Laikas suvokti mano tikrąją vienovės žinią
Temos: Jėzus tenori, kad žmonės pajustų Dievo meilę – Nukelkite Jėzų nuo pjedestalo – Skaitykite Jėzaus gyvenimo žinią – Lūžio taškas dvasiniame kelyje – Išaukštinti save ar išaukštinti visą gyvybę – Įstatymo mokytojai siekia sukliudyti kitiems augti – Pakylėkite savo motyvaciją – Paprastumas nėra toks paprastas – Ką Dievas gali padaryti dėl kitų per mane? – Kodėl pirmieji bus paskutiniai – Tikrasis tikslas yra vienovė
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus 2005 metų gruodžio 25 d. per Kim Michaels
Jėzus tenori, kad žmonės pajustų Dievo meilę
Aš iš tiesų esu pakylėtasis Jėzus Kristus. Ateinu pas jus šiandien su džiaugsmu, ir ateinu pas jus su liūdesiu. Tai ne žmogiškas liūdesys, kurį jūs pažįstate. Tačiau norėčiau, kad suprastumėte, jog net ir pakylėtoji būtybė gali jausti kažką panašaus į liūdesį, žiūrėdama, kaip Žemės žmonės bereikalingai kankinasi, nes nesuprato žinios, kuri būtų galėjusi juos išlaisvinti nuo visų kančių. Ši žinia – tai ta pati žinia, kuri įrašyta kiekviename mano gyvenimo puslapyje.
Per kiekvieną Kalėdinį sezoną jaučiu liūdesį, nes, nors ir matau žmones renkantis drauge dalijimosi dvasioje, jie susirenka švęsti tiktai mano gimimo, mano atėjimo į šį pasaulį. Bet argi mano atėjimas į šį pasaulį buvo svarbiausia mano gyvenimo dalis? Ne, nebuvo.
O ypač tuomet, kai žmonės švenčia mano gimimą prašmatniais ritualais išpuoštoje tikėjimo sistemoje, kuri tik dar labiau mane nuo jų atitolina, tarsi būčiau taip aukštai virš jų, nes tariamai gimiau tokiomis stebuklingomis aplinkybėmis. Mano mylimieji, kai girdite šias istorijas – kad gimiau iš nekaltos mergelės, kad žvaigždė, fizinė žvaigždė pasirodė virš mano gimimo vietos ir kad trys išminčiai iš rytų atėjo pasveikinti mano atėjimo į šį pasaulį – iš tikrųjų galite pasijusti nesvarbūs, lyginant su manimi. Tačiau, mylimos mano širdys, negi iš tiesų manote, kad norėčiau, jog šitaip jaustumėtės?
Ne, aš, Jėzus, neturiu kito troškimo, tik kad jūs pajustumėte ir patikėtumėte absoliučia tiesa, jog Dievas jus myli ta pačia begaline, besąlygine meile, kuria myli ir mane. Mano mylimos širdys, daugybė žmonių pasaulyje žiūri į mano gyvenimą, manydami, kad aš esu aukščiau už juos. Bet argi aš daugybę kartų nepatvirtinau savo vienovės su visa gyvybe? Ir iš tiesų, aš atėjau kaip nesavanaudiškas tarnas, neturintis jokių ambicijų būti išaukštintas virš kitų, ir tetrokštantis išaukštinti visa kas gyva.
Argi ne dėl to meldžiau savo Tėvą sakydamas, kad, jeigu aš būsiu pakylėtas, visus patrauksiu link savęs (Jono 12,32)? Matote, aš nesimeldžiau Dievui, kad mane išaukštintų virš visų kitų žmonių. Meldžiausi, nes suvokiau turįs Kristaus potencialą ir potencialą tapti Žuvų amžiaus kelrodžiu. Ir todėl troškau išpildyti šį potencialą – ne dėl savanaudiškų priežasčių, ne tam, kad žmonės mane garbintų – bet tam, kad galėčiau būti instrumentu, pakylėjančiu visa kas gyva, pakylėjančiu visus žmones į meilę ir džiaugsmą, kurie iš tiesų ir yra Dievo Karalystė, idant jie suprastų, jog Tėvui malonu jiems dovanoti savo Karalystę.
Nukelkite Jėzų nuo pjedestalo
Ir negi nematote, kad aš visiškai netrokštu, jog žmonės žiūrėtų į mano gyvenimą ir sakytų: „Na taip, Jėzus buvo ypatingas, tai ar reikia stebėtis, kad Dievas atidavė jam Karalystę ir pasikvietė jį į ją? O aš juk tik vargšas nusidėjėlis čia Žemėje ir tikrai negaliu į ją patekti.“ Mano mylimieji, tai tokia našta mano širdžiai, ir jeigu mane mylite ir norite palengvinti man šią naštą, tuomet įveikite šį tikėjimą savo esybėje.
Ištremkite jį iš savo esybės ir pakeiskite jį tikrove, kad visa gyvybė yra viena. O tuomet eikite ir dalinkitės šiuo suvokimu ir šia besąlyginės Dievo meilės patirtimi su visais sutiktaisiais. Nes iš tiesų, tik tuomet, kai dalinsitės tuo su kitais, kai sieksite kitus pakylėti, augsite patys ir patirsite džiaugsmo pilnatvę.
Kiekvienas mano gyvenimo aspektas buvo mokymas, skirtas padėti visiems žmonėms įveikti atskirties nuo Dievo sąmonę ir padėti jiems priartėti prie vienovės su Dievu. Visgi kaip mažai tarp tų, kurie vadina save krikščioniais, suprato šį vieną mokymą. Jeigu įsivaizduotumėte, kad visas mano gyvenimas yra knyga, tai jie elgiasi taip, lyg laikytų šią knygą rankose, bet užuot skaitę, kas joje parašyta, jie pažvelgia tik į jos viršelį – mano atėjimą į šį pasaulį. O tada apverčia knygą ir pasižiūri į knygos nugarėlę – mano išėjimą iš šio pasaulio. Lyg manytų, kad mano gimimas ir nukryžiavimas buvo du vieninteliai svarbūs mano gyvenimo aspektai.
Skaitykite Jėzaus gyvenimo žinią
Ar matote, jog esu šiek tiek nusivylęs, kad žmonės nenori atversti mano gyvenimo knygos ir perskaityti joje parašytos žinios? Žinoma, daugelis skaitė evangelijas, aprašančias mano gyvenimą, bet sakau jums, tikrosios mano gyvenimo žinios neįmanoma suprasti, skaitant išorines evangelijas išoriniu protu. Turite skaityti giliau nei siekia žodžiai, turite skaityti tarp eilučių ir turite suprasti, kad, nors ir atėjau kaip mokytojas, bet mokiau ypatingu būdu. Pagrinde aš mokiau ne išoriniais mokymais, nors ir daviau išorinius mokymus palyginimais. Aš atėjau tęsti visų tikrųjų dvasinių mokytojų, atėjusių į šią planetą, tradiciją. Ir mes visi atėjome mokyti vienos žinios.
Problema Žemėje yra ta, kad žmonės atsiskyrė nuo vienovės su Dievu. O kelias į išganymą, kelias į nušvitimą, kelias į aukštesnę sąmonės būseną – vadinkite tai kaip norite – kelias namo yra atskirties įveikimo ir sugrįžimo į vienovę su Dievu kelias. Būtent tokia yra žinios, kurios visais amžiais mokė visi tikrieji dvasiniai mokytojai, esmė.
Tačiau šios žinios neįmanoma išmokyti vien žodžiais. Pilnai jos išmokyti galima tik pavyzdžiu. Štai kodėl mano gyvenimas rodo žmogaus, pradėjusio savo kelią nuo to paties kaip ir jūs, progresiją. Galime diskutuoti, kad gimiau turėdamas tam tikrus dvasinius pasiekimus, kurie man galbūt suteikė pranašumą. Tačiau turite pakilti virš melo, kad aš gimiau fundamentaliai kitoks negu jūs. Tai visų klastingiausias melas, sukurtas antikristo jėgų, siekiančių sunaikinti mano pavyzdį, sunaikinti mano mokymą. Šį melą vyraujančios krikščionių bažnyčios skleidžia jau 2000 metų. Ir kaip jau anksčiau šiais metais sakiau, iš tiesų atėjau teisti tos sąmonės, kuri išaukština mane virš visų kitų žmonių. Ir šis teismas bus galutinai įvykdytas Naujųjų Metų išvakarėse.
Lūžio taškas dvasiniame kelyje
Noriu jums duoti mokymą, apie kurį galėtumėte pamąstyti, idant suprastumėte, kad nebuvau kitoks negu jūs, nes man kaip ir jums reikėjo eiti laipsnišku keliu, kad pasiekčiau savo Kristiškumą. Aš iš tiesų ėjau laipsnišku keliu, ir atidžiai skaitydami evangelijas bei šiek tiek paskaitę tarp eilučių, pamatysite, kad negimiau tobulas, negimiau pilname savo Kristiškume, bet turėjau pereiti daug iniciacijų, kad pasiekčiau savo Kristiškumą.
Lygiai taip pat buvo daugeliui iš jūsų, daugeliui mokinių dvasiniame kelyje, ar jie būtų buvę tame ar aname mokyme, toje ar anoje organizacijoje. Žemėje netgi yra daug tokių žmonių, kurie nepriklauso jokiai dvasinei arba religinei organizacijai ar mokymui, tačiau vis tiek eina individualaus Kristiškumo keliu, vedančiu atgal į vienovę su visa gyvybe, į vienovę su Dievu.
Tad šiandien ateinu duoti mokymą tiems iš jūsų, kurie daugelį metų sąmoningai ėjote dvasiniu keliu, ar tai būtų buvę viename ar kitame mokyme ar organizacijoje. Kalbu apie tuos, kurie suvokė, jog gyvenimas turi dvasinę pusę, ir kad jiems įmanoma pakylėti savo sąmonę. Matau milijonus žmonių, kurie vienokia ar kitokia forma atrado dvasinį kelią ir kurie uoliai ėjo šiuo keliu, kai kurie iš jų ne vieną dešimtmetį. Jie dėjo daug pastangų, jie studijavo kelią, jie savanoriškai sutiko iškeisti savo gyvenimo patogumus į įvairių ritualų atlikimą.
Tačiau taip pat matau, kad daugelis iš jų pasiekė aklavietę, pasiekė tam tikrą ribą, kurią jiems labai sunku peržengti. Ir netgi matau, kaip kai kurie iš jų ėmė slysti žemyn, nesuvokdami, kas su jais darosi. Mano Mylimos širdys, eidami dvasiniu keliu pasieksite lemtingą lūžio tašką. Ir leiskite man paaiškinti dvi dvasinio ieškotojo idealaus augimo fazes.
Kai pirmą kartą atrandate kelią, natūralu, kad jus motyvuoja šiek tiek į save sukoncentruotas troškimas kelti savo sąmonę, pagerinti savo pačių išorinę situaciją, atrasti tiesą, atrasti aukščiausią įmanomą dvasinį mokymą ir išspręsti įvairias problemas, pradedant ligų ar žalingų įpročių įveikimu, baigiant idealaus partnerio radimu. Tai yra natūralūs troškimai, tačiau jie nėra ta motyvacija, kuri galėtų jus atvesti į dvasinio kelio viršūnę, nes visi jie yra nukreipti kelti aukštyn save kaip individualią būtybę, kurią regite atskirtą nuo visos gyvybės.
Kurį laiką – ir kai kuriems žmonėms tai gali būti keli metai ar netgi dešimtmečiai, o kai kuriems tai gali būti tik keletas mėnesių – yra priimtina eiti dvasiniu keliu, turint šią šiek tiek egocentrišką motyvaciją. Tačiau galiausiai pasieksite lemtingą ribą, už kurios – jei ir toliau eisite keliu, remdamiesi egocentriška motyvacija – nustosite ėję tikruoju dvasiniu keliu, kuris jus veda vis arčiau prie Dievo. Pereisite į kelią, apie kurį Biblijoje yra pasakyta: „Yra kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, tačiau baigiasi jis mirtimi“ (Patarlės 14,12). Jūs pradėsite eiti kairiuoju keliu, juodųjų magų ir tų, kurie įkūnija antikristo sąmonę, keliu.
Išaukštinti save ar išaukštinti visą gyvybę
Nes kas gi yra antikristo sąmonė? Tai yra sąmonė, kuri regi individą atskirtą nuo Dievo ir tuo pačiu atskirtą nuo visos gyvybės. Ir staiga individas pradeda galvoti, kad jis gali iškelti save aukščiau už kitas gyvenimo apraiškas, kad gali išaukštinti save, idant atrodytų svarbesnis, dvasingesnis, galingesnis, išmintingesnis, netgi labiau mylintis nei kitos gyvybės dalys. Tačiau tai daroma ne tam, kad išaukštinti visą gyvenimą, o tam, kad išaukštinti šį vienintelį individą.
Ar matote, mano mylimieji, esminį mokymą, kurį jums duodu? Egzistuoja etapas, kuriame būtina ir priimtina siekti kelti save kaip individą, nes privalote daryti viską, kas būtina, kad išsigydytumėte savo psichologines žaizdas, ištrūktumėte iš masinės sąmonės gniaužtų ir iš bet kokių savo praeituose gyvenimuose susikurtų žemyn traukiančių sūkurių. Ši užduotis gali pareikalauti viso jūsų dėmesio, todėl natūralu, kad esate susikoncentravę į save ir į savo individualios esybės ir individualios sąmonės kėlimą.
Tačiau, jeigu ir toliau sieksite aukštinti tik save, iš tikrojo kelio neišvengiamai išklysite į netikrą kelią. Ir turiu jums labai atvirai pasakyti, jog pasaulyje yra daugybė žmonių, vadinančių save tikraisiais dvasios ieškotojais, tikraisiais krikščioniais, tikraisiais budistais, tikraisiais musulmonais, tikraisiais induistais ir netgi tikraisiais pakylėtųjų mokytojų mokiniais, ir visgi visi jie eina keliu, kuris paremtas troškimu išaukštinti savo individualią esybę. Ir juose netgi nepradėjo busti suvokimas apie būtinybę išplėsti savo tapatumo jausmą, kad pradėtų regėti save vienovėje su visa gyvybe.
Todėl, kai žvelgiate į bet kurią dvasinę organizaciją šioje planetoje, galite pamatyti tuos, kurie tose organizacijose neretai yra jau ne vieną dešimtmetį, kurie ištikimai laikėsi visų tos organizacijos nustatytų išorinių reikalavimų. Tačiau jie tai darė dėl vienintelės priežasties – kad išaukštintų save virš kitų žmonių, kad galėtų sukurti, išlaikyti ir sustiprinti iliuziją, jog jie yra labiau pažengę, dvasingesni, išmintingesni, labiau mylintys ir dosnesni už kitus toje organizacijoje esančius žmones arba už kitus žmones pasaulyje.
Kai kurie iš šių žmonių netgi gali pasirodyti nuolankūs, nes jie išmoko žaisti šį žaidimą. Kai kurie iš jų, tiesą sakant, visi jie tiki esantys nuolankūs, dvasingi, mylintys. Tačiau, mano mylimieji, jie yra įstatymo mokytojai, kuriems priekaištavau prieš 2000 metų.
Įstatymo mokytojai siekia sukliudyti kitiems augti
Galbūt pamenate, kai kalbėjau apie pažinimo raktą (Luko 11,52) ir kad įstatymo mokytojai nenorėjo įeiti ir einantiems trukdė? Taigi, pažinimo raktas yra suvokimas, kad tikrasis dvasinio kelio tikslas – ir vienintelis raktas į išganymą – yra įžengti į vienovę su Dievu ir į vienovę su visa gyvybe. Vienovė su Dievu, kaip Dievu Viršuje, ir vienovė su visa gyvybe, kaip su Dievu, esančiu įsikūnijime čia apačioje.
Įstatymo mokytojai nesuprato arba nenorėjo pripažinti pažinimo rakto, todėl nenorėjo įžengti į vienovę. Ir todėl jie naudojasi savo dvasiniu mokymu, kad išaukštintų save virš kitų. Ir tai darydami jie – dažnai labai subtiliais ir nematomais būdais – siekia sukliudyti kitiems žmonėms įžengti į vienovę. Nes jie nenori, kad kiti žmonės pralenktų jų dvasinio augimo lygį, nes jei tai nutiktų, jie nebegalėtų išlaikyti iliuzijos, kad yra dvasingesni ir labiau pažengę už kitus.
Tad matote, mano mylimieji, kai einate dvasiniu keliu iš egocentriškos perspektyvos, prieisite ribą, už kurios nebegalėsite toliau augti. Jūsų augimas sustos. Dauguma žmonių nesuvokia šito savo išoriniu protu, tačiau gilesnėse savo esybės plotmėse žino, kad užstrigo, kad nebeauga. Tačiau nesupranta, kad nebeauga dėl to, jog nepaleido atskirties iliuzijos, kurioje nesiliauja mėginti iškelti save aukščiau už kitus.
Nenorėdami šios iliuzijos paleisti, jie prisiriša prie jausmo, jog yra labiau pažengę už kitus. Tad matote, mechanizmas čia yra toks: kai žmogus pasąmonėje žino nebegalintis praaugti savo dabartinio lygmens, ir kai tas žmogus nori jaustis geresniu už kitus – tuomet vienintelis būdas išlaikyti iliuziją, kad esate geresni už kitus, yra sukliudyti kitiems augti!
Nes jeigu kiti ir toliau eis tikruoju augimo keliu, jie labai greitai pralenks įstatymo mokytojus, sustabdžiusius savo augimą. Ar suvokiate šį mechanizmą? Turite išmokti atpažinti šį mechanizmą. Gerai, jeigu matote tai kituose, nes iš tiesų esama žmonių, kurie įpuolė į kraštutinumus, ir kiekvienoje dvasinėje organizacijoje pamatysite juos vaikštančius su pranašumo aura, net jeigu ši aura būtų labai subtili. Todėl gerai, jeigu mokate atpažinti šią pranašumo aurą tuose, kuriuose ji pasiekė tokius kraštutinumus, jog pasidarė akivaizdi.
Bet sakau jums, jog taip pat turite išmokti tai atpažinti ir savyje, nes būtent ši tendencija, apie kurią kalbu, ir yra ego esmė. Ir kiekvieno žmogaus ego yra įstrigęs šiuose spąstuose, kuriuose būdamas jis nenori augti, nenori kelti visos gyvybės aukštyn ir todėl nori sulaikyti kitus. Ir, mano mylimieji, kai siekiate sulaikyti kitus, jūs iš tiesų sulaikote ir save. Tai neišvengiama.
Kaip jau anksčiau sakiau, tikroji žinia, slypinti už mano žodžių „darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų,“ yra ta, kad tai, ką darote kitiems, neišvengiamai padarote sau gilesniame savo esybės lygmenyje. Tad, jeigu siekiate sustabdyti kitų augimą ir neleisti jiems įžengti į vienovę su Dievu, taip yra dėl to, kad leidote savajam ego sustabdyti jūsų augimą tam tikrame lygmenyje. Labai svarbu, kad suvoktumėte subtilius būdus, kuriais ego mėgina sustabdyti jūsų augimą arba sustabdyti kitų žmonių augimą. Nes jeigu to nesuvoksite, įstrigsite kairiajame kelyje.
Pakylėkite savo motyvaciją
Tai kaipgi įveikti šią problemą? Norėdami ją įveikti, turite suvokti, kad, jeigu norite, jog jūsų augimas peržengtų tam tikrą ribą, privalote pakylėti savo motyvaciją dėl kurios einate keliu. Turite išmokti pripažinti, kad jūsų ego yra egocentriškas ir puikiai moka naudotis dvasiniu mokymu, kad pasirodytų labai pažengusiu mokiniu. Turite išmokti atpažinti tai savyje, o tuomet, užuot jautęsi kaltais, užuot save baudę, turite tiesiog suprasti: „A, bet juk čia tik ego žaidžia savo žaidimus, o aš esu daugiau už ego, ir aš noriu pakilti aukščiau. Aš noriu pakelti savo dvasinį augimą į aukštesnį lygį, kurį pademonstravo Jėzus.“
O kad pakeltumėte savo augimą į aukštesnį lygį, turite įžengti į vienovę su visa gyvybe čia apačioje ir suprasti, kad privalote pasinaudoti tuo, ką įsisavinote, kad padėtumėte kitiems. Tiktai dalindamiesi tuo, ką gavote eidami dvasiniu keliu, pakelsite savo augimą į aukštesnį lygį. Nes tik tuomet dauginsite savo talentus.
Ar matote, mano mylimieji, kad mano palyginimas apie talentus yra labai vaisingas ir platus, turintis daugybę prasmių ir interpretacijų. O viena iš šių interpretacijų yra tai, kad, eidami dvasiniu keliu su egocentriška motyvacija, siekdami iškelti aukštyn tik save, pasieksite tokią ribą, už kurios jūsų augimas sustos, nes būsite užkasę savo talentus į žemę. Ir tiktai tuomet, kai šią ribą peržengsite, padauginsite savo talentus. Ir tiktai tuomet Dievas galės padauginti jūsų šviesą, jūsų pačių augimą, ir pakylėti jus į tą aukštesnį lygį.
Paprastumas nėra toks paprastas
Tai yra pats svarbiausias mokymas apie dvasinį kelią, kokį tik kada nors galėtumėte įsisavinti. Mano Mylimos širdys, matau daugybę žmonių, atrandančių mano duotą mokymą. Jie atranda svetainę, atranda knygą, ima skaitinėti vienur kitur. Ir beveik visų žmonių, apie kuriuos sakiau, kad jų augimas sustojo, reakcija visada būna tokia pati: „Bet gi aš jau visa tai žinau. Ir esu radęs daug pažangesnių mokymų, duodančių mano intelektui daug pažangesnį supratimą apie kelią ir dvasinę tikrovę. Šitai man pernelyg paprasta.“ Ir jie eina toliau.
Ir visgi turiu jums pasakyti, kad joks kitas mokymas nėra atskleidęs dvasinio kelio esmės su tokiu tiesumu ir paprastumu. O koks yra paprastumo poveikis? A, mano mylimieji, paprastumas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl, kad tai, kas atrodo paprasta, paprasta atrodo tik ego, tik intelektui, tik išoriniam protui. Ir paprasta tai atrodo todėl, kad nei ego nei intelektas negali daryti to, ką daryti mėgsta labiausiai, - interpretuoti mokymą taip, kad galėtų pasijusti labai pažengęs, nes sugeba suprasti šį mokymą.
Egzistuoja pavojus tiems, kurie dvasiniu keliu ėjo ilgą laiką, tačiau taip ir neįžengė į vidinį vienovės kelią. Jie neišvengiamai siekia vis aukštesnio ir aukštesnio mokymo, kaip narkomanas siekia vis didesnės ir didesnės dozės. Ir jie mano, kad, norint rasti aukštesnį mokymą, jis turi būti sunkiai suprantamas, nes ego ir intelektas samprotauja, kad kuo sunkiau jį yra suprasti, tuo pažangesnis jis privalo būti. Ir šitaip jiems išsivysto beveik kaip kokia priklausomybė ieškoti vis naujų dvasinių mokymų, ir jie nepastebi pačių brangiausių perlų, kurie yra tokie paprasti, kad ego negali jais manipuliuoti ir klaidingai interpretuoti, nes klaidingoms interpretacijoms nėra vietos – jei tik iš tiesų rimtai studijuosite šį mokymą ir įsiklausysite, ką jis sako.
Mano Mylimos širdys, nebūkite kaip įstatymo mokytojai. Ir jeigu iki šiol elgiatės kaip įstatymo mokytojai, tuomet išdrįskite pažvelgti į save veidrodyje ir tarkite: „Aš ne to visus šiuos metus siekiau. Ne tam dėjau tiek daug pastangų dvasiniame kelyje, kad pasidaryčiau kaip tie įstatymo mokytojai, atstūmę Gyvąjį Kristų. Privalau pakeisti savo motyvaciją, privalau pakylėti savo motyvaciją, privalau pakilti aukštyn. Turiu pakilti virš ego, virš jo susikoncentravimo į save, nes daugiau nenoriu su juo turėti jokių reikalų. Man bjaurus šis savanaudiškumas, šis egocentriškumas. Man bjaurūs nesiliaujantys ego mėginimai išaukštinti save virš kitų. Noriu atrasti tikrąjį kelią, kurį pademonstravo Jėzus, Buda ir visi kiti tikrieji mokytojai. Noriu sekti Motinos Teresės pavyzdžiu, visą savo gyvenimą nugyvenusios nesavanaudiškai, noriu sekti Jėzumi, Mahatma Gandžiu, Buda ir kitų didžių žmonių pavyzdžiais, paskyrusiais savo gyvenimą nesavanaudiškai tarnystei. Štai ko aš noriu, ir esu pasirengęs atgimti bei permąstyti kiekvieną savo požiūrio į dvasinį kelią aspektą, kad iš tiesų galėčiau pakilti į šį nesavanaudiškumo ir tarnystės visai gyvybei lygmenį.“
Ką Dievas gali padaryti dėl kitų per mane?
Tikrieji šios planetos dvasiniai mokytojai visada mokė vienovės kelio, o esminis šio kelio aspektas yra nesavanaudiškumas, kuomet suvokiate, jog esate vienovėje su visa gyvybe, todėl vienintelis būdas iš tiesų save išaukštinti yra aukštyn pakelti visą gyvybę. Nes tik tuomet jūs iš tiesų augate. Mano Mylimos širdys, svarbiausia kelyje yra nesavanaudiška tarnystė.
Ką padarėte vienam iš šitų mano mažiausiųjų brolių, man padarėte, – štai kaip turite jaustis, o tuomet apsidairę tarti: „Kaip galėčiau padėti aukštyn pakylėti kitas gyvenimo dalis?“ Ir galbūt jums praverstų įgyti šiek tiek daugiau nuolankumo, pažvelgus, kaip daugybė žmonių pasaulyje bando spręsti konkrečias fizines problemas, ar tai būtų badas, skurdas, vaikų išnaudojimas, ligos ir daugybė kitų dalykų. Turiu jums pasakyti, kad pasaulyje yra daug žmonių, kurie nesavanaudiškai dirba gerindami žmonijos gyvenimo sąlygas. Ir nors jie neseka jokiu išoriniu dvasiniu mokymu ir nepriklauso jokiai konkrečiai religijai, jie priėmė nesavanaudiškos tarnystės kelią ir demonstruoja jį savo gyvenime.
Ir kai tai suprasite, galbūt jums vertėtų nuolankiai savęs paklausti: „Dvasiniu keliu einu jau ilgą laiką. Ką padariau, kad aukštyn pakylėčiau visą likusią gyvybę?“ Nesakau, kad jums reikia eiti ir kovoti su tomis konkrečiomis fizinėmis problemomis, nes yra kitų žmonių, kurių misija ir karma yra spręsti šias problemas. Aš tiesiog siūlau jums užduoti sau klausimą: „Kaip galėčiau panaudoti savo dvasiniame kelyje įgytą patirtį? Kaip galėčiau panaudoti savo įsisavintą mokymą ir sukauptą meilę, įkvėpdamas kitus žmones nubusti dvasiniam keliui, dvasinei gyvenimo pusei?“
Tuo nenoriu pasakyti, kad turėtumėte mėginti atversti žmones į kokią nors bažnyčią, religiją ar organizaciją. Aš kalbu apie platesnę pagalbą žmonėms, padedant jiems atrasti universalų kelią, peržengiantį visus išorinius mokymus ir organizacijas. Ką Dievas gali padaryti per jus, kad pakylėtų aukštyn kitus žmones ir padėtų jiems dvasiškai augti? Štai klausimas, apie kurį reikėtų pamąstyti. O tuomet jums reikėtų peržiūrėti savo požiūrį į dvasinį kelią ir pakeisti jį, kad nebesiektumėte aukštinti savo individualų aš, bet siektumėte aukštyn pakylėti visus.
Kodėl pirmieji bus paskutiniai
Jeigu pažvelgsite į dvasines organizacijas, pamatysite, jog jose yra daug žmonių, dėjusių dideles pastangas. Jie prisiėmė vadovaujančius postus tose organizacijose ir daugelis iš jų ženkliai prisidėjo prie savo organizacijos augimo. Tačiau pernelyg didelė šių lyderių dalis yra įstrigę sąmonėje, apie kurią kalbu, siekdami išaukštinti save ir savo organizaciją, kurdamiesi subtilų pranašumo jausmą, kad jie priklauso svarbiausiai dvasinei organizacijai planetoje – nes jų organizacija turi aukščiausią mokymą planetoje arba nes ją remia pakylėtieji mokytojai, ar dar kokia nors išorinė charakteristika, kuria naudodamiesi jie susikuria pranašumo jausmą, kuris iš tiesų tegali kilti tik iš ego.
Matote daug žmonių, kurie užima vadovaujančias pozicijas ir laiko save vertais vadovauti dvasinei organizacijai. Tačiau turiu jums atvirai pasakyti, kad nė vienas žmogus, kuris nepradėjo eiti nesavanaudiškos tarnystės keliu, nėra vertas užimti kokį nors vadovaujantį postą dvasinėje organizacijoje. Štai kodėl savo mokiniams sakiau: „Te didžiausias tarp jūsų būna visų tarnas“ (Mato 20,27).
Tiesiog prašau jūsų suprasti, kad tai, ką sakiau savo mokiniams prieš 2000 metų atspindėjo ano meto žmonijos sąmonę. Nuo anų laikų jau praėjo 2000 metų. Mes dabar esame ant Vandenio eros slenksčio, ir jeigu norite būti tikrais dvasios ieškotojais Vandenio eroje, privalote pakelti savo sąmonę virš to, kas buvo praeityje. Ir privalote pakelti savo sąmonę virš lygmens tos sąmonės, kuri save lygina su kitais.
Ar matote, kad mano mokiniai – nors ir sekė manimi trejus metus ir turėjo galimybę sugerti mano mokymą, kurį rodžiau savo pavyzdžiu ir buvimu – jie taip iki galo ir nesuprato mano žinios? Kai palikau gyvenimo sceną, jie ėmė kovoti tarpusavyje, kas iš jų užims vadovaujančią poziciją. Ar matote, kad tuo jie pademonstravo, jog tebėra įstrigę dualistinėje lyginimo sąmonėje, manydami, kad vienas žmogus gali būti svarbesnis už kitus, kad viena pozicija dvasiniame judėjime gali būti svarbesnė už kitas. Ir todėl pasiekę šią poziciją, iškeliate save virš visų kitų, ir dabar jūsų ego gali jaustis saugus, gali jaustis išganytas, būdamas toje aukštoje pozicijoje. Ar matote, kad tai tiesiog dualistinė sąmonė?
Todėl sakau jums, Vandenio amžiuje ši sąmonės būsena nebus toleruojama. Tol, kol turėsime pasiuntinius, sugebančius priimti mūsų žodį tyrame pavidale, mes be gailesčio demaskuosime tuos, kurie ateis į mūsų organizacijas būdami šioje sąmonės būsenoje.
Reikalavimas yra aiškus. Turite būti pasišventę nugalėti savo ego. Turite būti pasišventę eiti nesavanaudiškos tarnystės keliu. Nes iš tiesų, kaip sakė Arkangelas Mykolas, mums svarbiausi ne išoriniai jūsų pasiekti rezultatai. Svarbiausias mums yra jūsų vidinės vienovės jausmas su kitais, su pakylėtaisiais mokytojais ir su Dievu jumyse. Štai kas mums svarbu, nes mes trokštame sukurti dvasinius judėjimus, kurie pademonstruotų nesavanaudiškos tarnystės kelią, nes per šiuos pastaruosius 2000 metų ir dar anksčiau nebuvo nė vienos organizacijos, kuri tai būtų pademonstravusi. Toks yra mūsų įsipareigojimas Aukštai ir mes ieškome tų, kurie prisiimtų tokį patį įsipareigojimą čia žemai.
Tikrasis tikslas yra vienovė
Leiskite man kai ką labai labai aiškiai pasakyti. Daugelyje dvasinių organizacijų pernelyg didelė dalis mokinių įstrigo mąstyme, jog dėl to, kad jų organizacija turi tą ar aną unikalų bruožą, ji privalo būti svarbiausia organizacija planetoje, be kurios pasaulis negalės būti išgelbėtas ir negalės ateiti Vandenio Aukso Amžius. Todėl pati organizacija tampa tikslu, užuot buvusi tikslo pasiekimo priemone.
Staiga žmonės ima galvoti, kad svarbiausias dalykas yra priversti organizaciją augti ir paskleisti jos mokymą, nesvarbu kokiomis priemonėmis. Žmonės ima galvoti, kad jiems nereikia įsisavinti mokymo, svarbiau susikoncentruoti į išorinius pasiekimus – sukalbėti tiek ir tiek šaukinių, surengti tiek ir tiek paskaitų, parduoti tiek ir tiek knygų. Bet, mano Mylimos širdys, tai nėra svarbu Vandenio amžiui! Mes ne išorinių rezultatų laukiame.
Mums nerūpi, kiek narių pritrauksite, kiek knygų parduosite, kiek žmonių pasieksite, kiek žmonių atversite, kiek pinigų turėsite, kiek galėsite nusipirkti žemės. Mums šitie išoriniai dalykai visiškai nerūpi, nes mums geriau būtų turėti keletą žmonių, pasiekusių visišką vienovę su pakylėtaisiais mokytojais. Nes sakau jums, jei netgi nedidelis skaičius jūsų, esančių įsikūnijime, įžengtumėte į šią vienovę, tuomet per šią vienovę mes galėtume išgelbėti pasaulį.
Nesakysiu, koks tiksliai yra šis skaičius, tik pasakysiu, kad, palyginus su tuo, kiek šiandien yra žmonių dvasinėse ir religinėse organizacijose, tai yra labai mažas skaičius. Išties, galėtume sakyti, kad šis skaičius yra vienas. Nes, kai keli žmonės apsijungia vienovėje, Dievo vienovė įsikūnija Žemėje. O Dievo vienovė visada yra dauguma, visada yra lemianti jėga, galinti išspręsti bet kokią problemą. Nes kaip sakiau: „Su žmonėmis tai neįmanoma, bet su Dievu viskas įmanoma.“ Su atskirties sąmone, kurioje žmonės siekia išaukštinti save, užuot išaukštinę visą gyvybę, neįmanoma išspręsti daugybės pasaulio problemų. Tačiau, kai žmonės apsijungia vienovės sąmonėje, per juos tekanti Dievo galia gali išspręsti visas problemas, kurias matote pasaulyje.
Tad būtent to mes jums ir linkime. Mes sveikiname jus, tuos iš jūsų, kurie jau pademonstravote savo pasiryžimą įžengti į vienovę ir pasinaudoti šiuo mokymu kaip įrankiu savo vienovei plėsti. Mes matome jus, sėdinčius individualiai kiekviename pasaulio kampelyje, tačiau jūs susirenkate draugėn kitais būdais, bendravimo priemonių čia apačioje pagalba, arba susirenkate drauge dvasinėje karalijoje, dvasine prasme, per vienovės jausmą, peržengiantį visas fizines bendravimo priemones.
Mes sveikiname tuos iš jūsų, kurie pradėjote eiti šiuo vienovės keliu. Ir tikiuosi, kad mano šiandieninis mokymas paaiškino jums, ką iš tiesų reiškia kelias. Ir netgi viliuosi, kad mano mokymas pasieks kai kuriuos įstatymo mokytojus, įstrigusius atskirties kelyje, pažadins juos ir padės jiems suprasti, jog kad ir ką jie bebūtų padarę praeityje, jie gali transcenduoti tą sąmonės būseną ir įžengti į vienovę – jei tik turės ryžto pakylėti savo motyvaciją ir požiūrį.
Taigi, mano Mylimos širdys, laiminu dabar šią komuniją ir tikiuosi, kad priimsite ją geriau suprasdami, kodėl Kristus pasidalino savo kūnu ir krauju su jumis, idant sugėrę į save Kristaus sąmonę, įžengtumėte į vienovę su Kristumi, į vienovę su Dievu ir į vienovę su Dievu, esančiu kiekviename iš jūsų ir visoje gyvybėje. Todėl aš, Jėzus Kristus, pripildau šią komuniją Vienovės Dvasia, kuri AŠ ESU, Vienovės Dvasia, su kuria vienovėje esu jau 2000 metų, Vienovės Dvasia, su kuria vienovėje buvo ir tebėra kiekvienas pakylėtasis mokytojas. Todėl sakau: „Viskas. Atlikta!“
Versta iš www.ascendedmasterlight.com