. Norėdami pradėti išsilaisvinimo nuo visiško savanaudiškumo procesą, privalote suvokti, kad egzistuoja aukštesnis standartas jūsų elgesiui įvertinti, todėl turite pasirinkti riboti tam tikras savanaudiško elgesio apraiškas.

Daugumai žmonių, kurie yra įstrigę savanaudiškume, šis suvokimas ateina tik tuomet, kai kas nors „įvaro jiems Dievo baimę.“ Kitaip tariant, šie žmonės ima suvokti, kad iš tiesų egzistuoja toks dalykas kaip ilgalaikės pasekmės. Jų sielas pomirtiniame gyvenime gali paveikti tai, ką jie daro šiame gyvenime, ir jie bus arba apdovanoti Danguje, arba amžinai degs pragare. Tad, grynai iš savanaudiškų paskatų, šie žmonės ima keisti savo trumpalaikį egoistišką elgesį pagal aukštesnį standartą.

Kadangi šie žmonės vis dar tebėra susitapatinę su savuoju ego, jie nesugeba matyti reliatyvios ego logikos ribotumų. Todėl jiems reikia labai supaprastintos, juodai baltos tikėjimo sistemos, su aiškiai apibrėžtomis taisyklėmis, kurių laikydamiesi išvengsite pragaro ir pateksite į Dangų. Bet štai čia priėjome subtilią mintį. Kai žmonės pradeda keisti savanaudišką elgesį, jie pasiekia lūžio tašką, už kurio pasidaro įmanomas tikras progresas. Tačiau egzistuoja tikras pavojus, kad šių žmonių ego pastūmės juos į fanatizmo aklavietę, kurioje jie ims manyti tarnaujantys Dievui, kovodami su tuo, ką jų tikėjimo sistema apibūdina kaip Dievo priešus. O tai, žinoma, sustabdys šių žmonių progresą.

Tačiau, jeigu žmonės išvengia fanatizmo, jiems pasidaro įmanoma daryti tikrą dvasinį progresą, sekant juodai balta tikėjimo sistema. Priežastis yra ta, kad, kai tikite, jog tam tikros elgesio formos nusiųs jus į Pragarą, įgyjate labai didelę motyvaciją pakeisti savanaudišką elgesį. Šitaip siela ima mažinti savo kuriamos karmos naštą, ir galiausiai siela bent iš dalies išsilaisvina nuo žemyn traukiančio dualistinių kovų sukurto sūkurio. Kai esate visiškai savanaudiški, viskas, ką bedarytumėte, jums kurs vien negatyvią karmą, kuri tik sustiprins jūsų įsitikinimą, kad kovojate prieš visą pasaulį. Kai pašalinate dalį šios įtampos, galite pradėti permatyti pačius savanaudiškiausius įsitikinimus, ir todėl galite išsilaisvinti nuo kai kurių ego iliuzijų.

Neteiskite

Tad noriu pasakyti, kad, nors dauguma krikščionių fundamentalistų atmes šią svetainę kaip velnio darbą, iš tiesų yra žmonių, kurie padarė progresą, sekdami fundamentalistine tikėjimo sistema. Problema yra ta, kad šis progresas tęsis tik kurį laiką. Juodai baltas požiūris paprasčiausiai negali jūsų pakelti aukščiau tam tikro lygmens dvasiniame kelyje. O kadangi šis požiūris tebėra labai stipriai veikiamas reliatyvios ego logikos, jis labai lengvai gali pavirsti aklaviete, į kurią pakliuvę imsite grimzti į teisimo ir puikybės sūkurį, kas tėra nežymiai geriau už savanaudiškumo sūkurį.

Problema yra ta, kad juodai balta tikėjimo sistema automatiškai reiškia etikečių klijavimą. „Mūsų bažnyčios nariai automatiškai yra geri, o visi kiti yra blogi.“ Tai neišvengiamai skatina žmones teisti kitus, remiantis reliatyviu standartu, kurį apibrėžia jų ego. Kaip sakiau:

1 Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.
2 Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. (Mato, 7 skyrius)
Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai. (Jono 7,24)

Teisimas pagal išorę reiškia, kad teisiate, remdamiesi reliatyviu, dualistiniu ego sukurtu standartu. Teisingas teisimas reiškia, kad įžvelgiate absoliučią tiesą, remdamiesi Kristaus proto vizija. Kai teisiate, remdamiesi ego, neišvengiamai jaučiatės esantys geresni už kitus žmones, o tai veda į dvasinę puikybę, kuri prirakina jus prie dualistinės sąmonės.

Ar suvokiate mano mintį? Ego nori reliatyvaus standarto, nes jis jam leidžia susikurti regimybę, kad yra geresnis už kitus. Ir jis tuomet gali susikurti iliuziją, jog dėl to, kad esate geresni už tam tikrus žmones, garantuotai būsite išganyti. Kaip paaiškinau ankstesniame mokyme, Kristaus prote nėra jokių tokių vertybinių vertinimų. Tai, kas yra harmonijoje su Dievo įstatymu, yra tikra, o tai, kas yra disharmonijoje su Dievu, yra netikra. Kristus nesinaudoja reliatyviomis gėrio ir blogio sąvokomis – jis nelygina dalykų reliatyvioje skalėje, pereinančioje nuo vieno kraštutinumo (gėrio) į priešingą kraštutinumą (blogį). Kristaus protas neteisia pagal regimybes; jam terūpi, ar kažkas yra tikra, ar netikra.

Galėtume sakyti, kad giliausias susitapatinimo su ego lygmuo yra absoliutus savanaudiškumas. Esate absoliučiai susitapatinę su dualistine kova, manydami, kad gyvenimas yra kova tarp jūsų ir pasaulio. Kai virš to pakylate, atsisakote didžiausių savanaudiškumo apraiškų, tačiau ir toliau jaučiatės esantys geresni už tuos kitus, kurie tebesielgia „primityviai.“ Žemesniame lygmenyje galite tapti kažkurios religijos nariais su tikslu sunaikinti visas grėsmes jūsų religijai, manydami, kad Dievas jus už tai apdovanos. Sekančioje pakopoje, jūsų religijos išpažinimo motyvacija yra įrodyti savo religijos pranašumą, sukuriant regimybę, kad esate toks geras, jog Dievas tiesiog privalės jus išganyti.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Laisvė nuo ego iliuzijų.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2006 Kim Michaels